Žmonių apsauga nuo radiacijos

TURINYS

Turinys 2
Įvadas 3

1. Radiacijos atradimo istorija 4
2. Kas yra radiacija? 4
3. Kas gali atsitikti įvykus avarijai? 5
4. Jonizuojančiosios spinduliuotės poveikis žmogaus organizmui 6
5. Gyventojų perspėjimas ir informavimas 6
6. Gyventojų apsaugos priemonės 7
7. Maisto atsargų paruošimas 8
8. Simptomai pasireiškiantys po radiacinės apšvitos 8
9. Jodo profilaktika 9
Išvados 10
Literatūros sąrašas 11
Priedai 12ĮVADAS
Radiacinė avarija – tai įvykis, kai, eksploatuojant įrengimus ar šaltinius, dėl įvairių priežasčių galima nenumatyta žmonių apšvita, viršijanti didžiausias jonizuojančios spinduliuotės (radiacijos) leistinas apšvitos dozes, bei aplinkos užteršimas radioaktyviomis medžiagomis.
Žmogų nuolat veikia gamtinė jonizuojanti spinduliuotė (radiacija). Radiacijos poveikio mes nejaučiame, negirdime, neužuodžiame, bet jos poveikis gyviems organizmams yra labai didelis. Gamtinės radiacijos poveikis gyviems organizmams laaikomas nekenksmingu, bet dėl žmogaus veiklos bei avarijų į aplinką gali patekti daugiau radioaktyvių medžiagų. Radiacijos pavojus gali kilti įvykus avarijai Ignalinos atominėje elektrinėje, kaimyninių šalių atominėse elektrinėse bei įvykus avarijai pervežant radioaktyvias medžiagas. Maži jonizuojančiųjų spindulių kiekiai skatina vėžines ligas, dideli – suardo ląsteles, pažeidžia organizmo audinius ir sukelia greitą mirtį . Didelių kiekių poveikis pajuntamas greitai – per keletą valandų ar dienų, o mažų kiekių poveikio rezultatai išryškėja ne anksčiau kaip per keletą metų ar net per vieną du dešimtmečius. Genetiniai pokyčiai įvvyksta tik kitoje kartoje arba tolesnėse kartose. Jeigu žmogus gauna didelę apšvitos dozę (apie 10 000 rentgenų ), jis miršta per keletą valandų ar dienų dėl centrinės nervų sistemos pažeidimo.1. Radiacijos atradimo istorija
Radiacija (jonizuojantysis spinduliavimas) buvo visuomet: ji buvo prieš daugelį amžių, yra da

abar ir bus ateityje, norime mes to ar nenorime, nors nuo jos atsiradimo dar nepraėjo nei 100 metų. 1886 m. prancūzų mokslininkas A. A. Bekerelis pastebėjo, kad kažkoks metalas, kuriuo jis stalčiuje prispaudė fotoplokšteles, apšvitino jas. Tas metalas turėjo urano priemaišų. Netrukus tuo susidomėjo jauni mokslininkai Marija ir Pjeras Kiuri. Jie pastebėjo, kad uranas spinduliuodamas pavirsta kitokiais cheminiais elementais. Vieną tokį elementą jie pavadino savo tėvynės Lenkijos garbei – poloniu, kitą – radžiu (spinduliuojantis). Šis atradimas buvo padarytas 1898 metais.

