Ilgalaikio turto inventorizacija ir jos rezultatų įforminimas prekybos įmonėse

Turinys

Įvadas
1. Inventorizacijos esmė ir reglamentavimas
2. Inventorizacijos rūšys
3. Inventorizacijos terminai
4. Inventorizacijos etapai
4.1 Pasirengimas inventorizacijai
4.2 Ilgalaikio turto inventorizacijos atlikimas
4.2.1 Ilgalaikio nematerialaus turto inventorizacijos atlikimas
4.2.2 Ilgalaikio materialaus turto inventorizacijos atlikimas
4.2.3 Turto, išsinuomoto ar gauto pagal išperkamosios panaudos sutartis, inventorizacijos atlikimas
4.2.4 Investicijų inventorizacijos atlikimas
4.2.5 Nebaigtų statybos darbų inventorizacijos atlikimas
4.3 Inventorizacijos įforminimas
4.4 Inventorizacijos duomenų sutikrinimas su apskaitos duomenimis
4.5 Nustatytų apskaitos klaidų ištaisymas
4.6 Rezultatų išvedimas
4.7 Vadovo priimto sprendimo dėl rezultatų registravimo apskaitoje vykdymas
4.7.1 Vadovo sprendimas
4.7.2 Inventorizacijos rezultatų registravimas apskaitoje
Išvados
Literatūros sąrašas
Schemos
Priedai

KLAIPĖDOS VERSLO IR TECHNOLOGIJŲ KOLEGIJA

VERSLO FAKULTETAS

APSKAITOS IR FINANSŲ KATEDRA

ILGALAIKIO TURTO INVENTORIZACIJA IR JOS REZULTATŲ APSKAITA PREKYBOS ĮMONĖSE

Finansinės apskaitos kursinis darbas

Atliko 3 bn gr. studentė

J.Gončarova

2005-04-03

Darbo vadovė

Dėstytoja N. Budzinskienė

2005-…………..

Klaipėda, 2005

Įvadas

Ilgalaikis turtas, arba pagrindinės priemonės, yra būtinas visoms įmonėms bei organizacijoms nepriklausomai nuo jų veiklos pobūdžio.

Įvairioms ūkinės veiklos rūšims reikia įvairaus ilgalaikio turto. Pvz., transporto firmai reikalingos transporto priemonės, žemės ūkio įmonei –

žemė, gyvuliai ir kt. Kiekviena įmonė turi tiksliai žinoti, kokio dydžio turtu ji disponuoja, ir privalo (jeigu ji, aišku, nori pelningai funkcionuoti) nustatyti optimalų ilgalaikio turto dydį bei struktūrą.

Norint tai atlikti, reikia kruopščiai tvarkyti įmonės ilgalaikio turto apskaitą.

Ir nekilnojamasis materialusis turtas, ir kilnojamasis turtas vienodai svarbūs įmonės prekybinei veiklai. Kilnojamojo turto, t.y. turto, tiesiogiai susijusio su prekių ar paslaugų prekyba, ir nekilnojamojo turto, t.y. turto, tiesiogiai nedalyvaujančio prekybos procese, optimalaus santykio nustatymas – viena iš efektyvaus įmonės darbo sąlygų. Be abejo, šis santykis įvairiose įmonėse gali būti įvairus, tačiau svarbu, kad jis būtų pasirinktas optimalus.

Įmonės ilgalaikį turtą sudaro:

1. Materialusis turtas

1. Nekilnojamasis turtas

1. Žemė

2. Pastatai

2. Kilnojamasis turtas

1. Transporto priemonės

2. Įvairūs įrenginiai

3. Įmonės baldai

2. Nematerialusis turtas

1. Prestižas

2. Patentai

3. Licenzijos

4. Autorinės teisės

5. Mokslinio tyrimo išlaidos

Viso šio turto reikia normaliam įmonės funkcionavimui.

Įmonės valdymo personalas turi tiksliai ir nuolat žinoti turimo ilgalaikio turto dydį, jo struktūrą, panaudojimo lygį, turto būklę bei kitus svarbius duomenis.

Kiekvienas turto objektas turi savininką ir kiekvienas savininkas stengiasi apsaugoti savo turtą, efektyviai ir tikslingai jį naudoti. Turto išsaugojimo ir naudojimo užtikrinimu rūpinasi ne vien tik savininkas ar samdytas įmonės vadovas, bet tam tikslui yra sukurta daugybė kontrolės sistemų.

Tai galima būtų paminėti ir Valstybinę bei vietos savivaldybių kontrolės tarnybas, Valstybinę mokesčių inspekciją ir jos skyrius, Vidaus reikalų sistemos tarnybas, Valstybinę saugumo tarnybą ir visą eilę kitų kontrolės sistemų. Viena iš šios kontrolės sistemos sudedamųjų dalių yra turto objektų būvimo įmonėje patikrinimas natūra.

Tam tikslui įmonės vadovas ar savininkas savo įsakymu sudaro inventorizacijos komisiją, kuriai paveda (vadovaujantis teisės norminiais aktais), patikrinti esantį natūroje visą įmonės turtą. Turto natūroje inventorizavimas padeda užkirsti kelią darbuotojų nesąžiningumui, piktnaudžiavimui, turto grobstymui.

Inventorizacijos esmė ir reglamentavimas

Inventorizacija (lot. inventorium – sąrašas, aprašas) – tai būdas faktiniams turto likučiams natūra nustatyti ir palyginti su apskaitos rodikliais. Lyginant duomenis, siekiama atskleisti turto trūkumą arba perteklių. Inventorizacija privaloma šiais atvejais:

1) prieš metinės atskaitomybės sudarymą;

2) keičiantis materialiai atsakingam asmeniui;

3) po vagysčių, apiplėšimų, piktybinio kenkimo;

4) perkainojant kai kurias materialiųjų vertybių grupes;

5) po stichinės nelaimės, gaisro, audros;

6) bankrutuojant įmonei;

7) darant auditą, teismo, tardymo institucijų reikalavimu;

8) keičiantis nuosavybės formai.

Pagrindinis dokumentas, reglamentuojantis inventorizacijos atlikimo tvarką, – Inventorizacijos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Vyriausybės

1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719, kuriame išdėstytos inventorizacijos tvarkos nuostatos[1]. Inventorizacijos tvarka privaloma šioms įmonėms:

1) akcinėms bendrovėms;

2) uždarosioms akcinėms bendrovėms;

3) kooperatyvinėms bendrovėms;

4) žemės ūkio bendrovėms;

5) investicinėms bendrovėms;

6) valstybės įmonėms;

7) savivaldybių įmonėms;

8) viešosioms įstaigoms;

9) visuomeninėms organizacijoms;

10) visų tipų įmonių ir organizacijų junginiams (asociacijoms, federacijoms, susivienijimams, konfederacijoms);

11) biudžetinėms įstaigoms.

Tvarkos reikalavimai rekomenduojami:

1) individualioms (personalinėms) įmonėms;

2) tikrosioms ūkinėms bendrijoms;

3) komanditinėms (pasitikėjimo) ūkinėms bendrijoms;

4) biurams (kontoroms).

Inventorizacijos rūšys

Literatūroje inventorizacija skirstoma įvairiai. Vienas iš inventorizacijos skirstymo būdų pateiktas 1 schemoje[2]. Joje išskiriamos keturios didelės inventorizacijos grupės:

– pagal priežastį;

– pagal apimtį;

– pagal pobūdį;

– pagal inventorizuojamus objektus.

Pagal priežastį inventorizacija gali būti planinė, priežastinė ir netikėta (neplaninė).

Planinė inventorizacija atliekama pagal iš anksto sudarytą planą prieš parengiant metinę finansinę atskaitomybę. Ji gali būti metinė ir periodinė.

Metinės inventorizacijos metu patikrinamas visos įmonės turtas ir nuosavas kapitalas, įmonės įsipareigojimai pagal visus balanso straipsnius.

Periodinės inventorizacijos metu atliekamas brangaus turto, buitinės paskirties prekių ir kt. patikrinimas.

Priežastinė inventorizacija atliekama tokiais atvejais:

– keičiantis materialiai atsakingiems asmenims;

– reorganizuojant arba likviduojant įmonę;

– po įsilaužimų, stichinių nelaimių;

– perduodant turtą nuomininkui;

– nusprendus turtą perkainoti.

Netikėtos inventorizacijos atliekamos kontrolės tikslais, gavus signalus apie turto grobstymą, norint įsitikinti, ar materialiai atsakingi asmenys sąžiningi. Netikėtai gali būti inventorizuojami pinigai kasoje.

Pagal apimtį inventorizacija gali būti ištisinė, atrankinė ar dalinė.

Per ištisinę inventorizaciją tikrinamas visas įmonės turtas, esantis įmonėje ir pas trečiuosius asmenis, turtas priimtas saugoti, perdirbti bei mokėtinos skolos. Inventorizuojami šie objektai:

– nematerialusis turtas;

– materialusis turtas;

– finansinis turtas (investicijos, gautinos skolos, vertybiniai popieriai);

– atsargos (žaliavos, medžiagos, kuras, pašarai, pagaminta produkcija, nebaigta gamyba, nebaigta statyba);

– pinigai (kasoje, atsiskaitomojoje sąskaitoje ir kt.);

– trumpalaikiai ir ilgalaikiai įmonės įsipareigojimai;

– kiti objektai.

Atrankinė inventorizacija daroma, kai norima patikrinti vieną balanso straipsnį, pinigus, atskiras prekes, atskaitingus asmenis ir kt.

Per dalinę inventorizaciją tikrinama kurio nors turto dalis. Tai susiję su tam tikromis priežastimis, pavyzdžiui, vagyste ar įsilaužimu į įmonės patalpas.

Pagal pobūdį inventorizacija skirstoma į faktinę ir dokumentinę.

Faktinės inventorizacijos metu turtas yra sveriamas, matuojamas, skaičiuojamas. Kito turto, įmonės įsipareigojimų, kurių negalima pasverti ar suskaičiuoti, pavyzdžiui, įmonės skolos, skolos įmonei, atliekamos dokumentinės inventorizacijos. Jų metu siunčiamas skolų suderinimo aktas dviem egzemplioriais įmonės skolininkams (debitoriams), prašoma patvirtinti įmonės apskaitoje užregistruotas sumas.

Dokumentinė inventorizacija atliekama tikrinant įmonės kreditorinį įsiskolinimą ir kitus įsipareigojimus.

Pagal inventorizuojamus objektus inventorizacija gali būti ilgalaikio turto, atsargų, finansinio turto, mokėtinų skolų ir kitų objektų.

Inventorizacijos terminai

Terminų, per kiek laiko turi būti atlikta inventorizacija, norminiai aktai nenustato. Tačiau kai kurioms įmonėms Inventorizacijos taisyklėse yra nustatytos anksčiausios atlikimo datos. Žemės ūkio įmonės, kurių veikla yra sąlygojama gamtos sąlygų, inventorizaciją gali atlikti tuo metu, kai gatavos produkcijos ir atsargų kiekiai yra mažiausi, bet ne anksčiau kaip ataskaitinių metų birželio 30 dieną.

Visos kitos įmonės, įstaigos ir organizacijos savo turtą inventorizuoja pačių pasirinktu laiku, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad inventorizacijos duomenimis turi būti pagrįsti metinės atskaitomybės duomenys, parankiausias laikas inventorizacijai – paskutinis metų ketvirtis. Metinė inventorizacija gali būti atliekama ir prasidėjus kitiems kalendoriniams metams, kai norima jos duomenis maksimaliai priartinti prie atskaitomybės duomenų. Tačiau tokiu atveju negali būti imami vėlesni nei gruodžio 31 dienos buhalterinės apskaitos duomenys, o inventorizaciją rekomenduojama atlikti per 2–3 pirmąsias metų savaites.

Įmonės, kurioms pagal jų veiklą reglamentuojančius norminius aktus privalomas auditas arba kurios atlieka auditą savo iniciatyva, metinės inventorizacijos teminus turi suderinti su auditą atliekančia įmone, nes LR

audito įstatymo[3] 29 straipsnio 1 dalies 2 punkte auditoriui suteikta teisė reikalauti, kad audituojamoje įmonėje būtų atlikta inventorizacija, o

20 nacionaliniame audito standarte, patvirtintame Visuotiniame Lietuvos auditorių rūmų susirinkime 2003 m. vasario 28 d., inventorizacija yra numatyta kaip vienas iš audito įrodymų.

