Žemės drebėjimai Lietuvoje

Seisminių procesų pasireiškimų sritys nėra vienodai pasiskirsčiusios Žemėje. Dažniausiai tektoniniai žemės drebėjimai vyksta neseniai susidariusiose kalnuotose srityse (Alpės, Karpatai, Kaukazas ir kt.) ir ten, kur Žemės plutą yra suskaldę tektoniai lūžiai ir plyšiai. Yra stabilių Žemės plutos sričių, kuriose žemės drebėjimų beveik nebūna, arba jie juntami labai retai ir silpnai, kaip tolimi atgarsiai stiprių žemės drebėjimų židinių, esančių aktyviose seisminėse zonose.
Baltijos regione žemės pluta yra veikiama horizontalių tektoninių įtampų, deformacijos koncentruojasi išilgai lūžių. Kai ta koncentracija peržengia lūžio atsparumo sllenkstį, jis pasislenka sukeldamas žemės drebėjimą. Tad, žemės drebėjimas netgi “ramios” Lietuvos sąlygomis yra neišvengiamas reiškinys, tik jis retesnis ir silpnesnis, nei “karštuose” taškuose. Svarbus faktorius – tolimi stiprūs žemės drebėjimai (Italijoje, Karpatuose, Turkijoje). Atsklidusi seisminė banga gali būti papildomas faktorius atskiriems lūžiams Baltijos baseine peržengiant atsparumo slenkstį. Lietuvoje, lyginant su kaimyninėmis šalimis, seisminis aktyvumas yra mažiausias. Pagrindinė informacija apie seisminį aktyvumą Lietuvos teritorijoje remiasi išimtinai Skandinavijos seisminių stočių registracijos (nuo 1960 metų) duomenimis. Žinomi du istoriniai žemės drebėjimai, įvykę Lietuvoje. Seniausias apprašytas Skirsnemunėje 1328 metais, kai “šioje pilyje taip siaubingai sudrebėjo žemė, kad grėsė pavojus, jog gali sugriūti aukštesni pastatai, o tie, kurie buvo pastatuose, jau rengėsi, vengdami mirties, šokti žemyn”, o netrukus pilis buvo apleista (Prūsijos žemės kronika,1985). Antrasis žemės drebėjimas įv

