Ilgalaikio turto inventorizacija ir jos rezultatų įforminimas prekybos įmonėse

KLAIPĖDOS VERSLO IR TECHNOLOGIJŲ KOLEGIJA

VERSLO FAKULTETAS

APSKAITOS IR FINANSŲ KATEDRA

ILGALAIKIO TURTO INVENTORIZACIJA IR JOS REZULTATŲ APSKAITA PREKYBOS ĮMONĖSE

Finansinės apskaitos kursinis darbas

Atliko 3 bn gr. studentė

J.Gončarova

2005-04-03

Darbo vadovė

Dėstytoja N. Budzinskienė

2005-......

Klaipėda, 2005

Turinys

Įvadas 3
1. Inventorizacijos esmė ir reglamentavimas 5
2. Inventorizacijos rūšys 6
3. Inventorizacijos terminai 8
4. Inventorizacijos etapai 9

4.1. Pasirengimas inventorizacijai 9

4.2. Ilgalaikio turto inventorizacijos atlikimas 11

4.2.1. Ilgalaikio nematerialaus turto inventorizacijos atlikimas 12

4.2.2. Ilgalaikio materialaus turto inventorizacijos atlikimas 12

4.2.3. Turto, išsinuomoto ar gauto pagal išperkamosios panaudos

sutartis, inventorizacijos atlikimas 14

4.2.4. Investicijų inventorizacijos atlikimas 15

4.2.5. Nebaigtų statybos darbų inventorizacijos atlikimas 15

4.3. Inventorizacijos įforminimas 16

4.4. Inventorizacijos duomenų sutikrinimas su apskaitos duomenimis

19

4.5. Nustatytų apskaitos klaidų išštaisymas 20

4.6. Rezultatų išvedimas 21

4.7. Vadovo priimto sprendimo dėl rezultatų registravimo apskaitoje

vykdymas 22

4.7.1. Vadovo sprendimas 22

4.7.2. Inventorizacijos rezultatų registravimas apskaitoje 23
Išvados 29
Literatūros sąrašas 30
Schemos 31
Priedai 36

ĮVADAS

Ilgalaikis turtas, arba pagrindinės priemonės, yra būtinas visoms
įmonėms bei organizacijoms nepriklausomai nuo jų veiklos pobūdžio.
Įvairioms ūkinės veiklos rūšims reikia įvairaus ilgalaikio turto. Pvz.,
transporto firmai reikalingos transporto priemonės, žemės ūkio įmonei –
žemė, gyvuliai ir kt. Kiekviena įmonė turi tiksliai žinoti, kokio dydžio
turtu ji disponuoja, ir privalo (jeigu ji, aišku, nori pelningai
funkcionuoti) nustatyti optimalų ilgalaikio turto dydį bei struktūrą.
Norint tai atlikti, rreikia kruopščiai tvarkyti įmonės ilgalaikio turto
apskaitą.

Ir nekilnojamasis materialusis turtas, ir kilnojamasis turtas vienodai
svarbūs įmonės prekybinei veiklai. Kilnojamojo turto, t.y. turto,
tiesiogiai susijusio su prekių ar paslaugų prekyba, ir nekilnojamojo turto,
t.y. turto, tiesiogiai nedalyvaujančio prekybos procese, optimalaus
santykio nustatymas – viena iš efektyvaus įmonės d

darbo sąlygų. Be abejo,
šis santykis įvairiose įmonėse gali būti įvairus, tačiau svarbu, kad jis
būtų pasirinktas optimalus.

Įmonės ilgalaikį turtą sudaro:
1. Materialusis turtas

1. Nekilnojamasis turtas

1. Žemė

2. Pastatai

2. Kilnojamasis turtas

1. Transporto priemonės

2. Įvairūs įrenginiai

3. Įmonės baldai
2. Nematerialusis turtas

1. Prestižas

2. Patentai

3. Licenzijos

4. Autorinės teisės

5. Mokslinio tyrimo išlaidos

Viso šio turto reikia normaliam įmonės funkcionavimui.

Įmonės valdymo personalas turi tiksliai ir nuolat žinoti turimo
ilgalaikio turto dydį, jo struktūrą, panaudojimo lygį, turto būklę bei
kitus svarbius duomenis.

Kiekvienas turto objektas turi savininką ir kiekvienas savininkas
stengiasi apsaugoti savo turtą, efektyviai ir tikslingai jį naudoti. Turto
išsaugojimo ir naudojimo užtikrinimu rūpinasi ne vien tik savininkas ar
samdytas įmonės vadovas, bet tam tikslui yra sukurta daugybė kontrolės
sistemų. Tai galima būtų paminėti ir Valstybinę bei vietos savivaldybių
kontrolės tarnybas, Valstybinę mokesčių inspekciją ir jos skyrius, Vidaus
reikalų sistemos tarnybas, Valstybinę saugumo tarnybą ir visą eilę kitų
kontrolės sistemų. Viena iš šios kontrolės sistemos ssudedamųjų dalių yra
turto objektų būvimo įmonėje patikrinimas natūra. Tam tikslui įmonės
vadovas ar savininkas savo įsakymu sudaro inventorizacijos komisiją, kuriai
paveda (vadovaujantis teisės norminiais aktais), patikrinti esantį natūroje
visą įmonės turtą. Turto natūroje inventorizavimas padeda užkirsti kelią
darbuotojų nesąžiningumui, piktnaudžiavimui, turto grobstymui.

INVENTORIZACIJOS ESMĖ IR REGLAMENTAVIMAS

Inventorizacija (lot. inventorium – sąrašas, aprašas) – tai būdas
faktiniams turto likučiams natūra nustatyti ir palyginti su apskaitos
rodikliais. Lyginant duomenis, siekiama atskleisti turto trūkumą arba
perteklių. Inventorizacija privaloma šiais atvejais:

1) prieš metinės atskaitomybės sudarymą;

2) keičiantis materialiai atsakingam asmeniui;

3) po vagysčių, apiplėšimų, piktybinio kenkimo;

4) perkainojant kai kurias materialiųjų vertybių gr

rupes;

5) po stichinės nelaimės, gaisro, audros;

6) bankrutuojant įmonei;

7) darant auditą, teismo, tardymo institucijų reikalavimu;

8) keičiantis nuosavybės formai.

Pagrindinis dokumentas, reglamentuojantis inventorizacijos atlikimo
tvarką, – Inventorizacijos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Vyriausybės
1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719, kuriame išdėstytos inventorizacijos
tvarkos nuostatos[1]. Inventorizacijos tvarka privaloma šioms įmonėms:

1) akcinėms bendrovėms;

2) uždarosioms akcinėms bendrovėms;

3) kooperatyvinėms bendrovėms;

4) žemės ūkio bendrovėms;

5) investicinėms bendrovėms;

6) valstybės įmonėms;

7) savivaldybių įmonėms;

8) viešosioms įstaigoms;

9) visuomeninėms organizacijoms;

10) visų tipų įmonių ir organizacijų junginiams (asociacijoms,

federacijoms, susivienijimams, konfederacijoms);

11) biudžetinėms įstaigoms.

Tvarkos reikalavimai rekomenduojami:

1) individualioms (personalinėms) įmonėms;

2) tikrosioms ūkinėms bendrijoms;

3) komanditinėms (pasitikėjimo) ūkinėms bendrijoms;

4) biurams (kontoroms).

INVENTORIZACIJOS RŪŠYS

Literatūroje inventorizacija skirstoma įvairiai. Vienas iš
inventorizacijos skirstymo būdų pateiktas 1 schemoje[2]. Joje išskiriamos
keturios didelės inventorizacijos grupės:

– pagal priežastį;

– pagal apimtį;

– pagal pobūdį;

– pagal inventorizuojamus objektus.

Pagal priežastį inventorizacija gali būti planinė, priežastinė ir
netikėta (neplaninė).

Planinė inventorizacija atliekama pagal iš anksto sudarytą planą prieš
parengiant metinę finansinę atskaitomybę. Ji gali būti metinė ir periodinė.
Metinės inventorizacijos metu patikrinamas visos įmonės turtas ir nuosavas
kapitalas, įmonės įsipareigojimai pagal visus balanso straipsnius.
Periodinės inventorizacijos metu atliekamas brangaus turto, buitinės
paskirties prekių ir kt. patikrinimas.

Priežastinė inventorizacija atliekama tokiais atvejais:

– keičiantis materialiai atsakingiems asmenims;

– reorganizuojant arba likviduojant įmonę;

– po įsilaužimų, stichinių nelaimių;

– perduodant turtą nuomininkui;

– nusprendus turtą perkainoti.

Netikėtos inventorizacijos atliekamos kontrolės tikslais, gavus
signalus apie turto grobstymą, norint įsitikinti, ar materialiai atsakingi
asmenys sąžiningi. Netikėtai gali būti inventorizuojami pinigai kasoje.

Pagal apimtį inventorizacija gali būti ištisinė, atrankinė ar dalinė.

Per ištisinę inventorizaciją tikrinamas visas įmonės turtas, esantis
įmonėje ir pas trečiuosius asmenis, turtas priimtas saugoti, perdirbti bei
mokėtinos skolos. Inventorizuojami šie objektai:

– nematerialusis turtas;

– materialusis tu

urtas;

– finansinis turtas (investicijos, gautinos skolos, vertybiniai

popieriai);

– atsargos (žaliavos, medžiagos, kuras, pašarai, pagaminta produkcija,

nebaigta gamyba, nebaigta statyba);

– pinigai (kasoje, atsiskaitomojoje sąskaitoje ir kt.);

– trumpalaikiai ir ilgalaikiai įmonės įsipareigojimai;

– kiti objektai.

Atrankinė inventorizacija daroma, kai norima patikrinti vieną balanso
straipsnį, pinigus, atskiras prekes, atskaitingus asmenis ir kt.

Per dalinę inventorizaciją tikrinama kurio nors turto dalis. Tai
susiję su tam tikromis priežastimis, pavyzdžiui, vagyste ar įsilaužimu į
įmonės patalpas.

Pagal pobūdį inventorizacija skirstoma į faktinę ir dokumentinę.

Faktinės inventorizacijos metu turtas yra sveriamas, matuojamas,
skaičiuojamas. Kito turto, įmonės įsipareigojimų, kurių negalima pasverti
ar suskaičiuoti, pavyzdžiui, įmonės skolos, skolos įmonei, atliekamos
dokumentinės inventorizacijos. Jų metu siunčiamas skolų suderinimo aktas
dviem egzemplioriais įmonės skolininkams (debitoriams), prašoma patvirtinti
įmonės apskaitoje užregistruotas sumas.

Dokumentinė inventorizacija atliekama tikrinant įmonės kreditorinį
įsiskolinimą ir kitus įsipareigojimus.

Pagal inventorizuojamus objektus inventorizacija gali būti ilgalaikio
turto, atsargų, finansinio turto, mokėtinų skolų ir kitų objektų.

INVENTORIZACIJOS TERMINAI

Terminų, per kiek laiko turi būti atlikta inventorizacija, norminiai
aktai nenustato. Tačiau kai kurioms įmonėms Inventorizacijos taisyklėse yra
nustatytos anksčiausios atlikimo datos. Žemės ūkio įmonės, kurių veikla yra
sąlygojama gamtos sąlygų, inventorizaciją gali atlikti tuo metu, kai
gatavos produkcijos ir atsargų kiekiai yra mažiausi, bet ne anksčiau kaip
ataskaitinių metų birželio 30 dieną.

Visos kitos įmonės, įstaigos ir organizacijos savo turtą
inventorizuoja pačių pasirinktu laiku, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad
inventorizacijos duomenimis turi būti pagrįsti metinės atskaitomybės
duomenys, parankiausias laikas inventorizacijai – paskutinis metų
ketvirtis. Metinė inventorizacija gali būti atliekama ir prasidėjus k

kitiems
kalendoriniams metams, kai norima jos duomenis maksimaliai priartinti prie
atskaitomybės duomenų. Tačiau tokiu atveju negali būti imami vėlesni nei
gruodžio 31 dienos buhalterinės apskaitos duomenys, o inventorizaciją
rekomenduojama atlikti per 2–3 pirmąsias metų savaites.

Įmonės, kurioms pagal jų veiklą reglamentuojančius norminius aktus
privalomas auditas arba kurios atlieka auditą savo iniciatyva, metinės
inventorizacijos teminus turi suderinti su auditą atliekančia įmone, nes LR
audito įstatymo[3] 29 straipsnio 1 dalies 2 punkte auditoriui suteikta
teisė reikalauti, kad audituojamoje įmonėje būtų atlikta inventorizacija, o
20 nacionaliniame audito standarte, patvirtintame Visuotiniame Lietuvos
auditorių rūmų susirinkime 2003 m. vasario 28 d., inventorizacija yra
numatyta kaip vienas iš audito įrodymų.

INVENTORIZACIJOS ETAPAI

Inventorizacija, ypač didelėse, daug turto turinčiose įmonėse, gali
trukti gana ilgai – iki kelių mėnesių. Norint šį procesą paspartinti,
tikslinga inventorizacijos darbus suskirstyti į kelis etapus. Jų trukmė
turi būti nustatyta vadovo įsakymu.

