Individualios įmonės mokami mokesčiai

ĮVADAS

Individuali (personalinė) įmonė pagal terminologiją apibrėžtina kaip privatusis, neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo. Šios rūšies įmonė nuosavybės teise gali priklausyti vienam fiziniam asmeniui arba keliems fiziniams asmenims (sutuoktiniams) bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Individualią (personalinę) įmonę nuosavybės teise gali turėti taip pat juridiniai asmenys – negamybinės organizacijos (nesiekiantys pelno juridiniai asmenys).

Smulkaus verslo pradžiai tokios įmonės steigimas yra geriausias sprendimas. Įstatymai nereikalauja jokio minimalaus pradinio kapitalo, todėl verslą įmanoma pradėti turint gerą idėją bei nedideles pradines lėšas. Individualioje (personalinėje) įmonėje galima dirbti neįdarbinant kitų darbuotojų, t.y., tokioje įmonėje gali dirbti net vien tik savininkas ir jo šeimos nariai.

Pažymėtina ir tai, kad individualios (personalinės) įmonės apskaitai keliami nedideli reikalavimai – taikoma sutrumpinta finansinė atskaitomybė.

Jeigu individualių (personalinių) įmonių vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir metinės pajamos neviršija 500

tūkstančių litų, apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 13 procentų mokesčio tarifą.

Tačiau ši įmonių rūšis turi ir trūkumų. Nusprendęs steigti tokios rūšies įmonę, būsimasis verslininkas turi įsisąmoninti, kad teks dirbti tik pelningai, nes jeigu įmonės prievolėms įvykdyti neužteks įmonės turto, už jas savo turtu atsakys savininkas (savininkai). Be to, Lietuvoje individualioms (personalinėms) įmonėms dažnai yra sudėtingiau gauti banko paskolą veiklos plėtrai.

1. INDIVIDUALIOS ĮMONĖS STEIGIMO ORGANIZAVIMAS

1.1. pav. IĮ steigimas

2. TRUMPA IĮ CHARAKTERISTIKA

IĮ paprasta ir nebrangu įregistruoti, jos valdymas nesudėtingas. Jos steigimą, teisinį statusą, veiklą, likvidavimą ir reorganizavimą Lietuvoje reglamentuoja LR įmonių įstatymas ir LR civilinis kodeksas. IĮ pirmiausia turi būti įregistruota nustatytoje įmonių rejestrą tvarkančioje tarnyboje.

Įmonė turi teisę užsiimti bet kokia komercine – ūkine ar kitokia veikla.

IĮ – tai savo firmos vardą turintis ūkinis vienetas, kurio nuosavybės teisė priklauso fiziniams asmeniui ar keliems fiziniams asmenims bendrosios jungtinė nuosavybės teisė. IĮ neturi juridinio asmens teisių, todėl nuosavybės prasme jų turtas neatskirtas nuo savininko turto. Savininkas turi teisę į visą uždirbtą įmonės pelną, bet drauge įsipareigoja visu savo turtu, jeigu įmonė bankrutuos. Vadinasi, negalėdami įvykdyti savo kreditorinių įsipareigojimų, rizikuoja visu savo asmeniniu turtu. Tai reiškia, kad egzistuoja verslo aplinką apibūdinanti sąlyga: turtinė atsakomybė, IĮ veikla yra pagrįsta neribota turtine atsakomybe ir IĮ turtas yra atskirtas tik buhalterinėje apskaitoje.

IĮ veikla gali būti paremta savininko ir jo šeimos darbų ar samdomu darbininkų darbu.

IĮ lengva įregistruoti, mokestis nedidelis, nereikia įstatinio kapitalo. Tačiau IĮ, kaip ir

kitos įmonės turi pranašumų ir trūkumų:

Pranašumai:

Lengva įkurti;

Visas pelnas priklauso savininkui;

Savininkai patys vieni priima sprendimus;

Mažesnė valdžios kontrolė;

Paprastesnė finansinė atsakomybė.

Trūkumai:

Nėra veiklos tęstinumo (mirus savininkui įmonė uždaroma);

Mažesnės galimos pradinės lėšos;

Sunkiau gauti ilgalaikių investicijų;

Nenoriai bendradarbiauja partneriai (dėl finansinės informacijos trūkumo);

Sprendimų kokybė priklauso nuo savininko patirties ir žinių;

Savininkas pats turi rūpintis soc. draudimu;

Pilna turtinė atsakomybė.

3. IĮ MOKESČIŲ RŪŠYS

IĮ, vykdydamos savo veiklą, privalo mokėti valstybei įvairius mokesčius. Vieni iš jų yra privalomi visoms IĮ, kiti tik tam tikra veikla užsiimančioms. Vieni yra deklaruojami pildant atskiras mokesčio deklaracijas, kiti – ne.

Yra išskiriamos tokios mokesčių rūšys:

FAPM;

Patentai;

Mokesčiai ,,SODRAI”;

PVM;

Kelių mokestis;

Žemės mokestis;

Nekilnojamo turto mokestis;

Prekyviečių mokestis;

Valstybinės žemės ir valstybinio fondo vandens telkinių, išnuomotų verslinei arba mėgėjiškai žūklei, nuomos mokestis;

Turto draudimo mokestis;

Mokestis už aplinkos teršimą;

Valstybinių gamtos išteklių naudojimo mokestis ir kt.

Svarbiausios ir labiausiai paplitusios mokesčių rūšys yra 7 pirmi mokesčiai. Kiekvienam iš šių mokesčių yra taikomi skirtingi tarifai. Yra taikomos įvairios mokesčių lengvatos. Atskirais atvejais sumokėjus vieną mokestį, nereikia mokėti kitų. Pvz.: Įsigijus patentą, nereikia mokėti FAPM

bei Kelių mokesčio. Tokius mokesčius, kaip žemės ir nekilnojamo turto, moka tik tos IĮ, kurios turi savo nuosavybėje tokio turto. Mokesčius ,,SODRAI”

moka įmonės savininkas už save patį ir už samdomus darbuotojus. Kiekvieno ketvirčio, o jei įstatymuose numatyta kitaip, tai ir kiekvieno mėnesio, pabaigoje yra atliekami mokesčių paskaičiavimai ir, atsižvelgiant į numatytus terminus, sumokami valstybei.

3.1. Fizinių asmenų pajamų mokestis

Individualios įmonės Fizinių asmenų pajamų mokestį moka pagal pirminius juridinę galią turinčius dokumentus, kuriuose yra nurodytos įmonės gaunamos pajamos ir sąnaudos. Mokestis mokamas, apmokestinant gautas pajamas, prieš tai atėmus sąnaudas, gautas toms pajamoms uždirbti. Šis mokestis yra deklaruojamas ir pateikiamas VMI nustatyta forma.

Tačiau žemės ūkio produkciją gaminančių ir paslaugas teikiančių juridinio asmens teisių neturinčių IĮ, kurių įplaukos už realizuota žemės ūkio produkcija ir žemės ūkio paslaugas bendrosiose realizavimo įplaukose sudaro daugiau kaip 95%, pajamos pajamų mokesčiu neapmokestinamos. Jeigu įplaukos už realizuota žemės ūkio produkciją ir žemės ūkio paslaugas bendrosiose realizavimo įplaukose sudaro nuo 75% iki 95%, apmokestinamosios pajamos iš nustatyta tvarka įregistruotos komercinės ūkinės veiklos apmokestinamos 5% dydžio pajautų mokesčiu. Jei įplaukos už realizuota žemės ūkio produkcija ir žemės ūkio paslaugas bendrosiose realizavimo Įplaukose sudaro 65% iki 75%, apmokestinamosios pajamos apmokestinamoj 10% dydžio pajamų mokesčiu.

Laisvųjų ekonominių zonų IĮ 5 metus nuo įmonės įregistravimu dienos moka 80i% mažesnį pajamų mokestį, kitus 5 metus – 50% mažesnį pajamų mokestį. Juridinio asmens statuso neturinčios IĮ pajamų dalis, panaudoti būtinoms pagrindinėms priemonėms įsigyti, tyrimams bei naujoms technologijoms diegti, taip pat investicijoms ir kapitaliniams įdėjimams, į apmokestinamą pelną neįtraukiama.

