Vaistažolės

TURINYS

Turinys.............................2
Įvadas............................3
Vaistažolių rinkimas.......................4
Džiovinimas...........................4
Liaudies medicina........................5
Vaistažolės nuo kosulio ir gerklės skausmo..............5
Vaistažolės nuo kraujavimo....................6
Vaistažolės suskaudus pilvui...................7
Literatūra............................8

ĮVADAS

Visame žemės rutulyje auga apytiksliai 12 tūkstančių vaistažolinių augalų rūšių. Iš visų šių augalų Lietuvoje auga apie 800 rūšių.
Nemažai šių augalų – sukultūrintos ir auginamos specialiuose sklypuose ir botanikos soduose.
Šiuo metu vaistinių augalų poreikis ir paklausa – didėja. Todėl kasmet vis labiau trūksta šių augalų žaliavos. Reikia vaistinius augalus gerai pažinti, padidinti ir apsaugoti jų atsargas, bei racionaliai juos naudoti.

VAISTAŽOLIŲ RINKIMAS

Vaistams gali būti naudojamas visas augalas arba jo skirtingos dalys. Augalus reeikia rinkti tada, kai jie turi daugiausiai veikliųjų medžiagų. Žolinių augalų antžeminėje dalyje daugiausia veikliųjų medžiagų yra prieš žydėjimą ar žydėjimo pradžioje, o šaknyse ir šakniastiebiuose vegetacijos pabaigoje. Taip pat renkant vaistažoles svarbu atsižvelgti į paros laiką, oro sąlygas.
o Sultingus augalus ir nebyrančius vaisius negalima rinkti po lietaus ar anksti ryte kol dar yra rasa, tada jie blogai džiūsta, pakinta natūrali jų spalva, o žaliava būna blogos savybės. Tokius augalus geriausia rinkti kai nukrinta rasa – po pietų.
o Byrančius vaisius geriausiai rinkti daar ne visiškai subrendusius, nes tada mažiau jų nubyra.
o Augalų žievę reikia lupti giedrą, saulėtą dieną, nes nuo drėgmės greitai patamsėja.
o Šaknis ir šakniavaisius galima kasti bet kuriuo paros metu, bet kokiomis oro sąlygomis.
o Pumpurus geriausia rinkti anksti pavasarį, kai pradeda bręsti, be

et dar nėra išsiskleidę.
o Lapai – skinami tada, kai jau yra visiškai išsivystę ir yra normalaus dydžio. Geriausia skinti žydėjimo pradžioje. Juos geriausia skinti sausą, giedrą dieną po pietų.

DŽIOVINIMAS

Augalų žaliava greita įkaista ir greitai genda, todėl tik nuskynus reikia tuojau džiovinti. Nuo augalo džiovinimo priklauso gydomosios savybės. Todėl džiovinti reikia nuo saulės spindulių apsaugotoje ir gerai vėdinamoje patalpoje. Prieš džiovinimą patalpą reikia išvalyti nuo dulkių, pakloti popieriumi. Sultingas vaistažoles reikia parišti palubėje – kuokšteliais, o kitus paskleisti plonu sluoksniu ant grindų.

LIAUDIES MEDICINA

Medicina – tai atskira liaudies kultūros sritis. Gydymas vaistažolėmis jau žinomas keletą amžių. Susirgusį gydydavo namiškiai, o jei tai nepadėdavo, tai kreipdavosi į apylinkės žynius ir žolininkus. Nuo senovės ligonius gydė moterys. Jos žinojo daugybę gydomųjų šaknų, žolių ir t.t. Dažniausiai kiekviena liiga turėjo savo gydytoją. Seniausia gydymo vieta buvo pirtis – čia gydomi sunkūs ligoniai, masažuojama, gimdoma. Ligos šaltiniais buvo laikomi kai kurie kosminiai ir astronominiai reiškiniai.
Ligą iš sergančiųjų varydavo įvairiai- ligą iščiulpdavo, išspjaudavo, iškratydavo, nušluostydavo ir pan.
Lietuvių liaudies medicinai ypatingą galią skirdavo motinos vestuviniam žiedui. Dažnai būdavo nuleidžiamas kraujas.
Taip pat gydė ir vaistiniais augalais:
o Nuo peršalimo ar slogos – aviečių lapais ir šakelėmis, liepžiedžių arbata, jonažolių, juodųjų serbentų arbata.
o Ramunėlės buvo naudojamos nuo geltos, inkstų, šlapimo pūslės, žarnyno ligų ir pa

an. vidurių ligos buvo gydomos kmynų, pupalaiškių arbata.
o Nemiga – aguonų, aviečių nuoviru.
o Skaudamą gerklę skalaudavo šalpusnių nuoviru.. beveik kiekviena vaistažolė buvo renkama tam tikru metu.
Šiais laikas vartojamos įvairios vaistažolės tik jos dažniausiai būna perdirbtos – padarytos tabletės. Aišku geriami ir įvairiausi žolelių nuovirai.

