LR akcinių bendrovių įstatymas

1462 0

LIETUVOS RESPUBLIKOS

AKCINIŲ BENDROVIŲ

ĮSTATYMAS

2000 m. liepos 13 d. Nr. VIII-1835

Vilnius

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1. Šis Įstatymas reglamentuoja įmonių, kurių teisinės formos yra akcinė bendrovė ir uždaroji akcinė bendrovė, steigimą, valdymą, veiklą, reorganizavimą, pertvarkymą, atskyrimą ir likvidavimą, akcininkų teises ir pareigas, taip pat užsienio bendrovių filialų steigimą bei jų veiklos nutraukimą. Kai šio Įstatymo normos taikomos ir akcinei bendrovei, ir uždarajai akcinei bendrovei, vartojamas žodis „bendrovė“.

2. Akcinių bendrovių, kurios pagal Vertybinių popierių rinkos įstatymą laikomos atskaitingais emitentais, reglamentavimo ypatumus nustato Vertybinių popierių rinkos įstatymas.

3. Įstatymo nuostatos yra suuderintos su šio Įstatymo priede pateiktais Europos Sąjungos teisės aktais.

2 straipsnis. Akcinė bendrovė ir uždaroji akcinė bendrovė

1. Bendrovė yra įmonė, kurios įstatinis kapitalas padalytas į dalis, vadinamas akcijomis.

2. Bendrovė yra ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo.

3. Akcinės bendrovės įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 150 tūkst. litų. Jos akcijos gali būti platinamos bei jomis prekiaujama viešai, vadovaujantis vertybinių popierių rinką reglamentuojančiais teisės aktais.

4. Uždarosios akcinės bendrovės įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 10 tūkst. litų. Joje turi būti mažiau kaip 250 akcininkų. Uždarosios akcinės bendrovės akcijos neegali būti platinamos bei jomis prekiaujama viešai, jei įstatymai nenustato kitaip.

5. Akcinės bendrovės pavadinime turi būti jos teisinę formą nusakantys žodžiai „akcinė bendrovė“ arba šių žodžių santrumpa „AB“. Uždarosios akcinės bendrovės pavadinime turi būti jos teisinę formą nusakantys žodžiai „uždaroji akcinė be

endrovė“ arba šių žodžių santrumpa „UAB“.

6. Santykiuose su kitais asmenimis naudojamuose bendrovės rašytiniuose dokumentuose, taip pat dokumentuose, pasirašytuose Elektroninio parašo įstatymo nustatyta tvarka ir perduodamuose elektroninių ryšių priemonėmis, ir bendrovės interneto svetainėje, jeigu bendrovė ją turi, turi būti Civilinio kodekso 2.44 straipsnyje nurodyta informacija.

7. Bendrovės buveinė turi būti Lietuvos Respublikoje.

8. Bendrovė savo veikloje vadovaujasi įstatais, Civiliniu kodeksu, šiuo ir kitais įstatymais bei teisės aktais.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

BENDROVĖS KAPITALAS

38 straipsnis. Bendrovės nuosavo kapitalo sudėtis

1. Bendrovės nuosavą kapitalą sudaro:

1) apmokėto įstatinio kapitalo dydis;

2) akcijų priedai (akcijų nominalios vertės perviršis);

3) perkainojimo rezervas;

4) privalomasis rezervas;

5) rezervas savoms akcijoms įsigyti;

6) kiti rezervai;

7) nepaskirstytasis rezultatas − pelnas (nuostoliai).

2. Įstatinio kapitalo dydis yra lygus visų pasirašytų bendrovės akcijų nominalių verčių sumai.

3. Jeigu bendrovės nuosavas kapitalas tapo mažesnis kaip 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio, valdyba (jei valdyba nesudaroma − bendrovės vadovas) ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuuo dienos, kurią sužinojo ar turėjo sužinoti apie susidariusią padėtį, privalo sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, kuris turi svarstyti klausimus dėl sprendimų, nurodytų šio Įstatymo 59 straipsnio 9 dalies 2 punkte ir 10 dalyje. Bendrovėje susidariusi padėtis turi būti ištaisyta ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dienos, kurią valdyba sužinojo ar turėjo sužinoti apie susidariusią padėtį.

4. Jeigu visuotinis akcininkų susirinkimas šio straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju nepriėmė sprendimo ištaisyti bendrovėje susidariusią padėtį ar tokia padėtis nebuvo ištaisyta per 6 mėnesius nuo dienos, kurią valdyba sužinojo ar turėjo sužinoti ap

pie susidariusią padėtį, bendrovės valdyba (jei valdyba nesudaroma − bendrovės vadovas) ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo įvykusio visuotinio akcininkų susirinkimo dienos privalo kreiptis į teismą dėl bendrovės įstatinio kapitalo sumažinimo suma, kuria nuosavas kapitalas tapo mažesnis už įstatinį kapitalą, tačiau, jeigu po sumažinimo įstatinis kapitalas būtų mažesnis už šio Įstatymo 2 straipsnyje nustatytą minimalų įstatinio kapitalo dydį, jis gali būti mažinamas tik iki šio Įstatymo 2 straipsnyje nustatyto minimalaus įstatinio kapitalo dydžio.

5. Įsiteisėjus teismo sprendimui sumažinti bendrovės įstatinį kapitalą, bendrovės valdyba (jei valdyba nesudaroma − bendrovės vadovas) bendrovės įstatuose privalo atitinkamai pakeisti įstatinio kapitalo dydį bei akcijų skaičių ar (ir) nominalią vertę, taip pat anuliuoti akcijas. Pirmiausia anuliuojamos bendrovės įgytos savos akcijos. Jei to nepakanka, sumažinamos likusių akcijų nominalios vertės ar (ir) anuliuojama dalis akcijų. Akcijų skaičius visiems akcininkams mažinamas proporcingai skaičiui jiems nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų, kurias jie turi pakeistų bendrovės įstatų įregistravimo juridinių asmenų registre dienos pabaigoje. Pakeisti bendrovės įstatai, pasirašyti valdybos pirmininko (jei valdyba nesudaroma − bendrovės vadovo), turi būti pateikti juridinių asmenų registro tvarkytojui ne vėliau kaip per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Kartu su įstatymų nustatytais dokumentais juridinių asmenų registro tvarkytojui turi būti pateiktas dokumentas, patvirtinantis akcijų anuliavimą, jeigu akcijos anuliuojamos.

