Pinigų srautų ataskaitos reglamentavimas TAS

1. Įvadas

Lietuvos valstybės integravimasis į ekonomines pasaulio struktūras, nuolat didėjantis nacionalinio verslo integravimasis verčia geriau pažinti teisės, ekonomikos, socialines bei politines normas, kuriomis vadovaujasi tarptautinis verslas. Esminės ir svarbiausios iš jų dažniausiai reglamentuojamos tarptautiniu mastu.

Apskaitininkai privalo laikytis tam tikrų bendrų nuostatų, kad apskaitoje ir atskaitomybėje atspindėtų realų įmonių turtą, nuosavybę ir veiklos rezultatus. Norėdami atspindėti tikrą įmonės ir jos veiklos būklę taip, kad šią informaciją teisingai suvoktų visi jos vartotojai, apskaitininkai vadovaujasi Tarptautinių Apskaitos Standartų (TAS) nuostatomis, kurias skelbia komitetas, vienijantis daaugelio valstybių profesionalių apskaitininkų organizacijų atstovus. Pagrindinis TAS kūrimo tikslas buvo sukurti tam tikras visam pasauliui bendras taisykles, pagal kurias būtų galima surinkti vienodą finansinę informaciją.
Kiekviena įmonė, rengianti pilnąją finansinę atskaitomybę, finansiniams metams pasibaigus privalo sudaryti ir nustatyta tvarka paskelbti šias viena kitą papildančias, ir todėl visumą sudarančias ataskaitas:
1) balansą;
2) pelno/nuostolio ataskaitą;
3) nuosavo kapitalo ataskaitą;
4) pinigų srautų ataskaitą;
5) paaiškinamąjį raštą.
Savo darbe aš apžvelgsiu pinigų srautų ataskaitą, kuri yra reglamentuota 7 Tarptautiniame Apskaitos Standarte. Pateiksiu standarto nuostatas ir reikšmę.

2. Pinigų srautų attaskaitos

Finansinės atskaitomybės forma, kurioje nurodoma iš kur ir kiek buvo gauta pinigų, ir kiek bei kam jų išleista, lyginant su uždirbtomis pajamomis ir patirtomis sąnaudomis, vadinama pinigų srautų ataskaita. LR buhalterinės apskaitos pagrindų įstatyme ši ataskaita vadinama finansiniu būklės pasikeitimų at

taskaita. Šios ataskaitos reglamentavimas yra aprašytas 7-ajame tarptautiniame apskaitos standarte ( TAS 7 ). Standartas peržiūrėtas 1992 metais. Šis peržiūrėtas Tarptautinės apskaitos standartas įsigaliojo finansinei atskaitomybei, apimančiai laikotarpius, prasidedančius 1994 m. Sausio 1 d. ir vėliau, bei pakeičia 7-ąjį tarptautinį apskaitos standartą ( TAS 7 ) „Finansinės būklės pasikeitimo ataskaita“.

2.1. Tikslas.

Informacija apie įmonės pinigų srautus yra naudinga finansinės atskaitomybės naudotojams tuo, kad ji suteikia pagrindą vertinti įmonės pajėgumą generuoti pinigus ir pinigų ekvivalentus bei įmonės poreikiams panaudoti šiuos pinigų srautus. Naudotojo priimami ekonominiai sprendimai reikalauja įvertinti įmonės pajėgumą generuoti pinigus ir pinigų ekvivalentus bei jų generavimo trukmę ir užtikrinimo įvertinimą.
Šio standarto tikslas – reikalauti pateikti informaciją apie įmonės praėjusio laikotarpio pinigų ir pinigų ekvivalentų pasikeitimus, tam tikslui panaudojant pinigų srautų ataskaitą, kuri klasifikuoja ataskaitinio laikotarpio pinigų srautus pagal įmonės pagrindinę, innvesticinę ir finansinę veiklą.

2.2. Apimtis.
Įmonė turėtų rengti pinigų srautų ataskaitą remdamasi šiuo standartu ir turi pateikti ją kaip sudėtinę jos finansinės atskaitomybės dalį kiekvienam ataskaitiniam laikotarpiui, už kurį yra pateikiama finansinė atskaitomybė.
Šis standartas pakeičia 7-ąjį tarptautinį apskaitos standartą ( TAS 7 ) „Finansinės būklės pasikeitimo ataskaita“, patvirtintą 1997 m. Liepą.
Įmonės finansinės atskaitomybės naudotojams svarbu žinoti, kaip įmonė generuoja ir panaudoja pinigus ir pinigų ekvivalentus. Taip yra nepriklausomai nuo įmonės veiklos pobūdžio ir nepriklausomai nuo to, ar pinigus galima laikyti produktu, kaip yra finansinių in

nstitucijų atveju. Įmonėms pinigai reikalingi iš esmės dėl vienodų priežasčių, tačiau pagrindinė jų veikla, duodanti pajamas gali būti skirtinga. Joms reikalingi pinigai operacijų atlikimui, savo įsipareigojimų apmokėjimui ir garantuoti pelną savo investuotojams. Dėl šių priežasčių šis standartas reikalauja, kad įmonės pateiktų pinigų srautų ataskaitas.