vyko 1909 m. sausio mėn. netoli Vilniaus, apie kurį rašė laikraštis “Kurjer Litewski”, jo metu atsivėrė 1 km ilgio plyšys. Stiprūs žemės drebėjimai fiksuoti netoli Lietuvos sienų, kurių dauguma užregistruoti 1908 m. (Bistryčia 5-6 balai, Gudogai 7 balai, Daugpilis 7 balai, pagal MSK-64 12 balų skalę) po stipraus žemės drebėjimo su magnitude 7,5 Mesinoje, Italijoje. Jis ir galėjo sukelti rezonansinius žemės drebėjimus visame Pabaltyje. Galima būtų paminėti dar keleta žemės drebėjimų Latvijos teritorijoje, tai 1616 m. netoli Bauskos 6 balų, 1909 m. Liepojoje 6 balų stiprumo (pagal MSK-64 skalę). Stiprūs žemės drebėjimai aktyviose seisminėse srityse, gali iššaukti Lietuvos teritorijoje rezonansinius žemės drebėjimus, kurių intensyvumas siekia 4 balus (pagal MSK-64 skalę). Tokia sritis yra Karpatuose, Vrančo rajone. Ten įvykusių žemės drebėjimų sukeltos seisminės bangos pasiekia mūsų teritorija. Dauguma iš mūsų prisimena 1977 kovo 4 d. Rumunijoje įvvykusį žemės drebėjimą. Buvo juntami ir 1986, 1990 metais tame rajone įvykę žemės drebėjimai. Lietuvoje jie pasireiškė 3-4 balų stiprumu. Vyresnio amžiaus žmonės dar pamena 1940 m lapkričio 10 d. Žemės drebėjimą, kuris buvo žymiai stipresnis už 1977 m ir penkis kart galingesnis, nei 1986 m. Visi šie žemės drebėjimai yra didelių požeminių jėgų iškrovos rezultatas. Po 1999m. Izmite, Turkijoje įvykusio žemės drebėjimo, seisminių bangų sukeltų rezonansinių seisminių įvykių magnitudė mūsų regione siekė 3,5 (pagal Richterio skalę). Lietuvos teritorijoje buvo užfiksuoti du vietiniai seisminiai įvykiai. Duomenys gauti iš NO
ORSAR seisminių stočių tinklo. Tad, kaip matome, pagrindinis seisminis pavojus mūsų teritorijai yra siejamas su išorinių faktorių poveikiu, su stipriais žemės drebėjimais, įvykusiais seismiškai aktyviose srityse. Taip pat gali būti ir technogeninės kilmės vietinių seisminių įvykių, kurie susiję su naudingų iškasenų eksplotacija bei karstiniais reiškiais šiaurinėje Lietuvos dalyje, sprogdinimais karjeruose. Jie yra žymiai silpnesni nei tektoninės kilmės žemės drebėjimai.
Seisminis pavojus kiekvienais metais auga dėl žmogaus poveikio i litosferinį Žemės apvalkalą (tai stambių hidrotechninių įrenginių statyba, naudingų iškasenų gavyba, kenksmingų atliekų požeminės saugyklos ir kt.). Padidinta seisminė rizika susijusi su atominių elektrinių, chemijos kombinatų naftotiekių ir dujotiekių bei kitų ekologiškai pavojingų objektų statyba, nes netgi mažiausias žemės drebėjimas gali suardyti jų normalų funkcionavimą. Sumažinti riziką padėtų seismologiniai tyrimai (seismomonitoringas) ir jų rezultate sudaryti normatyviniai seisminio rajonavimo žemėlapiai. Pirmieji bandymai, ivertinant seismingumą platforminėje dalyje, buvo padaryti 1995 metais Pabaltijo ir Baltarusijos mokslininkų. Jie sudarė seisminio rajonavimo ir seismotektoninį žemėlapius.
Lietuvos Respublikos teritorijos sistemingų kompleksinių seismologinių tyrimų programa (seismomonitoringas) kol kas, nesukūrus seismologinių stočių tinklo, pilnai nevykdoma. Ji turėtu būti sudaryta iš šiuolaikinių judesių, hidrogeologinių bei seismologinių tyrimų. Žemės plutos šiuolaikinės dinamikos charakterį iš dalies galima nustatyti aukšto tikslumo pakartotinu niveliavimu. Hidrologiniai tyrimai duotų galimybę patikslinti schemą ir įvertinti giluminių horizontų vandens formavimosi ypatybes, nustatyti hi
idrogeodinaminę padėtį susilpnintose didelio pralaidumo (tektoninio trupinimo) zonose. Tačiau seismologinius instrumentinius tyrimus galima atlikti tik organizavus seisminių stočių veiklą, kurių skaičius mūsų respublikos teritorijoje galėtų siekti 3-4. Visose seisminėse stotyse kartu su seismologiniais stebėjimais galėtų būti nagrinėjamas seismingumo ryšys su geocheminių, geofizinių hidrogeologinių požymių komplekso variacijomis. Seisminių stočių vietos parinkimas turėtų sietis su arti esančiomis, ir šiuo metu aktyviomis tektoninių lūžių zonomis, kurios praeityje kėlė ir dabar galėtų kelti potencialią grėsmę iššaukti vietinius žemės drebėjimų židinius Kol kas turime tik vieną stotį Ignalinos AE teritorijoje, kuri dar negali vykdyti iškeltų uždavinių.
