Faktoringas

TURINYS

ĮVADAS 31. Faktoringas 41.1 Faktoringo rinkos pasiskirstymas pagal faktoringo apyvartą 51.2 Faktoringo samprata 61.2.1 Lietuvoje naudojamos faktoringo rūšys 71.2.2 Faktoringo sąlygos ir terminai 81.2.3 Faktoringo įkainiai 81.2.4 Pagrindiniai faktoringo privalumai 91.2.5 Lizingas, Faktoringas, Forfeitingas 92. Faktoringas ir jo sąlygos bankuose 112.1 AB VILNIAUS BANKAS 112.2 AB PAREX BANKAS 112.3 AB ŪKIO BANKAS 133. Faktoringo operacijų vaizdavimas finansinėje apskaitoje 16Išvados 22Naudota literatūra: 23ĮVADASDaugelyje įmonių, teikiančių paslaugas ar parduodančių prekes, dėl vėluojančių atsiskaityti ir nemokių pirkėjų yra įšaldomos apyvartinės lėšos, susidaro beviltiškų skolų sąnaudos, pablogėja ataskaitinio laikotarpio ūkininkavimo rezultatai. Pirkėjų nemokumas – tai kaina, kurią įmonės moka, norėdamos išsilaikyti konkurencinėje kovoje. Todėl nenuostabu, kad šiai problemai spręsti skiriama nemažai pastangų: įmonės kontroliuoja skolų grąžinimą, apsidraudžia nuo galimo pirkėjų nemokumo, reikalauja, kad klientai iš anksto sumokėtų už teikiamas paslaugas ar parduodamas prekes, ir kartu mažina savo konkurencingumą. (Nr. 2, 22 psl.) Daugiau kaip prieš penkis metus Lietuvoje pradėta teikti daugeliui įmonių nauja paslauga – faktoringas. Jis leidžia operatyviai spręsti apyvartinių lėšų klausimą ir padeda sumažinti riziką, susijusią su galimu pirkėjų nemokumu. Šio darbo tikslas:• Apžvelgti ir įvertinti pasaulyje plačiai paplitusią ir efektyvią verslo kreditavimo rūšį – faktoringą.• Pateikti faktoringo operacijas finansinėje apskaitoje.1. FaktoringasFaktoringas – nauja finansinių paslaugų rūšis, taikoma pirmiausia smulkioms ir vidutinėms firmoms finansuoti. Faktoringo paslaugas teikia specialios firmos faktoriai, kurios yra bankų dukterinės firmos arba glaudžiai su jais bendradarbiaujančios. Faktoringo principas toks: faktoringo firma perima iš savo klientų reikalavimus jų prekių pirkėjams ir per 2-3 dienas sumoka avansą, kurio dydis nuo 70 iki 90% visos reikalaujamos lėšų sumos, likusius 10-30% lėšų faktoringo firmos klientas atgauna tik po to, kai pirkėjai (skolininkai) sumoka už prekes. Tokia kredito paslaugų rūšis didina turto likvidumą, kuris savo ruožtu sudaro prielaidas verslui greitai augti ir didinti įmonių finansines galimybes. Spartėjant prekių apyvartumui, akumuliuojamos laisvos lėšos, laiku apmokamos tiekėjų sąskaitos bei atliekami kiti privalomi mokėjimai ir įmonė gali apmokėti skolas klientams tuo pačiu laiku, kaip ir jos konkurentai. Tokia įmonė ateityje gali tikėtis mokėjimo nuolaidų, nes sumažėja tiekėjų ir kreditorių rizika, susijusi su klientų mokumu.Nuolaida už skubų sąskaitų apmokėjimą (per 5-10 dienų) daugelyje Europos šalių sudaro 3%. Jeigu kasmet perkame prekių už 1 milijoną litų, lengva paskaičiuoti, kad ši nuolaida sudarys 30 tūkstančių litų. Todėl įmonėms naudinga naudotis diskontas.(Nr. 1, 132 psl.)Faktorinių firmų (bankų) veikla gana efektyvi, nes dauguma įmonių, nenorėdamos patekti į nemokių įmonių sąrašus, stengiasi laiku apmokėti gautas sąskaitas. Jei bankas pateikia informaciją, kad įmonė pavėluotai apmoka sąskaitas, jai bus sudėtinga sudaryti finansiškai rizikingus sandorius. Faktorinės firmos kaip mokėjimo garantiją pasirengusios teikti savo klientams papildomas paslaugas pirkdamos jų mokėjimo reikalavimus kitiems ūkio subjektams. (Nr. 1, 132 psl.)Eksporto srityje faktoringo firmos pasirengusios savo klientams teikti papildomas paslaugas: vadinamąjį tylųjį (arba paslėptąjį) ir atvirąjį faktoringą.Kai yra tylusis (paslėptasis) faktoringas, klientas su savo banku faktoriumi sudaro sutartį ir reguliariai informuoja banką apie sudarytus sandorius, persiunčia visų prekių eksporto sąskaitų kopijas. Eksporto klientas apie tai nežino. Faktorinis bankas sumoka savo klientui 80% sąskaitoje nurodomos sumos. Kai eksportuotojas gauna iš savo kliento pinigus pagal sąskaitą, tik tada jis atsiskaito su banku faktoriumi. Jei pirkėjas (eksportuotojo klientas) negali laiku apmokėti sąskaitos (per 60 dienų), eksportuotojas informuoja faktorinį banką, kuris imasi visų reikiamų priemonių (gali pateikti pirkėjui net ieškinį). (Nr. 1, 132 psl.)