VAISTAŽOLĖS NUO KOSULIO IR GERKLĖS SKAUSMO

Šioms ligoms sustabdyti – naudojamos šios vaistažolės:

ROPĖ
SERBENTAS
ŠALAVIJAS
ŠALPUSNIS
VINGIORYKŠTĖ
PAPRASTOJI VYŠNIA
BALINIS AJERAS
PAPRASTASIS AGURKAS
MEDĖJANTIS ALAVIJAS
ALIJOŠIUS
PAPRASTOJI AVIETĖ
BARKŪNAS BALTAŽIEDIS
PLAUKUOTASIS BERŽAS
KADAGYS PAPRASTASIS
KMYNAS PAPRASTASIS
KRIAUŠĖ PAPRASTOJI
KVIETYS PAPRASTASIS
MĖLYNĖ
PASTARNOKAS
PUŠIS PAPRASTOJI
RAUDONĖLIS PAPRASTASIS
RAUGERŠKIS PAPRASTASIS
VALGOMASIS ČESNAKAS
ČIOBRELIS PAPRASTASIS
PELKINIS GAILIS
GYSLOTIS PLAČIALAPIS
GRIEŽTIS VALGOMASIS
GRIKIS SĖJAMASIS
JUOZAŽOLĖ
BLAKINĖ KALENDRA
KRAUJAŽOLĖ PAPRASTOJI
KRIENAS VALGOMASIS
MAŽALAPĖ LIEPA
TRISPALVĖ NAŠLAITĖ
PAPRASTASIS PUTINAS
PUTOKLIS VAISTINIS
RAKTAŽOLĖ VAISTINĖ
RIDIKAS

VAISTAŽOLĖS NUO KARUJAVIMO

PAPRASTASIS AMALAS MEŠKAUOGĖ
PAPRASTASIS ĄŽUOLAS PAPRASTOJI GERVUOGĖ
SĖJAMASIS GRIKIS PAPRASTOJI KRAUJAŽOLĖ
RŪTA ŠERMUKŠNIS PAPRASTASIS
VYŠNIA PAPRASTOJI TRIKERTĖ ŽVAGINĖ
ARNIKA KELMINĖ ARONIJA JUODAVAISĖ
GYSLOTIS PLAČIALAPIS JONAŽOLĖ PAPRASTOJI
KUKURŪZAS PAPRASTASIS RAMUNĖLĖ
SIDABRAŽOLĖ MIŠKINĖ TAKAŽOLĖ
ŽEMUOGĖ PAPRASTOJI ARKLIAUOGĖ MILTINĖ
DIRVINIS ASIŪKLIS GAILYS PELKINIS
MĖLYNĖ SPANGUOLĖ PAPRASTOJI

VAISTAŽOLĖS SUSKAUDUS PILVUI

KADAGYS PAPRASTASIS
KALENDRA BLAKINĖ
LAZDYNAS PAPRASTASIS
MAIRŪNAS KVAPUSIS
PETRAŽOLĖ
PUPLAIŠKIS TRILAPIS
RAMUNĖLĖ
RAUDONĖLIS
RAUGERIŠKIS PAPRASTASIS
ŠALAVIJAS SKĖTINIS
VALERIJONAS
ALIJOŠIUS
AGRASTAS PAPRASTASIS
BULVĖ
BUROKĖLIS
GERVUOGĖ PAPRASTOJI
GYSLOTIS PLAČIALAPIS
KIAULPIENĖ PAPRASTOJI
KMYNAS PAPRASTASIS
MOLIŪGAS
PUTINAS PAPRASTASIS
ROPĖ
SALIERAS VALGOMASIS
SALOTA SĖJAMOJI
SAULĖGRĄŽA
SVOGŪNAS
ŠIRDAŽOLĖ SKĖTINĖ
VAIVORAS VALGOMASIS
VYŠNIA PAPRASTOJI
AVIETĖ
ĄŽUOLO TOŠIS
DILGĖLĖ DIDŽIOJI
JUOZAŽOLĖ
MĖLYNĖ
SIDABRAŽOLĖ
UGNIAŽOLĖ
VINGIORYKŠTĖ
ŽEMUOGĖ

Leave a Comment