2004 m. rugsėjo 21 d.Kaliningrade įvykęs žemės drebėjimas vėl priminė apie esamas problemas seismologiniuose tyrimuose, jų nepakankamą išvystymą. Šis įvykis parodė, kad mūsų regionas nors ir nepasižymi dideliu seismingumu, tačiau jame galimas stiprių, nors ir retų žemės drebėjimų pasireiškimas. Tai patvirtina istoriniai duomenys bei dabartis. Kaip jau minėta, šis žemės drebėjimas yra neįprastas ir gana stiprus mūsų regionui, platforminei sričiai. Viena iš jo kilmės hipotezių yra naujo lūžio susiformavimas. Pastarojo dešimtmečio tyrimai parodė, jog visa žemės pluta yra veikiama horizontalių tektoninių įtampų, tektoninių deformacijų pasireiškimas yra iš anksto užkoduotas visose sritys, tad Žemės pluta mūsų regione yra “įseismintoje” būklėje .Mūsų regionas patenka į Atlanto ir Viduržemio jūros įtampų provincijų persidengimą. Iškyla klausimas : ar su ši
iuo, t.y Kaliningrado, žemės drebėjimu buvo “išlaisvinta” energija, susikaupusi dėl įvairių deformacijų, ar reikia tikėtis panašaus žemės drebėjimo tik jau kitoje vietoje?
Iš platesnės pasaulinės praktikos žinoma, jog seisminis aktyvumas nėra trumpalaikis reiškinys. Žemės drebėjimai periodiškai kartojasi (pasikartojimo laiko intervalai įvairūs, o stiprumas taip pat kaitus). Tačiau Lietuva, pagal daugelį geologinių faktorių, priskiriama prie sąlyginai mažesnio pavojingumo teritorijų, todėl mažai tikėtini rimtesni pastatų ir kt. įrenginių pažeidimai ir tuo labiau – žmonių aukos.
Mums, įstojus į Europos sąjungą reikėtų pagalvoti apie seismologinių tyrimų prioritetą, nes šiuo metu esame tartum “balta dėmė” šių tyrimų žemėlapyje. Būtina sukurti seisminių stočių tinklą, kad galėtume kokybiškai vykdyti seisminį monitoringa, o taip pat atsakyti i visą eilę mums dabar iškylančių klausimų.
Daugumai iš mūsų turbūt nėra aišku, kas tai per dydis yra magnitudė ir nedaugelis žino Richterio skalės klasifikaciją. Žemės drebėjimai matuojami Richterio skale. Jos dydis skaičiuojamas nuo didžiausios seisminės bangos amplitudės, užregistruotos duotam žemės drebėjimui, nepriklausomai nuo to kokia banga buvo pati stipriausia. Richterio skalė sukurta kaip matematinė žemės drebėjimo išraiška. Ji įvertina energiją, išlaisvintą žemės drebėjimo metu. Richterio skalėje stiprumas pateikiamas logaritminiame mastelyje. Tai reiškia, kad kiekvienam balui, žemės judėjimo amplitudė, užregistruota seismografu, didėja dešimt kartų. Naudojant šį mastelį žemės drebėjimo dydis 5 yra dešimt kartų didesnis nei dydis 4, o energijos išmetama daugiau negu 32 kartus. Kad suvokti, kiek energijos yra išmetama, galima pasakyti, kad dydis 1 atitinka, jei susprogdintume 6 uncijas trotilo užtaisą, o žemės drebėjimo dydis 8 prilyginamas tokiam energijos kiekiui, jei susprogdintume 6 mln. tonų trotilo užtaisą.
Magnitudžių skalė
Nuo M=1 iki 3 : užfiksuota vietiniais seismografais, bet visai nejuntamas
Nuo M=3 iki 4 : dažnai juntami, bet be jokios žalos
M=5 : juntamas plačiai, nedideli apgadinimai, pakenkimai netoli epicentro
M=6 : apgadinami blogai (nekokybiškai) pastatyti statiniai, o taip pat kitos struktūros, 10 km spinduliu
M=7 : “pagrindinis ” žemės drebėjimas, pridaro gana daug žalos iki 100 km
M=8 : ‘didelis” žemės drebėjimas , dideli sugriovimai, žmonių aukos , virš 100 km spinduliu
M=9 : retas stiprus žemės drebėjimas dideli sugriovimai plačiame regione, daugiau nei 1000km
Tačiau ir Lietuvoje būna netikėtumų. Anądien šalį sukrėtė galingas žemės drebėjimas. Jo epicentras buvo kažkur šalia Karaliaučiaus, bet jis buvo jaučiamas ir Klaipėdoje, ir Vilniuje. Kol persigandę gyventojai klausinėjo vienas kitą, ar čia tikrai drebėjimas, ar tik sprogo koks nors Rusijos Baltijos karo laivyno sprogmenų sandėlis, pasimetę mūsų civilinės saugos specialistai kūrė atmintinę, ką reikia daryti, jei tokia bėda pasikartotų. Pasirodo, mūsų gelbėtojai yra visiški nemokšos. Kompetetingų atstovų paruošta atmintinė primena anekdotų rinkinį. Pavyzdžiui, nuo žemės drebėjimo siūloma slėptis po stalu!
Iki šiol stipriausias