39 straipsnis. Rezervai ir akcijų priedai

1. Bendrovėje sudaromi rezervai iš paskirstytinojo pelno, ta

aip pat perkainojimo rezervas.

2. Privalomasis rezervas sudaromas iš paskirstytinojo pelno. Jis turi būti ne mažesnis kaip 1/10 įstatinio kapitalo dydžio ir gali būti naudojamas tik bendrovės nuostoliams padengti. Privalomojo rezervo dalis, viršijanti 1/10 įstatinio kapitalo, skirstant kitų finansinių metų pelną gali būti perskirstyta. Panaudojus privalomąjį rezervą nuostoliams padengti, jo dydis atkuriamas šio Įstatymo 59 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka iš paskirstytinojo pelno.

3. Šio Įstatymo 54 straipsnio 6 dalyje nustatyto dydžio bendrovės rezervas savoms akcijoms įsigyti sudaromas iš paskirstytinojo pelno.

4. Kiti rezervai sudaromi iš paskirstytinojo pelno ir naudojami konkretiems bendrovės tikslams įgyvendinti.

5. Šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodyti rezervai gali būti sudaromi tik po to, kai yra padarytas šio Įstatymo 59 straipsnio 5 dalyje nustatyto dydžio atskaitymas į privalomąjį rezervą, ir gali būti naudojami bendrovės nuostoliams padengti bei įstatiniam kapitalui didinti.

6. Jeigu šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodyti rezervai nepanaudoti ir nenumatoma jų panaudoti, skirstant kitų finansinių metų pelną jie gali būti perskirstyti.

7. Perkainojimo rezervas − tai ilgalaikio materialiojo turto ir finansinio turto vertės padidėjimo suma, gauta perkainojus turtą. Perkainojimo rezervas mažinamas, kai perkainotas turtas nukainojamas, nurašomas, nudėvimas ar perleidžiamas kitų asmenų nuosavybėn. Perkainojimo rezervo dalimi, sudaryta perkainojus materialųjį turtą, gali būti didinamas įstatinis kapitalas. Iš perkainojimo rezervo negali būti mažinami nuostoliai. Kai perkainojamas finansinis turtas, perkelta į perkainojimo rezervą perkainojimo suma negalima didinti įstatinio kapitalo.

8. Akcijų priedai (nominalios ve
ertės perviršis) − bendrovės nuosavo kapitalo dalis, lygi akcijų emisijos kainos ir nominalios vertės skirtumui. Akcijų priedai gali būti naudojami bendrovės įstatiniam kapitalui didinti ir nuostoliams dengti.

40 straipsnis. Akcijos

1. Akcijos – tai vertybiniai popieriai, patvirtinantys jų savininko (akcininko) teisę dalyvauti valdant bendrovę, jeigu įstatymai nenustato ko kita, teisę gauti dividendą, teisę į dalį bendrovės turto, likusio po jos likvidavimo, ir kitas įstatymų nustatytas teises.

2. Visos bendrovių akcijos yra vardinės.

3. Akcijos pagal jų savininkams suteikiamas teises skirstomos į klases.

4. Skirtingų klasių akcijų suteikiamos teisės turi būti nurodytos bendrovės įstatuose. Visų tos pačios klasės akcijų nominalios vertės ir suteikiamos teisės turi būti vienodos.

5. Akcija į dalis nedalijama. Jei viena akcija priklauso keliems savininkams, tai visi jos savininkai laikomi vienu akcininku. Akcininkui šiuo atveju atstovauja vienas iš akcijos savininkų pagal visų rašytinį įgaliojimą, patvirtintą notaro. Pagal akcininko prievoles akcijos savininkai atsako solidariai.

6. Akcijos nominali vertė turi būti išreikšta litais be centų.

7. Akcinių bendrovių akcijos gali būti tik nematerialios.

8. Uždarųjų akcinių bendrovių akcijos gali būti nematerialios arba materialios.

9. Nematerialios akcijos savininkas (akcininkas) yra asmuo, kurio vardu atidaryta asmeninė vertybinių popierių sąskaita, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis.

10. Materialios akcijos savininkas (akcininkas) yra akcijoje nurodytas asmuo.

11. Materialioje akcijoje turi būti nurodyta:

1) pavadinimas „Akcija“, akcijos klasė ir akcijos numeris;

2) uždarosios akcinės bendrovės pavadinimas ir kodas;

3) akcijos nominali vertė;

4) privilegijuotosios akcijos dividendo dydis, balsavimo ir kitos teisės;

5) akcijos išleidimo data;

6) akcijos savininko vardas, pavardė ir asmens kodas (juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, kodas ir buveinė).

12. Uždarosios akcinės bendrovės įstatuose gali būti nustatyta, kad vietoj materialių akcijų akcininkams išduodami akcijų sertifikatai.

13. Akcijų sertifikate turi būti nurodyta:

1) pavadinimas „Akcijų sertifikatas“ ir sertifikato numeris;

2) uždarosios akcinės bendrovės pavadinimas ir kodas;

3) akcijų, kurias atitinka sertifikatas, skaičius;

4) akcijos nominali vertė;

5) akcijų klasė;

6) privilegijuotųjų akcijų dividendo dydis, balsavimo ir kitos teisės;

7) išdavimo data;

8) akcijų sertifikato savininko vardas, pavardė ir asmens kodas (juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, kodas ir buveinė).

14. Materiali akcija patvirtinama valdybos pirmininko (jei valdyba nesudaroma – bendrovės vadovo) parašu.

15. Akcijų sertifikatų apskaitai, perleidimui, keitimui, pripažinimui negaliojančiais taikomi šio Įstatymo materialioms akcijoms nustatyti reikalavimai.

16. Akcijos į antrinę apyvartą gali būti išleidžiamos tik visiškai jas apmokėjus emisijos kaina.

17. Bendrovė negali išleisti šiame Įstatyme nenumatytų akcijų, taip pat akcijų, kurias būtų galima keisti į obligacijas.

41 straipsnis. Akcininkų asmeninių vertybinių popierių sąskaitų tvarkymas

1. Bendrovės nematerialios akcijos yra fiksuojamos įrašais akcininkų asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose.