Yra taikomos FAPM nuolaidos IĮ, į kurias investuotas užsienio kapitalas. Jeigu juridinio asmens statuso neturinti IĮ buvo įsteigia (registruota) arba užsienio kapitalas buvo investuotas iki l993 m. gruodžio

31 d., tai jos pajamų dalis (proporcinga užsienio investicijos daliai įmonės nuosavame kapitale), tenkanti šiai užsienio investicijai ir nepanaudota darbo užmokesčiui, taip pat reinvestuota įmonėje, 5 metus nuo įplaukų gavimo dienos apmokestinama 70 procentų mažesniu pajamų mokesčiu.

Šiam terminui pasibaigus, užsienio investicijai tenkanti pajamų dalis 3

metus apmokestinama 50 procentų mažesniu pajamų mokesčiu.

Jei tokia Įmonė buvo įsteigta (registruota) arba užsienio kapitalas buvo investuotas nuo 1991 m. sausio l d. iki 1995 m. rugpjūčio l d., tai pajamų dalis, tenkanti užsienio investicijai, 6 metus apmokestinama 50

procentų mažesniu pajamų mokesčiu.

Įmonei kurioje užsienio investuotojo (investuotojų) užsienio kapitalo investicija yra pasiekusi du milijonus JAV dolerių, trejus metus nemoka pajamų mokesčio nuo apyskaitinio ketvirčio, kurį pradėtos gauti pajamos, pradžios. Kitus trejus metus ši įmonė moka 50 mažesnį pajamų mokestį. Šioje dalyje numatytos mokesčiu lengvatos netaikomos įmonėms, kurios verčiasi didmenine, mažmenine naftos produktų prekyba, jeigu jų pajamos iš prekybos šiais produktais sudaro daugiau kaip 30 procentų jų realizacinių pajamų.

Mažesnis mokesčio tarifas taikomas ir IĮ, kurių bendrosios įplaukos per mokestinį laikotarpį neviršija 1 mln. litų ir vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius neviršija 50 žmonių, apmokestinamosios pajamoms taikomas 15 procentų pajamų mokesčio tarifas. Ši lengvata netaikoma IĮ

kurios verčiasi prekyba alkoholiniais gėrimais ar tabako gaminiais, didmenine ar mažmenine naftos produktų prekyba (įskaitant atvejus, kai kartu prekiaujama ir kitomis prekėmis), IĮ, kurios teikia viešo maitinimo paslaugas ir pardavinėja alkoholinius gėrimus, įskaitant alų, bei tabako gaminius.

Lietuvos Respublikos juridinio asmens teisių neturinčių IĮ gaunami iš užsienio valstybių Įmonių dividendai apmokestinami taikant 21 procentų pajamų mokesčių tarifą. Dividendus gaunanti Lietuvos Respublikos juridinio asmens teisių neturinti IĮ mokestį apskaičiuoja ir sumoka į biudžetą ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų po dividendų gavimo dienos. Dividendų gavimo iš užsienio valstybių įmonių ir pajamų mokesčio apskaičiavimo apyskaita pateikiama tam vietos mokesčio administratoriui, kurio veiklos teritorijoje įregistruotas pajamų mokestį apskaičiuojanti įmonė.

Juridinio asmens teisių neturinčios įmonės gali pasirinkti bendrųjų įplaukų pripažinimo būdą: pajamų uždirbimo momentą arba faktiškų įplaukų gavimo momentą. Pasirinktas įplaukų pripažinimo būdas negali būti keičiamas iki įmonės likvidavimo. Bendrosios įplaukos – tai realizavimo įplaukų ir apmokestinamų nerealizacinių įplaukų suma. Jeigu juridinio asmens teisių neturinčių įmonių savininkams ir jų šeimos nariams asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas naudojamas įplaukoms uždirbti, tai tokio turto eksploatavimo, nusidėvėjimo ir remonto išlaidos pripažįstamos įmonės sąnaudomis finansų ministro nustatyta tvarka.

Bankrutavusios įmonės įplaukos už parduotą turtą bendrosioms įplaukoms nepriskiriamos.

Jeigu mokestiniais metais gaunami nuostoliai (neigiami rezultatai), gautų nuostolių sumą leidžiama perkelti į kitus mokestinius metus.

Mokestinių metų nuostolius leidžiama perkelti ne ilgiau kaip penkerius mokestinius metus, pradedant skaičiuoti nuo kitu metų, kai nuostoliai susidarė. Pasibaigus šiam terminui, nuostoliai neperkeliami. Mokestiniai metai sutampa su kalendoriniais metais. Mokesčių mokėtojams, kurių veikla yra sezoninė, jų prašymu gali būti nustatytas kitoks mokestinis laikotarpis su sąlyga, kad tas laikotarpis bus pastovus (nekeičiamas) ir lygus 12

mėnesių.

IĮ mokestiniams metams pasibaigus, iki kitu metu gegužės 1 dienos (iki kito mokestinio laikotarpio penktojo mėnesio l dienos) pateikia teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai pajamų deklaracijas. Per metus mokami avansiniai mokėjimai. Pajamų mokesčio avanso suma (toliau – pajamų avansinis mokestis), kuriam mokesčio mokėtojas privalo sumokėti pagal pateiktą avansinę apyskaitą, apskaičiuojama nustatyta tvarka. Pajamų avansinį mokestį apskaičiuoja mokesčio mokėtojas.

Pajamų avansinis mokestis už pirmuosius keturis mokestinio laikotarpio mėnesius apskaičiuojamas pagal faktiškai apskaičiuotą pajamų mokesčio sumą už mokestinį laikotarpį, buvusį prieš praėjusį mokestinį laikotarpį.

Mokestinio laikotarpio penktojo – dvyliktojo mėnesių pajamų avansinis mokestis apskaičiuojamas pagal praėjusį mokestinį laikotarpį faktiškai apskaičiuotą pajamų mokesčio sumą. Kiekvieno mėnesio pajamų avansinis mokestis sudarys 1/12 faktiškai per minėta laikotarpį apskaičiuoto pajamų mokesčio sumos.

Įregistruotos naujos įmonės pirmaisiais mokestiniais metais atleidžiamos nuo pajamų avansinių mokesčių. Šios įmonės pajamų avansinius mokesčius pradeda mokėti nuo kitų metų gegužės mėnesio (mokestinio laikotarpio penktojo mėnesio), jeigu praėjęs mokestinis laikotarpis buvo trumpesnis negu dvylika mėnesių, apskaičiuojam pajamų avansinius mokesčius faktiškai apskaičiuota mokesčio suma laikoma už tą mokestinį laikotarpį apskaičiuotoji mokesčio suma, padalinta iš to laikotarpio mėnesių skaičiaus ir padauginta iš dvylikos.

Jeigu praėjusiais mokestiniais metais bendrosios įplaukos neviršijo 100

tūkst. litų. įmonė einamaisiais mokestiniais metais pajamų avansinių mokesčių mokėti neprivalo.

Mokesčio mokėtojas, kuris įrodo, kad einamųjų metų jo bendrosios įplaukos yra 25 procentais ir daugiau mažesnis už praėjusių įmetu atitinkamo laikotarpio bendrąsias įplaukas arba kuriam pradedamos taikyti šiame įstatyme nustatytos mokesčio lengvatos, turi teisę ne vėliau kaip prieš mėnesį iki eilinio pajamų avansinio mokesčio mokėjimo termino, kreiptis į vietos mokesčio administratorių, kad sumažintų likusius pajamų avansinio mokesčius arba nuo jų atleistų.

Vietos mokesčio administratorius tokiam mokesčio mokėtojui turi sumažinti mokesčio mokėjimo avansu prievolės sumą proporcinga sumažėjusiomis įplaukomis arba atleisti nuo pajamų avansinio mokesčio.

Jeigu šio mokesčio mokėtojo einamųjų metų bendrosios įplaukos vėl padidėjo iki 25 procentų ir daugiau, jis privalo ne vėliau kaip prieš mėnesį iki pajamų avansinio mokesčio mokėjimo termino kreiptis į vietos mokesčio administratorių, kad padidintų likusius pajamų avansinius mokesčius.

