Individualios įmonės mokami mokesčiai

ĮVADAS

Individuali (personalinė) įmonė pagal terminologiją apibrėžtina kaip
privatusis, neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo. Šios rūšies
įmonė nuosavybės teise gali priklausyti vienam fiziniam asmeniui arba
keliems fiziniams asmenims (sutuoktiniams) bendrosios jungtinės nuosavybės
teise. Individualią (personalinę) įmonę nuosavybės teise gali turėti taip
pat juridiniai asmenys – negamybinės organizacijos (nesiekiantys pelno
juridiniai asmenys).

Smulkaus verslo pradžiai tokios įmonės steigimas yra geriausias
sprendimas. Įstatymai nereikalauja jokio minimalaus pradinio kapitalo,
todėl verslą įmanoma pradėti turint gerą idėją bei nedideles pradines
lėšas. Individualioje (personalinėje) įmonėje galima dirbti neįdarbinant
kitų darbuotojų, t.y., tokioje įmonėje gali dirbti net vien tik ssavininkas
ir jo šeimos nariai.

Pažymėtina ir tai, kad individualios (personalinės) įmonės apskaitai
keliami nedideli reikalavimai – taikoma sutrumpinta finansinė atskaitomybė.
Jeigu individualių (personalinių) įmonių vidutinis sąrašuose esančių
darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir metinės pajamos neviršija 500
tūkstančių litų, apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 13 procentų
mokesčio tarifą.

Tačiau ši įmonių rūšis turi ir trūkumų. Nusprendęs steigti tokios
rūšies įmonę, būsimasis verslininkas turi įsisąmoninti, kad teks dirbti tik
pelningai, nes jeigu įmonės prievolėms įvykdyti neužteks įmonės turto, už
jas savo turtu atsakys savininkas (savininkai). Be to, Lietuvoje
individualioms (personalinėms) įmonėms dažnai yra sudėtingiau gauti banko
paskolą veeiklos plėtrai.

1. INDIVIDUALIOS ĮMONĖS STEIGIMO ORGANIZAVIMAS

1.1. pav. IĮ steigimas

2. TRUMPA IĮ CHARAKTERISTIKA

IĮ paprasta ir nebrangu įregistruoti, jos valdymas nesudėtingas. Jos
steigimą, teisinį statusą, veiklą, likvidavimą ir reorganizavimą Lietuvoje
reglamentuoja LR įmonių įstatymas ir LR civilinis kodeksas. IĮ pirmiausia
turi būti įregistruota nustatytoje įmonių rejestrą tvarkančioje tarnyboje.
Įmonė tu

uri teisę užsiimti bet kokia komercine – ūkine ar kitokia veikla.

IĮ – tai savo firmos vardą turintis ūkinis vienetas, kurio nuosavybės
teisė priklauso fiziniams asmeniui ar keliems fiziniams asmenims bendrosios
jungtinė nuosavybės teisė. IĮ neturi juridinio asmens teisių, todėl
nuosavybės prasme jų turtas neatskirtas nuo savininko turto. Savininkas
turi teisę į visą uždirbtą įmonės pelną, bet drauge įsipareigoja visu savo
turtu, jeigu įmonė bankrutuos. Vadinasi, negalėdami įvykdyti savo
kreditorinių įsipareigojimų, rizikuoja visu savo asmeniniu turtu. Tai
reiškia, kad egzistuoja verslo aplinką apibūdinanti sąlyga: turtinė
atsakomybė, IĮ veikla yra pagrįsta neribota turtine atsakomybe ir IĮ turtas
yra atskirtas tik buhalterinėje apskaitoje.

IĮ veikla gali būti paremta savininko ir jo šeimos darbų ar samdomu
darbininkų darbu.

IĮ lengva įregistruoti, mokestis nedidelis, nereikia įstatinio
kapitalo. Tačiau IĮ, kaip ir

kitos įmonės turi pranašumų ir trūkumų:

Pranašumai:

Lengva įkurti;

Visas pelnas priklauso savininkui;

Savininkai patys viieni priima sprendimus;

Mažesnė valdžios kontrolė;

Paprastesnė finansinė atsakomybė.

Trūkumai:

Nėra veiklos tęstinumo (mirus savininkui įmonė uždaroma);

Mažesnės galimos pradinės lėšos;

Sunkiau gauti ilgalaikių investicijų;

Nenoriai bendradarbiauja partneriai (dėl finansinės informacijos
trūkumo);

Sprendimų kokybė priklauso nuo savininko patirties ir žinių;

Savininkas pats turi rūpintis soc. draudimu;

Pilna turtinė atsakomybė.

3. IĮ MOKESČIŲ RŪŠYS

IĮ, vykdydamos savo veiklą, privalo mokėti valstybei įvairius
mokesčius. Vieni iš jų yra privalomi visoms IĮ, kiti tik tam tikra veikla
užsiimančioms. Vieni yra deklaruojami pildant atskiras mokesčio
deklaracijas, kiti – ne.

Yra išskiriamos tokios mokesčių rūšys:

FAPM;

Patentai;

Mokesčiai ,,SODRAI”;

PVM;

Kelių mokestis;

Žemės mokestis;

Nekilnojamo turto mokestis;

Prekyviečių mokestis;

Valstybinės žemės ir valstybinio f

fondo vandens telkinių, išnuomotų
verslinei arba mėgėjiškai žūklei, nuomos mokestis;

Turto draudimo mokestis;

Mokestis už aplinkos teršimą;

Valstybinių gamtos išteklių naudojimo mokestis ir kt.

Svarbiausios ir labiausiai paplitusios mokesčių rūšys yra 7 pirmi
mokesčiai. Kiekvienam iš šių mokesčių yra taikomi skirtingi tarifai. Yra
taikomos įvairios mokesčių lengvatos. Atskirais atvejais sumokėjus vieną
mokestį, nereikia mokėti kitų. Pvz.: Įsigijus patentą, nereikia mokėti FAPM
bei Kelių mokesčio. Tokius mokesčius, kaip žemės ir nekilnojamo turto, moka
tik tos IĮ, kurios turi savo nuosavybėje tokio turto. Mokesčius ,,SODRAI”
moka įmonės savininkas už save patį ir už samdomus darbuotojus. Kiekvieno
ketvirčio, o jei įstatymuose numatyta kitaip, tai ir kiekvieno mėnesio,
pabaigoje yra atliekami mokesčių paskaičiavimai ir, atsižvelgiant į
numatytus terminus, sumokami valstybei.

3.1. Fizinių asmenų pajamų mokestis

Individualios įmonės Fizinių asmenų pajamų mokestį moka pagal pirminius
juridinę galią turinčius dokumentus, kuriuose yra nurodytos įmonės gaunamos
pajamos ir sąnaudos. Mokestis mokamas, apmokestinant gautas pajamas, prieš
tai atėmus sąnaudas, gautas toms pajamoms uždirbti. Šis mokestis yra
deklaruojamas ir pateikiamas VMI nustatyta forma.

Tačiau žemės ūkio produkciją gaminančių ir paslaugas teikiančių
juridinio asmens teisių neturinčių IĮ, kurių įplaukos už realizuota žemės
ūkio produkcija ir žemės ūkio paslaugas bendrosiose realizavimo įplaukose
sudaro daugiau kaip 95%, pajamos pajamų mokesčiu neapmokestinamos. Jeigu
įplaukos už realizuota žemės ūkio produkciją ir žemės ūkio paslaugas
bendrosiose realizavimo įplaukose sudaro nuo 75% iki 95%, apmokestinamosios
pajamos iš nustatyta tvarka įregistruotos komercinės ūkinės veiklos
apmokestinamos 5% dydžio pajautų mokesčiu. Jei įplaukos už

ž realizuota žemės
ūkio produkcija ir žemės ūkio paslaugas bendrosiose realizavimo Įplaukose
sudaro 65% iki 75%, apmokestinamosios pajamos apmokestinamoj 10% dydžio
pajamų mokesčiu.

Laisvųjų ekonominių zonų IĮ 5 metus nuo įmonės įregistravimu dienos
moka 80i% mažesnį pajamų mokestį, kitus 5 metus – 50% mažesnį pajamų
mokestį. Juridinio asmens statuso neturinčios IĮ pajamų dalis, panaudoti
būtinoms pagrindinėms priemonėms įsigyti, tyrimams bei naujoms
technologijoms diegti, taip pat investicijoms ir kapitaliniams įdėjimams, į
apmokestinamą pelną neįtraukiama.