2.3. Pinigų srautų informacijos teikiama nauda.
Pinigų srautų ataskaita, tuo atveju kai naudojama kartu su likusiomis finansinėmis atskaitomybės dalimis, suteikia informaciją, kuri suteikia galimybę naudotojams įvertinti grynojo įmonės turto pasikeitimus, jos finansinę struktūrą (tarp jų ir jos likvidumą bei mokumą) ir jos pajėgumą įtakoti pinigų srautų dydžius bei pasiskirstymą laike su tikslu prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkybių ir galimybių. Informacija apie pinigų srautus yra naudinga vertinant įmonės pajėgumą generuoti pinigus ir pinigų ekvivalentus bei suteikia galimybę naudotojui sukurti būsimųjų laikotarpių pinigų srautų dabartinės vertės įvertinimo ir palyginimo skirtingose įmonėse modelius. Ji taip pat gerina įmonės veiklos atskaitomybės palyginamumą tarp skirtingų įmonių, kadangi ji eliminuoja skirtingą apskaitos traktavimą tų pačių sandorių ir įvykių atžvilgiu.
Informacija apie ankstesnių laikotarpių pinigų srautus yra dažnai naudojama kaip būsimų pinigų srautų sumų trukmės ir užtikrinimo rodiklis. Ji taip pat yra naudinga tikrinant anksčiau įvertintų būsimų pinigų srautų tikslumą ir tiriant ryšį tarp pelningumo ir grynojo pinigų srauto bei besikeičiančių kainų poveikio.

2.4. Pinigai ir pinigų ekvivalentai.
Pinigų ekvivalentai yr

ra skirti vykdyti trumpalaikius piniginius įsipareigojimus, o ne investicijai ar kitiems tikslams. Tam, kad investicija būtų priskiriama pinigų ekvivalentui, ji turi būti lengvai iškeičiama į aiškų pinigų kiekį, o rizika, kad pasikeis jos vertė, turi būti nereikšminga. Todėl investicija priskiriama pinigų ekvivalentui tik tuomet, kai ji yra trumpalaikė, pavyzdžiui, trys mėnesiai ar mažiau nuo įsigijimo datos. Investicijos į nuosavybės vertybinius popierius nėra priskiriamos pinigų ekvivalentams, nebent jos yra pinigų ekvivalentai, pavyzdžiui, privilegijuotos akcijos, įsigytos likus trumpam laikotarpiui iki jų termino pabaigos, kai nurodyta išpirkimo data.
Lėšų skolinimasis iš banko paprastai yra laikomas finansine veikla. Tačiau kai kuriose šalyse, bankinio kredito pereikvojimai, kurie yra padengiami pagal pareikalavimą, sudaro neatskiriamą įmonės pinigų valdymo dalį. Tokiomis aplinkybėmis banko kredito pereikvojimai yra pinigų ar pinigų ekvivalentų komponentai. Tokių bankinių susitarimų bendra ypatybė ta, kad banko sąskaitos likutis dažnai svyruoja nuo teigiamo iki pereikvoto.
Pinigų srautams nepriskiriami judėjimai tarp straipsnių, priskiriamų pinigams ar pinigų ekvivalentams, kadangi šie komponentai yra įmonės pinigų valdymo dalis, o ne jos pagrindinės, investicinės ar finansinės veiklos dalis. Pinigų valdymas apima pinigų perviršio investavimą į pinigų ekvivalentus.

3. Pinigų srautų ataskaitos pateikimas

Pinigų srautų ataskaitoje turėtų būti pateikti pinigų srautai per laikotarpį, suklasifikuoti pagal įmonės pagrindinę, investicinę ir finansinę veiklą.
Įmonė pateikia suklasifikuotus pinigų srautus pagal pagrindinę, investicinę ir fi

inansinę veiklą, kaip tinkamiausia jos verslui. Klasifikavimas pagal veiklą pateikia informaciją, kuri leidžia naudotojams įvertinti tos veiklos įtaką įmonės finansinei būklei ir jos pinigų ir pinigų ekvivalentų sumą. Ši informacija taip pat galėtų būti naudojama įvertinti ryšį tarp kiekvienos atskiros veiklos.
Atskira operacija gali sudaryti pinigų srautus, kurie yra klasifikuojami skirtingai. Pavyzdžiui, kai pinigų paskolos grąžinimas apima tik paskolos palūkanas ir paskolos sumą, palūkanų dalis gali būti klasifikuojama kaip pagrindinė veikla, o paskolos dalis klasifikuojama kaip finansinė veikla.

