Turinys
Turinys 2Įvadas 31. Veiklos audito samprata 41.1. Veiklos audito tikslai ir uždaviniai 51.2. Veiklos audito rūšys 61.3. Veiklos audito etapai 72. Veiklos audito kriterijai 103. Veiklos audito standartai 123.1 Veiklos audito reikalavimai 14Išvados 15Literatūra 16ĮvadasAuditas – tai nepriklausomo auditoriaus vykdomas oficialus įmonės finansinės būklės patikrinimas, siekiant įvertinti jos finansinės atskaitomybės dokumentuose pateiktos informacijos tikrumą ir tikslumą bei atitikimą galiojantiems apskaitos norminiams aktams. Audito rezultatas – auditoriaus išvada ir įvertinimas. Firma, atliekanti auditą, turi turėti leidimą šiai veiklai.Yra trys pagrindinės audito rūšys: 1) finansinis auditas, 2) veiklos auditas, 3) konstitucinis auditas. Šiame referate nagrinėjamas veiklos auditas.Veiklos auditas yra valstybės, ministerijų departamentų ir kitų viešojo sektoriaus institucijų valdymo ekonomiškumo, efektyvumo, veiksmingumo sisteminė analizė bei pasiūlymų, kaip šiuos kriterijus gerinti, rengimas.Temos aktualumas. Temos aktualumą lemia tai, kad veiklos auditas Lietuvoje tampa vis populiaresnis, juo siekiama išsiaiškinti tiriamo objekto valdymo efektyvumą. Siekdama efektyvesnio įmonių valdymo, geresnio vadovavimo ir geresnių veiklos rodiklių, savivaldybė sprendžia, kuriose įmonėse reikia atlikti veiklos auditą. Įmonių atrankai įtakos turi tam tikri rizikos faktoriai, pvz., įmonės finansiniai rezultatai jau keleri metai buvo prasti, buvo pateikta neigiama auditoriaus išvada, spaudoje daug rašyta apie konkrečias problemas, prastą valdymą, lėšų švaistymą. Darbo tikslas – aptarti veiklos audito paskirtį.Darbo uždaviniai:1. Pateikti veiklos audito sampratą ir pagrindines charakteristikas;2. Aptarti veiklos audito tikslus ir uždavinius;3. Aptarti veiklos audito kriterijus;4. Išnagrinėti veiklos audito standartus.Darbo objektas – veiklos auditas.Darbo pagrindas. Atliekant veiklos audito apžvalgą analizuota: 1. Mokslinė literatūra, kurioje pateikta veiklos audito samprata, pagrindinės charakteristikos.2. „Apskaitos, audito ir mokesčių aktualijos“ leidinio pateikta informacija.3. Internete rasta informacija.Darbo struktūrą sudaro tik teorine dalis.1. Veiklos audito samprataPačia plačiausia prasme veiklos auditas yra valstybės, ministerijų departamentų ir kitų viešojo sektoriaus institucijų valdymo ekonomiškumo, efektyvumo, veiksmingumo sisteminė analizė bei pasiūlymų, kaip šiuos kriterijus gerinti, rengimas. [3]
Veiklos auditas – tai audituojamos valstybės institucijos, įstaigos ar įmonės administracinės veiklos siekiant iškeltų tikslų, taip pat darbo, materialinių, finansinių bei kitų išteklių naudojimo ekonomiškumo, efektyvumo ir rezultatyvumo įvertinimas. Šiame apibrėžime užakcentuota ne tik audituojamo subjekto veiklos įvertinimo, bet ir išteklių naudojimo reikšmė. Išteklių naudojimas turi būti įvertintas ekonomiškumo, efektyvumo ir rezultatyvumo aspektais. Ekonomiškumas – tai taupus išteklių naudojimas, išlaikant atitinkamą kokybę. Rezultatyvumas – tai pasiektų rezultatų palyginimas su planais ar kitais nustatytais parametrais. Vertinant išteklių naudojimo efektyvumą, veiklos rezultatai lyginami su panaudotais ištekliais. Siekiama, kad išlaidos būtų kuo mažesnės, o rezultatas – geresnis. [2]Tarptautinė aukščiausiųjų audito institucijų organizacija apibrėžia veiklos auditą kaip procesą, kurio metu įvertinama, „…kiek ekonomiškai, efektyviai ir veiksmingai tikrinama organizacija naudoja savo resursus, atlikdama priskirtas jai užduotis“. „Veiklos auditas rūpinasi ekonomiškumo, efektyvumo ir veiksmingumo auditu ir apima:• administracinės veiklos ekonomiškumo auditą, siejant jį su paskelbtais administravimo principais ir praktika bei valdymo politika;• tikrinamų organizacijų žmogiškųjų, finansinių ir kitų resursų analizę, apimant informacinių sistemų tyrinėjimą, veiklos rezultatų vertinimą ir stebėsenos (monitoringo) tvarkymą, atliekamų nustatytiems trūkumams šalinti;• tikrinamos organizacijos veiklos veiksmingumo įvertinimą, siejant šį veiksmingumą