Šventosios upės rekreaciniai ištekliai

Turinys :

• ĮVADAS
• 1.Šventosios upės intakai ir baseino ežerai
 1.1.Bendros žinios apie Šventosios upę
 1.2.Šventosios upės intakai
 1.3.Šventosios upės baseino ežerai
• 2. Šventosios upės baseino rekreaciniai ištekliai
 2.1. Šventosios upės baseino rekreaciniai ištekliai Zarasų rajono ribose
 2.2. Šventosios upės baseino rekreaciniai ištekliai Utenos rajono ribose
 2.3. Šventosios upės baseino rekreaciniai ištekliai Anykščių rajono ribose
 2.4. Šventosios upės baseino rekreaciniai ištekliai Ukmergės rajono ribose
 2.5. Šventosios upės pakrančių turistinių išteklių rekreacinio patrauklumo vertinimas
• 3. Rekreacinių paslaugų ir infrastruktūros išvystymo lygis Šventosios upės pakrantėsE
 3.1.Rekreacinių paslaugų ir infrastruktūros išvystymas Šventosios upės pakrantėse Zarasų rajono ribose
 3.2. Rekreacinių paslaugų ir infrastruktūros išvystymas Šventosios upės pakrantėse Uttenos rajono ribose
 3.3. Rekreacinių paslaugų ir infrastruktūros išvystymas Šventosios upės pakrantėse Anykščių rajono ribose
 3.4. Rekreacinių paslaugų ir infrastruktūros išvystymas Šventosios upės pakrantėse Ukmergės rajono ribose
 3.5. Rekreacinių paslaugų ir infrastruktūros išvystymas Šventosios upės pakrantėse

• 4. Šventosios upės rekreacinio naudojimo galimybių ir plėtros
• IŠVADOS
• LITERATŪRA

Įvadas

Šventosios upė yra didžiausia ir viena iš įdomiausių bei gražiausių upių, tekančių per Aukštaitiją. Ši upė pritraukia nemažai vandens turizmo mėgėjų bei poilsiautojų iš visos Lietuvos ir ne tik, todėl yra svarbu išsiaiškinti kokios yra šios upės rekreacinio naudojimo galimybės bei perspektyvos.
Darbo tiikslas – išanalizuoti Šventosios upės rekreacinio naudojimo galimybes ir plėtrą
Darbo uždaviniai:
1. Įvertinti Šventosios upės pakrančių turistinius (gamtiniai ir kultūriniai) išteklius
2. Įvertinti rekreacinių paslaugų ir infrastruktūros išvystymo lygį Šventosios upės pakrantėse

1. Šventosios upės intakai ir baseino ežerai

1.1. Bendros žinios apie Šventosios upę

Šventoji- tai dešinysis ir didžiausias Ne

eries intakas. Jos ilgis- 246 km, o baseino plotis- 6889 km2. Šios upės baseinui tenka 11% Lietuvos teritorijos ploto. Ją galima laikyti ilgiausia lietuviška- nuo versmių iki žiočių- upe. Šventosios baseinas driekiasi iš šiaurės rytų į pietvakarius, apimdamas ežeringas Zarasų, Molėtų, Utenos aukštumas (joms tenka apie 25% baseino ploto), Svėdasų ir Širvintų plynaukštes (54%).Paviršiuje vyrauja vidutinio sunkumo priemoliai (63 % baseino ploto), bet pasitaiko ir smėlių bei žvyru dengiamų plotų (27%). Miškų baseine 10%, o ežerų- 3%, pelkėtumas 16%, upių tinklo tankumas 0.81 km/km2.
Šventosios pradžia- tai nedidelis Samanio ežeras. Ji išteka maža srovele, kuri išdžiūsta karštesnę vasarą, ji veda į Pažemenio ežerą, o po to suka į Dūkšto ežerą, pasivadinusi Dūkšta. Šventoji pratekėjus Luodžio, Luodykščio, Asavo, Asavėlio ir Ūparto ežerus, ištvinusi Antalieptės mariomis, upė dar ne Šventoji, bet ir ne Dūkšta, o Duseta (žemiau Duuseto ežero, patvenkto Antalieptės HE), pasiekia Sartų ežerą. Ir tik nuo čia upė pradedama vadintis Šventąja. Bet hidrografai susitarė, kad pagrindinei upei galima priskirti tolimiausias upyno versmes.
Šventosios aukštupys yra labai jaunas, todėl toks įvairus: nuo versmių iki Sartų ežero vos apie 50 km, o nusileidžia upė apie 50m. Šventosios tėkmė leidžiasi laiptuotai.
Išbėgusi iš Sartų ežero, Šventoji tuoj pat (už 1,3 km) patenka į nemažą, bet seklų Rašų ežerą (1,62 km2, o didžiausias gylis- 8m.), o iš pastarojo- į už 6 km telkšantį Praščio ežerėlį (0
0,68 km2). Baigėsi Šventosios „ežerų kelias“, prasideda Šventosios vidurupis.
Vidurupio Šventoji kai kur įsirėžusi į ikiledyninio paviršiaus uolienas. Anykščių šilelio atkarpoje krantuose atsidengę devono smėliai ir moliai, ties Niūronimis ir Šeimynikštėliais- mioceno laikų balti ir pilki kvarciniai smėliai, prie Daumantų ir Vėtygalos- devono ir plioceno aleuritai bei smėliai. Vėtygalos atodanga, kuri yra dešiniajame Šventosios krante, žemiau Virintos žiočių, yra bene įspūdingiausia.
Vidutiniškai per metus Šventosios baseine iškrinta 750mm kritulių, 32% iš jų – šaltuoju metų laiku. Upė yra mišraus maitinimo, nes nė vienas mitybos šaltinių nesudaro 50%.