Inventorizacijos etapai

Inventorizacija, ypač didelėse, daug turto turinčiose įmonėse, gali trukti gana ilgai – iki kelių mėnesių. Norint šį procesą paspartinti, tikslinga inventorizacijos darbus suskirstyti į kelis etapus. Jų trukmė turi būti nustatyta vadovo įsakymu.

Pagrindiniai inventorizacijos etapai:

1) pasirengimas;

2) tikrinimas natūra;

3) inventorizacijos duomenų sutikrinimas su apskaitos duomenimis;

4) nustatytų apskaitos klaidų ištaisymas;

5) rezultatų išvedimas;

6) vadovo priimto sprendimo dėl rezultatų registravimo apskaitoje vykdymas.

Atsižvelgiant į įmonės poreikius, šie etapai gali būti detalizuojami dar smulkiau. Tikrinimą natūra sudaro du etapai – ilgalaikio materialiojo turto tikrinimas ir dokumentų tikrinimas. Šie darbai gali būti atliekami nuosekliai, kai įmonėje sudaryta viena komisija, ir lygiagrečiai, kai sudaromos kelios nedidelės komisijos, kurios atlieka atskirus inventorizacijos darbus, o jų veiklą koordinuoja centrinė komisija.

Bendra inventorizacijos organizavimo ir vykdymo eiga pavaizduota 2

schemoje[4].

1 Pasirengimas inventorizacijai

Inventorizacija įmonėje prasideda nuo vadovo įsakymo. Atsižvelgiant į tai, kaip dažnai įmonėje atliekamos inventorizacijos, vadovas savo įsakymu gali sudaryti nuolat veikiančią inventorizacijos komisiją arba komisiją tik vienai konkrečiai inventorizacijai atlikti. Sudaryti nuolat veikiančią komisiją ypač patogu įmonėse, kur inventorizuojama periodiškai. Nuolatinę inventorizacijos komisiją pravartu sudaryti visose įmonėse, turinčiose daug materialiai atsakingų asmenų, plėtojančių veiklą filialuose, taip pat tose įmonėse, kuriose didelė materialiai atsakingų asmenų kaita.

Sudarant nuolat veikiančią inventorizacijos komisiją, įsakymas paprastai rašomas ūkinių metų pradžioje. Jame būtinai nurodoma, kokias inventorizacijas ir kada ši komisija atliks. Jeigu dėl nenumatytų aplinkybių (tarkime, materialiai atsakingų asmenų pasikeitimas, stichinė nelaimė ar vagystė) reikia atlikti įsakyme nenumatyta inventorizaciją, rašomas atskiras įsakymas, kuriuo nuolat veikiančiai komisijai pavedama atlikti tokią neplanuotą inventorizaciją.

Didelėse, turinčiose daug turto įmonėse inventorizacijai atlikti sudaromos kelios komisijos, kurių darbą koordinuoja centrinė komisija.

Atskiros inventorizacijos komisijos gali būti sudaromos ir tuomet, kai įmonė vykdo savo veiklą struktūriniuose padaliniuose ar filialuose. Į tokią komisiją siūloma įtraukti centrinės komisijos narį arba buhalterijos darbuotoją.

Visais atvejais vadovo įsakyme dėl inventorizacijos komisijos sudarymo turi būti nurodoma:

1) komisijos pirmininko ir narių vardai, pavardės bei pareigos;

2) konkreti data, pagal kurios duomenis buhalterinėje apskaitoje atliekama inventorizacija;

3) inventorizacijos pradžios ir pabaigos laikas;

4) pavedimas inventorizacijos faktą įforminti dokumentais.

Be šių punktų, įsakyme dar rekomenduojama nurodyti:

1) inventorizacijos apimtį (ištisinė, atrankinė, dalinė), atlikimo vietą (keičiantis materialiai atsakingiems asmenims, vagystės ar kitais atvejais);

2) sutikrinimo žiniaraščių sudarymo datą;

3) inventorizacijos aprašų ir sutikrinimo žiniaraščių pateikimo vadovui datą.

Be to, kiekviena įmonė įsakyme gali aptarti ir kitas tik jai aktualias sąlygas bei reikalavimus. Įsakymo pavyzdys pateiktas 1 priede. Praktiškai įsakyme turi būti nurodyti visi veiksmai, kuriuos turi atlikti inventorizacijos komisija, terminai, kaip reikalaujama Inventorizacijos taisyklėse, ir papildomi reikalavimai inventorizacijos dokumentams sudaryti bei pateikti įmonės vadovui.

Su vadovo įsakymu dėl inventorizacijos komisijos sudarymo turi būti supažindinami visi į ją įtrukti darbuotojai ir materialiai atsakingi bei atskaitingi asmenys. Tai parankiausia padaryti atskirame pasitarime ar susirinkime.

Prieš pradedama inventorizaciją, komisija privalo išsiaiškinti:

1) ar visi darbuotojai, kurių darbas susijęs su materialinių vertybių ir kito įmonės turto gavimu, išdavimu, saugojimu, tai atlieka vadovo raštiško įsakymo pavedimu;

2) ar su visais darbuotojais, dirbančiais su įmonės turto įsigijimu, gavimu, saugojimu, išdavimu susijusį darbą, sudarytos materialinės atsakomybės sutartys, o kai sudaryti visiškos materialinės atsakomybės sutartis nėra galimybės, nes įmonėje nėra sudaryta ir patvirtinta kolektyvinė sutartis, – ar materialinės atsakomybės ribos aptartos darbuotojų darbo sutartyse;

3) ar atlikta įmonėje naudojamų ilgio ir svorio matavimo priemonių privalomoji patikra pagal LR metrologijos įstatymo[5] 13 straipsnio nuostatas;

4) ar buhalterinės apskaitos duomenys leidžia nustatyti kiekvieno materialiai atsakingo asmens atsakomybėje esančio materialiojo turto kiekį ir vertę;

5) ar yra viso priemonės turtui tikrinti (matavimo priemonės, perkėlimo įranga), ar pakaks personalo matuojamam bei sveriamam turtui patikrinti.

Inventorizacijos komisija vadovauja pasirengimo darbams, tačiau juose dalyvauja beveik visi įmonės skyriai. Ypač daug darbų tenka buhalterijai, nes turi būti atliekama tam tikra revizija, kad būtų galima atsakyti į iškeltus aukščiau klausimus. Pasirengimo inventorizacijai darbai ir jų seka vaizduojama 3 schemoje.

Iki įsakyme nurodytos inventorizacijos pradžios datos būtina apsirūpinti inventorizacijai įforminti reikalingais blankais. Jų galima įsigyti apskaitos blankais prekiaujančiose įmonėse arba pasigaminti įmonėje. Būtina patikrinti, ar įsigyjamuose blankuose yra visi

Inventorizacijos taisyklėse išvardyti rekvizitai. Gaminamuose įmonėje blankuose taip pat privalo būti visi reikalaujami rekvizitai.

LR Vyriausybės patvirtintos Inventorizacijos taisyklės inventorizacijų aprašų formos nereglamentuoja, tik nurodo, kokie privalomieji rekvizitai juose turi būti.

Vadovaujantis Inventorizacijos taisyklių 55 punkto reikalavimais, atskiri aprašai sudaromi pagal šiuos požymius:

1) turto buvimo vieta;

2) inventorizacijos metu gautas turtas;

3) inventorizacijos metu išduotas turtas;

4) materialiai atsakingas asmuo;

5) buhalterinės apskaitos sąskaita, kurioje turtas apskaitomas;

6) išsinuomotas turtas;

7) nuomojamas turtas;

8) sugedęs ir netinkamas naudoti turtas;

9) priimtas perdirbti, saugoti, perduoti ar parduoti turtas.

2 Ilgalaikio turto inventorizacijos atlikimas

Ilgalaikio turto inventorizacijos objektas yra visas įmonėje apskaitomas materialusis ir nematerialusis turtas, įskaitant investicijas ir nebaigtą statybą. Pelno siekiančiose įmonėse pagal 12 Verslo apskaitos standartą „Ilgalaikis materialusis turtas“[6] įmonių ilgalaikiam turtui priskiriami turto objektai, kurie veikloje naudojami ilgiau kaip metus ir jų vieneto įsigijimo (pasigaminimo) savikaina yra lygi ar didesnė už įmonės nusistatytą minimalią ilgalaikio materialiojo turto vertę. Šis turtas apskaitomas ilgalaikio turto apskaitai skirtose sąskaitose. Ilgalaikio nematerialiojo ir materialiojo turto inventorizacija atliekama vadovaujantis Inventorizacijos taisyklių 18–27 ir 48–49 punktų nuostatomis.

Individualios įmonės, tikrosios ūkinės bendrijos ir komanditinės ūkinės bendrijos jų nuosavybei priklausantį ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą gali inventorizuoti ir nesilaikydamos šių taisyklių reikalavimų.

Įmonių ilgalaikis nematerialusis turtas įmonėse pripažįstamas ir apskaitomas vadovaujantis 13 Verslo apskaitos standarto nuostatomis.

1 Ilgalaikio nematerialaus turto inventorizacijos atlikimas

Inventorizuodama ilgalaikį nematerialųjį turtą, inventorizacijos komisija turi patikrinti jo atsiradimo įmonėje pagrįstumą. Tuo tikslu revizuojami ilgalaikio nematerialiojo turto įsigijimo pirminiai dokumentai:

sutartys, sąskaitos, pajamavimo dokumentai. Todėl inventorizacijos metu būtina patikslinti, ar tas turtas visiškai amortizuotas, kad nebūtų nepagrįstai skaičiuojamos amortizacijos sumos, taip didinant sąnaudas, arba kad tie priskaitymai būtų teisingai priskiriami atitinkamiems laikotarpiams tiek finansinėje, tiek mokesčių apskaitoje.

Inventorizuojant tokį ilgalaikį nematerialųjį turtą kaip teisės į prekių ženklus, licenzijos, rekomenduojama, tikrinant įsigijimo dokumentus, išsiaiškinti, ar užsienio šalių įmonėms išmokėtos sumos buvo apmokestintos pelno mokesčiu prie šaltinio pagal Pelno mokesčio įstatymo nuostatas.

Inventorizacijos taisyklių 51 punkte nustatyta, kad inventorizacija įforminama sudarant inventorizacijos aprašus (2 priedas). Vienas iš privalomųjų inventorizacijos aprašo rekvizitų yra materialiai atsakingo asmens pareigos, vardas, pavardė ir parašas, taip pat šio asmens raštiškas patvirtinimas, kad turtą po inventorizacijos pasižada saugoti ir prisiima atsakomybę. Todėl, sudarant įmonės nematerialiojo turto inventorizacijos aprašus, kyla klausimas, kas įmonėje gali ar turi būti materialiai atsakingas, pavyzdžiui, už kompiuterių programas ar keliasdešimt tūkstančių litų kainavusią teisę naudoti užsienio įmonės prekių ženklą. Pagal Darbo kodekso 253[7] straipsnio nuostatas materialinė atsakomybė atsiranda dėl turto ar vertybių neišsaugojimo ar žalos, padarytos asmenų veiksmais.

Nematerialusis turtas, įregistruotas apskaitoje kaip prestižas ar teisė naudotis prekių ženklais įmonėje yra amortizuojamas per gana trumpą laiką ir įmonės negali šio turto kaip nors prarasti.

2 Ilgalaikio materialaus turto inventorizacijos atlikimas

Ilgalaikio materialiojo turto inventorizaciją reglamentuoja

Inventorizacijos taisyklių 18–27 punktai. Pagrindiniai šio turto inventorizacijos reikalavimai:

Kiekvienas ilgalaikio materialiojo turto objektas turi būti apžiūrėtas, įskaitant atskiras jo dalis.

Į inventorizacijos aprašus ilgalaikio materialiojo turto objektai įrašomi pavieniui.

Nurodoma ilgalaikio materialiojo turto objekto paskirtis, inventoriaus numeris.