su organizacijos nustatytų tikslų pasiekimo lygiu ir realiu veiklos poveikiu, palyginus jį su tikėtinomis pasekmėmis. [3]Veiklos audito metu įvertinami galutiniai veiklos rezultatai, t.y. pajamos, išlaidos ir nuostoliai. Be to, nustatoma, ar objektyviai buvo naudojami visų rūšių ištekliai (atskleidžiamos neracionalaus jų naudojimo priežastys), ieškoma būdų produkcijos gamybai didinti bei kokybei gerinti, parengiami ir nagrinėjami alternatyviniai sprendimai veiklos efektyvumui didinti. [1]Apibendrinant trumpai galima sakyti, kad veiklos auditas – audituojamo subjekto viešojo ir vidaus administravimo veiklos įvertinimas ekonomiškumo, efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu. Atlikdami veiklos auditą, auditoriai tikrina, ar pinigai panaudojami taupiai, ar jie išleisti pagal programas, ar pasiekti numatyti rezultatai, ar gautas planuotas efektas, ar laikytasi visų teisės aktų reikalavimų. Veiklos auditą atliekantys auditoriai paprastai tiesiogiai nebendrauja su įmonių, įstaigų ir organizacijų buhalteriais. Netikrinami visi finansinės atskaitomybės dokumentai. Pasitikima metinės finansinės atskaitomybės auditą atlikusio atestuotojo auditoriaus išvada. Daugiau bendraujama su įvairių sričių specialistais, kurie, pvz., atsakingi už turto valdymą ir privatizavimą, organizuojamus ir vykdomus viešuosius pirkimus, bei su paslaugų gavėjais, kurie apklausiami, anketuojami ir tiriami siekiant išsiaiškinti, ar jiems teikiamos paslaugos atitinka kokybę. Auditoriai stebi veiklos sritis, renka duomenis, nustato ir analizuoja problemas. Veiklos audito metu analizuojami kai kurie finansinės atskaitomybės dokumentai, statistinė informacija, pasitelkiami įvairių sričių ekspertai. Į viską žvelgiama daug plačiau. Vertinamas veiklos tikslingumas ir valdymo efektyvumas bei pajamos, teikiant viešąsias paslaugas, biudžeto programų valdymas ir efektyvus lėšų naudojimas bei teikiamos rekomendacijos. Domimasi, kaip vykdomos sąmatos, biudžetai, konkursai, sutartys, siekiama išaiškinti rizikos veiksnius ir siūlomos priemonės. Veiklos auditas įvertina strateginių arba kitų veiklos planų bei programų vykdymą, valstybės ir savivaldybių turto naudojimą ekonomiškumo požiūri…u, iš valstybės ar ES fondų gautų lėšų administravimą. [4]1.1. Veiklos audito tikslai ir uždaviniaiVeiklos audito tikslas – konstruktyviai abejoti esama padėtimi. Svarbu išsiaiškinti sistemų bei kontrolės trūkumus, o kur reikalingi veiksmai – užtikrinti reikiamus patobulinimus. Veiklos auditas turi skatinti daugiau dėmesio skirti veiklos efektyvumui, akcentuojant ir parodant tikrinamoms įstaigoms būdus, kaip jos galėtų atlikti patobulinimus, leidžiančius sutaupyti lėšų arba sumažinti išlaidas, gerinti paslaugų kokybę stiprinti valdymo, administracinius ir organizacinius procesus bei siekti savo tikslų. Veiklos audito tikslas – ne tik nepriklausomas valstybės institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos veiklos įvertinimas, bet ir problemų sprendimo, veiklos tobulinimo, geresnio turimų išteklių panaudojimo būdų siūlymas (teikiant rekomendacijas). Kad šis tikslas būtų įgyvendintas, būtina nustatyti problemines ar nepakankamai išplėtotas veiklos sritis, ištirti priežastis, apibrėžti jų poveikį tiriamai veiklai. [2]Pasak Valstybės kontrolės Veiklos audito valdymo departamento direktoriaus Kęstučio Širvaičio, veiklos audito tikslas yra įvertinti audituojamo subjekto viešąjį ir vidaus administravimą ekonomiškumo, efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu bei atskleisti veiklos tobulinimo galimybes. Siekdamas audito tikslų, auditorius taip pat turi įvertinti, ar audituojama veikla vykdoma pagal teisės aktų reikalavimus. Veiklos audito rezultatai įforminami audito ataskaita. [4]Veiklos audito metu nagrinėjama:1. Kaip formuluojama veiklos strategija.2. Ar vyksta visi darbiniai procesai, kurie būtini strategijai įgyvendinti.3. Ar esantys darbai vykdomi efektyviai.4. Ar aprašyta atskirų darbų atlikimo tvarka įmonėje.5. Ar visiems darbams priskirti šeimininkai, ar nesidubliuoja