“Ir jūs pajutote?”, – “Druskonio” paklaustas apie šį keistą reiškinį nustebo Lietuvos geologijos tarnybos (LGT) direktoriaus pavaduotojas Jonas Satkūnas. Žemės drebėjimas buvo juntamas visoje Lietuvoje, tačiau labiausiai – Klaipėdos krašte.”Sulaukėme daugybės Lietuvos vakaruose gyvenančių žmonių skambučių. Skambinusieji mums pranešė, kad pajuto stiprius žemės virpesius. Vieni matė, kaip nuo maisto parduotuvių lentynų krito prekės, kiti skundėsi trūkusiais vamzdžiais”, – pasakojo J.Satkūnas.

Anot jo, 4 balų dydžio pagal Richterio skalę žemės drebėjimas nėra stiprus, tačiau Lietuvoje panašaus stiprumo žemės virpesiai – reti. Paskutinį kartą Lietuvos seisminės stotys žemės virpesius yra užfiksavusios 2001-aisiais, tačiau jų patys gyventojai nepajuto. Panašus į šiandieninį pagal stiprumą slenkamojo pobūdžio žemės drebėjimas buvo užfiksuotas 1974-aisiais Kėdainiuose
Klaipėdą įbaugino žemės smūgiai
2004 09 22
Daugiau nei penkių balų pagal Richterį žemės drebėjimas vakar mieste sukėlė panišką žmonių reakciją. Išsigandę ir nežinantys, kaip tokioje situacijoje elgtis, žmonės telefono skambučiais atakavo „Klaipėdą“, radijo stotis, pagalbos tarnybas. Potvyniams, mistinėms cheminėms atakoms nuolat besirengiančios ir nemažus pinigus gaunančios civilinės saugos tarnybos vakar tylėjo. Žmonės negirdėjo nei sirenų, nei įspėjimų, kada numatoma kita žemės drebėjimo banga, nei kaip reikia elgtis tokiu atveju. Civilinės saugos tarnybos buvo pasirengusios likviduoti žemės drebėjimo pasekmes, bet ne apsaugoti nuo jų gyventojus, kurie pajutę smūgius iš pastatų puolė į gatvę.

Sirenų nebuvo

Vakar po penktos valandos vakaro, kai iš kiemų sugrįžo antrosios žemės drebėjimo bangos išgąsdinti žmonės, Apskrities civilinės saugos departamente jau niekas nebekėlė ragelio.

Savivaldybės civilinės saugos tarnyba dar budėjo. Prie telefono priėjęs tarnybos viršininkas Alfridas Oleinikas nedramatizavo situacijos.

