Darbo užmokesčio organizavimo politika X įmonėje

ALYTAUS KOLEGIJA
VADYBOS FAKULTETAS

DARBO UŽMOKESČIO ORGANIZAVIMO POLITIKA „X“ ĮMONĖJE

ĮMONIŲ FINANSŲ VADYBA

KURSINIS DARBAS

Atliko II ĮFV studentė

Neringa Revuckaitė

Tikrino Asistentė
A. Kirilovienė

2006
TURINYS

ĮVADAS
1. ĮMONĖS CHARAKTERISTIKA IR JOS VEIKLOS APIBŪDINIMAS 4
2. DARBO UŽMOKESČIO DYDĮ LEMIANTYS VEIKSNIAI 6
3. DARBO UŽMOKESČIO ORGANIZAVIMO POLITIKA 7
3.1. Darbo apmokėjimo organizavimo principai rinkos ekonomikos sąlygomis 7
3.2. Mokėjimo už darbą formos, rūšys ir sistemos 8
3.3. Darbo laiko ir išdirbio apskaitos politika 21
3.4. Vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo politika 22
4. DARBO UŽMOKESČIO MOKĖJIMO TVARKA 26
IŠVADOS IR SIŪLYMAI
LITERATŪROS ŠALTINIAI
PRIEDAI
1 priedas. Vandentiekio schema.
2 priedas. Ūkio-buities nuotakymo ir paviršinio (lietaus) vandens nuotakymo schemos.
3 priedas. Valdymo struktūra.
4 priedas. Darbo užmokesčio žiniaraštis.
5 priedas. Atsiskaitymo lapelis.
6 priedas. 2004 metų pelno (nuostolio) ataskaita.
7 priedas. Darbo laiko appskaitos žiniaraštis.

ĮVADAS
Plėtojantis rinkos santykiams Lietuvoje, iškyla būtinybė kurti lankstesnes darbo apmokėjimo sistemas, labiau atitinkančias išsivysčiusios rinkos santykių prigimtį.
Pačia bendriausia prasme apmokėjimo už darbą formas ir dydį reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo apmokėjimo, Gyventojų pajamų garantijų, Darbo sutarties ir Kolektyvinių susitarimų įstatymai. Šių normatyvinių dokumentų nuostatos, be abejo, yra konstruktyvios nustatant konkretų atlyginimą įvairių specialybių darbuotojams, dirbantiems įvairiose įmonėse. Tačiau vien jų konkrečiam darbo užmokesčio organizavimui neužtenka, kadangi konkretaus darbo užmokesčio organizavimas susijęs su kiekybine ir kokybine darbų analize, vidaus ir išorės daarbo rinkose nusistovėjusiais atlyginimais, įvairiomis materialinio ir moralinio skatinimo programomis. Visus šiuos uždavinius kur kas lengviau išspręsti taikant išsivysčiusiųjų užsienio šalių patirtį, kuri buvo kaupiama ir tobulinama ne vieną dešimtmetį.

Atlyginimas už darbą yra samdomųjų darbuotojų kiekybinis reliatyvumo vertės matas. Jis ne

e tik tiesiogiai veikia daugumos žmonių gyvenimo lygį, bet ir visuomeninę padėtį bei pripažinimą įmonės viduje ir už jos ribų. Todėl atlyginimas už darbą turi būti ne tik teisingas, bet ir reikšmingas. Darbuotojams labai svarbu palyginti tai, ką jie gavo už darbą, ir tai, ką jie tikėjosi už jį gauti. Darbuotojai labai stengsis jeigu tikėsis, kad už jų pastangas dirbant bus deramai atlyginta. Todėl atlyginant už darbą organizacijoje turi būti aiškiai parodytas darbinio aktyvumo, kokybiško ir punktualaus darbo atlyginimo mechanizmas.

Pagrindinis atlyginimo už darbą tikslas yra padėti įgyvendinti organizacijos strateginius siekius ir trumpalaikius uždavinius ugdant kvalifikuotus, kompetentingus, pareigingus ir motyvuotus darbuotojus. Todėl šiame darbe apžvelgsime konkrečios įmonės darbo užmokesčio organizavimo politiką.

Pagrindinis šio kursinio darbo tikslas – susipažinti su darbo užmokesčio politika UAB „DDzūkijos vandenys“, vadovaujantis šiais uždaviniais:
 Susipažinti su įmone ir jos pagrindine veikla;
 Sužinoti darbo užmokestį lemiančius veiksnius;
 Apžvelgti įmonės laiko ir išdirbio normas, įkainius, išskaičiavimus;
 Pateikti išvadas ir pasiūlymus.

Rašant kursinį darbą, buvo naudojama bent penki literatūros šaltiniai ir tiek pat internetinių adresų.

Kursinį darbą pasirinkau todėl, kad man ši tema labai aktuali, taip pat teorines žinias norėdama pritaikyti praktiškai konkrečioje įmonėje.

1. ĮMONĖS CHARAKTERISTIKA IR JOS VEIKLOS APIBŪDINIMAS

Įmonė „Dzūkijos vandenys“ yra uždaroji akcinė bendrovė. Tai juridinio asmens teises turinčios ribotos turtinės atsakomybės įmonė, kurios kapitalas padalintas į

akcijas. Akcininkai turi nuosavybės teisę į akcijas. Įmonės akcijų cirkuliacijos sfera yra uždara.

Vizija – ateityje tai pažangi, politiškai nepriklausoma, visuomenės poreikius ir interesus atitinkanti, turinti vartotojų pasitikėjimą, visavertė Lietuvos įmonė.

Misija – teikti kokybiškas vandens tiekimo, nuotekų šalinimo ir valymo, lietaus nuotekų šalinimo paslaugas vartotojams, užtikrinant jų prieinamumą visiems gyventojams, įmonėms bei organizacijoms, patiriant mažiausias išlaidas ir padarant minimalią žalą aplinkai.

Bendrovės pagrindinė ūkinė-komercinė veiklos paskirtis:
 Geriamojo vandens tiekimas (vandentiekio schema pavaizduota 1 priede);
 Nuotėkų šalinimas ir valymas (ūkio-buities nuotakymo ir paviršinio (lietaus) vandens nuotakymo schemos pavaizduotos 2 priede);
 Vandentvarkos ūkio plėtra.

Kokybės ir aplinkosaugos politika:
 Užtikrinti nepertraukiamą, ilgalaikį technine ir ekonomine prasme vartotojams prieinamą gyvybiškai būtinų vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, lietaus nuotekų tvarkymo paslaugų projektavimą ir tiekimą.
 Būti: saugiai dirbančia vandentvarkos įmone, visaverte Lietuvos ūkio dalimi, užtikrinančia nustatytus paslaugų kokybės, aplinkosaugos, gamtosaugos ir sveikatingumo reikalavimus.
 Patikimai aprūpinti vartotojus geriamuoju vandeniu, atitinkančiu Lietuvos higienos normos HN 24:2003 „Geriamo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ kokybinius reikalavimus, gerinti aplinkosauginę miesto bei jo apylinkių būklę, surenkant bei išvalant nuotekas taip, kad jos atitiktų Europos Sąjungoje nuotekų valymui keliamus HELCOM konvencijos kokybės reikalavimus.
 Vadovautis Aplinkos apsaugos ir kitų norminių dokumentų reikalavimais.
 Skatinti darbuotojus domėtis Kokybe ir Aplinkosauga. Tai padės įgyvendinti šios kokybės ir aplinkosaugos politikos principus kasdieninėje darbinėje veikloje.
 Periodiškai vertinti iškeltų Kokybės ir Aplinkosaugos tikslų įgyvendinimą ir re
ezultatyvumą, pravedant reguliarius vidaus auditus bei Vadovybinių analizių ir ekonominės veiklos rezultatų vertinimo susirinkimus. UAB „Dzūkijos vandenys“ įsipareigoja laikytis bendrovėje įdiegtos integruotos Kokybės ir aplinkosaugos vadybos sistemos, atitinkančios LST EN ISO 9001:2000 ir LST EN ISO 14001:1999 standartus, reikalavimų, bei visų bendrovės darbuotojų pastangomis ją nuolatos tobulinti, siekiant pagerinti vartotojų ir partnerių pasitikėjimą.

Uždaroji akcinė bendrovė „Dzūkijos vandenys“ įkurta prieš tris dešimtmečius, 1974 metais, balandžio 2 dieną. Dar 1957-ais metais, nutarus plėsti miestą, prasidėjo geriamojo vandens paieškos ir vandentiekio projektavimas. Pirmoji vandentiekio linija iš Vidzgirio vandenvietės į Alytaus mašinų gamyklą nutiesta 1962-ais metais. Toliau ji tęsėsi buvusiomis K.Požėlos ir Tarybinės Armijos gatvėmis į naftos bazę. Tuomet, prieš įkuriant teritorinę vandentiekio ir kanalizacijos valdybą (dabartinė UAB „Dzūkijos vandenys“), vandentiekio tinklų ilgis mieste buvo 2,4 km, kanalizacijos tinklų – 3,3 km.

Šiandien įmonės veikla nepalyginamai išsiplėtė. UAB „Dzūkijos vandenys” turi ūkinį, finansinį, organizacinį ir teisinį savarankiškumą. Bendrovėje dirba 174 darbuotojai, kurie aptarnauja tris vandenvietes, dvi vandens gerinimo stotis ir dvi antrojo bei penkias trečiojo geriamojo vandens spaudimo padidinimo siurblines ir nuotekų valymo įrenginius. Prižiūri vandentiekio ir nuotekų tinklus bei vandens saugojimo rezervuarus. Alytaus mieste naudojamas tik požeminis vanduo, jis tiekiamas iš trijų vandenviečių: Vidzgirio, Radžiūnų, Strielčių. Šiandien po miesto gatvėmis išsiraizgę 144 km vandentiekio, 120 km ūkio-buities nuotekų ir 90 km paviršinių (lietaus nuotekų) surinkimo tinklų [1
10].
Valdymo struktūra

Bendrovės valdymo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, valdyba ir administracijos vadovas (3 priedas). Bendrovė veiklą vykdo vadovaudamasi Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu, įmonės įstatais ir kitais Lietuvos Respublikos norminiais aktais.