3.1. Pagrindinė veikla.
Pinigų srautų, atsirandančių iš pagrindinės veiklos, dydis yra pagrindinis rodiklis, parodantis mąstą, kuriuo įmonė savo veikla sukaupė pinigų srautus, pakankamus paskoloms grąžinti, palaikyti įmonės gamybinius pajėgumus, išmokėti dividendus ir daryti naujas investicijas nesinaudojant išoriniais finansavimo šaltiniais. Informacija apie konkrečius įsigijimo pagrindinės veiklos pinigų srautų komponentus, panaudojama kartu su kita informacija, yra naudinga prognozuojant būsimųjų laikotarpių pagrindinės veiklos pinigų srautus.
Pagrindinės veiklos pinigų srautai iš esmės gaunami iš pagrindinės pajamas generuojančios įmonės veiklos. Todėl jie paprastai atsiranda iš sandorių ir kitų įvykių, kurių pagrindu nustatome grynąjį pelną ar nuostolį. Pagrindinės veiklos pinigų srautų pavyzdžiai yra:
– pinigų įplaukos, pardavus prekes ir suteikus paslaugas;
– pinigų įplaukos už honorarus, mokesčius, komisinius ir iš kitų pajamų;
– pinigų mokėjimai prekių ir paslaugų tiekėjams;
– pinigų išmokėjimai darbuotojams ir jų vardu;
– draudimo įmonės pinigų įplaukos ir išmokos už draudimo premijas ir pareikštas pretenzijas, metines rentas ir kitas draudimo išmokas;
– pinigų išmokos ar grąžinimai susiję su pelno mokesčiais, išskyrus jei jie gali būti konkrečiai priskirti finansinei ar investicinei veiklai;
– pinigų įplaukos ar išmokos, susijusios su darbo ar prekybos sutartimis.
Kai kurie sandoriai, tokie kaip gamyklos įrangos dalies pardavimas, gali turėti įtakos pelnui ar nuostoliui, įtraukiamam nustatant grynąjį pelną ar nuostolį. Tačiau pinigų srautai, susiję su šiuo sandoriu yra investicinės veiklos pinigų srautai.
Įmonė gali turėti vertybinių popierių ar paskolų perpardavimo ar prekybos tikslams, kurie tokiu atveju yra panašūs į atsargas, įsigytas specialiai perpardavimui. Todėl pinigų srautai, susidarantys parduodant ar perkant vertybinius popierius, yra klasifikuojami kaip pagrindinės veiklos pinigų srautai. Panašiai finansų institucijų išankstiniai apmokėjimai ir paskolos paprastai yra klasifikuojamos kaip pagrindinė veikla, kadangi tai yra susiję su pagrindine įmonės pajamas generuojančia veikla.
3.2. Investicinė veikla.
Atskirai atskleisti pinigų srautus, atsirandančius iš investicinės veiklos, yra svarbu dėl to, kad šie pinigų srautai parodo išlaidų dydį ištekliams, skirtiems būsimųjų laikotarpių pajamų ir pinigų srautų generavimui, įsigyti. Pinigų srautų, atsirandančių iš investicinės veiklos, pavyzdžiai yra:
– pinigų išmokėjimai įsigyjant nekilnojamąjį turtą, įrangą ir įrengimus, nematerialųjį turtą ir kitą ilgalaikį turtą. Šie išmokėjimai apima ir tuos, kurie susiję su kapitalizuota plėtros darbų savikaina bei savos gamybos nekilnojamu turtu, įranga ir įrengimais;
– pinigų įplaukos, gautos pardavus nekilnojamąjį turtą, įrangą ir įrengimus, nematerialųjį turtą ir kitą ilgalaikį turtą;
– pinigų išmokėjimai, įsigyjant kitų įmonių nuosavybės ar skolos instrumentus ir dalį bendrosiose įmonėse (išskyrus išmokas už tokius instrumentus, kurie yra laikomi pinigų ekvivalentu ar naudojami prekybos ar perpardavimo tikslams);
– pinigų įplaukos, pardavus kitų įmonių nuosavybės ar skolos dokumentus (akcijas, obligacijas) ar dalį bendrosiose įmonėse (išskyrus įplaukas už tokius dokumentus, kurie yra laikomi pinigų ekvivalentais ar naudojami komercijos ir prekybos tikslams);
– išankstiniai pinigų apmokėjimai ar paskolos kitoms šalims (išskyrus tas, kurios padarytos finansų institucijų);
– pinigų įplaukos, susijusios su išankstinių apmokėjimų ir paskolų kitoms šalims grąžinimu (išskyrus tas, kurios padarytos finansų institucijų);
– pinigų išmokos už būsimųjų laikotarpių sutartis, būsimąsias sutartis, pasirinktinių sandorių sutartis ir pasikeitimo sutartis, išskyrus atvejus, kai tokios sutartys yra naudojamos prekybos ar perpardavimo tikslams arba jie yra klasifikuojami kaip finansinė veikla;
– pinigų įplaukos už būsimųjų laikotarpių sutartis, būsimąsias sutartis, pasirinktinių sandorių sutartis ir pasikeitimo sutartis, išskyrus atvejus, kai tokios sutartys yra naudojamos prekybos ar perpardavimo tikslams arba jie yra klasifikuojami kaip finansinė veikla.
Kai sutartis yra apskaitoma kaip konkrečios pozicijos apsidraudimas, šios sutarties pinigų srautai yra klasifikuojami taip pat, kaip ir tos pozicijos, kuri yra apdrausta, pinigų srautai.