Jeigu įmonėje ilgalaikio materialiojo turto yra daug, inventorizacijai turi būti skiriama pakankamai laiko, kad komisijos nariai galėtų kiekvieną objektą apžiūrėti natūra. Negalima įrašyti į aprašus turto objektų, kurie „kažkur yra“ pagal materialiai atsakingo asmens žodinį pareiškimą.

Inventorizacijos taisyklių 22 punkte reikalaujama kiekvieną ilgalaikio materialiojo turto objektą įrašyti į aprašus atskirą eilute, nepaisant to, kad įmonėje tokių vienarūšių turto objektų yra daug (3 priedas). Taigi, jeigu įmonėje yra 10 rašomųjų stalų, pirktų vienu metu iš vieno tiekėjo, jie visi turi būti įrašomi į aprašą atskirai, per 10 eilučių.

Reikia nepamiršti ir reikalavimo nurodyti ilgalaikio materialiojo turto objektų inventoriaus numerius.

Nors jų suteikimo tvarka norminiuose aktuose nėra išsamiai apibrėžta (išskyrus Inventorizacijos taisyklių 23 punktą, kuriame nurodyta, kad inventoriaus numeris suteikiamas atiduodant ilgalaikį materialųjį turtą naudoti ir negali būti keičiamas visą jo naudojimo laiką), šis reikalavimas, įdėjus šiek tiek darbo sąnaudų, nesunkiai įgyvendinamas per pirmą inventorizaciją.

Paskui belieka nepamiršti inventoriaus numerį suteikti kiekvienam naujai įsigytam ilgalaikio materialiojo turto objektui nuo 1 didėjančia tvarka pagal sąskaitas, kuriose jis apskaitomas. Kaip skiriamasis ženklas inventoriaus numeryje gali būti pagrindinės sąskaitos numeris, pagaminimo metų paskutiniai du skaitmenys ir ilgalaikio materialiojo turto objekto eilės numeris įmonėje.

Sakykime, kad UAB „Aguona“ 10 rašomųjų stalų yra apskaitomi 126

sąskaitoje, jie pagaminti 1999 metais ir yra patys pirmieji įmonėje įsigyti ilgalaikio materialiojo turto objektai. Stalams įmonė suteikė tokius numerius: 12699001, 12699002, 12699003, …, 12699010.

Be minėtų pagrindinių reikalavimų, inventorizacijos metu į aprašą turi būti įtraukiami ir papildomi duomenys apie šiuos ilgalaikio materialiojo turto objektus – mašinas, transporto priemones, įrangą, įrankius ir kitus įrengimus: pagaminimo metai, turto objekto paskirtis, konstrukcija, galingumas. Taigi ilgalaikio materialiojo turto apskaita turi būti tvarkoma taip, kad visus šiuos rekvizitus būtų galima inventorizacijos metu įrašyti į aprašus, kaip to reikalaujama Inventorizacijos taisyklėse.

Šiuos duomenis leidžiama inventorizacijos metu įrašyti, jeigu apskaitoje iki inventorizacijos pradžios jie nebuvo įregistruoti.

Taip pat inventorizacijos metu leidžiama patikslinti duomenis apie turtą, jei po paskutinės inventorizacijos buvo atlikti remonto ar rekonstrukcijos darbai arba jeigu pasikeitė turto paskirtis.

Inventorizacijos metu patikrinama, ar nusidėvėjusį ilgalaikį materialųjį turtą tikslinga toliau eksploatuoti. Tokie turto objektai registruojami atskirame apraše, papildomai nurodant nusidėvėjimo laipsnį, jeigu turtas ne visai nudėvėtas, ir netinkamumo priežastį.

Turto, kuris įmonėje būna tik tam tikrą laiką, pavyzdžiui, išsiunčiamų vežti krovinių ar keleivių įmonės transporto priemonių, inventorizacija atliekama iki išvykimo iš įmonės arba grįžus. Inventorizuojant ilgalaikį materialųjį turtą, pravartu patikrinti, ar nustatyta visų turto objektų likvidacinė vertė. Iki 1998 m. rugsėjo 1 d. toks reikalavimas teisės aktuose, reglamentuojančiuose ilgalaikio turto apskaitą, nebuvo nustatytas.

Tačiau visiškai nudėvėtas turtas, kurio likutinė vertė – 0, tiesiog dingsta, ypač tvarkant apskaitą kompiuteriais. Tiems turto objektams, kurie įsigyti iki LR Vyriausybės 1998 m. liepos 30 d. nutarimo Nr. 955

įsigaliojimo, t.y. iki 1998 m. rugsėjo 1 d. rekomenduojama atstatyti likvidacinę vertę (dar galima vadinti atmintine verte).

3 Turto, išsinuomoto ar gauto pagal išperkamosios panaudos sutartis, inventorizacijos atlikimas

Turtas, kurį įmonė yra įsigijusi pagal išperkamosios nuomos sutartis, inventorizuojamas taip pat kaip ir nuosavas, tik sudaromas atskiras aprašas.

Jeigu dalį savo ilgalaikio materialiojo turto įmonė yra išnuomojusi ar atidavusi naudoti pagal panaudos sutartį, toks turtas nuo 2004 metų turi būti apskaitomas vadovaujantis 20 Verslo apskaitos standarto 30–57 punktų nuostatomis.

Tokiam turtui apskaityti tikslinga išskirti atskiras sąskaitas įmonės sąskaitų plane. Šio turto inventorizacija įmonėje atliekama sudarant inventorizacijos aprašus iš sutarčių ir turto perdavimo pagal sutartis aktų duomenų (buhalterinės apskaitos duomenų). Gauti iš turto naudotojo inventorizacijos aprašai (iš kiekvieno naudotojo atskirai) turi būti sutikrinami su pagal sutartis ir turto perdavimo aktus atliktos inventorizacijos duomenimis, o nustačius neatitikimus sudaromas sutikrinimo žiniaraštis ir imamasis veiksmų neatitikimų priežastims išsiaiškinti ir joms pašalinti.

Tokio turto inventorizacijos aprašai sudaromi trimis egzemplioriais ir atskirai pagal kiekvieną turto savininką. Jeigu iš vieno turto savininko išnuomoti turto objektai priklauso kelių materialiai atsakingų asmenų atsakomybei, inventorizacijos aprašai sudaromi atskirai kiekvieno materialiai atsakingo asmens atsakomybei priklausančiam turtui. Kaip papildomas rekvizitas išsinuomoto ar naudojamo pagal panaudos sutartis ilgalaikio materialiojo turto inventorizacijos aprašuose turi būti nurodomas sutarties pabaigos laikas. Jeigu inventorizacijos metu nustatoma, kad sutartis yra pasibaigusi, būtina ją atnaujinti arba aptarti turto grąžinimo klausimus. Inventorizacijos baigimo dieną pirmasis aprašo egzempliorius atiduodamas į buhalteriją, antrasis išsiunčiamas turto savininkui, trečiasis atiduodamas materialiai atsakingam asmeniui.

Nors viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos apskaitos instituto standartų tarybos 2004 m. sausio 7 d. nutarimu Nr. 2 patvirtintame

Pavyzdiniame sąskaitų plane 0 klasės sąskaitos nenumatytos, manoma, kad, netikslinga jų atsisakyti ir kaip anksčiau išsinuomotą ar naudojamą pagal panaudos sutartis turtą apskaityti 0 klasės sąskaitose. Gavus turtą pagal turto priėmimo aktą, apskaitoje registruojama tokia ūkinė operacija:

D 070 Ilgalaikės teisės naudotis turtu

K 071 Nuomos kreditoriai

Reikėtų atskirai aptarti tolesnį bendradarbiavimą su turto savininku.

Gali būti kad, inventorizacijos aprašo duomenis sutikrinus su 07 sąskaitos

Trečiųjų asmens turtas įmonėje duomenimis, paaiškėja, kad yra neatitikimų, arba turto savininkas, gautąjį aprašą sutikrinęs su savo išnuomoto (atiduoto pagal panaudos sutartį) turto inventorizacijos aprašu, juos nustato. Tokiu atveju įmonės turėtų išsiaiškinti neatitikimus, surašydamos atskirus aktus, taip pat turi būti patikslintos nuomos (panaudos) sutartys ir turto perdavimo aktai. Dėl išsinuomoto (gauto pagal panaudos sutartį)

turto materialiai atsakingas asmuo turi rašyti pasiaiškinimą.

4 Investicijų inventorizacijos atlikimas

Yra nustatyta ir ilgalaikio turto – investicijų – inventorizacija. Jos metu pirmiausia tikrinami dokumentai – sutartys, mokėjimo dokumentai. Jeigu buvo investuojama į vertybinius popierius, tikrinama jų nominalioji ir įsigijimo vertės. Inventorizuojant investicijas, vykdomas per finansų maklerio kontoras, rekomenduojama gauti jų patvirtinimą apie investavimo rezultatus inventorizacijos atlikimo dienos duomenimis. Šios inventorizacijos rezultatai taip pat turi būti įforminami surašant inventorizacijos aprašus su privalomaisiais rekvizitais (4 priedas).

5 Nebaigtų statybos darbų inventorizacijos atlikimas

Prie ilgalaikio turto įmonėse priskiriami nebaigti statybos darbai tiek pas užsakovus, tiek pačiose įmonėse, kai šiuos darbus įmonė atlieka savo jėgomis. Pagal Inventorizacijos taisyklių reikalavimus statybos įmonės nebaigta statyba, atliekama užsakovams, inventorizuoja nustatydamos nebaigtų darbų apimtį. Tuo tikslu tikrinamos rangos sutartys, darbų priėmimo – perdavimo aktai, gali būti atliekami objekto matavimai, peržiūrimos sąmatos. Taip pat gera proga išsiaiškinti atliktų darbų kokybę, pasitikrinti, ar nėra prirašymų ir kitų pažeidimų. Šiuo atveju nebaigtos statybos inventorizacija būtų tikslingiau vadinti įsipareigojimų inventorizacija, nes svarbiausias dalykas yra pasitikrinti, ką dar reikės atlikti pagal pasirašytą rangos sutartį.

Įmonės – statybų užsakovės – nebaigtą statybą inventorizuoja tikrindamos rangovo atliktų darbų apimtis. Tuo tikslu gali būti iš naujo matuojami ir apskaičiuojami atlikti darbai, kurių atlikimo – priėmimo aktus rangovas jau buvo pateikęs. Inventorizuojant šiuos nebaigtos statybos darbus, taip pat galima įvertinti atliktų darbų kokybę, išsiaiškinti prirašymus. Tokia pat tvarka inventorizuojami nebaigtos statybos darbai, kuriuos įmonė atlieka savo jėgomis, nesudarydama rangos sutarčių.

Nebaigtos statybos inventorizacija įforminama taip pat, kaip ir viso ilgalaikio turto inventorizacija, surašant jos aprašą. Reikalaujama ilgalaikio materialiojo turto objektus įrašyti į aprašus pavieniui. Todėl inventorizuojant nebaigtą statybą, rekomenduojama į aprašus rašyti konkrečius darbus objekte, pavyzdžiui, tinkavimas, grindų klojimas, sienų dažymas. Inventorizuojant nebaigtą statybą, kyla jau aptarta materialiai atsakingo asmens problema: darbų vykdytojai ar aikštelių viršininkai materialiai atsako už medžiagas ir įrangą, naudojamą atliekant darbus, o ne už patį objektą.

4.3 Inventorizacijos įforminimas

Inventorizacijos taisyklių 51 punkte nustatyta, kad inventorizacijos rezultatai įforminami surašant inventorizacijos aprašą, o 52, 53 ir 54

punktuose išvardyti privalomieji šių dokumentų rekvizitai:

įmonės pavadinimas;

dokumento pavadinimas;

sudarymo vieta;

sudarymo pradžios data;

sudarymo pabaigos data;

turto objektų pavadinimai;

matavimo rodikliai;

kiekis;

kaina;

suma;

inventorizacijos komisijos narių vardai, pavardės, pareigos ir parašai;

materialiai atsakingo asmens vardas, pavardė, pareigos ir parašas.

Atliekant inventorizaciją be apskaitos duomenų, kai tik surašomi turto saugojimo vietose rastų turto objektų pavadinimai bei kiekiai, 9 ir 10

rekvizito aprašuose gali nebūti.