Visuotinis akcininkų susirinkimas yra aukščiausias bendrovės valdymo organas. Paprastai per metus šaukiamas vienas eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas (toliau VAS), ir tik VAS turi teisę keisti ir papildyti bendrovės įstatus, rinkti ir atšaukti audito įmonę bei valdybos narius, tvirtinti metinę finansinę atskaitomybę bei valdybos pateiktą bendrovės veiklos ataskaitą, didinti bei mažinti įstatinį kapitalą, paskirstyti pelną bei svarstyti kitus įstatymo numatytus klausimus.

UAB „Dzūkijos vandenys“ administracijos vadovas – direktorius Rolandas Žakas, įmonei vadovauja nuo 1992 metų.

Pagal bendrovės įstatus valdyba sudaroma iš penkių narių. Valdyba renkama ketverių metų laikotarpiui. Ją sudaro:

valdybos pirmininkas

– Alytaus miesto savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius Sigitas Stumbras;

valdybos pirmininko pavaduotoja

– Alytaus miesto savivaldybės Ekonomikos ir turto skyriaus vedėja Monika Česynienė.

nariai:

– Alytaus miesto savivaldybės Strateginio planavimo skyriaus vedėjas Jonas Česonis;

– UAB „Dzūkijos vandenys“ direktoriaus pavaduotojas ekonomikai ir finansams Tomas Valatka;

– UAB „Dzūkijos vandenys“ direktoriaus pavaduotojas eksploatacijai Leonas Mackevičius.

Valdyba svarsto ir sprendžia svarbiausius bendrovės ūkinės-finansinės veiklos klausimus. Pagrindinis valdybos uždavinys yra formuoti bendrovės veiklos strategiją, nustatant perspektyvinius prioritetinius jos tikslus, ir kartu su administracija organizuoti jų įgyvendinimą. Valdyba sprendžia investavimo, kainų bei valdymo struktūros, kitus svarbius klausimus. Kiekvienais metais valdybos pirmininkas pateikia visuotiniam akcininkų susirinkimui bendrovės veiklos ataskaitą.

Per vienerius metus valdyba šaukiama ne mažiau kaip 4 kartus (kas ketvirtį). Esant reikalui valdyba susirenka į neeilinį posėdį ir operatyviai sprendžia iškilusius klausimus ir problemas.
2. DARBO UŽMOKESČIO DYDĮ LEMIANTYS VEIKSNIAI

Yra dvi veiksnių grupės, kurios turėtų lemti darbo užmokestį: išoriniai ir vidiniai veiksniai. Išoriniai veiksniai nėra įmonės vadybos sistemos veiksniai. Šiai veiksnių grupei priklauso darbo paklausa ir pasiūlose darbo rinkose, vyriausybės politika, darbo užmokesčio lygis šalyje (regione, mieste), profsąjungų veikla. O vidinių veiksnių grupei priskiriami konkretaus darbo vertinimo sistema, darbuotojų profesinė kompetencija, įmonės finansinė būklė ir veiklos rezultatai, įmonės vadovybės požiūris. Šie veiksniai ir jų įtakos pobūdis pavaizduoti 1 lentelėje.
1 lentelė. Veiksniai darantys įtaką darbo užmokesčiui
Veiksniai Veiksnių įtakos pobūdis
Išorės veiksniai
1. Darbo paklausa ir pasiūla darbo rinkose.

2. Vyriausybės politika.

3. Darbo užmokesčio lygis šalyje (regione, mieste).

4. Profsąjungų veikla.

Vidiniai veiksniai
1. Konkretaus darbo vertinimo sistema.

2. Darbuotojo profesinė kompetencija.

3. Įmonės finansinė būklė ir veiklos rezultatai.
4. Įmonės vadovybės požiūris.
Jeigu darbo jėgos pasiūla didesnė už paklausą, darbdaviai gali mokėti mažiau, ir atvirkščiai.
Vyriausybė įstatymais reglamentuoja darbo apmokėjimą už darbą kenksmingomis sąlygomis, naktį, švenčių dienomis, dirbant viršvalandžius ir kt. Įmonių vadovams draudžiama mažinti darbo užmokestį dėl lyties, amžiaus, rasės, tautybės ir kitų politinių įsitikinimų.
Darbdaviai stengiasi mokėti tam tikros kvalifikacijos ar profesijos darbuotojams tokį darbo užmokestį, koks mokamas šalyje (regione, mieste).
Tuose regionuose, kuriuose yra aktyvios profesinės organizacijos, yra nemaža tikimybė gauti didesnį darbo užmokestį.

Įmonė, kurios neturi konkrečių darbo vertinimo sistemų ar darbo užmokesčio apskaitos nuostatų, dažniausiai darbo užmokestį apskaičiuoja netiksliai, ne pagal darbo kiekį ir kokybę.
Darbo užmokestis nustatomas atsižvelgiant į darbuotojo profesinę kompetenciją ir patirtį.
Nuo įmonės finansinės būklės ir veiklos rezultatų priklauso galimybė mokėti didesnį darbo užmokestį, taikyti įvairias skatinimo priemonės.
Svarbu, kad įmonių vadovai per darbo užmokesčio sistemas skatintų darbuotojus siekti geresnių rezultatų, kurti įmonės įvaizdį ir garantuotų darbuotojų veiklos tęstinumą.

[3, p. 384]

Visi šie veiksniai svarbūs ir turi įtakos darbo užmokesčiui ir priklauso nuo konkrečių darbo bei gamybos sąlygų. UAB „Dzūkijos vandenys“ atsižvelgdamos į visus šiuos veiksnius yra suformavusi tokią apmokėjimo už darbą politiką, kuri leidžia maksimaliai ir kiek galima teisingiau sumokėti darbuotojui už atliktą darbą. Jie teigia, kad svarbiausia yra tai, kad darbo užmokestis turi užtikrinti aukštą dirbančio žmogaus socialinį prestižą, priklausantį nuo jo kvalifikacijos, turi skatinti darbuotojus dalyvauti įmonės valdymo, sprendimų priėmimo procese. Darbo užmokestis priklauso nuo kasmetinių susitarimų, kurie per metus gali būti koreguojami.
3. DARBO UŽMOKESČIO ORGANIZAVIMO POLITIKA
3.1. Darbo apmokėjimo organizavimo principai rinkos ekonomikos sąlygomis

Apmokėjimas už darbą yra vienas svarbiausių visuomeninių darbo organizavimo elementų, t.y. gamybinių santykių sistemos dalis. Jų atsiradimas gali būti tapatinamas su nuosavybės atsiradimu, nes esant nuosavybei galima samdyti darbuotojus tam tikram darbui už tam tikrą mokestį.

Darbo apmokėjimas tiesiogine prasme reiškia santykius tarp darbdavio ir dirbančiojo. Plėtojantis rinkos ekonomikos santykiams, tarifiniai atlygiai ir algų kilimas nustatomas ir keičiamas savarankiškai (išskyrus biudžetines įmokas). Svarbus apmokėjimo už darbą principas yra teisingas užmokestis už realius darbo rezultatus, kuris skatina kiekvieną darbuotoją panaudoti visus sugebėjimus geriau ir išradingiau dirbti. Geri rezultatai bus tada, kai dirbantysis darbe realizuos savo asmeninius gabumus ir kai jo atlyginimo dydis tiesiogiai priklausys nuo tų galutinių rezultatų, kurie atspindi darbo kiekį ir kokybę, darbo aktyvumą.

Kitas svarbus darbo užmokesčio organizavimo etapas yra išdirbio apskaita. Remiantis informacija apie išdirbį yra apskaičiuojamas darbuotojų darbo užmokestis, taip pat nustatomi premijų dydžiai. Be to, apskaitant išdirbį, gaunami duomenys apie pagamintos produkcijos ir atliktų darbų kiekį bei kokybę, tikrinama ar pagamintos produkcijos apimtis atitinka sunaudotų žaliavų kiekį. Išdirbio apskaitos dokumentuose turi atsispindėti tam tikri rekvizitai:
 Darbo vieta;
 Apskaitos laikotarpis;
 Darbininko vardas, pavardė, kategorija, įkainis.

Darbo ir darbo užmokesčio apskaita tvarkoma vadovaujantis patvirtintu Lietuvos Respublikos Darbo apmokėjimo įstatymu. Šis įstatymas reguliuoja darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis įmonėse, įstaigose ir organizacijose nepriklausomai nuo jų nuosavybės formų darbo apmokėjimą. Jame nurodyta, kad darbo užmokestis priklauso nuo darbo paklausos ir pasiūlos darbo rinkoje, darbo kiekio ir kokybės bei įmonės veiklos rezultatų. Valstybė nustato tik minimalų valandinį atlygį (minimalią mėnesinę algą); darbuotojo valandinis/mėnesinis darbo užmokestis negali būti mažesnis už įstatymo nustatytą minimalų valandinį atlygį (mėnesinę algą). Darbo apmokėjimo sąlygas profesijų ir pareigų tarifinius kvalifikacinius reikalavimus, darbų ir darbuotojų tarifikavimo tvarką nustato įmonių, įstaigų ir organizacijų savininkai (darbdaviai) kolektyviniuose susitarimuose. Konkretūs valandiniai tarifiniai atlygiai, mėnesinės algos, kitos darbo apmokėjimo formos ir sąlygos, darbo normos įmonėse, įstaigose ir organizacijose nustatomos kolektyviniuose arba, jeigu jos nesudaromos, darbo sutartyse Lietuvos Respublikos įstatymo nustatyta tvarka [2, p. 92].
Taigi norint racionaliai organizuoti darbo užmokestį, svarbu:
a) numatyti tinkamus santykius tarp aukštos kvalifikacijos darbuotojų darbo užmokesčio ir mažesnės kvalifikacijos darbuotojų darbo užmokesčio;
b) objektyviai nustatyti minimalų darbo užmokesčio lygį;
c) užtikrinti tinkamą santykį tarp darbo rezultatų ir darbo užmokesčio dydžio;
d) darbo apmokėjimo formos turi būti suprantamos ir aiškios visiems darbuotojams.
3.2. Mokėjimo už darbą formos, rūšys ir sistemos

