Biudžetinės įstaigos apskaita

1. BIUDŽETINĖS ĮSTAIGOS

Alytaus miesto “Volungės” vidurinė mokykla, biudžetinė įstaiga, valstybės arba savivaldybės institucija, steigiama įstatymų nustatyta tvarka, visiškai arba iš dalies išlaikoma iš biudžeto ir taip įvardyta steigimo akte bei nuostatuose.
Biudžetinei įstaigai vadovauja vadovas kurį skiria pareigoms ir atleidžia iš jų steigėjas, jeigu įstatymai nenustato kitaip. “Volungės” vidurinės mokyklos direktorius – Leonas Gailius.
Nebiudžetinės įstaigos yra finansuojamos iš savivaldybės biudžeto arba savivaldybių biudžetų, atsižvelgiant į tai, kas yra steigėjas, pagal asignavimų valdytojų patvirtintas sąmatas, laikantis finansų ministerijos nustatytų finansavimo taisyklių ir iždo procedūrų.
Mokyklos direktorius tturi teisę naudoti biudžeto lėšas savo vadovaujamai įstaigai išlaikyti ir sąmatose numatytoms priemonėms finansuoti, taip pat paskirstyti jiems skirtas biudžeto lėšas pavaldžioms įstaigoms, kadangi mokykla neturi sau pavaldžių įstaigų tai šis punktas jai netaikomas.
Asignavimų valdytojai organizuoja socialinių, ekonominių programų finansavimą tvirtina jų išlaidų apmokėjimo įkainius, normas bei sąlygas.
Biudžetinių įstaigų asignavimų valdytojai, Alytaus miesto savivaldybės Švietimo ir socialinių reikalų departamentas, yra atsakingi už teisingą pavaldžių įstaigų išlaidų sąmatų sudarymą. Jie turi užtikrinti, kad biudžetinės įstaigos laiku atsiskaitytų su biudžetu ir valstybinio soocialinio draudimo fondo įstaigomis, taip pat už įstaigose sunaudotą visų rūšių energiją ir kitas paslaugas.
Valstybės biudžeto asignavimų valdytojai turi rengti pavaldžioms įstaigoms darbų, paslaugų, valdymo ir aptarnaujančio personalo etatų normatyvus, materialinių vertybių atsargų, inventoriaus, mitybos, medikamentų finansinius normatyvus ir suderinę su

u finansų ministerija, juos tvirtinti bei taikyti.

Prižiūrėti apskaitos tvarkymą, kontroliuoti įsiskolinimus bei imtis visų priemonių jiems išvengti ir analizuoti pavaldžių įstaigų apyskaitas. Garantuoti pavaldžių įstaigų bei savo finansinių ir statistinių ataskaitų teisingumą.
Iš asignavimų valdytojų gautus biudžeto asignavimus įstaigoje naudoja racionaliai ir taupiai ir tik pagal asignavimų valdytojų patvirtintas išlaidų sąmatas.

1.1 Biudžetinių įstaigų išlaidos

Išlaidų sandarą nustato asignavimų valdytojai, neviršydami jiems patvirtintų bendrųjų asignavimų, tarp jų – darbo užmokesčio, paprastųjų ir nepaprastųjų išlaidų.
Biudžetinių įstaigų darbuotojų tarnybiniai atlyginimai ir darbo apmokėjimo sąlygos tvirtinamos LR įstatymų ir vyriausybės nutarimų nustatyta tvarka.
Biudžetinės įstaigos buhalterinę apskaitą organizuoja ir atskaitomybę tvarko Finansų ministerijos nustatyta tvarka.
Biudžetinės įstaigos gali turėti nebiudžetinių lėšų.
Įstaigoms, finansuojamoms iš Lietuvos Valstybės biudžeto, nebiudžetinių lėšų sudarymo ir naudojimosi taisyklės nustato LR Vyriausybės 10 įstaigoms, finansuojamos iš savivaldybių biudžetų saavivaldybių vykdomosios institucijos.
Biudžetinės įstaigos susidėvėjusias ar joms nereikalingas materialines vertybes nurašo ar realizuoja, o gautas pajamas naudoja LR įstatymų ar Vyriausybės nustatyta tvarka.
Biudžetinės įstaigos įregistruojamos, perregistruojamos ir išregistruojamos LR nustatyta tvarka.

2. ALYTAUS “VOLUNGĖS” VIDURINĖS MOKYKLOS TIPAS IR STRUKTŪRA

Alytaus miesto “Volungės” vidurinė mokykla savo veiklą pradėjo 1984 m. rugsėjo 01 dieną. Mokykla priklauso Alytaus miesto savivaldybei. Mokymo formos – dieninė arba eksternu. Tai nesiekianti pelno savivaldybės vaikų ir jaunimo ugdymo įstaiga, teikianti bendrąjį pradinį, pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą.
Mokykla yra juridinis asmuo. Ji savo veiklą gr

rindžia Lietuvos Respublikos konstitucija Švietimo ir kitais įstatymais, Vaiko teisių konvencija, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Švietimo ir mokslo ministerijos aktais ir mokymo nuostatais.
“Volungės” vidurinės mokyklos veiklą koordinuoja:
1. Švietimo ir mokslo ministerija,
2. Alytaus apskrities viršininko administracija,
3. Alytaus miesto savivaldybės administracija.

Šioje mokykloje bendrasis vidurinis išsilavinimas įgyjamas dvylikos metų trijų pakopų bendrojo lavinimo mokykloje:

1. Pirmoji pakopa – ketverių metų pradinė mokykla,
moksleivių lygybę ir solidarumą su žmonėmis, turinčiais skirtingus gebėjimus, kitokias socialines galimybes nei dauguma, siekia socialinio moksleivių solidarumo, išmoko teikti socialinę paramą artimiesiems.

2. Antroji pakopa – šešerių metų pagrindinė mokykla,

3. Trečioji pakopa – dvejų metų vidurinė mokykla.

Bendradarbiaudama su tėvais, bendrojo lavinimo mokykla ugdo savarankišką, laisvei pajėgų, atsakingai savo gyvenimą kurti gebantį žmogų. Šito siekdama, ji augina tvirtus dorinius pagrindus ir savarankią pasaulėžiūrą turinčius, visapusiškai išsilavinusius, bendrauti ir bendradarbiauti gebančius, pilietiškai
9

sąmoningus, atsakingus, tvirto charakterio, toliau mokytis ir dirbti pasirengusius, kultūriškai ir ekologiškai susipratusius, kūrybingus ir darnos siekti pajėgiančius jaunuolius ir jaunuoles.

Sudaro moksleiviams sąlygas perimti gimtosios kalbos, šiuolaikinių visuomenės ir gamtos mokslų žinių pagrindus, pradinius techninius ir technologinius, praktinės veiklos įgūdžius, Europos religinę ir filosofinę patirtį, perprasti pagrindines politines ideologijas ir ekonomines teorijas, įgyti estetinę nuovoką ir Europos žmogui reikalingus kalbinės komunikacijos gebėjimus, istoriškai pagrįstą Vakarų kultūros supratimą.
Alytaus “Volungės” vidurinė mokykla formuoja ir įgyvendina moksleivių ugdymo turinį pagal Švietimo ir mokslo ministerijos pa

atvirtintus bendruosius arba jos nustatyta tvarka suderintus individualius ugdymo planus ir bendrąsias programas, paiso savo moksleivių poreikių įvairovės, derindama ugdymo turinį, siūlydama ir taikydama skirtingus mokymo(-si) būdus ir tempą;
1. Teikia bendrąjį pradinį, pagrindinį ar vidurinį išsilavinimą,
2. Sudaro moksleiviams sveikas ir saugias mokymosi sąlygas,
3. Organizuoja moksleivių papildomą ugdymą, integruoja jį su bendruoju lavinimu,
4. Teikia specialiąją pedagoginę pagalbą specialiųjų poreikių vaikams, organizuoja specialiųjų poreikių vaikų ugdymą bendrosiose ar specialiosiose klasėse,
5. Organizuoja pailgintos darbo dienos grupių, priešmokyklinio ugdymo klasių darbą,
6. Organizuoja ugdymo planuose nenumatytą tėvų mokamą popamokinę veiklą (kursai, individuali ar grupinė nepamokinė vaikų priežiūra,
7. Atlieka vidinį mokyklos auditą,
8. Vykdo pagrindinės ir vidurinės mokyklos baigiamuosius egzaminus,
9. Kuria mokyklą, kaip vietos bendruomenės kultūros židinį.
Taip pat mokykloje veikia savivaldos institucija, kurios taryboje yra pedagogų, moksleivių bei tėvų atstovai. Jie turi teisę priimti nutarimus, kurie neprieštarauja
10

mokyklos veiklą reglamentuojantiems dokumentams. Už savo veiklą taryba atsiskaito ją rinkusiems mokyklos bendruomenės bei vietos bendruomenės nariams. Mokyklos taryba turi teisę nustatyti mokyklos veiklos perspektyvas, pagrindines darbo kryptis, vidaus darbo tvarkos taisykles, ugdymo planą, ugdymo organizavimo tvarką. Tarybos nariai turi teisę pateikti savo pasiūlymus dėl vadovėlių užsakymo, moksleivių žinių ir gebėjimų vertinimo sistemos parinkimo, taip pat teikti pasiūlymus mokyklos direktoriui priimant darbuotojus ir vertinant jų darbo rezultatus.