Pajamų mokesčio avansinė apyskaita už pirmuosius keturis mokestinio laikotarpio mėnesius pateikiama iki mokestinio laikotarpio pirmojo mėnesio (sausio) paskutinės dienos. Pajamų mokesčio avansinė apyskaita už mokestinio laikotarpio penktąjį – dvyliktąjį mėnesius pateikiama iki mokestinio laikotarpio penktojo mėnesio (gegužės) paskutinės dienos.

Mokesčio mokėtojas gali pasirinkti pajamų avansinį mokestį mokėti pagal apskaičiuota einamųjų metų kiekvieno mėnesio pajamų mokesčio sumų.

Jeigu, mokesčio mokėtojas pasirinko pajamų avansinį mokestį mokėti pagal apskaičiuotą einamųjų metų kiekvieno mėnesio pajamų mokesčio sumą, pajamų mokesčio avansinė apyskaita pateikiama ne vėliau kaip kiekvieno mokestinio laikotarpio mėnesiui pasibaigus iki kito mėnesio 3 darbo dienos.

Pajamų mokestis sumokamas kitą darbo dieną po metinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikimo termino pasibaigimo. Jeigu mokestis (avansinis mokestis) sumokamas ne laiku, Mokesčių įstatymo administravimo tvarka skaičiuojami delspinigiai.

Jei mokesčio mokėtojas pajamų mokesčio deklaracijoje nurodo mažesnę sumą ir per mažai sumoka į biudžetą, jam Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka skiriamos ekonominės sankcijos (baudos arba sankcijos).

Kad būtų aiškiau 3.1.1 lentelėje pateikiama IĮ FAPM deklaravimo ir mokėjimo atvejai.

3.1.1 lentelė

FAPM deklaravimo ir mokėjimo atvejai

3.2. Patentai

Dažna IĮ apmokestinimo forma yra patento mokestis Įmonei patento mokestis gali būti nustatytas, o kai kurioms veiklos rūšims jis yra privalomas. Patentą įsigijusios IĮ už pajamas, gautas iš patente nurodytos veiklos, pajamų mokesčio nemoka. Tik būtina teisingai ir laiku įsigyti patentą, nes priešingu atveju IĮ yra baudžiama. Nustačius laikotarpį, per kurį įmonė vykdė tam tikrą veiklą neįsigijusi privalomojo patento, išieškoma už tą laikotarpį apskaičiuota patento mokesčio suma ir dvigubo dydžio bauda. Kai veiklos laikotarpio nustatyti neįmanoma, išieškoma trumpiausio patento galiojimo laiko patento mokesčio suma.

Miestų ir rajonų savivaldybės, atsižvelgdamos į Vyriausybės patvirtintus minimalius ir maksimalius mokesčio tarifus, nustato konkrečius dydžius savo vietovėse, tačiau tarifai gali būti mažinami savivaldybių biudžetų sąskaita iki 50% . Tai leidžia pajamas apmokestinti skirtingai, atsižvelgiant į vietovę, pirkėjų srautą bei kitas aplinkybes. Patento tarifai gali būti mažinami, jeigu IĮ steigėjas yra I arba II grupės invalidas arba senatvės pensininkas, arba asmuo, vienas auginantis bent vieną vaiką iki 16 metų, taip pat sutuoktiniai, auginantys 3 ir daugiau vaikų iki 6 metų arba vaiką invalidą, jeigu nėra samdomų asmenų.

Patentai yra dviejų rūšių neprivalomieji ir privalomieji. Juos išduoda miestų rajonų valstybinės mokesčių inspekcijos, kurių teritorijoje įmonė įregistruota. Mokesčių inspekcijos išduoda patentus per 5 darbo dienas nuo reikiamų dokumentų pateikimo mokesčių inspekcijai dienos. Atsižvelgiant į veiklos rūšis, gali būti išduoti vienas ar keli patentai.

Patento mokestis gali būti grąžinamas šiais atvejais kai veikla nutrūksta įmonės savininkui mirus, susirgus, išvykus nuolat gyventi į užsienį ar kitais išimtinais atvejais. Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimu grąžinama patento mokesčio dalis, tenkanti neišnaudotų mokesčių skaičiui. Patento grąžinimo tvarkoje numatyta, kad nepanaudotas patento mokestis, grąžinamas paveldėtojams.

Neprivalomieji patentai išduodami individualioms įmonėms, užsiimančioms šiais verslais:

trikotažo gaminių mezgimu;

keramikos dirbinių gamyba;

popieriaus, kaulo, vytelių dirbinių, dirbtinių gėlių, vainikų gamyba;

buitinių prietaisų gamyba;

vilnos karšimu, verpimu;

sulčių spaudimu;

raktų, metalinių karnizų gamyba;

stiklo išpjovimu;

žuvies ir mėsos rūkymu;

gyvulių skerdimu;

veidrodžių gamyba;

grūdų malimu;

drabužių ir galvos apdangalų siuvimu, taisymu;

odos ir galanterijos dirbinių taisymu;

karstų ir kitų laidojome reikmenų gamyba;

kailių ir odų išdirbinimu;

konditerijos gaminių gamyba;

baldų taisysiu;

staliaus darbais;

dirbinių iš gintaro gamyba;

paminklų, tvorelių, antkapių gamyba

Šis patentas suteikia teisę teikti šias aptarnavimo paslaugas :

drabužių cheminio valymo, skalbimo;

kosmetikoj paslaugas, nesusijusias su gydomąja ir chirurgine veikla;

stenografavimo, mašinraščio, knygrišystės darbus;

laikrodžių įtaisymo;

mokamų tualetų paslaugas;

pasivažinėjimo elektromobiliais paslaugas.

Taip pat yra patentai, leidžiantys užsiimti viešoji maitinimo įmonių veikla bei kita veikla:

projektavimo ir konstravimo darbais;

repetitoriaus paslaugomis;

vertimu iš vienos kalbos į kitą;

teisininko praktika išskyrus advokatus ir notarus;

gydytojo praktika;

veterinarine veikla.

Šie patentai nėra privalomieji, tačiau suteikia teisę iš karto atsiskaityti su valstybe per patento

mokestį.

Privalomasis patentas ir mokesčio pagal veiklos rūšis tarifai IĮ yra privalomi, ir, kaip minėjau,

veikla be patento yra neleidžiama.

Privalomi įsigyti patentai šiems verslams :

statybos ir remonto darbams;

santechniko darbams;

žuvų gaudymui bei apdorojimui.

Privalomojo patento taip pat reikia, jeigu IĮ teikia šias paslaugas :

kirpėjų;

fotografų;

taksi.

krovininio transporto paslaugas, išskyrus tarptautinį vežimą;

keleivių vežimą autobusais ir mažaisiais autobusais vietiniais maršrutais Lietuvos Respublikos teritorijoje;

tarptautiniais maršrutais;

keleivių vežimą laivais vietiniais maršrutais;

garso ir vaizdo kasečių dauginimą, jų leidybą, nuomą;

autotransporto priemonių dažymą;

automobilių salonų valymą;

kitus automobilių taisymo ir aptarnavimo darbus.

Yra privalomasis patentas prekybai kioskuose už kiekvieną kioską, prekybai iš vežimėlių ir kitų laikinųjų prekybos įrenginių už kiekvieną vietą, prekybai prekyvietėje už kiekvieną vietą atskirai. Kadangi

Vyriausybė prekybai kioske išduoda patentą, tai patentus įsigijusios IĮ

leidžiama prekiauti be kasos aparato. Tačiau jeigu viešojo maitinimo įstaigoje arba kioske yra prekiaujama alkoholiu (įskaitant alų ), tai kasos aparatas būtinas.

Laikinaisiais prekybos įrenginiais laikomi vežimėliai ir prekystaliai, iš (nuo) kurių prekiaujama lauke. Nuo laikinųjų prekybos įrenginių, statomų patalpose, leidžiama prekiauti tik gėlėmis, knygomis ir spaudos leidiniais, įsigijus patentą. Jeigu patalpoje bus prekiaujama kitomis prekėmis, patentas nebus išduodamas.