Įvairių šalių įmonėse populiarios dvi darbo užmokesčio formos: vienetinė ir laikinė. Šias pagrindines darbo užmokesčio formas papildo įvairios sistemos, t.y. atmainos. Įmonių veiklai, jos darbo našumo didinimui ir produkcijos gamybos kaštų mažinimui labai svarbu pasirinkti tinkamą darbo apmokėjimo formą ir sistemą.
Vienetinis darbo užmokestis apmokėjimui už darbą taikomas nuo seniausių laikų. Labiausiai tokia apmokėjimo forma paplito XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. Kai darbo užmokesčio forma vienetinė, darbo užmokesčio dydis tiesiogiai priklauso nuo tam tikros kokybės atlikto darbo kiekio, atsižvelgiant į darbo turinį ir sąlygas. Pasirinkus vienetinę darbo užmokesčio formą, darbininko uždarbį nulemia pagamintos produkcijos kiekis arba atlikto darbo apimtis ir įkainis už produkcijos vienetą arba už operacijos atlikimą. Darbininko darbo užmokestis (Du) apskaičiuojamas pagal formulę:

čia: i – atliktų darbų pavadinimai;
m – atliktų darbų pavadinimų skaičius;
Ni – i-ojo darbo vienetų skaičius;
Ii – i-ojo darbo vieneto įkainis (Lt/vnt.).
Pastaruoju metu vienetinė darbo užmokesčio forma daugiausia taikoma darbininkų darbui apmokėti. Vienetinis darbo apmokėjimas paprastai taikomas darbininkams, kurių darbą lengva išreikšti kiekybiniais matais (vienetais, poromis, metrais, tonomis ir kt.) ir kurie dirba smulkiose ir vidutinėse įmonėse. Vienetinė darbo užmokesčio forma reiškiasi įvairiomis atmainomis ir skirstoma į šias sistemas:
2 lentelė. Vienetinio darbo užmokesčio sistemos

Tiesioginė darbo užmokesčio sistema labai paprasta, suprantama kiekvienam darbuotojui ir efektyvi. Čia aiškiai matyti darbininko išdirbio ir jo uždarbio ryšys, o tai suinteresuoja jį didinti savo išdirbį – darbo našumą. Tačiau darbo našumas kyla tik tuo atveju, kai ši sistema pagrįsta tiksliai apskaičiuotomis darbo normomis. Be to, tiesioginė vienetinė sistema materialiai neskatina darbuotojų taupiai vartoti žaliavas, pusgaminius ir kitas materialias vertybes.
Naudojantis premijine vienetine darbo užmokesčio sistema, bendras darbuotojo uždarbis susideda iš uždarbio pagal tiesioginius nekintamus vienetinius įkainius ir premijos, kuri priskaičiuojama už kokybinių ir kiekybinių darbo rodiklių įvykdymą ir viršijimą. Vienetiniu premijiniu apmokėjimu daugiausia siekiama gerinti atliekamo darbo kokybę ir kelti darbo našumą.
Progresyvinės (didelio dienos išdirbio) vienetinės darbo užmokesčio formos atmainos esmė tokia: už užduotyje numatytą darbų apimtį apmokama pagal nominalius vienetinius įkainius, o už darbus virš užduoties – pagal padidintus įkainius, kurie didėja progresyviai, priklausomai nuo normų viršijimo, paprastai pusantro – du kartus.
Regresyvinės vienetinės darbo užmokesčio sistemos esmė – kuo aukštesnis darbo normų įvykdymo procentas, tuo lėčiau auga darbo užmokestis. Šiuo atveju darbininkai dalijasi su darbdaviu pajamomis, gautomis padidėjus darbo našumui ne dėl darbininko nuopelnų, o darbdaviui sudarius sąlygas, kad darbininkas našiai dirbtų [5, p. 283].
Diferencijuota vienetinė darbo užmokesčio formos sistema yra labai sena. Čia taikomi skirtingi tarifiniai atlygiai, priklausomai nuo normų įvykdymo lygio. Pavyzdžiui kai normų įvykdymo procentas iki 100, taikomas tarifinio atlygio sumažinimo koeficientas (dažniausiai 0,8), o normas įvykdžius ir viršijus – padidinimo koeficientas (1,1 – 1,3). Kitais atvejais vertinami trys normų įvykdymo lygiai, pavyzdžiui, Bulgarijoje, įvykdžius normas 95 – 105 proc., išmokamas visas pagrindinis darbo užmokestis, o įvykdžius normas daugiau kaip 105 proc. – padidintas. Diferencijuoja vienetinė darbo užmokesčio forma naudojama ir Kuboje [5, p. 284].
Fiksuotų priedų vienetinė darbo užmokesčio sistema skatina darbininkus didinti gamybos apimtį; už kiekvieną virš nustatytos normos pagamintą vienetą sumokamas fiksuotas priedas.
Asmeninių priedų vienetinė darbo užmokesčio sistemos esmė ta, kad tarifinis atlygis, pagal kurį apskaičiuojamas darbo užmokestis, susideda iš darbo tarifinio atlygio, priklausančio nuo darbo sudėtingumo ir darbo rezultatyvumo, ir asmeninio priedo, kurį lemia amžius ir stažas.
Akordinei vienetinei darbo užmokesčio sistemai būdinga tai, atliekamų darbų apmokėjimo dydis nustatomas ne už kiekvieną gamybos operaciją atskirai, o visam darbų kompleksui. Ši darbo užmokesčio sistema sustiprina darbuotojų materialinį suinteresuotumą našiau dirbti ir atlikti darbą per kuo trumpesnį laiką, pavyzdžiui, skubiai suremontuoti ir suderinti įrengimus. Su darbininkais atsiskaitoma, baigus visą darbą. Jeigu darbas užtrunka ilgai, tai tą mėnesį, atsižvelgus į atliktų darbų apimtį, mokamas avansas, o galutinai mokama, baigus visą darbą [5, p. 285].
Netiesiogines vienetinės darbo apmokėjimo formos atmainai būdinga tai, kad darbuotojų (paprastai pagalbinių darbininkų) uždarbio dydis priklauso nuo jų aptarnaujamų darbininkų darbo rezultatų. Čia rekomenduojama apmokėti derintojų, remontininkų ir kitų šios kategorijos darbininkų darbą. Jų darbo užmokestis priklauso nuo pagrindinių darbininkų vienetininkų išdirbio ir apskaičiuojamas pagal netiesioginį vienetinį įkainį :

čia: – aptarnaujančio, arba aprūpinančiojo, darbininko valandinis tarifinis atlygis;

– pamainos trukmė, valandomis;

– aptarnaujamųjų, arba aprūpinamųjų, darbininkų skaičius;

– aptarnaujamojo, arba aprūpinamojo, darbininko išdirbio norma.

Darbo užmokestis pagal netiesioginę vienetinę darbo užmokesčio atmainą apskaičiuojamas pagal šią formulę:

čia: – aptarnaujamojo darbininko faktiškas išdirbis [5, p. 284-285].
Laikinė darbo užmokesčio forma, kitaip negu vienetinė, priklauso nuo darbuotojo dirbto laiko ir jo kvalifikacijos. Darbuotojo faktiškai dirbtas laikas nustatomas remiantis tabeline apskaita. Laikinis darbo apmokėjimas tinka tokiuose darbuose ir operacijose, kurias reikia labai kruopščiai atlikti ir kur spartūs darbo tempai gali pabloginti darbo kokybę. Yra keletas laikinės darbo užmokesčio formos atmainų. Mūsų šalyje laikinė darbo užmokesčio forma dažniausiai skirstoma į dvi sistemas: į paprastąją laikinę ir laikinę premijinę.
Pagal paprastąją laikinę darbo užmokesčio sistemą darbuotojo uždarbis apskaičiuojamas jo valandiniu tarifiniu atlygiu ir faktiškai dirbtu laiku. Taikant paprastąjį laikinį darbo užmokestį, darbuotojo atlyginimas nesiejamas su pagaminamos produkcijos ar suteiktų paslaugų kiekiu. Darbo laikas, pagal kurį apskaičiuojamas darbo užmokestis, priklauso nuo darbo savaitės trukmės, kuri Lietuvoje yra 40 valandų. Tačiau ši paprastoji laikinė sistema retai praktikuojama, nes nepakankamai skatina darbuotojus siekti gerų kiekybinių ir kokybinių darbo rezultatų.
Pagal laikinę premijinę darbo užmokesčio sistemą darbuotojui virš uždarbio, gaunamo pagal tarifinį atlygį, papildomai mokama premija už konkrečius geresnius kokybinius ir kiekybinius darbo rezultatus. Kuo tiksliau atsižvelgta į darbuotojo veiklos rezultatus, tuo efektyvesnė premija.
Yra ir daugiau įvairių laikinio darbo apmokėjimo sistemų, pavyzdžiui, japonų tradicinė, japonų sintezuota pagal rezultatus, dviejų (arba kelių) atlygių ir kt.
Taigi keičiantis darbo sąlygoms, automatizuojant gamybos procesus laikinio darbo apmokėjimo formos tobulinamos, kuriamos naujos – pritaikomos konkrečioms darbo sąlygoms. Tačiau pagrindinis tikslas – didinti darbo intensyvumą, jo kokybę, darbuotojo suinteresuotumą ir laikytis darbo apmokėjimo teisingumo principo.

Darbo apmokėjimo bendrieji principai

Darbo apmokėjimą reglamentuoja LR Darbo apmokėjimo įstatymas. Darbo apmokėjimo žiniaraštis pateiktas 4 priede. Už darbus kenksmingomis sąlygomis mokama 50% ir už darbus labai kenksmingomis sąlygomis mokama 100% darbuotojų tarifinio atlygio priemoka. Konkretūs priemokų dydžiai nustatomi pagal kenksmingų faktorių veikimo dydį bei faktiškai darbuotojų dirbtą laiką, veikiant kenksmingiems faktoriams.