Pagrindiniai inventorizacijos etapai:

1) pasirengimas;

2) tikrinimas natūra;

3) inventorizacijos duomenų sutikrinimas su apskaitos duomenimis;

4) nustatytų apskaitos klaidų ištaisymas;

5) rezultatų išvedimas;

6) vadovo priimto sprendimo dėl rezultatų registravimo apskaitoje

vykdymas.

Atsižvelgiant į įmonės poreikius, šie etapai gali būti detalizuojami
dar smulkiau. Tikrinimą natūra sudaro du etapai – ilgalaikio materialiojo
turto tikrinimas ir dokumentų tikrinimas. Šie darbai gali būti atliekami
nuosekliai, kai įmonėje sudaryta viena komisija, ir lygiagrečiai, kai
sudaromos kelios nedidelės komisijos, kurios atlieka atskirus
inventorizacijos darbus, o jų veiklą koordinuoja centrinė komisija.

Bendra inventorizacijos organizavimo ir vykdymo eiga pavaizduota 2
schemoje[4].

1 Pasirengimas inventorizacijai

Inventorizacija įmonėje prasideda nuo vadovo įsakymo. Atsižvelgiant į
tai, kaip dažnai įmonėje atliekamos inventorizacijos, vadovas savo įsakymu
gali sudaryti nuolat veikiančią inventorizacijos komisiją arba komisiją tik
vienai konkrečiai inventorizacijai atlikti. Sudaryti nuolat veikiančią
komisiją ypač patogu įmonėse, kur inventorizuojama periodiškai. Nuolatinę
inventorizacijos komisiją pravartu sudaryti visose įmonėse, turinčiose daug
materialiai atsakingų asmenų, plėtojančių veiklą filialuose, taip pat tose
įmonėse, kuriose didelė materialiai atsakingų asmenų kaita.

Sudarant nuolat veikiančią inventorizacijos komisiją, įsakymas
paprastai rašomas ūkinių metų pradžioje. Jame būtinai nurodoma, kokias
inventorizacijas ir kada ši komisija atliks. Jeigu dėl nenumatytų
aplinkybių (tarkime, materialiai atsakingų asmenų pasikeitimas, stichinė
nelaimė ar vagystė) reikia atlikti įsakyme nenumatyta inventorizaciją,
rašomas atskiras įsakymas, kuriuo nuolat veikiančiai komisijai pavedama
atlikti tokią neplanuotą inventorizaciją.

Didelėse, turinčiose daug turto įmonėse inventorizacijai atlikti
sudaromos kelios komisijos, kurių darbą koordinuoja centrinė komisija.
Atskiros inventorizacijos komisijos gali būti sudaromos ir tuomet, kai
įmonė vykdo savo veiklą struktūriniuose padaliniuose ar filialuose. Į tokią
komisiją siūloma įtraukti centrinės komisijos narį arba buhalterijos
darbuotoją.

Visais atvejais vadovo įsakyme dėl inventorizacijos komisijos sudarymo
turi būti nurodoma:

1) komisijos pirmininko ir narių vardai, pavardės bei pareigos;

2) konkreti data, pagal kurios duomenis buhalterinėje apskaitoje

atliekama inventorizacija;

3) inventorizacijos pradžios ir pabaigos laikas;

4) pavedimas inventorizacijos faktą įforminti dokumentais.

Be šių punktų, įsakyme dar rekomenduojama nurodyti:

1) inventorizacijos apimtį (ištisinė, atrankinė, dalinė), atlikimo

vietą (keičiantis materialiai atsakingiems asmenims, vagystės ar

kitais atvejais);

2) sutikrinimo žiniaraščių sudarymo datą;

3) inventorizacijos aprašų ir sutikrinimo žiniaraščių pateikimo

vadovui datą.

Be to, kiekviena įmonė įsakyme gali aptarti ir kitas tik jai aktualias
sąlygas bei reikalavimus. Įsakymo pavyzdys pateiktas 1 priede. Praktiškai
įsakyme turi būti nurodyti visi veiksmai, kuriuos turi atlikti
inventorizacijos komisija, terminai, kaip reikalaujama Inventorizacijos
taisyklėse, ir papildomi reikalavimai inventorizacijos dokumentams sudaryti
bei pateikti įmonės vadovui.

Su vadovo įsakymu dėl inventorizacijos komisijos sudarymo turi būti
supažindinami visi į ją įtrukti darbuotojai ir materialiai atsakingi bei
atskaitingi asmenys. Tai parankiausia padaryti atskirame pasitarime ar
susirinkime.

Prieš pradedama inventorizaciją, komisija privalo išsiaiškinti:

1) ar visi darbuotojai, kurių darbas susijęs su materialinių vertybių

ir kito įmonės turto gavimu, išdavimu, saugojimu, tai atlieka

vadovo raštiško įsakymo pavedimu;

2) ar su visais darbuotojais, dirbančiais su įmonės turto įsigijimu,

gavimu, saugojimu, išdavimu susijusį darbą, sudarytos materialinės

atsakomybės sutartys, o kai sudaryti visiškos materialinės

atsakomybės sutartis nėra galimybės, nes įmonėje nėra sudaryta ir

patvirtinta kolektyvinė sutartis, – ar materialinės atsakomybės

ribos aptartos darbuotojų darbo sutartyse;

3) ar atlikta įmonėje naudojamų ilgio ir svorio matavimo priemonių

privalomoji patikra pagal LR metrologijos įstatymo[5] 13 straipsnio

nuostatas;

4) ar buhalterinės apskaitos duomenys leidžia nustatyti kiekvieno

materialiai atsakingo asmens atsakomybėje esančio materialiojo

turto kiekį ir vertę;

5) ar yra viso priemonės turtui tikrinti (matavimo priemonės,

perkėlimo įranga), ar pakaks personalo matuojamam bei sveriamam

turtui patikrinti.

Inventorizacijos komisija vadovauja pasirengimo darbams, tačiau juose
dalyvauja beveik visi įmonės skyriai. Ypač daug darbų tenka buhalterijai,
nes turi būti atliekama tam tikra revizija, kad būtų galima atsakyti į
iškeltus aukščiau klausimus. Pasirengimo inventorizacijai darbai ir jų seka
vaizduojama 3 schemoje.

Iki įsakyme nurodytos inventorizacijos pradžios datos būtina
apsirūpinti inventorizacijai įforminti reikalingais blankais. Jų galima
įsigyti apskaitos blankais prekiaujančiose įmonėse arba pasigaminti
įmonėje. Būtina patikrinti, ar įsigyjamuose blankuose yra visi
Inventorizacijos taisyklėse išvardyti rekvizitai. Gaminamuose įmonėje
blankuose taip pat privalo būti visi reikalaujami rekvizitai.

LR Vyriausybės patvirtintos Inventorizacijos taisyklės inventorizacijų
aprašų formos nereglamentuoja, tik nurodo, kokie privalomieji rekvizitai
juose turi būti.

Vadovaujantis Inventorizacijos taisyklių 55 punkto reikalavimais,
atskiri aprašai sudaromi pagal šiuos požymius:

1) turto buvimo vieta;

2) inventorizacijos metu gautas turtas;

3) inventorizacijos metu išduotas turtas;

4) materialiai atsakingas asmuo;

5) buhalterinės apskaitos sąskaita, kurioje turtas apskaitomas;

6) išsinuomotas turtas;

7) nuomojamas turtas;

8) sugedęs ir netinkamas naudoti turtas;

9) priimtas perdirbti, saugoti, perduoti ar parduoti turtas.

2 Ilgalaikio turto inventorizacijos atlikimas

Ilgalaikio turto inventorizacijos objektas yra visas įmonėje
apskaitomas materialusis ir nematerialusis turtas, įskaitant investicijas
ir nebaigtą statybą. Pelno siekiančiose įmonėse pagal 12 Verslo apskaitos
standartą „Ilgalaikis materialusis turtas“[6] įmonių ilgalaikiam turtui
priskiriami turto objektai, kurie veikloje naudojami ilgiau kaip metus ir
jų vieneto įsigijimo (pasigaminimo) savikaina yra lygi ar didesnė už įmonės
nusistatytą minimalią ilgalaikio materialiojo turto vertę. Šis turtas
apskaitomas ilgalaikio turto apskaitai skirtose sąskaitose. Ilgalaikio
nematerialiojo ir materialiojo turto inventorizacija atliekama
vadovaujantis Inventorizacijos taisyklių 18–27 ir 48–49 punktų nuostatomis.
Individualios įmonės, tikrosios ūkinės bendrijos ir komanditinės ūkinės
bendrijos jų nuosavybei priklausantį ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį
turtą gali inventorizuoti ir nesilaikydamos šių taisyklių reikalavimų.

Įmonių ilgalaikis nematerialusis turtas įmonėse pripažįstamas ir
apskaitomas vadovaujantis 13 Verslo apskaitos standarto nuostatomis.

1 Ilgalaikio nematerialaus turto inventorizacijos atlikimas

Inventorizuodama ilgalaikį nematerialųjį turtą, inventorizacijos
komisija turi patikrinti jo atsiradimo įmonėje pagrįstumą. Tuo tikslu
revizuojami ilgalaikio nematerialiojo turto įsigijimo pirminiai dokumentai:
sutartys, sąskaitos, pajamavimo dokumentai. Todėl inventorizacijos metu
būtina patikslinti, ar tas turtas visiškai amortizuotas, kad nebūtų
nepagrįstai skaičiuojamos amortizacijos sumos, taip didinant sąnaudas, arba
kad tie priskaitymai būtų teisingai priskiriami atitinkamiems laikotarpiams
tiek finansinėje, tiek mokesčių apskaitoje.

Inventorizuojant tokį ilgalaikį nematerialųjį turtą kaip teisės į
prekių ženklus, licenzijos, rekomenduojama, tikrinant įsigijimo dokumentus,
išsiaiškinti, ar užsienio šalių įmonėms išmokėtos sumos buvo apmokestintos
pelno mokesčiu prie šaltinio pagal Pelno mokesčio įstatymo nuostatas.

Inventorizacijos taisyklių 51 punkte nustatyta, kad inventorizacija
įforminama sudarant inventorizacijos aprašus (2 priedas). Vienas iš
privalomųjų inventorizacijos aprašo rekvizitų yra materialiai atsakingo
asmens pareigos, vardas, pavardė ir parašas, taip pat šio asmens raštiškas
patvirtinimas, kad turtą po inventorizacijos pasižada saugoti ir prisiima
atsakomybę. Todėl, sudarant įmonės nematerialiojo turto inventorizacijos
aprašus, kyla klausimas, kas įmonėje gali ar turi būti materialiai
atsakingas, pavyzdžiui, už kompiuterių programas ar keliasdešimt tūkstančių
litų kainavusią teisę naudoti užsienio įmonės prekių ženklą. Pagal Darbo
kodekso 253[7] straipsnio nuostatas materialinė atsakomybė atsiranda dėl
turto ar vertybių neišsaugojimo ar žalos, padarytos asmenų veiksmais.
Nematerialusis turtas, įregistruotas apskaitoje kaip prestižas ar teisė
naudotis prekių ženklais įmonėje yra amortizuojamas per gana trumpą laiką
ir įmonės negali šio turto kaip nors prarasti.

2 Ilgalaikio materialaus turto inventorizacijos atlikimas

Ilgalaikio materialiojo turto inventorizaciją reglamentuoja
Inventorizacijos taisyklių 18–27 punktai. Pagrindiniai šio turto
inventorizacijos reikalavimai:
Kiekvienas ilgalaikio materialiojo turto objektas turi būti apžiūrėtas,
įskaitant atskiras jo dalis.
Į inventorizacijos aprašus ilgalaikio materialiojo turto objektai įrašomi
pavieniui.
Nurodoma ilgalaikio materialiojo turto objekto paskirtis, inventoriaus
numeris.

Jeigu įmonėje ilgalaikio materialiojo turto yra daug, inventorizacijai
turi būti skiriama pakankamai laiko, kad komisijos nariai galėtų kiekvieną
objektą apžiūrėti natūra. Negalima įrašyti į aprašus turto objektų, kurie
„kažkur yra“ pagal materialiai atsakingo asmens žodinį pareiškimą.
Inventorizacijos taisyklių 22 punkte reikalaujama kiekvieną ilgalaikio
materialiojo turto objektą įrašyti į aprašus atskirą eilute, nepaisant to,
kad įmonėje tokių vienarūšių turto objektų yra daug (3 priedas). Taigi,
jeigu įmonėje yra 10 rašomųjų stalų, pirktų vienu metu iš vieno tiekėjo,
jie visi turi būti įrašomi į aprašą atskirai, per 10 eilučių. Reikia
nepamiršti ir reikalavimo nurodyti ilgalaikio materialiojo turto objektų
inventoriaus numerius. Nors jų suteikimo tvarka norminiuose aktuose nėra
išsamiai apibrėžta (išskyrus Inventorizacijos taisyklių 23 punktą, kuriame
nurodyta, kad inventoriaus numeris suteikiamas atiduodant ilgalaikį
materialųjį turtą naudoti ir negali būti keičiamas visą jo naudojimo
laiką), šis reikalavimas, įdėjus šiek tiek darbo sąnaudų, nesunkiai
įgyvendinamas per pirmą inventorizaciją. Paskui belieka nepamiršti
inventoriaus numerį suteikti kiekvienam naujai įsigytam ilgalaikio
materialiojo turto objektui nuo 1 didėjančia tvarka pagal sąskaitas,
kuriose jis apskaitomas. Kaip skiriamasis ženklas inventoriaus numeryje
gali būti pagrindinės sąskaitos numeris, pagaminimo metų paskutiniai du
skaitmenys ir ilgalaikio materialiojo turto objekto eilės numeris įmonėje.