2.1 Valdymas

Alytaus “Volungės” vidurinei mokyklai vadovauja direktorius, kurį Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtinta kvalifikacinių re

eikalavimų pretendentams nustatyta tvarka ir viešojo konkurso būdu, skiria savivaldybės administratorius pagal Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymą.
Mokyklos direktorius Leonas Gailius inicijuoja mokyklos veiklos programų rengimą, aiškina mokyklos bendruomenės nariams valstybinę bei regioninę švietimo politiką, telkia mokyklos bendruomenę valstybinei švietimo politikai įgyvendinti, mokyklos veiklos programai vykdyti; kartu su religine bendrija įsteigtoje mokykloje – religinės bendrijos nustatytiems pasaulėžiūros ugdymo reikalavimams įgyvendinti, rūpinasi palankaus mikroklimato ugdymu ir darbui kūrimu, puoselėja demokratinius mokyklos bendruomenės santykius, skiria vadybines funkcijas pavaduotojams, sudaro galimybes jiems savarankiškai dirbti, organizuoja reguliarų atsiskaitymą už nuveiktą darbą, inicijuoja darbuotojų pareiginių instrukcijų rengimą ir jas tvirtina, rengia mokyklos vidaus darbo tvarkos taisykles, organizuoja jų projekto svarstymą ir teikia mokyklos tarybai aprobuoti, kartu su mokyklos taryba nustato moksleivių ir darbuotojų skatinimo sistemą, kontroliuoja, kad mokyklos aplinkoje nebūtų vartojami alkoholiniai gėrimai, narkotinės ir psichotropinės medžiagos, stebi, analizuoja, vertina mokyklos veiklą, ugdymo
11

rezultatus, rūpinasi pedagogų kvalifikacijos tobulinimu, sudaro sąlygas atestuotis, sudaro Specialiojo ugdymo komisiją, rūpinasi specialiosios pedagoginės – psichologinės pagalbos moksleiviams teikimu, plėtoja bendradarbiavimą su moksleivių tėvais (ar vaiko globėjais), palaiko ryšius su Vaikų teisių apsaugos tarnyba, mokyklos rėmėjais, vietos bendruomene, organizuoja pagrindinės ir vidurinės mokyklos baigimo egzaminus, nustatyta tvarka teikia informaciją Egzaminų centrui, rūpinasi mokyklos intelektiniais, materialiniais ir finansiniais ištekliais, darbų ir civiline sauga, rūpinasi tarptautiniais mokyklos ryšiais, atstovauja mokyklai kitose institucijose, stebi ugdymo procesą ir vertina ugdymo rezultatus, skatina pedagogus tobulinti kvalifikaciją, dalykiškai bendradarbiauti ir atestuotis, vykdo moksleivių teisės pažeidimų prevenciją, informuoja suinteresuotas institucijas apie vengiančius mokytis vaikus ir įstatymų nustatyta tvarka taiko poveikio priemones.

2.2 Darbo apmokėjimas, darbuotojų atestacija, pažymėjimų išdavimas.

Direktoriaus pavaduotojus, pedagoginį ir kitą personalą priima į darbą ir atleidžia iš jo mokyklos direktorius įstatymų nustatyta tvarka.
Darbo apmokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos įstatymai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai, Švietimo ir mokslo ministerijos teisės aktai.
Alytaus miesto “Volungės” vidurinės mokyklos vadovas ir pedagogai atestuojasi Lietuvos Respublikos įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka..
Baigiamieji egzaminai organizuojami ir išsilavinimo pažymėjimai išduodami Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka.

3. MOKYKLOS VEIKLOS PRIEŽIŪRA

Alytaus “Volungės” vidurinės mokyklos veiklą prižiūri steigėjas bendrųjų švietimo įstaigų priežiūros nuostatų nustatyta tvarka. Bendrosios švietimo politikos vykdymą prižiūri Švietimo ir mokslo ministerija bei apskričių viršininkai pagal Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintus nuostatus.
Mokyklos veiklą prižiūrinčios institucijos Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka informuoja visuomenę, savivaldos ir valstybines valdžios institucijas apie mokyklos atliekamo ugdymo kokybę.
Mokyklos finansinės veiklos kontrolę vykdo Valstybės kontrolės įgaliotos institucijos ir steigėjas.
Mokykla patikėjimo teise valdo, naudojasi ir įstatymų nustatyta tvarka disponuoja priskirta žeme (teritorija aplink mokyklą), valstybės ar savivaldybės pastatais (mokyklos pastatas), finansiniais ištekliais, inventoriumi bei mokymo priemonėmis.
Mokykla yra išlaikoma iš valstybės ir savivaldybės biudžeto pagal asignavimų valdytojo patvirtintą sąmatą.
Mokykla turi nebiudžetinių lėšų. Jas sudaro: patalpų nuoma, juridinių asmenų parama ir labdara, pajamos, gautos už papildomą ugdymą, kursus, renginius, gaminamą produkciją ir kt.

4. BALANSO IR APYSKAITŲ FORMŲ UŽPILDYMO TVARKA

Jeigu “Volungės” vidurinėje mokykloje pasibaigus metams sąskaitų likučiuose buvo padarytos klaidos tai jos taisomos “IŠLAIDŲ SĄMATŲ VYKDYMO BALANSE” (forma Nr.1 – sav. įst. žr. priede nr. 1).
Įstaigos ir organizacijos sudaro balansą remiantis analitinės apskaitos sąskaitų apyvartomis ir apskaičiuotais sintetinės apskaitos sąskaitų likučiais. Eilutėje “Likutis metų pradžioje”, įrašomos sumos, po padarytų pasikeitimų, kai įstaiga ar organizacija reorganizuojama, ar taisomos praėjusių metų klaidos ir kt. Tokiu atveju, balanso sąskaitų metų pradžioje likučiai turi būti paskirstomi kitoms įstaigoms ir organizacijoms ir todėl perduodančiosios įstaigos balanse įrašo šioje eilutėje mažesnę metų pradžioje likučio sumą, o priėmusios įstaigos ar organizacijos – didesnę. Metinės ir ketvirtinės atskaitomybės aiškinamąjame rašte turi būti surašomi likučio metų pradžioje pagal kiekvieną balanso metų pradžioje ar apyskaitos eilutė pasikeitimai (+),-) ir paaiškinami.
Balanso ir apyskaitų formoje yra skyrius ” MATERIALUSIS TURTAS”.
Į šį skyrių įrašomas ilgalaikis materialusis ir trumpalaikis turtas bei atsargos įsigijimo vertė. Išsinuomotas ilgalaikis ir trumpalaikis turtas bei atsargos įrašomas į užbalansinę sąskaitą “Išsinuomotas ilgalaikis turtas”, o priimtos saugoti atsargos įrašomos į užbalansinę sąskaitą “Atsakingam saugojimui priimtas trumpalaikis turtas ir atsargos”. “Volungės” vidurinė mokykla nuomoja aktų bei sporto sales ir už tai gauna nedideles pajamas, kurios skiriamos įvairioms prekėms įsigyti.
Eilutėje “Ilgalaikis turtas” įrašoma pastatų, statinių, perdavimo įtaisų, mašinų ir įrenginių, transporto priemonių, įrankių, gamybinio ir ūkinio inventoriaus, kito ilgalaikio turto vertė.
Eilutėje “Materialinės atsargos” įrašoma gamybinių (mokymo) dirbtuvių gaminių, pagalbinio (mokymo) žemės ūkio produkcijos, medžiagų mokslo ir kitiems
14