Už viršvalandžius ir už darbą naktį, esant gamybiniam būtinumui, mokama 1,5 darbuotojui nustatyto atlygio (pareigybinės algos), tai įforminant direktoriaus įsakymu. Už darbą švenčių dienomis pagal grafiką mokama dvigubu darbuotojui nustatytu valandiniu arba dieniniu atlygiu. Už darbą poilsio ir švenčių dieną, jeigu jis nenumatytas pagal grafiką, per mėnesį suteikiama kita poilsio diena arba, darbuotojui pageidaujant raštu, apmokama dvigubu darbuotojui nustatytu valandiniu arba dieniniu atlygiu.
Apmokėjimo sąlygas už prastovos laiką ne dėl darbuotojo kaltės nustato LR Darbo sutarties įstatymas bei LR darbo apmokėjimo įstatymas. Prastovos dėl darbuotojo kaltės laikas neapmokamas. Už kasmetines atostogas mokamas vidutinis darbo užmokestis. Darbuotojui, vykdančiam visuomenines ir kitas pareigas, mokamas vidutinis darbo užmokestis.
Darbuotojams, kurie mokosi aukštosiose ar spec. vidurinėse mokyklose, mokama 50% vidutinio darbo užmokesčio už mokymosi atostogų laiką. Už vadovavimą brigadai darbuotojui mokamas 10% vidutinio mėnesinio bendrovės darbininkų darbo užmokesčio dydžio priedas, kuris nuolat koreguojamas pagal praėjusio ketvirčio bendrovės darbininkų darbo užmokesčio vidurkį.
Darbuotojams, dirbantiems pakaitinį darbą, mokamas keičiamos darbo vietos atlyginimas bei priedai už nukrypimus nuo normalių darbo sąlygų.
Darbo užmokestis mokamas du kartus per mėnesį: 8-10 ir 23-25 dienoms, jį pervedant į darbuotojų asmenines sąskaitas. Atsiskaitymo lapeliai (5 priedas) kiekvieną mėnesį per padalinių vadovus išdalijami visiems darbuotojams.
Laikino nedarbingumo pašalpa mokama iš darbdavio lėšų, kompensuojama 100% ir išmokama kartu su atlyginimu. Pašalpą už likusį laikino nedarbingumo laikotarpį moka VSDFV Alytaus skyrius.
Išleidžiant atostogų, atlyginimas už atostogų laiką apskaičiuojamas ir pervedamas į asmenines sąskaitas iki prasidedant atostogoms.
Darbdavys visiškai privalo atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną. Jeigu darbuotojas, atsiskaitydamas iš darbo, nustatyta tvarka nepilnai ar nesavalaikiai atsiskaito su darbdaviu dėl apsauginių priemonių, įrankių ir kt. gautų materialinių vertybių, tuomet, įvertinus jų nusidėvėjimą, likusi vertė išskaitoma iš galutinės atsiskaitymo sumos. Atskirų darbuotojų darbo užmokesčio keitimo klausimus padalinių vadovų teikimu sprendžia bendrovės vadovas.
Darbininkų darbo apmokėjimus
Apmokėjimas už darbą pagrindinės veiklos padaliniuose.
Pagrindinės veiklos padalinių darbininkų darbo užmokestis apskaičiuojamas pagal laikinę darbo apmokėjimo formą (kai už darbą apmokama pagal valandinius tarifinius atlygius). Darbo užmokesčio nustatymui darbininkai suskirstyti į keturis darbo apmokėjimo lygius, priklausomai nuo darbų sudėtingumo. Visiems jiems numatyti pagrindiniai kvalifikaciniai reikalavimai („Darbininkų darbo apmokėjimo grupių charakteristika“) bei valandiniai tarifiniai atlygiai.
Esant būtinumui, valandiniai tarifiniai atlygiai gali būti keičiami kolektyvinę sutartį pasirašiusių šalių susitarimu.
Faktinį darbininko darbo užmokestį (valandinį tarifinį atlygį), atsižvelgdamas į jo priklausomybę darbų sudėtingumo grupei bei cecho vadovo siūlymą, tvirtina bendrovės direktorius.
Atskirų pagrindinės veiklos padalinių darbininkų darbo užmokestis gali būti skaičiuojamas taikant vienetinę darbo apmokėjimo formą.
Apmokėjimas už darbą pagalbinės veiklos padaliniuose.
Pagalbinės veiklos darbininkų darbo užmokestis apskaičiuojamas pagal laikinę darbo apmokėjimo formą arba vienetinę darbo apmokėjimo formą. Faktinis darbininkų, kuriems darbo užmokestis nustatomas pagal valandinę apmokėjimo formą darbo užmokestis apskaičiuojamas taip pačiai, kaip ir darbuotojų, kurie dirba pagrindinės veiklos padaliniuose.
Faktinis darbininkų, kuriems darbo užmokestis nustatomas pagal vienetinę darbo apmokėjimo formą, darbo užmokestis suskaičiuojamas pagal padalinių vadovų pateiktas paskyras, kurių įforminimo principai yra šie:
 Paskyra išrašoma grupei žmonių, vykdančiai konkrečius darbus, kurioje
nurodoma tam darbui atlikti skirta darbo užmokesčio suma, suskaičiuota vadovaujantis bendrovės valdybos patvirtintomis darbo valandos kainomis pagal atliekamų darbų kategorijas;
 Paskyrą išrašo bei pildo padalinio meistras;
 Paskyroje fiksuojamas nurodyto darbo įvykdymas, išskiriant darbo užmokesčio sumą;
 Įvykdyto darbo užmokesčiui skirta suma padalijama brigados darbuotojams
pagal dirbtą valandų skaičių bei koreguojama pagal koeficientą, kurį nurodo padalinio meistras ir brigadininkas, atsižvelgdami į darbuotojų kvalifikaciją bei darbo indėlį;
 Padalinio meistras su paskirstyta darbo užmokesčio suma privalo supažindinti visus brigados darbuotojus;
 Paskyras tvirtina atitinkamos veiklos direktoriaus pavaduotojas.
Transporto – mechaninės tarnybos, transporto tarnybos darbininkų darbo užmokestis nustatomas pagal vienetinę darbo apmokėjimo formą, kuris skaičiuojamas pagal kelionės lapuose bei paskyrose fiksuotą darbo laiką ir bendrovės valdybos patvirtintus atitinkamus įkainius darbui su transporto priemone, prastovai arba remontui. Pagrindiniai įforminimo principai yra šie:
 Išduodami specialūs kelionės lapai;
 Transporto tarnybos darbininkai, dirbantys su transporto priemonėmis, įrašo
kelionės lape informaciją apie darbo objekte trukmę ir atliktus darbus. Baigęs darbą objekte kelionės lapą pateikia užsakovui pasirašyti;
 Užbaigtus kelionės lapus tvirtina transporto – mechaninės tarnybos atsakingas asmuo;
 Pagal kelionės dokumentus suvedama informacija, kiek valandų kiekvienas
darbininkas dirbo objekte su atskira transporto priemone;
 Pasibaigus einamajam mėnesiui, sudedamas kiekvieno darbininko darbo laikas ir suma sulyginama su darbo laiku, fiksuotu darbo laiko apskaitos žiniaraštyje. Neišnaudotas darbo laikas prilyginamas prastovai arba remontui, kuris apmokamas pagal patvirtintus atitinkamus įkainius.
Transporto tarnybos darbininkų, kuriems darbo užmokestis nustatomas pagal vienetinę darbo apmokėjimo formą, darbo užmokestis, vykdant darbus pagal bendrovėje patvirtintas darbų sąmatas apskaičiuojamas pagal padalinių vadovų pateikta paskyras.
Darbininkams, kurių darbo užmokestis nustatomas pagal vienetinę darbo apmokėjimo formą, atliekantiems paslaugas ir darbus išorėje, mokama suderintoje su užsakovu paslaugų ar darbų sąmatoje numatyta visa darbo užmokesčio suma.
Darbininkams už atliekamas paslaugas ir darbus išorėje mokamas darbo užmokesčio priedas, kurį sudaro 50% paslaugos ar darbų sąmatoje numatytų pridėtinių išlaidų
Tarnautojų darbo apmokėjimas
Tarnautojų darbo užmokestis skaičiuojamas, sumuojant darbo sutartyje nustatytą etatinį darbo užmokestį ir tam etatui nustatytą priedo dydį.
Darbo užmokesčio priedas apskaičiuojamas kaip skirtumas procentinio dydžio nuo praėjusio mėnesio dvigubo bendrovės darbininkų darbo užmokesčio vidurkio bei etatinio darbo užmokesčio, t.y.:
Apr = 2X% XAd-Aet, kur
Apr – darbo užmokesčio priedas
X – darbo sutartyje sulygtas procentinis dydis
Ad – praėjusio mėnesio darbininkų vidutinis darbo užmokestis
Aet – etatinis darbo užmokestis
Darbuotojo etatinį darbo užmokestį ir etato darbo užmokesčio priedo procentinį dydį, atsižvelgdamas į šių etatų priskyrimą kvalifikaciniam lygiui bei skyriaus vadovo siūlymą, tvirtina bendrovės direktorius.
Inžinierinio – techninio skyriaus darbuotojams kiekvieną mėnesį gali būti mokamas papildomas priedas prie darbo užmokesčio, priklausomai nuo tą mėnesį atliktų projektinės dokumentacijos paruošimo darbų. Priedas nustatomas:
 Nuo atliktų vandentiekio įvadų bei nuotakyno išvadų projektinės dokumentacijos paruošimo mokamas iki 50% priedas nuo dokumentacijos paruošimo vertės. Vertė sulygstama atitinkamose paslaugų sutartyse su užsakovais. Priedo išmokėjimas įforminamas darbų atlikimo bei priedo paskirstymo skyriaus darbuotojams aktu, pasirašytu skyriaus darbuotojų bei patvirtintu direktoriaus pavaduotojo eksploatacijai, bei bendrovės direktoriaus įsakymu;
 Nuo atliktų kitų projektinės dokumentacijos paruošimo darbų mokamas sutartinis priedas, kuris įforminamas bendrovės direktoriaus įsakymu.
Bendrovės direktoriaus, jo pavaduotojų ir vyr. finansininko darbo apmokėjimas
Bendrovės direktoriaus, direktoriaus pavaduotojų ir vyr. finansininko darbo užmokestis apskaičiuojamas pagal 1997-12-13 Alytaus miesto valdybos sprendimu Nr. 514 „Dėl savivaldybės uždarųjų akcinių bendrovių ir savivaldybės įmonių vadovaujančių darbuotojų darbo apmokėjimo“ patvirtintą melodiką.
Bendrovės direktoriaus darbo užmokestis yra apskaičiuojamas taip: praėjusio ketvirčio bendrovės vidutinį mėnesinį darbo užmokestį dauginant iš koeficiento K. Koeficientas K apskaičiuojamas atsižvelgiant į bendrovės bazinį koeficientą ir pagrindinius veiklos rodiklius (realizaciją, rentabilumą, darbuotojų skaičių):
 Bazinis koeficientas K1 lygus 2,5;
 Koeficientas K didinamas arba mažinamas priklausomai nuo bendrovės veiklos rezultatų, pagal papildomų koeficientų (K2, K3, K4) nustatymo lentele:
3 lentelė
Ketvirčio realizacijos apimtis,
tūkst. Lt (K2) Rentabilumus nuo metų pradžios,
% (K3) Darbuotojų skaičius, vnt. (K4)
Iki 100 100-500 500-1500 Virš 1500 < 0 Iki 5 5 – 10 Virš 10 Iki 10 10-50 Virš 50
0.05 0.1 0.2 0.3 Mažinama po 0,01 už kiekvienų neigiamu rentabilumo procentą 0.2 0.3 0.5 0.05 0.1 0.2