Yra taikomos FAPM nuolaidos IĮ, į kurias investuotas užsienio
kapitalas. Jeigu juridinio asmens statuso neturinti IĮ buvo įsteigia
(registruota) arba užsienio kapitalas buvo investuotas iki l993 m. gruodžio
31 d., tai jos pajamų dalis (proporcinga užsienio investicijos daliai
įmonės nuosavame kapitale), tenkanti šiai užsienio investicijai ir
nepanaudota darbo užmokesčiui, taip pat reinvestuota įmonėje, 5 metus nuo
įplaukų gavimo dienos apmokestinama 70 procentų mažesniu pajamų mokesčiu.
Šiam terminui pasibaigus, užsienio investicijai tenkanti pajamų dalis 3
metus apmokestinama 50 procentų mažesniu pajamų mokesčiu.

Jei tokia Įmonė buvo įsteigta (registruota) arba užsienio kapitalas
buvo investuotas nuo 1991 m. sausio l d. iki 1995 m. rugpjūčio l d., tai
pajamų dalis, tenkanti užsienio investicijai, 6 metus apmokestinama 50
procentų mažesniu pajamų mokesčiu.

Įmonei kurioje užsienio investuotojo (investuotojų) užsienio kapitalo
investicija yra pasiekusi du milijonus JAV dolerių, trejus metus nemoka
pajamų mokesčio nuo apyskaitinio ketvirčio, kurį pradėtos gauti pajamos,
pradžios. Kitus trejus metus ši įmonė moka 50 mažesnį pajamų mokestį. Šioje
dalyje numatytos mokesčiu lengvatos netaikomos įmonėms, kurios verčiasi
didmenine, mažmenine naftos produktų prekyba, jeigu jų pa
ajamos iš prekybos
šiais produktais sudaro daugiau kaip 30 procentų jų realizacinių pajamų.

Mažesnis mokesčio tarifas taikomas ir IĮ, kurių bendrosios įplaukos per
mokestinį laikotarpį neviršija 1 mln. litų ir vidutinis sąrašinis
darbuotojų skaičius neviršija 50 žmonių, apmokestinamosios pajamoms
taikomas 15 procentų pajamų mokesčio tarifas. Ši lengvata netaikoma IĮ
kurios verčiasi prekyba alkoholiniais gėrimais ar tabako gaminiais,
didmenine ar mažmenine naftos produktų prekyba (įskaitant atvejus, kai
kartu prekiaujama ir kitomis prekėmis), IĮ, kurios teikia viešo maitinimo
paslaugas ir pardavinėja alkoholinius gėrimus, įskaitant alų, bei tabako
gaminius.

Lietuvos Respublikos juridinio asmens teisių neturinčių IĮ gaunami iš
užsienio valstybių Įmonių dividendai apmokestinami taikant 21 procentų
pajamų mokesčių tarifą. Dividendus gaunanti Lietuvos Respublikos juridinio
asmens teisių neturinti IĮ mokestį apskaičiuoja ir sumoka į biudžetą ne
vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų po dividendų gavimo dienos. Dividendų
gavimo iš užsienio valstybių įmonių ir pajamų mokesčio apskaičiavimo
apyskaita pateikiama tam vietos mokesčio administratoriui, kurio veiklos
teritorijoje įregistruotas pajamų mokestį apskaičiuojanti įmonė.

Juridinio asmens teisių neturinčios įmonės gali pasirinkti bendrųjų
įplaukų pripažinimo būdą: pajamų uždirbimo momentą arba faktiškų įplaukų
gavimo momentą. Pasirinktas įplaukų pripažinimo būdas negali būti keičiamas
iki įmonės likvidavimo. Bendrosios įplaukos – tai realizavimo įplaukų ir
apmokestinamų nerealizacinių įplaukų suma. Jeigu juridinio asmens teisių
neturinčių įmonių savininkams ir jų šeimos nariams asmeninės nuosavybės
teise priklausantis turtas naudojamas įplaukoms uždirbti, tai tokio turto
eksploatavimo, nusidėvėjimo ir remonto išlaidos pripažįstamos įmonės
sąnaudomis finansų ministro nustatyta tvarka.

Bankrutavusios įmonės įplaukos už parduotą turtą bendrosioms įplaukoms
nepriskiriamos.

Jeigu mokestiniais metais gaunami nuostoliai (neigiami rezultatai),
gautų nuostolių sumą leidžiama perkelti į kitus mokestinius metus.
Mokestinių metų nuostolius leidžiama perkelti ne ilgiau kaip penkerius
mokestinius metus, pradedant skaičiuoti nuo kitu metų, kai nuostoliai
susidarė. Pasibaigus šiam terminui, nuostoliai neperkeliami. Mokestiniai
metai sutampa su kalendoriniais metais. Mokesčių mokėtojams, kurių veikla
yra sezoninė, jų prašymu gali būti nustatytas kitoks mokestinis laikotarpis
su sąlyga, kad tas laikotarpis bus pastovus (nekeičiamas) ir lygus 12
mėnesių.

IĮ mokestiniams metams pasibaigus, iki kitu metu gegužės 1 dienos (iki
kito mokestinio laikotarpio penktojo mėnesio l dienos) pateikia teritorinei
valstybinei mokesčių inspekcijai pajamų deklaracijas. Per metus mokami
avansiniai mokėjimai. Pajamų mokesčio avanso suma (toliau – pajamų
avansinis mokestis), kuriam mokesčio mokėtojas privalo sumokėti pagal
pateiktą avansinę apyskaitą, apskaičiuojama nustatyta tvarka. Pajamų
avansinį mokestį apskaičiuoja mokesčio mokėtojas.

Pajamų avansinis mokestis už pirmuosius keturis mokestinio laikotarpio
mėnesius apskaičiuojamas pagal faktiškai apskaičiuotą pajamų mokesčio sumą
už mokestinį laikotarpį, buvusį prieš praėjusį mokestinį laikotarpį.
Mokestinio laikotarpio penktojo – dvyliktojo mėnesių pajamų avansinis
mokestis apskaičiuojamas pagal praėjusį mokestinį laikotarpį faktiškai
apskaičiuotą pajamų mokesčio sumą. Kiekvieno mėnesio pajamų avansinis
mokestis sudarys 1/12 faktiškai per minėta laikotarpį apskaičiuoto pajamų
mokesčio sumos.

Įregistruotos naujos įmonės pirmaisiais mokestiniais metais
atleidžiamos nuo pajamų avansinių mokesčių. Šios įmonės pajamų avansinius
mokesčius pradeda mokėti nuo kitų metų gegužės mėnesio (mokestinio
laikotarpio penktojo mėnesio), jeigu praėjęs mokestinis laikotarpis buvo
trumpesnis negu dvylika mėnesių, apskaičiuojam pajamų avansinius mokesčius
faktiškai apskaičiuota mokesčio suma laikoma už tą mokestinį laikotarpį
apskaičiuotoji mokesčio suma, padalinta iš to laikotarpio mėnesių skaičiaus
ir padauginta iš dvylikos.

Jeigu praėjusiais mokestiniais metais bendrosios įplaukos neviršijo 100
tūkst. litų. įmonė einamaisiais mokestiniais metais pajamų avansinių
mokesčių mokėti neprivalo.

Mokesčio mokėtojas, kuris įrodo, kad einamųjų metų jo bendrosios
įplaukos yra 25 procentais ir daugiau mažesnis už praėjusių įmetu
atitinkamo laikotarpio bendrąsias įplaukas arba kuriam pradedamos taikyti
šiame įstatyme nustatytos mokesčio lengvatos, turi teisę ne vėliau kaip
prieš mėnesį iki eilinio pajamų avansinio mokesčio mokėjimo termino,
kreiptis į vietos mokesčio administratorių, kad sumažintų likusius pajamų
avansinio mokesčius arba nuo jų atleistų. Vietos mokesčio administratorius
tokiam mokesčio mokėtojui turi sumažinti mokesčio mokėjimo avansu prievolės
sumą proporcinga sumažėjusiomis įplaukomis arba atleisti nuo pajamų
avansinio mokesčio. Jeigu šio mokesčio mokėtojo einamųjų metų bendrosios
įplaukos vėl padidėjo iki 25 procentų ir daugiau, jis privalo ne vėliau
kaip prieš mėnesį iki pajamų avansinio mokesčio mokėjimo termino kreiptis į
vietos mokesčio administratorių, kad padidintų likusius pajamų avansinius
mokesčius. Pajamų mokesčio avansinė apyskaita už pirmuosius keturis
mokestinio laikotarpio mėnesius pateikiama iki mokestinio laikotarpio
pirmojo mėnesio (sausio) paskutinės dienos. Pajamų mokesčio avansinė
apyskaita už mokestinio laikotarpio penktąjį – dvyliktąjį mėnesius
pateikiama iki mokestinio laikotarpio penktojo mėnesio (gegužės) paskutinės
dienos.