Be šių rekvizitų, kaip privalomasis rekvizitas turi būti raštiškas patvirtinimas, kad pajamų ir išlaidų dokumentai, nurodant pastarųjų datas ir numerius, atiduoti į buhalteriją, neužpajamuoto ir nenurašyto turto nėra, įrašas „Visą šiame inventorizacijos apraše išvardytą turtą komisiją, man dalyvaujant, patikrino natūra ir įrašė į aprašą, todėl inventorizacijos komisijai pretenzijų neturiu. Už išvardyto turto išsaugojimą atsakau“ ir materialiai atsakingo asmens parašas. Jeigu materialiai atsakingas asmuo nesutinka su kai kuriais inventorizacijos apraše įrašytais duomenimis, tai turi būti aptarta atskirai, ir prie inventorizacijos aprašo pridedamas raštiškas materialiai atsakingo asmens pasiaiškinimas.

Inventorizuojant atskiras turto grupes, inventorizacijos aprašuose turi būti nurodomi papildomi rekvizitai. Ilgalaikio turto inventorizacijos aprašuose papildomai įrašoma:

turto objekto inventoriaus numeris;

trumpa techninė charakteristika;

pagaminimo metai;

naudojimo pradžios metai ir mėnuo.

Vertybinių popierių inventorizacijos aprašuose papildomai nurodoma jų nominalioji vertė ir įsigijimo savikaina.

Jeigu inventorizacija atliekama keičiantis materialiai atsakingiems asmenims, privalomieji rekvizitai aprašuose papildomi perduodančio ir priimančio asmenų vardais, pavardėmis, pareigomis ir parašais, patvirtinančiais, kad vienas jų apraše išvardytą turtą perdavė, o kitas –

priėmė.

Pagal kiekvieną turto buvimo vietą sudaromi atskiri aprašai, t.y. į vieną aprašą surašomi tik konkrečioje turto buvimo vietoje rasti turto objektai: pavyzdžiui, kabinetas Nr. 1, sandėlis ir t.t. Tai numatyta inventorizacijos taisyklių 55 punkte.

Atskiri aprašai sudaromi pagal buhalterinės apskaitos sąskaitas. Jeigu vienas materialiai atsakingas asmuo atsako už įvairų turtą, tarkime, jo atsakomybei priklauso pastatai, staklės, įvairūs įrengimai, transporto priemonės, tai inventorizuojant šis turtas įrašomas į atskirus aprašus pagal sąskaitas, kuriose yra apskaitomas. Negalima į vieną aprašą įrašyti kelių asmenų atsakomybei priklausančių turto objektų, nors jie ir apskaitomi vienoje sąskaitoje.

Inventorizacijos aprašų sudarymas pagal Inventorizacijos taisyklių reikalavimus pavaizduotas 4 schemoje.

Iš schemos matyti, kad atskiri aprašai sudaromi inventorizuojant išnuomotą (perduotą pagal panaudos sutartį) ar išsinuomotą turtą, priimtą perdirbti, perduoti ar parduoti turtą. Tai numatyta Inventorizacijos taisyklių 55 punkte.

Inventorizuojant patikrinama, ar turtas nesugedęs, nustatoma, ar tikslinga kai kuriuos turto vienetus toliau naudoti dėl didelio (visiško)

nusidėvėjimo ar gedimų. Tokie turto objektai surašomi į atskirus aprašus.

Inventorizacijos aprašai surašomi dviem egzemplioriais (pagal

Inventorizacijos taisyklių 56 punktą). Keičiantis materialiai atsakingiems asmenims, rekomenduojama sudaryti tris egzempliorius. Inventorizuojant gautą iš trečiųjų asmenų ar jiems perduotą turtą, reikalaujama inventorizacijos aprašus sudaryti trimis egzemplioriais. Rašyti reikia aiškiai, įskaitomas, netrinti ir nebraukyti. Jeigu skaičiuojant suklystama ir į inventorizacijos aprašą įrašomi neteisingi duomenys, taisymai visuose aprašo egzemplioriuose turi būti paaiškinti ir asmeniškai pasirašyti inventorizacijos komisijos narių ir materialiai atsakingų asmenų, kaip nurodyta Buhalterinės apskaitos įstatymo[8] 18 straipsnyje.

Dar viena šiuolaikiška kalkinio popieriaus alternatyva –

inventorizacijos aprašų bei sutikrinimo žiniaraščių parengimas kompiuterine technika. Kadangi pastaruoju metu daugelis įmonių apskaitą tvarko kompiuterių programomis, inventorizacijos aprašus galima sudaryti ir techninėmis priemonėmis.

Kompiuterine technika inventorizuojamų objektų duomenys gali būti kaupiami dviem pagrindiniais būdais: kompiuterių klaviatūromis arba brūkšninių kodų skaitytuvais. Pirmasis duomenų kaupimo būdas gali būti taikomas bet kokio tipo objektams – materialiesiems ir nematerialiesiems –

inventorizuoti, antrasis – tik materialiojo turto objektams.

Taikant pirmąjį duomenų kaupimo (įvedimo) būdą, pasirengimo inventorizacijai etape buhalterijoje (arba ten, kur tvarkoma analitinė apskaita – atsižvelgiant į įmonėje taikomas apskaitos organizavimo sistemas) turėtų būti spausdinami nevisiškai užpildyti inventorizacijos aprašai (kad atskirtume nuo galutinių inventorizacijos aprašų, būtų galima juos vadinti aprašais inventorizacijai).

Aprašuose inventorizacijai kompiuteriais užpildoma dauguma inventorizacijos aprašų rekvizitų, paliekant neišspausdintus kiekį, sumą bei inventorizacijos komisijos narių ir materialiai atsakingų asmenų parašus atitinkamose vietose. Materialiųjų objektų arba pirminių dokumentų tikrinimo metu inventorizacijos komisija rankiniu būdu pildo trūkstamus rekvizitus. Prireikus ranka arba kompiuterizuotai sudaromi papildomai aptikto sugedusio ar netinkamo naudoti turto inventorizacijos aprašai.

Mažmeninės prekybos parduotuvėse bei didmeninės prekybos įmonių sandėliuose prekėms identifikuoti naudojamas brūkšninis kodavimas. Tai įmanoma įmonėje įdiegus automatizuotą apskaitos sistemą: įrengus kompiuterių tinklus, aprūpinus materialiai atsakingus asmenis ir inventorizacijos komisiją brūkšninių kodų skaitymo įrenginiais bei instaliavus atitinkamą programinę įrangą. Be kita ko, etiketės su brūkšniniais kodais gali būti sėkmingai taikomos inventorizuojant ne tik atsargas, bet ir ilgalaikį materialųjį turtą; tam įmonėje būtų reikalinga įranga šioms etiketėms spausdinti.

Kai inventorizacijos duomenims kaupti naudojami brūkšninių kodų skaitytuvai, kiek pasikeičia inventorizacijos aprašų pildymo technologija.

Tampa nereikalingas aprašų inventorizacijai išankstinis parengimas.

Inventorizacijos aprašai suformuojami kompiuterių atmintyje, prieš tai nuosekliai nuskaitant inventorizuojamų objektų kodus brūkšninių kodų skaitytuvais. Kompiuteriu sudaryti inventorizacijos aprašai išspausdinami, o komisijos nariams ir materialiai atsakingiems asmenims belieka šiuos aprašus pasirašyti – visus kitus reikiamus rekvizitus užpildo programinė įranga.

Tai, kad inventorizacija bus atliekama ir aprašai sudaromi kompiuterine technika, turėtų būti aptarta vadovo įsakyme ar pirmame inventorizacijos komisijos posėdyje.

Visi įrašai, kuriais turto objektai įregistruojami inventorizacijos apraše, turi būti sunumeruoti didėjančia tvarka. Inventorizacijos aprašai, sudaromi vienam materialiai asmeniui, numeruojami nuo 1 didėjančia tvarka.

Užpildžius kiekvieną inventorizacijos aprašo lapą skaitmenimis ir žodžiais, įrašomas rasto turto kiekis, susumavus natūrinius rodiklius.

sumuojami visi kiekiai, nesvarbu, kokiais matavimo vienetais jie išreikšti, t.y. sudedami metrai, kilogramai, vienetai, ir gaunamas kontrolinis skaičius. Žodžiais įrašomas paskutinio įrašo lape eilės numeris. Jeigu inventorizacijos aprašo lape lieka neužpildytų eilučių, jos užbraukiamos.

Paskutiniame (pagal kiekvieną materialiai atsakingą asmenį)

inventorizacijos aprašo lape įrašomas skaičiais ir žodžiu rasto turto kiekis, sudėjus visuose lapuose įrašytus kontrolinius skaičius. Turto objektai inventorizacijos aprašuose turi būti įvertinti pagal buhalterinės apskaitos duomenis, nurodant turto objekto vieneto kainą ir bendrą sumą.

Inventorizuojant trečiųjų asmenų turtą įmonėje, inventorizacijos aprašuose gali būti nurodytas tik kiekis arba turtas, įvertinamas pagal jo buvimą įmonėje pagrindžiančius dokumentus: sutartis, perdavimo aktus ir pan.

paaiškėjus, kad įmonėje nėra dokumentų, pagrindžiančių atskirų turto objektų vertę, komisija turi išsiaiškinti, ar teisingi buhalterinės apskaitos duomenys, ar visi dokumentai, susiję su trečiųjų asmenų turtu, buvo pateikti inventorizacijos komisijai, ir rekomenduoja tokį turtą užpajamuoti kaip perteklių.

Inventorizacijos metu sudaryti aprašai turi būti segami į segtuvus, kurie, atlikus inventorizaciją visose turto saugojimo vietose ir pagal visus materialiai atsakingus asmenis, perduodami į buhalteriją rezultatams išvesti. Galutinai inventorizacijos byla laikoma suformuota, kai gaunamas vadovo sprendimas dėl inventorizacijos rezultatų įregistravimo apskaitoje.

Visi šie dokumentai susegami į segtuvą ir įmonės archyve saugomi 10 metų.

Inventorizacijos dokumentai, kurių saugojimo terminas pagal Lietuvos archyvų departamento prie LR Vyriausybės 1997 m. rugpjūčio 15 d. įsakymą

Nr. 38[9] yra 10 metų, priskiriami prie laikino saugojimo dokumentų.

Pasibaigus saugojimo terminui, jie gali būti sunaikinami.

Inventorizacijos bylos sudėtis pavaizduota 5 schemoje.

4 Inventorizacijos duomenų sutikrinimas su apskaitos duomenimis

Baigus tikrinti, inventorizacijos aprašai perduodami į buhalteriją sutikrinti. Jeigu nustatoma buhalterinės apskaitos duomenų ir inventorizacijos aprašų neatitikimų, sudaromas sutikrinimo žiniaraštis (5

priedas). Kai apskaitos duomenys atitinka inventorizacijos aprašuose įrašytus kiekius, iš inventorizacijos aprašų į apskaitos registrus –

ilgalaikio materialiojo turto apskaitos korteles – perkeliami papildomai inventorizacijos metu surinkti duomenys apie kiekvieną ilgalaikio materialiojo turto objektą, kurie laiku nebuvo užfiksuoti (pagal

Inventorizacijos taisyklių 19 punkto reikalavimus).

Buhalterijoje, jei naudojamasi kompiuterine technika, faktiški duomenys įvedami į kompiuterių duomenų bazes, kompiuterizuotai nustatomi neatitikimai ir spausdinami sutikrinimo žiniaraščiai. Tuo inventorizacijos kompiuterizavimas nesibaigia. Jos rezultatų atvaizdavimas apskaitoje gali būti labiau ar mažiau kompiuterizuotas. Kai buhalteriją pasiekia vadovo sprendimas dėl inventorizacijos rezultatų įrašymo į apskaitą, įrašai daromi pasitelkus kompiuterių programas, kurios gali atlikti standartines buhalterių iš anksto parengtas sąskaitų korespondencijas, prireikus leisti jas koreguoti ir registruoti kompiuteriniuose apskaitos registruose.