tikslams, maisto produktų, medikamentų ir tvarsliavos, ūkinių medžiagų ir raštinės reikmenų, kuro, degalų ir tepalų, ilgo naudojimo medžiagų mokslinio tyrimo tikslams ir laboratoriniams bandymams, ūkinių sutarčių pagrindu atliekamų mokslinio tyrimo darbų specialiųjų įrenginių vertė. Medicinos punktas bei valgykla nepriklauso mokyklai ir jie iš mokyklos biudžeto nefinansuojami.
Eilutėje “Montuoti įrengimai ir statybinės medžiagos” įrašoma montuotinų įrenginių, statybinių medžiagų skirtų statybai vertė.
Balansų ir apyskaitų formoje yra skyrius “PINIGINĖS LĖŠOS”.
Eilutėje “Einamoji sąskaita” įrašomas nepanaudotas biudžeto lėšų likutis, esantis banko sąskaitoje apyskaitinio laikotarpio pabaigoje, o eilutėje “Kitos biudžeto piniginės lėšos” įrašomas nepanaudotų grynųjų pinigų, išimtų iš biudžetinės banko sąskaitos, ir valiutos (litais) likutis įstaigos kasoje, bei valiutos (įvertina litais) pirktos iš biudžeto lėšų likutis banko sąskaitoje. Metams pasibaigus, nepanaudotus gruodžio 31 dieną įskaitytinai biudžeto asignavimų likučius, esančius banko sąskaitoje ir kitose sąskaitose, asignavimų valdytojai grąžina atitinkamiems biudžetams iki sausio 10 dienos. Jeigu šios sumos buvo grąžintos į biudžetą iki sausio 10 dienos, ši suma įrašoma į “Pažymos apie “Finansavimo iš biudžeto sumų judėjimą” skiltį “Nepanaudotų gruodžio 31 d. lėšų likutis pervestas į biudžetą”.
Eilutėje “Kitos nebiudžetinės piniginės lėšos” įrašomi nebiudžetinių lėšų kasoje, iš jų šių lėšų įsigytos valiutos likučiai.
Eilutėje “Kitos piniginės lėšos, akcijos ir vertybiniai popieriai” įrašoma specialiųjų lėšų, pavedimų lėšų ir kiti nebiudžetinių lėšų likučiai, taip pat likučiai akredityvuose, limitinių čekių knygelėse bei kitų piniginių dokumentų, akcijų ir vertybinių popierių vertė. “Volungės” vidurinė mokykla neturi specialiųjų lėšų.
Atsiskaitymų skyrius balanse yra aktyvo ir pasyvo dalyje. Įsiskolinimų suma atsiskaitymų sąskaitose neišvedama, o įrašoma atskirai:
Balanso aktyve – debitorinis įsiskolinimas;
Balanso pasyve – kreditorinis įsiskolinimas įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms bei kitiems asmenims.

Eilutėje “Atsiskaitymai su atsakingais asmenimis” įrašomi išduotų atsakingiems asmenims lėšų avansų likučiai pagal neapmokėtas avansines apyskaitas.
Eilutėje atsiskaitymai už trūkumus” įrašomi neišieškoti ilgalaikio ir trumpalaikio turto bei atsargų ir piniginių lėšų trūkumų ir grobstymo įstaigose lėšų likučiai.
Eilutėje “Įmokų socialiniam draudimui atsiskaitymai” ir eilutėje “Įmokų į biudžetą atsiskaitymai” įrašoma įsiskolinimo socialiniam draudimui ir biudžetui suma.
Eilutėje “Atsiskaitymai už lėšas, gautas pagal pavedimus” įrašoma lėšų pagal pavedimus suma.
Eilutėje atsiskaitymai su debitoriais” įrašoma debitorinio įsiskolinimo, specialiųjų mokėjimo rūšių atsiskaitymų ir įsiskolinimo įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms bei kitiems asmenims suma.
Skyriuje “Išlaidos” eilutėje “Biudžeto išlaidos įstaigai išlaikyti ir kitoms priemonėms” įrašomos faktiškai padarytos išlaidos įstaigoms ar organizacijoms išlaikyti ir kitoms priemonėms, taip pat išlaidos investicijoms, socialinėms programoms ir kita. Ketvirtiniame balanse faktiškos išlaidos įrašomos didėjančia nuo metų pradžios suma, o metiniame balanse įrašoma nenurašytų lėšų likutis metų pabaigoje, kuris gali būti dėl apskaičiuotų išlaidų neužbaigtiems objektams, statybai, socialinėms programoms ir kt.
Eilutėje “Kitos išlaidos” įrašomos faktiškos išlaidos (sąnaudos) padarytos iš specialiųjų lėšų, nebiudžetinių lėšų, valiutos, o taip pat paskirstytinos išlaidos ir sąnaudos: gamybinių (mokymo) dirbtuvių, pagalbinio (mokymo) žemės ūkio, pagal sutartis vykdomų mokslinio tyrimo darbų, medžiagų paruošimo ir perdirbimo.
Skyriuje “Fondai”, eilutėje “Ilgalaikio turto fondas” ir eilutėje “Ilgalaikio turto nusidėvėjimas” įrašoma suformuoto įstaigos ilgalaikio turto fondo, išskiriant nusidėvėjimą, suma.
Eilutėje “Trumpalaikio turto fondas” įrašoma įstaigose esančio trumpalaikio turto suformuoto fondo suma.
16

Skyrius “FINANSAVIMAS”.
Eilutėje “Iš biudžeto skiriamos lėšos įstaigos išlaidoms ir kitoms priemonėms” įrašomas gautų nuo metų pradžios iš biudžeto lėšų likutis, atsižvelgiant į likutį metų pradžioje ir įsiskolinimo, susidariusio dėl įstaigai padarytų nuostolių ir trūkumų ar realizavus atsargas, sumą. Ketvirtiniame balanse asignavimai įrašomi didėjančia nuo metų pradžios suma, o metiniame balanse įrašomas lėšų likutis metų pabaigoje, kuris gali būti dėl neapskaičiuotų faktinių išlaidų ir kt.
Eilutėje “Lėšos gautos iš kitų šaltinių” įrašomi gautų tikslinės paskirties lėšų, pirktos valiutos ir kitų lėšų likučiai.
Eilutėje “Kiti fondai ir rezervai” įrašomi kontroliuojančių organizacijų gautų lėšų likučiai.
Skyrius “PAJAMOS IR PRODUKCIJOS REALIZAVIMAS”.
Eilutėje “Specialiųjų lėšų ir profesinių mokyklų gamybinės veiklos pajamos” įrašoma pajamų iš pagalbinių ūkių ir specialiųjų lėšų pajamų suma. Ketvirtiniame balanse įrašoma didėjanti nuo metų pradžios suma, o metiniame balanse lėšų likutis metų pabaigoje.
Eilutėje “Išsinuomotas ilgalaikis turtas” ir eilutėje “Atsakingam saugojimui priimtas trumpalaikis turtas ir atsargos” yra apskaitomas turtas, kuris nėra įstaigos nuosavybė, o kurį įstaiga yra išsinuomavusi ar priėmusi saugojimui.
Eilutėje “Specialiosios paskirties apskaitos blankai” įrašoma nepanaudotų specialiosios paskirties apskaitos blankų suma.
Eilutėje “Nurašytas nemokių debitorių įsiskolinimas” įrašomas ilgalaikio ir trumpalaikio turto, atsargų, prekių, pinigų, ir kt. materialinių vertybių trūkumų sumos, kurias išieškoti teismas atsisakė dėl ieškinio nepagrįstumo, priteistos skolos, pagal kurias grąžinti vykdomieji dokumentai su teismo patvirtintu aktu apie atsakovo nepajėgumą sumokėti ar nėra galimybės nukreipti išieškojimą į jo turtą, o taip pat kitos skolos, kurias įstaiga arba organizacija pripažino beviltiškomis ir kurios nustatyta tvarka nurašomos. Šioje sąskaitoje apskaitomas nemokių debitorių įsiskolinimas penkių metų laikotarpyje nuo jo nurašymo momento, siekiant sekti jo išieškojimo galimybė, pasikeitus skolininkų turtinei padėčiai.
17

Įstaigos ir organizacijos pažymą apie finansavimo iš biudžeto sumų judėjimą sudaro, kad būtų galima patikrinti finansavimų sąskaitą. Į šią pažymą įrašoma:
Debeto eilutėje “Mokėjimai į biudžetą, mažinantys finansavimą” įrašomos pervestos į biudžetą sumos gautos realizavus trumpalaikį ir ilgalaikį turtą bei atsargas ir kt., o taip pat metams pasibaigus nepanaudoti gruodžio 31 dieną lėšų likučiai, esantys banko sąskaitoje, kasoje, valiutinėje sąskaitoje ir kt. pervesti į biudžetą po sausio 10 dienos.
Eilutėje “Nepanaudotų gruodžio 31 dieną lėšų likutis, pervestas į savivaldybės biudžetą” įrašomos sumos, kai metams pasibaigus, nepanaudotus gruodžio 31 dieną biudžetų asignavimų likučius, esančius banko sąskaitoje, kasoje ir valiutinėje sąskaitoje ir kitose biudžetinėse sąskaitose, įstaigos ir organizacijos grąžina atitinkamiems biudžetams iki sausio 10 dienos.
Eilutėje “Nurašytos beviltiškos skolos ir eilutėje “Įstaigos sąskaita nurašytas medžiagų trūkumas” įrašomos nurašytos skolos, kurios turės būti apskaitomos užbalansinėje sąskaitoje ir jas nurašant, ypač kruopščiai turi būti patikrintos debitorinio įsiskolinimo sumos, kurios nurašytos į
išlaidas (nuostolius) dėl atsakovų nepajėgumo sumokėti ar kai nėra galimybės nukreipti išieškojimą į jų turtą;
Eilutėje “Ataskaitiniais metais nurašytos išlaidos” įrašoma suma faktiškų išlaidų pagal sąmatą, nurašyta metų pabaigoje (įstaigos išlaidoms, statybai, socialinėms programoms ir kt.) atėmus likutį sausio 01 dieną, įrašytą sąskaitoje Nr. 200.
Eilutėje “Likutis metų pradžioje” įrašoma suma iš biudžeto skirtų lėšų išlaidoms ir kitoms priemonėms nenurašyta praeitų metų pabaigoje;
Eilutėje nuo metų pradžios gauti asignavimai, atėmus grąžintas sumas” įrašoma iš biudžeto gauta lėšų išlaidoms ir kitoms priemonėms suma, atėmus grąžintas sumas, išskyrus nepanaudotų gruodžio 31 dieną ir grąžintų iki kitų metų sausio 10 dienos lėšų sumas.