darbai, kaip dalinamasi atsakomybė „pasienio“ srityse.6. Ar tinkamai aprašytos visų darbuotojų pareigos, atsakomybės sritys, darbo efektyvumo rodikliai.7. Kaip padaliniai bendrauja tarpusavyje.8. Kokiu būdu planuojami darbuotojų rezultatai, kaip kontroliuojamas šių planų įgyvendinimas.9. Kokia yra kompanijos kultūros specifika, lankstumas, pasirengimas permainoms.Veiklos auditas atliekamas renkant ir analizuojant informaciją, kalbantis su darbuotojais, taip pat nagrinėjami darbo dokumentai: procesų ir procedūrų aprašymai, pareiginiai nuostatai ir darbo instrukcijos, planų ir ataskaitų formos ir kt. Po audito įmonės vadovybei pateikiamos išvados ir tolimesnių veiksmų rekomendacijos. [5]Lyginant veiklos ir finansinį auditą, veiklos audito uždaviniai yra kur kas įvairesni nei finansinio audito. Be to, finansinio audito procedūros yra gerai standartizuotos, tuo tarpu sukurti tokias veiklos audito procedūras iš viso neįmanoma, nes veikla aprėpia aibę funkcijų, kurios skiriasi turiniu (finansiniu, ekonominiu, valdymo, teisiniu ir įvairių šių veiksnių kombinacijomis), kompleksiškumu (neretai veikla vykdoma dalyvaujant daugeliui organizacijų, atliekančių joms priskirtas funkcijas), sudėtingumu (sąveikos, valdymo, atsakomybės neapibrėžtumu), laikotarpiu, per kurį šios funkcijos turi būti atliktos, planų įvairove (operatyvinių, taktinių, strateginių), planų turiniu, jų struktūra, gausa terminų, kuriuos neretai sunku suderinti, ir kitomis ypatybėmis. [3]Visa tai reikalauja, kad būtų sukurti specialūs veiklos audito metodai, plačiai taikoma sisteminė analizė, plėtojama specifinė metodologija, remiamasi tinkamai apdorotais kokybiniais ir kiekybiniais duomenimis ir pasirūpinta išvadų bei rekomendacijų patikimumu bei tikslumu.
Veiklos auditoriai neturi didelės patirties todėl, kad toks auditas nebuvo aktualus praeityje, tuo tarpu finansinio audito šaknys yra pakankamai gilios.1.2. Veiklos audito rūšysVeiklos auditą galima skirti į tris rūšis pagal atlikimo apimtį ir tikslus (1 pav.).1 pav. Veiklos audito rūšysProgramos auditas. Valstybės biudžeto lėšos skiriamos programai vykdyti, kad būtų pasiekti programoje numatyti visuomenei naudingi tikslai. Auditorius įvertina, ar skirtos lėšos panaudotos pagal paskirtį, ar taupiai, kiek pasiekti programoje numatyti tikslai, ar panaudotos galimos palankios aplinkybės pasiekti geresnių rezultatų su mažesnėmis išlaidomis. Be to, auditorius pateikia išvadą, ar programos įgyvendinimas padarė laukiamą poveikį visuomenėje, t.y. ar programa buvo efektyvi. Organizacijos auditas tam tikra dalimi susijęs su įstaigos valdymo auditu, tačiau jis labiau priskirtinas veiklos auditui, kadangi valdymas daugiau apima funkcijų suteikimą, racionalų jų paskirstymą, atsakomybės ir atskaitomybės apibrėžimą, taip pat komunikacijos sistemą tiek įstaigos viduje, tiek su išoriniu pasauliu. Įstaigos paprastai turi įvairių rūšių išteklių: žmogiškųjų, materialaus ir nematerialaus turto, finansinių, komunikacijos sistemas ir kt. Veiklos auditas padeda įvertinti, kokie rezultatai pasiekiami su turimais ištekliais ir kokie galėtų būti pasiekti geriau juos panaudojant.Sistemos auditas. Valstybės gyvenime yra daug sričių, kur kylančias problemas turi spręsti ne viena, o kelios institucijos, tarpusavyje koordinuodamos veiksmus. Todėl auditorius turi įvertinti daugelio institucijų veiklą tiriamoje srityje.1.3. Veiklos audito etapaiVeiklos auditas turi būti atliekamas nuosekliai, laikantis tarptautinių audito standartų (arba jų pagrindu parengtų nacionalinių audito standartų).Veiklos audito atlikimo technologiją sunku standartizuoti, nes kiekvienu atveju tenka dirbti vis kitoje aplinkoje, skirtingo teisinio reguliavimo srityse. Šio tipo audite sunkiau parengti tipinius darbo dokumentus, nes, dirbdamas su kokybiška informacija auditorius pats sprendžia, kokios informacijos, kokio pavidalo ir kokios apimties jam reikės, kad pakaktų pagrįsti audito išvadas. Veikdamas pagal susiklosčiusią situaciją, auditorius pasirenka informacijos rinkimo metodus, vertinimo kriterijus, bendravimo su audituojama įstaiga taktiką. Tačiau svarbu, kad auditas būtų atliekamas nuosekliai, tam tikrais etapais (2 pav.). [2]