A. A. Bekerelis pirmasis susidūrė su nauja ir nemalonia radioaktyviojo spinduliavimo savybe – jo poveikiu gyviesiems organizmams. Jis apsidegino odą radžiu nešiodamas jį ampulėje, kišenėje. Marija Kiuri tikriausiai mirė nuo kraujo vėžio, nes buvo ne kartą apšvitinta. Iš viso pasaulyje nuo radioaktyviojo spinduliavimo mirė ne mažiau kaaip 336 mokslininkai. Tačiau radioaktyvusis spinduliavimas buvo tiriamas toliau ir talentingų mokslininkų pastangomis buvo sukurta atominė bomba, kuri 1945 metais buvo išbandyta ant Hirosimos ir Nagasakio miestų ir padarė labai daug žalos. Ir tik 1954 metais atominė energija buvo panaudota taikiems tikslams: buvo paleista pirmoji atominė elektrinė Obninske. Tyrimai tęsiami ir dabar, jų metu taip pat esti aukų. Atomo paslaptis dar iki galo neišaiškinta.2. Kas yra radiacija?
Mes gyvename pasaulyje, kuris yra kupinas įvairių banginių spinduliuočių, todėl girdime, matome, jaučiame. Yra dvi spinduliuotės rū
ūšys: nejonizuojančioji ir jonizuojančioji. Nejonizuojančiosios spinduliuotės poveikis žmogui, kai energijos srautai intensyvūs, yra šiluminis, o kai laukų intensyvumas mažesnis, – nešiluminis. Esant šiluminiam poveikiui, kyla kūno temperatūra, kinta baltyminės medžiagos. Žinoma, kad tam tikro ilgio elektromagnetinė spinduliuotė yra nervų, širdies ir kraujagyslių bei kažkurių kitų žmogaus kūno organų ligų priežastis. Jonizuojančioji spinduliuotė yra didelės energijos dalelių arba elektromagnetinių bangų kvantų srautas, kuriam veikiant gali pakisti atomų, molekulių ir gyvų organizmų ląstelių struktūra. Kiekvienos sąveikos metu tam tikra energijos dalis perduodama medžiagai. Jonizuojančiosios spinduliuotės poveikis žmogui priklauso nuo sugertosios apšvitos dydžio. Jonizuojančiosios radiacijos poveikis gali būti pirminis, sukeliantis fizinius ir cheminius pokyčius, ir antrinis, sukeliantis biologinius pokyčius. Jonizuojančiosios spinduliuotės žala žmogui išreiškiama dozėmis. Dėl tam tikrų procesų vykstančių pirminės jonizacijos metu susidarant pašaliniams cheminiams junginiams sutrinka organizmo medžiagų apykaita. Antrinis jonizuojančiosios radiacijos poveikis trunka ilgiau nei pirmasis. Žmogaus kūno organų ir jų sistemų funkcijų pokyčiai trunka įvairiai: nuo kelių minučių iki kelių mėnesių ar dar ilgiau. Tai priklauso nuo sugerto energijos kiekio, apšvitinto paviršiaus ploto, sveikatos būklės ir kitų priežasčių.

Jonizuojančiosios spinduliuotės poveikis žmogui priklauso nuo sugertosios apšvitos dozės. Apšvita gali būti dvejopa:
• išorinė, kai radionuklidai, esantys ore arba nusėdę ant įvairių paviršių, veikia žmogų iš išorės;
• vidinė, kai radioaktyviosios medžiagos patenka į žmogaus organizmą su
u maistu, kvėpuojant arba tiesiog per kūno odą.
Svarbiausia išorinės apšvitos ypatybė yra ta, kad ją galima nutraukti bet kuriuo metu, pavyzdžiui persikėlus gyventi į kitą vietą, tuo tarpu vidinė apšvita vyksta tol, kol radioaktyviosios medžiagos yra žmogaus organizme.