Jis patikino, kad į jų tarnybą skambina daugiau žmonių nei į redakciją. Paklaustas, ką žmonėms reiktų daryti, kaip elgtis ir ko saugotis, A.Oleinikas patarė klausytis radijo. Per radiją dar po pirmosios žemės drebėjimo bangos žmonės buvo raginami nepanikuoti, nekreipti dėmesio ir ramiai užsiimti savo reikalais. Pasiteiravus, kodėl nebuvo pranešta apie gresiančią antrąją drebėjimo bangą, Civilinės saugos tarnybos vadovas sakė, kad jis nieko apie tai nežinojo. Paklausus, kas gali apie tai žinoti, A.Oleinikas atsakė, jog tik ponas Dievas. Nusistebėjus, kad XXI amžiuje pas mus vis dar pasikliaujama ponu Dievu, kai Kaliningrade žmonės buvo informuoti apie gresiantį pavojų ir įspėti palikti pastatus, A.Oleinikas siūlė nekelti panikos. Pas mus buvęs tik 4 balų pagal Richterio skalę drebėjimas, o mieste grėsmė kyla tik tuomet, jei drebėjimas siekia 7 balus, kaimo vietovėse – 5 balus. Mieste esą stovi tvirti pastatai ir jokios grėsmės žmonėms nėra. Tačiau Klaipėdoje nuo namų balkonai ir sienos gabalais krenta net ir nesant žemės drebėjimui.

A.Oleinikas sakė, kad jei situacija iš tiesų būtų kritiška, jei grėstų pavojus Ignalinos atominei elektrinei, apie tai žmonės būtų informuojami valstybiniu lygiu.

Kai per Klaipėdą nusirito antroji žemės drebėjimo banga, buvo jau po pusės penkių vakaro. Daugelis išsigandusių žmonių iš pastatų išėjo į lauką.

Kelios minutės po dviejų per mūsų miestą nusiritusi žemės drebėjimo banga žmones nuteikė įvairiai. Daugelis nesuprato ir nežinojo, kas iš tiesų įvyko. Į po kojomis drebančią žemę žmonės reagavo įvairiai. Vieni manė, kad jiems vaidenasi, kiti pajuokavo, jog tai žemės drebėjimas, tačiau patys tuo ir nepatikėjo.

Judėjo puodeliai

Į Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos dispečerinę gyventojai skambinti pradėjo 14.08 val. Jie teiravosi, kas nutiko, kaip reikia elgtis. Tačiau pradžioje į žmonių skambučius šioje tarnyboje niekas rimtai nereagavo. Operacijų vadovas Stasys Kapsevičius sakė, kad priešgaisrinės tarnybos pastato viršutiniuose aukštuose vibracija jautėsi, o žemutiniuose – ne. Daugelyje namų vibraciją jautę žmonės pamanė, kad tai tik to pastato problema. Žemės drebėjimas sukėlė šiek tiek sumaišties ligoninėse, kur drebėjo ir važinėjo lovos, ant stalų – puodeliai. Ir gydytojai, ir pacientai bandė atspėti, kas čia įvyko, tačiau panikos nekilo. Mokyklose ant palangių važinėjantys gėlių vazonai ir sąsiuviniai ant suolų taip pat sukėlė tik vietinės reikšmės paniką. Savivaldybės švietimo skyrius sakė iš mokyklų nesulaukęs jokių panikos skambučių. Po pirmojo žemės drebėjimo nesmagiai pasijutę savivaldybės tarnautojai situaciją aptarinėjo koridoriuose, žvalgėsi pro langus ir tuoj pat puolė klausytis radijo.

Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos stoties medikai teigė nesulaukę daugiau nei įprasta skambučių, o kas antras iškvietimas buvęs pas gatvėje girtus gulinčius miestiečius. Čia tik viena moteris po žemės drebėjimo teiravosi, kas atsitiko, ir garsiai suabejojo savo psichikos sveikata. Kai moteriai iš po kojų pradėjo slysti žemė ir aplinkui viskas drebėti, ji pamanė, kad „važiuoja stogas“.

„Klaipėdai“ skambinę žmonės dalijosi savo išgyvenimais ir pasakojo, jog dėl drebėjimo Vaidaugų gatvės viename bute trūko vamzdžiai, Gluosnių gatvėje nuo sienos nukrito plytelės, Varpų gatvėje sutrūko siena.