Visos Europos faktorinės firmos yra tarptautinės organizacijos „International factor group“ narės, ir kitoje šalyje per šios organizacijos narius jos gali taikyti teisines sankcijas pirkėjams. Jei užsienio pirkėjas negali apmokėti sąskaitų per 90 dienų, faktorinis bankas jas apmoka ir imasi priemonių atgauti pinigus iš pirkėjo. (Nr. 1, 133 psl.)Ši sistema eksportui suteikia 100% garantiją, kad apmokėta pagal sąskaitas, jam nebereikia rinkti informacijos apie pirkėjo finansinę būklę, nes tai padaro faktorinės firmos. Tyliojo faktoringo kaina priklauso nuo apyvartos dydžio ir pirkėjų mokumo. Jo dydis būna nuo 0,5 iki 1% sąskaitos sumos pridedant rinkos kredito tarifą eksporto sandoriams, nes faktorinis bankas išmoka pinigus anksčiau, negu pirkėjas apmoka sąskaitas. (Nr. 1, 133 psl.)Antroji faktoringo sistema skiriasi nuo pirmosios, nes čia eksportuotojas privalo savo sąskaitose nurodyti, kad jo mokėjimo reikalavimai perduoti pirkėjo šalies faktoringo firmai. Faktorinis bankas garantuoja, kad jo klientas gaus 100% sąskaitos sumos su sąlyga, kad taip tarp jų suderinta. Gavęs sąskaitų kopijas, faktorinis bankas apmoka klientui 80% visos apmokėjimo sumos.Taigi faktoringo firmos yra aktyvios finansų rinkos dalyvės, kurios perima įmonių klienčių debitorinius finansinius įsiskolinimus ir iš karto apmoka joms 70 – 90 % įsiskolinimų sumos, ir tik po to, kai atgaunami visi pinigai iš įmonių pirkėjų (debitorių), gr…ąžinama nesumokėta dalis, už paslaugas imant mokestį, kurio dydis 3-5% visos sandorio sumos. (Nr. 1, 133 psl.)1.1 Faktoringo rinkos pasiskirstymas pagal faktoringo apyvartąFaktoringas yra populiari prekybos ir apyvartinių lėšų finansavimo paslauga, teikiama įmonėms, kurios susiduria su prekybai ir gamybai plėsti skirtų lėšų stygiumi. Tai ypač aktualu sparčiai augančioms mažoms ir vidutinėms įmonėms(MVĮ). Remiantis Lietuvos lizingo asociacijos duomenimis, 2003 m. buvo sudaryta 1041 faktoringo sutartis, kurių vertė 431,9 mln. Lt. Didžiausią faktoringo rinkos dalį pagal faktoringo apyvartą 2003 m. buvo užėmusi UAB “Hanza Lizingas” (50,87 proc.) bei AB “Vilniaus bankas” (44,15 proc.).Faktoringo rinkos pasiskirstymas pagal faktoringo apyvartą 2003 12 31 d., proc.