1. Pradinė analizė
2. Audito planavimas
3. Informacijos kaupimas
4. Audito organizavimas ir atlikimas
5. Problemų sprendimo paieška, alternatyvaus veiklos organizavimo modelio kūrimas
6. Audito ataskaita, išvados, pasiūlymai, rekomendacijos
7. Audito ataskaitos perdavimas audituojamai įstaigai
8. Poauditinė veikla
2 pav. Veiklos audito etapaiPradinė analizė – tai preliminarinis, parengiamasis tyrimas, kuriuo remiantis nusprendžiama, pradėti pagrindinį tyrimą ar ne. Kad būtų galima atlikti gerą ir smulkią tikrinamos srities analizę, reikia turėti pakankamai naujausių tiriamos srities žinių. Pradinės analizės etape reikia parengti apžvalginę medžiagą, atlikti pradinį tyrimą, kurio rezultatai būtų panaudojami preliminarioms problemoms nustatyti ar hipotezėms patvirtinti (paneigti).Pradiniai informacijos šaltiniai gali būti įstaigos finansinės ataskaitos, organizaciniai dokumentai, struktūrą apibrėžiantys dokumentai, struktūrinių padalinių nuostatai, pareiginės instrukcijos, sutartys darbams atlikti, paslaugoms teikti, programų projektai, ataskaitos, trumpalaikiai veiklos planai. Šiame etape svarbu suprasti, kaip dirba tikrinama įstaiga – ne tik jos tikslus, bet ir problemas.Audito planavimas. Planavimas padeda tiksliai paskirstyti ir koordinuoti darbą. Auditorius turi parengti audito plano dokumentus, kuriuose numatyta audito apimtis ir atlikimo eiga. Bendrojo audito plano aprašymas turi būti pakankamai išsamus, kad pagal jį būtų galima parengti audito programą. Audito planas turi būti parengtas taip, kad užtikrintų aukštą audito kokybę ir jo atlikimą laiku.Informacijos kaupimas. Šis audito etapas vykdomas audito plane nustatyta tvarka. Galima naudoti įvairius informacijos rinkimo metodus. Labai svarbu, kad sukaupta informacija būtų pagrįsta, naudinga, patikima, tinkamai įforminta. Gaunama informacija gali būti trejopa: rašytinė, žodinė, kompiuterinė.Jeigu auditoriaus surinkta informacija yra įtikinanti, tačiau negalutinė, reikia iš anksto aptarti su audituojamo objekto vadovybe, kokią papildomą informaciją galima gauti, kaip ją analizuoti ir interpretuoti. Toks metodas sumažina nesutarimų tarp auditoriaus ir audituojamo subjekto vėlesniuose etapuose riziką ir gali pagreitinti ataskaitos pateikimą. Be to, tai paprastai leidžia auditoriui identifikuoti sritis, kuriose potencialiai gali kilti tolesni nesutarimai, ir suplanuoti, kaip surinkti papildomų įrodymų, kurie leistų išvengti tokių galimų nesutarimų.
Audito organizavimas ir atlikimas. Auditorius turi nuspręsti, kokias audito procedūras reikia taikyti, kad būtų pasiekti audito tikslai. Gali būti naudojamos šios procedūros: tikrinimas (išskiriami du būdai – dokumentinis ir natūrinis), tiesioginis apžiūrėjimas (stebėjimas), apklausa (raštu ar žodžiu), patvirtinimai (raštu), perskaičiavimas, analizinės procedūros ir ktProblemų sprendimo paieška, alternatyvaus veiklos organizavimo modelio kūrimas. Auditorius, rengdamasis pateikti problemos sprendimo variantą ar veiklos tobulinimo modelį, pirmiausia turi pats suvokti, kad šis žingsnis labai artimai susijęs su pokyčiais audituojamoje institucijoje. Pokyčiai – esamos nusistovėjusios tvarkos pažeidimas, galbūt institucij…os stereotipų laužymas. Auditoriui šis suvokimas yra svarbus tuo, kad bet kokie pokyčiai sukelia silpnesnį ar stipresnį pasipriešinimą iš vidaus, todėl labai svarbu dar ankstesniuose audito etapuose pabandyti suprasti institucijos filosofiją, gerai pažinti jos kultūrą, vidaus tvarką, ištirti susiformavusią komunikacijos sistemą. Jeigu auditą atlieka auditorių grupė, produktyviems sprendimams priimti galima naudoti įvairius metodus, taip pat ir „smegenų šturmą“ (brain storm). Toks darbas palengvina kurti idėjas bei jas plėtoti.Audito ataskaita, išvados, pasiūlymai, rekomendacijos. Audito rezultatai — ataskaita, išvados, pasiūlymai, kaip būtų galima spręsti pastebėtas problemas, rekomendacijos