Sakykime, kad UAB „Aguona“ 10 rašomųjų stalų yra apskaitomi 126
sąskaitoje, jie pagaminti 1999 metais ir yra patys pirmieji įmonėje įsigyti
ilgalaikio materialiojo turto objektai. Stalams įmonė suteikė tokius
numerius: 12699001, 12699002, 12699003, ., 12699010.

Be minėtų pagrindinių reikalavimų, inventorizacijos metu į aprašą turi
būti įtraukiami ir papildomi duomenys apie šiuos ilgalaikio materialiojo
turto objektus – mašinas, transporto priemones, įrangą, įrankius ir kitus
įrengimus: pagaminimo metai, turto objekto paskirtis, konstrukcija,
galingumas. Taigi ilgalaikio materialiojo turto apskaita turi būti tvarkoma
taip, kad visus šiuos rekvizitus būtų galima inventorizacijos metu įrašyti
į aprašus, kaip to reikalaujama Inventorizacijos taisyklėse.

Šiuos duomenis leidžiama inventorizacijos metu įrašyti, jeigu
apskaitoje iki inventorizacijos pradžios jie nebuvo įregistruoti.

Taip pat inventorizacijos metu leidžiama patikslinti duomenis apie
turtą, jei po paskutinės inventorizacijos buvo atlikti remonto ar
rekonstrukcijos darbai arba jeigu pasikeitė turto paskirtis.

Inventorizacijos metu patikrinama, ar nusidėvėjusį ilgalaikį
materialųjį turtą tikslinga toliau eksploatuoti. Tokie turto objektai
registruojami atskirame apraše, papildomai nurodant nusidėvėjimo laipsnį,
jeigu turtas ne visai nudėvėtas, ir netinkamumo priežastį.

Turto, kuris įmonėje būna tik tam tikrą laiką, pavyzdžiui, išsiunčiamų
vežti krovinių ar keleivių įmonės transporto priemonių, inventorizacija
atliekama iki išvykimo iš įmonės arba grįžus. Inventorizuojant ilgalaikį
materialųjį turtą, pravartu patikrinti, ar nustatyta visų turto objektų
likvidacinė vertė. Iki 1998 m. rugsėjo 1 d. toks reikalavimas teisės
aktuose, reglamentuojančiuose ilgalaikio turto apskaitą, nebuvo nustatytas.
Tačiau visiškai nudėvėtas turtas, kurio likutinė vertė – 0, tiesiog
dingsta, ypač tvarkant apskaitą kompiuteriais. Tiems turto objektams, kurie
įsigyti iki LR Vyriausybės 1998 m. liepos 30 d. nutarimo Nr. 955
įsigaliojimo, t.y. iki 1998 m. rugsėjo 1 d. rekomenduojama atstatyti
likvidacinę vertę (dar galima vadinti atmintine verte).

3 Turto, išsinuomoto ar gauto pagal išperkamosios panaudos sutartis,

inventorizacijos atlikimas

Turtas, kurį įmonė yra įsigijusi pagal išperkamosios nuomos sutartis,
inventorizuojamas taip pat kaip ir nuosavas, tik sudaromas atskiras
aprašas.

Jeigu dalį savo ilgalaikio materialiojo turto įmonė yra išnuomojusi ar
atidavusi naudoti pagal panaudos sutartį, toks turtas nuo 2004 metų turi
būti apskaitomas vadovaujantis 20 Verslo apskaitos standarto 30–57 punktų
nuostatomis.

Tokiam turtui apskaityti tikslinga išskirti atskiras sąskaitas įmonės
sąskaitų plane. Šio turto inventorizacija įmonėje atliekama sudarant
inventorizacijos aprašus iš sutarčių ir turto perdavimo pagal sutartis aktų
duomenų (buhalterinės apskaitos duomenų). Gauti iš turto naudotojo
inventorizacijos aprašai (iš kiekvieno naudotojo atskirai) turi būti
sutikrinami su pagal sutartis ir turto perdavimo aktus atliktos
inventorizacijos duomenimis, o nustačius neatitikimus sudaromas sutikrinimo
žiniaraštis ir imamasis veiksmų neatitikimų priežastims išsiaiškinti ir
joms pašalinti.

Tokio turto inventorizacijos aprašai sudaromi trimis egzemplioriais ir
atskirai pagal kiekvieną turto savininką. Jeigu iš vieno turto savininko
išnuomoti turto objektai priklauso kelių materialiai atsakingų asmenų
atsakomybei, inventorizacijos aprašai sudaromi atskirai kiekvieno
materialiai atsakingo asmens atsakomybei priklausančiam turtui. Kaip
papildomas rekvizitas išsinuomoto ar naudojamo pagal panaudos sutartis
ilgalaikio materialiojo turto inventorizacijos aprašuose turi būti
nurodomas sutarties pabaigos laikas. Jeigu inventorizacijos metu nustatoma,
kad sutartis yra pasibaigusi, būtina ją atnaujinti arba aptarti turto
grąžinimo klausimus. Inventorizacijos baigimo dieną pirmasis aprašo
egzempliorius atiduodamas į buhalteriją, antrasis išsiunčiamas turto
savininkui, trečiasis atiduodamas materialiai atsakingam asmeniui.

Nors viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos apskaitos instituto
standartų tarybos 2004 m. sausio 7 d. nutarimu Nr. 2 patvirtintame
Pavyzdiniame sąskaitų plane 0 klasės sąskaitos nenumatytos, manoma, kad,
netikslinga jų atsisakyti ir kaip anksčiau išsinuomotą ar naudojamą pagal
panaudos sutartis turtą apskaityti 0 klasės sąskaitose. Gavus turtą pagal
turto priėmimo aktą, apskaitoje registruojama tokia ūkinė operacija:

D 070 Ilgalaikės teisės naudotis turtu

K 071 Nuomos kreditoriai

Reikėtų atskirai aptarti tolesnį bendradarbiavimą su turto savininku.
Gali būti kad, inventorizacijos aprašo duomenis sutikrinus su 07 sąskaitos
Trečiųjų asmens turtas įmonėje duomenimis, paaiškėja, kad yra neatitikimų,
arba turto savininkas, gautąjį aprašą sutikrinęs su savo išnuomoto
(atiduoto pagal panaudos sutartį) turto inventorizacijos aprašu, juos
nustato. Tokiu atveju įmonės turėtų išsiaiškinti neatitikimus, surašydamos
atskirus aktus, taip pat turi būti patikslintos nuomos (panaudos) sutartys
ir turto perdavimo aktai. Dėl išsinuomoto (gauto pagal panaudos sutartį)
turto materialiai atsakingas asmuo turi rašyti pasiaiškinimą.

4 Investicijų inventorizacijos atlikimas

Yra nustatyta ir ilgalaikio turto – investicijų – inventorizacija. Jos
metu pirmiausia tikrinami dokumentai – sutartys, mokėjimo dokumentai. Jeigu
buvo investuojama į vertybinius popierius, tikrinama jų nominalioji ir
įsigijimo vertės. Inventorizuojant investicijas, vykdomas per finansų
maklerio kontoras, rekomenduojama gauti jų patvirtinimą apie investavimo
rezultatus inventorizacijos atlikimo dienos duomenimis. Šios
inventorizacijos rezultatai taip pat turi būti įforminami surašant
inventorizacijos aprašus su privalomaisiais rekvizitais (4 priedas).

5 Nebaigtų statybos darbų inventorizacijos atlikimas

Prie ilgalaikio turto įmonėse priskiriami nebaigti statybos darbai
tiek pas užsakovus, tiek pačiose įmonėse, kai šiuos darbus įmonė atlieka
savo jėgomis. Pagal Inventorizacijos taisyklių reikalavimus statybos įmonės
nebaigta statyba, atliekama užsakovams, inventorizuoja nustatydamos
nebaigtų darbų apimtį. Tuo tikslu tikrinamos rangos sutartys, darbų
priėmimo – perdavimo aktai, gali būti atliekami objekto matavimai,
peržiūrimos sąmatos. Taip pat gera proga išsiaiškinti atliktų darbų kokybę,
pasitikrinti, ar nėra prirašymų ir kitų pažeidimų. Šiuo atveju nebaigtos
statybos inventorizacija būtų tikslingiau vadinti įsipareigojimų
inventorizacija, nes svarbiausias dalykas yra pasitikrinti, ką dar reikės
atlikti pagal pasirašytą rangos sutartį.

Įmonės – statybų užsakovės – nebaigtą statybą inventorizuoja
tikrindamos rangovo atliktų darbų apimtis. Tuo tikslu gali būti iš naujo
matuojami ir apskaičiuojami atlikti darbai, kurių atlikimo – priėmimo aktus
rangovas jau buvo pateikęs. Inventorizuojant šiuos nebaigtos statybos
darbus, taip pat galima įvertinti atliktų darbų kokybę, išsiaiškinti
prirašymus. Tokia pat tvarka inventorizuojami nebaigtos statybos darbai,
kuriuos įmonė atlieka savo jėgomis, nesudarydama rangos sutarčių.

Nebaigtos statybos inventorizacija įforminama taip pat, kaip ir viso
ilgalaikio turto inventorizacija, surašant jos aprašą. Reikalaujama
ilgalaikio materialiojo turto objektus įrašyti į aprašus pavieniui. Todėl
inventorizuojant nebaigtą statybą, rekomenduojama į aprašus rašyti
konkrečius darbus objekte, pavyzdžiui, tinkavimas, grindų klojimas, sienų
dažymas. Inventorizuojant nebaigtą statybą, kyla jau aptarta materialiai
atsakingo asmens problema: darbų vykdytojai ar aikštelių viršininkai
materialiai atsako už medžiagas ir įrangą, naudojamą atliekant darbus, o ne
už patį objektą.

4.3. Inventorizacijos įforminimas

Inventorizacijos taisyklių 51 punkte nustatyta, kad inventorizacijos
rezultatai įforminami surašant inventorizacijos aprašą, o 52, 53 ir 54
punktuose išvardyti privalomieji šių dokumentų rekvizitai:
įmonės pavadinimas;
dokumento pavadinimas;
sudarymo vieta;
sudarymo pradžios data;
sudarymo pabaigos data;
turto objektų pavadinimai;
matavimo rodikliai;
kiekis;
kaina;
suma;
inventorizacijos komisijos narių vardai, pavardės, pareigos ir parašai;
materialiai atsakingo asmens vardas, pavardė, pareigos ir parašas.

Atliekant inventorizaciją be apskaitos duomenų, kai tik surašomi turto
saugojimo vietose rastų turto objektų pavadinimai bei kiekiai, 9 ir 10
rekvizito aprašuose gali nebūti.

Be šių rekvizitų, kaip privalomasis rekvizitas turi būti raštiškas
patvirtinimas, kad pajamų ir išlaidų dokumentai, nurodant pastarųjų datas
ir numerius, atiduoti į buhalteriją, neužpajamuoto ir nenurašyto turto
nėra, įrašas „Visą šiame inventorizacijos apraše išvardytą turtą komisiją,
man dalyvaujant, patikrino natūra ir įrašė į aprašą, todėl inventorizacijos
komisijai pretenzijų neturiu. Už išvardyto turto išsaugojimą atsakau“ ir
materialiai atsakingo asmens parašas. Jeigu materialiai atsakingas asmuo
nesutinka su kai kuriais inventorizacijos apraše įrašytais duomenimis, tai
turi būti aptarta atskirai, ir prie inventorizacijos aprašo pridedamas
raštiškas materialiai atsakingo asmens pasiaiškinimas.

Inventorizuojant atskiras turto grupes, inventorizacijos aprašuose
turi būti nurodomi papildomi rekvizitai. Ilgalaikio turto inventorizacijos
aprašuose papildomai įrašoma:
turto objekto inventoriaus numeris;
trumpa techninė charakteristika;
pagaminimo metai;
naudojimo pradžios metai ir mėnuo.

Vertybinių popierių inventorizacijos aprašuose papildomai nurodoma jų
nominalioji vertė ir įsigijimo savikaina.

Jeigu inventorizacija atliekama keičiantis materialiai atsakingiems
asmenims, privalomieji rekvizitai aprašuose papildomi perduodančio ir
priimančio asmenų vardais, pavardėmis, pareigomis ir parašais,
patvirtinančiais, kad vienas jų apraše išvardytą turtą perdavė, o kitas –
priėmė.

Pagal kiekvieną turto buvimo vietą sudaromi atskiri aprašai, t.y. į
vieną aprašą surašomi tik konkrečioje turto buvimo vietoje rasti turto
objektai: pavyzdžiui, kabinetas Nr. 1, sandėlis ir t.t. Tai numatyta
inventorizacijos taisyklių 55 punkte.