Šaltinis: Lietuvos lizingo asociacijaFaktoringo apyvarta 2003 m., lyginant su 2002 m., išaugo 58 proc. ir sudarė 2,671 mlrd. Lt.1.2 Faktoringo samprataFaktoringas – piniginio reikalavimo (toliau – reikalavimas), atsiradusio pardavus prekes ar paslaugas (toliau – prekes), perleidimas faktoringo įmonei už pinigus. Faktoringo įmonė – pelno siekiantis juridinis asmuo, kuriam prekių pardavėjas perleidžia reikalavimo teises į prekių pirkėjo apmokėjimus už prekes. Lietuvoje faktoringo paslaugas teikia bankai arba bankų dukterinės įmonės. Faktoringas (skolos perleidimas) – tai finansinių paslaugų visuma, kurios esmė – skolos įsipareigojimų pirkimas ir kliento piniginių reikalavimų perleidimas bankui pagal kliento pirkėjams (paslaugų gavėjams) pateiktas sąskaitas-faktūras. Faktoringas – vis labiau populiarėjanti pasaulyje finansinė paslauga. Faktoringo apyvarta pastaraisiais dešimtmečiais nuolat didėja, nes faktoringas:• suteikia galimybę neįkeisti jokio turto ir gauti lėšų finansuoti prekybą;• užtikrina nuolatinius pinigų srautus ir supaprastina pinigų srautų planavimą;• sumažina skolų administravimo sąnaudas;• leidžia daugiau dėmesio skirti pagrindinei įmonės veiklai.Faktoringą sudaro:• prekybos finansavimas (iki 90 proc. sąskaitos-faktūros sumos);• kliento sąskaitų-faktūrų ir pirkėjų skolų administravimas;• kliento pirkėjų kredito rizikos vertinimas ir mažinimas.Faktoringo procese dalyvauja trys šalys (toliau – faktoringo proceso dalyviai). Viena šalis – tai prekes parduodanti įmonė. Antra šalis – minėtas prekes perkanti įmonė. Trečia šalis – faktoringo įmonė. Faktoringo įmonė už tam tikrą mokestį superka iš prekių pardavėjo prekių pirkėjams išrašytas PVM sąskaitas faktūras (toliau – sąskaitas faktūras) ir avansu perveda tam tikrą dalį sąskaitos faktūros sumos. Likusią sumą, atskaičiusi palūkanas, faktoringo įmonė prekių pardavėjui sumoka tuomet, kai prekių pirkėjas atsiskaito su faktoringo įmone numatytais pirkimo-pardavimo sutartyje su prekių pardavėju terminais.Daugumos prekes parduodančių įmonių atstovai, kurie naudojasi faktoringu, pabrėžia tai, kad šis apyvartinių lėšų finansavimo būdas nereikalauja papildomo turto įkeitimo, kas labai aktualu sparčiai augančioms įmonėms. Be to, faktoringo įmonei perduodamas įsipareigojimo administravimas leidžia sukruti nemažą pridėtinę vertę įmonei. Imdama paskolą banke, įmonė pati atsako už paskolos grąžinimą, o pasirinkus faktoringo paslaugą reikalavimo teisė apmokėti už parduotas prekes perduodama faktoringo įmonei.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.903 straipsnyje nustatyta, kad „faktoringo sutartimi viena šalis (finansuotojas) perduoda arba įsipareigoja perduoti kitai šaliai (klientui) pinigus mainais už kliento (kreditoriaus) piniginį reikalavimą, susijusį su prekių pardavimu, darbų atlikimu ar paslaugų teikimu, trečiajam asmeniui (skolininkui), o klientas perleidžia arba įsipareigoja perleisti finansuotojui piniginį reikalavimą skolininkui (finansavimas su sąlyga perleisti piniginį reikalavimą) ir mokėti sutartyje nustatytą atlyginimą“. Pagal Civilinio kodekso 6.904 straipsnio nuostatas „finansuotoju pagal faktoringo sutartį gali būti tik bankas arba kitas pelno siekiantis juridinis asmuo, įstatymų nustatyta tvarka turintis teisę vykdyti faktoringo veiklą“. Todėl įmonė, su finansuotoju sudarydama skolinių įsipareigojimų perleidimo (faktoringo) sutartį, turi įsitikinti, ar finansuotojas turi teisę vykdyti faktoringo veiklą. Jei finansuotojas nėra bankas, įmonė turėtų kreiptis į finansuotoją su prašymu pateikti teisę vykdyti faktoringo veiklą įrodančius dokumentus. Faktoringas yra paslaugų visuma, pagrįsta piniginio reikalavimo (debitorinio įsiskolinimo) perdavimu faktoringo įmonei. (Nr. 3, 24-26 psl.)Faktoringas apima:• prekybos finansavimą;• kliento sąskaitų faktūrų ir gautinų sumų administravimą;• pirkėjo mokumo rizikos vertinimą ir mažinimą.Pagrindinės faktoringo funkcijos yra:• finansavimas perduodant reikalavimo teisę;• klientų gautinų sumų apskaita, administravimas ir kontrolė;• kredito rizikos įvertinimas;• inkasavimas;• prekinio kredito rizikos prisiėmimas…;• konsultavimas;• kitos funkcijos, susijusios su prekyba.1.2.1 Lietuvoje naudojamos faktoringo rūšys1. Vidaus ir tarptautinis faktoringas:• vidaus faktoringo operacijos vykdomos tada, kai faktoringo proceso dalyviai yra vienoje šalyje. Faktoringo procesas vyksta pagal anksčiau aprašytą principą;• tarptautinio faktoringo operacijos yra atliekamos tuo atveju, kai vienas iš faktoringo proceso dalyvių yra kitoje šalyje. Šiuo atveju faktoringo procese dalyvauja keturios šalys:• prekių pardavėjas, vadinamas Lietuvos eksportuotoju;• prekių pirkėjas, vadinamas užsienio šalies importuotoju;• prekių pardavėjo faktoringo įmonė, vadinama Lietuvos faktoringo įmone;• prekių pirkėjo faktoringo įmonė, vadinama užsienio šalies faktoringo įmone.Lietuvos eksportuotojas savo reikalavimus per Lietuvos faktoringo įmonę perleidžia užsienio šalies faktoringo įmonei. Lietuvos faktoringo įmonė avansu perveda Lietuvos eksportuotojui tam tikrą dalį sąskaitos faktūros sumos. Užsienio šalies faktoringo įmonė vykdo reikalavimus savo valstybėje pagal Lietuvos eksportuotojo ir užsienio šalies importuotojo tarpusavio pirkimo-pardavimo sutartį. Užsienio šalies importuotojas nustatytu laiku moka įmokas savo šalies faktoringo įmonei, kuri gautus pinigus perveda Lietuvos faktoringo įmonei. Kai užsienio šalies importuotojas visą pinigų sumą už prekes per savo šalies faktoringo įmonę perveda Lietuvos faktoringo įmonei, pastarasis sumoka Lietuvos eksportuotojui po avanso likusią sumą. 2. Atviras ir uždaras (konfidencialus) faktoringas:• esant atvirajam faktoringui, prekių pirkėjas informuojamas apie reikalavimo teisės perleidimą faktoringo įmonei;• esant uždarajam (konfidencialiajam) faktoringui, prekių pirkėjas neinformuojamas apie reikalavimo teisės perleidimą faktoringo įmonei.3. Faktoringas su regreso teise ir be regreso teisės:• pasirinkus faktoringą su regreso teise, lėšos išieškomos iš prekių pardavėjo, jeigu prekių pirkėjas neatsiskaito su faktoringo įmone. Prekių pardavėjas faktoringo sutartyje įsipareigoja apmokėti prekių pirkėjo neapmokėtas sąskaitas faktūras arba perpirkti jas iš faktoringo įmonės;• pasirinkus faktoringą be regreso teisės, prekių pardavėjas neatsako už prekių pirkėjo nemokumą, nemokumo riziką perduodamas faktoringo įmonei.1.2.2 Faktoringo sąlygos ir terminaiKiekviena faktoringo įmonė, sudarydama faktoringo sutartį, įsipareigoja laikytis tam tikrų sąlygų ir terminų, kurie, priklausomai nuo prašomo finansuoti projekto rizikos laipsnio, faktoringo įmonės finansinių galimybių, skiriasi. Paprastai faktoringo įmonės laikosi šių faktoringo sąlygų ir terminų:• faktoringo sutarties laikotarpis – iki 12 mėnesių (šalims susitarus gali būti pratęsiamas);• faktoringo limitas – nustatomas vertinant kiekvieną projektą;• faktoringo avansas – 80-90 proc. sąskaitos faktūros sumos;• maksimalus sąskaitų faktūrų apmokėjimo terminas – 90-120 kalendorinių dienų (priklauso nuo to, ar faktoringas su regreso teise ar be regreso teisės);
• minimali faktoringo įmonei pateikiamos sąskaitos faktūros suma – nėra;• dokumentų nagrinėjimo terminas – iki 10 darbo dienų.