Mokesčio mokėtojas gali pasirinkti pajamų avansinį mokestį mokėti pagal
apskaičiuota einamųjų metų kiekvieno mėnesio pajamų mokesčio sumų.

Jeigu, mokesčio mokėtojas pasirinko pajamų avansinį mokestį mokėti
pagal apskaičiuotą einamųjų metų kiekvieno mėnesio pajamų mokesčio sumą,
pajamų mokesčio avansinė apyskaita pateikiama ne vėliau kaip kiekvieno
mokestinio laikotarpio mėnesiui pasibaigus iki kito mėnesio 3 darbo dienos.

Pajamų mokestis sumokamas kitą darbo dieną po metinės pajamų mokesčio
deklaracijos pateikimo termino pasibaigimo. Jeigu mokestis (avansinis
mokestis) sumokamas ne laiku, Mokesčių įstatymo administravimo tvarka
skaičiuojami delspinigiai.

Jei mokesčio mokėtojas pajamų mokesčio deklaracijoje nurodo mažesnę
sumą ir per mažai sumoka į biudžetą, jam Mokesčių administravimo įstatymo
nustatyta tvarka skiriamos ekonominės sankcijos (baudos arba sankcijos).
Kad būtų aiškiau 3.1.1 lentelėje pateikiama IĮ FAPM deklaravimo ir mokėjimo
atvejai.

3.1.1 lentelė

FAPM deklaravimo ir mokėjimo atvejai
|Eil.|Mokesčio |Apskaičiavimo tvarka|Deklaravimo terminai|Mokėjimo |
|Nr. |objektas | | |terminai |
|1. |Pajamų |1.Mokant avansą |Avansinė apskaita |Pajamų |
| |avansinis |pagal praėjusių |pateikiama: |mokesčio |
| |mokestis |laikotarpių |1.Mokant avansą |avansas |
| | |rezultatus: |pagal praėjusių |mokamas |
| | |a) už einamųjų metų |laikotarpių |kiekvieną |
| | |sausį-balandį – 1/12|rezultatus: |mėnesį, |
| | |už praeitų metų |a) už einamųjų metų |mėnesiui |
| | |pajamų mokesčio |sausį-balandį – iki |pasibaigus iki|
| | |sumos; |einamųjų metų sausio|kito mėnesio 3|
| | |b) už einamųjų metų |31 d.; |darbo dienos. |
| | |gegužę-gruodį – 1/12|b) už einamųjų metų | |
| | |už praeitų metų |gegužę-gruodį – iki | |
| | |pajamų mokesčio |einamųjų metų | |
| | |sumos. |gegužės 31 d. | |
| | |2.Mokant avansą |2.Mokant avansą | |
| | |pagal einamųjų metų |pagal einamųjų metų | |
| | |rezultatus – |rezultatus, už | |
| | |faktiška einamųjų |kiekvieną einamųjų | |
| | |metų mėnesinė pajamų|metų mėnesinė | |
| | |mokesčio suma. |avansinė apyskaita | |
| | | |pateikiama tam | |
| | | |mėnesiui pasibaigus | |
| | | |iki kito mėnesio 3 | |
| | | |darbo dienos. | |
|2. |Pajamų |1.Einamiesiems |Einamųjų metų pajamų|Pajamų |
| |mokestis |metams pasibaigus |mokesčio apyskaita |mokesčio |
| | |apskaičiuojamas |pateikiama metams |nepriemoka |
| | |faktiškas pajamų |pasibaigus iki kitų |turi būti |
| | |mokestis už tuos |metų gegužės 1d. |sumokėta |
| | |metus ir | |pirmąją darbo |
| | |prilyginamas; su | |dieną po |
| | |sumokėto avansinio | |pajamų |
| | |pajamų mokesčio | |mokesčio |
| | |suma; | |apyskaitos |
| | |2.Nustatoma arba | |pateikimo |
| | |pajamų mokesčio | |dienos |
| | |permoka, arba | | |
| | |priemoka. | | |

3.2. Patentai

Dažna IĮ apmokestinimo forma yra patento mokestis Įmonei patento
mokestis gali būti nustatytas, o kai kurioms veiklos rūšims jis yra
privalomas. Patentą įsigijusios IĮ už pajamas, gautas iš patente nurodytos
veiklos, pajamų mokesčio nemoka. Tik būtina teisingai ir laiku įsigyti
patentą, nes priešingu atveju IĮ yra baudžiama. Nustačius laikotarpį, per
kurį įmonė vykdė tam tikrą veiklą neįsigijusi privalomojo patento,
išieškoma už tą laikotarpį apskaičiuota patento mokesčio suma ir dvigubo
dydžio bauda. Kai veiklos laikotarpio nustatyti neįmanoma, išieškoma
trumpiausio patento galiojimo laiko patento mokesčio suma.

Miestų ir rajonų savivaldybės, atsižvelgdamos į Vyriausybės
patvirtintus minimalius ir maksimalius mokesčio tarifus, nustato konkrečius
dydžius savo vietovėse, tačiau tarifai gali būti mažinami savivaldybių
biudžetų sąskaita iki 50% . Tai leidžia pajamas apmokestinti skirtingai,
atsižvelgiant į vietovę, pirkėjų srautą bei kitas aplinkybes. Patento
tarifai gali būti mažinami, jeigu IĮ steigėjas yra I arba II grupės
invalidas arba senatvės pensininkas, arba asmuo, vienas auginantis bent
vieną vaiką iki 16 metų, taip pat sutuoktiniai, auginantys 3 ir daugiau
vaikų iki 6 metų arba vaiką invalidą, jeigu nėra samdomų asmenų.

Patentai yra dviejų rūšių neprivalomieji ir privalomieji. Juos išduoda
miestų rajonų valstybinės mokesčių inspekcijos, kurių teritorijoje įmonė
įregistruota. Mokesčių inspekcijos išduoda patentus per 5 darbo dienas nuo
reikiamų dokumentų pateikimo mokesčių inspekcijai dienos. Atsižvelgiant į
veiklos rūšis, gali būti išduoti vienas ar keli patentai.

Patento mokestis gali būti grąžinamas šiais atvejais kai veikla
nutrūksta įmonės savininkui mirus, susirgus, išvykus nuolat gyventi į
užsienį ar kitais išimtinais atvejais. Valstybinės mokesčių inspekcijos
sprendimu grąžinama patento mokesčio dalis, tenkanti neišnaudotų mokesčių
skaičiui. Patento grąžinimo tvarkoje numatyta, kad nepanaudotas patento
mokestis, grąžinamas paveldėtojams.

Neprivalomieji patentai išduodami individualioms įmonėms,
užsiimančioms šiais verslais:

trikotažo gaminių mezgimu;

keramikos dirbinių gamyba;

popieriaus, kaulo, vytelių dirbinių, dirbtinių gėlių, vainikų gamyba;

buitinių prietaisų gamyba;

vilnos karšimu, verpimu;

sulčių spaudimu;

raktų, metalinių karnizų gamyba;

stiklo išpjovimu;

žuvies ir mėsos rūkymu;

gyvulių skerdimu;

veidrodžių gamyba;

grūdų malimu;

drabužių ir galvos apdangalų siuvimu, taisymu;

odos ir galanterijos dirbinių taisymu;

karstų ir kitų laidojome reikmenų gamyba;

kailių ir odų išdirbinimu;

konditerijos gaminių gamyba;

baldų taisysiu;

staliaus darbais;

dirbinių iš gintaro gamyba;

paminklų, tvorelių, antkapių gamyba

Šis patentas suteikia teisę teikti šias aptarnavimo paslaugas :

drabužių cheminio valymo, skalbimo;

kosmetikoj paslaugas, nesusijusias su gydomąja ir chirurgine veikla;

stenografavimo, mašinraščio, knygrišystės darbus;

laikrodžių įtaisymo;

mokamų tualetų paslaugas;

pasivažinėjimo elektromobiliais paslaugas.

Taip pat yra patentai, leidžiantys užsiimti viešoji maitinimo įmonių
veikla bei kita veikla:

projektavimo ir konstravimo darbais;

repetitoriaus paslaugomis;

vertimu iš vienos kalbos į kitą;

teisininko praktika išskyrus advokatus ir notarus;

gydytojo praktika;

veterinarine veikla.

Šie patentai nėra privalomieji, tačiau suteikia teisę iš karto
atsiskaityti su valstybe per patento

mokestį.

Privalomasis patentas ir mokesčio pagal veiklos rūšis tarifai IĮ yra
privalomi, ir, kaip minėjau,

veikla be patento yra neleidžiama.