dėl veiklos tobulinimo, geresnio darbo organizavimo.Ataskaitos turi būti neperkrautos vertinimams nereikalinga informacija. Rekomenduojama vengti veiklos aprašymo. Reikėtų apsiriboti konkrečiais veiklos trūkumų pastebėjimais bei trūkumų atsiradimo aplinkybių išaiškinimu. Ataskaitos teiginiai turi būti aiškūs, suformuluoti nevartojant sudėtingų tarptautinių ar tam tikros srities specifinių žodžių.Ataskaitoje būtinos šios dalys: įvadinė, aprašomoji, baigiamoji.Audito ataskaitos perdavimas audituojamai įstaigai. Audito ataskaita audituojamos institucijos vadovams turi būti perduota susipažinti tik po to, kai visus joje pateiktus faktus, vertinimus, išvadas, pasiūlymus bei rekomendacijas peržiūri audito įstaigos atitinkamo lygio vadovai ar jų įgalioti auditoriai. Taip pat peržiūrimi auditorių darbo dokumentai ir padaromos atitinkamos atžymos.Poauditinė veikla. Jos metu auditoriai nustato, ar vadovybės veiksmai, kurių ji ėmėsi audito ataskaitoje nurodytiems faktams ištaisyti, yra pakankami, veiksmingi ir laiku atlikti. Audito įstaigos įgalioti auditoriai turi stebėti, kaip audituotai įstaigai sekasi įgyvendinti audito metu pasiūlytus problemų sprendimus, veiklos tobulinimo modelius. Galutinai įvertinama, kiek audituotai įstaigai pasisekė įgyvendinti pateiktus pasiūlymus bei rekomendacijas. [2]2. Veiklos audito kriterijaiKalbant apie veiklos audito kriterijus, būtina pradėti nuo vadinamosios 3E koncepcijos, aprėpiančios tris sampratas: ekonomiškumą, efektyvumą ir veiksmingumą. Toks poreikis kyla todėl, kad viešojo administravimo kokybės vertinimo sampratos vis dar nėra visiems iki galo aiškios, visiems priimtinos ir vienodai naudojamos.Ekonomiškumas suprantamas kaip minimizavimas panaudotų išteklių, kurių reikia tam tikram rezultatui gauti (pagaminti prekę, suteikti paslaugą ir pan.), išlaikant tam tikrą to rezultato kokybę.Vadinasi, įvairius rezultatus galima palyginti panaudotų išteklių kaštais, turint galvoje, kad šie rezultatai nesiskiria kokybe. Tokio palyginimo kriterijumi laikomas ekonomiškumas. Šis kriterijus suteikia galimybę pasirinkti geriausią, t. y. ekonomiškiausią arba pigiausią būdą, siekiant konkretaus rezultato.Ekonomiškumas glaudžiai susijęs su efektyvumu, tačiau pirmasis rodiklis (ekonomiškumas) suprantamas daug siauriau, negu antrasis. Ištekliai (šaltiniai) tam tikrai prekei pagaminti ar paslaugai suteikti yra įvairūs, ir jų gali būti labai daug. Kiekvienas toks šaltinis gali būti įvertintas ekonomiškumo kriterijumi. Turėdami to kriterijaus reikšmių aibę, kurioje toli gražu ne visos reikšmės yra geriausios ekonomiškumo prasme, tenka pasirinkti prekių gaminimo ar paslaugų teikimo būdą, kuris yra kažkuo „geresnis“ iš visų galimų. Norint palyginti visus variantus tarpusavyje, tenka rinktis kitokio turinio, negu ekonomiškumas, kriterijų, kuris, beje, aprėptų išteklių ekonomiškumo kriterijus, t. y. daug kriterijų suvestų į vieną bendrąjį arba integralųjį kriterijų. Toks kriterijus yra vadinamas efektyvumo kriterijumi.Norint nepainioti efektyvumo su ekonomiškumu, reikėtų kruopščiau apibrėžti tų sampratų skirtumus. Ekonomiškumas, kartais dar vadinamas taupumu, vertina tik kaštus, tuo tarpu efektyvumas yra kur kas universalesnis kriterijus laikui, vykdančių konkrečią užduotį darbuotojų skaičiui, darbo organizavimo aspektams, sąveikos problemoms ir kitiems veiksniams vertinti, žinoma, neatsisakant ir finansinių sąnaudų vertinimo aspektų. Tačiau tai daroma aukštesniu lygmeniu, t. y. apskaičiavus visas arba didesnę dalį išlaidų, susijusių su konkrečios užduoties vykdymu.Efektyvumas yra pageidautinų veiklos rezultatų ir panaudotų tiems rezultatams pasiekti kompleksinių išteklių, indėlių, kaštų bei kitų resursų santykis.Veiksmingumas – tai nustatytų tikslų įgyvendinimo lygis, panaudojus tam tikrą išteklių kiekį.Daugelis autorių nenustato aiškių ribų tarp ekonomiškumo, efektyvumo ir veiksmingumo, nors, be abejo, tokios ribos tikrai egzistuoja.Susipažinę su terminais, galime tvirtinti, kad jie yra pasiskirstę hierarchinės piramidės