Koeficientų suma sudaro koeficientą K:
K=K1+K2+K3+K4
Direktoriaus pavaduotojams nustatomas 20% mažesnis mėnesinis darbo užmokestis negu bendrovės direktoriaus. Vyriausiajam finansininkui nustatomas 25 % mažesnis darbo užmokestis negu bendroves direktoriaus.
Tarifinis darbo apmokėjimas
Daugiametė praktika rodo, kad tarifinio darbo apmokėjimo sistema labiausia skatina darbuotojus atskleisti visas savo galimybes. Ši sistema taikoma naudojant tiek vienetinio, tiek laikinio darbo apmokėjimo formas.
Nuo šios sistemos neatsiejami tarifiniai atlygiai (mokėjimo už tam tikrą darbo laiką dydžiai), darbuotojų skirstymas į kategorijas (darbuotojo, atsižvelgiant į kvalifikaciją, patirtį, paskyrimas tam tikrai sąlyginei grupei, kuriai priklausantys darbuotojai gauna vienodo dydžio tarifinį atlygį) ir taikomi tarifiniai koeficientai (rodo, kiek kartų tam tikros kategorijos tarifinis atlygis didesnis už žemiausios kategorijos darbuotojų tarifinį atlygį). Labai svarbu, kad didėjant darbuotojo kvalifikacijai, atitinkamai didėja ir jo kategorija, o kartu ir tarifiniai atlygiai. Taip darbuotojas yra materialiai skatinamas kelti savo kvalifikaciją ir didinti darbo našumą, o to siekia kiekvienas įmonės vadovas.
Šios sistemos pagrindinis pranašumas yra tai, kad įmonėje įtvirtinus tokią darbo apmokėjimo sistemą, atsiranda galimybė vertinti atliekamo darbo sudėtingumą ir jį sieti su dirbtu laiku bei darbuotojo kvalifikacija.
Dažniausia naudojant šią apmokėjimo už darbą formą, atlyginimo dydis tiesiogiai priklausytų ne nuo darbuotojui suteiktos kvalifikacinės kategorijos, bet nuo kategorijos, kuri būtų suteikta darbuotojo atliekamiems darbams. Tuomet už kiekvieną darbą būtų mokama pagal jo sudėtingumą, t.y. įmonė mokėtų tik už tą laiką, kurį darbuotojas dirbo. Vienintelis dalykas į kurį reikia atsižvelgti naudojant tokią apmokėjimo už darbą formą yra tai, ar darbuotojas sugeba atlikti jam pavestą darbą.
Tačiau šalys gali susitarti, kad apskaičiuojant darbo užmokestį bus atsižvelgiama į darbuotoją kvalifikaciją, bet ne į jo atliekamų darbų sudėtingumą. Tačiau tai būtų nenaudinga pačiai įmonei, nes darbuotojas atlikdamas žemesnės kategorijos darbus, atlyginimą gautų pagal aukštesnės kategorijos tarifus ir tokiu būdu įmonė patirtų nuostolių, t.y. daugiau sumokėtų už atliktą darbą.
Naudojant šią sistemą didelė atsakomybė tenka skirstant darbus ir informuojant darbuotojų kolektyvą, renkantis įvairių kvalifikacinių kategorijų darbuotojus – tiek itin aukštos, tiek žemesnės kvalifikacijos [7, p. 12]
Tantjemos ir premijos iš pelno – darbo užmokestis
Pagal darbo kodekso 186 straipsnį, darbo užmokestis apibrėžiamas kaip atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį.
Pagal tarptautinių žodžių žodyną, tantjema – papildomas atlyginimas vadovams, kurį sudaro jų vadovaujamos įmonės pelno dalis.
Tantjemos į darbo sutartį neįrašomos. Jas gali gauti bendrovės stebėtojų tarybos ir valdybos nariai, tiek dirbantys pagal darbo sutartį, tiek nedirbantys bei neturintys darbo sutarčių. Tantjemų mokėjimas priklauso nuo finansinių metų gerų darbo rezultatų ir savininkų – akcininkų sprendimo jas mokėti. Pagal Lietuvos įstatymus, konkrečiam akcininkui – vadybos stebėtojų tarybos nariui – skirtų tantjemų sumos negali nulemti jo turimų akcijų skaičiaus. Tantjemos nėra dividendų atitikmuo, jos gaunamos už darbą. Nors praktikoje pasitaiko atvejų, kai pagrindinis akcininkas pasiima sau visą valdybai skirtą tantjemų sumą.
Tantjemų ir premijų iš pelno skyrimo tikslas – skatinti vadovus ir darbuotojus siekti geresnių veiklos rezultatų. Tai atlyginimas už gerą darbą, kurį skiria ne vadovas pagal darbo įstatymus, o įmonės savininkai. Visose pelno siekiančiose įmonėse – tantjemų ar premijų iš pelno skyrimas numatomas skirstant pelną. Jų dydį atitinkamai reglamentuoja Akcinių bendrovių ir savivaldybės įmonių įstatymai ir nulemia savininkų sprendimai.
UAB „Dzūkijos vandenys“ pelno panaudojimas vykdomas, vadovaujantis 2000-07-13 Lietuvos Respublikos bendrovių įstatymu Nr.VIII-1835 bei UAB „Dzūkijos vandenys“ įstatais.
Premijos darbuotojams dirbantiems bendrovėje iš pelno gali būti išmokamos avansu, kiekvieną ketvirtį bendrovės valdybos nutarimu, jeigu, remiantis einamaisiais ūkinės veiklos rezultatais yra numatoma gauti pakankamai pelno ir nerizikuojama einamaisiais metais patiri nuostolį. Tantjemas valdybos nariams išmokėti avansu griežtai draudžiama.
Išmokant ketvirtines premijas, paliekamas lėšų rezervas tantjemoms valdybos nariams bei premijoms profesinių sąjungų vadovams išmokėti už gerus metinius darbo rezultatus.
Bendra pelno suma, skirta premijoms, tantjemoms ir išmokoms profesinių sąjungų vadovams paskirstoma bendrovės valdybos sprendimu.
Tantjemos stebėtojų tarybos nariams ir premijos darbuotojams iš pelno įtraukiamos į apskaitą, remiantis visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu dėl bendrovės 2004-ųjų ataskaitinių finansinių metų pelno paskirstymo.
Tantjemos priskaičiuojamos visuotinio akcininkų susirinkimo, paskyrusio premijas iš pelno, data, atliekamas toks buhalterinis įrašas:
D 6118 Kitos bendrosios sąnaudos
K 4482 Mokėtinos tantjemos
K 4463 Mokėtinos socialinio draudimo įmokos

Premijos iš pelno priskaičiuojamos darbuotojams visuotinio akcininkų susirinkimo, paskyrusio premijas iš pelno, data, atliekamas toks buhalterinis įrašas:

D 6118 Kitos bendrosios sąnaudos

K 4465 Kilos išmokos dirbantiesiems (premijos iš pelno)

K 4463 Mokėtinos socialinio draudimo įmokos

Kada tūrėtų būti išmokėtos metinės išmokos darbuotojams iš pelno, nei Akcinių bendrovių įstatymas, nei Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymas ar kiti norminiai aktai nereglamentuoja. Išmokėjimo laikas priklauso nuo to, ar įmonė turi pakankamai grynųjų pinigų išmokėti, kad išmokėjusi tantjemas ir premijas iš pelno bei mokesčiu, netaptų nemoki.

UAB „Dzūkijos vandenys” išmokėjusi tantjemas ir premijas bei išskaičiuojant gyventojų pajamų mokestį, išmokėjimo dienos data atlieka tokį buhalterinį įrašą:

D 4482 Mokėtinos tantjemos

D 4465 Kilos išmokos dirbantiesiems (premijos iš pelno)

K 271 (272) Sąskaitos bankuose (Kasa)

K 4462 Mokėtinas gyventojų pajamų mokestis

Taigi, pagal naują tvarką, metiniai išmokėjimai – tantjemos valdybos ir stebėtojų tarybos nariams, darbuotojų premijoms už 2004 metų gerus veiklos rezultatus – atsispindės 2005 metų pelno (nuostolių) ataskaitos veiklos sąnaudų sudėtyje ir sumažins 2005 metų grynąjį pelną.