Privalomi įsigyti patentai šiems verslams :

statybos ir remonto darbams;

santechniko darbams;

žuvų gaudymui bei apdorojimui.

Privalomojo patento taip pat reikia, jeigu IĮ teikia šias paslaugas :

kirpėjų;

fotografų;

taksi.

krovininio transporto paslaugas, išskyrus tarptautinį vežimą;

keleivių vežimą autobusais ir mažaisiais autobusais vietiniais
maršrutais Lietuvos Respublikos teritorijoje;

tarptautiniais maršrutais;

keleivių vežimą laivais vietiniais maršrutais;

garso ir vaizdo kasečių dauginimą, jų leidybą, nuomą;

autotransporto priemonių dažymą;

automobilių salonų valymą;

kitus automobilių taisymo ir aptarnavimo darbus.

Yra privalomasis patentas prekybai kioskuose už kiekvieną kioską,
prekybai iš vežimėlių ir kitų laikinųjų prekybos įrenginių už kiekvieną
vietą, prekybai prekyvietėje už kiekvieną vietą atskirai. Kadangi
Vyriausybė prekybai kioske išduoda patentą, tai patentus įsigijusios IĮ
leidžiama prekiauti be kasos aparato. Tačiau jeigu viešojo maitinimo
įstaigoje arba kioske yra prekiaujama alkoholiu (įskaitant alų ), tai kasos
aparatas būtinas.

Laikinaisiais prekybos įrenginiais laikomi vežimėliai ir prekystaliai,
iš (nuo) kurių prekiaujama lauke. Nuo laikinųjų prekybos įrenginių, statomų
patalpose, leidžiama prekiauti tik gėlėmis, knygomis ir spaudos leidiniais,
įsigijus patentą. Jeigu patalpoje bus prekiaujama kitomis prekėmis,
patentas nebus išduodamas.

Prekybą prekyvietėse reglamentuoja įmonės, eksploatuojančios
prekyvietę, taisyklės, tvirtinamos savivaldybių, tačiau išpirktas patentas
neatleidžia nuo imamos rinkliavos ir kitų teisės aktuose numatytų mokesčių.
Patentai neišduodami IĮ, prekiaujančioms alkoholiniais gėrimais, tačiau
prekiauti alumi leidžiama įsigijus patentą. Neišduodami patentai prekiauti
naftos produktais, automobiliais.

Patento mokesčio dydis yra apskaičiuojamas mokesčių inspekcijoje šia
tvarka: jeigu IĮ darbuotojai dirba pagali sutartis, patento mokestis
didinamas 30 % už kiekvieną samdomą asmenį. Jei IĮ turi filialų, tai už
juos yra mokamas patentas tokia pat tvarka kaip ir pagrindinėje įmonėje.

Patentas, įsigytas IĮ, galioja tuo atveju, jeigu įplaukos be PVM,
skaičiuojant nuo kalendorinių metų pradžios, nesiekia 50 tūkst. Lt. Jeigu
patentas įsigytas l metų laikotarpiui ir per tą laikotarpį įplaukos pasiekė
50 tūkst. Lt, sumokėtas patento mokestis dalijamas iš 12 ir gautoji suma
dauginama iš likusių iki patento galiojimo laiko pabaigos mėnesių
skaičiaus, neskaitant to mėnesio, kurį pasiekta minėtoji įplaukų sumai.
Papildomas patento mokestis turi būti sumokėtas.

Jeigu patentas įsigytas pusmečiui ir per tą laikotarpį įplaukos
pasiekia 50 tūkst. Lt sumą, sumokėtas pusmečio patento mokestis dalijamas
iš 6 ir gautoji suma dauginama iš likusių iki patento galiojimo laiko
pabaigos mėnesių skaičiaus, neskaitant to mėnesio, kurį pasiekta minėtoji
įplaukų suma. Kitiems metų laikotarpiams apskaičiuotas patento mokestis
didinamas 2 kartus.

Tokia pat tvarka taikoma apskaičiuojant papildomąjį patento mokestį
patentui, įsigytam ketvirčio arba l mėnesio laikotarpiui. Jeigu įmonė
verčiasi kelių rūšių patentuota veikla, 50 tūkst. Lt įplaukų riba taikoma
pagal kiekvieną veiklos rūšį ir papildomasis patento mokestis skaičiuojamas
pagal kiekvieną veiklos rūšį.

IĮ savininkas, įregistravęs savo veiklą, už kurią nustatytas
privalomasis patento mokestis, kai jis šios veiklos laikinai nevykdo, apie
tai privalu raštu informuoti teritorinę valstybinę mokesčių inspekciją ir
nurodyti, kiek laiko veikla nebus vykdoma. Šiuo atveju, įmonei pradėjus
veiklą, už kurią nustatytas privalomasis patento mokestis, patentas
išduodamas nuo veiklos pradžios.

Įsigytas patentas neatleidžia IĮ nuo nustatytos veiklos licencijavimo,
komercinės – ūkinės veiklos operacijų dokumentinio įforminimo, dokumentų
kaupimo ir saugojimo. Reikia tvarkyti įplaukų, darbo užmokesčio samdomiems
darbuotojams apskaitą, o tapus PVM mokėtojais, apskaita tvarkoma pagal
dvejybinį įrašą.

Taip pat Kelių mokesčio įstatyme yra numatyta, kad juridinio
asmens teisių neturinčios individualios įmonės, įsigijusios savo veiklai
patentus, Kelių mokesčio nemoka. Tačiau jei IĮ turi įvairių rūšių
realizacinių pajamų, dirba ir įsigijusi patentą, ir be jo, tai Kelių
mokesčio lengvata taikoma tik pagal patentą vykdomai veiklai gaunamos
realizacinėms pajamoms.

Jei IĮ užsiima veikla neįsigijusios privalomojo patento, iš įmonės
išieškoma patento mokesčio dydžio suma ir tokio pat dydžio bauda.

Taigi įsigijusios patentą IĮ nemoka fizinių asmenų pajamų mokesčio, o
iš anksto atsiskaito su valstybe, sumokėdamos patento mokestį. Jeigu
patentas nėra privalomas tos veiklos rūšiai, tai IĮ savininkas gali
pasirinkai ar mokėti patento mokestį, ar fizinių asmenų pajamų mokestį.

3.3. Mokesčiai ,,SODRAI”

Naujajame Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme NPD skirtingai bus
taikomas nuolatiniams Lietuvos gyventojams ir nenuolatiniams Lietuvos
gyventojams. NPD nuolatiniams Lietuvos gyventojams galės būti taikomas
apskaičiuojant visas apmokestinamas pajamas, o nenuolatiniams Lietuvos
gyventojams pagrindinis NPD galės būti taikomas tik su darbo santykiais ar
jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms, gautoms iš
šaltinio, kuris yra Lietuvoje.

Tik nuolatiniams Lietuvos gyventojams yra numatyti individualūs
neapmokestinami pajamų dydžiai:

I grupės invalidams – 430 litų per mėnesį;

II grupės invalidams – 380 litų per mėnesį;

asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, –
430 litų per mėnesį, be to, už ketvirtą ir kiekvieną paskesnį vaiką
(įvaikį) NPD didinamas 46 litais.

Nuolatiniams Lietuvos gyventojams (tėvams arba įtėviams), auginantiems
vieną ar du vaikus (įvaikius) iki 18 metų, už kiekvieną auginamą vaiką
(įvaikį) yra taikomas papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau –
PNPD), kuris lygus 0,1 pagrindinio NPD, t. y. 29 Lt per mėnesį.

Mokestiniu laikotarpiu PNPD taikomas toje pajamų, susijusių su darbo
santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, gavimo vietoje, kur
taikomas NPD, dalijant PNPD sumą kiekvienam iš tėvų (įtėvių) per pusę, t.
y. 29/2 = 14,50 Lt. Jeigu gyventojas augina vaikus (įvaikius) vienas,
tokiam gyventojui taikomas visas PNPD, t. y. 29 Lt.

Pagal anksčiau galiojusį FAPMLĮ didesnis nei pagrindinis NPD buvo
taikomas tik vienišiems tėvams arba tėvams, auginantiems 3 ir daugiau vaikų
iki 18 metų.

Pavyzdžiui, palyginkime, kiek pajamų mokesčio turėjo mokėti tėvai,
auginantys 2 vaikus iki 18 metų, iki 2003 m. sausio 1 d. ir kiek pajamų
mokesčio po 2003 m. sausio 1 d. turės mokėti tie patys tėvai, jeigu
kiekvienas iš tėvų uždirba po 1500 Lt per mėnesį:

iki 2003 m. sausio 1 d. abu tėvai privalėjo mokėti 825 Lt pajamų
mokesčio per mėnesį;

(1500 + 1500) – (250 + 250) = 2500 x 33 proc. = 825 Lt

po 2003 m. sausio 1 d. abu tėvai privalės mokėti 779,46 Lt pajamų
mokesčio per mėnesį.