būdu (3 pav.). Toks šių sampratų santykis išplaukia iš jų turinio.3 pav. 3E kriterijų hierarchijaPaprasčiausias kriterijus yra ekonomiškumas, nes, pirma, jis priklauso nuo santykinai mažiau veiksnių, negu efektyvumas ir veiksmingumas, antra, visi veiksniai tiesiogiai susiję su kaštais ir, trečia, šis kriterijus ganėtinai lengvai gali būti įvertintas kiekybiškai.Efektyvumo kriterijus aprėpia veiksnius, išskirtus vertinant ekonomiškumą, tačiau, pirma, nagrinėja ženkliai daugiau ir įvairesnių faktorių, antra, vertina veiklos rezultatus sistemiškai, trečia, yra „arčiau“ užsibrėžtų tikslų. Šis kriterijus taip pat gali būti apskaičiuotas kiekybiškai, nors tai jau daug sudėtingesnis uždavinys, negu vertinant ekonomiškumą.Veiksmingumas yra aukščiausio lygmens kriterijus, nes, pirma, aprėpia efektyvumo kriterijų visumą, antra, nustato kiekvieno efektyvumo kriterijaus įtaką veiklos rezultatams, trečia, svarbiausia, įvertina nustatytų tikslų pasiekimo lygį.Taigi kalbant apie veiksmingumą, ypač svarbu nustatyti ir kiekybiškai įvertinti rezultatus. Tai galima padaryti paskirsčius tikslus į uždavinius. Tam tikros organizacijos veiklos veiksmingumo negalima įvertinti, jei tikslai nesuformuluoti arba neaiškūs, arba prieštarauja vienas kitam.3. Veiklos audito standartai
Daugelio pasaulio šalių auditoriai savo veikloje vadovaujasi Tarptautinės aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos (INTOSAI) rekomendacijomis.Atsižvelgiant į veiklos audito ypatingą turinį, INTOSAI audito standartų komitetas 1985 m. kovo mėnesį Sidnėjuje konstatavo, kad tikslinga sukurti atskirus veiklos audito standartus. Buvo suformuotos keturios grupės, kurios turėjo parengti šių standartų projektus.1987 m. parengti standartų projektai buvo patvirtinti INTOSAI komiteto ekspertų posėdyje Londone. 1989 m. šie standartai paskelbti kaip savarankiški, ir rekomenduota juos taikyti praktiniame veiklos auditorių darbe.Veiklos audito standartuose numatomos papildomos priemonės, kurias, siekiant pagerinti viešojo sektoriaus institucijų ir visos valstybės veiklą, turėtų vykdyti audito institucijos. Tokių priemonių pavyzdžių pateikta veiklos audito standartų 12 straipsnyje: papildomų duomenų atranka be kruopščios jų analizės; informacijos teikimas apie misijos vykdymą, vertinant politikų ir kitų išrinktų valdžios atstovų biudžeto lėšų panaudojimą; įvairi administracinė veikla; kompiuterinės informacijos apdorojimo technologijos ir pan. „Šie, nepriskiriami auditui, darbai teikia svarbią aukštos kokybės informaciją sprendimus priimantiems pareigūnams“.Ypatingas dėmesys audito standartuose skiriamas audito išvadų, rekomendacijų ir pasiūlymų pagrįstumui. Šiuo tikslu rekomenduojama skirti pakankamai dėmesio pasirenkant audito uždavinius, apimtį, tikrinimo laikotarpį ir atrenkant sritis, taip pat ir audito testų bei procedūrų korektiškumui.Veiklos audito standartuose pabrėžiama būtinybė sukurti efektyviai veikiančią tikrinamos organizacijos vidaus kontrolės sistemą; tai nėra išorės audito institucijų pareiga. Išorės auditoriai privalo įsitikinti, kad vidaus kontrolės sistema funkcionuoja tinkamai, kad rengiamos atitinkamos rekomendacijos, tačiau išorės auditoriai savarankiškai pateikia išvadas.Nepriklausomumas yra svarbiausias reikalavimas veiklos auditoriams. Šis reikalavimas būtinas ir atliekant finansinį auditą, tačiau veiklos auditoriams tai ypač aktualu. Veiklos audito standartų 54 straipsnyje teigiama: „Kad ir kokia būtų valstybės valdymo forma, nepriklausomumo ir objektyvumo reikalavimai yra lemiami. Tiek įstatymų leidžiamosios, tiek ir vykdomosios valdžios tam tikras nepriklausomumo lygis yra svarbiausias veiksnys patikimiems audito rezultatams“.Ypatingą vietą veiklos audito standartuose užima aukščiausiosios audito institucijos ir vykdomosios valdžios santykių reglamentavimas. Apskritai vyriausybė ir aukščiausioji audito institucija turi vieną tikslą – visuose valdymo lygiuose įgyvendinti atskaitomybę ir atsakomybę. Tačiau aukščiausioji audito institucija yra išorinis vyriausybės