Prekybą prekyvietėse reglamentuoja įmonės, eksploatuojančios prekyvietę, taisyklės, tvirtinamos savivaldybių, tačiau išpirktas patentas neatleidžia nuo imamos rinkliavos ir kitų teisės aktuose numatytų mokesčių.

Patentai neišduodami IĮ, prekiaujančioms alkoholiniais gėrimais, tačiau prekiauti alumi leidžiama įsigijus patentą. Neišduodami patentai prekiauti naftos produktais, automobiliais.

Patento mokesčio dydis yra apskaičiuojamas mokesčių inspekcijoje šia tvarka: jeigu IĮ darbuotojai dirba pagali sutartis, patento mokestis didinamas 30 % už kiekvieną samdomą asmenį. Jei IĮ turi filialų, tai už juos yra mokamas patentas tokia pat tvarka kaip ir pagrindinėje įmonėje.

Patentas, įsigytas IĮ, galioja tuo atveju, jeigu įplaukos be PVM, skaičiuojant nuo kalendorinių metų pradžios, nesiekia 50 tūkst. Lt. Jeigu patentas įsigytas l metų laikotarpiui ir per tą laikotarpį įplaukos pasiekė

50 tūkst. Lt, sumokėtas patento mokestis dalijamas iš 12 ir gautoji suma dauginama iš likusių iki patento galiojimo laiko pabaigos mėnesių skaičiaus, neskaitant to mėnesio, kurį pasiekta minėtoji įplaukų sumai.

Papildomas patento mokestis turi būti sumokėtas.

Jeigu patentas įsigytas pusmečiui ir per tą laikotarpį įplaukos pasiekia 50 tūkst. Lt sumą, sumokėtas pusmečio patento mokestis dalijamas iš 6 ir gautoji suma dauginama iš likusių iki patento galiojimo laiko pabaigos mėnesių skaičiaus, neskaitant to mėnesio, kurį pasiekta minėtoji įplaukų suma. Kitiems metų laikotarpiams apskaičiuotas patento mokestis didinamas 2 kartus.

Tokia pat tvarka taikoma apskaičiuojant papildomąjį patento mokestį patentui, įsigytam ketvirčio arba l mėnesio laikotarpiui. Jeigu įmonė verčiasi kelių rūšių patentuota veikla, 50 tūkst. Lt įplaukų riba taikoma pagal kiekvieną veiklos rūšį ir papildomasis patento mokestis skaičiuojamas pagal kiekvieną veiklos rūšį.

IĮ savininkas, įregistravęs savo veiklą, už kurią nustatytas privalomasis patento mokestis, kai jis šios veiklos laikinai nevykdo, apie tai privalu raštu informuoti teritorinę valstybinę mokesčių inspekciją ir nurodyti, kiek laiko veikla nebus vykdoma. Šiuo atveju, įmonei pradėjus veiklą, už kurią nustatytas privalomasis patento mokestis, patentas išduodamas nuo veiklos pradžios.

Įsigytas patentas neatleidžia IĮ nuo nustatytos veiklos licencijavimo, komercinės – ūkinės veiklos operacijų dokumentinio įforminimo, dokumentų kaupimo ir saugojimo. Reikia tvarkyti įplaukų, darbo užmokesčio samdomiems darbuotojams apskaitą, o tapus PVM mokėtojais, apskaita tvarkoma pagal dvejybinį įrašą.

Taip pat Kelių mokesčio įstatyme yra numatyta, kad juridinio asmens teisių neturinčios individualios įmonės, įsigijusios savo veiklai patentus, Kelių mokesčio nemoka. Tačiau jei IĮ turi įvairių rūšių realizacinių pajamų, dirba ir įsigijusi patentą, ir be jo, tai Kelių mokesčio lengvata taikoma tik pagal patentą vykdomai veiklai gaunamos realizacinėms pajamoms.

Jei IĮ užsiima veikla neįsigijusios privalomojo patento, iš įmonės išieškoma patento mokesčio dydžio suma ir tokio pat dydžio bauda.

Taigi įsigijusios patentą IĮ nemoka fizinių asmenų pajamų mokesčio, o iš anksto atsiskaito su valstybe, sumokėdamos patento mokestį. Jeigu patentas nėra privalomas tos veiklos rūšiai, tai IĮ savininkas gali pasirinkai ar mokėti patento mokestį, ar fizinių asmenų pajamų mokestį.

3.3. Mokesčiai ,,SODRAI”

Naujajame Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme NPD skirtingai bus taikomas nuolatiniams Lietuvos gyventojams ir nenuolatiniams Lietuvos gyventojams. NPD nuolatiniams Lietuvos gyventojams galės būti taikomas apskaičiuojant visas apmokestinamas pajamas, o nenuolatiniams Lietuvos gyventojams pagrindinis NPD galės būti taikomas tik su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms, gautoms iš šaltinio, kuris yra Lietuvoje.

Tik nuolatiniams Lietuvos gyventojams yra numatyti individualūs neapmokestinami pajamų dydžiai:

I grupės invalidams – 430 litų per mėnesį;

II grupės invalidams – 380 litų per mėnesį;

asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, –

430 litų per mėnesį, be to, už ketvirtą ir kiekvieną paskesnį vaiką (įvaikį) NPD didinamas 46 litais.

Nuolatiniams Lietuvos gyventojams (tėvams arba įtėviams), auginantiems vieną ar du vaikus (įvaikius) iki 18 metų, už kiekvieną auginamą vaiką (įvaikį) yra taikomas papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau –

PNPD), kuris lygus 0,1 pagrindinio NPD, t. y. 29 Lt per mėnesį.

Mokestiniu laikotarpiu PNPD taikomas toje pajamų, susijusių su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, gavimo vietoje, kur taikomas NPD, dalijant PNPD sumą kiekvienam iš tėvų (įtėvių) per pusę, t.

y. 29/2 = 14,50 Lt. Jeigu gyventojas augina vaikus (įvaikius) vienas, tokiam gyventojui taikomas visas PNPD, t. y. 29 Lt.

Pagal anksčiau galiojusį FAPMLĮ didesnis nei pagrindinis NPD buvo taikomas tik vienišiems tėvams arba tėvams, auginantiems 3 ir daugiau vaikų iki 18 metų.

Pavyzdžiui, palyginkime, kiek pajamų mokesčio turėjo mokėti tėvai, auginantys 2 vaikus iki 18 metų, iki 2003 m. sausio 1 d. ir kiek pajamų mokesčio po 2003 m. sausio 1 d. turės mokėti tie patys tėvai, jeigu kiekvienas iš tėvų uždirba po 1500 Lt per mėnesį:

iki 2003 m. sausio 1 d. abu tėvai privalėjo mokėti 825 Lt pajamų mokesčio per mėnesį;

(1500 + 1500) – (250 + 250) = 2500 x 33 proc. = 825 Lt po 2003 m. sausio 1 d. abu tėvai privalės mokėti 779,46 Lt pajamų mokesčio per mėnesį.

(1500 + 1500) – (290 + 290 + 29 + 29 ) = 2362 x 33 proc. = 779,46 Lt

Taigi po 2003 m. sausio 1 d. tokia šeima kas mėnesį moka 5,54 Lt mažiau gyventojų pajamų mokesčio per mėnesį, kas per metus sudarys ne tiek ir mažai – 546,48 Lt.

Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme numatyta ir dar viena naujovė –

galimybė pritaikyti NPD bendrai visoms šeimos pajamoms. Jeigu vienas iš sutuoktinių mokestinio laikotarpio metu negalėjo pasinaudoti jam priklausančiu NPD (pavyzdžiui, nedirbo), tai kitas sutuoktinis, pateikdamas metinę deklaraciją, galės atimti iš pajamų ne tik jam priklausantį NPD, bet ir savo sutuoktinio metų eigoje nepanaudotą NPD.