Laisvieji radikalai ir kiti naujai susidarę cheminiai junginiai gali ypač neigiamai paveikti imuninę žmogaus organizmo sistemą. Šios sistemos paskirtis – apsaugoti žmogų nuo virusų, bakterijų, įvairių kitų mikroorganizmų, alergenų, įvairių toksinų, taip pat ir kancerogeninių medžiagų. Imuninę sistemą sudaro: blužnis, užkrūčio liauka, kaulų čiulpai, limfmazgiai ir kai kurios sudėtinės kraujo dalys. Dėl jonizuojančiosios spinduliuotės apšvitos susidarę laisvieji radikalai imuninės sistemos priskiriami svetimų medžiagų kategorijai. Nedidelį jų kiekį imuninė sistema yra pajėgi sunaikinti. Tačiau jei laisvųjų radikalų yra daug, tai imuninės sistemos apkrova gali viršyti savivalos galimybes. Tuomet visi imuninės sistemos ištekliai išeikvojami kovai su laisvaisiais radikalais, dėl to virusai, bakterijos, vėžinės ląstelės gali laisvai daugintis apšvitinto žmogaus organizme, t. y. žmogaus organizmas praranda atsparumą infekcinėms, onkologinėms, alerginėms ir kitokioms ligoms.3. Kas gali atsitikti įvykus avarijai?
Atominėse elektrinėse parengtos sistemos, apsaugančios ir nuo technikos, ir nuo žmogaus klaidų. Jeigu avarija vis dėlto įvyktų, aplinkoje gali pasklisti radioaktyviosios medžiagos. Kuo daugiau tokios medžiagos pasklinda, tuo didesnis jonizuojančiosios spinduliuotės (radiacijos) pavojus. Radioaktyviąsias medžiagas, patekusias į orą, išsklaido vėjas. Jos il
lgainiui nusėda ant žemės ir vandens paviršiaus. Jeigu radioaktyviosios medžiagos sklando ore, yra pavojus, kad jų žmonės ir gyvūnai gaus su maistu, vandeniu ir įkvėpiamu oru. Patekusios į organizmą jos žaloja plaučius, skydliaukę ir kitus vidaus organus (priedas, 1 pav.). Radioaktyviosios medžiagos ore arba ant žemės paviršiaus iš išorės švitina ir žmones, ir gyvūnus. Radioaktyviosios medžiagos gali nusėsti ir ant drabužių ir ant odos. Toks radioaktyviosiomis medžiagomis užterštas žmogus yra pavojingas aplinkiniams. Tačiau neužterštas radioaktyviosiomis medžiagomis, o tik apšvitintas žmogus nėra pavojingas kitiems.4. Jonizuojančiosios spinduliuotės poveikis žmogaus organizmui
Jonizuojančioji spinduliuotė visuomet tik kenkia žmogui. Maži jonizuojančiųjų spindulių kiekiai skatina vėžines ligas, o dideli – suardo ląsteles, pažeidžia organizmo audinius ir sukelia greitą mirtį. Didelių kiekių poveikis pajuntamas greitai – per keletą valandų ar dienų, o mažų kiekių poveikio rezultatai išryškėja ne anksčiau kaip per keletą metų ar net per vieną du dešimtmečius. Genetiniai pokyčiai įvyksta tik kitoje kartoje arba tolesnėse kartose.

Jeigu žmogus gauna didelę apšvitos dozę per trumpą laiką, pirmiausia pažeidžiami kaulų čiulpai ir ypač jautrios skrandžio ir žarnyno gleivinės ląstelės. Pažeidimai gali pasireikšti per pirmąsias kelias valandas. Kaulų čiulpai pradeda gaminti mažiau kraujo kūnelių, saugančių organizmą nuo infekcijų. Todėl jonizuojančiosios spinduliuotės paveiktas žmogus tampa neatsparus infekcinėms ligoms. Tačiau esant gerai medicininei priežiūrai pagyja ir žmonės, paveikti didelių apšvitos dozių. Taip pat labai jautrios jonizuojančiųjų spindulių poveikiui yra akys ir dauginimosi organai. Akių vyzdys dėl žuvusių ląstelių greitai praranda skaidrumą, prasideda katarakta ir žmogus netrukus apanka. O sėklidėms užtenka vienkartinės rentgenų dozės, kad vyras laikinai taptų nevaisingas, o 200 rentgenų dozė vaisingumą atima visam laikui. Atspariausias organas – gimda, kuri nepakisdama atlaiko 10 000 rentgenų dozę. Ypač jautrūs spinduliavimui vaikai. Net ir mažos dozės stabdo kaulų vystimąsi, sukelia įvairius stuburo iškrypimus. Smegenų švitinimas gali labai pabloginti vaiko atmintį, ar net visiškai jos netekti, o maži vaikai dėl to gali tapti silpnapročiais. Taip pat labai jautrios besivystančio vaisiaus smegenys. Jeigu tuo metu būsima mama gavo apšvitos dozę, pavyzdžiui, atliko pilvo ertmės rentgeno tyrimus, tai tikimybė pagimdyti protiškai atsilikusį vaiką labai padidėjo, nes tuomet formuojasi vaisiaus galvos smegenų žievė.5. Gyventojų perspėjimas ir informavimas
Susidarius ekstremaliai situacijai labai svarbu kuo skubiau informuoti gyventojus apie kilusią grėsmę. Tam tikslui yra parengta gyventojų ir valdymo grandžių perspėjimo ir informavimo sistema, kurią sudaro:
• elektros sirenos;
• valstybinis ir teritorinis radijas, televizija ir kitos žiniasklaidos priemonės;
• specialūs automobiliai su garso stiprinimo-perdavimo įranga;
• ūkio subjektuose naudojamos garsinės-signalinės priemonės;
• transporto priemonių garsinės-signalinės priemonės;
• telefoninio ir radijo ryšio priemonės;
• pasiuntiniai.