3.3. Finansinė veikla.
Atskiras pinigų srautų, atsirandančių dėl finansinės veiklos, atskleidimas yra svarbus, todėl jis yra naudingas prognozuojant įmonės kapitalo suteikėjų pretenzijas būsimųjų laikotarpių pinigų srautams. Pinigų srautų, atsirandančių iš finansinės veiklos, pavyzdžiai yra:
– Pinigų įplaukos gaunamos išleidžiant akcijas ir kitus nuosavybės instrumentus;
– Pinigų mokėjimai savininkams įminės akcijų įsigijimui arba išpirkimui;
– Pinigų įplaukos, gautos išleidus skolinius įsipareigojimus, paskolas, vekselius, obligacijas, įkeitimo raštus ir kitus trumpalaikius įsiskolinimus;
– Pinigų mokėjimai grąžinant pasiskolintas lėšas;
– Pinigų mokėjimai nuomotojui, mažinantys esamus įsipareigojimus, susijusius su finansiniu lizingu.

3.4. Pagrindinės veiklos pinigų srautų pateikimas.
Įmonė turėtų pateikti pinigų srautus iš pagrindinės veiklos naudodamasi vienu iš nurodytų būdų:
– tiesioginiu metodu, pagal kurį yra atskleidžiamos bendrų piniginių įplaukų ir bendrų piniginių išmokų pagrindinės klasės;
– netiesioginiu metodu, pagal kurį grynasis pelnas arba nuostolis yra koreguojamas nepiniginio pobūdžio sandorių rezultatais, bet kuriais praeities ar būsimųjų laikotarpių pagrindinės veiklos pinigų įplaukų ar išmokų atidėjimais ar kaupimais, ir pajamų arba sąnaudų, susijusių su investicinės ar finansinės veiklos pinigų srautais, straipsniais.
Įmonės yra skatinamos pinigų srautus iš pagrindinės veiklos atskleisti naudojantis tiesioginiu metodu. Tiesioginis metodas suteikia informaciją, kuri gali būti naudinga skaičiuojant būsimųjų laikotarpių pinigų srautus, o netiesioginis metodas tokios informacijos nesuteikia. Naudojant tiesioginį metodą, informacija apie pagrindines bendrų piniginių įplaukų ir bendrų piniginių išmokų klases gali būti gaunama:
a) iš įmonės apskaitos įrašų; arba
b) koreguojant pardavimus, parduotų prekių savikainą (finansinėms institucijoms – palūkanas ir panašias pajamas bei palūkanų ir panašias sąnaudas) ir kitus pelno (nuostolio) ataskaitos straipsnius:
– atsargų bei įmonės veiklos gautinų ir mokėtinų sumų pasikeitimais laikotarpio eigoje;
– kitais nepiniginiais straipsniais;
– kitais straipsniais, pagal kuriuos piniginis poveikis laikomas investicinės ar finansinės veiklos pinigų srautais.
Pagal netiesioginį metodą grynieji pinigų srautai yra nustatomi koreguojant grynąjį pelną ar nuostolį atitinkamų veiksnių poveikiui:
a) atsargų bei pagrindinės veiklos gautinų ir mokėtinų sumų pasikeitimams per laikotarpį;
b) nepiniginiais straipsniais, tokiais kaip nusidėvėjimas, atidėjimai, atidėti mokesčiai, nerealizuotos užsienio valiutos pajamos ar nuostoliai, nepaskirstytas asocijuotųjų įmonių pelnas ir mažumos interesai;
c) visais kitais straipsniais, pagal kuriuos pinigų poveikis laikomas investicinės ar finansinės veiklos pinigų srautais.
Kitu būdu grynieji pinigų srautai pagal netiesioginį metodą gali būti pateikti parodant pajamas ir sąnaudas, atskleistas pelno (nuostolio) ataskaitoje, ir atsargų bei pagrindinės veiklos gautinų ir mokėtinų sumų pasikeitimus per laikotarpį.