Kaip ir anksčiau galiojusiame FAPMLĮ, taip ir Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme liko nuostata, kad pagrindinis NPD indeksuojamas mokestiniam laikotarpiui pasibaigus taikant metinį vartojimo prekių ir paslaugų kainų indeksą, jeigu jis didesnis kaip 1. Indeksuotas NPD taikomas pajamoms, gautoms nuo einamojo mokestinio laikotarpio trečio mėnesio 1 dienos.

Indeksuotas NPD skelbiamas Finansų ministerijos pranešimu.

Tais atvejais, kai su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos gaunamos už laikotarpį, ilgesnį kaip vienas mokestinio laikotarpio mėnuo, su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos apskaičiuojamos atskirai už kiekvieną mokestinio laikotarpio mėnesį, už kurį šios pajamos buvo apskaičiuotos išmokėti, taikant tą mokestinio laikotarpio mėnesį galiojantį

NPD ir pagal jį apskaičiuotą PNPD.

Atsiradus arba pasibaigus teisei į individualų NPD, PNPD ar didesnį

PNPD, šie dydžiai pradedami arba nustojami taikyti nuo kitą, negu atsirado arba pasibaigė teisė į juos, mėnesį gautų pajamų.

Jeigu gyventojas nori, kad darbdavys pagrindinį NPD ar gyventojui priklausantį individualų NPD taikytų kiekvieną mėnesį išmokant jam darbo užmokestį, tai jis darbdaviui privalo parašyti laisvos formos prašymą dėl gyventojui priklausančio NPD taikymo apmokestinant kiekvieną mėnesį jam išmokamą darbo užmokestį ir pateikti dokumentus, patvirtinančius teisę į individualų NPD arba teisę į papildomą NPD.

Jeigu atitinkama lengvata priklausė ir pagal FAPMLĮ ir dokumentai jau buvo pateikti anksčiau darbdaviui, tai dar kartą jų pateikti iš naujo nereikia, tačiau prašymą su jame nurodytu gyventojui priklausančiu NPD

pateikti vis tiek reikia.

Jeigu gyventojas nepateiks darbdaviui tokio prašymo, tai darbdavys turės išskaičiuoti 33 proc. pajamų mokestį nuo visos kiekvieną mėnesį darbuotojui išmokamo darbo užmokesčio sumos. Tokiu atveju gyventojas vis tiek galės atimti jam priklausantį NPD, tačiau tik pateikdamas metinę pajamų deklaraciją ir pateikdamas apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prašymą dėl jam priklausančio metinio neapmokestinamo pajamų dydžio (toliau MNPD) taikymo apmokestinant jo gautas pajamas per kalendorinius metus.

Metinis neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – MNPD) nustatomas sudedant tam gyventojui pagal šio straipsnio nuostatas taikytinus mokestinio laikotarpio atitinkamų mėnesių NPD ir jo sutuoktiniui pagal šio straipsnio nuostatas taikytinus mokestinio laikotarpio atitinkamų mėnesių

NPD, netaikytus apskaičiuojant to sutuoktinio apmokestinamąsias pajamas, ir atimamas bendrai iš visų mokestinio laikotarpio pajamų apskaičiuojant mokestinio laikotarpio apmokestinamąsias pajamas.

Metinis papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – MPNPD)

nustatomas sudedant tėvams (įtėviams) taikytinus pagal šio straipsnio nuostatas mokestinio laikotarpio atitinkamų mėnesių PNPD ir atimamas bendrai iš visų mokestinio laikotarpio tėvų (įtėvių) pajamų apskaičiuojant mokestinio laikotarpio apmokestinamąsias pajamas. MPNPD tėvams (įtėviams)

taikomi jų pasirinktu santykiu, t. y. tėvai patys pasirenka, kokiu santykiu bus taikomas jiems priklausantis MPNPD.

Jeigu susidarytų neigiamas skirtumas iš pajamų atėmus NPD ir PNPD (ar

MNPD ir MPNPD), tai toks skirtumas gyventojui nebus grąžinamas ir į kitus mokestinius laikotarpius neperkeliamas.

Apibendrinant galima pasakyti, kad įsigaliojus Gyventojų pajamų mokesčio įstatymui gyventojų gaunamas darbo užmokestis daugeliu atveju padidės mažiausiai 13 Lt, nes pagrindinis NPD buvo padidintas nuo 250 Lt iki 290 Lt. Įvedamos ir gyventojams palankios naujovės, kai vienas iš sutuoktinių galės pasinaudoti kitam sutuoktiniui priklausančiu NPD (jei kitas sutuoktinis nepritaikė jam priklausančio NPD) arba nuolatiniai

Lietuvos gyventojai NPD galės taikyti ne tik apmokestinant su darbo santykiais gaunamas pajamas, bet ir visas kitas pajamas.

Reikia nepamiršti, kad gyventojui priklausantis NPD bus taikomas apmokestinant kas mėnesį išmokamas su darbo santykiais susijusias pajamas tik tuo atveju, jeigu gyventojas parašys darbdaviui laisvos formos prašymą dėl jam priklausančio NPD taikymo kiekvieną mėnesį. Jeigu asmuo gauna su darbo santykiais susijusių pajamų iš kelių darbdavių, tai prašymą taikyti jam priklausantį NPD jis gali pateikti tik vienam iš darbdavių savo pasirinkimu.

Jeigu darbuotojas dirba keliose darbovietėse, pagrindine darboviete mokesčiams išskaityti

laikoma ta, kurią pasirenka darbuotojas ir nurodo darbo sutartyje arba nurodo papildomame pareiškime, rašomame pagrindinei darbovietei.

Nepagrindinėje darbovietėje uždirbamos pajamos apmokestinamos taip :

Pajamų daliai iki 0,5 pajamų neapmokestinamojo minimumo taikomas 10 %

tarifas;

Pajamų daliai, viršijančiai 0,5 pajamų neapmokestinamojo minimumo – 20%

tarifas;

Pajamų daliai virš l pajamų neapmokestinamojo minimumo – 35 % tarifas.

Pajamų mokestį išskaito pati individualioji įmonė.

Kiekvienam dirbančiam ir mokančiam pajamų mokestį asmeniui išduodamas socialinio draudimo pažymėjimas , kuriame įrašomi duomenis apie apdraustojo asmens gautą apmokėjimą už darbą, nuo kurio mokamas valstybinio socialinio

Draudimo įmokos, nurodomos darbdavio ir apdraustojo sumokėtos įmokų sumos ir draudimo laikotarpiai. Sis pažymėjimas išduodamas pirmą kartą priimant asmenį į darbą. Darbdavys ne rečiau kaip kartą per metus draudimo pažymėjimuose įrašo duomenis apie draudžiamąsias pajamas ir sumokėtas draudimo įmokas.

Kiekvienas darbdavys Valstybinio socialinio Draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui

privalo pateikti duomenis apie apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu priėmimą į darbą,

atleidimą iš darbo iri kas ketvirtį apie socialinio yra draudimo įmokas.

Tam jis turi pateikti VSDFV tokius dokumentus :

Šiuose dokumentuose pateikiami visi reikalaujami duomenys tiek apie apdraustąjį, tiek apie draudėją bei darbo užmokesčio ir socialinio draudimo įmokų sumos. Pirmi du dokumentai pildomi, priimant arba atleidžiant darbuotojus iš darbo, o trečiasis – kalendorinio metų ketvirčio pabaigoje, kur pateikiami duomenys apie visų dirbančiųjų socialinio draudimo įmokas. Šis pranešimas kartu su parengtu ir įmonės valdovo parašu bei įmonės antspaudu patvirtintu Rejestru perduodamas į VSDFV teritorinį skyrių ne vėliau kaip iki sekančio ketvirčių pirmojo mėnesio 25 dienos.

Darbdavys už dirbančius asmenis privalo mokėti nustatyto dydžio valstybinio socialinio draudimo įmokas į privalomojo valstybinio socialinio draudimo fondą. Tai sudaro 30 % priskaičiuoto darbuotojams atlyginimo.

Taip pat darbuotojų privalomojo Valstybinio draudimo l % uždarbio dydžio įnašus administracija išskaičiuoja iš apskaitomo darbuotojams darbo užmokesčio sumos ir perveda valstybinio socialinio draudimo įstaigas.