Eilutėje “Užpajamuotas atsargų perteklius” Įrašoma inventorizacijos metu atsargų (medžiagų, maisto produktų ir kt.) nustatytas perteklius, o taip pat gautos nemokamai atsargų, iš įstaigų, išlaikomų iš biudžetų, sumos.
Eilutėje “Pervesta iš ilgalaikio ir trumpalaikio turto sąskaitų į atsargų sąskaitas” įrašomos sumos, jeigu ankstesniais metais ilgalaikis ir trumpalaikis turtas buvo užpajamuotas į sąskaitą Nr. 01, o turėjo būti užpajamuotas sąskaitoje Nr. 06.
Eilutėje “Likutis metų (ketvirčio) pabaigoje” įrašoma suma, kuri yra apskaičiuojama taip: prie eilutės “Likutis metų pradžioje” sumos pridedama eilutės “Iš viso kreditas” suma ir atimama eilutės “Iš viso debetas” suma. Ši įrašyta suma visada turi atitikti balanso finansavimo dalies eilutei “Iš biudžeto skiriamos lėšos įstaigos išlaidoms ir kitoms priemonėms”.

4.1 “Biudžeto išlaidų sąmatos vykdymo apyskaita”

Į “Biudžeto išlaidų sąmatos vykdymo apyskaitą” įrašomi duomenys apie iš biudžeto gautas lėšas įstaigoms, statybai, socialinėms programoms ir kitoms priemonėms atlikti. Sudaroma suvestinė “Biudžeto išlaidų sąmatos vykdymo apyskaita” (forma Nr. 2 – sav. įst. žr. priede nr. 2) ir apyskaita pagal kiekvieną funkcinės kvalifikacijos kodą.
Skiltyje “Patvirtinta sąmata metams, įskaitant patikslinimą” įrašomi duomenys iš įstaigos patvirtintų, o taip pat vėliau patikslintų sąmatų pagal kiekvieną išlaidų sąmatų vykdymo ekonominės klasifikacijos kodą. O skiltyje “Patvirtinta sąmata apyskaitinio laikotarpio” taip pat įrašomi duomenys iš sąmatų nuo metų pradžios pagal kiekvieną išlaidų ekonominės klasifikacijos kodą.
Skiltyje “Gauti asignavimai” įrašomos gautų lėšų iš biudžeto sumos nuo metų pradžios pagal kiekvieną išlaidų ekonominės klasifikacijos kodą, atėmus grąžintas sumas, iš jų metams pasibaigus, nepanaudotus gruodžio 31 dieną įskaitytinai biudžeto asignavimų likučius, esančius banko sąskaitoje, kasoje ir valiutinėje sąskaitoje ir grąžintus į atitinkamą biudžetą bei nepanaudotos lėšos įskaitytos į finansavimą.
Skiltyje “Kasinės išlaidos” nuo metų pradžios pervestos kitoms įstaigoms už prekes ir paslaugas sumos bei mokesčiai, o taip pat išimti pagal čekius pinigai iš banko, atėmus grąžintas į banką sumas. Sumos įrašomos pagal kiekvieną išlaidų ekonominės klasifikacijos kodą.
Eilutėje “Faktinės išlaidos” įrašoma nuo metų pradžios apskaičiuotų įstaigos išlaidų suma, atėmus sumažintas sumas. Sumos įrašomos pagal kiekvieną išlaidų ekonominės klasifikacijos kodą.

4.2 “Įstaigų tinko ir kontingento plano įvykdymo apyskaita”

Įstaigų tinklo, etatų ir kontingento plano įvykdymo apyskaita sudaroma pagal kiekvieną išlaidų funkcinės klasifikacijos kodą ir pagal įstaigos veiklą ir lėšų paskirtį atitinkančią atskaitomybės formą:
Savivaldos institucijos etatų ir kontingento plano įvykdymo apyskaita .
Ikimokyklinių, visų tipų bendrojo lavinimo ir vaikų globos bei kitų švietimo įstaigų tinklo, etatų ir kontingento plano įvykdymo apyskaita .
Apyskaitinio laikotarpio atitinkamų rodiklių vidutinis skaičius (etatinių vienetų ir kt.) skaičiuojamas taip: kiekvieno mėnesio skaičiai sudedami ir dalijami iš mėnesių skaičiaus.
Apyskaitos duomenys metų pradžioje turi sutapti su praeitų metų apyskaitos metų pabaigoje duomenimis.
4.3 “Specialiųjų lėšų vykdymo apyskaita”

Skiltyje “Patikslintas planas” įrašomos sumos iš įstaigos nebiudžetinių lėšų sąmatos.
Skiltyje “Įvykdyta” išlaidų dalyje įrašomos faktinių išlaidų sumos pagal išlaidų ekonominę klasifikaciją.

4.4 “Ilgalaikio ir trumpalaikio turto judėjimo apyskaita”

Šioje formoje įrašomos likučių metų pradžioje ir pabaigoje sumos pagal kiekvieną ilgalaikio ir trumpalaikio turto sąskaitą. Metų pradžioje likučio suma turi sutapti su praeitų metų pabaigos likučio suma.

Pažymos apie ilgalaikio ir trumpalaikio turto judėjimą rodikliuose įrašomos ilgalaikio ar trumpalaikio turto pajamos pagal gavimo šaltinius (įsigyta iš biudžeto lėšų, gauta nemokamai ir kt.), o taip pat išlaidos pagal rūšis (nurašyta nusidėvėjus ar realizavus ir kt.).
“Atsargų judėjimo apyskaita” (forma Nr. 6- sav. žr. priede nr. 3).
Šioje formoje įrašomos likučių metų pradžioje ir pabaigoje sumos pagal kiekvieną atsargų sąskaitą. Metų pradžios likutis turi sutapti su praeitų metų pabaigos likučio suma.
Pažymos apie atsargų judėjimą rodikliuose įrašomos atsargų pajamos pagal gavimo šaltinius (įsigyta iš biudžeto lėšų, gauta nemokamai ir kt.), o taip pat išlaidos pagal rūšis (nurašyta ar realizuota ir kt.).
Įstaigos reikmėms išleista suma nuo metų pradžios “Iš viso” turi būti lygi pažymos apie atsargų judėjimą eilutės “Panaudota įstaigos reikmėms” sumai.
“Ilgalaikio ir trumpalaikio turto bei atsargų ir piniginių lėšų trūkumų ir nuostolių dėl grobstymo įstaigose apyskaita” . Šioje formoje įrašomos metų pradžioje ir pabaigoje, o taip pat per metus išaiškintų ir išieškotų ilgalaikio ir trumpalaikio turto bei atsargų ir piniginių lėšų trūkumų ir nuostolių dėl grobstymo įstaigose sumos, iš jų priteistų išieškoti pagal teismo sprendimus sumos.
Metų pradžios lėšų likučio suma turi sutapti su praeitų metų pabaigos lėšų likučių suma.

5. MOKYTOJŲ, AUKLĖTOJŲ, PAPILDOMO UGDYMO PEDAGOGŲ IR DĖSTYTOJŲ DARBO APMOKĖJIMO SĄLYGOS

Atlyginimai mokami pagal etatus. Nustatomas koeficientas, etatų skaičius ir pagrindinis atlyginimas.
Sudaroma planuojamų išlaidų sąmata, kurioje surašomas planuojamas pedagogų darbo užmokesčio fondas,etatinių darbuotojų, aptarnaujančio personalo, pedagoginių – etatinmių darbuotojų darbo užmokesčio fondas.
I Skyrius. Mokytojų, auklėtojų, specialiųjų pedagogų (logopedų,), profesijos mokytojų, trenerių, papildomo ugdymo pedagogų mėnesiniai tarifiniai atlyginimai už nustatytą pedagoginio darbo valandų normą (etatus) per savaitę.
A. Pedagogams, kuriems nesuteiktos kvalifikacinės kategorijos ir jaunesniems mokytojams, auklėtojams, specialiems pedagogams, treneriams, papildomo ugdymo pedagogams.
Bazinės mėnesinės algos dydžiai
1. lentelė

Darbo satžas iki 4 m. Darbo stažas nuo 4 iki 10 m. Darbo stažas nuo 10 iki 15 m. Darbo stažas 15 ir daugiau metų