veiklos auditorius. Vadinasi, auditoriai neturi priklausyti nuo vyriausybės.Daug dėmesio standartuose skiriama auditorių ir aukščiausiosios audito institucijos kompetencijai apibrėžti. Jei aukščiausioji audito institucija veikia kolegialiai, galutinėmis išvadomis ir sprendimais išreiškiama visos institucijos nuomonė (84 str.). Taikoma audito metodologija ir praktika turi būti aukščiausios kokybės, kadangi aukščiausiosios audito institucijos atsakomybė yra lemiama viešosios atsakomybės koncepcijos įgyvendinimo procese.Ypatingas dėmesys veiklos audito standartuose skiriamas profesiniam apdairumui. Tai reiškia, kad aukščiausioji audito institucija:• privalo, vertinant organizacijų ir valstybinių įmonių veiklą, būti objektyvi ir atvira (89 str.);• auditoriai turi būti pasirengę susidurti su pavojinga situacija, kontrolės trūkumais, įvairių ataskaitų nepakankamumu, klaidomis ar rezultatais, kurie gali atskleisti apgavystes, netinkamas ar ne teisėtas išlaidas, nesankcionuotas operacijas, lėšų švaistymą, efektyvumo ar sąžiningumo stoką (90 str.);• jei aukščiausioji audito institucija samdo ekspertus ar konsultantus, jie taip pat turi būti profesionaliai apdairūs (92 str.);• aukščiausioji audito institucija neatleidžiama nuo išorinių… konsultantų ar ekspertų klaidų (93 str.);• jei aukščiausioji audito institucija kviečia auditorius iš šalies, šiems auditoriams taikomi tokie pat kokybės reikalavimai, kaip ir saviems auditoriams (94 str.);• aukščiausioji audito institucija laikosi konfidencialumo reikalavimų, t.y. neatskleidžia gautos, atliekant patikrinimą, informacijos (95 str.).Veiklos audito standartai, apibūdindami veiklos atitikimo įstatymus ir reglamentus lygį, nustato, kokių teisinių procedūrų ir rekomendacijų reikėtų laikytis, norint įgyvendinti audito tikslus. Auditorius turi suplanuoti tikrinimą taip, kad būtų galima nustatyti neteisėtus veiksmus, galinčius turėti ženklios įtakos audito tikslų įgyvendinimui. Be to, auditorius turi būti pasirengęs situacijai, jog gali būti identifikuota neteisėtų veiksmų, kurie gali turėti netiesioginės įtakos audito rezultatams.Veiklos auditoriai susiduria su problemų įvairove, todėl jiems ypač reikia kūrybiškumo, padedančio susigaudyti ne visiškai aiškioje situacijoje. Jiems būtina išmanyti tikrinamos organizacijos struktūrą, jos paskirtį, vykdomas funkcijas, misiją, viziją, veiklos ypatumus, todėl veiklos auditorius negali atlikti savo funkcijų, jei jam stinga minėtų žinių. Vadinasi, veiklos auditoriams būtina ir siaura, ir plati specializacija. Šis reikalavimas taikomas tik veiklos auditoriams; jis nėra būtinas finansiniams auditoriams. Tai dar viena priežastis, dėl kurios veiklos auditas yra kur kas sudėtingesnis, negu finansinis auditas. Gali būti atliekamas ir kombinuotas auditas, kai sprendžiami finansinio ir veiklos audito klausimai. Be to, atliekant finansinį auditą, taip pat nagrinėjami ir kai kurie veiklos audito uždaviniai, todėl neretai kai kurie finansinio audito specialistai neišskiria veiklos audito kaip savarankiško audito. Tuo tarpu veiklos auditas yra kur kas lankstesnis, įvairesnis ir sudėtingesnis, ypač kai reikia pasirinkti tikrinamą objektą, nustatyti audito tikslus ir uždavinius, taikyti specifinius metodus ir įvertinti kitus veiksnius. Veiklos auditas, atliekamas reguliariai ir kruopščiai, gerina valstybės valdymą ir tobulina administracinius valstybės tarnautojų gebėjimus.3.1 Veiklos audito reikalavimaiSuvokiant veiklos audito sudėtingumą, daugiausia dėmesio skiriama auditorių atrankai. Teigiama, kad tai lemiamas veiksnys kokybiškam auditui atlikti. Tinkamo auditoriaus atranka yra unikali investicija. Pabrėžiamos būtinos auditoriams savybės. Jie „…turi būti puikiai išsilavinę, geriausia, jei jie turi universiteto diplomą ir tyrimo ar vertinimo darbo patirtį”. … Svarbu ir „… analitiniai gebėjimai, kūrybingumas, sumanumas, mokėjimas bendrauti, sąžiningumas, nuovokumas, ištvermingumas, oratoriniai gebėjimai bei rašymo patirtis ir kitos savybės“.Tvirtinama, kad veiklos auditoriai