8-ojo verslo apskaitos standarto metodinės rekomendacijose rašoma, kad tantjemoms ir premijoms mokėti iš pelno galėtų būti sudaromi pelno rezervai, jeigu tokių rezervų sudarymas būtų numatytas įmonės įstatuose.
Sudarant pelno rezervus UAB „Dzūkijos vandenys” apskaitoje atliekami tokie buhalteriniai įrašai:
D 341 Ataskaitinių metų nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai)
K 333 Kiti rezervai (tantjemoms ir premijoms iš pelno)
Priskaičiavus premijas ir tantjemas iš pelno, šiems tikslams sudarytas rezervas neturi būti mažinamas. Bendrovėje yra atliekamas toks buhalterinis įrašas:
D 61 18 Kitos bendrosios sąnaudos
K 4482 Mokėtinos tantjemos
K 4465 Kitos išmokos dirbantiesiems (premijos iš pelno)
K 4463 Mokėtinos socialinio draudimo įmokos
Šios išmokos atsispindės 2005 metų pelno (nuostolių) ataskaitos veiklos sąnaudose ir atitinkamai sumažins 2005 metų grynąjį pelną.
2005 metai įvykusio visuotinio akcininkų susirinkimo metu sudarytas rezervas tantjemoms ir premijoms iš pelno bus pervedamas į nepaskirstytąjį pelną tik kitais metais, t.y. 2006 metais, kai visuotinis akcininkų susirinkimas skirstys 2005 metų pelną (nuostolį). Pervedant rezervą tantjemoms ir premijoms iš pelno nepaskirstytąjį pelną, atliekamas buhalterinis įrašas:
D 333 Kiti rezervai (tantjemoms ir premijoms iš pelno)
K 342 Ankstesniųjų metų nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai)
Tuo atveju, kai premijos darbuotojams iš pelno išmokamos avansu, jeigu, remiantis tarpinės – ketvirtinės – finansinės atskaitomybės duomenimis, numatoma gauti pakankamai pelno, UAB „Dzūkijos vandenys” atliekamas toks buhalterinis įrašas:
D 6118 Kitos bendrosios sąnaudos
K 4465 Kitos išmokos dirbantiesiems (premijos iš pelno)
K 4463 Mokėtinos socialinio draudimo įmokos
Jei, metams pasibaigus, paaiškėtų, kad viršyta įstatymais numatyta premijų suma, arba jeigu išmokėjus avansu premijas iš pelno, ataskaitiniai finansiniai metai būtų baigti nuostolingai, buhalterinių įrašų pobūdis priklausytų nuo teisinių sprendimų.
Nors tantjemų ir premijų iš pelno išmokėjimas numatytas UAB „Dzūkijos vandenys“ kolektyvinėje sutartyje, tačiau už 2004 metus nei bendrovės nariams, nei bendrovės darbuotojams mokėti nebus galima, nes bendrovė per ataskaitinius metus patyrė 1 244 353 Lt nuostolį (6 priedas).
Būtina žinoti, kad tantjemos ir premijos iš pelno priskiriamos sąnaudoms, nemažinančioms apmokestinamojo pelno, arba kitais – neleidžiamiems atskaitymams, kurie didina apmokestinamąjį pelną.
Darbo užmokesčio ir su juo susijusių atsiskaitymų registravimas sąskaitose ir apskaitos registruose
Visos darbo užmokesčio priskaitymų ir išskaitymų operacijos registruojamos Bendrajame žurnale. Be to: tiesioginių gamybos išlaidų apskaitos žurnale registruojamos tiesioginio darbo užmokesčio sąnaudos, netiesioginių gamybos išlaidų apskaitos žurnale – netiesioginio darbo užmokesčio sąnaudos.
Pavyzdiniame sąskaitų plane darbo užmokesčio apskaitai skirta ketvirtos klasės 47 grupės sąskaita „Mokesčiai, atlyginimai ir socialinis draudimas”.
Šios grupės sąskaitų apskaitos objektai yra:
471 Mokėtini atlyginimai;
472 Mokėtinas socialinis draudimas;

4703 Išskaičiuoti mokesčiai.
Priskaitant mokėtinus atlyginimus debetuojamos atitinkamos sąnaudų sąskaitos:
D 6031 Darbininkams, tiesiogiai dalyvavusiems produkcijos gamyboje;
D 6042 Darbininkams, aptarnavusiems gamybą;
D 6114 Administracijos darbuotojams;
K 471 Mokėtini atlyginimai.
Priskaitant ligos, motinystės pašalpą iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų:
D 252 Skola įmonei;
K 471 Mokėtini atlyginimai.
Priskaitant atlyginimą už atostogas, kurios baigiasi kita mėnesį, apmokėjimo dalis, tenkanti kitam mėnesiui, įskaitoma į ateinančių laikotarpių sąnaudas:
D 291 Ateinančių laikotarpių sąnaudos;
K 471 Mokėtini atlyginimai.
Priskaičiuojant tantjemas vadovams, mokamas iš pelno:
D 695 Išmokos vadovams;
K 480 Mokėtinos sumos iš pelno paskirstymo.
Išskaitant iš darbo užmokesčio:
D 471 Mokėtini atlyginimai;
K 4703 Išskaičiuoti mokesčiai-pajamų mokestis.

UAB „Dzūkijos vandenys“ remiantis Verslo apskaitos standartų rekomendacijomis, parengė labai detalizuoto sąskaitų plano projektą, nes įmonės veikla yra plati ir labai didelė. Įmonė savo apskaitoje dirba su buhalterinės apskaitos programa NAVISION, todėl yra naudojamos ir 7 klasės sąskaitos. Jos realiai naudojamos tam, kad ši sistema galėtų veikti be klaidų. Įrašius tam tikrus duomenis į analitinę apskaitą, tie duomenys automatiškai suvaikšto į didžiąją knygą ar kitus dokumentus. Programoje klaidų padaryti negalima, nes kiekviena įrašyta komanda lieka programoje, jos ištrinti negalima. Norint ištaisyti klaidą, reikia rašyti pasiaiškinimus, ir tada galima klaidą taisyti, darant koreguojančius įrašus. Tai sunkus procesas reikalaujantis daug popierių pildymų ir laiko.
Kaip minėjome sąskaitų planas labai detalizuotas, kiekviena veikla ar atliktas darbas turi savo atskirą sąskaitą. Tai leidžia greitai išsiaiškinti kiek konkrečių darbo sąnaudų patiriama konkrečioje veikloje. Yra naudojama 4461 sąskaita – mokėtinas darbo užmokestis. Socialiniam draudimui yra skirtos dvi sąskaitos 44630 – Mokėtinas soc. draudimas ir 44631 – Nedarbingumo pažymėjimai. Sąnaudų klasėje naudojamos 12 sąskaitų, kurios suskirstytos pagal atliekamą darbuotojų veiklą įmonėje.
Tiesioginių gamybos išlaidų sąskaitos yra šios: 60030 – Darbininkų atlyginimas, 60031 – Darbininkų atlyginimas skaitiklių įrengimams, 60032 – Darbininkų soc. draudimas, 600321 – Draudimas skaitiklių įrengimams. Šioje sąnaudų grupėje registruojamos pagrindinėje veikloje dirbančių darbuotojų darbo užmokestis, kurių valandinis tarifinis vidurkis yra 5,01 Lt.
Netiesioginių gamybos išlaidų sąskaitos: 60041 – pagalbinių darbininkų atlyginimas, 600410 – administracijos darbuotojų atlyginimas, 60042 – pagalbinių darbininkų soc. Draudimas, 600420 – administracijos darbuotojų soc. draudimas. Registruojamos meistrų ir laboratorijos atlyginimai, kur valandinis tarifinis atlygis svyruoja nuo 3,88 Lt iki 11,72 Lt.
Veiklos sąnaudose išskiriamos šios sąskaitos: 61141 – administracijos darbuotojų atlyginimai, 61142 – darbininkų atlyginimai už darbą, 611410 – administracijos darbuotojų soc. draudimas, 611420 – darbininkų soc. draudimas. Registruojami vadovų atlyginimai, kur valandinis tarifinis atlygio vidurkis yra apie 11 Lt.
Kitos veiklos sąnaudos: 6272 – darbo užmokestis, 6273 – soc. draudimas, 6282 – darbo užmokestis, 6283 – soc. draudimas. Sąskaitose registruojami kapitalinės statybos darbuotojų darbo užmokesčiai, vidurkis – 6 Lt.
Kad bendroves darbuotojai jaustųsi teisiškai saugiai, jų darbo užmokesčio dydis ir mokėjimo sąlygos yra apibrėžtos kolektyvinėje darbo sutartyje ir darbuotojas su ja yra supažindinamas pasirašytinai.
3.3. Darbo laiko ir išdirbio apskaitos politika

Siekiant kontroliuoti, kaip planuojamas darbo laikas, teisingai pagal galiojančius įstatymus mokėti darbuotojui už atliktą darbą, būtina dokumentuose užfiksuoti, kada, kiek ir kokiomis sąlygomis darbuotojas dirbo.

Dirbtas ir nedirbtas laikas apskaitomas darbo laiko apskaitos žiniaraštyje (7 priedas). Už darbo laiko apskaitą įmonėje atsako įmonės vadovas.

Į apskaitos žiniaraštį surašomos visų įmonės sąrašuose esančių darbuotojų pavardės, nurodomos jų pareigos, kvalifikacinė kategorija ir nustatytas darbo valandų skaičius per mėnesį. Nustatydami darbo vidaus tvarką įmonėse, darbdaviai privalo atsižvelgti į darbo sąlygų ypatumus, darbo dienų skaičių per savaitę, darbo dienos (pamainos) pradžią ir pabaigą, pertraukos darbe nustatomos vidaus darbo tvarkos taisyklėse. Vidaus darbo tvarkos taisyklės, darbo grafikai paskelbiami viešai ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki jiems įsigaliojant. Su darbuotoju sutarus gali būti ne visa darbo diena arba ne visa savaitė:
 Jeigu to pageidauja nėščia moteris;
 Moteris, turinti vaiką iki 14 m., arba vaiką invalidą iki 16 metų;
 Invalidas;
 Asmuo, slaugantis sergantį šeimos narį ir pateikęs darbdaviui medicinos įstaigos išvadą dėl ne visos darbo dienos laiko būtinumo.

Į darbo laiko apskaitos žiniaraštį kasdien įrašomas kiekvieno darbuotojo dirbtų valandų skaičius ir neatvykimai į darbą. Dirbtas laikas žymimas valandomis, o neatvykimai į darbą – sutartiniais žymėjimais. Darbo laikas išskiriamas į dvi pagrindines grupes:
 Faktiškai dirbtas laikas;
 Neatvykimai į darbą.

Faktiškai dirbtą laiką sudaro nustatytas darbo laikas (nustatytas įmonėje kolektyvinių sutarčių ar įstatymų numatyta tvarka) ir viršvalandžiai.

Faktiškai dirbtas laikas per mėnesį (valandomis) skirstomas į tokias grupes:
 Iš viso dirbtų valandų skaičius;
 Dirbtų valandų skaičius naktį;
 Dirbtų viršvalandžių skaičius;
 Dirbtų valandų skaičius kenksmingomis sąlygomis;
 Dirbtų valandų skaičius labai kenksmingomis sąlygomis;
 Dirbtų valandų skaičius pavojingomis sąlygomis;
 Dirbtų valandų skaičius poilsio dienomis;
 Dirbtų valandų skaičius švenčių dienomis.