Su aukštuoju išs. Su aukštesniuoju išs. Su aukštuoju išs. Su aukštesniuoju išs. Su aukštuoju išs. Su aukštesniuoju išs. Su aukštuoju išs. Su aukštesniuoju išs.
Bendrojo lavinimo dalyjų mokytojai, išskyrus internatinių mokyklų 5.65 5.4 6.1 5.45 6.35 5.5 6.65 5.55

A. Pedagogams, kuriems suteiktos kvalifikacinės kategorijos

Bazinės mėnesinės algos dydžiai
2 lentelė

Turintiems pedagoginio darbo stažą iki 10 m. Turintiems pedagoginio darbo stažą nuo 10 iki 15 m. Turintiems pedagoginio darbo stažą 15 ir daugiau metų
1. Bendrojo lavinimo dalykų mokytojai, išskyrus specialiųjų internatinių mokyklų bendrojo lavinimo dalykų mokytojus, profesijos mokytojai:
Mokytojas, prof. 6.3 6.5 6.75
Vyresnysis, prof. 7.55 7.7 8.05
Metodininkas 8.5 8.7 9
Ekspertas 11.05 11.2 11.55

1. Kvalifikacinių kategorijų suteikimo tvarką nustato Švietimo ir mokslo ministerija.
24

2. Pedagogams, baigusiems aukštųjų mokyklų tris kursus arba mokytojų institutus, taip pat tikybos mokytojams, baigusiems aukštesniąją neakivaizdinę katechų mokyklą prie Kauno tarpdiacezės kunigų seminarijos teologijos fakulteto, mėnesinis tarifinis atlyginimas nustatomas, kaip turintiems aukštesnįjį išsilavinimą.
3. Pedagogams, neturintiems aukštesniojo išsilavinimo ir kuriems taikomas papildomas darbo apmokėjimas už pasiruošimą pamokoms, mėnesinis tarifinis atlyginimas nustatomas nepriklausomai nuo pedagoginio stažo – 5.0 bazinės mėnesinės algos, visiems kitiems, kuriems netaikomas papildomas apmokėjimas už pasiruošimą pamokoms – 5.5 bazinės mėnesinės algos.
4. Vyriausiojo auklėtojo pareigose dirbantiems pedagogams tarifiniams atlygiams ir mokama 0.5 bazinės mėnesinės algos dydžio priedas.
5.Mokytojams už atliekamus kitus darbus tarifikuojamos papildomos savaitinės valandos (už 18 valandų per savaitę).

Papildomų valandų tarifikacija
3 lentelė
Papildomai atliekami darbai 1-4 kl. 5-9 kl. 10-12 kl.

Mokinių skaičius klasėje

Iki 12 12ir daugiau Iki 12 12ir daugiau Iki 12 12ir daugiau
Gimtosios kalbos ir literatūros moksleivių darbų tikrinimas 1.5 2.5 2 3
Užsienio kalbos moksleivių darbų tikrinimas 0.5 1 1 2
Matematikos moksleivių darbų tikrinimas 1 2 1.5 2.5
Už vadovavimą klasei nepriklausomai nuo pedagoginio darbo krūvio 1.5 2 1.5 2 1.5
Moksleivių darbų tikrinimas 0.5 1

Bendrojo lavinimo dalykų mokytojams, išskyrus specialiųjų mokyklų ir specialiųjų internatinių mokyklų bendrojo lavinimo dalykų mokytojus, už pasiruošimą pamokoms tarifikuojamos papildomos savaitinės valandos.

Tarifai už pasiruošimą pamokoms
4 lentelė
Mokomieji dalykai 1-4 kl. 5-9 kl. 10-12 kl.
Užsienio kalba 2.5 2.5 2.5
Dorinis ugdymas 2.5 2.5
Valstybinė kalba 2.5 2.5
Lietuvių kalba 2.5 2.5
Gamtos ir tikslieji mokslai 2.5 2.5
Socialiniai mokslai 2.5 2.5
Meninio ir darbinio ugdymo dalykai, kūno kultūra 2.5 2.5
Papildomas ugdymas 2.5 2.5
Kiti dalykai 2.5

Specialiesiems pedagogams, treneriams, papildomo ugdymo pedagogams, specialių mokyklų ir specialiųjų internatinių mokyklų bendrojo lavinimo dalykų mokytojams, auklėtojams papildomas apmokėjimas už pasiruošimą pamokoms ir kitiems užsiėmimams numatytas jų tarifiniuose atlygiuose.
Gimnazijų, bendrojo lavinimo mokyklų gimnazijų klasių ir jaunimo mokyklų pedagogams, o taip pat Rytų Lietuvos lietuvių mokyklų pradinių klasių (kai klasėje yra daugiau mokinių ir iš kurių ne mažiau 50 % nemoka valstybinės kalbos) mokytojams prie tarifinių atlygių mokami 20% priedai.
Tarptautinio bakalauro ir klasių pedagogams prie tarifinių atlygių mokami 30% priedai.
Pedagogams turintiems mokslo laipsnį arba pedagoginį vardą ir dirbantiems pagal specialybę, prie mėnesinių tarifinių atlygių ir tarnybinių atlyginimų gali būti nustatomi 1 bazinės mėnesinės algos priedai.

Neatestuotiems pedagogams, turintiems magistro laipsnį ir dirbantiems pagal specialybę, gali būti nustatomi 0.5 bazinės mėnesinės algos dydžio priedai.
Pedagoginio darbo valandų norma per savaitę:
Mokytojų – 18 valandų;
Papildomo ugdymo pedagogų – 18 valandų;

Auklėtojų:
Normalaus režimo įstaigose – 30 valandų;
Iki mokyklinėse įstaigose – 36 valandos;
Specialiojo ugdymo įstaigose – 24 valandos;
Profesinėse ir aukštesniosiose mokyklose – 40 valandų;
Sanatorijų mokyklose – 24 valandos;
Sanatorinėse – internatinėse mokyklose – 24 valandos;

Specialiųjų pedagogų:
Iki mokyklinėse įstaigose – 24 valandos;
Bendrojo lavinimo mokyklose – 20 valandų;
Sveikatos priežiūros įstaigose – 20 valandų.

Maksimalus mokytojų savaitinis pamokų krūvis 34 valandos per savaitę. Jeigu mokykloje trūksta pedagogų, įstaigos steigėjas gali leisti turėti ir didesnį pamokų skaičių, bet ne daugiau kaip 38 valandų per savaitę. Į maksimalų pamokų krūvį įskaičiuojamos ir valandos, ir tarifikuojamos už papildomai atliekamus darbus, numatytus šio skyriaus .
Profesijų mokytojams tarifiniai atlygiai nustatomi už 720 pedagoginių valandų per mokslo metus

5.1 Kaip paskaičiuojamas darbo užmokestis Alytaus miesto “Volungės” vidurinėje mokykloje?

Pvz.:
Laima Binkulienė – darbų mokytoja. Taip pat ji įgijo vyriausiosios mokytojos kategoriją. Jos darbo stažas 26 metai.

Tarifinis atlygis 8.05 koeficiento už 18 valandų.

Vienos valandos įkainis – 0.4472 koeficiento.
Laima Binkulienė turi 30.3 valandų krūvį. Vienos valandos įkainis 0.4472 x 30.3 =13.55 koeficiento. 13.55 koeficiento x 105 (bazinės algos) = 1422.75 Lt. vieno mėnesio atlyginimas. (žr. priede nr. 4).

Rimšaitė Laima – matematikos mokytoja. Jos pedagoginio darbo stažas – 7 metai. Turi 24 valandų darbo krūvį 3.3 valandų yra skirta pasiruošimui pamokoms, 2.7 valandų, sąsiuvinių tikrinimui. Viso valandų – 30.

Vienos valandos įkainis 0.3389 x iš visų valandų skaičiaus (30) = 10.17 koeficiento.

10.17 x 105 (bazinės algos) = 1067.85 Lt. mėnesinis atlyginimas. (žr. priede nr. 5).

6. IŠLAIDŲ SĄMATOS SUDARYMAS

Iki 1996 m. liepos 01 dienos visos vidurinės mokyklos priklausė Alytaus miesto Švietimo skyriui. Mokyklas finansuodavo bei metų sąmatą sudarinėdavo švietimo skyriaus darbuotojai. Po 1996 metų liepos 01 dienos visos vidurinės mokyklos buvo atskirtos nuo švietimo skyriaus ir padarytos savarankiškomis.

Alytaus miesto “Volungės” vidurinės mokyklos 1996 metų sąmata buvo paskaičiuota švietimo skyriaus darbuotojų. Mokyklos buhalterė 1997 metų sąmatą paskaičiavo remdamasi švietimo skyriaus darbuotojų sąmatos pavyzdžiu, neturėdama jokio konkretaus plano ar paaiškinimo,kaip tai padaryti. Nuo 1996 metų liepos 01 visas Alytaus miesto vidurines mokyklas finansuoja savivaldybė. Paskaičiuojant metų sąmatą į reikalingų lėšų sumą gali būti priskaičiuojamos ir praėjusių metų skolos.