1.2.3 Faktoringo įkainiai:

• faktoringo palūkanos – 5-10 proc.;• sąskaitos faktūros administravimo mokestis – 0,1-0,5 proc. (priklauso nuo administravimo sudėtingumo, prekių pirkėjo patikimumo ir pan.) nuo sąskaitos faktūros sumos;• faktoringo sutarties mokestis – iki 1,0 proc. nuo faktoringo limito.Faktoringą būtų galima vertinti ne tik kaip efektyvų ir patikimą, bet ir verslo riziką mažinantį finansų rinkos instrumentą, kuris svarbus MVĮ, siekiančioms įgyti patikimos įmonės įvaizdį.1.2.4 Pagrindiniai faktoringo privalumai:Pardavėjui:• suteikiama galimybė gauti lėšų neįkeičiant turto;• pagerėja atsiskaitančių skolininkų (pirkėjų) drausmė;• padidėja įmonės likvidumas;• veiklos plėtrą lemia apyvarta (nebūtinos papildomos lėšos);• palengvėja pinigų srautų planavimas;• sumažėja skolų administravimo sąnaudos;• pirkėjams galima pasiūlyti ilgesnius mokėjimo terminus ir tokiu būdu padidinti prekybos apimtį;• galima pasinaudoti tiekėjų siūlomomis nuolaidomis už ankstesnį mokėjimą.Pirkėjui:• mokėjimo terminai gali būti atidėti ilgesniam laikui;• be papildomų finansavimo šaltinių didėja perkamoji galia;• padeda pritraukti naujų tiekėjų.1.2.5 Lizingas, Faktoringas, ForfeitingasKaip alternatyvos bankinėms paskoloms išsivysčiusiose Vakarų Europos šalyse ir jau Lietuvoje ypač paplitusios tokios finansavimo rūšys kaip lizingas, faktoringas, forfeitingas.Lizinginės operacijos – tai nauja finansavimo rūšis, finansiškai padedanti to norinčioms įmonėms. Ekonominiu požiūriu lizingas – tai ilgalaikis kreditas prekine forma, kai išnuomotos priemonės savininkas už suteiktą daiktinę paskolą gauna palūkanas. Lizingui būdinga trišalė sutartis, t.y. kai sandoryje dalyvauja trys šalys – lizingo davėjas nuomotojas, lizingo gavėjas nuomininkas ir objekto gamintojas tiekėjas.Faktoringas – tai ypatinga trumpalaikio finansavimo forma, susijusi su apyvartinio kapitalo kreditavimu. Šiuo metu tai universali sistema aptarnaujanti tiek eksportinę, tiek ir vidaus tiekėjo veiklą. Faktoringo pagrindas – tai perleidimas faktoringo kompanijai neapmokėtų mokėjimų reikalavimų, kurie atsiranda prekių, paslaugų realizavimo bei komercinio kredito suteikimo procese. Įmonei suteikusiai komercinį kreditą būna nepalanku laukti, kol klientas atsiskaitys. Tuomet tiekėjas gali pasinaudoti faktoringo paslaugas teikiančios firmos pasiūlymais. Ji superka iš tiekėjų klientų įsipareigojimus už tam tikrą mokestį. Gali būti perimtos ir tokios funkcijos : įsiskolinimų apskaita, išreikalavimas ir rizika, susijusi su skolininko nemokumu. (Nr. 2, 47-48 psl.)Operacija, panaši į eksportinį faktoringą yra forfeitingas. Tai eksporto kreditavimas superkant komercinius vekselius ir kitus mokėjimo reikalavimus pagal užsienio prekybos kontraktus. Tokiu būdu visa eksportuotojo rizika perduodama forfeitoriui, kuriam, siekiant apginti savo interesus reikia garantijos iš importuotojo šalies patikimiausio banko. Forfeitingo operacijos kaina viršija kitą kreditavimo formų kainą, tačiau jos privalumas yra tas, kad yra paprasta apiforminimo procedūra ir visa rizika tenka forfeitingui. (Nr. 2, 48 psl.)2. Faktoringas ir jo sąlygos bankuose2.1 AB VILNIAUS BANKASDidelis banko filialų ir skyrių tinklas Lietuvoje (18 filialų, 38 skyriai) ir daugiau negu 50 000 verslo klientų, todėl galima:• daug tiksliau įvertinti kliento pirkėjų riziką ir nustatyti didesnius faktoringo limitus;• teikti faktoringą daugelyje Lietuvos miestų.Ilgametė patirtis prekybos finansavimo ir kredito rizikos vertinimo srityse.Vietinio faktoringo schema:

1. Pardavėjas parduoda prekes pirkėjui ar suteikia paslaugas pagal pirkėjo ir pardavėjo sudarytą sutartį.2. Pardavėjas vieną sąskaitos-faktūros egzempliorių pateikia bankui ir perleidžia jam piniginius reikalavimus.3. Bankas sumoka pardavėjui faktoringo avansą (iki 90 proc. sąskaitos-faktūros sumos).4. Suėjus atidėto mokėjimo terminui, pirkėjas sumoka bankui sąskaitoje-faktūroje nurodytą sumą.5. Bankas perveda pardavėjui faktoringo likutį (iki 10 proc.).2.2 AB PAREX BANKASPAGRINDINĖS FAKTORINGO SĄLYGOSSUTARTIES LAIKOTARPIS iki 12 mėnesių (šalių susitarimu gali būti pratęstas)

FAKTORINGO AVANSAS 70-90% patvirtintos PVM sąskaitos faktūros sumosFAKTORINGO PALŪKANOS mažesnės arba lygios trumpalaikio kredito palūkanų normaiADMINISTRAVIMO MOKESTIS 0,1%-1% (ne mažiau kaip 10 litų) PVM sąskaitos faktūros sumos; (priklausomai nuo administravimo sudėtingumo, laidavimo sąlygų, pirkėjo patikimumo)FAKTORINGO SUTARTIES MOKESTIS iki 0,70% per metus nuo bendrojo faktoringo limito sumosMAKSIMALUS PVM SĄSKAITŲ FAKTŪRŲAPMOKĖJIMO TERMINAS 90 dienų (šalims susitarus – ilgesnis)DOKUMENTŲ NAGRINĖJIMO TERMINAI 1-2 savaitės

FAKTORINGO OPERACIJŲ TIPAI

ATVIRAS faktoringas, kai PIRKĖJAS informuojamas apie reikalavimo teisės perleidimą BANKUISU REGRESO TEISE – jei PIRKĖJAS neatsiskaito, lėšos išieškomos iš PARDAVĖJOBE REGRESO TEISĖS PARDAVĖJAS neatsako už PIRKĖJO nemokumą.

FAKTORINGO SCHEMA

1. PARDAVĖJAS pateikia BANKUI prašymą bei pateikia reikalaujamus dokumentus.2. BANKAS atlieka dokumentų analizę ir tuo atveju, jei BANKAS priima teigiamą sprendimą, pasirašoma faktoringo sutartis.3. PARDAVĖJAS informuoja savo debitorius apie faktoringo sutarties pasirašymą su Banku dėl reikalavimo teisės perėmimo.4. PARDAVĖJAS perduoda prekes savo PIRKĖJAMS ir išrašo sąskaitą faktūrą. PIRKĖJAI mokėjimus privalo atlikti į nurodytą faktoringo sąskaitą.5. PARDAVĖJAS pateikia BANKUI PVM sąskaitą faktūrą už pateiktas prekes ar atliktas paslaugas.6. BANKAS sumoka PARDAVĖJUI iki 90 proc. prekės vertės, pagal pateiktą PVM sąskaitą faktūrą.7. DEBITORIUS, laikydamasis sutarties apmokėjimo sąlygų, sumoka BANKUI už prekes arba paslaugas.8. BANKAS galutinai atsiskaito su PARDAVĖJU, PIRKĖJUI atlikus visus mokėjimus.