3.5. Investicinės ir finansinės veiklos pinigų srautų pateikimas.
Pagrindines bendrų piniginių įplaukų ir bendrų piniginių mokėjimų, atsirandančių iš investicinės ir finansinės veiklos, klases įmonė privalo pateikti atskirai, išskyrus kai pinigų srautai yra pateikiami grynąja verte.
3.5.1. Pinigų srautų pateikimas grynąja verte.
Žemiau pateikti pinigų srautai, atsirandantys iš pagrindinės, investicinės ar finansinės veiklos, gali būti pateikti grynąja verte:
a) piniginės įplaukos ir mokėjimai klientų vardu, kai tokie pinigų srautai atspindi kliento veiklą, o ne įmonės veiklą; ir
b) piniginės įplaukos ir mokėjimai tokiems straipsniams, kuriuose yra greita apyvarta, didelės sumos, o padengimo terminas trumpas.
Piniginių įplaukų ir mokėjimų, nurodytų paragrafe 3.5.1.a) pavyzdžiai yra:
– neterminuoto depozito banke įplaukos ir išmokos;
– investicinėse įmonėse laikomos klientų lėšos;
– nuomos mokesčiai, surenkami turto savininkų vardu ir jiems perduodami.
Piniginių įplaukų ar išmokų, nurodytų paragrafe 3.5.1.b) pavyzdžiai yra žemiau nurodyti išankstiniai mokėjimai ar grąžinimai:
– svarbios sumos, susijusios su kreditinių kortelių klientais;
– investicijų įsigijimui ir pardavimui;
– kitiems trumpalaikiams įsiskolinimams, pavyzdžiui, tokiems, kurių trukmė – trys ar mažiau mėnesių.
Pinigų srautai, atsirandantys iš žemiau nurodytų finansinės institucijos veiklos sričių, gali būti pateikti grynąja verte:
a) piniginės įplaukos ar mokėjimai, susiję su depozitu, kurių trukmės terminas yra fiksuotas, priėmimu ir išmokėjimu;
b) depozitų įnešimas į kitas finansines institucijas ar jo atsiėmimas iš jų; ir
c) išankstiniai pinigų mokėjimai ir paskolos klientams bei tokių išankstinių mokėjimų ir paskolų grąžinimas.

3.6. Užsienio valiutos pinigų srautai.
Pinigų srautai, atsirandantys iš sandorių užsienio valiuta, turi būti įrašyti įmonės finansinės atskaitomybės valiuta, pritaikius užsienio valiutos sumai keitimo kursą tarp finansinės atskaitomybės valiutos ir atitinkamo užsienio valiutos, galiojantį pinigų srauto dieną.
Užsienio dukterinės įmonės pinigų srautai turi būti įvertinti pagal keitimo kursą tarp finansinės atskaitomybės valiutos ir užsienio valiutos, galiojantį atitinkamų pinigų srautų dienomis.
Pinigų srautai denominuoti užsienio valiuta yra pateikiami remiantis tarptautiniu apskaitos standartu ( TAS 21 ) „Užsienio valiutų kursų įtaka rezultatams“. Jis leidžia naudoti keitimo kursą, kuris artimas faktiniam realiam kursui. Pavyzdžiui, keitimo kurso laikotarpio vidutinis svertinis vidurkis gali būti naudojamas registruoti sandorius užsienio valiuta ar užsienio dukterinės įmonės piniginio srauto įvertinimui. Vis dėlto TAS 21 neleidžia naudoti balanso dienos keitimo kurso perskaičiuojant į ataskaitinę valiutą užsienyje esančios dukterinės įmonės pinigų srautus.
Nerealizuotos pajamos ir nuostoliai, atsirandantys dėl užsienio valiutos keitimo kurso pasikeitimų, nėra pinigų srautai. Tačiau keitimo kurso pasikeitimų poveikis pinigams ir pinigų ekvivalentams, laikomiems ar už kuriuos priklauso užsienio valiuta, yra pateikiamas pinigų srautų ataskaitoje tam, kad būtų galima suderinti pinigus ir pinigų ekvivalentus laikotarpio pradžioje ir pabaigoje. Šis dydis yra pateikiamas atskirai nuo įmonės investicinės ir finansinės veiklos pinigų srautų bei apima keitimo kursų skirtumus, jei tokių yra, kurie šiems pinigų srautams buvo užfiksuoti laikotarpio pabaigoje.

3.7. Ypatingieji straipsniai.
Pinigų srautai, susiję su ypatingaisiais straipsniais turėtų būti klasifikuojami kaip atsirandantys dėl pagrindinės, investicinės ar finansinės veiklos ir pateikti atskirai.
Pinigų srautai, susiję su ypatingaisiais straipsniais, yra pateikiami pinigų srautų ataskaitoje atskirai kaip atsirandantys dėl pagrindinės, investicinės ar finansinės veiklos tam, kad naudotojai galėtų suprasti jų pobūdį ir poveikį dabartiniams ir būsimų laikotarpių įmonės pinigų srautams. Tai turi būti pateikta kaip priedas prie atskiro ypatingųjų straipsnių pobūdžio ir dydžių pateikimo, kurio reikalauja 8-asis tarptautinis apskaitos standartas (TAS 8 ) „Ataskaitinio laikotarpio grynasis pelnas arba nuostolis, esminės klaidos ir apskaitos politikos pasikeitimai“.