2. Akcinės bendrovės akcininkų asmeninės vertybinių popierių sąskaitos tvarkomos vertybinių popierių rinką reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

3. Uždarųjų akcinių bendrovių akcininkų − nematerialių akcijų savininkų − asmeninių vertybinių popierių sąskaitų tvarkymo ir materialių akcijų savininkų registravimo uždarosiose akcinėse bendrovėse taisykles nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Uždarųjų akcinių bendrovių akcininkų − nematerialių akcijų savininkų − asmeninių vertybinių popierių sąskaitas tvarko jas išleidusi uždaroji akcinė bendrovė. Uždaroji akcinė bendrovė sutartimi gali perduoti akcijų asmeninių vertybinių popierių sąskaitų tvarkymą sąskaitų tvarkytojui. Su šia sutartimi uždaroji akcinė bendrovė turi supažindinti akcininkus.

4. Sąskaitų tvarkytojas, kuris yra atidaręs akcininko asmeninę vertybinių popierių sąskaitą, akcininko prašymu turi išduoti išrašą iš šios sąskaitos. Išraše turi būti nurodytas akcijų skaičius bei kita teisės aktuose nustatyta informacija apie akcijas, kurios įrašytos į sąskaitą. Uždaroji akcinė bendrovė akcininko prašymu turi išduoti išrašą iš materialių akcijų savininkų registravimo dokumentų ir jame turi būti nurodytas akcijų skaičius bei kita teisės aktuose nustatyta informacija apie įrašytas akcijas.

5. Akcinė bendrovė turi teisę vertybinių popierių rinką reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka gauti iš sąskaitų tvarkytojų informaciją apie jų tvarkomose akcininkų asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose įrašytas tos bendrovės akcijas, akcininkų sąrašus ir duomenis apie juos.

42 straipsnis. Paprastosios ir privilegijuotosios akcijos

1. Paprastosios akcijos sudaro pagrindinę bendrovės akcijų dalį. Privilegijuotosios akcijos gali sudaryti ne didesnę kaip 1/3 įstatinio kapitalo dalį. Visų paprastųjų akcijų nominalios vertės turi būti vienodos.

2. Visos paprastosios akcijos suteikia balso teisę. Paprastųjų akcijų savininkų teisė į dividendą įgyvendinama tik po to, kai yra įgyvendintos atitinkamos privilegijuotųjų akcijų savininkų turtinės teisės.

3. Tik paprastųjų akcijų savininkai turi teisę gauti naujų akcijų, kurios išleidžiamos, kai iš bendrovės nepaskirstytojo pelno ar sudarytų iš paskirstytojo pelno rezervų šio Įstatymo nustatyta tvarka didinamas įstatinis kapitalas. Jeigu įstatinis kapitalas didinamas iš akcijų priedų ar perkainojimo rezervo, privilegijuotųjų ir paprastųjų akcijų savininkai turi lygias teises gauti naujų akcijų.

4. Bendrovės paprastosios akcijos negali būti konvertuojamos į privilegijuotąsias akcijas. Bendrovei neleidžiama įstatuose ar akcijų pasirašymo sutartyje nustatyti dividendo dydį paprastųjų akcijų savininkams.

5. Bendrovės privilegijuotosios akcijos gali būti konvertuotos į paprastąsias akcijas visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu, jei galimybė jas konvertuoti yra nustatyta bendrovės įstatuose ir jei kvalifikuota balsų dauguma šiam sprendimui balsuodami atskirai pritaria kiekvienos klasės akcijų savininkai. Konvertuodama privilegijuotąsias su kaupiamuoju dividendu akcijas į paprastąsias, bendrovė turi visiškai atsiskaityti su privilegijuotųjų akcijų savininkais arba įsipareigoti įsiskolinimą padengti ne vėliau kaip iki kitų finansinių metų pabaigos.

6. Bendrovės, kuri išleidžia privilegijuotąsias akcijas, įstatuose turi būti nustatytas konkretus (nekintamas) privilegijuotųjų akcijų dividendo dydis procentais, skaičiuojant nuo akcijos nominalios vertės.

7. Privilegijuotosios akcijos gali būti su kaupiamuoju arba su nekaupiamuoju dividendu, su balso teise ar be balso teisės. Tai nustatoma bendrovės įstatuose nurodant akcijų klases.

8. Privilegijuotųjų akcijų su kaupiamuoju dividendu savininkui garantuojama teisė į šiose akcijose nurodyto dydžio dividendą.

9. Jeigu dividendams skirtos paskirstytinojo pelno dalies nepakanka visam nustatytam dividendui privilegijuotųjų akcijų savininkams išmokėti, jiems išmokama proporcingai sumažinta suma. Privilegijuotųjų akcijų su kaupiamuoju dividendu savininkams neišmokėta suma perkeliama į kitus finansinius metus. Privilegijuotųjų akcijų su nekaupiamuoju dividendu savininkams neišmokėta suma į kitus finansinius metus neperkeliama.

10. Jeigu per 2 finansinius metus iš eilės bendrovė neskiria privilegijuotųjų akcijų su kaupiamuoju dividendu be balso teisės savininkams viso nustatyto dividendo, šios akcijos įgyja balso teisę iki tų finansinių metų, kuriais visiškai atsiskaityta su šių akcijų savininkais, pabaigos.

43 straipsnis. Darbuotojų akcijos

1. Bendrovė, jeigu tai yra nustatyta jos įstatuose, gali išleisti darbuotojų akcijų statusą turinčių paprastųjų akcijų emisiją. Ši emisija negali būti išleidžiama, kol nepasibaigęs akcijų, pasirašytų bendrovės steigimo metu, apmokėjimo terminas.

2. Teisę įsigyti darbuotojų akcijų turi tokias akcijas išleidusios bendrovės darbuotojai, išskyrus darbuotojus, kurie yra šios bendrovės stebėtojų tarybos ar valdybos nariai arba bendrovės vadovas.

3. Akcijų pasirašymo sutartyje turi būti nustatytas terminas, per kurį darbuotojų akcijų savininkas gali perleisti akcijas tik kito bendrovės darbuotojo nuosavybėn. Šis apribojimas negali būti nustatytas ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui, skaičiuojant nuo akcijų pasirašymo dienos. Pasibaigus akcijų perleidimo apribojimo terminui, darbuotojų akcijos laikomos paprastosiomis akcijomis. Darbuotojų akcijas paveldėjus, šių akcijų statusas nesikeičia iki akcijų perleidimo apribojimo termino pabaigos.

4. Už pasirašytas akcijas darbuotojas turi įmokėti pradinius įnašus pinigais per akcijų pasirašymo sutartyje nustatytą terminą. Likusi įmokėti dalis gali būti apmokama atskaičiuojant iš darbo užmokesčio, jei darbuotojas to pageidauja. Neleidžiama versti darbuotoją pirkti bendrovės akcijų, taip pat neleidžiami atskaitymai iš darbo užmokesčio apmokėti tas akcijas, kurių jis nepasirašęs.