Priskaičiuotas įmokas „Sodrai” (30% + 1%) turi būti sumokamos ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną prieš kito mėnesio 15 dieną.

IĮ savininkai privalo įmokas už save mokėti kartą per ketvirtį, ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną prieš to ketvirčio paskutinio mėnesio 15

dieną.

IĮ privalo VSDF pateikti finansines apyskaitas. Finansinės apyskaitos sudaromos kas ketvirtis didėjančiomis sumomis nuo metų pradžios ir sudaromos litais. Finansinėje apyskaitoje nurodomas draudėjo registracijų numeris, kuris duotas registruojant įmonę VSDFV teritoriniame skyriuje, draudėjo adresas ir telefonas. Draudėjo 30 % ir apdraustųjų l % įmokų priskaitymai bei pervedimai į VSDF biudžetą pateikiami formoje F4.

IĮ privalo laiku ir teisingai atlikti atskaitymus ir laiku sumokėti mokesčius ,,Sodrai”, nes kitaip taikomos įvairios baudos, sankcijos bei mokanti delspinigiai.

3.4. Pridėtinės vertės mokestis

Pasibaigusi kiekvienam mokestiniam laikotarpiui (kalendoriniam mėnesiui), per ateinančio

mėnesio 15 dienų mokesčio mokėtojai rengia ir pateikia mokesčių administratoriui mokesčio apyskaitą – PVM deklaraciją. Tai forma PVM-4, kurioje pateikiamos žinios apie įmonės PVM apmokestinamąsias ir neapmokestinamąsias pajamas, PVM apmokestinamų pirktų prekių ir

paslaugų bei importuotų prekių vertę, pirkimo, pardavimo, importo, atskaitomo ir neatskaitomo,

mokėtino arba grąžintino iš biudžeto PVM sumas. IĮ, kurios yra PVM mokesčio mokėtojos taip pat turi parengti tokią deklaraciją.

Yra privalomas, savanoriškas ir naujų įmonių PVM mokėtojų registravimas.

Visi asmenys, kurių per metus (12 mėn.) už parduotas prekes ar suteiktas paslaugas gautos pajamos, neįskaitant pajamų gautų už parduotą ir ilgiau kaip l metus naudotą turtą, viršija 100 000 Lt, jie privalo registruotis PVM mokėtojais. Išdavus pažymėjimą, PVM mokėtojais tampama nuo kito

mėnesio pirmos dienos.

Įsteigtos naujos įmonės, numačiusios, kad jų per l metus gautos pajamos, pradedant nuo

įmonės prašyme nurodytos PVM apmokestinamų prekių pirmos realizavimo datos viršys 10 000 Lt,

gali įsiregistruoti PVM mokėtojais. Naujos įmonės PVM mokėtojomis įsiregistruoja nuo prašyme

nurodytos datos.

Asmenys, kurių pajamos per metus nesiekia 100 000 Lt, neįsiregistravę

PVM mokėtojais, neturi teisės imti šio mokesčio iš pirkėjų, o paimtą PVM

privalo sumokėti į biudžetą iki kito po ataskaitinio mėnesio 25 dienos.

Šie asmenys taip pat negali atskaityti PVM už pirktas ir importuotas prekes.

Neįsiregistravę PVM mokėtojais asmenys, kurių pajamos per metus viršijo

100 000 Lt, pradėdami tuo mėnesiu, kai pajamos viršijo 100 000 Lt, privalo nuo tą mėnesį už parduotas prekes ir suteiktas paslaugas gautos pajamų sumos, skaičiuoti 15,25% PVM ir sumokėti jį į biudžetą iki kito

mėnesio 25 dienos. Šie asmenys neturi teisės PVM sąskaitoje faktūroje nurodyti pardavimo PVM, taip pat neturi teisės iš apskaičiuotos parduotų prekių pardavimo PVM atskaityti pirktų prekių pirkimo PVM.

Yra prekių, už kurių pardavimą neskaičiuojamas PVM:

vaistai, įskaitant veterinarinius pagal LR Vyriausybės patvirtintą sąrašą;

medicinos technika, įrengimai ir žaliavos, naudojami vaistams gaminti ir vaistinės prekės pagal JLR Vyriausybės patvirtintą sąrašą;

karstai, laikinieji paminklai, vainikai, gėlių krepšeliai;

žurnalai, laikraščiai ir knygos, išskyrus leidinius, kuriuos žurnalistų ir leidėjų etikos komisija yra priskyrusi erotinio ir smurtinio pobūdžio kategorijai, bei laikraštinis popierius;

tradiciniai dailiųjų amatų dirbinių, kuriems tarpžinybinė TDA

Ekspertų komisija nustatyta tvarka yra suteikusi šių dirbinių statusą;

privatizuojamas valstybinis turtas; prekės, parduodamos neapmuitinamose parduotuvėse;

prekes su UNICEF ženklu.

Paslaugos, už kurias neskaičiuojamas PVM:

sveikatos priežiūros ir veterinarinio aptarnavimo paslaugos, teikiamos valstybės ir savivaldybės, viešųjų ar biudžetinių sveikatos priežiūros įstaigų. Taip pat veterinarinio aptarnavimo paslaugos, teikiamos valstybinių veterinarijos įstaigų;

vaikų darželių ir lopšelių, senelių ir invalidų pensionų teikiamos socialinės paslaugos;

švietimo, mokslo ir studijų institucijų, įregistruotų LR Vyriausybės nustatyta tvarka, teikiamos mokymo, mokslo, studijų paslaugos, taip pat nekomercinės kultūros paslaugos;

maršrutinio – keleivinio transporto paslaugos, Susisiekimo ministerijos ir savivaldybių nustatytais maršrutais;

pašto paslaugos, išskyrus siuntinių persiuntimo ir telekomunikacijų paslaugos bei kolekcijoms skirtus pašto ženklus ir vokus;

draudimo, bankų ir kitų kredito įstaigų finansinės paslaugos, vertybinių popierių, loterijų apyvarta;

laidojimo paslaugos;

žurnalų, pagal LR Vyriausybės patvirtintą sąrašą, laikraščių, knygų, išskyrus leidinius, kuriuos Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija yra priskyrusi erotinio ir smurtinio pobūdžio leidinių kategorijai, spausdinimas, leidyba ir platinimas;

paslaugos ir veiksmai, už kuriuos imamas žyminis ir konsulinis mokesčiai. Taip pat vietinės valstybinės rinkliavos bei mokesčiai, kurie įskaitomi į LR Vyriausybės biudžetą, savivaldybių biudžetas ar privatizavimo i fondas;

darbai ir paslaugos, atliekami tradicinėms Lietuvos religinėms bendruomenėms, už kurias mokama iš paaukotų lėšų;

gyvenamųjų namų ir butų, išnuomotų gyventi daugiau kaip 2 mėnesiams, nuoma;

žemės nuoma;

jūrų, aerouostų, skrydžių valdymo, aeronavigacijos rinkliavos;

gyvenamųjų namų statybos, renovacijoj apšildymo ir projektavimo darbai, finansuojami iš LR biudžeto ir savivaldybių biudžetų;

kultūrinių paminklų restauravimo ir konservavimo darbai, finansuojami iš LR ir savivaldybių biudžetų;

tradicinių j religinių bendruomenių atliekamos paslaugos, už kurias aukojamos lėšos.

Kad galėtų tinkamai parengti PVM deklaraciją mokesčių administratoriui

IĮ, kurios yra PVM mokėtojos privalo pildyti pirkimo ir pardavimo žurnalus, t.y. apskaityti atskiras PVM apmokestinamas ir neapmokestinamas prekes ir paslaugas ir saugoti sąskaitas faktūras Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo nustatytą laiką.

Mokesčių mokėtojams, kurie gamina (teigia) PVM apmokestinamas ir neapmokestinamas prekes (paslaugas), suteikiama teisė pasirinkti vieną iš pirkimo PVM atskaitomos sumos apskaičiavimo būdų:

• pirkimo PVM paskirstant proporcingai realizuotų PVM apmokestinamų ir neapmokestinamų prekių ir paslaugų vertei (netiesioginis);

• tiesiogiai nustatant realizuotų PVM apmokestinamų ir neapmokestinamų prekių ir paslaugų vertei tenkančias pirkimo PVN sumas, jeigu tai galima patvirtinti buhalterinės apskaitos duomenimis (tiesioginis).