PRIVALUMAI PASIRINKUS AB PAREX BANKĄ• Konkurencingos sąlygos ir palūkanos• Neribojamas minimalus klientų skaičius• Operatyvus sprendimo priėmimas dėl faktoringo paslaugos

BANKUI PATEIKIAMI ŠIE DOKUMENTAI:• įmonės aprašymas;• pirkimo ir pardavimo sutartis, pagal kurią norima perduoti reikalavimą;• pastarųjų dvejų metų įmonės finansinės ataskaitos (balansai, pelno (nuostolio) ataskaita, pinigų srautų ataskaita), patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos, bei ataskaitinio laikotarpio (ketvirčiais) finansinės ataskaitos;• įmonės vadovo, įgaliotų pasirašyti faktoringo sutartis asmenų paso (puslapio su pagrindiniais duomenimis) kopija;• įmonės registracijos pažymėjimo originalas ir kopija;• įmonės įstatų originalas ir kopija;• įmonės steigimo sutarties originalas ir kopija;• parašų pavyzdžių kortelė, patvirtinta banko, kuriame yra atsiskaitomoji sąskaita (jei neturi sąskaitos AB Parex banke);• Valstybinės mokesčių inspekcijos pažyma;• „Sodros” pažyma.2.3 AB ŪKIO BANKASĮmonei, t.y. pardavėjui susitarus su banku dėl paslaugos teikimo, visos operacijos vyksta pagal tokią schemą:

1. Pardavėjas parduoda prekes pirkėjui pagal sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį.2. Pardavėjas bankui perleidžia piniginį reikalavimą pagal pirkėjui išrašytą sąskaitą-faktūrą, kurioje nurodyta, kad reikalavimas perleidžiamas bankui.3. Bankas sumoka pardavėjui faktoringo išmoką (iki 90 proc. sąskaitos-faktūros sumos), likusi sąskaitos faktūros suma rezervuojama.4. Suėjus atidėto mokėjimo terminui, pirkėjas sumoka bankui sąskaitoje-faktūroje nurodytą sumą.5. Bankas perveda pardavėjui rezervuotą sąskaitos-faktūros sumos likutį.Faktoringo sąlygos:Finansuojama sąskaitos faktūros dalis – iki 90 proc.Maksimalus sąskaitų-faktūrų apmokėjimo terminas – ne daugiau kaip 120 dienų.Faktoringui priimamos sąskaitos-faktūros litais, eurais, JAV doleriais arba kitomis Europos Sąjungos šalių valiutomis.Visos išmokos įmonei atliekamos ta valiuta, kuri nurodyta sąskaitoje-faktūroje, arba kliento prašymu konvertuojamos į pageidaujamą valiutą.Faktoringas gali būti suteikiamas su regresu arba be regreso. Bankas gali reikalauti pirkėjų prekinio kredito draudimo.Faktoringu negali būti finansuojami ilgalaikiai įsipareigojimai, blogos ar abejotinų pirkėjų skolos, mokėjimo reikalavimai, kurių sąlygos ginčijamos arba jų apmokėjimo terminas suėjęs.

Kiek tai kainuoja?Metų palūkanos pagal susitarimą (atitinka trumpalaikio kredito palūkanų normą).Administravimo mokestis – 0,2 – 0,3 proc. sąskaitos-faktūros sumos už faktoringą su laidavimu. Sutartyje nustatoma minimali šio mokesčio suma.Limito mokestis – 0,5-0,7 proc. nuo suteikiamo faktoringo su laidavimu limito.Norėdami pasinaudoti faktoringu, ateikite į bet kurį Ūkio banko filialą, kur atsakingi banko darbuotojai suteiks Jums išsamią informaciją bei pateiks bankui reikalingų dokumentų sąrašą. 2.4 NORD/LB Faktoringo sutartimi bankas perduoda arba įsipareigoja perduoti pardavėjui (Klientui) pinigus mainais už Kliento piniginį reikalavimą, susijusį su prekių (paslaugų) pardavimu, trečiajam asmeniui (Skolininkui-pirkėjui), o Klientas perleidžia arba įsipareigoja perleisti bankui piniginį reikalavimą Skolininkui ir mokėti faktoringo sutartyje nustatytą atlyginimą. Finansavimo sąlygos ir terminai: Faktoringo limitas – maksimali faktorizuojama Skolininkų įsiskolinimų Klientui suma. Banko perimtų iš Kliento visų piniginių reikalavimų į Skolininką suma vienu metu negali būti didesnė už faktoringo limitą.Skolininko limitas – maksimali finansuojama vieno Skolininko įsiskolinimo Klientui suma. Skolininko limitas nustatomas kiekvienam skolininkui. banko perimtų iš Kliento piniginių reikalavimų į vieną skolininką suma vienu metu negali būti didesnė už Skolininkui nustatytą limitą.Faktoringo avansas – pinigų suma, kurią bankas sumoka Klientui , akceptavęs sąskaitą faktūrą. Faktoringo avansas apskaičiuojamas procentaliai nuo akceptuotoje sąskaitoje – faktūroje nurodytos sumos.Faktoringo rezervas – tai likusi neapmokėta Klientui suma (banko akceptuotoje sąskaitoje-faktūroje nurodyta suma, atėmus faktoringo avansą), kuri sumokama tik po pinigų gavimo iš Skolininko.Apmokėjimo terminas – pirkimo-pardavimo sutartyje numatytas terminas, per kurį Skolininkas privalo sumokėti už parduotas prekes (paslaugas). Maksimalus apmokėjimo terminas – 120 kalendorinių dienų.Vienkartinis faktoringo sutarties mokestis skaičiuojamas nuo faktoringo limito. Komisinis mokestis imamas nuo kiekvienoje sąskaitoje-faktūroje, pateiktoje ir banko akceptuotoje, nurodytos sumos su PVM. Palūkanos skaičiuojamos nuo Klientui (Pardavėjui) pervesto faktoringo avanso sumos.3. Faktoringo operacijų vaizdavimas finansinėje apskaitoje Faktoringo operacijų vaizdavimo įmonės, besinaudojančios faktoringo paslaugomis, finansinėje apskaitoje pavyzdžiai remiantis tokiomis sąlygomis: Faktoringo avansas (nuo PVM sąskaitos faktūros sumos) 90 proc.Metinė faktoringo palūkanų norma (nuo faktoringo avanso sumos) 6 proc.Komisinis mokestis esant pardavėjo laidavimui (nuo PVM sąskaitos faktūros sumos) 0,3 proc.Komisinis mokestis nesant pardavėjo laidavimo (nuo PVM sąskaitos faktūros sumos) 1 proc.Maksimalus apmokėjimo terminas 60 dienųSutarties mokestis (nuo faktoringo limito) 0,75 proc.Faktoringo limitas 120 000 LtFinansuotojo akceptuotos PVM sąskaitos faktūros suma (su PVM) 118 000 LtFaktiškas PVM sąskaitos faktūros apmokėjimo terminas 60 dienų