Neatvykimus į darbą sudaro:
 Nedirbtas, bet teisės aktų numatyta tvarka apmokėtas darbo laikas ir darbdavio lėšų;
 Nedirbtas, bet teisės aktų numatyta tvarka apmokėtas darbo laikas iš kitų lėšų (pvz., iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų, iš sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, iš valstybės bei savivaldybių biudžeto lėšų);
 Nedirbtas ir neapmokėtas darbo laikas dėl tam tikrų priežasčių (pvz., pravaikštos, prastovos dėl darbuotojo kaltės, nušalinimas nuo darbo, neatvykimai į darbą administracijai leidus ir t. t.).

Siekiant išanalizuoti, kaip panaudojamas darbo laikas pagal kiekvieną struktūrinį padalinį, tikslinga sudaryti neatvykimų į darbą suvestinę ir pateikti žiniaraščio pabaigoje. Rekomenduojama šią suvestinę rašyti kompiuteriu, nurodyti dienų ir valandų skaičių pagal kiekvieną neatvykimo į darbą priežastį.

Siekdamos smulkiau panagrinėti, kaip darbo laikas naudojamas, įmonės, įstaigos ir organizacijos vadovo įsakymu vidaus poreikiams gali naudoti papildomus sutartinius žymėjimus.

Už darbo laiko apkaitą atsakingas įmonės vadovas ar jo įgaliotas asmuo [2, p. 94-95].

3.4. Vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo politika
Vidutinis darbininkų darbo užmokestis skaičiuojamas pagal Alytaus miesto valdybos 1997-12-23 sprendimu Nr. 514 patvirtintą „Savivaldybės uždarųjų akcinių bendrovių darbuotojų vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio ir vidutinio darbuotojų skaičiaus apskaičiavimo tvarką“.
Šios tvarkos laikomasi prireikus apskaičiuoti dirbančio pagal darbo sutartį darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, kurio pagrindu mokama už kasmetines atostogas ar laiką, kai darbuotojas įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, kitų teisės aktų numatytais atvejais yra atitraukiamas nuo darbo vykdyti kitų valstybinių pareigų ar užduočių. Taip pat išmokamos išeitinė, bedarbio pašalpos ir kitos teisės aktų numatytos išmokos (išskyrus ligos ir motinystės pašalpas bei kitas išmokas, mokamas iš Valstybinio socialinio draudimo lėšų).
Į darbuotojo vidutinį darbo užmokestį įskaitoma:
 Užmokestis už atliktą darbą arba dirbtą laiką, apskaičiuotas pagal
įmonėje taikomas darbo mokėjimo formas ir sistemas – vienetinius jų
įkainius; valandinius (dienos) tarifinius atlygius, mėnesines algas;
 Natūrinių išmokų vertė pinigine išraiška įmonės realizuojamomis kainomis, jeigu toks mokėjimas už darbą numatytas įmonės kolektyvinėje sutartyje;
 Padidintas mokėjimas už darbą kenksmingomis bei pavojingomis sąlygomis, už darbą, poilsio ir švenčių dienomis, viršvalandžius, darbą nakties metu, kitais teisės aktuose ir įmonės kolektyvinėje bei darbo sutartyse numatytais atvejais;
 Priedai ir priemokos prie valandinės (dienos) tarifinių atlygių, vienetinių įkainių bei mėnesinių algų, taip pat kitos išmokos, tiesiogiai susijusios su darbu, numatytos teisės aktuose ir įmonės kolektyvinėje bei darbo sutartyse;
 Premijos (mėnesio, ketvirčio, už šešių, devynių ar metų darbo rezultatus) bei vienkartinės, tarp jų ir premijos iš pelno bei tantjemos (pagal įmonės darbo apmokėjimo ir skatinimo sistemą).
Į darbuotojo vidutinį darbo užmokestį neįskaitoma:
 Mokėjimas už laiką, kai darbuotojas dėl pateisinamų priežasčių teisės aktų, įmonės kolektyvinės ir darbo sutarčių numatytais atvejais nedirbo įmonėje (darbo užmokestis už kasmetines ir mokymosi atostogas, prastovas ne dėl darbuotojo kaltės, taip pat darbo užmokestis gautas iš kitos įmonės, kurios įsipareigojimus vykdė darbuotojas, ir kitos numatytos išmokos);
 Išeitinė pašalpa bei kompensacija (atleidžiant iš darbo), bedarbio pašalpa ir kitos;
 Atlyginimas už žalą, padarytą darbuotojams dėl jų suluošinimo ar kitokio sveikatos sužalojimo, susijusio su jų darbu;
 Dienpinigiai ir kitos išmokos, susijusios su komandiruotės išlaidomis. Jei nemokami dienpinigiai bei kitos panašios išmokos, mokami priedai ir priemokos prie darbo užmokesčio.
Apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį, laikomasi šių nuostatų:
 Skaičiuotinu laikotarpiu yra trys paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, esantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Darbuotojo vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas iš skaičiuotino laikotarpio užmokesčio, priskaičiuoto už atliktą darbą ar dirbtą laiką (jeigu teisės aktuose numatyta kitaip), įskaitant visas darbo apmokėjimo rūšis bei mėnesines premijas;
 Kai atleidžiamo iš įmonės darbuotojo paskutinė darbo diena įmonėje (atleidimo iš darbo) diena sutampa su paskutine to mėnesio darbo diena pagal darbuotojo darbo grafiką, šis mėnuo įskaičiuojamas į apskaičiuotiną laikotarpį;
 Vidutinis darbo dienos užmokestis apskaičiuojamas apskaičiuotino laikotarpio darbo užmokestį dalijant iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį dienų skaičiaus (įskaitant dirbtas poilsio ir švenčių dienas);
 Vidutinis darbo valandos užmokestis taip pat turi būti apskaičiuojamas tais atvejais, kai darbuotojo faktiškai dirbama darbo diena (pamaina) yra trumpesnė arba ilgesnė negu įprastos trukmės (pavyzdžiui, dirbant – 5 dienas per savaitę – trumpiau ar ilgiau kaip 8 valandas);
 Jeigu darbuotojas įmonėje dirbo trumpiau kaip tris mėnesius, vidutinis jo darbo dienos (valandos) užmokestis apskaičiuojamas iš darbo užmokesčio, priskaičiuoto už faktiškai įmonėje dirbtą laiką;
 Apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį, laikas, kurį darbuotojas nedirbo, pažeisdamas įstatymus ar įmonės vidaus darbo tvarkos taisykles, taip pat įstatymų numatytais atvejais buvo nušalintas nuo darbo, sustabdant darbo užmokesčio mokėjimą, prilyginamas dirbtam laikui;
 Premijos, išmokėtos už ilgesnį kaip trijų mėnesių, bet ne ilgesnį kaip 12 mėnesių laikotarpį (už 6 ar 9 mėnesius, ar metus ir pan.) į vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimą įtraukiamos imant 1/4 jų bendros sumos per 12 mėnesių, esančių prieš tą mėnesį už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Gautas dydis pridedamas prie ketvirčio premijos, išmokėtos vieną iš skaičiuotino laikotarpio mėnesių (kai išmokėtos kelios ketvirčio premijos, imama paskutinė), ir suma dalijama iš skaičiuotino trijų mėnesių laikotarpio darbo dienų (valandų) skaičiaus pagal darbuotojo darbo grafiką (jeigu jo nėra, pagal įmonės darbo grafiką);
 Gautas dydis pridedamas prie darbuotojo darbo dienos (valandos) vidutinio uždarbio, apskaičiuoto anksčiau aprašyta tvarka.
Šių reikalavimų taip pat laikomasi įtraukiant į vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimus tantjemas, mokamas teisės aktų ir įmonės kolektyvinės sutarties (jos nesant, darbo sutarties) numatytais atvejais.
Išmokėtos vienkartinės premijos į vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimus įtraukiamos įmonės kolektyvinėje sutartyje (jos nesant, darbo sutartyje arba kitame įmonės vidaus dokumente) nustatyta tvarka, atsižvelgiant į jų pobūdį ir laikotarpį už kurį jos mokamos, trukmę, Jeigu tokia nuostata įmonėje nenumatyta, šios išmokos į apskaičiavimus įtraukiamos kaip metinės premijos.
Jeigu darbuotojas apskaičiuotinu laikotarpiu dėl pateisinamos priežasties neturėjo įmonėje darbo užmokesčio, iš kurio pagal šią tvarka turi būti apskaičiuojamas vidutinis darbo dienos (valandos) užmokestis, jis nustatomas iš skaičiuotu laikotarpiu darbuotojui nustatytos mėnesinės algos (dalijant iš darbo dienų (valandų) tarifinio atlygio, o kai darbuotojui nenustatyti šie dydžiai, įmonės kolektyvinėje sutartyje (jos nesant, darbo sutartyje ar kitame įmonės vidaus dokumente) nustatyta tvarka (pavyzdžiui, iš panašių profesijų, pareigybių ar padalinio darbuotojų vidutinio tarifinio ar bendro uždarbio) bei atsižvelgiant į kitas numatytas sąlygas.
Jeigu darbuotojas dėl priverstinės prastovos, ligos, dirbanti moteris dėl nėštumo ar gimdymo atostogų apskaičiuotinu laikotarpiu neturėjo uždarbio, vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas iš paskutinių trijų mėnesių, esančių prieš priverstinės prastovos, ligos ar nėštumo bei gimdymo atostogų pradžią, uždarbio.
Dėl įmonės likvidavimo atleidžiant darbuotoją, išėjusį vaiko priežiūros atostogų iki jam sueis treji metai, taip pat dirbantį toje pačioje įmonėje ne visą darbo laiką, (ne visą darbo dieną, ar ne visą darbo savaitę) ir auginantį vaiką iki trejų metų, išeitinė pašalpa turi būti apskaičiuojama nuo atleidimo meru nustatytos visos mėnesinės algos arba vidutinio (dienos) tarifinio atlygio (išskyrus atvejus, kai darbininko vietininko, dirbančio ne visą darbo laiką, faktinis uždarbis didesnis už jam nustatytą tarifinį atlygį).
Pagal šią tvarką dienos (valandos) vidutinis darbo užmokestis negali būti mažesnis už apskaičiuojamo mėnesio teisės akluose ar įmonės kolektyvinėje sutartyje (jos nesant, darbo sutartyje), nustatyto toms pareigoms, profesijos ar atitinkamos kvalifikacijos darbams minimalų valandinį (dienos) atlygį.
Darbo užmokestis už kasmetines atostogas apskaičiuojamas vidutinio darbo dienos (valandos) užmokesčio, nustatyto vadovaujantis šia anksčiau aprašyta tvarka, dydį dauginant iš darbo dienų (valandų) skaičiaus, darbuotojui suteiktų atostogų (pagal darbuotojo arba įmonės darbo grafiką) laikotarpiu. Esant suminei darbo laiko apskaitai, taikomas 5 dienų darbo savaitės grafikas (jeigu nenustatyta trumpesnė darbo savaitė).
Nustatant piniginę kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, nepanaudotų atostogų kalendorinių dienų suma dauginama iš metinio darbo dienų koeficiento (pagal darbuotojo arba įmonės darbo dienų grafiką) iš darbuotojo vidutinio vienos darbo dienos užmokesčio.
Kai darbuotojui per darbo metus prieš atostogų pradžios mėnesį buvo nustatyta (jo sutikimu ar prašymu) skirtinga darbo trukmė, vidutinis vienos darbo dienos (valandos) užmokestis, jis perskaičiuojamas priklausomai nuo darbuotojui nustatytos darbo trukmės santykio su įprasta įmonės darbo trukme. Šia nuostata taip pat vadovaujamasi apskaičiuojant piniginę kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas.
Tais atvejais, kai pagal teisės aktus, įmonės kolektyvinę ar darbo sutartį garantuojamas vidutinis darbo užmokestis (jo dalis) ar kelių vidutinių darbo užmokesčių suma, nenurodant konkrečios datos (išeitinės, bedarbio pašalpos, kompensacijos, nutraukus darbo sutartį darbdavio valia ir kita), vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas darbuotojo vidutinį vienos darbo dienos uždarbį (apskaičiuota laikantis šios tvarkos) dauginant iš metinio vidutinio mėnesio darbo dienų skaičiaus (pagal darbuotojo ar įmonės darbo grafiką).
Metinius darbo dienų koeficientus bei metinius vidutinio mėnesio darbo dienų ir valandų skaičius kasmet tvirtina Socialinės apsaugos ir darbo ministerija [2, p. 96-99].