Taikant antrąjį būdą, pirkimo PVM, tenkinantį netiesioginėmis išlaidoms (administracinės, draudimo, nuomos ir pan.), galima paskirstyti netiesiogiai.

Kalendoriniais metais galima taikyti tik vieną šių būdų.

Neretai dėl pasirinkto būdo smarkiai skiriasi PVM atskaitos sumos.

PVM deklaracijos formoje išskirtos trys dalys:

Pardavimo PVM apskaičiuoti.

Pirkimo PVM, tenkančio PVM ataskaitai, apskaičiuoti.

Atsiskaitant su biudžetu mokėtinam į biudžetą PVM arba grąžintiną iš biudžeto PVM apskaičiuoti.

Apskaičiuojant pirkimo PVM atskaitas sumą netiesioginiu (proporcingu)

būdu, remiamasi realizavimo pajamų baze (realizuotų prekių ir paslaugų apmokestinamąja PVM verte), o apskaičiuojant tiesioginiu būdu, netiesioginių išlaidų pirkimo PVM proporcingai (netiesiogiai) paskirstomas, remiantis tiesiogiai paskirstyto pirkimo PVM baze.

Laikomasi nuostatos, kad PVM už nekilnojamąjį turtą amortizacijos laikotarpis negali būti ilgesnis kaip 10 metų, o už kitą ilgalaikį turtą –

5 metai.

3.5. Atsiskaitymai į kelių fondą

Pagal LR Kelių Fondo įstatymą yra įmokamas kelių mokestis. Šio mokesčio tarifai įvairūs. IĮ taip pat moka šį mokestį

Bet nuo šio mokesčio atleidžiamos :

Žemės ūkio produkciją gaminančios IĮ ir paslaugas žemės ūkiu teikiančios specializuotos įmonės, jeigu pajamos už realizuotą žemės ūkio produkciją ir paslaugas žemės ūkiui sudaro ne mažiau 50%;

Kūrybines sąjungos (architektų, mokslininkų, dailininkų, dizainerių, fotomenininkų, kompozitorių, kinematografų rašytojų, tautodailininkų, teatro, žurnalistų), jų įmonės ir organizacijos, kurios ne mažiau kaip 50 % pelno sunaudoja kūrybinių sąjungų poreikiams;

Įmonės, kuriose dirba ne mažiau kaip 50 % riboto darbingumo darbuotojų ir kurių realizavimo pajamos gaunamos tik už jų pačių pagamintą produkciją;

IĮ, įsigijusios savo veiklai patentus;

Laisvosiose ekonominėse zonose įregistruotos ir veikiančios įmonės.

Mokėtojai patys apskaičiuoja ir sumoka atskaitymus nuo realizavimo pajamų į Kelių fondą už kiekvieno mėnesio apyvartą iki kito mėnesio 25

dienos.

Laiku nesumokėjus imami delspinigiai LR mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Juridinio asmens teisių neturinčios IĮ, užsiimančios nekomercine veikla, bet gaunančios pajamų iš ūkinės – komercinės veiklos (išskyrus besiverčiančias prekybos veikla) t.y. pramonės, statybos, remonto, autotransporto įmonės į Kelių fondą moka iki 0,5 % realizavimo pajamų (įplaukų). IĮ, besiverčiančios prekybos, visuomeninio maitinimo, tiekimo veikla moka iki 0,3% realizavimo pajamų. Besiverčiančios mišria veikla (kai gaunamos pagal skirtingus tarifus apmokestinamos pajamos), nepriklausomai nuo pajamų rūšies lyginamosios dalies – 0,5% realizavimo pajamų atskaitymus į Kelių fondą.

Realizavimo pajamas IĮ sudaro už parduotą produkciją gautos įplaukos.

Statybos (kaip ir kitų veiklos rūšių) įmonių realizavimo pajamas sudaro visa atliktų darbų vertė, o ne tik toje įmonėje sukurta vertė.

Visi atskaitymų nuo realizavimo pajamų į Kelių fondą mokėtojai turi mokėti kiekvienos

veiklos įmonei nustatyto dydžio atskaitymus ir nuo pajamų, gautų už realizuotas materialines vertybes.

Pajamos, gautos iš turto nuomos, vertybinių popierių realizavimu, pradelsto kreditorinio įsiskolinimo, priskiriamos nerealizacinėms pajamoms, nuo kurių atskaitymai į Kelių fondą nemokami. Į realizavimo pajamas, nuo kurių skaičiuojamas Kelių mokestis, neįtraukiamas iš pirkėjų gautas PVM.

Taip pat Kelių mokesčio nereikia mokėti ir už valiutos keitimo operacijas.

Mokesčio už leidimus atlikti įvairius statybos ir remonto darbus bet kurioje valstybės ir

savivaldybių kelių komplekso dalyje dydį nustato Lietuvos automobilių kelių direkcija, valstybinės reikšmės automobilių kelių priežiūros institucijos i ar savivaldybės, kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgdamos į darbui pobūdį, keliams ir aplinkai daromą žalą, atstatomųjų darbų vertę, nuostolius dėl eismo sąlygų pakeitimo ir darbų trukmę. Mokestis už leidimus atlikti nurodytus darbus valstybės keliuose mokamas į valstybės iždo sąskaitą

,,Kelių fondas, iš jo mokestis už leidimą atlikti įvairius darbus bet kurioje kelių komplekso dalyje”, o savivaldybių keliuose – į savivaldybių biudžetus.

3.6. Žemės mokestis

Žemės mokesčio objektas yra privati žemė. Žemės mokesčio mokėtojai yra privačios žemės savininkai. Jei IĮ turi savo nuosavybėje privačios žemės, ji turi mokėti žemės mokestį. Žemės mokesčio tarifas metams – 1,5 % žemės kainos (miško žemės kainos – be medynų vertės).

Žemės mokestis skaičiuojamas nuo žemės kainos, apskaičiuotos pagal LR

Vyriausybės 1993 m gruodžio 6 d. nutarime Nr.909 ,,Dėl parduodamos valstybinės žemės nominalios kainos nustatymo ir jos taikymo tvarkos”

nustatytą valstybės parduodamos žemės nominalią kainą, indeksuotą einamųjų metų I ketvirtį LR Vyriausybės patvirtintu žemės kainos indeksu.

Už žemę įsigytą aukcione (konkurse), žemės mokestis skaičiuojamas nuo aukcione (konkurse) nustatytos žemės kainos, tačiau ne mažesnės už nominalią I ketvirtį indeksuotą žemės kainą. Kai ši kaina mažesnė už nominalią, žemės mokestis skaičiuojamas nuo nominalios I ketvirtį indeksuotos žemės kainos.

Nuo žemės mokesčio atleidžiami žemės savininkai – I ir II grupės invalidai, senatvės pensininkai ir nepilnamečiai vaikai, kai minėtų savininkų šeimose apmokestinamojo laikotarpio pradžioje nėra darbingų asmenų ir jiems priklausančio sklypo dydis neviršija savivaldybių tarybų nustatytų neapmokestinamųjų dydžių.

Teikiant lengvatą, darbingiems asmenims nepriskiriami mokymo įstaigų dieninių skyrių moksleiviai bei studentai. Taip pat nuo žemės mokesčio gali atleisti arba jį sumažinti savivaldybių

tarybos savo biudžeto sąskaita.

Nauji žemės savininkai žemės mokestį moka :

Jeigu žemė įsigyta pirmąjį pusmetį-už visus metus;

Jeigu žemė įsigyta antrąjį pusmetį (- nuo kitų metų.

Žemes mokestis nemokamas, kai:

Žemė perleidžiama pirmąjį pusmetį – tais pačiais metais;

Žemė perleidžiama antrąjį pusmetį – nuo kitų kalendorinių metų.