(1500 + 1500) – (290 + 290 + 29 + 29 ) = 2362 x 33 proc. = 779,46 Lt

Taigi po 2003 m. sausio 1 d. tokia šeima kas mėnesį moka 5,54 Lt mažiau
gyventojų pajamų mokesčio per mėnesį, kas per metus sudarys ne tiek ir
mažai – 546,48 Lt.

Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme numatyta ir dar viena naujovė –
galimybė pritaikyti NPD bendrai visoms šeimos pajamoms. Jeigu vienas iš
sutuoktinių mokestinio laikotarpio metu negalėjo pasinaudoti jam
priklausančiu NPD (pavyzdžiui, nedirbo), tai kitas sutuoktinis, pateikdamas
metinę deklaraciją, galės atimti iš pajamų ne tik jam priklausantį NPD, bet
ir savo sutuoktinio metų eigoje nepanaudotą NPD.

Kaip ir anksčiau galiojusiame FAPMLĮ, taip ir Gyventojų pajamų mokesčio
įstatyme liko nuostata, kad pagrindinis NPD indeksuojamas mokestiniam
laikotarpiui pasibaigus taikant metinį vartojimo prekių ir paslaugų kainų
indeksą, jeigu jis didesnis kaip 1. Indeksuotas NPD taikomas pajamoms,
gautoms nuo einamojo mokestinio laikotarpio trečio mėnesio 1 dienos.
Indeksuotas NPD skelbiamas Finansų ministerijos pranešimu.

Tais atvejais, kai su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais
santykiais susijusios pajamos gaunamos už laikotarpį, ilgesnį kaip vienas
mokestinio laikotarpio mėnuo, su darbo santykiais arba jų esmę
atitinkančiais santykiais susijusios pajamos apskaičiuojamos atskirai už
kiekvieną mokestinio laikotarpio mėnesį, už kurį šios pajamos buvo
apskaičiuotos išmokėti, taikant tą mokestinio laikotarpio mėnesį galiojantį
NPD ir pagal jį apskaičiuotą PNPD.

Atsiradus arba pasibaigus teisei į individualų NPD, PNPD ar didesnį
PNPD, šie dydžiai pradedami arba nustojami taikyti nuo kitą, negu atsirado
arba pasibaigė teisė į juos, mėnesį gautų pajamų.

Jeigu gyventojas nori, kad darbdavys pagrindinį NPD ar gyventojui
priklausantį individualų NPD taikytų kiekvieną mėnesį išmokant jam darbo
užmokestį, tai jis darbdaviui privalo parašyti laisvos formos prašymą dėl
gyventojui priklausančio NPD taikymo apmokestinant kiekvieną mėnesį jam
išmokamą darbo užmokestį ir pateikti dokumentus, patvirtinančius teisę į
individualų NPD arba teisę į papildomą NPD.

Jeigu atitinkama lengvata priklausė ir pagal FAPMLĮ ir dokumentai jau
buvo pateikti anksčiau darbdaviui, tai dar kartą jų pateikti iš naujo
nereikia, tačiau prašymą su jame nurodytu gyventojui priklausančiu NPD
pateikti vis tiek reikia.

Jeigu gyventojas nepateiks darbdaviui tokio prašymo, tai darbdavys
turės išskaičiuoti 33 proc. pajamų mokestį nuo visos kiekvieną mėnesį
darbuotojui išmokamo darbo užmokesčio sumos. Tokiu atveju gyventojas vis
tiek galės atimti jam priklausantį NPD, tačiau tik pateikdamas metinę
pajamų deklaraciją ir pateikdamas apskrities valstybinei mokesčių
inspekcijai prašymą dėl jam priklausančio metinio neapmokestinamo pajamų
dydžio (toliau MNPD) taikymo apmokestinant jo gautas pajamas per
kalendorinius metus.

Metinis neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – MNPD) nustatomas
sudedant tam gyventojui pagal šio straipsnio nuostatas taikytinus
mokestinio laikotarpio atitinkamų mėnesių NPD ir jo sutuoktiniui pagal šio
straipsnio nuostatas taikytinus mokestinio laikotarpio atitinkamų mėnesių
NPD, netaikytus apskaičiuojant to sutuoktinio apmokestinamąsias pajamas, ir
atimamas bendrai iš visų mokestinio laikotarpio pajamų apskaičiuojant
mokestinio laikotarpio apmokestinamąsias pajamas.

Metinis papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – MPNPD)
nustatomas sudedant tėvams (įtėviams) taikytinus pagal šio straipsnio
nuostatas mokestinio laikotarpio atitinkamų mėnesių PNPD ir atimamas
bendrai iš visų mokestinio laikotarpio tėvų (įtėvių) pajamų apskaičiuojant
mokestinio laikotarpio apmokestinamąsias pajamas. MPNPD tėvams (įtėviams)
taikomi jų pasirinktu santykiu, t. y. tėvai patys pasirenka, kokiu santykiu
bus taikomas jiems priklausantis MPNPD.

Jeigu susidarytų neigiamas skirtumas iš pajamų atėmus NPD ir PNPD (ar
MNPD ir MPNPD), tai toks skirtumas gyventojui nebus grąžinamas ir į kitus
mokestinius laikotarpius neperkeliamas.

Apibendrinant galima pasakyti, kad įsigaliojus Gyventojų pajamų
mokesčio įstatymui gyventojų gaunamas darbo užmokestis daugeliu atveju
padidės mažiausiai 13 Lt, nes pagrindinis NPD buvo padidintas nuo 250 Lt
iki 290 Lt. Įvedamos ir gyventojams palankios naujovės, kai vienas iš
sutuoktinių galės pasinaudoti kitam sutuoktiniui priklausančiu NPD (jei
kitas sutuoktinis nepritaikė jam priklausančio NPD) arba nuolatiniai
Lietuvos gyventojai NPD galės taikyti ne tik apmokestinant su darbo
santykiais gaunamas pajamas, bet ir visas kitas pajamas.

Reikia nepamiršti, kad gyventojui priklausantis NPD bus taikomas
apmokestinant kas mėnesį išmokamas su darbo santykiais susijusias pajamas
tik tuo atveju, jeigu gyventojas parašys darbdaviui laisvos formos prašymą
dėl jam priklausančio NPD taikymo kiekvieną mėnesį. Jeigu asmuo gauna su
darbo santykiais susijusių pajamų iš kelių darbdavių, tai prašymą taikyti
jam priklausantį NPD jis gali pateikti tik vienam iš darbdavių savo
pasirinkimu.

Jeigu darbuotojas dirba keliose darbovietėse, pagrindine darboviete
mokesčiams išskaityti

laikoma ta, kurią pasirenka darbuotojas ir nurodo darbo sutartyje arba
nurodo papildomame pareiškime, rašomame pagrindinei darbovietei.

Nepagrindinėje darbovietėje uždirbamos pajamos apmokestinamos taip :

Pajamų daliai iki 0,5 pajamų neapmokestinamojo minimumo taikomas 10 %
tarifas;

Pajamų daliai, viršijančiai 0,5 pajamų neapmokestinamojo minimumo – 20%
tarifas;

Pajamų daliai virš l pajamų neapmokestinamojo minimumo – 35 % tarifas.

Pajamų mokestį išskaito pati individualioji įmonė.

Kiekvienam dirbančiam ir mokančiam pajamų mokestį asmeniui išduodamas
socialinio draudimo pažymėjimas , kuriame įrašomi duomenis apie apdraustojo
asmens gautą apmokėjimą už darbą, nuo kurio mokamas valstybinio socialinio
Draudimo įmokos, nurodomos darbdavio ir apdraustojo sumokėtos įmokų sumos
ir draudimo laikotarpiai. Sis pažymėjimas išduodamas pirmą kartą priimant
asmenį į darbą. Darbdavys ne rečiau kaip kartą per metus draudimo
pažymėjimuose įrašo duomenis apie draudžiamąsias pajamas ir sumokėtas
draudimo įmokas.