5. Darbuotojas turi apmokėti pasirašytas darbuotojų akcijas iki akcijų perleidimo apribojimo termino pabaigos.

44 straipsnis. Akcijų pasirašymas

1. Akcijos pasirašomos bendrovei ir fiziniam ar juridiniam asmeniui sudarant akcijų pasirašymo sutartį, išskyrus bendrovės steigimo atveju. Akcijų pasirašymo sutartimi viena šalis įsipareigoja pateikti tam tikrą skaičių naujų akcijų, o kita šalis – apmokėti visą pasirašytų akcijų emisijos kainą. Akcinių bendrovių akcijų, išleidžiamų didinant įstatinį kapitalą ir platinamų pasitelkiant reguliuojamos rinkos operatoriaus technines priemones, pasirašymo, kainos nustatymo ir apmokėjimo tvarką nustato Vertybinių popierių komisija.

2. Akcijų pasirašymo sutartis yra paprastos rašytinės formos taip pat ir tais atvejais, kai visa ar dalis pasirašytų akcijų emisijos kainos apmokama nepiniginiu įnašu – nekilnojamuoju turtu.

3. Akcijų pasirašymo sutartyje turi būti nurodyta:

1) bendrovės pavadinimas, teisinė forma, kodas ir buveinė;

2) įregistruotas įstatinio kapitalo dydis;

3) įstatinio kapitalo padidinimo suma;

4) visuotinio akcininkų susirinkimo, priėmusio sprendimą padidinti įstatinį kapitalą, data;

5) akcinės bendrovės akcijų prospekto patvirtinimo pažymos data ir numeris, jei prospektas turi būti tvirtinamas vertybinių popierių rinką reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka;

6) akcijos nominali vertė ir emisijos kaina, išleidžiamų kiekvienos klasės akcijų skaičius ir jų suteikiamos teisės;

7) akcijų apmokėjimo tvarka ir terminai;

8) akcijų skirstymo jas pasirašiusiems asmenims tvarka, jeigu būtų pasirašyta daugiau akcijų, negu yra numatyta jų išleisti;

9) bendrovės įstatinio kapitalo padidinimo galimybė ir tvarka, jeigu būtų pasirašyta mažiau akcijų, negu yra numatyta jų išleisti;

10) pasirašančiojo fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas ir gyvenamoji vieta, juridinio asmens − pavadinimas, teisinė forma, kodas, buveinė ir jo atstovo vardas, pavardė;

11) pasirašomų akcijų skaičius pagal klases.

4. Už akcijų pasirašymo sutarties projekto parengimą ir duomenų teisingumą atsako bendrovės vadovas.

5. Jei bendrovė akcijų pasirašymo sutartyje pateikė neteisingus ar ne visus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus duomenis, akciją pasirašęs asmuo iki bendrovės pakeistų dėl įstatinio kapitalo padidinimo įstatų įregistravimo turi teisę raštu reikalauti grąžinti jo įnašą už pasirašytas akcijas. Bendrovė nedelsdama privalo jo įnašą grąžinti be jokių atskaitymų.

6. Bendrovė negali pati pasirašyti savų akcijų.

7. Dukterinė bendrovė negali pasirašyti ir įsigyti patronuojančios bendrovės akcijų. Jeigu bendrovės akcijas pasirašo jos dukterinė bendrovė, laikoma, kad akcijas pasirašo pati bendrovė.

8. Bendrovės organo nariai, priėmę sprendimą bendrovei pasirašyti savas ar patronuojančios bendrovės akcijas, šias akcijas turi apmokėti patys. Apmokėjusieji akcijas įgyja į jas nuosavybės teisę.

9. Bendrovė negali iš anksto mokėti lėšų, suteikti paskolos ar užtikrinti prievolių įvykdymo tretiesiems asmenims, jeigu šiais veiksmais siekiama sudaryti sąlygas kitiems asmenims įsigyti tos bendrovės akcijų.

10. Už šio straipsnio 8 ir 9 dalyse nurodytų sąlygų laikymąsi yra atsakingas bendrovės vadovas.

45 straipsnis. Akcijų apmokėjimas

1. Akcijų apmokėjimas yra jų emisijos kainos apmokėjimas. Akcijos gali būti apmokamos pinigais ir (ar) akcijas apmokančiam asmeniui nuosavybės teise priklausančiais nepiniginiais įnašais. Šio Įstatymo 52 straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju išleistos naujos akcijos turi būti apmokamos pinigais.

2. Akcijos emisijos kaina turi būti ne mažesnė už jos nominalią vertę.

3. Nepiniginiais įnašais gali būti turtas, įskaitant ir turtines teises. Nepiniginiais įnašais negali būti išimtas iš civilinės apyvartos turtas, taip pat darbai ir paslaugos.

4. Kiekvieno akcijas pasirašiusio asmens pradinis įnašas pinigais turi būti ne mažesnis kaip 1/4 visų jo pasirašytų akcijų nominalios vertės ir visų pasirašytų akcijų nominalios vertės perviršio suma. Likusi dalis už pasirašytas akcijas gali būti apmokama tiek pinigais, tiek nepiniginiais įnašais.

5. Jei didinant bendrovės įstatinį kapitalą akcijos visiškai ar iš dalies apmokamos nepiniginiu įnašu, įnašas turi būti įvertintas nepriklausomo turto vertintojo teisės aktų, reglamentuojančių turto vertinimą, nustatyta tvarka. Turto vertinimo ataskaitai taikomi reikalavimai, nustatyti šio Įstatymo 8 straipsnio 8 dalyje. Turto vertinimo ataskaita turi būti pateikta bendrovei iki akcijų pasirašymo. Turto vertinimo ataskaita turi būti pateikta juridinių asmenų registro tvarkytojui kartu su kitais dėl įstatinio kapitalo padidinimo pakeistiems bendrovės įstatams įregistruoti įstatymų nustatytais dokumentais.

6. Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendime dėl įstatinio kapitalo padidinimo, be kita ko, turi būti nurodytas kiekvienas asmuo, kuris apmoka akcijas nepiniginiu įnašu (fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas ir gyvenamoji vieta; juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, kodas ir buveinė), akcijų, kurios apmokamos nepiniginiu įnašu, nominali vertė ir emisijos kaina.