Atskiri aprašai sudaromi pagal buhalterinės apskaitos sąskaitas. Jeigu
vienas materialiai atsakingas asmuo atsako už įvairų turtą, tarkime, jo
atsakomybei priklauso pastatai, staklės, įvairūs įrengimai, transporto
priemonės, tai inventorizuojant šis turtas įrašomas į atskirus aprašus
pagal sąskaitas, kuriose yra apskaitomas. Negalima į vieną aprašą įrašyti
kelių asmenų atsakomybei priklausančių turto objektų, nors jie ir
apskaitomi vienoje sąskaitoje.

Inventorizacijos aprašų sudarymas pagal Inventorizacijos taisyklių
reikalavimus pavaizduotas 4 schemoje.

Iš schemos matyti, kad atskiri aprašai sudaromi inventorizuojant
išnuomotą (perduotą pagal panaudos sutartį) ar išsinuomotą turtą, priimtą
perdirbti, perduoti ar parduoti turtą. Tai numatyta Inventorizacijos
taisyklių 55 punkte.

Inventorizuojant patikrinama, ar turtas nesugedęs, nustatoma, ar
tikslinga kai kuriuos turto vienetus toliau naudoti dėl didelio (visiško)
nusidėvėjimo ar gedimų. Tokie turto objektai surašomi į atskirus aprašus.

Inventorizacijos aprašai surašomi dviem egzemplioriais (pagal
Inventorizacijos taisyklių 56 punktą). Keičiantis materialiai atsakingiems
asmenims, rekomenduojama sudaryti tris egzempliorius. Inventorizuojant
gautą iš trečiųjų asmenų ar jiems perduotą turtą, reikalaujama
inventorizacijos aprašus sudaryti trimis egzemplioriais. Rašyti reikia
aiškiai, įskaitomas, netrinti ir nebraukyti. Jeigu skaičiuojant suklystama
ir į inventorizacijos aprašą įrašomi neteisingi duomenys, taisymai visuose
aprašo egzemplioriuose turi būti paaiškinti ir asmeniškai pasirašyti
inventorizacijos komisijos narių ir materialiai atsakingų asmenų, kaip
nurodyta Buhalterinės apskaitos įstatymo[8] 18 straipsnyje.

Dar viena šiuolaikiška kalkinio popieriaus alternatyva –
inventorizacijos aprašų bei sutikrinimo žiniaraščių parengimas kompiuterine
technika. Kadangi pastaruoju metu daugelis įmonių apskaitą tvarko
kompiuterių programomis, inventorizacijos aprašus galima sudaryti ir
techninėmis priemonėmis.

Kompiuterine technika inventorizuojamų objektų duomenys gali būti
kaupiami dviem pagrindiniais būdais: kompiuterių klaviatūromis arba
brūkšninių kodų skaitytuvais. Pirmasis duomenų kaupimo būdas gali būti
taikomas bet kokio tipo objektams – materialiesiems ir nematerialiesiems –
inventorizuoti, antrasis – tik materialiojo turto objektams. Taikant
pirmąjį duomenų kaupimo (įvedimo) būdą, pasirengimo inventorizacijai etape
buhalterijoje (arba ten, kur tvarkoma analitinė apskaita – atsižvelgiant į
įmonėje taikomas apskaitos organizavimo sistemas) turėtų būti spausdinami
nevisiškai užpildyti inventorizacijos aprašai (kad atskirtume nuo galutinių
inventorizacijos aprašų, būtų galima juos vadinti aprašais
inventorizacijai). Aprašuose inventorizacijai kompiuteriais užpildoma
dauguma inventorizacijos aprašų rekvizitų, paliekant neišspausdintus kiekį,
sumą bei inventorizacijos komisijos narių ir materialiai atsakingų asmenų
parašus atitinkamose vietose. Materialiųjų objektų arba pirminių dokumentų
tikrinimo metu inventorizacijos komisija rankiniu būdu pildo trūkstamus
rekvizitus. Prireikus ranka arba kompiuterizuotai sudaromi papildomai
aptikto sugedusio ar netinkamo naudoti turto inventorizacijos aprašai.

Mažmeninės prekybos parduotuvėse bei didmeninės prekybos įmonių
sandėliuose prekėms identifikuoti naudojamas brūkšninis kodavimas. Tai
įmanoma įmonėje įdiegus automatizuotą apskaitos sistemą: įrengus
kompiuterių tinklus, aprūpinus materialiai atsakingus asmenis ir
inventorizacijos komisiją brūkšninių kodų skaitymo įrenginiais bei
instaliavus atitinkamą programinę įrangą. Be kita ko, etiketės su
brūkšniniais kodais gali būti sėkmingai taikomos inventorizuojant ne tik
atsargas, bet ir ilgalaikį materialųjį turtą; tam įmonėje būtų reikalinga
įranga šioms etiketėms spausdinti.

Kai inventorizacijos duomenims kaupti naudojami brūkšninių kodų
skaitytuvai, kiek pasikeičia inventorizacijos aprašų pildymo technologija.
Tampa nereikalingas aprašų inventorizacijai išankstinis parengimas.
Inventorizacijos aprašai suformuojami kompiuterių atmintyje, prieš tai
nuosekliai nuskaitant inventorizuojamų objektų kodus brūkšninių kodų
skaitytuvais. Kompiuteriu sudaryti inventorizacijos aprašai išspausdinami,
o komisijos nariams ir materialiai atsakingiems asmenims belieka šiuos
aprašus pasirašyti – visus kitus reikiamus rekvizitus užpildo programinė
įranga.

Tai, kad inventorizacija bus atliekama ir aprašai sudaromi
kompiuterine technika, turėtų būti aptarta vadovo įsakyme ar pirmame
inventorizacijos komisijos posėdyje.

Visi įrašai, kuriais turto objektai įregistruojami inventorizacijos
apraše, turi būti sunumeruoti didėjančia tvarka. Inventorizacijos aprašai,
sudaromi vienam materialiai asmeniui, numeruojami nuo 1 didėjančia tvarka.

Užpildžius kiekvieną inventorizacijos aprašo lapą skaitmenimis ir
žodžiais, įrašomas rasto turto kiekis, susumavus natūrinius rodiklius.
sumuojami visi kiekiai, nesvarbu, kokiais matavimo vienetais jie išreikšti,
t.y. sudedami metrai, kilogramai, vienetai, ir gaunamas kontrolinis
skaičius. Žodžiais įrašomas paskutinio įrašo lape eilės numeris. Jeigu
inventorizacijos aprašo lape lieka neužpildytų eilučių, jos užbraukiamos.
Paskutiniame (pagal kiekvieną materialiai atsakingą asmenį)
inventorizacijos aprašo lape įrašomas skaičiais ir žodžiu rasto turto
kiekis, sudėjus visuose lapuose įrašytus kontrolinius skaičius. Turto
objektai inventorizacijos aprašuose turi būti įvertinti pagal buhalterinės
apskaitos duomenis, nurodant turto objekto vieneto kainą ir bendrą sumą.
Inventorizuojant trečiųjų asmenų turtą įmonėje, inventorizacijos aprašuose
gali būti nurodytas tik kiekis arba turtas, įvertinamas pagal jo buvimą
įmonėje pagrindžiančius dokumentus: sutartis, perdavimo aktus ir pan.
paaiškėjus, kad įmonėje nėra dokumentų, pagrindžiančių atskirų turto
objektų vertę, komisija turi išsiaiškinti, ar teisingi buhalterinės
apskaitos duomenys, ar visi dokumentai, susiję su trečiųjų asmenų turtu,
buvo pateikti inventorizacijos komisijai, ir rekomenduoja tokį turtą
užpajamuoti kaip perteklių.

Inventorizacijos metu sudaryti aprašai turi būti segami į segtuvus,
kurie, atlikus inventorizaciją visose turto saugojimo vietose ir pagal
visus materialiai atsakingus asmenis, perduodami į buhalteriją rezultatams
išvesti. Galutinai inventorizacijos byla laikoma suformuota, kai gaunamas
vadovo sprendimas dėl inventorizacijos rezultatų įregistravimo apskaitoje.
Visi šie dokumentai susegami į segtuvą ir įmonės archyve saugomi 10 metų.
Inventorizacijos dokumentai, kurių saugojimo terminas pagal Lietuvos
archyvų departamento prie LR Vyriausybės 1997 m. rugpjūčio 15 d. įsakymą
Nr. 38[9] yra 10 metų, priskiriami prie laikino saugojimo dokumentų.
Pasibaigus saugojimo terminui, jie gali būti sunaikinami.

Inventorizacijos bylos sudėtis pavaizduota 5 schemoje.

4 Inventorizacijos duomenų sutikrinimas su apskaitos duomenimis

Baigus tikrinti, inventorizacijos aprašai perduodami į buhalteriją
sutikrinti. Jeigu nustatoma buhalterinės apskaitos duomenų ir
inventorizacijos aprašų neatitikimų, sudaromas sutikrinimo žiniaraštis (5
priedas). Kai apskaitos duomenys atitinka inventorizacijos aprašuose
įrašytus kiekius, iš inventorizacijos aprašų į apskaitos registrus –
ilgalaikio materialiojo turto apskaitos korteles – perkeliami papildomai
inventorizacijos metu surinkti duomenys apie kiekvieną ilgalaikio
materialiojo turto objektą, kurie laiku nebuvo užfiksuoti (pagal
Inventorizacijos taisyklių 19 punkto reikalavimus).

Buhalterijoje, jei naudojamasi kompiuterine technika, faktiški
duomenys įvedami į kompiuterių duomenų bazes, kompiuterizuotai nustatomi
neatitikimai ir spausdinami sutikrinimo žiniaraščiai. Tuo inventorizacijos
kompiuterizavimas nesibaigia. Jos rezultatų atvaizdavimas apskaitoje gali
būti labiau ar mažiau kompiuterizuotas. Kai buhalteriją pasiekia vadovo
sprendimas dėl inventorizacijos rezultatų įrašymo į apskaitą, įrašai daromi
pasitelkus kompiuterių programas, kurios gali atlikti standartines
buhalterių iš anksto parengtas sąskaitų korespondencijas, prireikus leisti
jas koreguoti ir registruoti kompiuteriniuose apskaitos registruose.

5 Nustatytų apskaitos klaidų ištaisymas

Prieš sudarant sutikrinimo žiniaraščius, labai svarbu išsiaiškinti
neatitikimų atsiradimo priežastis. Jie gali susidaryti ne tik dėl
materialiai atsakingų asmenų kaltės, bet ir dėl klaidų buhalterinėje
apskaitoje. Klaidos gali būti aritmetinės, kai neteisingai susumuojami
duomenys, ir dokumentinės, kai apskaitoje neįregistruojamos kai kurios
ūkinės operacijos. Pavyzdžiui, perteklius gali susidaryti, kai apskaitoje
neįregistruojami turto įsigijimo dokumentai, o vertybės gautos ir
naudojamos įmonės veikloje. Todėl prieš sudarant sutikrinimo žiniaraščius,
reikia atlikti apskaitos dokumentų reviziją, ir tik ištaisius apskaitos
klaidas, nurodyti, kokio turto rasta per daug, o kokio trūksta. Sudaryti
sutikrinimo žiniaraščiai pateikiami inventorizacijos komisijai, kuri apie
nustatytus neatitikimus informuoja materialiai atsakingus asmenis ir
pareikalauja raštu paaiškinti, dėl ko susidarė perteklius ar trukumas.

Išnagrinėjusi pateiktus materialiai atsakingų asmenų paaiškinimus,
inventorizacijos komisija nustato susidariusių neatitikimų pobūdį bei
priežastis ir pateikia įmonės vadovui rekomendacijas, kaip inventorizacijos
ir buhalterinės apskaitos duomenų skirtumai gali būti panaikinti.

Čia labai svarbu išaiškinti visas apskaitos klaidas, nes ištaisius
tokią apskaitos klaidą, t.y. nustačius, kad apskaitos dokumentai buvo
nepateikti ar neįtraukti į registrus, išnyksta ir pats neatitikimas. Tokiu
atveju taisomas atitinkamas apskaitos registras ir analitinės apskaitos
duomenys, o po to pagal patikslintus duomenis sudaromas naujas sutikrinimo
žiniaraštis, kuriame nebėra trūkumų ar pertekliaus pagal ištaisytas
pozicijas. Susidarę dėl apskaitos klaidų neatitikimai pašalinami ištaisant
apskaitos klaidas pagal 7 Verslo apskaitos standarto „Apskaitos politikos,
apskaitinių įvertinimų keitimas ir klaidų taisymas“ reikalavimus.

Rastą perteklių paprastai siūloma užpajamuoti. LR Vyriausybės
patvirtintose Inventorizacijos taisyklėse yra reglamentuojamas tik
ilgalaikio materialiojo turto, rasto kaip perteklius, įvertinimas.
Ilgalaikio turto objektai, rasti įmonėje inventorizacijos metu ir
užpajamuoti kaip perteklius, turi būti įvertinami rinkos kainomis arba
pasitelkiant turto vertintojus. Tai numato Inventorizacijos taisyklių 19
punktas.