Pagrindinė problema – lėšų trūkumas. Kadangi savivaldybė neturi pakankamai pinigų, tai sudaryta išlaidų sąmata, yra net kelis kartus tikslinama, mažinama (pagal galimybes). Galiausiai būna patvirtinta tam tikra išlaidų sąmata, tačiau lėšų užtenka tik būtiniausioms reikmėms: apmokėti mokesčiams, darbo užmokesčiui, soc. draudimui, kitoms prekėms bei išlaidoms.

Išlaidos skirstomos į nepaprastąsias ir paprastąsias.

Paprastosios išlaidos: išlaidos prekėms ir paslaugoms, darbo užmokesčiui, įnašai soc.draudimui, kitos išlaidos prekėms bei paslaugoms, apšildymas, elektros energija, ryšių paslaugos ir spaudiniai, kitos prekės: deratizacija ir dezinfekcijos paslaugos, šiukšlių išvežimas, šilumos sistemos paruošimas naujam šildymo sezonui, 11% paslaugos leidybos centro bibliotekų kolektoriui, šaltas vanduo ir kanalizacija, elektros varžų matavimai, už mokinių pavežėjimą, naujų mokslo metų pasiruošimui, kanceliarinėms, elektros, santechnikos, valymo ir šveitimo priemonės.

Nepaprastosios išlaidos: pagrindinio kapitalo įsigijimas, statyba, gamtosaugos objektai, kiti statybos objektai, žemės gerinimas, projektavimo darbai, strateginių ir neliečiamų atsargų sudarymas.
Aš atlikau tik dviejų metų išlaidų sąmatos tyrimą ir nė vienais metais nebuvo skirta pinigų nepaprastosioms išlaidoms, nors mokykla jau sena ir bent jau koridorių sienos bei grindys reikalauja remonto.

Taip pat sužinojau, kad mokyklai nė karto nebuvo skirta tiek lėšų, kiek jų buvo planuota visoms išlaidoms padengti. Kiekvienais metais išlaidų sąmata tikslinama ir visada reikia iš kažkur atimti ir kur nors pridėti.

ALYTAUS KOLEGIJA
VADYBOS FAKULTETAS

LEIDŽIAMA GINTI

Fakulteto dekanė

M. Budrienė

2001 06

DIPLOMINIS DARBAS
ALYTAUS MIESTO “VOLUNGĖS” VIDURINĖS MOKYKLOS BIUDŽETO IŠLAIDŲ SĄMATOS SUDARYMAS

Diplomantas I. Dirsienė

III ĮAr gr. studentė
Vadovas A. Makšeckienė
Recenzentas .

2001
Alytus

6.1 2000 metų išlaidų sąmatos projektas

Alytaus “Volungės” vidurinė mokykla 2000 metų išlaidų sąmatos projektą buvo pradėjusi ruošti nuo 1999 balandžio mėnesį 26 dieną. Numatoma suma paprastosioms išlaidoms buvo 2665,0 tūkst. Lt., o nepaprastosioms išlaidoms 50,0 tūkst. Lt. Darbo užmokesčiui 1730,0 tūkst .Lt.

Šį sąmatos projektą pateikus Alytaus miesto savivaldybės Finansų skyriui ir ten peržiūrėjus buvo siūlyta sumažinti išlaidas. Mokykla koregavo pirminį išlaidų sąmatos projektą ir jau sumažintą sąmatą vėl pateikė svarstyti Alytaus miesto finansų komitetui. Ten ji buvo svarstyta kartu su finansų skyriaus darbuotojais ir vėl buvo rekomenduota mažinti išlaidas. Tada mokykla paruošė trečiąjį, dar labiau sumažintą sąmatos projektą, kuris ir buvo pateiktas svarstyti Alytaus miesto savivaldybei. 2000 01 27 dienos tarybos sprendimu buvo patvirtintos 2000 –ųjų metų mokyklos išlaidos (žr. Priede Nr. 6).

2000 metų išlaidų sąmata
5 lentelė
Metai Paprastosios išlaidos Darbo užmokestis
2000 2416,0 tūkst. Lt 1664,0 tūkst. Lt.

Alytaus miesto “Volungės” vidurinei mokyklai 2000 metams reikėjo tikslinti jau sudarytą išlaidų sąmatą paprastosiose išlaidose 8,3 tūkst. Lt., nes reikėjo didinti darbo užmokestį 8,6 tūkst. Lt., kadangi nuo rugsėjo mėnesio 01 dienos mokykloje padidėjo 1 klasių komplektu, o be to buvo sumažintas darbo užmokesčio fondas 4 mėnesiams, nemokant už papildomo ugdymo valandas. Vėliau šį nutarimą nutraukus, už papildomo ugdymo valandas buvo mokama, todėl šiame straipsnyje susidarė lėšų trūkumas.
33

Taip pat buvo sumažintos apšildymui skirtos išlaidos 10,0 tūkst. Lt..nes mokykla neturėjo skolų, o paskutinio mėnesio užmokestis neskaičiuojamas, kaip skola. Taip buvo padaryta todėl, kad svarbiausia buvo darbo užmokestis už papildomas ugdymo valandas.

6.2 2000 metų Alytaus miesto savivaldybės biudžetas

Šis biudžetas buvo patvirtintas 3 šaukimo Tarybos 28 posėdyje 2000 01 27 dieną (žr.priede nr. 7).

2000 metų savivaldybės biudžetas
6 lentelė
Metai Paprastosios išlaidos Darbo užmokestis
2000 67175,0 tūkst. Lt. 33335,0 tūkst. Lt.

6.3 2001 metų išlaidų sąmatos projektas

Pirmasis 2001 metų “Volungės” vidurinės mokyklos išlaidų sąmatos projektas buvo pradėtas planuoti 2000 spalio mėnesį. Tačiau dėl gana didelio lėšų trūkumo išlaidų sąmatos projektai buvo tikrinami keturis kartus, kadangi Alytaus miesto savivaldybės Finansų skyriaus darbuotojai juos atmetė. “Volungės” vidurinės mokyklos sąmata buvo patvirtinta iš penkto karto 2001 02 22 dieną “4 šaukimo tarybos 9 posėdis” (žr.priede nr. 8 ).

2001 metų sudarytame išlaidų projekte buvo planuojama gauti lėšų nepaprastosioms išlaidoms, tačiau dėl lėšų trūkumo savivaldybės taryba jų nepatvirtino.

2001 metų “Volungės” vidurinės mokyklos išlaidų sąmata
7 lentelė
Metai Paprastosios išlaidos Darbo užmokestis
2001 2354,0 tūkst. Lt. 1641,0 tūkst. Lt.

Kadangi trūko lėšų paprastųjų išlaidų skiltyje, tai buvo sumažintos lėšos apšildymo apmokėjimui, taip pat 7 tūkstančiai litų lėšų buvo sumažinta kitoms išlaidoms. Dėl to, kad mažiau lėšų buvo skirta ir darbo užmokesčiui, o atlyginimus pedagogams vis tiek reikia mokėti, buvo atsisakyta papildomo ugdymo valandų. Iš “kitų išlaidų” 2 tūkstančiai litų buvo skirta moksleivių pavežėjimui (tai moksleiviai gyvenantys Alytaus miesto rajone ir besimokantys miesto mokykloje). Taigi, mano manymu, šie metai mokyklai nėra labai geri, nes trūksta lėšų.

6.4 2001 metų savivaldybės biudžetas

2001 metais Alytaus miesto savivaldybės biudžetui buvo skirta mažiau lėšų negu 2000 metais (žr. priede nr. 9).
2001 metų savivaldybės biudžetas
8 lentelė
Metai Paprastosios išlaidos Darbo užmokestis
2001 67041.0 tūkst. Lt. 32828.0 tūkst. Lt.

2000 ir 2001 metų savivaldybės biudžeto palyginimas

1 diagrama

36

2 diagrama

7. 2000 ir 2001 metų I ketvirčio išlaidų palyginimas

2000 metais I ketvirčiui “Volungės” vidurinei mokyklai lėšų buvo skirta daugiau negu 2001 metų I ketvirčiui.

Kasinės išlaidos – iš banko mokami pinigai,

Faktinės išlaidos – kas priskaičiuota, bet neužmokėta (gali būti priskaičiuotos ir skolos),

Skirtumas – tai skola, kuri būna sumokėta sekantį mėnesį.

7.1 2000 metų I – ojo ketvirčio analizė

Darbo užmokesčiui “Volungės” vidurinėje mokykloje per ataskaitinį laikotarpį padaryta 300.4 tūkstančiai litų kasinių išlaidų iš 410.8 tūkstančiū litų faktinių išlaidų. Skirtumas yra 110.4 tūkstančiai litų. Šį skirtumą sudaro darbo užmokestis, pajamų mokestis ir sodros 3 %, taip pat nedarbingumo pašalpos, kurios bus atstatytos iš Sodros lėšų.