Pasirašius faktoringo sutartį nurodytomis sąlygomis, įmonei yra apskaičiuojamas sutarties mokestis, lygus 900 Lt (120 000 Lt × 0,75 proc.), ir 162 Lt PVM (900 Lt × 18 proc.). Šis mokestis turėtų būti išdėstytas tolygiai sutarties galiojimo laikotarpiu ir laipsniškai pripažįstamas veiklos sąnaudomis. Tačiau jei sutarties mokesčio suma nėra reikšminga, įmonė gali nuspręsti iš karto įtraukti šį mokestį į einamojo laikotarpio veiklos sąnaudas. Gavusi reikiamą dokumentą, patvirtinantį sutarties mokesčio ir PVM priskaičiavimą, įmonė apskaitoje daro tokius įrašus:D 6116 Įvairios kitos bendrosios ir administravimo sąnaudos 900 LtD 251 Gautinas pridėtinės vertės mokestis 162 LtK 488 Įvairios mokėtinos sumos (arba 271 Sąskaitos bankuose) (1062 Lt)

PavyzdysĮmonė pirkėjui, atsiskaitančiam per faktoringo įmonę, pardavė produkcijos už 100 000 Lt + 18 000 Lt PVM ir išrašė PVM sąskaitą faktūrą. Tokiu atveju įmonė apskaito iš pirkėjo gautiną sumą, susijusias pajamas ir mokėtiną PVM. Apskaitoje daromi tokie įrašai:

D 240 Pirkėjai 118 000 LtK 500 Pardavimai (100 000 Lt)K 4701 Mokėtinas pridėtinės vertės mokestis (18 000 Lt)Toliau faktoringo be regreso teisės ir faktoringo su regreso teise operacijos finansinėje apskaitoje vaizduojamos skirtingai.

3.1 Faktoringo su regreso teise operacijų vaizdavimas finansinėje apskaitoje Išrašyta PVM sąskaita faktūra perduodama faktoringo įmonei, kuri, akceptavusi PVM sąskaitą faktūrą, perveda įmonei 106 200 Lt avansą (118 000 Lt × 90 proc.). Įmonė apskaito gautus pinigus ir trumpalaikį įsipareigojimą faktoringo įmonei, nes, pirkėjui nesumokėjus PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos sumos, faktoringo įmonė turi regreso teisę išieškoti pervestą avansą iš įmonės, t. y. faktoringo įmonė tik paskolina pinigus, tačiau neprisiima pirkėjo nemokumo rizikos. Apskaitoje daromi tokie įrašai:D 271 Sąskaitos bankuose 106 200 LtK 440 Skolos kreditinėms institucijoms (106 200 Lt)

Pirkėjui sumokėjus visą PVM sąskaitoje faktūroje nurodytą sumą (118 000 Lt) faktoringo įmonei, faktoringo įmonė perveda įmonei likusią 10 proc. sumą – rezervą, iš jo išskaičiavusi 354 Lt komisinį mokestį (118 000 Lt × 0,3 proc.), 1062 Lt palūkanų (106 200 Lt / 360 dienų × 60 dienų × 6 proc.) ir susijusį 255 Lt PVM ((354 Lt + 1062 Lt) × 18 proc.), t. y. 10 129 Lt. Gavusi reikiamus dokumentus iš faktoringo įmonės, įmonė apskaito iš pirkėjo gautinos sumos sumažėjimą, gautus pinigus (rezervą), komisinio mokesčio ir palūkanų sąnaudas ir susijusį gautiną PVM bei įsipareigojimo faktoringo įmonei sumažėjimą. Apskaitoje daromi tokie įrašai:D 271 Sąskaitos bankuose 10 129 LtD 6116 Įvairios kitos bendrosios ir administravimo sąnaudos 354 LtD 6300X Faktoringo palūkanos 1062 LtD 251 Gautinas pridėtinės vertės mokestis 255 LtD 440 Skolos kreditinėms institucijoms 106 200 LtK 240 Pirkėjai (118 000 Lt)

Komisinis mokestis yra apskaitomas bendrųjų ir administravimo sąnaudų sąskaitoje, nes jis yra susijęs su įmonės pirkėjų skolų administravimu, atsiskaitymų stebėjimu ir kitomis administracinėmis paslaugomis. Faktoringo palūkanos yra mokestis už įmonės finansavimą, todėl yra apskaitomos finansinių sąnaudų sąskaitoje. Rekomenduotina iš pirkėjų, …atsiskaitančių per faktoringo įmonę, gautinas sumas apskaityti atskirose (analitinėse) sąskaitose, nurodant jiems išrašytų PVM sąskaitų faktūrų numerius – tada bet kuriuo metu galima matyti konkretaus pirkėjo įsiskolinimą faktoringo įmonei, turint galvoje galimus kelių dienų skirtumus tarp pirkėjo pervestų pinigų ir faktoringo įmonės pervesto rezervo. Kai įmonė per vieną dieną gauna avansus ir/arba rezervą su atskaičiuotais komisiniais ir palūkanomis už kelias PVM sąskaitas faktūras, tikslinga išskirti tik iš pirkėjų gautinas sumas pagal kiekvieną PVM sąskaitą faktūrą (net kai jos buvo išrašytos tam pačiam pirkėjui), o gautus pinigus, komisinį mokestį, palūkanas, PVM ir finansines skolas apskaityti vienu įrašu už kiekvieną dieną. Jei faktoringo ciklas perkeliamas į kitus finansinius metus (pirkėjas sumoka faktoringo įmonei kitą finansinį laikotarpį), įmonė turėtų sukaupti komisinį mokestį ir palūkanų dalį už faktiškai naudotas faktoringo įmonės lėšas, atsižvelgdama į dienų skaičių, einamųjų metų finansinėje atskaitomybėje (pavyzdžiui, įmonė gavo faktoringo avansą 30 dienų iki finansinių metų pabaigos). Tokiu atveju įmonė apskaito 354 Lt sukaupto komisinio mokesčio, 531 Lt sukauptų palūkanų (106 200 Lt / 360 dienų × 30 dienų × 6 proc.) ir atitinkamas sąnaudas. Apskaitoje daromi tokie įrašai:D 6116 Įvairios kitos bendrosios ir administravimo sąnaudos 354 LtD 6300X Faktoringo palūkanos 531 LtK 490 Sukauptos sąnaudos (885 Lt)