Kiekvienas darbdavys Valstybinio socialinio Draudimo fondo valdybos
teritoriniam skyriui

privalo pateikti duomenis apie apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu
priėmimą į darbą,

atleidimą iš darbo iri kas ketvirtį apie socialinio yra draudimo įmokas.
Tam jis turi pateikti VSDFV tokius dokumentus :

Šiuose dokumentuose pateikiami visi reikalaujami duomenys tiek apie
apdraustąjį, tiek apie draudėją bei darbo užmokesčio ir socialinio
draudimo įmokų sumos. Pirmi du dokumentai pildomi, priimant arba
atleidžiant darbuotojus iš darbo, o trečiasis – kalendorinio metų ketvirčio
pabaigoje, kur pateikiami duomenys apie visų dirbančiųjų socialinio
draudimo įmokas. Šis pranešimas kartu su parengtu ir įmonės valdovo parašu
bei įmonės antspaudu patvirtintu Rejestru perduodamas į VSDFV teritorinį
skyrių ne vėliau kaip iki sekančio ketvirčių pirmojo mėnesio 25 dienos.

Darbdavys už dirbančius asmenis privalo mokėti nustatyto dydžio
valstybinio socialinio draudimo įmokas į privalomojo valstybinio socialinio
draudimo fondą. Tai sudaro 30 % priskaičiuoto darbuotojams atlyginimo.

Taip pat darbuotojų privalomojo Valstybinio draudimo l % uždarbio
dydžio įnašus administracija išskaičiuoja iš apskaitomo darbuotojams
darbo užmokesčio sumos ir perveda valstybinio socialinio draudimo
įstaigas.

Priskaičiuotas įmokas “Sodrai” (30% + 1%) turi būti sumokamos ne vėliau
kaip paskutinę darbo dieną prieš kito mėnesio 15 dieną.

IĮ savininkai privalo įmokas už save mokėti kartą per ketvirtį, ne
vėliau kaip paskutinę darbo dieną prieš to ketvirčio paskutinio mėnesio 15
dieną.

IĮ privalo VSDF pateikti finansines apyskaitas. Finansinės apyskaitos
sudaromos kas ketvirtis didėjančiomis sumomis nuo metų pradžios ir
sudaromos litais. Finansinėje apyskaitoje nurodomas draudėjo registracijų
numeris, kuris duotas registruojant įmonę VSDFV teritoriniame skyriuje,
draudėjo adresas ir telefonas. Draudėjo 30 % ir apdraustųjų l % įmokų
priskaitymai bei pervedimai į VSDF biudžetą pateikiami formoje F4.

IĮ privalo laiku ir teisingai atlikti atskaitymus ir laiku sumokėti
mokesčius ,,Sodrai”, nes kitaip taikomos įvairios baudos, sankcijos bei
mokanti delspinigiai.

3.4. Pridėtinės vertės mokestis

Pasibaigusi kiekvienam mokestiniam laikotarpiui (kalendoriniam
mėnesiui), per ateinančio

mėnesio 15 dienų mokesčio mokėtojai rengia ir pateikia mokesčių
administratoriui mokesčio apyskaitą – PVM deklaraciją. Tai forma PVM-4,
kurioje pateikiamos žinios apie įmonės PVM apmokestinamąsias ir
neapmokestinamąsias pajamas, PVM apmokestinamų pirktų prekių ir

paslaugų bei importuotų prekių vertę, pirkimo, pardavimo, importo,
atskaitomo ir neatskaitomo,

mokėtino arba grąžintino iš biudžeto PVM sumas. IĮ, kurios yra PVM mokesčio
mokėtojos taip pat turi parengti tokią deklaraciją.

Yra privalomas, savanoriškas ir naujų įmonių PVM mokėtojų
registravimas.

Visi asmenys, kurių per metus (12 mėn.) už parduotas prekes ar
suteiktas paslaugas gautos pajamos, neįskaitant pajamų gautų už parduotą ir
ilgiau kaip l metus naudotą turtą, viršija 100 000 Lt, jie privalo
registruotis PVM mokėtojais. Išdavus pažymėjimą, PVM mokėtojais tampama nuo
kito

mėnesio pirmos dienos.

Įsteigtos naujos įmonės, numačiusios, kad jų per l metus gautos
pajamos, pradedant nuo

įmonės prašyme nurodytos PVM apmokestinamų prekių pirmos realizavimo datos
viršys 10 000 Lt,

gali įsiregistruoti PVM mokėtojais. Naujos įmonės PVM mokėtojomis
įsiregistruoja nuo prašyme

nurodytos datos.

Asmenys, kurių pajamos per metus nesiekia 100 000 Lt, neįsiregistravę
PVM mokėtojais, neturi teisės imti šio mokesčio iš pirkėjų, o paimtą PVM
privalo sumokėti į biudžetą iki kito po ataskaitinio mėnesio 25 dienos.
Šie asmenys taip pat negali atskaityti PVM už pirktas ir importuotas
prekes.

Neįsiregistravę PVM mokėtojais asmenys, kurių pajamos per metus viršijo
100 000 Lt, pradėdami tuo mėnesiu, kai pajamos viršijo 100 000 Lt, privalo
nuo tą mėnesį už parduotas prekes ir suteiktas paslaugas gautos pajamų
sumos, skaičiuoti 15,25% PVM ir sumokėti jį į biudžetą iki kito

mėnesio 25 dienos. Šie asmenys neturi teisės PVM sąskaitoje faktūroje
nurodyti pardavimo PVM, taip pat neturi teisės iš apskaičiuotos parduotų
prekių pardavimo PVM atskaityti pirktų prekių pirkimo PVM.

Yra prekių, už kurių pardavimą neskaičiuojamas PVM:

vaistai, įskaitant veterinarinius pagal LR Vyriausybės patvirtintą
sąrašą;

medicinos technika, įrengimai ir žaliavos, naudojami vaistams gaminti
ir vaistinės prekės pagal JLR Vyriausybės patvirtintą sąrašą;

karstai, laikinieji paminklai, vainikai, gėlių krepšeliai;

žurnalai, laikraščiai ir knygos, išskyrus leidinius, kuriuos žurnalistų
ir leidėjų etikos komisija yra priskyrusi erotinio ir smurtinio pobūdžio
kategorijai, bei laikraštinis popierius;

tradiciniai dailiųjų amatų dirbinių, kuriems tarpžinybinė TDA
Ekspertų komisija nustatyta tvarka yra suteikusi šių dirbinių statusą;

privatizuojamas valstybinis turtas; prekės, parduodamos neapmuitinamose
parduotuvėse;

prekes su UNICEF ženklu.

Paslaugos, už kurias neskaičiuojamas PVM:

sveikatos priežiūros ir veterinarinio aptarnavimo paslaugos, teikiamos
valstybės ir savivaldybės, viešųjų ar biudžetinių sveikatos priežiūros
įstaigų. Taip pat veterinarinio aptarnavimo paslaugos, teikiamos
valstybinių veterinarijos įstaigų;

vaikų darželių ir lopšelių, senelių ir invalidų pensionų teikiamos
socialinės paslaugos;

švietimo, mokslo ir studijų institucijų, įregistruotų LR Vyriausybės
nustatyta tvarka, teikiamos mokymo, mokslo, studijų paslaugos, taip

pat nekomercinės kultūros paslaugos;

maršrutinio – keleivinio transporto paslaugos, Susisiekimo ministerijos
ir savivaldybių nustatytais maršrutais;

pašto paslaugos, išskyrus siuntinių persiuntimo ir telekomunikacijų
paslaugos bei kolekcijoms skirtus pašto ženklus ir vokus;

draudimo, bankų ir kitų kredito įstaigų finansinės paslaugos,
vertybinių popierių, loterijų apyvarta;

laidojimo paslaugos;

žurnalų, pagal LR Vyriausybės patvirtintą sąrašą, laikraščių, knygų,
išskyrus leidinius, kuriuos Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija yra
priskyrusi erotinio ir smurtinio pobūdžio leidinių kategorijai,
spausdinimas, leidyba ir platinimas;

paslaugos ir veiksmai, už kuriuos imamas žyminis ir konsulinis
mokesčiai. Taip pat vietinės valstybinės rinkliavos bei mokesčiai, kurie
įskaitomi į LR Vyriausybės biudžetą, savivaldybių biudžetas ar
privatizavimo i fondas;

darbai ir paslaugos, atliekami tradicinėms Lietuvos religinėms
bendruomenėms, už kurias mokama iš paaukotų lėšų;

gyvenamųjų namų ir butų, išnuomotų gyventi daugiau kaip 2 mėnesiams,
nuoma;

žemės nuoma;

jūrų, aerouostų, skrydžių valdymo, aeronavigacijos rinkliavos;

gyvenamųjų namų statybos, renovacijoj apšildymo ir projektavimo darbai,
finansuojami iš LR biudžeto ir savivaldybių biudžetų;

kultūrinių paminklų restauravimo ir konservavimo darbai,
finansuojami iš LR ir savivaldybių biudžetų;

tradicinių j religinių bendruomenių atliekamos paslaugos, už kurias
aukojamos lėšos.