Apšildymui kasinių išlaidų padaryta 12.5 tūkstančiai litų, o faktinių – 50.7 tūkstančiai litų. Skirtumas 38.2 tūkstančiai litų. Kadangi 1999 metais mokykla buvo skolinga šilumos tinklams, tai 2000 metų I ketvirčio padarytos kasinės išlaidos buvo dalinai padengti praeitų metų įsiskolinimui.

Elektros energijos per apyskaitinį laikotarpį padaryta 10.2 tūkstančiai litų kasinių išlaidų ir 13.3 tūkstančiai litų faktinių išlaidų. Skirtumas sudaro 3.1 tūkstančių litų nes 1999 metais mokykla buvo skolinga ir elektros tinklams už elektros energiją, taip pat mokykla buvo skolinga ir už 2000 metų sausio mėnesį ir ši skola buvo apmokėta per apyskaitinį I ketvirčio laikotarpį.

Už ryšių paslaugas kasinių išlaidų buvo padaryta už 2.8 tūkstančius litų ir 3.1 tūkstančių litų faktinių išlaidų. Skirtumas 0.3 tūkstančiai litų. 1999 metais mokykla liko skolinga už ryšių paslaugas 0.9 tūkstančius litų. Ši skola buvo

apmokėta 2000 metų I ketvirtį ir taip pat buvo atsiskaityta už šiais metais padarytas išlaidas.

Spaudiniams buvo padaryta 1.8 tūkstančiai litų kasinių išlaidų ir 0.5 tūkstančiai faktinių išlaidų. Tai išlaidos už vadovėlius, knygas bei prenumeruojamus laikraščius. Mokykla prenumeruoja “Alytaus naujienas”, “Lietuvos rytą”, “Valstybės žinias”. Taip pat į šią sumą buvo priskaičiuota 1999 metų skola.
“Kitoms prekėms” kasinių išlaidų buvo padaryta 4.7 tūkstančiai litų ir 2.8 tūkstančiai litų faktinių išlaidų.
Komandiruotėms ir seminarams per ataskaitinį laikotarpį padaryta 0.5 tūkstančiai litų kasinių ir faktinių išlaidų.

Kitoms išlaidoms padaryta 9.5 tūkstančiai litų kasinių ir 8.9 tūkstančiai litų faktinių išlaidų. Buvo apmokėtos 1999 metų skolos.

7.2 2001 metų I – ojo ketvirčio analizė

2001 metų I ketvirčio planas yra 503.0 tūkstančiai litų.

Darbo užmokesčiui per I – ąjį ketvirtį padaryta 311.0 tūkstančiai litų kasinių išlaidų ir 422.6 tūkstančiai litų faktinių išlaidų. Skirtumas 111.6 tūkstančiai litų kurį sudaro nepravestas į banko sąskaitas bei korteles darbo užmokestis darbininkams ir tarnautojams, pajamų mokestis, socialinio draudimo 3% moestis, draudimas, profsąjungos narių mokestis.

Įnašai socialinam draudimui. Per apyskaitiniį laikotarpį padaryta 87.4 tūkstančiai litų kasinių išlaidų iš 130.0 tūkstančių litų faktinių išlaidų. Skirtumas 42.6 tūkstančiai litų. Šį mokyklos skirtumą sudaro kreditorinis įsiskolinimas Sodrai 31%.

Apšildymui per apyskaitinį laikotarpį padaryta 32.3 tūkstančiai litų kasinių išlaidų ir 44.0 tūkstančiai litų faktinių išlaidų. Skirtumas 11.7 tūkstančių litų, todėl kad šiais metais padarytos kasinės išlaidos apmokant praeitų metų skolą 13.0 tūkstančius litų ir už šiluminę energiją už sausio mėnesį – 19.3 tūkstančius litų. Skola už šiluminę energiją yra 24.7 tūkstačiai litų.

Elektros energijai per apyskaitinį laikotarpį padaryta 12.7 tūkstančiai litų kasinių išlaidų ir 10.9 tūkstančiai litų faktinių išlaidų. Kasinės išlaidos didesnės už faktines išlaidas 1.8 tūkstančiais litų. Taip yra todėl, kad šiais metais apmokėta praėjusių metų skola 5.1 tūkstantis litų ir už elektros energiją sausio bei vasario mėnesiais. Įsiskolinimas už elektros energiją sudaro 3.4 tūkstančius litų.

Už ryšių paslaugas per I ketvirtį padaryta 2.7 tūkstančiai litų kasinių išlaidų ir 2.9 tūkstančiai litų faktinių iššlaidų. Šias išlaidas sudaro išlaidos už telefono paslaugas bei interneto ir mobiliojo ryšio paslaugas.

Spaudiniams per apyskaitinį laikotarpį padaryta 2.1 tūkstančių litų kasinių išlaidų ir 3.5 tūkstančių litų faktinių išlaidų. Faktinės išlaidos didesnės už kasines išlaidas 1.4 tūkstančiais litų. Šį skirtumą sudaro skola už vadovėlius.

“Kitoms prekėms” per apyskaitinį laikotarpį padaryta 4.9 tūkstančiai litų kasinių išlaidų ir 5.3 tūkstančiai litų faktinių išlaidų. Faktinės išlaidos didesnės už kasines išlaidas 0.4 tūkstančiais litų, nes buvo nurašytas panaudotos medžiagos.

Komandiruotėms per apyskaitinį laikotarpį padaryta 0.4 tūkstančiai litų kasinių ir faktinių išlaidų.
Vandentiekiui ir kanalizacijai per apyskaitinį laikotaroį padaryrta 2.8 tūkstančiai litų kasinių išlaidų ir 4.1 tūkstančių litų faktinbių išlaidų. Faktinės išlaidos didesnės už kasines 1.3 tūkstančiais litų, dėl to , kad šiais metais buvo padaryta kasinės išlaidos, apmokant praėjusių metų skolą – 1.2 tūkstančius litų ir liko įsiskolinimas už vasario ir kovo mėnesius – 2.4 tūkstančiai litų.

“Kitoms išlaidoms” per apyskaitinį laikotarpį padaryta 4.9 tūkstančiai litų kasinių ir 5.3 tūkstančiai litų faktinių išlaidų. Šias išlaidas sudaro: šiukšlių išvežimas, valgyklos įrengimų remontas, deratizacijos ir dezinfekcijos išlaidos už profilinį sveikatos patikrinimą.

“Parama šeimoms”. Šio staipsnio išlaidos yra už moksleivių pavėžėjimą. Šiame straipsnyje per apyskaitinį laikotarpį padaryta 0.7 tūkstančiai litų kasinių išlaidų ir 1.0 tūkstančių litų faktinių išlaidų. Skirtumas – 0.3 tūkstančiai litų, tai yra skola už kovo mėnesio moksleivių pavėžėjimą.

Kaip matyti iš pateiktų duomenų mokykla atsiskaitinėja ne tik už įvairias paslaugas, bet ir už praėjusių metų skolas.

7.3 2000 ir 2001 metų I – ojo ketvirčio grafiškas išlaidų palyginimas

2000 metų I ketvirčio išlaidoms buvo skirta 544,0 tūkst. Lt., iš jų darbo užmokesčiui – 327,0 tūkst. Lt.

2001 metų I ketvirčio išlaidoms buvo skirta 503,0 tūkst. Lt., iš jų darbo užmokesčiui – 316,0 tūkst. Lt.
3 diagrama

42
4 diagrama

8. DARBO APMOKĖJIMO TVARKOS ĮSTATYMAS IR JO PRITAIKYMAS

Manau, kad pagrindinė biudžetų problema – lėšų trūkumas. Kadangi savivaldybė negauna pakankamai lėšų iš Lietuvos biudžeto, todėl ir įvairūs sąmatų projektai yra tikslinami kelis kartus. Gal dėl to, kad trūksta lėšų ir siekiant bent kiek sumažinti bedarbystę buvo išleistas nutarimas, pagal kurį darbuotojai negali dirbti daugiau kaip 12 valandų per parą su pietų pertrauka. Dėl šio nutarimo pedagogams dirbusiems antraeilėse pareigose teko išeiti iš darbo. Biudžetinių įstaigų darbuotojams tai sukėlė didelį nepasitenkinimą, bet kadangi mūsų valstybė nei finansiniu nei ekonominiu pažiūriu nėra stabili, tokie nutarimai neturėtų mūsų stebinti.

2001 03 13 dieną “Volungės” vidurinė mokykla gavo raštą iš Alytaus miesto savivaldybės Švietimo ir socialinių reikalų departamento Švietimo skyriaus vedėjo Vytuolio Valūno, kuriame buvo prašoma patikslinti antraeilininkų darbo valandų skaičių. Darbuotojams dirbantiems ne vienoje darbovietėje arba dirbantiems pagal kelias darbo sutartis vienoje darbovietėje, darbo dienos trukmė (kartu su pietų pertrauka pailsėti) negali būti ilgesnė kaip 12 valandų.