4. DARBO UŽMOKESČIO MOKĖJIMO TVARKA
Darbuotojams darbo užmokestis mokamas darbo metu ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, o esant raštiškam darbuotojo prašymui – ne rečiau kaip viena kartą per mėnesį. Konkretūs terminai, vieta ir tvarka nustatomi kolektyvinėse arba darbo sutartyse.
Darbuotojams, pageidaujantiems, kad darbo užmokestis būtų pervedamas i banko sąskaitą (kortelę), jis išmokamas gavus darbuotojo raštišką prašymą. Asmenims, pageidaujantiems gauti darbo užmokestį banke, reikia žinoti, kad bankas už sąskaitos aptarnavimą, grynųjų pinigų išėmimą bei kitas atliekamas operacijas gali imti banko nustatytą mokestį.
Mokant darbuotojams atlyginimą, gali būti taikoma avansinė ir neavansinė tvarka.
Kai darbo užmokestis mokamas du kartus per mėnesį pagal avansinę tvarką, išmokamo avanso dydis negali būti didesnis negu pusė darbuotojo mėnesio algos arba nustatyto tarifinio atlygio už faktiškai dirbtą laiką. Konkretus avanso dydis šiuo atveju nustatomas kolektyvinėje sutartyje, darbo sutartyje arba darbdavio įsakymu.
Taikant neavansinė darbo užmokesčio tvarką, darbuotojams apskaičiuojamas darbo užmokestis už pirmąją mėnesio pusę priklauso nuo per šį laikotarpį atlikto darbo ar faktiškai dirbto laiko.
Išmokėtą sumą buhalterija išskaičiuoja iš darbuotojo darbo užmokesčio, mokėdama už darbą mėnesio pabaigoje.
Darbuotojams permokėjus darbo užmokestį dėl skaičiavimo klaidos, ši suma darbdavio (vadovo) patvarkymu išieškoma ne vėliau kaip per mėnesį nuo tos dienos, kai buvo padaryta klaida. Praleidus ši terminą, permoka išieškoma teismine tvarka. Bet kokiu atveju (išskyrus skaičiavimo klaidų atvejus) darbo užmokesčio, permokėto darbuotojui neteisingai pritaikius įstatymą, negalima išskaičiuoti.
Jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo, visas jam priklausantis darbo užmokestis išmokamas ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną [1, p. 67].

IŠVADOS IR SIŪLYMAI

Išanalizavus darbo užmokesčio organizavimo politiką UAB „Dzūkijos vandenys“ nustatėme, kad:
1. UAB „Dzūkijos vandenys“ atsižvelgdama į išorinius ir vidinius veiksnius lemiančius darbo užmokestį teigia, kad svarbiausia yra tai, kad darbo užmokestis turi užtikrinti aukštą dirbančio žmogaus socialinį prestižą, priklausantį nuo jo kvalifikacijos, turi skatinti darbuotojus dalyvauti įmonės valdymo, sprendimų priėmimo procese.
2. Įmonėje naudojamos dvi darbo apmokėjimo sistemos: vienetinė ir laikinė.
3. Laikinė darbo užmokesčio sistema įmonėje taikoma administracijos darbuotojams ir tai sudaro 37 % visų darbuotojų (972 tūkst. Lt darbo užmokesčio sąnaudų). Laikinėje sistemoje būna mažas darbuotojų motyvavimo efektas, nes darbuotojai nesistengia papildomai, tam, kad būtų pasiektas aukštesnis rezultatas.
4. Vienetinė darbo užmokesčio sistema įmonėje taikoma 63 % visų dirbančiųjų (1656 tūkst. Lt). Ši sistema skatina darbuotojus dirbti našiau, nes yra didelis ryšys tarp pastangų ir atlygio.
5. Bendrovės direktoriaus darbo užmokestis yra apskaičiuojamas praėjusio ketvirčio bendrovės vidutinį mėnesinį darbo užmokestį dauginant iš koeficiento K. Direktoriaus pavaduotojams nustatomas 20% mažesnis mėnesinis darbo užmokestis negu bendrovės direktoriaus. Vyriausiajam finansininkui nustatomas 25 % mažesnis darbo užmokestis negu bendroves direktoriaus.
6. Darbo užmokestis mokamas du kartus per mėnesį: 8-10 ir 23-25 dienoms, jį pervedant į darbuotojų asmenines sąskaitas.
7. Nors tantjemų ir premijų iš pelno išmokėjimas numatytas UAB „Dzūkijos vandenys“ kolektyvinėje sutartyje, tačiau už 2004 metus nei bendrovės nariams, nei bendrovės darbuotojams mokėti nebus galima, nes bendrovė per ataskaitinius metus patyrė 1 244 353 Lt nuostolį.
8. Vidutinis darbininkų darbo užmokestis skaičiuojamas pagal Alytaus miesto valdybos 1997-12-23 sprendimu Nr. 514 patvirtintą „Savivaldybės uždarųjų akcinių bendrovių darbuotojų vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio ir vidutinio darbuotojų skaičiaus apskaičiavimo tvarką“.
9. Norint, kad darbuotojai dirbtų kuo geriau, kokybiškiau ir našiau, siūlome įmonėje įdiegti teisingą darbo apmokėjimo sistemą, kuri kaip galima geriau atitiktų darbuotojo asmeninius, socialinius ir ekonominius poreikius.
LITERATŪROS ŠALTINIAI

1. Gudaitienė O. Buhalterinė apskaita. – V.: Virtuali leidykla – knygynas: www.skaityk.lt, 2005.- 205 p.
2. Gudaitienė O. Finansinė apskaita. – V.: Virtuali leidykla – knygynas: www.skaityk.lt, 2002.-225 p.
3. Mackevičius J. Įmonių veiklos analizė: informacijos rinkimas, sisteminimas ir vertinimas. – V.: TEV, 2005.- 476 p.
4. Petrauskienė K., Bartaška R. Apskaita biudžetinėse įstaigose. – V.: Virtuali leidykla – knygynas: www.skaityk.lt, 2005.- 204 p.
5. Vanagas P. Visuotinės kokybės vadyba. – K.: Technologija, 2004.- 427 p.
6. Dauskurdas V. Kodėl reikalinga tarifinio darbo apmokėjimo sistema // Vadovo pasaulis, 2004 Nr. 12, p. 16-19.
7. Jurčienė D. Atlyginimo sistemos (J. Sokol) // Vadovo pasaulis, 2001, Nr.11, p. 43-45.
8. Lietuvos Respublikos Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas, 2002 m. birželio 4 d. Nr. IX-926, Vilnius // www.lrs.lt, 2004 06 22.
9. Mačernienė D. Tantjemų ir premijų iš pelno apskaitos naujovės // Apskaitos, audito ir mokesčių aktualijos, 2005 Nr. 19 (355), p. 12.
10. http://www.vandenys.lt

PRIEDAI

1 priedas

2 priedas

3 priedas
Valdymo struktūra

5 priedas
UAB “xxxx”
kodas xxxxxxxxxxx
A T S I S K A I T Y M O L A P E L I S
A U xxxxxxxx T K U S

Už 2005 m. rugpjūčio mėnesį

Dirbo: 18 darbo dienų Šventinės valandos: 0 val.
Dirbo: 143 darbo val. Naktinės valandos: 0 val.
Atleistas nuo darbo (ND): 8 val.

Priskaitymai Atskaitymai

Alga (430 : 20 x 18) 387,00 Avansas 0,00
SoDros nedarbingumas 0,00 Gyventojų pajamų mokestis 51,94
Darbdavio nedarbingumas 0,00 Alimentai 0,00
Atostogos 0,00 Sodra 3% 13,42
Kiti priskaitymai 0,00 Gyvybės draudimas 0,00
Už šventines valandas 0,00 Lengv.gyvybės draudimas 0,00
Už naktines valandas 0,00 Kiti atskaitymai 0,00
Kompensacija už nepanaudotas atostogas 60,38 Atskaitymai organizacijoms 0,00
Neapmokestinama suma 290,00 Į banką 0,00
VISO: 447,38 65,36
IŠMOKĖTI: 382,02

Vyr.buhalterė xxxxxxxxxxxxxxxxx

Leave a Comment