3.8. Palūkanos ir dividendai.
Visi pinigų srautai iš gautų ar sumokėtų palūkanų ir dividendų turi būti pateikti atskirai. Kiekvienas iš jų turi būti nuosekliai visais ataskaitiniais laikotarpiais klasifikuojamas kaip atsirandantis dėl pagrindinės, investicinės ar finansinės veiklos.
Bendra per laikotarpį sumokėtų palūkanų suma yra pateikiama pinigų srautų ataskaitoje, nepaisant to, ar ji buvo pripažinta sąnaudomis pelno (nuostolio) ataskaitoje, ar kapitalizuota pagal leistiną alternatyvųjį 23-iojo tarptautinio apskaitos standarto (TAS 23 ) „Paskolų išlaidos“ būdą.
Finansinės institucijos sumokėtos palūkanos bei gautos palūkanos ir dividendai paprastai yra klasifikuojami kaip pagrindinės veiklos pinigų srautai. Tačiau nėra prieita konsensuso dėl šių pinigų srautų klasifikavimo kitose įmonėse. Sumokėtos palūkanos ir gautos palūkanos, ir dividendai gali būti klasifikuojami kaip pagrindinės veiklos pinigų srautai, kadangi jie yra tarp tų veiksnių, kurie apsprendžia grynąjį pelną ar nuostolį. Iš kitos pusės, sumokėtos palūkanos ir gautos palūkanos, ir dividendai priklausomai nuo aplinkybių gali būti klasifikuojami kaip finansiniai pinigų srautai arba investiciniai pinigų srautai, kadangi jie yra finansinių išteklių gavimo savikaina arba investicijų pelnas.
Sumokėti dividendai gali būti klasifikuojami kaip finansiniai pinigų srautai, kadangi jie yra finansinių išteklių gavimo savikaina. Iš kitos pusės, sumokėti dividendai gali būti klasifikuojami kaip pagrindinės veiklos pinigų srautų sudėtinė dalis, tam, kad padėtų naudotojams įvertinti įmonės sugebėjimą išmokėti dividendus, naudojant pagrindinės veiklos pinigų srautus.

3.9. Pelno mokesčiai.
Pinigų srautai, atsirandantys dėl pelno mokesčių, turėtų būti pateikti atskirai ir turi būti klasifikuojami kaip įmonės veiklos pinigų srautai, išskyrus atvejus, kai jie gali būti konkrečiai identifikuojami kaip priklausantys investicinei ar finansinei veiklai.
Pelno mokesčiai kyla iš sandorių, kurie sukelia pinigų srautus, priskiriamus prie pagrindinės, investicinės ar finansinės veiklos pinigų srautų ataskaitoje. Tuo tarpu, kai mokesčių sąnaudos gali būti aiškiai identifikuotinos su investicine ar finansine veikla, tų mokesčių pinigų srautus dažnai yra netikslinga identifikuoti, ir jie gali atsirasti skirtingu laikotarpiu iš sandorių, sąlygojančių pinigų srautus. Todėl sumokėti mokesčiai paprastai yra klasifikuojami kaip pagrindinės veiklos pinigų srautai. Tačiau tuo atveju, kai yra įmanoma identifikuoti mokesčių pinigų srautus su konkrečiu sandoriu, sukeliančiu pinigų srautus, kurie yra klasifikuojami kaip investicinės ar finansinės veiklos pinigų srautai, mokesčių pinigų srautai priklausomai nuo to gali būti klasifikuojami kaip investiciniai ar finansiniai. Jeigu mokesčių pinigų srautai priklauso daugiau nei vienai veiklos sričiai, turi būti pateikta bendra sumokėtų mokesčių suma.

3.10. Investicijos į dukterines, asocijuotąsias ir bendrąsias įmones.
Kai investicijų į dukterines įmones ar asocijuotąsias įmones apskaita yra atliekama naudojantis nuosavybės arba savikainos principais, investuotojas savo pinigų srautų ataskaitoje apsiriboja pateikdamas pinigų srautus tarp savęs ir investicijos objekto, pavyzdžiui dividendus ir avansinius mokėjimus.
Įmonė, kuri atsiskaito už savo dalį bendrai kontroliuojamoje įmonėje, naudodama proporcinį konsolidavimo būdą, į savo konsoliduotą pinigų srautų ataskaitą įtraukia pinigų srautus, proporcingus savo daliai bendrai kontroliuojamos įmonės pinigų srautuose. Įmonė, kuri pateikia tokį interesą naudodamasi nuosavybės metodu, į savo pinigų srautų ataskaitą įtraukia pinigų srautus, susidariusius jos investicijų į bendrai kontroliuojamas įmones atžvilgiu, bei paskirstymus ir kitus mokėjimus ar įplaukas tarp jos ir bendrai kontroliuojamos įmonės.