Rinkos kainas ilgalaikiam materialiam turtui galima nustatyti
remiantis Komisijos privalomam registruoti turtui įvertinti prie LR finansų
ministerijos nutarimuose skelbiamomis privalomo registruoti turto
vidutinėmis rinkos kainomis, galiojančiomis inventorizacijos atlikimo ir
pertekliaus nustatymo metu. Bet kuriuo atveju turto, užpajamuojamo kaip
perteklius, įvertinimas turi būti visapusiškai pagrįstas, nes visas
perteklius ūkio subjektuose, išskyrus išlaikomus iš biudžeto,
apskaičiuojant mokesčius priskiriamas apmokestinamosioms pajamoms.

Apie nustatytas apskaitos klaidas turi būti pranešta inventorizacijos
komisijai. Tuo tikslu buhalteris, radęs klaidą, rašo pasiaiškinimą, kokia
tai klaida, kada ji buvo padaryta ir kaip nustatyta. Vyriausiasis
buhalteris šį pasiaiškinimą ir atitinkamą tarnybinį pranešimą perduoda
inventorizacijos komisijai. Taip turi būti daroma dėl to, kad maksimaliai
sumažėtų galimybė pataisyti apskaitos duomenis ir kartu pateisinti turto
trūkumus, juos nuslepiant arba neįregistruojant nustatyto pertekliaus.

Išanalizavus materialiai atsakingų asmenų pasiaiškinimus, komisija,
atsižvelgiant į nurodytas trūkumų ir pertekliaus susidarymo priežastis,
gali paskirti pakartotinę inventorizaciją. Priežastys, dėl kurių gali būti
paskirta pakartotinė inventorizacija, gali būti šios: neatitikimai tarp
sandėlio ir buhalterinės apskaitos duomenų, papildomai pateikti įsigijimo
(pirkimo) ar išdavimo dokumentai, ne iki galo patikrintas turtas, buvęs tam
tikrose patalpose. Jeigu komisija materialiai atsakingo asmens
pasiaiškinime nurodytų priežasčių nepripažįsta svarbiomis, sutikrinimo
žiniaraščių duomenys apibendrinami, nustatomi trūkumų ir pertekliaus
dydžiai, sudaromas svarbiausių priežasčių, nurodytų materialiai atsakingų
asmenų pasiaiškinimuose, sąrašas, nusprendžiama, kaip geriausiai suderinti
apskaitos ir inventorizacijos duomenis. Visa ši medžiaga pateikiama
vadovui.

6 Rezultatų išvedimas

Trūkumų sumos, kai yra išaiškinti kalti asmenys arba nustatyta, kad
jie susidarė dėl materialiai atsakingų asmenų aplaidaus požiūrio į jiems
patikėto įmonės turto įmonės turto saugumą, gali būti išieškomos iš tų
asmenų. Pasiūlymas trūkumus išieškoti iš kaltų asmenų turi būti teikiamas
įvertinus realias galimybes prisiteisti trūkumus. Būtina atsižvelgti į
Darbo kodekso 245 – 258 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias
materialinę darbuotojų atsakomybę. Tik tuo atveju, jei materialiai
atsakingas asmuo sutinka su trūkumų sumomis ir savo noru pasižada jas
atlyginti, sprendimas apie trūkumų padengimą kaltų asmenų sąskaita gali
būti priimtas nedelsiant. Jeigu nuostolio suma ne didesnė kaip vienas
darbuotojo vidutinis mėnesinis atlyginimas, apskaičiuotas vadovaujantis LR
Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 patvirtinta „Vidutinio
darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarka“[10], vadovas savo įsakymu gali
nurodyti išskaičiuoti šią sumą ir darbuotojo atlyginimo. Toks įsakymas turi
būti rašomas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo nuostolio nustatymo
dienos. Šiuo atveju tai būtų sutikrinimo žiniaraščio ir komisijos
rekomendacijų pateikimo vadovui priimti galutinį sprendimą diena. Jeigu
nuostolio suma didesnė kaip vienas materialiai atsakingo asmens vidutinis
mėnesinis atlyginimas arba darbuotojas nesutinka su išskaitymais iš
atlyginimo, ieškinys turi būti pateikiamas teismui.

Atskirai reikia aptarti žalos, padarytos įmonei dėl turto trūkumų,
įvertinimą. Kadangi pagal apskaitą reglamentuojančius norminius aktus
įmonėje ilgalaikis turtas apskaitomas įsigijimo kainomis, sutikrinimo
žiniaraščiuose trūkumai įvertinami konkrečiomis apskaitoje įregistruotomis
kainomis. Pagal Darbo kodekso nuostatas žala, padaryta įmonei dėl
ilgalaikio materialiojo turto trūkumų, įvertinama iš to turto savikainos
atimant nusidėvėjimą.

Paprasčiausias sprendimas – nuostolius dėl trūkumų priskirti veikos
sąnaudoms, tačiau tai prieštarauja savininkų (akcininkų) interesams, ir jie
savo ruožtu gali pareikalauti, kad kaip tik vadovas atlygintų dėl tokio
sprendimo patirtus nuostolius.

4.7. Vadovo priimto sprendimo dėl rezultatų registravimo apskaitoje

vykdymas

4.7.1. Vadovo sprendimas

Inventorizacijos taisyklių 67 punkte nustatyta, kad galutinį sprendimą
dėl inventorizacijos rezultatų įrašymo į apskaitą priima įmonės
administracijos vadovas arba savininkas. Įmonės administracijos vadovas,
įvertinęs inventorizacijos komisijos pateiktus pasiūlymus, materialiai
atsakingų asmenų pasiaiškinimus ir kitas aplinkybes, savo sprendimą
įformina įsakymu. Jeigu pertekliaus ar trūkumų sumos įmonės požiūriu yra
gana didelės, savo sprendimą vadovas turi suderinti su akcininkai, nes
antraip, akcininkai kaip tik jam gali pareikšti pretenzijas dėl savininkams
padarytų nuostolių. Todėl akcinėse bendrovėse (uždarosiose akcinėse
bendrovėse) inventorizacijos rezultatų įregistravimo apskaitoje ir
nustatytų nuostolių priskyrimo veiklos sąnaudoms tvarka turi būti aptarta
visuotiniame akcininkų susirinkime ir administracijos vadovui suteikti tam
tikri įgaliojimai, pavyzdžiui, trūkumus iki 1000 Lt, kai nėra materialiai
atsakingo asmens kaltės, nurašyti į veiklos sąnaudas, didesnius kaip 1000
Lt – nurašyti į veiklos sąnaudas tik gavus stebėtojų tarybos (valdybos)
pritarimą. Ši tvarka gali būti aptarta ir įmonės įstatuose, nes sprendimų
priėmimas labai apribotas laiko atžvilgiu tiek pagal Darbo kodekso
reikalavimus, tiek pagal finansinės atskaitomybės pateikimo terminus.

Paprasčiau šiuo atveju priimti sprendimą individualios įmonės
savininkui, nes tiek papildomi mokesčiai, tiek nuostoliai yra veiksniai,
darantys įtaką jo paties nuosavybei.

Jeigu kyla problemų dėl ilgalaikio materialiojo turto objektų, rastų
kaip perteklius, rinkos kainų nustatymo, savo įsakyme vadovas turi
nurodyti, kokiu būdu turi būti nustatyta užpajamavimo kaina – pagal
analogiško turto rinkos kainas, nusistovėjusias toje vietovėje ir
nustatomas kainų apklausos būdu (panašiai kaip vykdant viešąjį pirkimą
pagal LR viešųjų pirkimų įstatymą[11]), pasitelkiant turto vertintojus ar
pagal „Valstybės žiniose“ skelbiamas brangaus registruojamo turto rinkos
kainas. Atsižvelgiant į tai, kad prieš priimant sprendimą pripažinti rastą
turtą pertekliumi, turi būti ištaisytos visos apskaitos klaidos, tokie
atvejai turėtų būti itin reti.

Vienas vadovo įsakymo egzempliorius perduodamas į buhalteriją ir per
10 dienų turi būti padaromi įrašai atitinkamose sąskaitose. Vadovo įsakymo
pagrindu buhalterijoje parengiamos buhalterinės pažymios, laikantis
Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio reikalavimų dėl ūkinių
operacijų dokumentavimo ir 13 straipsnio[12] reikalavimų dėl apskaitos
dokumentų rekvizitų. Kai pajamuojamų ar nurašomų turto objektų yra daug,
jie apskaitomi atskirose turto sąskaitose, kad nebūtų perrašinėjama į
pažymas iš sutikrinimo žiniaraščių turto pavadinimas, kiekis ir kiti
duomenys, prie jų gali būti pridedama papildomai padarytas sutikrinimo
žiniaraščio kopija su originaliais parašais.

4.7.2. Inventorizacijos rezultatų registravimas apskaitoje

Iki Verslo apskaitos standartų įsigaliojimo per inventorizaciją
nustatyti neatitikimai, neatsižvelgiant į jų susidarymo priežastį, būdavo
registruojami vienodai. Pajamuojant rastą perteklių būdavo pagautė,
nurašant trūkumą – netekimai. Verslo apskaitos standartai ne tik susiaurino
ypatingosios veiklos elementų – pagautės ir netekimų – sampratas, bet ir
nustatė specialią apskaitos klaidų taisymo metodiką.

Pagal 3 Verslo apskaitos standarto „Pelno (nuostolių) ataskaita“
nuostatas pagautė ir netekimai yra priskiriami ypatingiems straipsniams,
t.y. straipsniams, kuriuose parodomi neįprastų, atsitiktinių, reguliariai
nesikartojančių ūkinių įvykių rezultatais. Šio standarto 21 punktas nurodo,
kad ar įvykis skiriasi nuo įmonės įprastinės veiklos, nustatoma pagal jo
pobūdį, lyginant su įprastine įmonės veikla, o ne pagal tokio įvykio
dažnumą.

Todėl tam, kad pašalinti dėl inventorizacijos metu nustatytų perteklių
ar trūkumų susidariusį pagrindinės apskaitos lygybės pažeidimą galima
naudoti specialią klaidoms ir neatitikimams registruoti skirtą 3908
sąskaitą. Ją galima vadinti aiškinimosi arba laukimo sąskaita, nes įrašas
šioje sąskaitoje ir reiškia, kad laukiama kokių nors sprendimų ar padėties
paaiškėjimo. Šioje sąskaitoje atlikti įrašai rodo, kad pagal faktinę
padėtį, nustatytą per inventorizaciją, įmonėje nerasta tam tikros turto
dalies arba jo rasta per daug. Šioje sąskaitoje reikia išskirti atskiras
subsąskaitas pertekliui ir trūkumams registruoti, pavyzdžiui, 39080
Trūkumai ir 39081 Perteklius.

Sakykime, kad UAB „Aguona“ pagal sutikrinimo žiniaraščius nustatytas
ilgalaikio materialiojo turto perteklius, įvertintas 5000 Lt. Laukiant, kol
vadovas priims konkretų sprendimą, daromas toks įrašas:

D 12 Kitas ilgalaikis turtas 5000 Lt

K 39081 Laukimo sąskaita (perteklius) 5000 Lt

Atlikus šį įrašą, įvykdomas Buhalterinės apskaitos įstatymo
reikalavimas dėl duomenų apie ūkines operacijas įrašymo į apskaitos
registrus. Toks įrašas gali pasitarnauti ir kaip priemonė, raginanti
greičiau ištaisyti esamą padėtį. Be to, tokį įrašą galima daryti pagal
kiekvieną nustatytą neatitikimų sumą atskirai, nelaukiant, kol bus
apibendrinti visi inventorizacijos rezultatai. Tokiu būdu sąskaitos likutis
rodo neišaiškintų nesutapimų sumą konkrečią dieną.

2004 m. rugsėjo mėn. UAB „Aguona“, atlikus ilgalaikio turto
inventorizaciją, nustatytas turto trūkumas už 2000 Lt. Ši suma įregistruota
39080 sąskaitos debete:

D 39080 Laukimo sąskaita (trūkumas) 2000 Lt

K 12 Kitas ilgalaikis turtas 2000 Lt

Vadovas savo sprendimą apie inventorizacijos metu nustatytų faktinių
turto likučių nesutapimo su apskaitos duomenimis pašalinimą turi įforminti
įsakymu, kuriame nurodo, už kokias vertybes reikia išieškoti iš kaltų
asmenų, ką laikyti įmonės nuostoliais. Tam tikra dalis, atsižvelgiant į
teisės aktų reikalavimus, gali būti nurašoma į sąnaudas kaip natūralioji
netektis.

Buhalterijoje, gavus vadovo įsakymą, rašoma buhalterinė pažyma (6
priedas) ir daromi įrašai apskaitos registruose.

Taigi buhalteriai, norėdami apskaitoje tinkamai užregistruoti per
inventorizaciją faktiškai rastą, bet apskaitoje neužregistruotą turtą,
pirmiausia turi nustatyti priežastis, kodėl šis turtas neužregistruotas
apskaitoje arba užregistruotas netinkamai.