Klientai išsilakstė

Klaipėdiečiams baimę kėlė ir dar vienas gamtos pokštas – prie Bandužių gatvės 19 namo pražydęs jaunas kaštonas. Prietaringesni žmonės sunerimo, teigdami, jog rudenį pražystantys medžiai pranašauja dideles nelaimes. Nė vienas, stebėdamas, kaip virpa baldai, nežinojo, kaip į tai reaguoti. Viena gargždiškė su siaubu stebėjo, kaip šokinėja jos lova.

„Klaipėdos“ viešbučio dvyliktame aukšte esančio restorano klientai, pajutę, kaip dreba žemė, išsibėgiojo. Šios maitinimo įstaigos darbuotojai taip pat buvo sutrikę ir klausinėjo, ar dar pasikartos žemės drebėjimas ir kaip tokiu atveju reikėtų pasielgti.

„Lietuvos draudimo“ darbuotojai nerimavo, ar neseniai statytas stiklinis jų bendrovės pastatas išlaikys žemės drebėjimo smūgius. Jie labai apsidžiaugė pamatę, kad jų pastatui nieko blogo nenutiko.

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamente po pirmojo žemės drebėjimo smūgio trūko skersai sienos esantis šalto vandens vamzdis.

Klaipėdos naftos gręžinių darbui žemės drebėjimas nesutrukdė. Nepaisant stiprių požeminių smūgių, visi gręžiniai veikė, nes drebanti žemė jiems nepakenkė.

Prisiminė šviestuvus

Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Jonas Satkūnas teigė, kad mūsų šalyje per žemės drebėjimus pastatai griūti neturėtų, nes čia žemės gruntai yra pakankamai tvirti. „Nebent koks nors pastatas būtų blogai įrengtas. Tada gali įskilti sienos“, – sakė J.Satkūnas.

J.Satkūnas „Klaipėdai“ pasakojo, kad žemės drebėjimų Lietuvoje pasitaiko, bet ne visada jie būna fiziškai juntami. Lietuvos paviršius gana stipriai virpėjo per 1974 metais Balkanų šalyse ir per 1988 metais Estijoje įvykusius žemės drebėjimus. Kai kurie žmonės dar ir dabar atsimena, kaip tada siūbavo šviestuvai. Tačiau tokio intensyvaus žemės drebėjimo, kaip vakarykštis, mūsų šalyje dar nebuvo.

Kilmė – gamtinė

Šis žemės drebėjimas ypatingas ne tik tuo, kad buvo labai stiprus, bet ir todėl, kad buvo net dvi jo bangos. Anksčiau Lietuvoje žemę suvirpindavo tik pavieniai smūgiai. Ar gali būti, kad žemė sudrebės dar kartą, J.Satkūnas nesiryžo prognozuoti.

Prasidėjus žemės drebėjimui, žmonės negalėjo patikėti, jog šitoks reiškinys gali vykti Lietuvoje, kur nėra jokių kalnų. Sužinojus, kur yra žemės drebėjimo epicentras, pasigirdo spėliojimų, jog galbūt jo kilmė nėra gamtinė. Žmonės svarstė, ar tik Kaliningrado srityje nebus įvykęs koks nors sprogimas, juolab kad Rusijos žiniasklaida neskubėjo pranešti apie šį įvykį. J.Satkūnas teigė, jog žemės drebėjimas yra tektoninis, taigi išties gamtinės kilmės.

Pasiteiravus, kaip reikia elgtis, pradėjus drebėti žemei, J.Satkūnas atsakė: „Problema yra ta, kad mes Lietuvoje nesame apmokyti, ką daryti žemės drebėjimų metu. Galiu pasakyti tik tiek, kad jeigu žemė dreba, būtina palikti namus“.

Griuvo kaminai

Kur kas didesnė panika nei Klaipėdoje tvyrojo Kaliningrade. Kolegos informacijos apie žemės drebėjimą turėjo mažai ir patys stengėsi kuo daugiau sužinoti apie tai, kas nutiko Lietuvoje ir kas čia žinoma. Jie pasakė tik tiek, kad yra apgriuvusių pastatų Kaliningrade, žmonės buvo įspėti apie galimą antrąją ir trečiąją žemės drebėjimo bangą. Apie 16 valandą „Kaliningradskaja pravda“ darbuotojai, besikalbant su „Klaipėdos“ žurnalistais, buvo paprašyti palikti pastatą. Iš mokyklų namo buvo paleisti vaikai, apie pavojų informavo sirenos, žmonėms buvo patarta palikti pastatus.