nebūtinai turi gerai išmanyti finansų tvarkymo subtilybes. Pageidautina, kad veiklos audito komanda būtų sudaryta iš įvairių krypčių atstovų. Svarbiausias reikalavimas – auditoriai turi turėti pakankamai darbo patirties būtent tikrinamoje veiklos audito srityje.Pasaulinė veiklos auditorių rengimo patirtis rodo, kad auditoriai turi būti išstudijavę šiuos dalykus: veiklos audito metodologijos raidą, vadybą, kokybinius tyrimo metodus, praktinių situacijų analizę, statistinę duomenų atranką ir kiekybinę jų apdorojimo techniką, vertinimo modelius, duomenų analizę ir dokumentavimo techniką. Naudingi ir šie mokymo dalykai: viešasis administravimas, viešoji politika, valstybės administracinė politika, ekonomika, socialiniai mokslai, kompiuteriniai mokslai. [3]Atliekant auditą, labai svarbu atskaitomybė. Veiklos audito atskaitomybė ženkliai skiriasi nuo finansinio audito atskaitomybės. Veiklos audito atskaitomybės klausimai faktiškai yra susiję su įvairių valdymo lygių atsakomybės nustatymu, įgyvendinant užsibrėžtus tikslus, laikantis realių reikalavimų ir apribojimų. Pagrindinis veiklos audito tikslas yra ne kaltų paieška, o pastebėtų klaidų ir problemų analizė, siekiant nustatyti, ką reikėtų taisyti, spręsti.IšvadosIšvardyti veiklos audito ypatumai išskiria šią audito rūšį kaip specifinę, naują, ir todėl reikalaujančią itin kruopščios analizės nustatant tikslus, turinį, procedūras, etapus, pasirenkant taikytiną metodologiją, metodus, įvairių duomenų apdorojimo būdus ir kt. Veiklos audito pagrindinis tikslas yra įmonės ūkinės gamybinės ar komercinės veiklos tobulinimo galimybių atskleidimas. Todėl auditoriai tikrina ne tik visos įmonės, bet ir jos gaminių bei administracinių padalinių veiklą. Veiklos audito metu įvertinami veiklos rezultatai, nustatoma, ar taupiai buvo naudojami materialiniai, darbo ir finansiniai ištekliai, ieškoma būdų produkcijos gamybai didinti, jos kokybei gerinti bei visų rūšių išlaidoms mažinti. Auditoriai, atliekantys veiklos auditą, dažniausiai turi pateikti rekomendacijas tolesnei įmonės ūkinei gamybinei ar komercinei veiklai gerinti. Veiklos auditas gali būti atliekamas tiek įmonės vadovybės užsakymu, tiek trečiųjų šalių reikalavimu.Veiklos auditas apima veiklos ekonomiškumo arba taupumo vertinimą, finansinių, žmogiškųjų, informacinių sistemų ir kitokių išteklių panaudojimo efektyvumo auditą, veiklos vertinimo kriterijų, rodiklių ir stebėsenos atlikimo nagrinėjimą, rezultatyvumo arba veiksmingumo auditą, kuris susijęs su vykdomų programų tikslų pasiekimo įvertinimu. Vertinama, kokį poveikį visuomenei, mokesčių mokėtojams ir kitoms suinteresuotoms šalims padarė audituojamo objekto veikla, jo strateginiai tikslai, planai ir vykdomos programos.Pagrindinis veiklos audito kriterijus – 3E koncepcija. Šis kriterijus aprėpia tris sampratas: ekonomiškumą, efektyvumą ir veiksmingumą.Veiklos audito standartuose numatomos papildomos priemonės, kurias, siekiant pagerinti viešojo sektoriaus institucijų ir visos valstybės veiklą, turėtų vykdyti audito institucijos. Ypatingas dėmesys audito standartuose skiriamas audito išvadų, rekomendacijų ir pasiūlymų pagrįstumui. Veiklos audito standartuose pabrėžiama būtinybė sukurti efektyviai veikiančią tikrinamos organizacijos vidaus kontrolės sistemą. Veiklos audito standartai, apibūdindami veiklos atitikimo įstatymus ir reglamentus lygį, nustato, kokių teisinių procedūrų ir rekomendacijų reikėtų laikytis, norint įgyvendinti audito tikslus.Veiklos auditas, atliekamas reguliariai ir kruopščiai, gerina valstybės valdymą ir tobulina administracinius valstybės tarnautojų gebėjimus.Literatūra1. Mackevičius, J (1994). Audito pradmenys. Vilnius: „Mintis“2. Mackevičius, J (2001). Auditas: teorija, praktika, perspektyvos. Vilnius3. Puškorius, S (2004). Veiklos auditas. Vilnius4. Montvydienė, O. (2005). Veiklos auditas siekia išsiaiškinti valdymo efektyvumą. Apskaitos, audito ir mokesčių aktualijos, p.16.5. http://www.elm.lt/lt/vadybos_konsultacijos/valdymo_auditas.php6. http://finansai.tripod.com/auditas.htm