3.11. Dukterinių įmonių ir kitų verslo vienetų įsigijimas ir perleidimas.
Surinkti pinigų srautai, atsirandantys iš dukterinių įmonių ir kitų verslo vienetų įsigijimo ir perleidimo, turi būti pateikti atskirai ir klasifikuojami kaip investiciniai pinigų srautai.
Dukterinių įmonių ar kitų verslo vienetų tiek įsigijimo, tiek ir perleidimo atžvilgiu įmonė turi per kiekvieną laikotarpį atskleisti sukauptą:
a) bendrą pirkimo ar perleidimo sumą;
b) pirkimui naudotos ir perleidus gautos sumos dalį pinigais ir pinigų ekvivalentais;
c) pinigų ir pinigų ekvivalentų sumą įsigytoje ar perleistoje dukterinėje įmonėje ar verslo vienete; ir
d) turto ir įsipareigojimų sumas, į kurias neįeina pinigai ir pinigų ekvivalentai, įsigytoje ar perleistoje dukterinėje įmonėje ar verslo vienete, suskirstytas pagal pagrindinę kategoriją.
Atskiras dukterinių įmonių ar kitų verslo vienetų įsigijimo ar perleidimo pinigų srautų poveikio pateikimas kaip tos pačios eilės straipsnių, kartu su atskirai pateiktomis įsigyto ar perleisto turo ar įsipareigojimų sumomis, padeda atskirti šiuos pinigų srautus nuo tų, kurie atsiranda iš kitos pagrindinės, investicinės ar finansinės veiklos. Perleidimo pinigų srauto poveikis nėra atimamas iš įsigijimo pinigų srautų judėjimo.
Sumokėtų ar gautų pinigų sukaupta suma pinigų srautų ataskaitoje pateikiant pirkimus ir pardavimus yra bendra įsigytų ar perleistų pinigų ir pinigų ekvivalentų suma.
3.12. Nepiniginiai sandoriai.
Investiciniai ir finansiniai sandoriai, kurie nereikalauja pinigų ar pinigų ekvivalentų panaudojimo, turi būti neįtraukiami į pinigų srautų ataskaitas. Tokie sandoriai turi būti atskleisti kurioje nors kitoje finansinės atskaitomybės dalyje taip, kad būtų pateikta visa reikalinga informacija apie šią investicinę ir finansinę veiklą.

Daugelis investicinės ir finansinės veiklos būdų neturi tiesioginės įtakos einamiesiems pinigų srautams, nors jie turi įtakos įmonės kapitalo ir turto struktūrai. Nepiniginių sandorių neįtraukimas į pinigų srautų ataskaitą atitinka pinigų srautų ataskaitų tikslą, kadangi šie straipsniai neįtakoja einamojo laikotarpio pinigų srautų. Nepiniginių sandorių pavyzdžiai yra:
– turo įsigijimas prisiimant tiesiogiai susijusius įsipareigojimus arba finansinio lizingo būdu;
– įmonės įsigijimas išleidžiant nuosavybę (akcijas); ir
– skolos perkėlimas į nuosavybę.

3.13. Pinigų ir pinigų ekvivalentų komponentai.
Įmonė turėtų atskleisti pinigų ir pinigų ekvivalentų komponentus bei turėtų pateikti sumų pinigų srautų ataskaitoje suderinimą su atitinkamais straipsniais, pateiktais balanse.
Turint omenyje pinigų valdymo praktikos ir bankinės tvarkos įvairovę pasaulio mastu ir siekiant atitikti 1-ąjį tarptautinį apskaitos standartą (TAS 1) „Apskaitos politikų atskleidimas“, įmonė turi atskleisti savo politiką, kurios ji laikosi nustatydama pinigų ir pinigų ekvivalentų sudėtį.
Kiekvieno pinigų ir pinigų ekvivalentų komponentų nustatymo politikos pasikeitimo įtaka, pavyzdžiui, finansinių instrumentų, kurie anksčiau buvo laikomi įmonės investicijų portfeliu, klasifikacijos pasikeitimo įtaka, yra atskleidžiama pagal 8-ąjį tarptautinį apskaitos standartą (TAS 8) „Ataskaitinio laikotarpio grynasis pelnas arba nuostolis, esminės klaidos ir apskaitos politikos pasikeitimai“.