DĖMESIO VISIEMS! – tai pagrindinis įspėjamasis garsinis civilinės saugos signalas, perduodamas įjungus centralizuotai valdomas arba gamyklų, įmonių, laivų, garvežių, specialiųjų tarnybų automobilių sirenas. Šiuo signalu atkreipiamas gyventojų dėmesys į tai, kad susidarė ypatingos aplinkybės ir jie privalo kuo greičiau įsijungti radiją arba televizorių, nes per šias informavimo priemones bus perduodamas civilinės saugos signalas bei žodinis pranešimas apie susidariusią padėtį.
RADIACINIS PAVOJUS! – tai tiesioginės radioaktyviojo užteršimo grėsmės signalas.
Išgirdę šį signalą, gyventojai privalo pradėti vykdyti numatytas planines priemones: rengti slėptuves, radiacines priedangas.6. Gyventojų apsaugos priemonės.
Susidarius ekstremalioms situacijoms, žmonėms tenka saugotis. Paprasčiausia būtų pabėgti ar išsikelti iš nelaimės vietos, tik ne visuomet galime taip padaryti. Kartais žmonės nespėja, o dažnai ir nenori palikti savo turto, dalis įmonių turi dirbti ir nelaimės metu. Visą šalį apėmusios suirutės metu išvykti nebūtų kur, todėl reikalingos žmonių apsaugos priemonės tose vietose, kur jie gyvena ar dirba. Apsaugos priemonės – tai visuma kolektyvinių, individualiųjų, asmeninių priemonių, kurių tikslas užkirsti ar sumažinti žalingą ekstremalios situacijos poveikį žmogui, ūkiui turtui ir aplinkai.

Kolektyvinės apsaugos priemonės – tai specialūs statiniai ir kiti statiniai (gyvenamosios ir darbo patalpos, rūsiai, požeminės perėjos, tuneliai), kurie gali būti naudojami žmonių apsaugai atitinkamai juos paruošus. Slėptuvėse nerekomenduojama slėptis ilgiau kaip dvi paras.

Individualiosios apsaugos priemonės skirtos individualiai žmonių apsaugai nuo nuodingų, radioaktyvių medžiagų neigiamo poveikio. Jos skirstomos į kvėpavimo takų apsaugos ir odos apsaugos priemones. Kvėpavimo takų apsaugos priemonės yra izoliuojančios ir filtruojančios. Izoliuojančios priemonės naudoja švarų suspaustą ar žarna paduodamą iš kitos patalpos orą ar deguonį. Naudojant filtruojančias dujokaukes, įkvepiamas oras yra išvalomas filtruojančiose dėžutėse. Kūnui apsaugoti yra įvairiausios specialios apsauginės aprangos, tačiau jas paprastai turi avarijos padarinius likviduojantieji pareigūnai. Gyventojai galėtų vilkėti paltais, striukėmis, lietpalčiais, polietileno apsiaustais ir pan., tik reikėtų užsisegti visas sagas, užtrauktukus, pastatyti apykakles, užsimauti gumines ar odines pirštines. Kojoms apsaugoti geriausiai tinka guminė avalynė.