Žemės mokesčio apskaičiavimo ir sumokėjimo terminą nustato vietos savivaldybės valdomosios institucijos.

Laiku neapmokestinti mokėtojai apmokestinami, mokestis išieškomas, grąžinamas bei patikslinamas LR Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Asmenys savavališkai besinaudojantys valstybine žeme, apmokestinami už visą naudojimosi laiką pagal maksimalią tos gyvenamos vietovės žemės kainą ir trigubą mokesčio tarifą. Ir šio mokesčio sumokėjimas nereiškia žemės nuosavybės [teisinimo.

3.7. Nekilnojamo turto mokestis

Pagal Lietuvos Respublikos Įmonių ir organizacijų nekilnojamo turto mokesčio įstatymą individualios įmonės moka nekilnojamo turto mokestį, jeigu ji turi nekilnojamo turto, kuriam LR Vyriausybės nustatyta tvarka privaloma teisinė registracija.

Mokesčio objektas – nekilnojamas turtas pagal teisinę registraciją, išskyrus žemę.

Metinis mokesnio tarifas – l % nuo forto vertės, kuris naudojamas mokesčio mokėtojo įstatuose numatytai veiktai. Jei nekilnojamas turtas nenaudojamas tokiai veiklai daugiau kaip l metus, tai jis apmokestinamas, taikant 5% metinį tarifą

Šio mokesčio nemoka IĮ už šį išvardint nekilnojamąjį turtą :

Kapinių ir laidojimo paslaugoms naudojami pastatai, statiniai ar jų dalys;

Invalidų draugijų ir jų įmonių naudojamas nekilnojamas turtas;

Žemės ūkio įmonėms priklausantis nekilnojamas turtas;

Aplinkos apsaugai ir priešgaisriniai: apsaugai naudojamas nekilnojamas turtas;

Laisvųjų ekonominių zonų įmonių nekilnojamas turtas;

Nekilnojamas turtas, esantis bankrutavusios Įmonės balanse.

Savivaldybių tarybos savo biudžeto sąskaita turi teisę sumažinti nekilnojamo turto mokestį arba visai nuo jo atleisti.

Nekilnojamą turtą, kuriam privaloma teisinė registracija, įvertina LR

Vyriausybės įsteigtos

arba įgaliotos valstybines institucijos. Jis įvertinamas mokestine verte pagal LR Vyriausybės nustatytą

metodiką. Įvertinimas galioja 5 metus, jeigu vartojimo kainų indeksas neviršija 1,25 per kalendorinius

metus. Nekilnojamą turtą įvertina LR inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuras. Nekilnojamo turto mokestine verte laikoma jo atstatomoji vertė, sumažinta 50% . Mokesčio mokėtojo prašymu biuras išduoda pažymėjimą apie mokėtojui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamą turtą ir jo mokestinę vertę ir šį pažymėjimą jis pateikia teritorinei! VMI kartu su nekilnojamo turto mokesčio išskaičiavimais.

Mokėtojai mokestį už jiems nuosavybės teisių priklausantį nekilnojamą turtą kiekvienais metais apskaičiuoja pagal nekilnojamo turto tų metų sausio l dienos mokestinę vertę ir apskaičiavimą iki kovo l dienos pateikia miesto arba rajono valstybinei mokesčių inspekcijai.

Mokestis už naujai įsigytą ar pastatytą apmokestinamąjį nekilnojamą turtą skaičiuojamas po

1/12 metinės sumos už kiekvieną mėnesį, pradedant kitu mėnesiu po šio turto teisinio įregistravimo. Mokesčio apskaičiavimas VMI pateikiamas praėjus 1

mėnesiui po įregistravimo. Už naujai įsigytą turtą mokestis paskirstomas proporcingai likusiems mokėjimo terminams.

Nuosavybės teisei į nekilnojamą turtą perėjus kitam asmeniui arba netekus to turto, mokestis neskaičiuojamas nuo kito mėnesio po turo teisinės registracijos pakeitimo.

Mokestis mokamas po ¼ metinės sumos, pasibaigus ketvirčiui, per 25

dienas.

Tuo atveju, kai tą patį mėnesį vienas turtas įsigyjamas, o kitas prarandamas, pildomi 2 apskaičiavimai – vienas dėl įgyto, nurodant kiek papildomai reikia mokėti turto mokesčio, o kitas prarasto nekilnojamo turto, rodantis, kiek reikės mokėti mokesčio mažiau.

IŠVADOS

Apžvelgus svarbiausius IĮ mokamus mokesčius, galima daryti išvadą, kad

IĮ yra apmokestinamos, kaip ir visos kitos įmonės. Skirtumas tik tas, kad juridinio asmens teises turinčios įmonės moka JAPM, o IĮ – FAPM arba įsigyja patentą. Vienas iš svarbiausių IĮ ypatumų ir skirtumų (lyginant su juridinio asmens teises turinčiomis įmonėmis) buvo tai, kad IĮ

vadovaudamasi FAPM įstatymu, pajamas registruodavo vien tik įplaukų principu. Produkcija ir paslaugos buvo laikomos realizuotomis tik tuomet, kai įmonė į už jas gaudavo pinigus. Todėl pajamų mokesčio deklaracijoje pajamos ir parduotos prekės vadinamos bendrosiomis įplaukomis. Tačiau toks pinigų principas nebuvo taikomas pripažįstant per ataskaitinį laikotarpį įmonės patirtas sąnaudas. IĮ sąnaudos turėjo būti registruojamos duomenų kaupimo būdu (neatsižvelgiant į pinigų išleidimo momentą), kaip ir juridinio asmens teises turinčios įmonėse. Remiantis FAPM įstatymu, per ataskaitinį laikotarpį gautos įplaukos, lyginant su tomis įplaukoms gauti patirtomis sąnaudomis išvedamos apmokestinamosios pajamos.

Ypač daug rūpesčių tokia IĮ apskaitos tvarką kėlė įmonėms, kurios įsiregistravusios PVM mokėtojomis, nes PVM registruojamos apskaitoje duomenų kaupimo būdu.

Visus kitus mokesčius – mokesčius ,,SODRAI”, PVM, Kelių, Žemės ir

Nekilnojamo turto mokesčius – IĮ moka tokia pat tvarka kaip ir kitos įmonės.

Kadangi dauguma Lietuvoje veikiančios IĮ yra mažos ir vidutinės, jos yra arčiau vartotojo. Jos pirmiausia pajunta bendros ekonominės padėties pasikeitimus į blogąją ir gerąsias puses. IĮ labai svarbu suvokti mokesčių įstatymus, kad ir kokie painūs jie būtų, kaip greitai besikeistų ar atrodytų nesvarbūs ir smulkmeniški. Šis suvokimas padės įmonei pasiekti sėkmę.

NAUDOTOS LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Kalčinskas G. Buhalterinės apskaitos pagrindai. Vilnius, Pačiolis,

1997;

2. Černius G. Apskaitininko vadovas. Vilnius, Pačiolis, 1995;

3. Valužis K. Apskaitos metodika: apskaita, atskaitomybė, analizė.

Vilnius, Viltis, 1999;

4. Ribinskienė G. Apskaitos tvarkymas individualiose įmonėse pinigų principu. Vilnius, Pačiolis, 2001.

Taip

Ar veiklai reikia licencijos?

Įmonės vardo registravimas

Valstybiniame patentų biure

Licencijos gavimas

Registravimo mokesčio įmokėjimas

Įmonės registravimas savivaldybės Rejestro tarnyboje

Įmonės registravimas Socialinio draudimo skyriuje

Antspaudo gaminimas

Suderinimas su Darbo inspekcija, jei yra bent vienas samdomas darbuotojas

Įmonės veiklos pobūdis

Gamyba

Paslaugos, verslai

Prekyba

Darbo inspekcijos leidimo eksploatuoti gamybos priemonių gavimas

Įmonės veiklos pažymėjimo gavimas

Patento gavimas

Ūkinės veiklos pradžia

Panašūs darbai

Pajamų auditas

Individuali veikla

Mokesčiai

Apskaitos konspektai

Finansinė apskaita

Apskaitos teorija. Dokumentai, formules