Vėlų antradienio vakarą „Kaliningradskaja pravda“ žurnalistai informavo, kad mieste nėra nei aukų, nei didelių pastatų pažeidimų. Kažkur nukrito čerpės, susprogo vamzdžiai. Tačiau vakar vakare pasirodė pranešimų, kad Kaliningrade nugriuvo keli kaminai, po miestą su sirenomis zujo greitosios pagalbos automobiliai.

Pasak kaliningradiečių, jų seismologinės tarnybos atmeta sprogimo versiją ir vienareikšmiai teigia, kad vibracijas sukėlė žemės drebėjimas. Jų žiniomis, žemės drebėjimo epicentras nustatytas giliai Baltijos jūros dugne už 40 kilometrų nuo Kaliningrado.

Konsulatą uždarė

Dienraščiui pavyko susisiekti su Lietuvos konsulato Kaliningrade generaliniu konsulu Vytautu Žaliu. Jo duomenimis, Kaliningrade po žemės drebėjimo ne visur veikė laidinis telefono ryšys, o mobilusis – apskritai neveikė. V.Žalys teigė, kad antrasis smūgis Kaliningrade buvo žymiai stipresnis už pirmąjį. Lietuvos generalinio konsulato kaimynystėje dėl žemės drebėjimo nukentėjo pastatai, yra nedidelių sugriovimų.

V.Žalys tvirtino, jog tai nenuostabu. Šiame mieste daug senos statybos ir remonto seniai nemačiusių pastatų. Apie nuostolius ar aukas jokios oficialios informacijos iki vakar vakaro konsulatas dar neturėjo, todėl pakomentuoti negalėjo. Apie 18 valandą mūsų laiku konsulatas gavo pranešimą, kad galimas ir trečiasis, prognozuojama, pats stipriausias smūgis.

Dėl žemės drebėjimo Lietuvos generalinis konsulatas Kaliningrade buvo priverstas laikinai nutraukti darbą ir aptarnauti tik tuos žmones, kuriuos ištiko kokia nors bėda.

Smūgių žadėjo dar

Rusijos naujienų agentūra „Ria Novosti“ vakar apie 20 valandą pranešė, kad iki 22 valandos Kaliningrade turėjo įvykti dar du žemės drebėjimai. Tačiau jų stiprumas esą bus mažesnis. Agentūros duomenimis, daugelis kaliningradiečių iki vėlaus vakaro liko gatvėse, nes bijojo sugrįžti namo. Ten užfiksuoti žemės drebėjimai siekė iki 5,5 balų pagal Richterio skalę, o jo epicentras, remiantis keliais šaltiniais, buvo vis kitoje vietoje.

Padėtis neištirta

Baltijos šalių ir greta esančių sričių teritorija pasižymi mažu seisminiu aktyvumu, dėl susiformavusios žemės plutos bei didelio atstumo iki aktyvių seisminių zonų. Tačiau iš istorinių šaltinių bei instrumentinių stebėjimų yra žinomi 45 nedideli ir vidutiniai žemės drebėjimai, įvykę nuo 1616 iki 1987 metų Baltijos šalių ir Baltarusijos teritorijose. Nė vienas jų nebuvo užfiksuotas pačioje Lietuvoje.

Kita vertus, seisminių grupių tinklas NORSAR kiekvieną mėnesį Baltijos valstybių teritorijose registruoja dešimtis seisminių įvykių. Dauguma jų – tai karjerų sprogdinimai, kiti inžinieriniai bei kariniai sprogdinimai.

Iš tiesų Lietuvos ir kaimyninių teritorijų seismingumas dar nėra galutinai išsiaiškintas.

Leave a Comment