Administracinės apsaugos priemonės – tai karantinas, gydymas, vakcinacija, aplinkos nukenksminimas.

Gavus pranešimą apie radioaktyviųjų dulkių debesies slinkimą, galima gerai apsisaugoti ir būnant pastatuose. Nedelsiant reikia uždaryti langus, užklijuoti juos lipnia juosta, plastikiniai langai bei balkonų durys labai sandarūs, jų papildomai sandarinti nereikia. Uždaryti duris, vėdinimo angas, dūmtraukius ir neiti į lauką. Tada neįkvėpsite tiek daug radioaktyviųjų medžiagų, kurių gali būti ore. Bus pranešta per radiją ir televiziją, kada vėl galėsite išeiti į lauką. Gyvūnus taip pat reikia laikyti pastatuose. Karvių negalima ganyti pievose, nes žolę, kurią jos ės bus užteršta radioaktyviosiomis medžiagomis. Radioaktyviosios medžiagos su žole per pieną gali būti perduodamos žmonėms.7. Maisto atsargų paruošimas.
Maisto produktai sudedami į šaldytuvus, sandariai uždaromus indus, stiklainius, metalines dėžutes, polietileninius maišelius; bulvės ir daržovės supilamos į dėžes, išklotas popieriumi, celofanu, polietileno plėvele arba klijuote, iš viršaus uždengiamos brezentu arba kitokiu tankiu audeklu. Geriamasis vanduo turi būti saugomas sandariai uždarytose termosuose, stiklainiuose.8. Simptomai pasireiškiantys po radiacinės apšvitos.
Pirmieji simptomai po didelės apšvitos yra tokie: pykinimas, vėmimas, nuovargis, o sunkesniais atvejais – viduriavimas, galvos skausmas, pilvo diegliai, karščiavimas ir odos paraudimas. Šie pirmieji ligos simptomai atsiranda per keletą valandų po apšvitos ir gali tęstis vieną ar dvi paras. Remiantis šiais požymiais galima rūšiuoti apšvitintus žmones tolimesniam gydymui. Sunkūs pirmieji ligos simptomai, prasidėję vienos valandos laikotarpiu, rodo, kad yra gauta gyvybei pavojinga dozė.
Tik išorinės apšvitos atveju dar nereikia labai specializuoto gydymo. Jei reikia gali būti skiriama vaistų nuo vėmimo. O jei visas kūnas gavo didelę apšvitos dozę per dvi savaites galima tikėtis pilno spindulinės ligos sindromo užsiplieskimo. Tada yra paveikiami kaulų čiulpai, žarnynas bei gleivinės.

Tiesioginis kontaktas su stipriais spinduliuotės šaltiniais gali sukelti stiprius odos nudegimus. Ankstyvasis odos paraudimas rodo apšvitos vietą ir kuo jis anksčiau atsirado tuo bus sunkesnis odos pažeidimas. Didesnės dozės po kelių savaičių gali sukelti sausą odos pleiskanojimą. Odą gali niežėti, todėl ją reikia vilgyti raminamuoju skysčiu. Tolesnių komplikacijų neturėtų būti. Po pirminio paraudimo sekantis šlapias pleiskanojimas arba pūslių susiformavimas yra didesnės apšvitos požymis ir galima tikėtis tolesnių komplikacijų.9. Jodo profilaktika
Labai svarbi medicininė skydliaukės apsaugos nuo jonizuojančios spinduliuotės priemonė yra jodo profilaktika. Jodo profilaktika vykdoma avarijos iki jodo radionuklidų išmetimo į aplinką metu ir pirmosiomis avarijos valandomis. Jodo profilaktikos apsaugomosios veiklos taikymo lygis yra daugiau kaip 100 mGy. Kai jodo profilaktika pradedama likus 6 val. iki radioaktyviojo jodo įkvėpimo, skydliaukės apšvita sumažinama 100 kartų, o praslinkus 6 val. po jo patekimo į organizmą, tik 2 kartus. Stabiliojo jodo preparatų vienkartinė paros dozė įvairioms žmonių grupėms tokia:

– suaugusieji (tarp jų nėščios ir maitinančios moterys) ir 13-16 metų paaugliai išgeria 130 mg kalio jodido arba 170 mg kalio jodato tabletės. Jos būna įpakuotos po 125 mg arba 250 mg. Jeigu tabletė sveria 125 mg išgerkite visą, jei 250 mg – pusę tabletės.

– vaikams nuo 3-12 metų skiriama 65 mg kalio jodido arba 85 mg kalio jodato. Tai pusė suaugusiųjų dozės.

– kūdikiams nuo 1 mėnesio iki 3 metų duodama 30-35 mg kalio jodido arba 40-45mg kalio jodato. Tai ketvirtis suaugusiųjų dozės.

Vienkartinė stabiliojo jodo dozė apsaugo skydliaukę 24 valandas. Naujagimiams iki 1 mėnesio amžiaus skiriama vienkartinė stabiliojo jodo dozė. Nėščioms ir maitinančioms moterims – ne daugiau kaip dvi vienkartinės dozės. Kitoms gyventojų grupėms gali būti skiriamos kelios vienkartinės dozės, bet ne daugiau kaip 10.

Geriausia jodo tabletes gerti po valgio. Vaikams galima jas duoti ištirpintas bet kokiame gėrime ar skystuose vaikų maisto produktuose. Ištirpintos tabletės išgeriamos nedelsiant, nes greitai tampa neaktyvios.

Neturint tablečių galima vartoti 5 proc. jodo tinktūrą. Vaikams iki 2 metų 1-2 lašai 5 proc. jodo tinktūros skiriama 3 kartus per dieną ne ilgiau kaip 7 paras. Vaikams nuo 2 metų ir suaugusiems skiriama 3-5 lašai 5 proc. jodo tinktūros 3 kartus per dieną, bet ne ilgiau kaip 7 paras. Kuo anksčiau bus išgerta stabiliojo jodo preparatų, tuo geriau bus apsaugota skydliaukė. Negalima gerkti preparatų daugiau negu rekomenduojama.Išvados
Įvykus radiacinei avarijai reikia nepanikuoti ir laikytis visuomenės informacijos priemonių duotų nurodymų. Laikantis šių nurodymų, galima gerokai sumažinti gaunamą apšvitos dozę ir ilgą laiką išbūti užterštoje vietovėje. Atlikti tyrimai leido padaryti dar vieną išvadą: kai kurie žmonės daug jautresni spinduliavimo poveikiui. Pirmiausia – tai maži vaikai, ligoti ir silpnos sveikatos žmonės, ne kartą persirgę įvairiomis ligomis. Vadinasi, sveikatos priežiūra – viena iš geriausių kovos su jonizuojančiąja spinduliuote priemonių. Išsaugoti stiprią sveikatą padeda sveikas gyvenimo būdas: tinkama mityba, susilaikymas nuo persivalgymo, alkoholio, rūkymo, nervinės įtampos vengimas ir kt.Literatūros sąrašas
1. Tatjana Nedveckaitė, Radiacinė apsauga Lietuvoje: Ką reikia žinoti įvykus avarijai atominėje elektrinėje. Vilnius, 1995.
2. Informacinis leidinys, „ Neapsaugosi to, kuris pats nesisaugo“, Vilnius, 1996.
3. Leidinys „Civilinės saugos pagrindai“, Vilnius, 1996.
4. „Civilinė sauga mažiems ir dideliems“, Vilnius, 2007.

Leave a Comment