7. Akcijų, kurios apmokamos nepiniginiu įnašu, nominalių verčių suma negali būti didesnė už turto vertinimo ataskaitoje nurodytą nepiniginio įnašo vertę.

8. Bendrovės išleistos akcijos turi būti visiškai apmokėtos per akcijų pasirašymo sutartyje nustatytą terminą. Šis terminas negali būti ilgesnis kaip 12 mėnesių nuo akcijų pasirašymo sutarties sudarymo dienos.

9. Jeigu didinant įstatinį kapitalą nepiniginiais įnašais apmokama visa pasirašytų akcijų emisijos kaina, visas nepiniginis įnašas turi būti perduotas bendrovei per pradinių įnašų mokėjimo terminą.

10. Akcijos laikomos apmokėtomis, kai jas pasirašęs asmuo įmoka paskutinį piniginį įnašą ar perduoda visą akcijų pasirašymo sutartyje nurodytą nepiniginį įnašą (paskutinę nepiniginio įnašo dalį) bendrovės nuosavybėn.

11. Bendrovė negali atleisti akcijas pasirašiusio asmens nuo jo įsipareigojimų bendrovei apmokėti pasirašytas akcijas, išskyrus šio Įstatymo 73 straipsnio 12 dalyje nustatytą išimtį.

12. Jeigu akcijas pasirašęs asmuo per akcijų pasirašymo sutartyje nustatytą terminą akcijų neapmoka, laikoma, kad akcijas įgijo pati bendrovė ir akcijų pasirašymo sutartis su tuo asmeniu negalioja, įnašai už pasirašytas akcijas negrąžinami. Ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo akcijų pasirašymo termino pabaigos bendrovė turi perleisti akcijas kitų asmenų nuosavybėn arba sumažinti įstatinį kapitalą anuliuodama akcijas.

46 straipsnis. Akcijų perleidimas

1. Materialios akcijos ar akcijų sertifikatai perleidžiami kitų asmenų nuosavybėn perdavimu, padarius atitinkamą įrašą akcijoje ar akcijų sertifikate, tai yra indosamentą. Indosamente įrašomi duomenys apie asmenį, kuriam akcija ar akcijų sertifikatas perleidžiami (fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas; juridinio asmens pavadinimas, buveinė, teisinė forma, kodas), taip pat įrašo data. Indosamentą pasirašo akciją ar akcijų sertifikatą perleidžiantis ir įsigyjantis asmenys.

2. Nematerialių akcijų perleidimas fiksuojamas įrašais jų perleidėjo ir jų įgijėjo asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose.

3. Sudariusios sandorį dėl nematerialių akcijų perleidimo, sandorio šalys jų sąskaitų tvarkytojams turi pateikti rašytinę sutartį, kurioje, be kitų sutarties sąlygų, turi būti nurodyta:

1) bendrovės, kurios akcijos perleidžiamos, pavadinimas, teisinė forma, kodas ir buveinė;

2) perleidžiamų akcijų skaičius pagal klases ir nominali vertė;

3) akcinių bendrovių akcijoms – Lietuvos centrinio vertybinių popierių depozitoriumo suteiktas akcijų emisijos kodas (jei akcinė bendrovė, kurios akcijos perleidžiamos, yra išleidusi skirtingų emisijų akcijas);

4) privilegijuotųjų akcijų dividendo dydis, balsavimo ir kitos teisės.

4. Sutartis, kurioje nėra bent vieno iš šio straipsnio 3 dalyje nurodytų duomenų, yra negaliojanti nuo jos sudarymo ir sąskaitų tvarkytojai neturi teisės pagal ją daryti įrašų.

5. Šio straipsnio 3 ir 4 dalių reikalavimai netaikomi akcijų perleidimo sutartims, kurios sudaromos reguliuojamoje rinkoje.

6. Iki bendrovės įsteigimo arba dėl įstatinio kapitalo padidinimo pakeistų įstatų įregistravimo juridinių asmenų registre akcijas pasirašęs asmuo neturi teisės perleisti akcijų kitiems asmenims.

7. Akcininkas neturi teisės perleisti kitiems asmenims nevisiškai apmokėtų akcijų.

8. Akcinė bendrovė neturi teisės varžyti akcininkų teisės šio Įstatymo ar kitų teisės aktų nustatyta tvarka perleisti visiškai apmokėtas akcijas kito asmens nuosavybėn, išskyrus atvejį, kai nepasibaigęs darbuotojų akcijų perleidimo apribojimo terminas.

47 straipsnis. Uždarosios akcinės bendrovės akcijų perleidimo ypatumai

1. Apie ketinimą parduoti visas ar dalį uždarosios akcinės bendrovės akcijų akcininkas privalo raštu pranešti uždarajai akcinei bendrovei, nurodydamas perleidžiamų akcijų skaičių pagal klases ir pardavimo kainą.

2. Pirmumo teisę įsigyti visas parduodamas uždarosios akcinės bendrovės akcijas turi akcininko pranešimo apie ketinimą parduoti akcijas gavimo uždarojoje akcinėje bendrovėje dieną buvę jos akcininkai, jeigu įstatuose nenustatyta kitaip.

3. Uždarosios akcinės bendrovės vadovas ne vėliau kaip per 5 dienas nuo akcininko pranešimo apie ketinimą parduoti akcijas gavimo dienos privalo kiekvienam bendrovės akcininkui pranešti pasirašytinai arba išsiųsti registruotu laišku pranešimą, kuriame turi būti nurodyta parduodamų akcijų skaičius pagal klases, siūloma pardavimo kaina ir terminas, per kurį akcininkas gali pranešti bendrovei apie pageidavimą pirkti parduodamų akcijų. Terminas negali būti trumpesnis nei 14 dienų ir ilgesnis nei 30 dienų nuo bendrovės pranešimo ar laiško išsiuntimo dienos.

4. Ne vėliau kaip per 45 dienas nuo akcininko pranešimo apie ketinimą parduoti akcijas gavimo dienos bendrovės vadovas turi pranešti akcininkui apie kitų akcininkų pageidavimą pirkti visas jo parduodamas akcijas.