5 Nustatytų apskaitos klaidų ištaisymas

Prieš sudarant sutikrinimo žiniaraščius, labai svarbu išsiaiškinti neatitikimų atsiradimo priežastis. Jie gali susidaryti ne tik dėl materialiai atsakingų asmenų kaltės, bet ir dėl klaidų buhalterinėje apskaitoje. Klaidos gali būti aritmetinės, kai neteisingai susumuojami duomenys, ir dokumentinės, kai apskaitoje neįregistruojamos kai kurios ūkinės operacijos.

Pavyzdžiui, perteklius gali susidaryti, kai apskaitoje neįregistruojami turto įsigijimo dokumentai, o vertybės gautos ir naudojamos įmonės veikloje. Todėl prieš sudarant sutikrinimo žiniaraščius, reikia atlikti apskaitos dokumentų reviziją, ir tik ištaisius apskaitos klaidas, nurodyti, kokio turto rasta per daug, o kokio trūksta. Sudaryti sutikrinimo žiniaraščiai pateikiami inventorizacijos komisijai, kuri apie nustatytus neatitikimus informuoja materialiai atsakingus asmenis ir pareikalauja raštu paaiškinti, dėl ko susidarė perteklius ar trukumas.

Išnagrinėjusi pateiktus materialiai atsakingų asmenų paaiškinimus, inventorizacijos komisija nustato susidariusių neatitikimų pobūdį bei priežastis ir pateikia įmonės vadovui rekomendacijas, kaip inventorizacijos ir buhalterinės apskaitos duomenų skirtumai gali būti panaikinti.

Čia labai svarbu išaiškinti visas apskaitos klaidas, nes ištaisius tokią apskaitos klaidą, t.y. nustačius, kad apskaitos dokumentai buvo nepateikti ar neįtraukti į registrus, išnyksta ir pats neatitikimas. Tokiu atveju taisomas atitinkamas apskaitos registras ir analitinės apskaitos duomenys, o po to pagal patikslintus duomenis sudaromas naujas sutikrinimo žiniaraštis, kuriame nebėra trūkumų ar pertekliaus pagal ištaisytas pozicijas. Susidarę dėl apskaitos klaidų neatitikimai pašalinami ištaisant apskaitos klaidas pagal 7 Verslo apskaitos standarto „Apskaitos politikos, apskaitinių įvertinimų keitimas ir klaidų taisymas“ reikalavimus.

Rastą perteklių paprastai siūloma užpajamuoti. LR Vyriausybės patvirtintose Inventorizacijos taisyklėse yra reglamentuojamas tik ilgalaikio materialiojo turto, rasto kaip perteklius, įvertinimas.

Ilgalaikio turto objektai, rasti įmonėje inventorizacijos metu ir užpajamuoti kaip perteklius, turi būti įvertinami rinkos kainomis arba pasitelkiant turto vertintojus. Tai numato Inventorizacijos taisyklių 19

punktas.

Rinkos kainas ilgalaikiam materialiam turtui galima nustatyti remiantis Komisijos privalomam registruoti turtui įvertinti prie LR finansų ministerijos nutarimuose skelbiamomis privalomo registruoti turto vidutinėmis rinkos kainomis, galiojančiomis inventorizacijos atlikimo ir pertekliaus nustatymo metu. Bet kuriuo atveju turto, užpajamuojamo kaip perteklius, įvertinimas turi būti visapusiškai pagrįstas, nes visas perteklius ūkio subjektuose, išskyrus išlaikomus iš biudžeto, apskaičiuojant mokesčius priskiriamas apmokestinamosioms pajamoms.

Apie nustatytas apskaitos klaidas turi būti pranešta inventorizacijos komisijai. Tuo tikslu buhalteris, radęs klaidą, rašo pasiaiškinimą, kokia tai klaida, kada ji buvo padaryta ir kaip nustatyta. Vyriausiasis buhalteris šį pasiaiškinimą ir atitinkamą tarnybinį pranešimą perduoda inventorizacijos komisijai. Taip turi būti daroma dėl to, kad maksimaliai sumažėtų galimybė pataisyti apskaitos duomenis ir kartu pateisinti turto trūkumus, juos nuslepiant arba neįregistruojant nustatyto pertekliaus.

Išanalizavus materialiai atsakingų asmenų pasiaiškinimus, komisija, atsižvelgiant į nurodytas trūkumų ir pertekliaus susidarymo priežastis, gali paskirti pakartotinę inventorizaciją. Priežastys, dėl kurių gali būti paskirta pakartotinė inventorizacija, gali būti šios: neatitikimai tarp sandėlio ir buhalterinės apskaitos duomenų, papildomai pateikti įsigijimo (pirkimo) ar išdavimo dokumentai, ne iki galo patikrintas turtas, buvęs tam tikrose patalpose. Jeigu komisija materialiai atsakingo asmens pasiaiškinime nurodytų priežasčių nepripažįsta svarbiomis, sutikrinimo žiniaraščių duomenys apibendrinami, nustatomi trūkumų ir pertekliaus dydžiai, sudaromas svarbiausių priežasčių, nurodytų materialiai atsakingų asmenų pasiaiškinimuose, sąrašas, nusprendžiama, kaip geriausiai suderinti apskaitos ir inventorizacijos duomenis. Visa ši medžiaga pateikiama vadovui.

6 Rezultatų išvedimas

Trūkumų sumos, kai yra išaiškinti kalti asmenys arba nustatyta, kad jie susidarė dėl materialiai atsakingų asmenų aplaidaus požiūrio į jiems patikėto įmonės turto įmonės turto saugumą, gali būti išieškomos iš tų asmenų. Pasiūlymas trūkumus išieškoti iš kaltų asmenų turi būti teikiamas įvertinus realias galimybes prisiteisti trūkumus. Būtina atsižvelgti į

Darbo kodekso 245 – 258 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias materialinę darbuotojų atsakomybę. Tik tuo atveju, jei materialiai atsakingas asmuo sutinka su trūkumų sumomis ir savo noru pasižada jas atlyginti, sprendimas apie trūkumų padengimą kaltų asmenų sąskaita gali būti priimtas nedelsiant. Jeigu nuostolio suma ne didesnė kaip vienas darbuotojo vidutinis mėnesinis atlyginimas, apskaičiuotas vadovaujantis LR

Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 patvirtinta „Vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarka“[10], vadovas savo įsakymu gali nurodyti išskaičiuoti šią sumą ir darbuotojo atlyginimo. Toks įsakymas turi būti rašomas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo nuostolio nustatymo dienos. Šiuo atveju tai būtų sutikrinimo žiniaraščio ir komisijos rekomendacijų pateikimo vadovui priimti galutinį sprendimą diena. Jeigu nuostolio suma didesnė kaip vienas materialiai atsakingo asmens vidutinis mėnesinis atlyginimas arba darbuotojas nesutinka su išskaitymais iš atlyginimo, ieškinys turi būti pateikiamas teismui.

Atskirai reikia aptarti žalos, padarytos įmonei dėl turto trūkumų, įvertinimą. Kadangi pagal apskaitą reglamentuojančius norminius aktus įmonėje ilgalaikis turtas apskaitomas įsigijimo kainomis, sutikrinimo žiniaraščiuose trūkumai įvertinami konkrečiomis apskaitoje įregistruotomis kainomis. Pagal Darbo kodekso nuostatas žala, padaryta įmonei dėl ilgalaikio materialiojo turto trūkumų, įvertinama iš to turto savikainos atimant nusidėvėjimą.

Paprasčiausias sprendimas – nuostolius dėl trūkumų priskirti veikos sąnaudoms, tačiau tai prieštarauja savininkų (akcininkų) interesams, ir jie savo ruožtu gali pareikalauti, kad kaip tik vadovas atlygintų dėl tokio sprendimo patirtus nuostolius.

4.7 Vadovo priimto sprendimo dėl rezultatų registravimo apskaitoje vykdymas

4.7.1 Vadovo sprendimas

Inventorizacijos taisyklių 67 punkte nustatyta, kad galutinį sprendimą dėl inventorizacijos rezultatų įrašymo į apskaitą priima įmonės administracijos vadovas arba savininkas.

Įmonės administracijos vadovas, įvertinęs inventorizacijos komisijos pateiktus pasiūlymus, materialiai atsakingų asmenų pasiaiškinimus ir kitas aplinkybes, savo sprendimą įformina įsakymu. Jeigu pertekliaus ar trūkumų sumos įmonės požiūriu yra gana didelės, savo sprendimą vadovas turi suderinti su akcininkai, nes antraip, akcininkai kaip tik jam gali pareikšti pretenzijas dėl savininkams padarytų nuostolių.

Todėl akcinėse bendrovėse (uždarosiose akcinėse bendrovėse) inventorizacijos rezultatų įregistravimo apskaitoje ir nustatytų nuostolių priskyrimo veiklos sąnaudoms tvarka turi būti aptarta visuotiniame akcininkų susirinkime ir administracijos vadovui suteikti tam tikri įgaliojimai, pavyzdžiui, trūkumus iki 1000 Lt, kai nėra materialiai atsakingo asmens kaltės, nurašyti į veiklos sąnaudas, didesnius kaip 1000

Lt – nurašyti į veiklos sąnaudas tik gavus stebėtojų tarybos (valdybos)

pritarimą. Ši tvarka gali būti aptarta ir įmonės įstatuose, nes sprendimų priėmimas labai apribotas laiko atžvilgiu tiek pagal Darbo kodekso reikalavimus, tiek pagal finansinės atskaitomybės pateikimo terminus.

Paprasčiau šiuo atveju priimti sprendimą individualios įmonės savininkui, nes tiek papildomi mokesčiai, tiek nuostoliai yra veiksniai, darantys įtaką jo paties nuosavybei.

Jeigu kyla problemų dėl ilgalaikio materialiojo turto objektų, rastų kaip perteklius, rinkos kainų nustatymo, savo įsakyme vadovas turi nurodyti, kokiu būdu turi būti nustatyta užpajamavimo kaina – pagal analogiško turto rinkos kainas, nusistovėjusias toje vietovėje ir nustatomas kainų apklausos būdu (panašiai kaip vykdant viešąjį pirkimą pagal LR viešųjų pirkimų įstatymą[11]), pasitelkiant turto vertintojus ar pagal „Valstybės žiniose“ skelbiamas brangaus registruojamo turto rinkos kainas. Atsižvelgiant į tai, kad prieš priimant sprendimą pripažinti rastą turtą pertekliumi, turi būti ištaisytos visos apskaitos klaidos, tokie atvejai turėtų būti itin reti.

Vienas vadovo įsakymo egzempliorius perduodamas į buhalteriją ir per

10 dienų turi būti padaromi įrašai atitinkamose sąskaitose. Vadovo įsakymo pagrindu buhalterijoje parengiamos buhalterinės pažymios, laikantis

Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio reikalavimų dėl ūkinių operacijų dokumentavimo ir 13 straipsnio[12] reikalavimų dėl apskaitos dokumentų rekvizitų. Kai pajamuojamų ar nurašomų turto objektų yra daug, jie apskaitomi atskirose turto sąskaitose, kad nebūtų perrašinėjama į pažymas iš sutikrinimo žiniaraščių turto pavadinimas, kiekis ir kiti duomenys, prie jų gali būti pridedama papildomai padarytas sutikrinimo žiniaraščio kopija su originaliais parašais.

4.7.2 Inventorizacijos rezultatų registravimas apskaitoje

Iki Verslo apskaitos standartų įsigaliojimo per inventorizaciją nustatyti neatitikimai, neatsižvelgiant į jų susidarymo priežastį, būdavo registruojami vienodai. Pajamuojant rastą perteklių būdavo pagautė, nurašant trūkumą – netekimai. Verslo apskaitos standartai ne tik susiaurino ypatingosios veiklos elementų – pagautės ir netekimų – sampratas, bet ir nustatė specialią apskaitos klaidų taisymo metodiką.

Pagal 3 Verslo apskaitos standarto „Pelno (nuostolių) ataskaita“

nuostatas pagautė ir netekimai yra priskiriami ypatingiems straipsniams, t.y. straipsniams, kuriuose parodomi neįprastų, atsitiktinių, reguliariai nesikartojančių ūkinių įvykių rezultatais. Šio standarto 21 punktas nurodo, kad ar įvykis skiriasi nuo įmonės įprastinės veiklos, nustatoma pagal jo pobūdį, lyginant su įprastine įmonės veikla, o ne pagal tokio įvykio dažnumą.