Kad galėtų tinkamai parengti PVM deklaraciją mokesčių administratoriui
IĮ, kurios yra PVM mokėtojos privalo pildyti pirkimo ir pardavimo žurnalus,
t.y. apskaityti atskiras PVM apmokestinamas ir neapmokestinamas prekes ir
paslaugas ir saugoti sąskaitas faktūras Buhalterinės apskaitos pagrindų
įstatymo nustatytą laiką.

Mokesčių mokėtojams, kurie gamina (teigia) PVM apmokestinamas ir
neapmokestinamas prekes (paslaugas), suteikiama teisė pasirinkti vieną
iš pirkimo PVM atskaitomos sumos apskaičiavimo būdų:

• pirkimo PVM paskirstant proporcingai realizuotų PVM apmokestinamų ir

neapmokestinamų prekių ir paslaugų vertei (netiesioginis);

• tiesiogiai nustatant realizuotų PVM apmokestinamų ir neapmokestinamų

prekių ir paslaugų vertei tenkančias pirkimo PVN sumas, jeigu tai

galima patvirtinti buhalterinės apskaitos duomenimis (tiesioginis).

Taikant antrąjį būdą, pirkimo PVM, tenkinantį netiesioginėmis išlaidoms
(administracinės, draudimo, nuomos ir pan.), galima paskirstyti
netiesiogiai.

Kalendoriniais metais galima taikyti tik vieną šių būdų.

Neretai dėl pasirinkto būdo smarkiai skiriasi PVM atskaitos sumos.

PVM deklaracijos formoje išskirtos trys dalys:

Pardavimo PVM apskaičiuoti.

Pirkimo PVM, tenkančio PVM ataskaitai, apskaičiuoti.

Atsiskaitant su biudžetu mokėtinam į biudžetą PVM arba grąžintiną iš
biudžeto PVM apskaičiuoti.

Apskaičiuojant pirkimo PVM atskaitas sumą netiesioginiu (proporcingu)
būdu, remiamasi realizavimo pajamų baze (realizuotų prekių ir paslaugų
apmokestinamąja PVM verte), o apskaičiuojant tiesioginiu būdu,
netiesioginių išlaidų pirkimo PVM proporcingai (netiesiogiai) paskirstomas,
remiantis tiesiogiai paskirstyto pirkimo PVM baze.

Laikomasi nuostatos, kad PVM už nekilnojamąjį turtą amortizacijos
laikotarpis negali būti ilgesnis kaip 10 metų, o už kitą ilgalaikį turtą –
5 metai.

3.5. Atsiskaitymai į kelių fondą

Pagal LR Kelių Fondo įstatymą yra įmokamas kelių mokestis. Šio mokesčio
tarifai įvairūs. IĮ taip pat moka šį mokestį

Bet nuo šio mokesčio atleidžiamos :

Žemės ūkio produkciją gaminančios IĮ ir paslaugas žemės ūkiu
teikiančios specializuotos įmonės, jeigu pajamos už realizuotą žemės ūkio
produkciją ir paslaugas žemės ūkiui sudaro ne mažiau 50%;

Kūrybines sąjungos (architektų, mokslininkų, dailininkų,
dizainerių, fotomenininkų, kompozitorių, kinematografų rašytojų,
tautodailininkų, teatro, žurnalistų), jų įmonės ir organizacijos, kurios ne
mažiau kaip 50 % pelno sunaudoja kūrybinių sąjungų poreikiams;

Įmonės, kuriose dirba ne mažiau kaip 50 % riboto darbingumo darbuotojų
ir kurių realizavimo pajamos gaunamos tik už jų pačių pagamintą produkciją;

IĮ, įsigijusios savo veiklai patentus;

Laisvosiose ekonominėse zonose įregistruotos ir veikiančios įmonės.

Mokėtojai patys apskaičiuoja ir sumoka atskaitymus nuo realizavimo
pajamų į Kelių fondą už kiekvieno mėnesio apyvartą iki kito mėnesio 25
dienos.

Laiku nesumokėjus imami delspinigiai LR mokesčių administravimo
įstatymo nustatyta tvarka.

Juridinio asmens teisių neturinčios IĮ, užsiimančios nekomercine
veikla, bet gaunančios pajamų iš ūkinės – komercinės veiklos (išskyrus
besiverčiančias prekybos veikla) t.y. pramonės, statybos, remonto,
autotransporto įmonės į Kelių fondą moka iki 0,5 % realizavimo pajamų
(įplaukų). IĮ, besiverčiančios prekybos, visuomeninio maitinimo, tiekimo
veikla moka iki 0,3% realizavimo pajamų. Besiverčiančios mišria veikla (kai
gaunamos pagal skirtingus tarifus apmokestinamos pajamos), nepriklausomai
nuo pajamų rūšies lyginamosios dalies – 0,5% realizavimo pajamų atskaitymus
į Kelių fondą.

Realizavimo pajamas IĮ sudaro už parduotą produkciją gautos įplaukos.
Statybos (kaip ir kitų veiklos rūšių) įmonių realizavimo pajamas sudaro
visa atliktų darbų vertė, o ne tik toje įmonėje sukurta vertė.

Visi atskaitymų nuo realizavimo pajamų į Kelių fondą mokėtojai turi
mokėti kiekvienos

veiklos įmonei nustatyto dydžio atskaitymus ir nuo pajamų, gautų už
realizuotas materialines vertybes.

Pajamos, gautos iš turto nuomos, vertybinių popierių realizavimu,
pradelsto kreditorinio įsiskolinimo, priskiriamos nerealizacinėms pajamoms,
nuo kurių atskaitymai į Kelių fondą nemokami. Į realizavimo pajamas, nuo
kurių skaičiuojamas Kelių mokestis, neįtraukiamas iš pirkėjų gautas PVM.
Taip pat Kelių mokesčio nereikia mokėti ir už valiutos keitimo operacijas.

Mokesčio už leidimus atlikti įvairius statybos ir remonto darbus bet
kurioje valstybės ir

savivaldybių kelių komplekso dalyje dydį nustato Lietuvos automobilių kelių
direkcija, valstybinės reikšmės automobilių kelių priežiūros institucijos i
ar savivaldybės, kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgdamos į darbui pobūdį,
keliams ir aplinkai daromą žalą, atstatomųjų darbų vertę, nuostolius dėl
eismo sąlygų pakeitimo ir darbų trukmę. Mokestis už leidimus atlikti
nurodytus darbus valstybės keliuose mokamas į valstybės iždo sąskaitą
,,Kelių fondas, iš jo mokestis už leidimą atlikti įvairius darbus bet
kurioje kelių komplekso dalyje”, o savivaldybių keliuose – į savivaldybių
biudžetus.

3.6. Žemės mokestis

Žemės mokesčio objektas yra privati žemė. Žemės mokesčio mokėtojai yra
privačios žemės savininkai. Jei IĮ turi savo nuosavybėje privačios žemės,
ji turi mokėti žemės mokestį. Žemės mokesčio tarifas metams – 1,5 % žemės
kainos (miško žemės kainos – be medynų vertės).

Žemės mokestis skaičiuojamas nuo žemės kainos, apskaičiuotos pagal LR
Vyriausybės 1993 m gruodžio 6 d. nutarime Nr.909 ,,Dėl parduodamos
valstybinės žemės nominalios kainos nustatymo ir jos taikymo tvarkos”
nustatytą valstybės parduodamos žemės nominalią kainą, indeksuotą einamųjų
metų I ketvirtį LR Vyriausybės patvirtintu žemės kainos indeksu.

Už žemę įsigytą aukcione (konkurse), žemės mokestis skaičiuojamas nuo
aukcione (konkurse) nustatytos žemės kainos, tačiau ne mažesnės už
nominalią I ketvirtį indeksuotą žemės kainą. Kai ši kaina mažesnė už
nominalią, žemės mokestis skaičiuojamas nuo nominalios I ketvirtį
indeksuotos žemės kainos.

Nuo žemės mokesčio atleidžiami žemės savininkai – I ir II grupės
invalidai, senatvės pensininkai ir nepilnamečiai vaikai, kai minėtų
savininkų šeimose apmokestinamojo laikotarpio pradžioje nėra darbingų
asmenų ir jiems priklausančio sklypo dydis neviršija savivaldybių tarybų
nustatytų neapmokestinamųjų dydžių.

Teikiant lengvatą, darbingiems asmenims nepriskiriami mokymo įstaigų
dieninių skyrių moksleiviai bei studentai. Taip pat nuo žemės mokesčio gali
atleisti arba jį sumažinti savivaldybių

tarybos savo biudžeto sąskaita.