5. Jei vienas ar keli uždarosios akcinės bendrovės akcininkai per nustatytą terminą pareiškė pageidavimą pirkti visas akcininko parduodamas uždarosios akcinės bendrovės akcijas, akcininkas šias akcijas privalo parduoti pageidavimą pareiškusiems akcininkams (vienam ar keliems), o pageidavimą pareiškę akcininkai visas šias akcijas už kainą, ne mažesnę, nei buvo nurodyta pranešime, privalo nupirkti apmokėdami ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo tos dienos, kurią bendrovė gavo pranešimą apie ketinimą parduoti akcijas, jei su akcijas parduodančiu akcininku nesusitariama kitaip. Akcijas parduodantis asmuo turi teisę pareikalauti, kad pirkėjas pateiktų adekvatų kainos už akcijas apmokėjimo užtikrinimą (banko garantiją, įkeitimą ir kt.).

6. Jei siūlomų parduoti akcijų paklausa viršija jų pasiūlą, pageidaujantiems įsigyti naujų akcijų akcininkams akcijos skirstomos proporcingai jiems priklausančių akcijų skaičiui.

7. Jei per šiame straipsnyje nustatytus terminus uždarosios akcinės bendrovės vadovas akcininkui praneša, kad kiti akcininkai nepageidauja įsigyti visų ketinamų parduoti akcijų, arba pranešimo nepateikia, akcininkas įgyja teisę savo nuožiūra akcijas parduoti už kainą, ne mažesnę, nei buvo nurodyta jo pranešime apie ketinimą parduoti akcijas.

8. Jei uždarosios akcinės bendrovės akcijos perleidžiamos kitu įstatymų nustatytu būdu (ne pardavimo) arba vykdant teismo sprendimą, šis straipsnis netaikomas, tačiau bet kuriuo akcijų perleidimo atveju akcininkų skaičius uždarojoje akcinėje bendrovėje negali būti didesnis nei nustatyta šio Įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje.

48 straipsnis. Bendrovės išleistų akcijų negaliojimas ir keitimas

1. Akcijos yra negaliojančios ir nesuteikia jų savininkams turtinių ir neturtinių teisių, jei buvo išleistos į antrinę apyvartą ir įsigytos nevisiškai apmokėtos bendrovės akcijos.

2. Pasikeitus materialioje akcijoje ar akcijų sertifikate nurodytiems rekvizitams, uždaroji akcinė bendrovė privalo pakeisti akcininkų turimas materialias akcijas ar akcijų sertifikatus, išskyrus atvejį, kai duomenys apie savininką pasikeitė dėl materialios akcijos ar akcijų sertifikato perleidimo ir yra įrašyti indosamente. Apie materialių akcijų ar akcijų sertifikatų pakeitimą uždaroji akcinė bendrovė turi nedelsdama pranešti akcininkui pasirašytinai arba registruotu laišku. Pakeistoji akcija ar akcijų sertifikatas galioja iki naujų akcijų ar akcijų sertifikatų išdavimo akcininkams, bet ne ilgiau kaip 3 mėnesius nuo pranešimo gavimo dienos. Naujas akcijas ir akcijų sertifikatus iki jų atsiėmimo saugo uždaroji akcinė bendrovė.

3. Akcininko reikalavimu uždaroji akcinė bendrovė turi pakeisti sugadintą ir apyvartai netinkančią uždarosios akcinės bendrovės materialią akciją ar akcijų sertifikatą, jeigu akciją ar akcijų sertifikatą galima identifikuoti.

4. Vietoj pamestų, sunaikintų ar kitaip prarastų materialių akcijų ar akcijų sertifikatų uždaroji akcinė bendrovė išduoda kitas materialias akcijas ar akcijų sertifikatus.

5. Apie uždarajai akcinei bendrovei per nustatytą terminą negrąžintas materialias akcijas ar akcijų sertifikatus, taip pat tais atvejais, kai materialios akcijos ar akcijų sertifikatai yra pamesti, sunaikinti ar kitaip prarasti, bendrovės vadovas privalo viešai paskelbti įstatuose nurodytame dienraštyje nedelsdamas po to, kai apie tai sužinojo ar turėjo sužinoti. Tokiame skelbime turi būti nurodytas uždarosios akcinės bendrovės pavadinimas, kodas bei materialios akcijos ar akcijų sertifikato numeris.

49 straipsnis. Įstatinio kapitalo didinimas

1. Bendrovės įstatinis kapitalas didinamas visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu. Bendrovėje, kuri yra išleidusi skirtingų klasių akcijas, sprendimas padidinti įstatinį kapitalą priimamas, jeigu jam balsuodami atskirai pritaria kiekvienos tų klasių akcijų savininkai, su kurių teisėmis yra susijęs įstatinio kapitalo padidinimas. Sprendimui dėl įstatinio kapitalo padidinimo papildomais įnašais išleidžiant privilegijuotąsias akcijas priimti būtinas ir nesuteikiančių balsavimo teisės privilegijuotųjų akcijų klasių savininkų pritarimas.

2. Bendrovės įstatinis kapitalas didinamas išleidžiant naujas akcijas arba padidinant išleistų akcijų nominalią vertę.

3. Didinti įstatinį kapitalą bendrovė gali tik tuomet, kai visiškai apmokėtas jos įstatinis kapitalas (paskutinės laidos akcijų emisijos kaina).

4. Dokumentas, patvirtinantis sprendimą padidinti įstatinį kapitalą, per 10 dienų nuo sprendimo priėmimo turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui.

5. Pirmumo teise įsigyti bendrovės išleidžiamų akcijų gali bendrovės akcininkai proporcingai nominaliai vertei akcijų, kurios jiems nuosavybės teise priklauso visuotinio akcininkų susirinkimo, priėmusio sprendimą padidinti įstatinį kapitalą papildomais įnašais, dieną, išskyrus šio Įstatymo 57 straipsnyje nustatytas išimtis. Jeigu bendrovės, turinčios skirtingų klasių akcijas, įstatinis kapitalas didinamas išleidžiant vienos klasės akcijų emisiją, kitos klasės akcijų turintys akcininkai pirmumo teisę įsigyti bendrovės išleidžiamų akcijų įgyja po to, kai šia teise pasinaudojo tos klasės, kurios akcijos yra išleidžiamos, akcijų turintys akcininkai.

6. Kai per akcijoms pasirašyti skirtą laiką pasirašytos ne visos akcijos, įstatinis kapitalas gali būti didinamas pasirašytų akcijų nominalių verčių suma, jeigu visuotinio akcininkų susirinkimo, priėmusio sprendimą padidinti įstatinį kapitalą, sprendime buvo numatyta tokia galimybė. Remdamasi šiuo sprendimu, bendrovės valdyba (jei valdyba nesudaroma − bendrovės vadovas) bendrovės įstatuose turi atitinkamai pakeisti įstatinio kapitalo dydį bei akcijų skaičių ar (ir) nominalią jų vertę ir pateikti pakeistus įstatus juridinių asmenų registro tvarkytojui.