Todėl tam, kad pašalinti dėl inventorizacijos metu nustatytų perteklių ar trūkumų susidariusį pagrindinės apskaitos lygybės pažeidimą galima naudoti specialią klaidoms ir neatitikimams registruoti skirtą 3908

sąskaitą. Ją galima vadinti aiškinimosi arba laukimo sąskaita, nes įrašas šioje sąskaitoje ir reiškia, kad laukiama kokių nors sprendimų ar padėties paaiškėjimo. Šioje sąskaitoje atlikti įrašai rodo, kad pagal faktinę padėtį, nustatytą per inventorizaciją, įmonėje nerasta tam tikros turto dalies arba jo rasta per daug. Šioje sąskaitoje reikia išskirti atskiras subsąskaitas pertekliui ir trūkumams registruoti, pavyzdžiui, 39080

Trūkumai ir 39081 Perteklius.

Sakykime, kad UAB „Aguona“ pagal sutikrinimo žiniaraščius nustatytas ilgalaikio materialiojo turto perteklius, įvertintas 5000 Lt. Laukiant, kol vadovas priims konkretų sprendimą, daromas toks įrašas:

D 12 Kitas ilgalaikis turtas 5000 Lt

K 39081 Laukimo sąskaita (perteklius) 5000 Lt

Atlikus šį įrašą, įvykdomas Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimas dėl duomenų apie ūkines operacijas įrašymo į apskaitos registrus. Toks įrašas gali pasitarnauti ir kaip priemonė, raginanti greičiau ištaisyti esamą padėtį. Be to, tokį įrašą galima daryti pagal kiekvieną nustatytą neatitikimų sumą atskirai, nelaukiant, kol bus apibendrinti visi inventorizacijos rezultatai. Tokiu būdu sąskaitos likutis rodo neišaiškintų nesutapimų sumą konkrečią dieną.

2004 m. rugsėjo mėn. UAB „Aguona“, atlikus ilgalaikio turto inventorizaciją, nustatytas turto trūkumas už 2000 Lt. Ši suma įregistruota

39080 sąskaitos debete:

D 39080 Laukimo sąskaita (trūkumas) 2000 Lt

K 12 Kitas ilgalaikis turtas 2000 Lt

Vadovas savo sprendimą apie inventorizacijos metu nustatytų faktinių turto likučių nesutapimo su apskaitos duomenimis pašalinimą turi įforminti įsakymu, kuriame nurodo, už kokias vertybes reikia išieškoti iš kaltų asmenų, ką laikyti įmonės nuostoliais. Tam tikra dalis, atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus, gali būti nurašoma į sąnaudas kaip natūralioji netektis.

Buhalterijoje, gavus vadovo įsakymą, rašoma buhalterinė pažyma (6

priedas) ir daromi įrašai apskaitos registruose.

Taigi buhalteriai, norėdami apskaitoje tinkamai užregistruoti per inventorizaciją faktiškai rastą, bet apskaitoje neužregistruotą turtą, pirmiausia turi nustatyti priežastis, kodėl šis turtas neužregistruotas apskaitoje arba užregistruotas netinkamai.

Išnagrinėkime situacijas, kai UAB „Aguona“ remiantis 2004 m. gruodžio

31 d. duomenimis atliktos inventorizacijos metu buvo faktiškai rastas naudojamas ilgalaikis materialusis turtas, kuris dėl apskaitos klaidų neapskaitomas ilgalaikio turto grupėje (čia PVM apskaita neaptariama).

Šioje įmonėje visoms ilgalaikio materialiojo turto grupėms yra nustatyta

1000 Lt minimali ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikaina.

Ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo išlaidos priskiriamos veiklos sąnaudoms:

2004 m. spalio 10 d. įmonė įsigijo įrangą už 900 Lt. Įrangą įmonė parsivežė į gamybos cechą, sumontavo ir išbandė savo sąskaita. Šie darbai įmonei kainavo 450 Lt. Įmonės apskaitininkas įrangos atsivežimo ir paruošimo naudoti išlaidas nurašė į veiklos sąnaudas tą patį laikotarpį, kurį jos buvo padarytos:

D 6118 Įvairios bendrosios sąnaudos 900 Lt

D 6111 Remonto ir eksploatacinės sąnaudos 450 Lt

K 4430 Įsipareigojimai prekių ir paslaugų tiekėjams 1350 Lt

Įrenginys pradėtas naudoti 2004 m. spalio 20 d.

Inventorizacijos metu tikrinant apskaitos duomenis atkreiptas dėmesys, kad šios įrangos įsigijimo savikaina yra didesnė, negu už juos sumokėta kaina, nes būtina įskaičiuoti ir tiesiogiai su įrangos įsigijimu susijusias išlaidas. Patikslinus įsigijimo savikainą paaiškėja, kad ji viršija minimalią ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikainą ir įranga turi būti priskirta ilgalaikio materialiojo turto įrengimų grupei.

Toks neatitikimas taisomas įrangos atsivežimo ir paruošimo naudoti išlaidas priskiriant šio įrangos įsigijimo savikainai, kartu koreguojant (mažinant) įmonės veiklos sąnaudas, tokiu įrašu:

D 12410 Įrengimo įsigijimo savikaina 1350 Lt

K 6118 Įvairios bendrosios sąnaudos 900 Lt

K 6111 Remonto ir eksploatacinės sąnaudos 450 Lt

Turi būti skaičiuojamas ir įrangos nusidėvėjimas. Pagal įmonės apskaitos politiką tokia įranga nudėvima tiesiog proporcingu būdu, taikant

5 metų nusidėvėjimo laikotarpį, likvidacinė vertė – 30 Lt. Todėl apskaitoje užregistruojamos ir ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo sąnaudos už

2004 m. lapkričio – gruodžio mėn. (1350 Lt – 30 Lt) : 60 mėn. × 2 mėn. = 44

Lt.

D 61150 Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo sąnaudos 44 Lt

K 12417 Įrengimo įsigijimo savikainos nusidėvėjimas (-) 44 Lt

Panaši padėtis gali susidaryti ir tais atvejais, kai įmonė turtą kuria savo jėgomis. Tuomet dėl buhalterijos darbuotojų arba kitų darbuotojų klaidų ar sąmoningų apgaulių (siekiant vėliau pasisavinti sukurtą ir neapskaitomą turtą) sukurtas ilgalaikio materialiojo turto pripažinimo kriterijus atitinkantis, bet neapskaitomas turtas taip pat užpajamuojamas jo įsigijimo savikaina mažinant tos rūšies sąnaudas, kurios buvo pripažintos turtą kuriant (pavyzdžiui, tiesiogines ar netiesiogines gamybos išlaidas). Šiuo atveju visiškai nesvarbu, kada tas turtas buvo kurtas.

Atkreipkime dėmesį, kad pateikta klaidos taisymo metodika tinka tik taisant neesmines klaidas, t. y. klaidas, dėl kurių apskaitos duomenys reikšmingai neiškraipomi. Jeigu klaida esminė (dėl kurios praėjusio ar kelių praėjusių laikotarpių finansinė atskaitomybė teisingai neatspindi įmonės finansinės būklės ir veiklos rezultatų), ji turi būti taisoma retrospektyviniu (jeigu taip neįmanoma – perspektyviniu) būdu.

Įsigytas ilgalaikis materialusis turtas neparodomas finansinėje apskaitoje

Tarkim, 2004 m. vasario 12 d. UAB „Aguona“ skolon įsigijo baldų komplektą už 7000 Lt. Baldai tą patį mėnesį buvo surinkti ir pradėti naudoti įmonės veikloje. Tiekėjui už baldus reikėjo sumokėti iki 2004 m.

balandžio pabaigos. Parvežęs baldus vadybininkas nepateikė buhalterijai baldų įsigijimo dokumentų. Įmonės apskaitos registruose nebuvo padaryta jokių įrašų apie baldų įsigijimą ir skolos atsiradimą, todėl neskaičiuojamas ir šių baldų nusidėvėjimas.

Šiuo atveju klaida taisoma (anksčiau apskaitoje neparodyto turto įsigijimo fakto registravimas apskaitoje pagal pateiktus baldų įsigijimo dokumentus) įrašu:

D 1260 Kitas materialusis turtas įsigijimo savikaina 7000 Lt

K 4430 Įsipareigojimai prekių ir paslaugų tiekėjams 7000 Lt

Apskaitoje turi būti užregistruotos ir per 2004 m. neskaičiuotos įsigytų baldų nusidėvėjimo sąnaudos.

Nenurašytas sumokėtas avansas už įsigytą ilgalaikį materialųjį turtą:

2004 m. liepos 12 d. įmonė pervedė 4000 Lt avansą už kompiuterį.

Kompiuterį tiekėjas atvežė rugpjūtį, tą patį mėnesį kompiuteris buvo pradėtas naudoti įmonės veikloje. Tiekėjui pristačius kompiuterį, apskaitos registruose nebuvo padaryta įrašų apie kompiuterio įsigijimą ir avanso nurašymą. Nebuvo skaičiuojamas ir šio kompiuterio nusidėvėjimas.

Šiuo atveju atliekant inventorizaciją nustatyta klaida taisoma (apskaitoje neparodyto kompiuterio įsigijimo fakto registravimas apskaitoje) nurašant sumokėto avanso sumą (avansu buvo sumokėta visa kompiuterio kaina):

D 12300 Įranga įsigijimo savikaina 4000 Lt

K 2021 Išankstiniai apmokėjimai tiekėjams 4000 Lt

Apskaitoje reikia užregistruoti ir neskaičiuotas įsigyto kompiuterio nusidėvėjimo sąnaudas.

Įsigytas ilgalaikis materialusis turtas, skirtas naudoti įmonės veikloje, registruojamas kaip trumpalaikis turtas (prekių atsargos)

UAB „Aguona“ 2004 m. birželio 20 d. skolon įsigijo telefono aparatą už

1400 Lt. Jis buvo pirktas iš to paties tiekėjo, kaip ir perparduoti skirti aparatai. Įmonės administracijos darbuotojui skirto telefono įsigijimą buhalteris per klaidą užregistravo kaip perparduoti skirtą prekę. Nebuvo užvesta įsigyto telefono aparato analitinė ilgalaikio turto apskaitos kortelė ir nebuvo skaičiuojamas jo nusidėvėjimas.

Per inventorizaciją nustačius, kad šiuo telefonu naudojasi administracijos darbuotojas, kaip perparduoti skirtos prekės parodyto įsigyto telefono aparato priskyrimas ilgalaikiam turtui apskaitoje registruojamas įrašu:

D 12300 Įranga įsigijimo savikaina 1400 Lt

K 2014 Pirktos prekės, skirtos perparduoti 1400 Lt

Apskaitoje turi būti užregistruotos neskaičiuotos įsigyto telefono aparato nusidėvėjimo sąnaudos.

Jeigu įmonė prekes apskaito periodiškai apskaitomų atsargų būdu ir dėl to įmonės vidaus tikslais naudojamą telefoną nurašė į parduotų prekių savikainą (kaip parduotą), užpajamuojant inventorizacijos metu rastą telefoną kredituoti reikėtų 600 sąskaita Parduotų prekių savikaina.

Nurašyto ilgalaikio materialiojo turto likvidacinės vertės patikslinimas

Įmonė 1998 m. sausio 10 d. įsigijo automobilį už 36 100 Lt. Jam nudėvėti buvo pasirinktas tiesiog proporcingas būdas ir 6 metų nusidėvėjimo laikotarpis, t. y. nusidėvėjimas buvo baigtas skaičiuoti 2004 m. sausio mėn.

2004 m. sausio mėn. buhalteris, apskaičiavęs šio mėnesio nusidėvėjimo sąnaudas, iš apskaitos registrų nurašė visiškai nusidėvėjusį turtą. Šio turto likvidacinė vertė nebuvo nustatyta.