Kitą finansinį laikotarpį, pirkėjui sumokėjus visą PVM sąskaitoje faktūroje nurodytą sumą faktoringo įmonei ir faktoringo įmonei pervedus rezervą bei pateikus reikiamus dokumentus, apskaitomi gauti pinigai, gautinas PVM, palūkanų sąnaudos ir iš pirkėjo gautinos sumos, trumpalaikio įsipareigojimo faktoringo įmonei bei sukauptų sąnaudų sumažėjimas. Apskaitoje daromi tokie įrašai:D 271 Sąskaitos bankuose 10 129 LtD 6300X Faktoringo palūkanos 531 LtD 490 Sukauptos sąnaudos 885 LtD 251 Gautinas pridėtinės vertės mokestis 255 Lt

D 440 Skolos kreditinėms institucijoms 106 200 LtK 240 Pirkėjai (118 000 Lt)

Grįžtant prie pirminės situacijos, kai faktoringo operacijos apima tik vieną ataskaitinį laikotarpį, pateikiamas pavyzdys, kai pirkėjas neatsiskaito su faktoringo įmone suėjus mokėjimo terminui. Tokiu atveju faktoringo įmonė turi regreso teisę išieškoti pervestą avansą iš įmonės. Faktoringo įmonei grąžinus neapmokėtą PVM sąskaitą faktūrą įmonei, ši privalo grąžinti gautą avansą ir sumokėti susijusias palūkanas, komisinį mokestį ir PVM. Atlikus šias operacijas, apskaitoje daromi tokie įrašai:D 6116 Įvairios kitos bendrosios ir administravimo sąnaudos 354 LtD 6300X Faktoringo palūkanos 1062 LtD 251 Gautinas pridėtinės vertės mokestis 255 LtD 440 Skolos kreditinėms institucijoms 106 200 LtK 271 Sąskaitos bankuose (107 871 Lt)

Faktoringo be regreso teisės operacijų vaizdavimas finansinėje apskaitojeFaktoringo be regreso teisės atveju faktoringo įmonė prisiima pirkėjo nemokumo riziką ir neturi regreso teisės į įmonę pirkėjo nemokumo atveju. Faktoringo įmonės prisiimta pirkėjo nemokumo rizika yra lygi faktoringo avanso daliai, t. y. jei faktoringo avansas yra 90 proc., tai reiškia, kad faktoringo įmonė prisiima 90 proc. pirkėjo nemokumo rizikos, o pardavėjas – likusius 10 proc. Jei faktoringo avansas yra lygus 100 proc., faktoringo įmonė prisiima visą pirkėjo nemokumo riziką. Toliau pateikiami abiejų situacijų pavyzdžiai. Faktoringo įmonė prisiima 90 proc. pirkėjo nemokumo rizikos. Išrašyta PVM sąskaita faktūra perduodama faktoringo įmonei ir ji, akceptavusi PVM sąskaitą faktūrą, perveda įmonei 106 200 Lt avansą (118 000 Lt × 90 proc.). Įmonė apskaito gautus pinigus ir iš pirkėjo gautinos sumos sumažėjimą, nes, pirkėjui nesumokėjus PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos sumos, faktoringo įmonė negrąžina reikalavimo teisės įmonei, t. y. faktoringo įmonė prisiima avanso dydžio pirkėjo nemokumo riziką. Apskaitoje daromi… tokie įrašai:D 271 Sąskaitos bankuose 106 200 LtK 240 Pirkėjai (106 200 Lt)

Pirkėjui sumokėjus visą sąskaitoje faktūroje nurodytą sumą (118 000 Lt) faktoringo įmonei, faktoringo įmonė perveda įmonei likusią 10 proc. sumą – rezervą, iš jo išskaičiavusi 1180 Lt komisinio mokesčio (118 000 Lt × 1 proc.), 1062 Lt palūkanų (106 200 Lt / 360 dienų × 60 dienų × 6 proc.) ir 404 Lt PVM ((1180 Lt + 1062 Lt) × 18 proc.), t. y. 9154 Lt. Gavusi reikiamus dokumentus iš faktoringo įmonės, įmonė apskaito iš pirkėjo gautinos sumos sumažėjimą, gautus pinigus (rezervą), komisinio mokesčio ir palūkanų sąnaudas bei susijusį gautiną PVM. Apskaitoje daromi tokie įrašai:D 271 Sąskaitos bankuose 9154 LtD 6116 Įvairios kitos bendrosios ir administravimo sąnaudos 1180 LtD 6300X Faktoringo palūkanos 1062 LtD 251 Gautinas pridėtinės vertės mokestis 404 LtK 240 Pirkėjai (11 800 Lt)

Jei faktoringo ciklas perkeliamas į kitus finansinius metus, apskaitos principai ir įrašai yra analogiški, kaip ir faktoringo su regreso teise atveju. Toliau pateikiamas pavyzdys, kai pirkėjas neatsiskaito su faktoringo įmone, suėjus mokėjimo terminui. Tokiu atveju įmonė turi sukaupti 1180 Lt komisinio mokesčio ir 1062 Lt palūkanų, sumažindama iš pirkėjo gautiną sumą. Apskaitoje daromi tokie įrašai:D 6116 Įvairios kitos bendrosios ir administravimo sąnaudos 1180 LtD 6300X Faktoringo palūkanos 1062 LtK 240 Pirkėjai (2242 Lt)