7. Įstatinis kapitalas laikomas padidintu tik įregistravus pakeistus bendrovės įstatus juridinių asmenų registre. Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas padidinti įstatinį kapitalą, išskyrus sprendimą dėl konvertuojamųjų obligacijų išleidimo, laikomas negaliojančiu, jeigu pakeisti bendrovės įstatai nebuvo pateikti juridinių asmenų registro tvarkytojui per 6 mėnesius nuo visuotinio akcininkų susirinkimo, priėmusio sprendimą padidinti įstatinį kapitalą, dienos. Pažeidus šį terminą, įnašai už pasirašytas akcijas jas pasirašiusio asmens raštišku pareikalavimu turi būti nedelsiant grąžinti be jokių atskaitymų.

8. Dėl įstatinio kapitalo padidinimo pakeistus įstatus įregistravus juridinių asmenų registre, uždarosios akcinės bendrovės vadovas įstatuose nustatyta tvarka turi pranešti akcininkams apie naujų materialių akcijų ar akcijų sertifikatų atsiėmimo tvarką. Akcijas iki jų atsiėmimo saugo bendrovė. Jei akcijos nematerialios, naujos akcijos fiksuojamos įrašais akcininkų asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose.

50 straipsnis. Įstatinio kapitalo didinimas papildomais įnašais

1. Bendrovės įstatinis kapitalas papildomais akcininkų ir kitų asmenų įnašais didinamas tik išleidžiant naujas akcijas.

2. Nemoki akcinė bendrovė gali didinti įstatinį kapitalą papildomais įnašais tik tuo atveju, kai naujas akcijas įsigyja jos akcininkai, darbuotojai ir kreditoriai.

3. Išleidusios konvertuojamąsias obligacijas bendrovės įstatinis kapitalas didinamas išleidžiant naujas, konvertuojamųjų obligacijų išleidimo sprendime nurodytos klasės ir nominalios vertės akcijas, į kurias keičiamos konvertuojamosios obligacijos, jei jų savininkas per sprendime išleisti konvertuojamąsias obligacijas nustatytą terminą raštu pareiškė norą keisti šias obligacijas į akcijas. Akcijos už konvertuojamąsias obligacijas suteikiamos pasibaigus visuotinio akcininkų susirinkimo sprendime išleisti konvertuojamąsias obligacijas nustatytam terminui. Bendrovės valdyba (jei valdyba nesudaroma − bendrovės vadovas), pasibaigus visuotinio akcininkų susirinkimo sprendime išleisti konvertuojamąsias obligacijas nustatytam terminui ir jų savininkams raštu pareiškus norą keisti šias obligacijas į akcijas, turi bendrovės įstatuose atitinkamai pakeisti įstatinio kapitalo dydį bei akcijų skaičių ir pateikti pakeistus įstatus juridinių asmenų registro tvarkytojui. Šiuo atveju apmokėjimas už konvertuojamąsias obligacijas laikomas apmokėjimu už akcijas, į kurias pakeistos šios obligacijos.

4. Dėl įstatinio kapitalo padidinimo papildomais įnašais pakeisti bendrovės įstatai registruojami juridinių asmenų registre po to, kai yra pasirašytos akcijos ir įmokėti pradiniai įnašai.

51 straipsnis. Įstatinio kapitalo didinimas iš bendrovės lėšų

1. Įstatinis kapitalas gali būti didinamas iš bendrovės lėšų, t.y. iš nepaskirstytojo pelno, akcijų priedų ir rezervų (išskyrus savų akcijų įsigijimo ir privalomąjį rezervus). Įstatinis kapitalas iš bendrovės lėšų didinamas išleidžiant naujas akcijas, kurios nemokamai išduodamos akcininkams, arba padidinant anksčiau išleistų akcijų nominalias vertes.

2. Sprendimą padidinti įstatinį kapitalą iš bendrovės lėšų priima visuotinis akcininkų susirinkimas, vadovaudamasis bendrovės finansine atskaitomybe. Jei visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas padidinti įstatinį kapitalą priimamas ne vėliau kaip praėjus 6 mėnesiams nuo finansinių metų pabaigos, gali būti vadovaujamasi metine finansine atskaitomybe. Jei sprendimas padidinti įstatinį kapitalą priimamas praėjus 6 mėnesiams nuo finansinių metų pabaigos, visuotiniam akcininkų susirinkimui turi būti pateikta tarpinė finansinė atskaitomybė, sudaryta ne anksčiau kaip likus 3 mėnesiams iki visuotinio akcininkų susirinkimo. Tarpinė finansinė atskaitomybė turi būti pateikta juridinių asmenų registro tvarkytojui kartu su teisės aktų nustatytais dokumentais, reikalingais pakeistiems įstatams įregistruoti.

3. Jeigu bendrovės balanse įrašyti nuostoliai, įstatinį kapitalą galima didinti tik iš perkainojimo rezervo.

4. Kai bendrovė didina įstatinį kapitalą iš bendrovės lėšų išleisdama naujas akcijas, akcininkai, išskyrus šio Įstatymo 42 straipsnio 3 dalyje nustatytą atvejį, turi teisę nemokamai gauti naujų paprastųjų akcijų, kurių skaičius būtų proporcingas jiems visuotinio akcininkų susirinkimo, priėmusio sprendimą padidinti įstatinį kapitalą, dieną nuosavybės teise priklausančių akcijų nominaliai vertei.

52 straipsnis. Įstatinio kapitalo mažinimas

1. Įstatinis kapitalas gali būti mažinamas visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu arba šio Įstatymo nustatytais atvejais − teismo sprendimu. Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendime sumažinti įstatinį kapitalą turi būti nurodomas įstatinio kapitalo mažinimo tikslas. Bendrovės, kuri yra išleidusi skirtingų klasių a

. . .

56 straipsnis. Konvertuojamosios obligacijos

1. Bendrovė gali išleisti konvertuojamąsias obligacijas, kurios, pasibaigus jų išpirkimo terminui, gali būti pakeistos į šios bendrovės akcijas.