Atliekant inventorizaciją atkreiptas dėmesys, kad nurašytas automobilis dar tinkamas naudoti, t. y. anksčiau buvo pasirinktas per trumpas jo nudėvėjimo laikotarpis. Todėl nuspręsta atkurti dalį vertės (užregistruoti vadinamąją atmintinę vertę).

Inventorizacijos komisijos pasiūlyta ir įmonės vadovo patvirtinta atmintinė vertė lygi mėnesinei nusidėvėjimo sąnaudų sumai. Todėl šiuo atveju apskaitoje turi būti atstatoma 2004 m. sausio mėn. nurašytam automobiliui sukaupto nusidėvėjimo suma (100 Lt) ir koreguojamos (mažinamos) nusidėvėjimo sąnaudos.

D 12200 Lengvieji automobiliai įsigijimo savikaina 36 100 Lt

K 12207 Lengvųjų automobilių įsigijimo savikainos nusidėvėjimas (-)

36 000 Lt

K 61150 Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo sąnaudos 100 Lt

Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad tokiu pačiu įrašu apskaitoje būtų patikslinta ir ilgalaikio materialiojo turto likutinė vertė, jei būtų nustatyta, kad buvo neteisingai nustatytas turto vieneto nusidėvėjimo laikotarpis ir dėl to buvo per daug priskaičiuota nusidėvėjimo sąnaudų.

Pagal VAS nuostatas reikėtų koreguoti ilgalaikio materialiojo turto sukaupto nusidėvėjimo sumą ir ataskaitinio laikotarpio sąnaudas jas mažinant (tai laikoma apskaitinio įvertinimo tikslinimu), o ne registruoti ypatingąsias pajamas (pagautę).

Taigi išnagrinėjus pavyzdžius galima drąsiai teigti, jog įsigaliojus

VAS inventorizacijos metu nustatytų neatitikimų negalima registruoti naudojant ypatinguosius straipsnius – pagautę ar netekimus. Tik tiksliai nustačius neatitikimų priežastis turi būti taisomos apskaitos klaidos darant įrašus buhalterinės apskaitos registruose.

Visiškai priešinga situacija nei anksčiau nagrinėtos, kai atliekant inventorizaciją nerandamas į apskaitą įtrauktas ilgalaikis turtas. Taip dažniausiai atsitinka, kai turtas pavagiamas arba sunaikinamas dėl stichinės nelaimės, avarijos ir pan. priežasčių. Taip pat turtas gali būti per klaidą nurašytas.

Pavogto ilgalaikio turto nurašymas

Įmonėje atliekant inventorizaciją nerastas spausdintuvas, kurio likutinė vertė – 700 Lt. Tiriant aplinkybes kaltininko rasti nepavyko, tačiau pripažinta, kad jis galėjo būti tik pavogtas. Spausdintuvas nurašomas taip:

D 1237 Kitų įrengimų nusidėvėjimas 300 Lt

D 615 Kitos administracinės sąnaudos 700 Lt

K 1230 Kitų įrengimų įsigijimo savikaina 1000 Lt

Atkreiptinas dėmesys, kad dingusio spausdintuvo likutinė vertė nurašoma didinant veiklos sąnaudas, bet ne netekimus, kaip dažniausiai buvo registruojama iki šiol. Pagal VAS nuostatas netekimams reikėtų priskirti tik atsitiktinių, nebūdingų įvykių rezultatus. Deja, vagysčių tokiems negalėtume priskirti. Tokiu pačiu įrašu būtų registruojamas ir nerastas turtas, jeigu jo dingimo priežasčių nepavyktų nustatyti.

Dėl to, kad nežinoma kokią sąskaitą debetuoti, dažnai inventorizacijos metu rasti trūkumai apskaitoje neregistruojami tol, kol įmonės vadovas nepriima sprendimo, kaip juos padengti. Tokiose situacijose galėtų gelbėti tranzitinių sąskaitų naudojimas, pavyzdžiui, 39 sąskaitų grupę galima papildyti specialia Laukimų sąskaita.

Tai yra tarpinė sąskaita, kurios likutis nepatenka nei į balansą, nei į kitas finansines ataskaitas. Todėl ataskaitinio laikotarpio pabaigoje būtina išanalizavus visą turimą informaciją nuspręsti, į kokią balansinę sąskaitą jos likutį perkelti. Tuo tarpu ataskaitinio laikotarpio metu joje gali būti registruojamos įvairios neaiškios sumos. Anksčiau nagrinėtoje situacijoje, jeigu nustačius spausdintuvo dingimo faktą dar kelias savaites ar mėnesius būtų ieškomas kaltininkas, šį trūkumą pravartu būtų registruoti tokia sąskaitų korespondencija:

D 1237 Kitų įrengimų nusidėvėjimas 300 Lt

D 391 Laukimų sąskaita (inventorizacijos trūkumai) 700 Lt

K 1230 Kitų įrengimų įsigijimo savikaina 1000 Lt

Neradus kaltininko ir nusprendus turtą tiesiog nurašyti, Laukimų sąskaitos likutis būtų perkeltas į sąnaudų sąskaitą.

D 615 Kitos administracinės sąnaudos 700 Lt

K 391 Laukimų sąskaita (inventorizacijos trūkumai) 700 Lt

Nenaudojamo turto nurašymas

Inventorizacijos metu nustatyta, kad apskaitoje kaip nematerialusis turtas vis dar apskaitoma jau nebegaliojanti gamybos licencija. Tiriant šio neatitikimo susidarymo priežastis, nustatyta, kad įmonės buhalteris per klaidą nepriskaičiavo licencijos amortizacijos sąnaudų. Dėl to liko nenurašyta jau negaliojančios licencijos likutinė vertė. Rasta klaida taisoma likutinę licencijos vertę nurašant į tos rūšies sąnaudas, kurioms anksčiau buvo priskiriama licencijos amortizacija:

D 6115 Ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos 300 Lt

D 1138 Patentų, licencijų amortizacija (-)2000 Lt

K 1130 Patentų, licencijų įsigijimo savikaina 2300 Lt

Tokiu įrašu per mažai amortizuota licencijos dalis nurašoma, neatsižvelgiant į tai, ar licencijos amortizacija nebuvo skaičiuota ataskaitinį, ar praeitą ataskaitinį laikotarpį. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad šiuo atveju daryta prielaida, jog 300 Lt suma įmonei nereikšminga, t. y. kad dėl šios klaidos, apskaitos duomenys reikšmingai neiškraipomi.

Tačiau jeigu klaida esminė (dėl kurios praėjusio ar kelių praėjusių laikotarpių finansinė atskaitomybė teisingai neatspindi įmonės finansinės būklės ir veiklos rezultatų), ji turi būti taisoma retrospektyviniu (jeigu taip neįmanoma – perspektyviniu) būdu.

Taigi nurašomo inventorizacijos metu nerasto turto likutinė vertė dažniausiai priskiriama veiklos sąnaudoms. Netekimus galėtume registruoti nebent tuo atveju, jeigu turtą būtume praradę dėl Lietuvą neseniai ištikusio žemės drebėjimo. Tačiau ateityje ir šios galimybės galime netekti, nes siūloma Lietuvą priskirti seisminio aktyvumo sričiai.

Išvados

Kiekvienos įmonės pelningai veiklai reikalingos tokios pagrindinės priemonės, kaip ilgalaikis turtas. Kiekvienas turto objektas turi savininką, kuris turi žinoti šio objekto vertę, būklę bei buvimo vietą. Tam tikslui įmonėje atliekama inventorizacija. Inventorizuojamas visas įmonėje esantis turtas, ir ilgalaikis ir trumpalaikis.

Pagrindinis inventorizacijos tikslas – patikrinti objektus natūra ir sutikrinti rastus rezultatus su buhalterinės apskaitos duomenimis, nustatyti ar naudinga jau visiškai nudėvėtą turtą dar naudoti savo veikloje. Taip pat inventorizacija dar yra ir kaip apsisaugojimas nuo materialiai atsakingų asmenų nesąžiningumo.

Inventorizuojant ilgalaikį turtą, turi būti patikrinta: materialusis bei nematerialusis turtas, investicijos, turtas, gautas pagal panaudos sutartį, turtas, atiduotas naudoti tretiesiems asmenims, nebaigtos statybos darbai.

Atlikus inventorizaciją, jos rezultatus reikia tinkamai įforminti, kaip reglamentuoja Lietuvos norminiai aktai. Taip pat būtų pravartu atlikti ir įmonės buhalterijos reviziją tam, kad nustatyti, ar visi užpajamavimo ir išdavimo dokumentai buvo perduoti į buhalteriją. Nes jei būtų neužregistruotų dokumentų, bet turtas jau perduotas naudoti, tai atliekant inventorizaciją, toks turtas figūruoti kaip perteklius. Ir atvirkščiai, nenurašius nudėvėtą turtą, bet jį nebenaudojant – gautųsi trūkumas.

Jei ištaisius tokias klaidas ir atlikus inventorizacijos rezultatų sutikrinimą su apskaitos duomenimis, vis tiek randami trūkumai, tai išaiškinus situaciją dėl ko tai atsitiko, apskaitoje dažniausiai trūkumai registruojami kaip veiklos sąnaudos, išskyrus tuos atvejus, kai turtas buvo prarastas dėl stichinių nelaimių arba trūkumai priskiriami prie gautinų už turto trūkumus sumų (kai galima išieškoti iš materialiai atsakingo asmens.

Rastas perteklius užpajamuojamas.

Literatūros sąrašas

1. Būdvytienė D. „Kaip atlikti inventorizacija ir dokumentuoti jos rezultatus“, UAB „Pačiolis“, Vilnius, 2004 m.

2. Ivanauskienė A. „Buhalterinės apskaitos pradmenys“, leidykla TEV,

Vilnius, 2004 m.,

3. Valstybės žinios 1996 m. Nr. 74 (1768)

4. Valstybės žinios 1996 m. Nr. 84 (2000), pakeitimai Valstybės žinios

2004 m. Nr. 116 (4321)

5. Valstybės žinios 1997 m. Nr. 78 (2006), pakeitimai Valstybės žinios

2001 m. Nr. 99 (3577)

6. Valstybės žinios 1999 m. Nr. 50 (1622)

7. Valstybės žinios 1999 m. Nr. 59 (1916), 29 str. pakeitimai Valstybės žinios 2002 m. Nr. 54 (2114)

8. Valstybės žinios 2001 m. Nr. 99 (3515), 12 ir 13 str. pakeitimai

Valstybės žinios 2003 m. Nr. 123 (5586)Valstybės žinios 2001 m. Nr. 99

(3515), 18 str. pakeitimai Valstybės žinios 2003 m. Nr. 73 (3347)

9. Valstybės žinios 2002 m. Nr. 64 (2569)

10. Valstybės žinios 2003 m. Nr. 52 (2326)

11. http://www.apskaitosinstitutas.lt

SCHEMOS 1 schema

Inventorizacijos skirstymas

[pic]

2 schema

Inventorizacijos organizavimas

[pic]

3 schema

Pasirengimo inventorizacijai darbai

[pic]

4 schema

Inventorizacijos aprašų sudarymas

[pic]

5 schema

Inventorizacijos byla

[pic]

PRIEDAI 1

priedas

UAB „AGUONA“

ĮSAKYMAS

DĖL INVENTORIZACIJOS KOMISIJOS SUDARYMO

2004-01-04 Nr. V-5

Vilnius

Vykdydamas Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 5 straipsnio ir Kasos darbo organizavimo bei operacijų vykdymo taisyklių 35 punkto reikalavimus,

Sudarau nuolat veikiančią šios sudėties inventorizacijos komisiją:

pirmininkas – Mikas Petraitis, direktoriaus pavaduotojas gamybai;

nariai: 1. Jonas Kalvaitis – vyr. inžinierius,

2. Pranas Mykolaitis – ūkvedys,

3. Janina Jonaitienė – pardavimų vadybininkė,

4. Ona Laukaitienė – buhalterė.

Pavedu šios sudėties komisijai atlikti viso įmonės turto, įskaitant išsinuomotą ir gautą iš trečiųjų asmenų atsakingam saugojimui, ir nuosavybės ketvirtinės inventorizacijas ir metinę inventorizaciją.