Išnagrinėkime situacijas, kai UAB „Aguona“ remiantis 2004 m. gruodžio
31 d. duomenimis atliktos inventorizacijos metu buvo faktiškai rastas
naudojamas ilgalaikis materialusis turtas, kuris dėl apskaitos klaidų
neapskaitomas ilgalaikio turto grupėje (čia PVM apskaita neaptariama).
Šioje įmonėje visoms ilgalaikio materialiojo turto grupėms yra nustatyta
1000 Lt minimali ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikaina.

Ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo išlaidos priskiriamos veiklos
sąnaudoms:

2004 m. spalio 10 d. įmonė įsigijo įrangą už 900 Lt. Įrangą įmonė
parsivežė į gamybos cechą, sumontavo ir išbandė savo sąskaita. Šie darbai
įmonei kainavo 450 Lt. Įmonės apskaitininkas įrangos atsivežimo ir
paruošimo naudoti išlaidas nurašė į veiklos sąnaudas tą patį laikotarpį,
kurį jos buvo padarytos:

D 6118 Įvairios bendrosios sąnaudos 900 Lt

D 6111 Remonto ir eksploatacinės sąnaudos 450 Lt

K 4430 Įsipareigojimai prekių ir paslaugų tiekėjams 1350 Lt

Įrenginys pradėtas naudoti 2004 m. spalio 20 d.

Inventorizacijos metu tikrinant apskaitos duomenis atkreiptas dėmesys,
kad šios įrangos įsigijimo savikaina yra didesnė, negu už juos sumokėta
kaina, nes būtina įskaičiuoti ir tiesiogiai su įrangos įsigijimu susijusias
išlaidas. Patikslinus įsigijimo savikainą paaiškėja, kad ji viršija
minimalią ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikainą ir įranga turi
būti priskirta ilgalaikio materialiojo turto įrengimų grupei.

Toks neatitikimas taisomas įrangos atsivežimo ir paruošimo naudoti
išlaidas priskiriant šio įrangos įsigijimo savikainai, kartu koreguojant
(mažinant) įmonės veiklos sąnaudas, tokiu įrašu:

D 12410 Įrengimo įsigijimo savikaina 1350 Lt

K 6118 Įvairios bendrosios sąnaudos 900 Lt

K 6111 Remonto ir eksploatacinės sąnaudos 450 Lt

Turi būti skaičiuojamas ir įrangos nusidėvėjimas. Pagal įmonės
apskaitos politiką tokia įranga nudėvima tiesiog proporcingu būdu, taikant
5 metų nusidėvėjimo laikotarpį, likvidacinė vertė – 30 Lt. Todėl apskaitoje
užregistruojamos ir ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo sąnaudos už
2004 m. lapkričio – gruodžio mėn. (1350 Lt – 30 Lt) : 60 mėn. × 2 mėn. = 44
Lt.

D 61150 Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo sąnaudos 44 Lt

K 12417 Įrengimo įsigijimo savikainos nusidėvėjimas (-) 44 Lt

Panaši padėtis gali susidaryti ir tais atvejais, kai įmonė turtą kuria
savo jėgomis. Tuomet dėl buhalterijos darbuotojų arba kitų darbuotojų
klaidų ar sąmoningų apgaulių (siekiant vėliau pasisavinti sukurtą ir
neapskaitomą turtą) sukurtas ilgalaikio materialiojo turto pripažinimo
kriterijus atitinkantis, bet neapskaitomas turtas taip pat užpajamuojamas
jo įsigijimo savikaina mažinant tos rūšies sąnaudas, kurios buvo
pripažintos turtą kuriant (pavyzdžiui, tiesiogines ar netiesiogines gamybos
išlaidas). Šiuo atveju visiškai nesvarbu, kada tas turtas buvo kurtas.

Atkreipkime dėmesį, kad pateikta klaidos taisymo metodika tinka tik
taisant neesmines klaidas, t. y. klaidas, dėl kurių apskaitos duomenys
reikšmingai neiškraipomi. Jeigu klaida esminė (dėl kurios praėjusio ar
kelių praėjusių laikotarpių finansinė atskaitomybė teisingai neatspindi
įmonės finansinės būklės ir veiklos rezultatų), ji turi būti taisoma
retrospektyviniu (jeigu taip neįmanoma – perspektyviniu) būdu.

Įsigytas ilgalaikis materialusis turtas neparodomas finansinėje
apskaitoje

Tarkim, 2004 m. vasario 12 d. UAB „Aguona“ skolon įsigijo baldų
komplektą už 7000 Lt. Baldai tą patį mėnesį buvo surinkti ir pradėti
naudoti įmonės veikloje. Tiekėjui už baldus reikėjo sumokėti iki 2004 m.
balandžio pabaigos. Parvežęs baldus vadybininkas nepateikė buhalterijai
baldų įsigijimo dokumentų. Įmonės apskaitos registruose nebuvo padaryta
jokių įrašų apie baldų įsigijimą ir skolos atsiradimą, todėl
neskaičiuojamas ir šių baldų nusidėvėjimas.

Šiuo atveju klaida taisoma (anksčiau apskaitoje neparodyto turto
įsigijimo fakto registravimas apskaitoje pagal pateiktus baldų įsigijimo
dokumentus) įrašu:

D 1260 Kitas materialusis turtas įsigijimo savikaina 7000 Lt

K 4430 Įsipareigojimai prekių ir paslaugų tiekėjams 7000 Lt

Apskaitoje turi būti užregistruotos ir per 2004 m. neskaičiuotos
įsigytų baldų nusidėvėjimo sąnaudos.

Nenurašytas sumokėtas avansas už įsigytą ilgalaikį materialųjį turtą:

2004 m. liepos 12 d. įmonė pervedė 4000 Lt avansą už kompiuterį.
Kompiuterį tiekėjas atvežė rugpjūtį, tą patį mėnesį kompiuteris buvo
pradėtas naudoti įmonės veikloje. Tiekėjui pristačius kompiuterį, apskaitos
registruose nebuvo padaryta įrašų apie kompiuterio įsigijimą ir avanso
nurašymą. Nebuvo skaičiuojamas ir šio kompiuterio nusidėvėjimas.

Šiuo atveju atliekant inventorizaciją nustatyta klaida taisoma
(apskaitoje neparodyto kompiuterio įsigijimo fakto registravimas
apskaitoje) nurašant sumokėto avanso sumą (avansu buvo sumokėta visa
kompiuterio kaina):

D 12300 Įranga įsigijimo savikaina 4000 Lt

K 2021 Išankstiniai apmokėjimai tiekėjams 4000 Lt

Apskaitoje reikia užregistruoti ir neskaičiuotas įsigyto kompiuterio
nusidėvėjimo sąnaudas.

Įsigytas ilgalaikis materialusis turtas, skirtas naudoti įmonės
veikloje, registruojamas kaip trumpalaikis turtas (prekių atsargos)

UAB „Aguona“ 2004 m. birželio 20 d. skolon įsigijo telefono aparatą už
1400 Lt. Jis buvo pirktas iš to paties tiekėjo, kaip ir perparduoti skirti
aparatai. Įmonės administracijos darbuotojui skirto telefono įsigijimą
buhalteris per klaidą užregistravo kaip perparduoti skirtą prekę. Nebuvo
užvesta įsigyto telefono aparato analitinė ilgalaikio turto apskaitos
kortelė ir nebuvo skaičiuojamas jo nusidėvėjimas.

Per inventorizaciją nustačius, kad šiuo telefonu naudojasi
administracijos darbuotojas, kaip perparduoti skirtos prekės parodyto
įsigyto telefono aparato priskyrimas ilgalaikiam turtui apskaitoje
registruojamas įrašu:

D 12300 Įranga įsigijimo savikaina 1400 Lt

K 2014 Pirktos prekės, skirtos perparduoti 1400 Lt

Apskaitoje turi būti užregistruotos neskaičiuotos įsigyto telefono
aparato nusidėvėjimo sąnaudos.

Jeigu įmonė prekes apskaito periodiškai apskaitomų atsargų būdu ir dėl
to įmonės vidaus tikslais naudojamą telefoną nurašė į parduotų prekių
savikainą (kaip parduotą), užpajamuojant inventorizacijos metu rastą
telefoną kredituoti reikėtų 600 sąskaita Parduotų prekių savikaina.

Nurašyto ilgalaikio materialiojo turto likvidacinės vertės
patikslinimas

Įmonė 1998 m. sausio 10 d. įsigijo automobilį už 36 100 Lt. Jam
nudėvėti buvo pasirinktas tiesiog proporcingas būdas ir 6 metų nusidėvėjimo
laikotarpis, t. y. nusidėvėjimas buvo baigtas skaičiuoti 2004 m. sausio
mėn.

2004 m. sausio mėn. buhalteris, apskaičiavęs šio mėnesio nusidėvėjimo
sąnaudas, iš apskaitos registrų nurašė visiškai nusidėvėjusį turtą. Šio
turto likvidacinė vertė nebuvo nustatyta.

Atliekant inventorizaciją atkreiptas dėmesys, kad nurašytas
automobilis dar tinkamas naudoti, t. y. anksčiau buvo pasirinktas per
trumpas jo nudėvėjimo laikotarpis. Todėl nuspręsta atkurti dalį vertės
(užregistruoti vadinamąją atmintinę vertę).

Inventorizacijos komisijos pasiūlyta ir įmonės vadovo patvirtinta
atmintinė vertė lygi mėnesinei nusidėvėjimo sąnaudų sumai. Todėl šiuo
atveju apskaitoje turi būti atstatoma 2004 m. sausio mėn. nurašytam
automobiliui sukaupto nusidėvėjimo suma (100 Lt) ir koreguojamos
(mažinamos) nusidėvėjimo sąnaudos.

D 12200 Lengvieji automobiliai įsigijimo savikaina 36 100 Lt

K 12207 Lengvųjų automobilių įsigijimo savikainos nusidėvėjimas (-)

36 000 Lt

K 61150 Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo sąnaudos 100 Lt

Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad tokiu pačiu įrašu apskaitoje būtų
patikslinta ir ilgalaikio materialiojo turto likutinė vertė, jei būtų
nustatyta, kad buvo neteisingai nustatytas turto vieneto nusidėvėjimo
laikotarpis ir dėl to buvo per daug priskaičiuota nusidėvėjimo sąnaudų.
Pagal VAS nuostatas reikėtų koreguoti ilgalaikio materialiojo turto
sukaupto nusidėvėjimo sumą ir ataskaitinio laikotarpio sąnaudas jas
mažinant (tai laikoma apskaitinio įvertinimo tikslinimu), o ne registruoti
ypatingąsias pajamas (pagautę).

Taigi išnagrinėjus pavyzdžius galima drąsiai teigti, jog įsigaliojus
VAS inventorizacijos metu nustatytų neatitikimų negalima registruoti
naudojant ypatinguosius straipsnius – pagautę ar netekimus. Tik tiksliai
nustačius neatitikimų priežastis turi būti taisomos apskaitos klaidos
darant įrašus buhalterinės apskaitos registruose.

Visiškai priešinga situacija nei anksčiau nagrinėtos, kai atliekant
inventorizaciją nerandamas į apskaitą įtrauktas ilgalaikis turtas. Taip
dažniausiai atsitinka, kai turtas pavagiamas arba sunaikinamas dėl
stichinės nelaimės, avarijos ir pan. priežasčių. Taip pat turtas gali būti
per klaidą nurašytas.

Pavogto ilgalaikio turto nurašymas

Įmonėje atliekant inventorizaciją nerastas spausdintuvas, kurio
likutinė vertė – 700 Lt. Tiriant aplinkybes kaltininko rasti nepavyko,
tačiau pripažinta, kad jis galėjo būti tik pavogtas. Spausdintuvas
nurašomas taip:

D 1237 Kitų įrengimų nusidėvėjimas 300 Lt

D 615 Kitos administracinės sąnaudos 700 Lt

K 1230 Kitų įrengimų įsigijimo savikaina 1000 Lt

Atkreiptinas dėmesys, kad dingusio spausdintuvo likutinė vertė
nurašoma didinant veiklos sąnaudas, bet ne netekimus, kaip dažniausiai buvo
registruojama iki šiol. Pagal VAS nuostatas netekimams reikėtų priskirti
tik atsitiktinių, nebūdingų įvykių rezultatus. Deja, vagysčių tokiems
negalėtume priskirti. Tokiu pačiu įrašu būtų registruojamas ir nerastas
turtas, jeigu jo dingimo priežasčių nepavyktų nustatyti.

Dėl to, kad nežinoma kokią sąskaitą debetuoti, dažnai inventorizacijos
metu rasti trūkumai apskaitoje neregistruojami tol, kol įmonės vadovas
nepriima sprendimo, kaip juos padengti. Tokiose situacijose galėtų gelbėti
tranzitinių sąskaitų naudojimas, pavyzdžiui, 39 sąskaitų grupę galima
papildyti specialia Laukimų sąskaita.