“Švietimo ir mokslo ministro 1998 12 17 dienos įsakymu Nr. 1565 “Dėl švietimo įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos”, kad maksimalus savaitinis darbo krūvis visose įstaigose turi būti 34 valandos per savaitę; jeigu mokykloje trūksta pedagogų, įstaigos steigėjas gali leisti turėti ir didesnį valandų skaičių, bet ne daugiau, kaip 38 valandas per savaitę (žr. priede nr. 10 ).

Remiantis šiuo įstatymu “Volungės” vidurinėje mokykloje buvo atleisti du pedagogai.

REZIUMĖ

Šiame darbe aš analizuoju Alytaus “Volungės” vidurinės mokyklos biudžeto sąmatos sudarymo ypatybes. Pagrindinis darbo tikslas išsiaiškinti, kaip yra paskirstomos lėšos Alytaus miesto savivaldybėje, kurios yra gautos iš valstybės biudžeto. Aš išanalizavau kaip ir pagal kokį projektą “Volungės” vidurinė mokykla paskaičiuoja lėšas reikalingas darbo užmokesčiui, komunaliniams patarnavimams, ūkinėms reikmėms, spaudiniams ir kitoms išlaidoms. Remiantis “Volungės” vidurinės mokyklos išlaidų sąmatomis bei išlaidų vykdymo sąmatų balansais, aprašiau 2000 bei 2001 metų išlaidų sąmatų sudarymą bei vykdymą ir jį palyginau.

Pagrindinė mokyklų išlaidų dalis yra darbo užmokestis ir socialinio draudimo išmokos, pateikiau vyriausybės patvirtintą pedagogų atlyginimų skaičiavimų metodiką.

ĮVADAS

Alytaus miesto “Volungės” vidurinė mokykla yra biudžetinė įstaiga. Ją išlaiko Alytaus miesto savivaldybė. Mokykla buvo įkurta 1984 metais rugsėjo 01 dieną. Mokymo formos – dieninė arba eksternu. Mokykla suteikia bendrąjį pradinį, pagrindinį, vidurinį išsilavinimą.

“Volungės” vidurinėje mokykloje aš atlikau iki diplominę praktiką. Dirbdama rinkau įvairią medžiagą apie mokyklos išlaidas, domėjausi mokyklos finansine būkle.

Savivaldybės lėšų paskaičiavimas mokyklos reikmėms yra gana sunkus ir reikalaujantis kruopštumo darbas. Išlaidų sąmatų projektai yra taisomi net kelis kartus, kadangi mokyklos išlaidos, nors ir nedaug, bet viršija savivaldybės nustatytą išlaidų sumą. Tačiau tokiems straipsniams kaip darbo užmokestis, socialinis draudimas, lėšos negali būti labai sumažintos, nes darbuotojai negaus atlyginimų. Taigi lėšos yra mažinamos tokiems straipsniams , kur galima sumažinti išlaidas arba, kaip matyti iš atliktos analizės visiškai atsisakoma lėšų “Nepaprastosioms išlaidoms”.

Išlaidų sąmatų projektai yra sudarinėjami pagal praėjusių metų išlaidų sąmatas. Yra atsižvelgiama į ankstesnių metų skirtų lėšų sumą, tačiau ta suma kiekvienais metais būna visiškai skirtinga, nes tai priklauso nuo Lietuvos biudžete esančių lėšų.

Diplominiame darbe aš analizavau “Volungės” vidurinės mokyklos 2000 ir 2001 metų sąmatų vykdymą, bei tų metų I – ojo ketvirčio išlaidas. Šios išlaidos yra skirtingos, kadangi mokykla gavo mažiau lėšų ir turėjo skolų už 2000 metus.

TURINYS

1. Biudžetinės įstaigos............................ .6
1.1 Biudžetinių įstaigų išlaidos....... ................. .7
2. Alytaus “Volungės” vidurinės mokyklos tipas ir struktūra.............8
2.1 Valdymas..............................10
2.2 Darbo apmokėjimas, darbuotojų atestacija, pažymėjimų išdavimas..... .11
3. Mokyklos veiklos priežiūra..........................12
4. Balanso ir apyskaitų formų užpildymo tvarka.. ...............14
4.1 Biudžeto išlaidų sąmatos vykdymo apyskaita.................19
4.2 Įstaigų tinklo ir kontingento plano įvykdymo apyskaita.............20
4.3 Specialiųjų lėšų vykdymo apyskaita..................... .20
4.4 Ilgalaikio ir trumpalaikio turto judėjimo apyskaita.............. .20
5. Mokytojų, auklėtojų, papildomo ugdymo pedagogų darbo apmokėjimo sąlygos. 22
5.1 Kaip paskaičiuojamas darbo užmokestis “Volungės vidurinėjė mokykloje”.. 29
6. Išlaidų sąmatos sudarymas ...........................30
6.1 2000 metų išlaidų sąmatos projektas..................... 32
6.2 2000 metų Alyatus miesto savivaldybės biudžetas...............33
6.3 2001 metų išlaidų sąmatos projektas....................34
6.4 2001 metų savivaldybės biudžetas 2000 ir 2001 m. savivaldybės

biudžeto grafinis palyginimas..........................35
7. 2000 ir 2001 metų I – ojo ketvirčio išlaidų palyginimas............37
7.1 2000 metų I – ojo ketvirčio analizė...................... .37
7.2 2001 metų I – ojo ketvirčio analizė..................... 39
7.3 2000 ir 2001 metų I – ojo ketvirčio grafiškas išlaidų palyginimas...... .41
8. Darbo apmokėjimo tvarkos įstatymas ir jo pritaikymas............43
Išvados.............................. 44
Panaudotos literatūros sąrašas..........................45
Priedai.............................. ..46

IŠVADOS

Išanalizavus biudžeto sąmatos sudarymą bei jos vykdymą padaraiu išvadas, jog didžiausia problema – lėšų trūkumas. Valstybė nepajėgi normaliai išlaikyti savo piliečius bei biudžetines įstaigas, todėl patenkina tik minimalius poreikius, o rezultatų tikisi maksimalių. Gal dėl šios priežasties leidžiami įstatymai, neleidžiantys biudžetinių įstaigų darbuotojams dirbti daugiau nei 12 valandų per parą. Tokių įstatymų leidėjai tai aiškina, kaip bedarbystės mažinimą. Aš nemanau, kad atleidę žmones ir į jų vietą priėmę kitus, sumažinsime bedarbių skaičių.

Diplominiame darbe atlikau 2000 ir 2001 metų išlaidų sąmatos palyginimą. 2001 metams lėšų buvo skirta žymiai mažiau negu 2000 metais. Pasak mūsų valdžios vyrų valstybės finansinė būklė ir ekonomika didėja, tačiau pažiūrėjus į tyrimų rezultatus to nepasakysi. Lėšos “Volungės” vidurinei mokyklai mažinamos, bet poreikiai ne mažėja, o didėja, nes trūksta pedagogų.

Moksleivių problemos sulig kiekvienais metais taip pat paaštrėja: tai alkoholis, nikotinas, narkotikai. Norint su tuo kovoti reikalingos ne tik žinios bet ir pinigai.

Taigi apsvarščius šias problemas, net ir netolimoje ateityje didesnių prošvaiščių nematyti.

Galima pasiguosti tik tuo, kad pedagogai stengdamiesi dėl moksleivių ir nenorėdami atsilikti nuo naujų technologijų, įvairią kompiuterinę įrangą, naują ar panaudotą, gauna už dyką tik savo darbo dėka, rašydami įvairius projektus.

RESUME

In this job I have done the analyse about Alytus touwn “Volungės” secondary school budget estimate peculiarities. The main point of this is to elucidate the means apportionment, which are received from the State budget.

I have done analyze how the “Volungės” secondary school counting the means, which are needed for the salaries, public utilities, economic necessity, press expenses. Supported the means estimate and implementation balances from the secondary school. I make up all and compared 2000 and 2001 years. In this job I have done the investigation about finance order.

The main means of the school are the salaries and social insurance. I present teachers salaries accounting methods confirmation.

PRIEDAI

1. Biudžeto išlaidų sąmatos balansas.
2. Biudžeto išlaidų sąmatos vykdymo apyskaita.
3. Atsargų judėjimo apyskaita
4. Laimos Binkulienės darbo užmokesčio pavyzdys.
5. Laimos Rimšaitės darbo užmokesčio pavyzdys.
6. 2000 metų “Volungės” vidurinės mokyklos išlaidos.
7. 2000 metų Alytaus miesto savivaldybės biudžetas.
8. 2001 metų “Volungės” vidurinės mokyklos išlaidų sąmata.
9. 2001 metų Alytaus miesto savivaldybės biudžetas.
10. Informacija apie švietimo įstaigų darbuotojus.

NAUDOTA LITERATŪRA

1. “Volungės” vidurinės mokyklos gaunami raštai.
2. 2000 metų išlaidų sąmata.
3. 2000 metų išlaidų sąmatos balansas.
4. 2001 metų išlaidų sąmata.
5. 2001 metų išlaidų sąmatos balansas.
6. Biudžetinių įstaigų apskaita.
7. Informacija apie švietimo įstaigų darbuotojus.

Leave a Comment