3.14. Kiti atskleidimai.
Įmonė privalo kartu su savo vadovybės komentarais atskleisti svarbesnių pinigų ir pinigų ekvivalentų likučių sumą, laikomą įmonės, kurie nėra prieinami grupės naudojimui.
Egzistuoja daug aplinkybių, kuriomis pinigų ir pinigų ekvivalentų likučiai, laikomi įmonių, nėra prieinami grupės naudojimui. Pavyzdžiui, gali būti pinigų ir pinigų ekvivalentų likučiai, laikomi dukterinėje įmonėje, veikiančioje šalyje, kurioje yra taikoma valiutų keitimo kontrolė ar kiti juridiniai apribojimai, kai likučiai nėra prieinami bendram motininės įmonės ar kitų dukterinių įmonių naudojimui.
Naudotojams, norintiems suprasti įmonės finansinę būklę ar jos likvidumą, gali būti naudinga papildoma informacija. Tokios informacijos pateikimas kartu su vadovybės komentaru yra skatinamas ir gali apimti:
a) atitrauktų skolinimosi pajėgumų sumą, kuri gali būti prieinama ateities pagrindinei veiklai ir kapitalo įsipareigojimams padengti, nurodant visus šių pajėgumų panaudojimo apribojimus;
b) agreguotas pagal pagrindinę, investicinę ir finansinę veiklą pinigų srautų sumas, susijusias su interesais bendrosiose įmonėse, pateikiamas naudojant proporcingą konsolidavimą;
c) agreguotą pinigų srautų sumą, kuri atspindi veiklos pajėgumo padidėjimą, atskirai nuo tų pinigų srautų, kurie yra būtini įmonės veiklos pajėgumo išlaikymui; ir
d) pinigų srautų, kylančių dėl pagrindinės, investicinės ir finansinės veiklos, dydžius pagal kiekvieną ataskaitinį pramonės ar geografinį segmentą.
Atskiras pinigų srautų atskleidimas, kuris atspindi pagrindinės veiklos pajėgumų padidėjimą bei pinigų srautų, kurie yra reikalingi išlaikyti pagrindinės veiklos pajėgumus, yra naudingas, kadangi suteikia galimybę naudotojams nustatyti, ar įmonė tinkamai investuoja į jos pagrindinės veiklos išlaikymą. Įmonė, kuri netinkamai investuoja į jos pagrindinės veiklos pajėgumų išlaikymą, gali prognozuoti ateities pelningumą esamo likvidumo ir paskirstymo savininkams sąskaita.
Segmentinių pinigų srautų atskleidimas suteikia galimybę naudotojams geriau suprasti apie santykį tarp verslo kaip visumos pinigų srautų ir jo sudėtinių dalių pinigų srautų bei apie segmentinių pinigų srautų buvimą ir jų įvairovę [1].

4. Išvada

Pasaulyje veikia Tarptautinių apskaitos standartų taryba – iš įvairių visuomeninių pasaulinių organizacijų sudaryta privati institucija. Vedant apskaitą ir finansinę atskaitomybę pagal skirtingas metodikas, duomenys tampa nepalyginami, todėl svarbiausias TAS tarybos tikslas ir buvo pasauliniu mastu suderinti ir unifikuoti apskaitos taisykles [2].

Šiame darbe išsiaiškinta, kaip yra reglamentuojamos pinigų srautų ataskaitos pagal Tarptautinius Apskaitos Standartus.
1. 7-ojo tarptautinio apskaitos standarto tikslas – reikalauti pateikti informaciją apie įmonės praėjusio laikotarpio pinigų ir pinigų ekvivalentų pasikeitimus, tam tikslui panaudojant pinigų srautų ataskaitą, kuri klasifikuoja ataskaitinio laikotarpio pinigų srautus pagal įmonės pagrindinę, investicinę ir finansinę veiklą.
2. Įmonės finansinės atskaitomybės naudotojams svarbu žinoti, kaip įmonė generuoja ir panaudoja pinigus ir pinigų ekvivalentus.
3. Pinigų srautų ataskaita, tuo atveju, kai naudojama kartu su likusiomis finansinėmis atskaitomybės dalimis, suteikia informaciją, kuri suteikia galimybę naudotojams įvertinti grynojo įmonės turto pasikeitimus, jos finansinę struktūrą.
4. Informacija apie pinigų srautus yra naudinga vertinant įmonės pajėgumą generuoti pinigus ir pinigų ekvivalentus bei suteikia galimybę naudotojui sukurti būsimųjų laikotarpių pinigų srautų dabartinės vertės įvertinimo ir palyginimo skirtingose įmonėse modelius. Ji taip pat gerina įmonės veiklos atskaitomybės palyginamumą tarp skirtingų įmonių, kadangi ji eliminuoja skirtingą apskaitos traktavimą tų pačių sandorių ir įvykių atžvilgiu.
5. Informacija apie ankstesnių laikotarpių pinigų srautus yra dažnai naudojama kaip būsimų pinigų srautų sumų trukmės ir užtikrinimo rodiklis. Ji taip pat yra naudinga tikrinant anksčiau įvertintų būsimų pinigų srautų tikslumą ir tiriant ryšį tarp pelningumo ir grynojo pinigų srauto bei besikeičiančių kainų poveikio [1].

Literatūra

1. Tarptautiniai apskaitos standartai, psl. 87-104.
2. Gintaras Juškauskas. Tarptautinis apskaitos reglamentavimas. Apskaitos apžvalga 97‘7-8. 1997 liepa-rugpjūtis.
3. http://spigliukas.topcities.com/papke/vu_studijos/apskaita_shpera.htm
4.

Leave a Comment