Tai yra tarpinė sąskaita, kurios likutis nepatenka nei į balansą, nei
į kitas finansines ataskaitas. Todėl ataskaitinio laikotarpio pabaigoje
būtina išanalizavus visą turimą informaciją nuspręsti, į kokią balansinę
sąskaitą jos likutį perkelti. Tuo tarpu ataskaitinio laikotarpio metu joje
gali būti registruojamos įvairios neaiškios sumos. Anksčiau nagrinėtoje
situacijoje, jeigu nustačius spausdintuvo dingimo faktą dar kelias savaites
ar mėnesius būtų ieškomas kaltininkas, šį trūkumą pravartu būtų registruoti
tokia sąskaitų korespondencija:

D 1237 Kitų įrengimų nusidėvėjimas 300 Lt

D 391 Laukimų sąskaita (inventorizacijos trūkumai) 700 Lt

K 1230 Kitų įrengimų įsigijimo savikaina 1000 Lt

Neradus kaltininko ir nusprendus turtą tiesiog nurašyti, Laukimų
sąskaitos likutis būtų perkeltas į sąnaudų sąskaitą.

D 615 Kitos administracinės sąnaudos 700 Lt

K 391 Laukimų sąskaita (inventorizacijos trūkumai) 700 Lt

Nenaudojamo turto nurašymas

Inventorizacijos metu nustatyta, kad apskaitoje kaip nematerialusis
turtas vis dar apskaitoma jau nebegaliojanti gamybos licencija. Tiriant šio
neatitikimo susidarymo priežastis, nustatyta, kad įmonės buhalteris per
klaidą nepriskaičiavo licencijos amortizacijos sąnaudų. Dėl to liko
nenurašyta jau negaliojančios licencijos likutinė vertė. Rasta klaida
taisoma likutinę licencijos vertę nurašant į tos rūšies sąnaudas, kurioms
anksčiau buvo priskiriama licencijos amortizacija:

D 6115 Ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos 300 Lt

D 1138 Patentų, licencijų amortizacija (-)2000 Lt

K 1130 Patentų, licencijų įsigijimo savikaina 2300 Lt

Tokiu įrašu per mažai amortizuota licencijos dalis nurašoma,
neatsižvelgiant į tai, ar licencijos amortizacija nebuvo skaičiuota
ataskaitinį, ar praeitą ataskaitinį laikotarpį. Reikėtų atkreipti dėmesį į
tai, kad šiuo atveju daryta prielaida, jog 300 Lt suma įmonei nereikšminga,
t. y. kad dėl šios klaidos, apskaitos duomenys reikšmingai neiškraipomi.

Tačiau jeigu klaida esminė (dėl kurios praėjusio ar kelių praėjusių
laikotarpių finansinė atskaitomybė teisingai neatspindi įmonės finansinės
būklės ir veiklos rezultatų), ji turi būti taisoma retrospektyviniu (jeigu
taip neįmanoma – perspektyviniu) būdu.

Taigi nurašomo inventorizacijos metu nerasto turto likutinė vertė
dažniausiai priskiriama veiklos sąnaudoms. Netekimus galėtume registruoti
nebent tuo atveju, jeigu turtą būtume praradę dėl Lietuvą neseniai
ištikusio žemės drebėjimo. Tačiau ateityje ir šios galimybės galime
netekti, nes siūloma Lietuvą priskirti seisminio aktyvumo sričiai.

IŠVADOS

Kiekvienos įmonės pelningai veiklai reikalingos tokios pagrindinės
priemonės, kaip ilgalaikis turtas. Kiekvienas turto objektas turi
savininką, kuris turi žinoti šio objekto vertę, būklę bei buvimo vietą. Tam
tikslui įmonėje atliekama inventorizacija. Inventorizuojamas visas įmonėje
esantis turtas, ir ilgalaikis ir trumpalaikis.

Pagrindinis inventorizacijos tikslas – patikrinti objektus natūra ir
sutikrinti rastus rezultatus su buhalterinės apskaitos duomenimis,
nustatyti ar naudinga jau visiškai nudėvėtą turtą dar naudoti savo
veikloje. Taip pat inventorizacija dar yra ir kaip apsisaugojimas nuo
materialiai atsakingų asmenų nesąžiningumo.

Inventorizuojant ilgalaikį turtą, turi būti patikrinta: materialusis
bei nematerialusis turtas, investicijos, turtas, gautas pagal panaudos
sutartį, turtas, atiduotas naudoti tretiesiems asmenims, nebaigtos statybos
darbai.

Atlikus inventorizaciją, jos rezultatus reikia tinkamai įforminti,
kaip reglamentuoja Lietuvos norminiai aktai. Taip pat būtų pravartu atlikti
ir įmonės buhalterijos reviziją tam, kad nustatyti, ar visi užpajamavimo ir
išdavimo dokumentai buvo perduoti į buhalteriją. Nes jei būtų
neužregistruotų dokumentų, bet turtas jau perduotas naudoti, tai atliekant
inventorizaciją, toks turtas figūruoti kaip perteklius. Ir atvirkščiai,
nenurašius nudėvėtą turtą, bet jį nebenaudojant – gautųsi trūkumas.

Jei ištaisius tokias klaidas ir atlikus inventorizacijos rezultatų
sutikrinimą su apskaitos duomenimis, vis tiek randami trūkumai, tai
išaiškinus situaciją dėl ko tai atsitiko, apskaitoje dažniausiai trūkumai
registruojami kaip veiklos sąnaudos, išskyrus tuos atvejus, kai turtas buvo
prarastas dėl stichinių nelaimių arba trūkumai priskiriami prie gautinų už
turto trūkumus sumų (kai galima išieškoti iš materialiai atsakingo asmens.
Rastas perteklius užpajamuojamas.

Literatūros sąrašas

1. Būdvytienė D. „Kaip atlikti inventorizacija ir dokumentuoti jos

rezultatus“, UAB „Pačiolis“, Vilnius, 2004 m.

2. Ivanauskienė A. „Buhalterinės apskaitos pradmenys“, leidykla TEV,

Vilnius, 2004 m.,

3. Valstybės žinios 1996 m. Nr. 74 (1768)

4. Valstybės žinios 1996 m. Nr. 84 (2000), pakeitimai Valstybės žinios

2004 m. Nr. 116 (4321)

5. Valstybės žinios 1997 m. Nr. 78 (2006), pakeitimai Valstybės žinios

2001 m. Nr. 99 (3577)

6. Valstybės žinios 1999 m. Nr. 50 (1622)

7. Valstybės žinios 1999 m. Nr. 59 (1916), 29 str. pakeitimai Valstybės

žinios 2002 m. Nr. 54 (2114)

8. Valstybės žinios 2001 m. Nr. 99 (3515), 12 ir 13 str. pakeitimai

Valstybės žinios 2003 m. Nr. 123 (5586)Valstybės žinios 2001 m. Nr. 99

(3515), 18 str. pakeitimai Valstybės žinios 2003 m. Nr. 73 (3347)

9. Valstybės žinios 2002 m. Nr. 64 (2569)

10. Valstybės žinios 2003 m. Nr. 52 (2326)

11. http://www.apskaitosinstitutas.lt

SCHEMOS 1 schema

Inventorizacijos skirstymas

[pic]

2 schema

Inventorizacijos organizavimas

[pic]

3 schema

Pasirengimo inventorizacijai darbai

[pic]

4 schema

Inventorizacijos aprašų sudarymas

[pic]

5 schema

Inventorizacijos byla

[pic]

PRIEDAI 1
priedas

UAB „AGUONA“

ĮSAKYMAS

DĖL INVENTORIZACIJOS KOMISIJOS SUDARYMO

2004-01-04 Nr. V-5

Vilnius

Vykdydamas Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės
įstatymo 5 straipsnio ir Kasos darbo organizavimo bei operacijų vykdymo
taisyklių 35 punkto reikalavimus,
Sudarau nuolat veikiančią šios sudėties inventorizacijos komisiją:

pirmininkas – Mikas Petraitis, direktoriaus pavaduotojas gamybai;

nariai: 1. Jonas Kalvaitis – vyr. inžinierius,

2. Pranas Mykolaitis – ūkvedys,

3. Janina Jonaitienė – pardavimų vadybininkė,

4. Ona Laukaitienė – buhalterė.
Pavedu šios sudėties komisijai atlikti viso įmonės turto, įskaitant
išsinuomotą ir gautą iš trečiųjų asmenų atsakingam saugojimui, ir
nuosavybės ketvirtinės inventorizacijas ir metinę inventorizaciją.
Nustatau, kad ketvirtinės inventorizacijos atliekamos kiekvieno ketvirčio
antrojo mėnesio 10 d. duomenimis nuo 10 iki 18 d. įmonės darbo valandomis
pagal UAB „Aguona“ direktoriaus 1999 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. 313
patvirtintą darbo grafiką. Metinė inventorizacija turi būti atlikta
gruodžio 15 dienos duomenimis nuo gruodžio 15 iki 30 d.
Įpareigoju:
šios sudėties komisijai kiekvieno mėnesio 20 – 30 dienomis pasirinktinai
atlikti kasoje ir pas atskaitingus asmenis esančių grynųjų pinigų
inventorizaciją;
ketvirtinių inventorizacijų aprašus sutikrinti su buhalteriniais duomenimis
iki inventorizavimo mėnesio 25 dienos;
inventorizacijos aprašus ir sutikrinimo žiniaraščius pateikti man
pasirašyti iki inventorizacijos mėnesio paskutinės darbo dienos;
sutikrinti su buhalteriniais duomenimis;
grynųjų pinigų inventorizacijos aprašus ir sutikrinimo žiniaraščius
pateikti man pasirašyti kitą darbo dieną po sutikrinimo su buhalteriniais
duomenimis.

Šio įsakymo vykdymą kontroliuosiu asmeniškai.

Direktorius RRim – Rimas Rimaitis

2 priedas
| |UAB “Aguona” |  |  |  | |
| |(įmonės pavadinimas) |  |  |  | | |
| |Ilgalaikio nematerialiojo turto |INVENTORIZACIJOS | | |
| |(turto pavadinimas) |APRAŠAS Nr. |1 | | |
| |Kabinetas Nr. 1 |  |  |  | | |
| |(turto buvimo vieta) |  |  |  | | |
| |  |  |  |(įsakymo data, Nr.) | |
| |  |  |  |(pareigos, vardas, pavardė) | |
| |Paskutiniojo perduoto į buhalteriją |16 | |
| |išlaidų dokumento Nr. | | |
| |  |  |  |(pareigos)|(parašas) |(vardas, pavardė) | |
| |Inventorizacija |2004-10-29 8.00 | |
| |pradėta | | |
| |  |  |(metai, mėnuo, diena, valanda, minutės) | |
| |Inventorizacija |2004-10-29 8.20 | |
| |baigta | | |
| |  |  |(metai, mėnuo, diena, valanda, minutės) | |
| |Inventorizacijos aprašas |UAB “Aguona”, kabinetas Nr. 1 | |
| |surašytas | | |
| |  |  |  |  |(vieta) | |
| |Šį inventorizacijos aprašą |3 (trys) | |
| |sudaro | | |
| |  |  |  |  |(lapų kiekis skaičiais ir žodžiu, | |
| | | | | |įskaitant titulinį ir baigiamąjį lapus) | |

2 priedo tęsinys
Kabinetas Nr. 1            Inventorizacijos aprašo Nr. 1
intarpas
(turto buvimo vieta)

1 lapas

ILGALAIKIO NEMATERIALIOJO TURTO

INVENTORIZACIJOS APRAŠAS

|(skaičiais ir žodžiu) |
|  |
|Visų lape įrašytų turto |1 (vienas) |
|objektų kiekių suma | |
|(skaičiais ir žodžiu) |
|  |

| |ir įrašė į aprašą, todėl inventorizacijos komisijai pretenzijų |  |
| |neturiu. Už išvardyto turto išsaugojimą atsakau. | |
| | |  |
| |Materialiai |dir. pav. administracijai Saulius Tumaitis |  |
| |atsakingas asmuo | | |
| |  |  | |(pareigos, vardas, pavardė) |  |
| |STum- 2004 10 30 |  |
| |(parašas, data) |  |
| |ir žodžiu) |  |
| |  |  |
| |(bendra suma natūrine ir vertine išraiška skaičiais ir žodžiu) |  |
| |  |  | |(pareigos, vardas, pavardė, parašas) |  |
| |  |  | |(pareigos, vardas, pavardė, parašas) |  |
| |  |  | |ūkvedys Pranas Mykolaitis PMyk- |  |
| |  |  | |(pareigos, vardas, pavardė, parašas) |  |
| |  |  | |pardavimų vadybininkė Janina Jonaitienė JJon- |  |
| |  |  | |(pareigos, vardas, pavardė, parašas) |  |
| |  |  | |buhalterė Ona Laukaitienė OLauk- |  |
| |  |  | |(pareigos, vardas, pavardė, parašas) |  |
| |Laima Narkutė LNark- |  |
| |(pareigos, vardas, pavardė, parašas) |  |
| |  |(skaičiavimo lapai, |  |
| |  |  |
| |materialiai atsakingų asmenų paaiškinimai, kiti dokumentai) |  |
| |(įmonės pavadinimas) |  |  |  | | |
| |Ilgalaikio materialiojo turto |INVENTORIZACIJOS | | |
| |(turto pavadinimas) |APRAŠAS Nr. |2 | | |
| |Kabinetas Nr. 1 |  |  |  | | |
| |(turto buvimo vieta) |  |  |  | | |
| |  |  |  |(įsakymo data, Nr.) | |
| |  |  |  |(pareigos, vardas, pavardė) | |
| |materialinės vertybės perduotos mano (mūsų) materialinėn atsakomybėn, | |
| |užpajamuotos, o išduotosios – nurašytos. | |
| |Paskutiniojo perduoto į buhalteriją |16 | |
| |išlaidų dokumento Nr. | | |
| |  |  |  |(pareigos) |(parašas) |(vardas, pavardė) | |
| |Inventorizacija|2004-10-29 8.20 | |
| |pradėta | | |
| |  |  |(metai, mėnuo, diena, valanda, minutės) | |
| |Inventorizacija|2004-10-29 9.50 | |
| |baigta | | |
| |  |  |(metai, mėnuo, diena, valanda, minutės) | |
| |Inventorizacijos aprašas |UAB “Aguona”, kabinetas Nr. 1 | |
| |surašytas | | |
| |  |  |  |  |(vieta) | |
| |Šį inventorizacijos aprašą|3 (trys) | |
| |sudaro | | |
| |  |  |  |  |(lapų kiekis skaičiais ir žodžiu, | |
| | | | | |įskaitant titulinį ir baigiamąjį lapus) | |