Nustatau, kad ketvirtinės inventorizacijos atliekamos kiekvieno ketvirčio antrojo mėnesio 10 d. duomenimis nuo 10 iki 18 d. įmonės darbo valandomis pagal UAB „Aguona“ direktoriaus 1999 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. 313

patvirtintą darbo grafiką. Metinė inventorizacija turi būti atlikta gruodžio 15 dienos duomenimis nuo gruodžio 15 iki 30 d.

Įpareigoju:

šios sudėties komisijai kiekvieno mėnesio 20 – 30 dienomis pasirinktinai atlikti kasoje ir pas atskaitingus asmenis esančių grynųjų pinigų inventorizaciją;

ketvirtinių inventorizacijų aprašus sutikrinti su buhalteriniais duomenimis iki inventorizavimo mėnesio 25 dienos;

inventorizacijos aprašus ir sutikrinimo žiniaraščius pateikti man pasirašyti iki inventorizacijos mėnesio paskutinės darbo dienos;

sutikrinti su buhalteriniais duomenimis;

grynųjų pinigų inventorizacijos aprašus ir sutikrinimo žiniaraščius pateikti man pasirašyti kitą darbo dieną po sutikrinimo su buhalteriniais duomenimis.

Šio įsakymo vykdymą kontroliuosiu asmeniškai.

Direktorius RRim – Rimas Rimaitis

2 priedas

| |Paskutiniojo perduoto į buhalteriją |16 | |

| |Inventorizacija |2004-10-29 8.00 | |

| |Inventorizacija |2004-10-29 8.20 | |

2 priedo tęsinys

Kabinetas Nr. 1 Inventorizacijos aprašo Nr. 1

intarpas (turto buvimo vieta)

1 lapas

ILGALAIKIO NEMATERIALIOJO TURTO

INVENTORIZACIJOS APRAŠAS

|(skaičiais ir žodžiu) |

|Visų lape įrašytų turto |1 (vienas) |

|objektų kiekių suma | |

|(skaičiais ir žodžiu) |

| |ir įrašė į aprašą, todėl inventorizacijos komisijai pretenzijų | |

| |neturiu. Už išvardyto turto išsaugojimą atsakau. | |

| |STum- 2004 10 30 | |

| |(parašas, data) | |

| |ir žodžiu) | |

| |(bendra suma natūrine ir vertine išraiška skaičiais ir žodžiu) | |

| | | | |pardavimų vadybininkė Janina Jonaitienė JJon- | |

| |Laima Narkutė LNark- | |

| |(pareigos, vardas, pavardė, parašas) | |

| |materialiai atsakingų asmenų paaiškinimai, kiti dokumentai) | |

| |materialinės vertybės perduotos mano (mūsų) materialinėn atsakomybėn, | |

| |užpajamuotos, o išduotosios – nurašytos. | |

| |Paskutiniojo perduoto į buhalteriją |16 | |

| |Inventorizacija|2004-10-29 8.20 | |

| |Inventorizacija|2004-10-29 9.50 | |

3 priedo tęsinys

Kabinetas Nr. 1 Inventorizacijos aprašo Nr. 2

intarpas (turto buvimo vieta)

1 lapas

ILGALAIKIO MATERIALIOJO TURTO

INVENTORIZACIJOS APRAŠAS

| |ir įrašė į aprašą, todėl inventorizacijos komisijai pretenzijų | |

| |neturiu. Už išvardyto turto išsaugojimą atsakau. | |

| |STum- 2004 10 30 | |

| |(parašas, data) | |

| |ir žodžiu) | |

| |(bendra suma natūrine ir vertine išraiška skaičiais ir žodžiu) | |

| | | | |pardavimų vadybininkė Janina Jonaitienė JJon- | |

| |Laima Narkutė LNark- | |

| |(pareigos, vardas, pavardė, parašas) | |

| |materialiai atsakingų asmenų paaiškinimai, kiti dokumentai) | |

| |materialinės vertybės perduotos mano (mūsų) materialinėn atsakomybėn, | |

| |užpajamuotos, o išduotosios – nurašytos. | |

| |Paskutiniojo perduoto į buhalteriją |16 | |

| |Inventorizacija|2004-10-29 9.50 | |

| |Inventorizacija|2004-10-29 10.50 | |

4 priedo tęsinys

Kabinetas Nr. 1 Inventorizacijos aprašo Nr. 3

intarpas (turto buvimo vieta)

1 lapas

VERTYBINIŲ POPIERIŲ INVENTORIZACIJOS

APRAŠAS

|i|tyb|popierių |istru| |os |

|l|ini|įsigijimo |ota | | |

|.|ų |dokumentai |apska| | |

|N|pop| |itoje| | |

|r|ier| |data | | |

|.|ių | | | | |

| |pav| | | | |

| |adi| | | | |

| |nim| | | | |

| |as | | | | |

| |(skaičiais ir žodžiu) |

|Visų lape įrašytų turto |2240 (du tūkstančiai du šimtai keturiasdešimt)|

|objektų kiekių suma | |

| (skaičiais ir žodžiu) |

4 priedo tęsinys

| |ir įrašė į aprašą, todėl inventorizacijos komisijai pretenzijų | |

| |neturiu. Už išvardyto turto išsaugojimą atsakau. | |

| |STum- 2004 10 30 | |

| |(parašas, data) | |

| |ir žodžiu) | |

| | keturiasdešimt) | |

| |(bendra suma natūrine ir vertine išraiška skaičiais ir žodžiu) | |

| | | | |pardavimų vadybininkė Janina Jonaitienė JJon- | |

| |Laima Narkutė LNark- | |

| |(pareigos, vardas, pavardė, parašas) | |

| |materialiai atsakingų asmenų paaiškinimai, kiti dokumentai) | |

|debetas |kreditas | |

|2435 |16 |60,00 |

Surašė buhalterė Laima Narkutė LNark-

(pareigos, vardas, pavardė, parašas)

Vadovas Rimas Rimaitis RRim-

(pareigos, vardas, pavardė, parašas)

Vyr. buhalteris Jonas Petraitis JPetr-

(vardas, pavardė, parašas)

[1] Valstybės žinios 1999 m. Nr. 50 (1622)

[2] Ivanauskienė A. „Buhalterinės apskaitos pradmenys“, leidykla TEV,

Vilnius, 2004 m., p 166.

[3] Valstybės žinios 1999 m. Nr. 59 (1916), 29 str. pakeitimai Valstybės žinios 2002 m. Nr. 54 (2114)

[4] Būdvytienė D. „Kaip atlikti inventorizacija ir dokumentuoti jos rezultatus“, UAB „Pačiolis“, Vilnius, 2004 m., p. 13

[5] Valstybės žinios 1996 m. Nr. 74 (1768), aktuali redakcija nuo 2000 m.

gegužės 2 d.

[6] http://www.apskaitosinstitutas.lt

[7] Valstybės žinios 2002 m. Nr. 64 (2569)

[8] Valstybės žinios 2001 m. Nr. 99 (3515), 18 str. pakeitimai Valstybės žinios 2003 m. Nr. 73 (3347)

[9] Valstybės žinios 1997 m. Nr. 78 (2006), pakeitimai Valstybės žinios

2001 m. Nr. 99 (3577)

[10] Valstybės žinios 2003 m. Nr. 52 (2326)

[11] Valstybės žinios 1996 m. Nr. 84 (2000), pakeitimai Valstybės žinios

2004 m. Nr. 116 (4321)

[12] Valstybės žinios 2001 m. Nr. 99 (3515), 12 ir 13 str. pakeitimai

Valstybės žinios 2003 m. Nr. 123 (5586)

Inventorizuojami objektai

Pobūdis

Dokumentinė

Priežastis

NVENTOR

ZAC

Planinė

Priežastinė

Netikėta (neplaninė)

Periodinė

Metinė

Atsargų

Faktinė

Dalinė

Atrankinė

Ištisinė

Apimtis

Ilgalaikio turto

Finansinio turto

Mokėtinų skolų

Kitų objektų

ĮMONĖS VADOVAS

Išleidžia įsakymą apie inventorizacijos komisijos sudarymą

Teikia pasiūlymus dėl inventorizacijos ir buhalterinės ap-skaitos duomenų ne-atitikimo panaikini-mo

Atlieka parengiamuosius darbus: patikrina sutartis su materialiai atsa-

kingais asmenimis; buhalterijos dar-bo organizavimą; organizuoja mata-vimo priemonių patikrą; gauna de-betorinių ir kreditorinių skolų sąra-šus ir kitus reikalingus duomenis; atlieka kitus parengiamuosius dar-bus

Inventorizacijos komisija

Tikrina faktinę būklę, parengia ir perduoda buhalterijai inventorizacijos aprašus

Buhalterija

Sutikrina inventorizacijos aprašus su apskaitos duomenimis; nustačius nukrypimus tikslina apskaitos duo-menis, ištaiso apskaitos klaidas, pri-

reikus sudaro sutikrinimo žinia-raščius ir perduoda juos kartu su in-

ventorizacijos aprašais inventoriza-cijos komisijai

Per 10 dienų bu-halterija įvykdo va-dovo sprendimą – registruoja inven-

torizacijos rezultatus apskaitoje

Vadovo sprendimas dėl inventori-zacijos rezultatų įrašymo į apskaitą perduodamas buhalterijai

VADOVAS

Išleidžia įsakymą

Aprūpina inventorizacijos komisiją priemonėmis, kurių reikia inventorizacijai atlikti

Patikrina, ar su visais materialiai atsakingais asmenimis sudarytos visiškos materialinės atsakomybės sutartys

Patikrina, ar yra įmonėje vadovo įsakymu paskirti atsakingi ir atskaitingi asmenys

Patikrina, ar apskaitos duomenys tvarkomi pagal materialiai atsakingus asmenis

Patikrina, ar atlikta matavimo priemonių patikra

Pasiruošia plombavimui inventorizacijos metu

Organizuoja įmonės skolų suderinimą

Komisija

Apskaičiuoja inventorizuojamo turto likučius pagal įsakyme nurodytos inventorizacijos dienos būklę

Patikrina, ar ilgalaikio materialaus turto objektams suteikti inventoriaus numeriai

Organizuoja materialiai atsakingų asmenų mokymą, nustato analitinės apskaitos duomenų suderinimo su buhalterinės apskaitos duomenimis terminus ir tvarką

Buhalterija

Vyr. buhalteris

Pamoko komisijos narius, kaip atlikti inventorizaciją

TURTO INVENTORIZACIJOS APRAŠAI

Materialiai atsakingas asmuo

J. Jonaitis

Materialiai atsakingas asmuo

P.Petraitis

Materialiai atsakingas asmuo

S.Jurgaitis

Buhalterinės apskaitos sąskaita

Nr. 122

Sandėlis

Turto buvimo vieta

Kab. Nr. 2

Turto buvimo vieta

Ilgalaikis materialusis turtas

Garažas

Turto buvimo vieta

Ilgalaikis materialusis turtas

Kab. Nr. 1

Turto buvimo vieta

Nr. 123

Buhalterinės apskaitos sąskaita

Nr. 121

Buhalterinės apskaitos sąskaita

Nr. 122

Buhalterinės apskaitos sąskaita

Nr. 070

Užbalansinė sąskaita

Įsakymas dėl komisijos sudarymo

BYLA

Vadovo sprendimas dėl inventorizacijos

Inventorizacijos aprašai

Skaičiavimo, svėrimo, matavimo, techninių skaičiavimų lapai

Materialiai atsakingų asmenų pasiaiškinimai

Sutikrinimo žiniaraščiai

Rekomendacijos vadovui

Įvadas

Inventorizacijos esmė ir reglamentavimas

Inventorizacijos rūšys

Inventorizacijos terminai

Inventorizacijos etapai

4.3 Inventorizacijos įforminimas

4.7 Vadovo priimto sprendimo dėl rezultatų registravimo apskaitoje vykdymas

4.7.1 Vadovo sprendimas

4.7.2 Inventorizacijos rezultatų registravimas apskaitoje

Išvados

Literatūros sąrašas

Panašūs darbai

Atsargų inventorizacija

IMT apskaita

Buhalterinė apskaita 2008 m.

Finansinė apskaita

Ilgalaikio turto apskaita

APSKAITA BIUDŽETINĖSE ĮSTAIGOSE