Įmonei iš faktoringo įmonės gavus reikiamus komisinio mokesčio ir palūkanų priskaičiavimą pagrindžiančius dokumentus, kartu turėtų būti apskaitytas ir gautinas PVM. Šiuo atveju sąskaita Nr. 240 kredituojama todėl, kad tai tiksliau atspindi įmonės turtą ir įsipareigojimus – įmonė nėra įsipareigojusi sumokėti faktoringo įmonei palūkanų ir komisinio mokesčio, tačiau kai pirkėjas atsiskaitys su faktoringo įmone, įmonei bus pervestas rezervas atėmus palūkanas ir komisinį mokestį. Jei pirkėjas ir toliau delsia atsiskaityti su faktoringo įmone, įmonė turėtų vertinti likusią 9558 Lt iš pirkėjo gautiną sumą pagal savo patvirtintą abejotinų ir beviltiškų skolų vertinimo metodiką ir nurašyti neatgautiną sumą. Faktoringo įmonė prisiima 100 proc. pirkėjo nemokumo rizikos. Kai yra perduodama visa pirkėjo nemokumo rizika, faktoringo įmonė, akceptavusi gautą PVM sąskaitą faktūrą, perveda įmonei 100 proc. avansą, iš karto išskaičiavusi 1180 Lt komisinio mokesčio (118 000 Lt × 1 proc.), 1062 Lt palūkanų (106 200 Lt / 360 dienų × 60 dienų × 6 proc.) ir 404 Lt PVM ((1180 Lt + 1062 Lt) × 18 proc.), t. y. 115 354 Lt. Gavusi reikiamus dokumentus iš faktoringo įmonės, įmonė apskaito iš pirkėjo gautinos sumos sumažėjimą, gautus pinigus, komisinio mokesčio ir palūkanų sąnaudas bei susijusį gautiną PVM. Apskaitoje daromi tokie įrašai:

D 271 Sąskaitos bankuose 115 354 LtD 6116 Įvairios kitos bendrosios ir administravimo sąnaudos 1180 LtD 6300X Faktoringo palūkanos 1062 LtD 251 Gautinas pridėtinės vertės mokestis 404 LtK 240 Pirkėjai (118 000 Lt)

Kadangi faktoringo įmonei perduodama visa pirkėjo nemokumo rizika, tolesni pirkėjo atsiskaitymai ar jų sutrikimai nedaro įtakos įmonės veiklai ir apskaitai. 3.2 Faktoringo operacijų pripažinimas mokesčių tikslais 3.2.1 Pelno mokesčio tikslais Faktoringo operacijų vaizdavimas ir patirtų sąnaudų pripažinimas mokesčių tikslais yra reglamentuojamas 2001 m. gruodžio 31 d. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 17 straipsnyje: „leidžiami atskaitymai yra visos faktiškai patirtos įprastinės tokiai veiklai vieneto sąnaudos, būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti“. Šio straipsnio nuostatos detaliau yra paaiškintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2002 m. birželio 28 d. paaiškinime Nr. 08-2-02-5497 „Dėl Pelno mokesčio įstatymo 5, 17, 18, 19, 20 ir 21 straipsnių komentaro“: faktor…ingas yra paslauga, todėl finansuotojas už ją turi gauti pajamų. Sudarant skolinių įsipareigojimų perleidimo (faktoringo) sutartis, paprastai nustatomi faktoringo (finansavimo) palūkanos, komisinis (sąskaitos priėmimo) mokestis ir sutarties (administravimo) mokestis. Finansuotojui pagal faktoringo sutartį įmonės sumokėtas komisinis mokestis, sutarties mokestis ir mokamos palūkanos už finansavimą, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, priskiriami įmonės pardavėjos (kliento) leidžiamiems atskaitymams. Finansuotojo gautos faktoringo palūkanos, komisinis mokestis ir sutarties (administravimo) mokestis priskiriami finansuotojo apmokestinamosioms pajamoms. (Nr. 2, 49 psl.) 3.2.2 Pridėtinės vertės mokesčio tikslais Pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 28 straipsnio nuostatas ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos šio straipsnio komentarą finansuotojo gautas atlyginimas yra PVM objektas. Kadangi finansuotojo pagal faktoringo sutartį teikiamoms paslaugoms PVM lengvata netaikoma, finansuotojo gautas faktoringo atlyginimas turi būti apmokestinamas taikant 18 proc. PVM tarifą. Faktoringo atlyginimą sudaro faktoringo sutartyje nustatyti faktoringo mokesčiai. Tai gali būti ne tik už piniginių reikalavimų perėmimą finansuotojo imamas mokestis, bet ir jo iš kliento gaunamos faktoringo palūkanos (t. y. palūkanos už finansuotojo suteiktą finansavimą) bei administravimo mokestis. (Nr. 2, 49 psl.)IšvadosIšanalizavus faktoringo operacijų esmę ir pobūdį, jų finansinės apskaitos principus ir ypatumus, faktoringo paslaugos turi realią galimybę tapti patraukliu finansavimo šaltiniu. Savo ruožtu faktoringo paslaugas teikiančios įmonės taip pat yra pasirengusios detaliau paaiškinti faktoringo operacijų mechanizmą ir praktinį pritaikymą. Taigi faktoringas įmonėms suteikia daugiau galimybių, nors kai kurie pardavėjai nerimauja, kad faktoringas pakenks jų ir klientų santykiams. Jų nuomone, klientai ne tik bus priversti laikytis griežtesnės mokėjimų disciplinos, bet ir gali pradėti manyti, kad pardavėjas jais nepasitiki. Praktika rodo, kad to nevertėtų baimintis: faktoringas plačiai paplitęs pasaulyje, tad tikėtina, kad įmonės partneriai užsienyje patys naudojasi vienokia ar kitokia faktoringo forma. Yra ir kitoks požiūris: primenamieji pokalbiai, įspėjimai gadina pardavėjo ir pirkėjo santykius, o faktoringas padeda juos išsaugoti, nes šiuo atveju mokėjimus kontroliuoja trečioji dalis – finansinė įmonė ar bankas, o pats pardavėjas nėra tiesiogiai susijęs su varginančia ir nemalonia kontrolės procedūra. (Nr. 3, 47 psl.)Galima daryti išvadą jog faktoringo dėka yra taupomas pardavėjo laikas ir išlaidos personalui, nes faktoringo įmonė surenka iš pirkėjų gautinas sumas ir kontroliuoja mokėjimus, išanalizuoja pirkėjų finansinę padėtį, apskaičiuoja pirkėjo rizikos limitą, pasibaigus mėnesiui, pateikia ataskaitas apie gautinų sumų būklę.Faktoringo perspektyvos aukštos ir manau, kad greitai paplis ir Lietuvoje, nes kiekvienas metais faktoringu naudojasi vis daugiau ir daugiau įmonių.Naudota literatūra:

1. Liongina Juozaitienė., Įmonės finansai analizė ir valdymas.- Šiauliai, 20002. Vadovo pasaulis Nr.4.- 20023. Vadovo pasaulis Nr. 1.- 20014. http:// www.google.lt