2. Sprendimą išleisti konvertuojamąsias obligacijas priima visuotinis akcininkų susirinkimas. Kai bendrovėje yra skirtingų klasių akcijų, sprendimas išleisti konvertuojamąsias obligacijas priimamas, jeigu jam balsuodami atskirai pritaria kiekvienos klasės akcininkai. Jei sprendime išleisti konvertuojamąsias obligacijas nurodoma, kad išleidžiamos konvertuojamosios obligacijos gali būti konvertuojamos į privilegijuotąsias akcijas, šiam sprendimui priimti būtinas ir nesuteikiančių balsavimo teisės privilegijuotųjų akcijų savininkų sutikimas, priimtas balsuojant atskirai šių akcijų savininkams.

3. Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas išleisti konvertuojamąsias obligacijas yra kartu ir sprendimas padidinti bendrovės įstatinį kapitalą suma, lygia akcijų, į kurias gali būti keičiamos konvertuojamosios obligacijos, nominalių verčių sumai.

4. Sprendime išleisti konvertuojamąsias obligacijas ir šių obligacijų pasirašymo sutartyje, be kita ko, turi būti nurodyta:

1) konvertuojamųjų obligacijų nominali vertė, jų suteikiamos teisės;

2) akcijų, į kurias keičiamos konvertuojamosios obligacijos, klasė, skaičius, nominali vertė ir suteikiamos teisės;

3) santykis, kuriuo konvertuojamosios obligacijos keičiamos į akcijas. Šis santykis turi būti toks, kad konvertuojamųjų obligacijų emisijos kaina būtų ne mažesnė už akcijų, į kurias jos keičiamos, nominalią vertę;

4) laikotarpis, per kurį konvertuojamosios obligacijos keičiamos į akcijas;

5) palūkanos ir jų mokėjimo tvarka;

6) obligacijų išpirkimo data.

5. Bendrovė, kurios įstatinis kapitalas nevisiškai apmokėtas, neturi teisės leisti konvertuojamųjų obligacijų.

6. Pirmumo teise įsigyti bendrovės išleidžiamų konvertuojamųjų obligacijų gali bendrovės akcininkai proporcingai nominaliai vertei akcijų, kurios jiems nuosavybės teise priklauso visuotinio akcininkų susirinkimo, priėmusio sprendimą išleisti konvertuojamąsias obligacijas, dieną, išskyrus šio Įstatymo 57 straipsnyje nustatytas išimtis.

7. Dokumentas, patvirtinantis sprendimą išleisti konvertuojamąsias obligacijas, per 10 dienų nuo sprendimo priėmimo turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui.

57 straipsnis. Bendrovės išleidžiamų akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų įsigijimas pasinaudojant pirmumo teise

1. Pranešimas apie pasiūlymą pasinaudojant pirmumo teise įsigyti akcinės bendrovės akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų ir terminą, per kurį šia teise gali būti pasinaudota, turi būti viešai paskelbtas įstatuose nurodytame dienraštyje. Pranešimas ne vėliau kaip pirmą viešo paskelbimo įstatuose nurodytame dienraštyje dieną turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui.

2. Pranešimas apie pasiūlymą pasinaudojant pirmumo teise įsigyti uždarosios akcinės bendrovės akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų ir terminą, per kurį šia teise gali būti pasinaudota, turi būti viešai paskelbtas įstatuose nurodytame dienraštyje arba kiekvienam uždarosios akcinės bendrovės akcininkui įteikiamas pasirašytinai ar išsiunčiamas registruotu laišku. Pranešimas ne vėliau kaip pirmą viešo paskelbimo įstatuose nurodytame dienraštyje ar pranešimo įteikimo ar registruoto laiško išsiuntimo dieną turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui.

3. Visuotinio akcininkų susirinkimo nustatytas terminas, per kurį akcininkas pasinaudodamas pirmumo teise gali įsigyti akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų, negali būti trumpesnis kaip 14 dienų nuo juridinių asmenų registro tvarkytojo viešo paskelbimo dienos ar nuo pranešimo įteikimo ar registruoto laiško išsiuntimo uždarosios akcinės bendrovės akcininkui dienos.

4. Akcinės bendrovės akcininkai turi teisę Vertybinių popierių komisijos nustatyta tvarka perleisti kitiems asmenims pirmumo teisę įsigyti akcinės bendrovės išleidžiamų akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų.

5. Akcininkų pirmumo teisė įsigyti bendrovės išleidžiamų akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų gali būti atšaukta visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu. Visuotinis akcininkų susirinkimas gali priimti tokį sprendimą tik jeigu yra žinomas asmuo ar asmenys (tokie asmenys gali būti ir akcininkai), kuriems suteikiama teisė įsigyti bendrovės akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų, išskyrus atvejus, kai atšaukiama pirmumo teisė įsigyti akcinės bendrovės akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų dėl ketinimo viešai siūlyti akcijas ar konvertuojamąsias obligacijas Vertybinių popierių rinkos įstatymo nustatyta tvarka. Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendime dėl pirmumo teisės atšaukimo, be kita ko, turi būti nurodyta:

1) pirmumo teisės atšaukimo priežastys;

2) asmuo ar asmenys, kuriems suteikiama teisė įsigyti akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų (fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas ir gyvenamoji vieta; juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, kodas, buveinė), jei šiuos asmenis ir duomenis apie juos būtina nurodyti pagal šioje dalyje nustatytas sąlygas;

3) išleidžiamų akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų skaičius, kurį kiekvienas iš nurodytų asmenų gali įsigyti (jei šiuos duomenis būtina nurodyti pagal šioje dalyje nustatytas sąlygas).

6. Visuotiniam akcininkų susirinkimui, kuriame numatoma svarstyti akcininkų pirmumo teisės atšaukimą, bendrovės valdyba (jei valdyba nesudaroma − bendrovės vadovas) turi pateikti raštišką pranešimą, kuriame turi būti nurodyta:

1) pirmumo teisės atšaukimo priežastys;

2) išleidžiamų akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų emisijos kainos pagrindimas;

3) asmuo ar asmenys, kuriems siūloma suteikti teisę įsigyti akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų (fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas ir gyvenamoji vieta; juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, kodas, buveinė, atstovo vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta), bei išleidžiamų akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų, kurių kiekvienas iš šių asmenų gali įsigyti, skaičius (jei šiuos duomenis būtina nurodyti pagal šio straipsnio 5 dalyje nustatytas sąlygas).

7. Pirmumo teisė įsigyti bendrovės išleidžiamų akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų gali būti atšaukta tik visiems bendrovės akcininkams.

8. Sprendimas dėl pirmumo teisės atšaukimo per 10 dienų turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui.

Join the Conversation

×
×