Nauji žemės savininkai žemės mokestį moka :

Jeigu žemė įsigyta pirmąjį pusmetį-už visus metus;

Jeigu žemė įsigyta antrąjį pusmetį (- nuo kitų metų.

Žemes mokestis nemokamas, kai:

Žemė perleidžiama pirmąjį pusmetį – tais pačiais metais;

Žemė perleidžiama antrąjį pusmetį – nuo kitų kalendorinių metų.

Žemės mokesčio apskaičiavimo ir sumokėjimo terminą nustato vietos
savivaldybės valdomosios institucijos.

Laiku neapmokestinti mokėtojai apmokestinami, mokestis išieškomas,
grąžinamas bei patikslinamas LR Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta
tvarka.

Asmenys savavališkai besinaudojantys valstybine žeme, apmokestinami už
visą naudojimosi laiką pagal maksimalią tos gyvenamos vietovės žemės kainą
ir trigubą mokesčio tarifą. Ir šio mokesčio sumokėjimas nereiškia žemės
nuosavybės [teisinimo.

3.7. Nekilnojamo turto mokestis

Pagal Lietuvos Respublikos Įmonių ir organizacijų nekilnojamo turto
mokesčio įstatymą individualios įmonės moka nekilnojamo turto mokestį,
jeigu ji turi nekilnojamo turto, kuriam LR Vyriausybės nustatyta tvarka
privaloma teisinė registracija.

Mokesčio objektas – nekilnojamas turtas pagal teisinę registraciją,
išskyrus žemę.

Metinis mokesnio tarifas – l % nuo forto vertės, kuris naudojamas
mokesčio mokėtojo įstatuose numatytai veiktai. Jei nekilnojamas turtas
nenaudojamas tokiai veiklai daugiau kaip l metus, tai jis apmokestinamas,
taikant 5% metinį tarifą

Šio mokesčio nemoka IĮ už šį išvardint nekilnojamąjį turtą :

Kapinių ir laidojimo paslaugoms naudojami pastatai, statiniai ar jų
dalys;

Invalidų draugijų ir jų įmonių naudojamas nekilnojamas turtas;

Žemės ūkio įmonėms priklausantis nekilnojamas turtas;

Aplinkos apsaugai ir priešgaisriniai: apsaugai naudojamas nekilnojamas
turtas;

Laisvųjų ekonominių zonų įmonių nekilnojamas turtas;

Nekilnojamas turtas, esantis bankrutavusios Įmonės balanse.

Savivaldybių tarybos savo biudžeto sąskaita turi teisę sumažinti
nekilnojamo turto mokestį arba visai nuo jo atleisti.

Nekilnojamą turtą, kuriam privaloma teisinė registracija, įvertina LR
Vyriausybės įsteigtos

arba įgaliotos valstybines institucijos. Jis įvertinamas mokestine verte
pagal LR Vyriausybės nustatytą

metodiką. Įvertinimas galioja 5 metus, jeigu vartojimo kainų indeksas
neviršija 1,25 per kalendorinius

metus. Nekilnojamą turtą įvertina LR inventorizavimo, projektavimo ir
paslaugų biuras. Nekilnojamo turto mokestine verte laikoma jo atstatomoji
vertė, sumažinta 50% . Mokesčio mokėtojo prašymu biuras išduoda pažymėjimą
apie mokėtojui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamą turtą ir jo
mokestinę vertę ir šį pažymėjimą jis pateikia teritorinei! VMI kartu su
nekilnojamo turto mokesčio išskaičiavimais.

Mokėtojai mokestį už jiems nuosavybės teisių priklausantį nekilnojamą
turtą kiekvienais metais apskaičiuoja pagal nekilnojamo turto tų metų
sausio l dienos mokestinę vertę ir apskaičiavimą iki kovo l dienos pateikia
miesto arba rajono valstybinei mokesčių inspekcijai.

Mokestis už naujai įsigytą ar pastatytą apmokestinamąjį nekilnojamą
turtą skaičiuojamas po

1/12 metinės sumos už kiekvieną mėnesį, pradedant kitu mėnesiu po šio turto
teisinio įregistravimo. Mokesčio apskaičiavimas VMI pateikiamas praėjus 1
mėnesiui po įregistravimo. Už naujai įsigytą turtą mokestis paskirstomas
proporcingai likusiems mokėjimo terminams.

Nuosavybės teisei į nekilnojamą turtą perėjus kitam asmeniui arba
netekus to turto, mokestis neskaičiuojamas nuo kito mėnesio po turo
teisinės registracijos pakeitimo.

Mokestis mokamas po ¼ metinės sumos, pasibaigus ketvirčiui, per 25
dienas.

Tuo atveju, kai tą patį mėnesį vienas turtas įsigyjamas, o kitas
prarandamas, pildomi 2 apskaičiavimai – vienas dėl įgyto, nurodant kiek
papildomai reikia mokėti turto mokesčio, o kitas prarasto nekilnojamo
turto, rodantis, kiek reikės mokėti mokesčio mažiau.

IŠVADOS

Apžvelgus svarbiausius IĮ mokamus mokesčius, galima daryti išvadą, kad
IĮ yra apmokestinamos, kaip ir visos kitos įmonės. Skirtumas tik tas, kad
juridinio asmens teises turinčios įmonės moka JAPM, o IĮ – FAPM arba
įsigyja patentą. Vienas iš svarbiausių IĮ ypatumų ir skirtumų (lyginant su
juridinio asmens teises turinčiomis įmonėmis) buvo tai, kad IĮ
vadovaudamasi FAPM įstatymu, pajamas registruodavo vien tik įplaukų
principu. Produkcija ir paslaugos buvo laikomos realizuotomis tik tuomet,
kai įmonė į už jas gaudavo pinigus. Todėl pajamų mokesčio deklaracijoje
pajamos ir parduotos prekės vadinamos bendrosiomis įplaukomis. Tačiau toks
pinigų principas nebuvo taikomas pripažįstant per ataskaitinį laikotarpį
įmonės patirtas sąnaudas. IĮ sąnaudos turėjo būti registruojamos duomenų
kaupimo būdu (neatsižvelgiant į pinigų išleidimo momentą), kaip ir
juridinio asmens teises turinčios įmonėse. Remiantis FAPM įstatymu, per
ataskaitinį laikotarpį gautos įplaukos, lyginant su tomis įplaukoms gauti
patirtomis sąnaudomis išvedamos apmokestinamosios pajamos.

Ypač daug rūpesčių tokia IĮ apskaitos tvarką kėlė įmonėms, kurios
įsiregistravusios PVM mokėtojomis, nes PVM registruojamos apskaitoje
duomenų kaupimo būdu.

Visus kitus mokesčius – mokesčius ,,SODRAI”, PVM, Kelių, Žemės ir
Nekilnojamo turto mokesčius – IĮ moka tokia pat tvarka kaip ir kitos
įmonės.

Kadangi dauguma Lietuvoje veikiančios IĮ yra mažos ir vidutinės, jos
yra arčiau vartotojo. Jos pirmiausia pajunta bendros ekonominės padėties
pasikeitimus į blogąją ir gerąsias puses. IĮ labai svarbu suvokti mokesčių
įstatymus, kad ir kokie painūs jie būtų, kaip greitai besikeistų ar
atrodytų nesvarbūs ir smulkmeniški. Šis suvokimas padės įmonei pasiekti
sėkmę.

NAUDOTOS LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Kalčinskas G. Buhalterinės apskaitos pagrindai. Vilnius, Pačiolis,

1997;

2. Černius G. Apskaitininko vadovas. Vilnius, Pačiolis, 1995;

3. Valužis K. Apskaitos metodika: apskaita, atskaitomybė, analizė.

Vilnius, Viltis, 1999;

4. Ribinskienė G. Apskaitos tvarkymas individualiose įmonėse pinigų

principu. Vilnius, Pačiolis, 2001.

———————–

Taip

Ne

Ar veiklai reikia licencijos?

Įmonės vardo registravimas

Valstybiniame patentų biure

Licencijos gavimas

Registravimo mokesčio įmokėjimas

Įmonės registravimas savivaldybės Rejestro tarnyboje

Įmonės registravimas Socialinio draudimo skyriuje

Antspaudo gaminimas

Suderinimas su Darbo inspekcija, jei yra bent vienas samdomas darbuotojas

Įmonės veiklos pobūdis

Gamyba

Paslaugos,

verslai

Prekyba

Darbo inspekcijos leidimo eksploatuoti gamybos priemonių gavimas

Įmonės veiklos pažymėjimo gavimas

Patento gavimas

Ūkinės veiklos pradžia

Leave a Comment