3 priedo tęsinys
Kabinetas Nr. 1            Inventorizacijos aprašo Nr. 2
intarpas
(turto buvimo vieta)

1 lapas

ILGALAIKIO MATERIALIOJO TURTO

INVENTORIZACIJOS APRAŠAS

| |ir įrašė į aprašą, todėl inventorizacijos komisijai pretenzijų |  |
| |neturiu. Už išvardyto turto išsaugojimą atsakau. | |
| | |  |
| |Materialiai |dir. pav. administracijai Saulius Tumaitis |  |
| |atsakingas asmuo | | |
| |  |  | |(pareigos, vardas, pavardė) |  |
| |STum- 2004 10 30 |  |
| |(parašas, data) |  |
| |ir žodžiu) |  |
| |  |  |
| |(bendra suma natūrine ir vertine išraiška skaičiais ir žodžiu) |  |
| |  |  | |(pareigos, vardas, pavardė, parašas) |  |
| |  |  | |(pareigos, vardas, pavardė, parašas) |  |
| |  |  | |ūkvedys Pranas Mykolaitis PMyk- |  |
| |  |  | |(pareigos, vardas, pavardė, parašas) |  |
| |  |  | |pardavimų vadybininkė Janina Jonaitienė JJon- |  |
| |  |  | |(pareigos, vardas, pavardė, parašas) |  |
| |  |  | |buhalterė Ona Laukaitienė OLauk- |  |
| |  |  | |(pareigos, vardas, pavardė, parašas) |  |
| |Laima Narkutė LNark- |  |
| |(pareigos, vardas, pavardė, parašas) |  |
| |  |(skaičiavimo lapai, |  |
| |  |  |
| |materialiai atsakingų asmenų paaiškinimai, kiti dokumentai) |  |
| |(įmonės pavadinimas) |  |  |  | | |
| |Vertybinių popierių |INVENTORIZACIJOS | | |
| |(turto pavadinimas) |APRAŠAS Nr. |3 | | |
| |Kabinetas Nr. 1 |  |  |  | | |
| |(turto buvimo vieta) |  |  |  | | |
| |  |  |  |(įsakymo data, Nr.) | |
| |  |  |  |(pareigos, vardas, pavardė) | |
| |materialinės vertybės perduotos mano (mūsų) materialinėn atsakomybėn, | |
| |užpajamuotos, o išduotosios – nurašytos. | |
| |Paskutiniojo perduoto į buhalteriją |16 | |
| |išlaidų dokumento Nr. | | |
| |  |  |  |(pareigos) |(parašas) |(vardas, pavardė) | |
| |Inventorizacija|2004-10-29 9.50 | |
| |pradėta | | |
| |  |  |(metai, mėnuo, diena, valanda, minutės) | |
| |Inventorizacija|2004-10-29 10.50 | |
| |baigta | | |
| |  |  |(metai, mėnuo, diena, valanda, minutės) | |
| |Inventorizacijos aprašas |UAB “Aguona”, kabinetas Nr. 1 | |
| |surašytas | | |
| |  |  |  |  |(vieta) | |
| |Šį inventorizacijos aprašą|3 (trys) | |
| |sudaro | | |
| |  |  |  |  |(lapų kiekis skaičiais ir žodžiu, | |
| | | | | |įskaitant titulinį ir baigiamąjį lapus) | |

4 priedo tęsinys
Kabinetas Nr. 1            Inventorizacijos aprašo Nr. 3
intarpas
(turto buvimo vieta)

1 lapas

VERTYBINIŲ POPIERIŲ INVENTORIZACIJOS

APRAŠAS

|E|Ver|Vertybinių |Užreg|Vertybinių popierių vertė (Lt) |Pastab|
|i|tyb|popierių |istru| |os |
|l|ini|įsigijimo |ota | | |
|.|ų |dokumentai |apska| | |
|N|pop| |itoje| | |
|r|ier| |data | | |
|.|ių | | | | |
| |pav| | | | |
| |adi| | | | |
| |nim| | | | |
| |as | | | | |
| | | | | | |
| |(skaičiais ir žodžiu) |
| |
|Visų lape įrašytų turto |2240 (du tūkstančiai du šimtai keturiasdešimt)|
|objektų kiekių suma | |
| (skaičiais ir žodžiu) |
| |

4 priedo tęsinys
| |ir įrašė į aprašą, todėl inventorizacijos komisijai pretenzijų |  |
| |neturiu. Už išvardyto turto išsaugojimą atsakau. | |
| | |  |
| |Materialiai |dir. pav. administracijai Saulius Tumaitis |  |
| |atsakingas asmuo | | |
| |  |  | |(pareigos, vardas, pavardė) |  |
| |STum- 2004 10 30 |  |
| |(parašas, data) |  |
| |ir žodžiu) |  |
| | keturiasdešimt) |  |
| |(bendra suma natūrine ir vertine išraiška skaičiais ir žodžiu) |  |
| |  |  | |(pareigos, vardas, pavardė, parašas) |  |
| |  |  | |(pareigos, vardas, pavardė, parašas) |  |
| |  |  | |ūkvedys Pranas Mykolaitis PMyk- |  |
| |  |  | |(pareigos, vardas, pavardė, parašas) |  |
| |  |  | |pardavimų vadybininkė Janina Jonaitienė JJon- |  |
| |  |  | |(pareigos, vardas, pavardė, parašas) |  |
| |  |  | |buhalterė Ona Laukaitienė OLauk- |  |
| |  |  | |(pareigos, vardas, pavardė, parašas) |  |
| |Laima Narkutė LNark- |  |
| |(pareigos, vardas, pavardė, parašas) |  |
| |  |(skaičiavimo lapai, |  |
| |  |  |
| |materialiai atsakingų asmenų paaiškinimai, kiti dokumentai) |  |
|debetas |kreditas | |
|2435 |16 |60,00 |

Surašė buhalterė Laima Narkutė LNark-

(pareigos, vardas, pavardė, parašas)

Vadovas Rimas Rimaitis RRim-

(pareigos, vardas, pavardė, parašas)

Vyr. buhalteris Jonas Petraitis JPetr-

(vardas, pavardė, parašas)

———————–
[1] Valstybės žinios 1999 m. Nr. 50 (1622)
[2] Ivanauskienė A. „Buhalterinės apskaitos pradmenys“, leidykla TEV,
Vilnius, 2004 m., p 166.
[3] Valstybės žinios 1999 m. Nr. 59 (1916), 29 str. pakeitimai Valstybės
žinios 2002 m. Nr. 54 (2114)
[4] Būdvytienė D. „Kaip atlikti inventorizacija ir dokumentuoti jos
rezultatus“, UAB „Pačiolis“, Vilnius, 2004 m., p. 13
[5] Valstybės žinios 1996 m. Nr. 74 (1768), aktuali redakcija nuo 2000 m.
gegužės 2 d.
[6] http://www.apskaitosinstitutas.lt
[7] Valstybės žinios 2002 m. Nr. 64 (2569)
[8] Valstybės žinios 2001 m. Nr. 99 (3515), 18 str. pakeitimai Valstybės
žinios 2003 m. Nr. 73 (3347)
[9] Valstybės žinios 1997 m. Nr. 78 (2006), pakeitimai Valstybės žinios
2001 m. Nr. 99 (3577)
[10] Valstybės žinios 2003 m. Nr. 52 (2326)
[11] Valstybės žinios 1996 m. Nr. 84 (2000), pakeitimai Valstybės žinios
2004 m. Nr. 116 (4321)
[12] Valstybės žinios 2001 m. Nr. 99 (3515), 12 ir 13 str. pakeitimai
Valstybės žinios 2003 m. Nr. 123 (5586)

———————–

Inventorizuojami objektai

Pobūdis

Dokumentinė

Priežastis

I

NVENTOR

I

ZAC

I

J

A

Planinė

Priežastinė

Netikėta (neplaninė)

Periodinė

Metinė

Atsargų

Faktinė

Dalinė

Atrankinė

Ištisinė

Apimtis

Ilgalaikio turto

Finansinio turto

Mokėtinų skolų

Kitų objektų

ĮMONĖS VADOVAS

Išleidžia įsakymą apie inventorizacijos komisijos sudarymą

Teikia pasiūlymus dėl inventorizacijos ir buhalterinės ap-skaitos duomenų
ne-atitikimo panaikini-mo

Atlieka parengiamuosius darbus: patikrina sutartis su materialiai atsa-
kingais asmenimis; buhalterijos dar-bo organizavimą; organizuoja mata-vimo
priemonių patikrą; gauna de-betorinių ir kreditorinių skolų sąra-šus ir
kitus reikalingus duomenis; atlieka kitus parengiamuosius dar-bus

Inventorizacijos komisija

Tikrina faktinę būklę, parengia ir perduoda buhalterijai inventorizacijos

aprašus

Buhalterija

Sutikrina inventorizacijos aprašus su apskaitos duomenimis; nustačius
nukrypimus tikslina apskaitos duo-menis, ištaiso apskaitos klaidas, pri-
reikus sudaro sutikrinimo žinia-raščius ir perduoda juos kartu su in-
ventorizacijos aprašais inventoriza-cijos komisijai

Per 10 dienų bu-halterija įvykdo va-dovo sprendimą – registruoja inven-
torizacijos rezultatus apskaitoje

Vadovo sprendimas dėl inventori-zacijos rezultatų įrašymo į apskaitą
perduodamas buhalterijai

VADOVAS

Išleidžia įsakymą

Aprūpina inventorizacijos komisiją priemonėmis, kurių reikia

inventorizacijai atlikti

Patikrina, ar su visais materialiai atsakingais asmenimis sudarytos

visiškos materialinės atsakomybės sutartys

Patikrina, ar yra įmonėje vadovo įsakymu paskirti atsakingi ir atskaitingi

asmenys

Patikrina, ar apskaitos duomenys tvarkomi pagal materialiai atsakingus

asmenis

Patikrina, ar atlikta matavimo priemonių patikra

Pasiruošia plombavimui inventorizacijos metu

Organizuoja įmonės skolų suderinimą

Komisija

Apskaičiuoja inventorizuojamo turto likučius pagal įsakyme nurodytos

inventorizacijos dienos būklę

Patikrina, ar ilgalaikio materialaus turto objektams suteikti inventoriaus

numeriai

Organizuoja materialiai atsakingų asmenų mokymą, nustato analitinės

apskaitos duomenų suderinimo su buhalterinės apskaitos duomenimis terminus

ir tvarką

Buhalterija

Vyr. buhalteris

Pamoko komisijos narius, kaip atlikti inventorizaciją

TURTO INVENTORIZACIJOS APRAŠAI

Materialiai atsakingas asmuo

J. Jonaitis

Materialiai atsakingas asmuo

P.Petraitis

Materialiai atsakingas asmuo

S.Jurgaitis

Buhalterinės apskaitos sąskaita

Nr. 122

Sandėlis

Turto buvimo vieta

Kab. Nr. 2

Turto buvimo vieta

Ilgalaikis materialusis turtas

Ilgalaikis materialusis turtas

Garažas

Turto buvimo vieta

Ilgalaikis materialusis turtas

Ilgalaikis materialusis turtas

Kab. Nr. 1

Turto buvimo vieta

Nr. 123

Buhalterinės apskaitos sąskaita

Nr. 121

Buhalterinės apskaitos sąskaita

Nr. 122

Buhalterinės apskaitos sąskaita

Nr. 070

Užbalansinė sąskaita

Įsakymas dėl komisijos sudarymo

BYLA

Vadovo sprendimas dėl inventorizacijos

Inventorizacijos aprašai

Skaičiavimo, svėrimo, matavimo, techninių skaičiavimų lapai

Materialiai atsakingų asmenų pasiaiškinimai

Sutikrinimo žiniaraščiai

Rekomendacijos vadovui

Leave a Comment