1.2.Šventosios upės intakai

Į upę savo vandenis plukdo nemažai mažesnių upių, tokios kaip: Indraja, Vyžuona, Nasvė, Anykšta, Šetėkšna- Jara, Pelyša, Virinta, Siesartis, Armona, Širvinta, Žuvintė, Geležė.
Širvinta gimsta aukštumų papėdėse toliau į pietus. Aukštupyje Širvinta teka povandeninio termokarsto atkurtu sauslėniu,- o žemupyje- giliu eroziniu slėniu. Širvinta yra viena iš labiausiai vingiuotų Šventosios intakų, jos ilgis- 128.6km.
Siesarties upės pradžia- Siesarčio ežeras. Siesarties baseiną sudaro ežerai: Bebrusai, Malkestas, Luokesai, Kurneilis ir dar 17 mažesnių ežerų, upės ilgis-64.1 km.
Jara-Šetėkšna Jau pats pavadinimas leidžia suprasti, kad tai sudurtinė upė. Jara sudaro mažesnę upės Jara-Šetėkšna dalį, tik 16 km. Upės vaga nelabai vingiuota, iš dalies todėl, kad dar anksčiau ji buvo labai reguliuojama, melioruojama.
Alauša – Šventosios kairysis intakas, įtekantis į ją tarp Ilčiukų ir Likančių. Prie pat žiočių upelį kerta Užpalių-Dusetų kelias. Al

laušos formaliosios versmės – Alaušo ežere, todėl nuo pastarojo skaičiuojamas ir upelio ilgis (8,3 km). Į Alaušą iš dešinės įteka Inglaudos upelis (ilgis 5,3 km).
Karčiupis. Trumpas (3,8 km) Šventosios kairysis intakas, įtekantis į ją žemiau Ilčiukų. Upelis (baseino plotas 4,5 km²) srūva nuo Gailešionių kaimo, teka iš pietų į šiaurę lygiagrečiai Alaušai. Žemupyje upelis labai greitas, nes vaga yra giliai įsirėžusi..
Vyžuona. Vyžuonos (baseino plotas 414,7 km²) – Šventosios kairiojo intako tolimiausi aukštupiai užsimezga Molėtų rajone, apie 5 km į pietus nuo Kvyklių, o upės žiotys – Utenos ir Anykščių rajonų sandūroje, apie 3 km į šiaurės vakarus nuo Vyžuonų. Tiesės, jungiančios šiuos upyno taškus, ilgis būtų beveik 30 km. Slėnis užpelkėjęs ir neraiškus. Vaizdingiausias yra giliau įsirėžęs žemupys (žemiau Vyžuonų). Ji plačiai vingiuoja pamiškėmis. Upės pavadinimas galėjo turėti vingiuotumo, išsišakojimo reikšmę (liet. vyti – “pinti vyžas”).
Nasvė. Utenos rajono ribose ji yra didžiausias Šventosios dešinysis intakas (ilgis 24,6 km, baseino plotas 64,1 km²). Versmės yra tik 2,5 km nuo Šventosios, prie Norvaišių kaimo, tačiau užsimezgęs upelis teka priešinga kryptimi lygiagrečiai Šetekšnos aukštupiams, teka per Noniškio ežerą ir tik aukščiau Vilučių, pasukęs į pietus, pradeda tekėti lygiagrečiai Šventajai. Pasiekia Šventąją ties Šventupio kaimu.
Šavaša. Kairysis Šventosios intakas, įsiliejantis į ją ties Antaliepte. Upelės ilgis 18,2 km, baseino plotas 48,2 km². Dar apie 1,5 km Šavaša teka Utenos-Zarasų rajonų sandūra. Upelės versmės yra apie 1 km į pietryčius nu
uo Garnių kaimo, netoli Daugailių-Juknėnų kelio. Rytuose ir pietuose jos baseinas šliejasi prie Ligajos, o į vakarus – Indrajos baseinų. 6 km ilgio atkarpa aukščiau Alekniškio ežero yra ištiesinta.
Indraja. Ganėtinai didelė upelė (ilgis 38 km, baseino plotas 105 km²), įtekanti, tiesa, ne į pačią Šventąją, o į jos pratekamą Paščio ežerą. Jos versmės yra Ruzgiškių kaime Indraja teka šiaurės link pro Pliūpų, Noliškio, Daržinių kaimus, kerta Utenos-Zarasų kelią, lenda į pelkėtą mišką ir pasiekia Paščio ežerą.
Anykšta. Pavadinimas byloja, kad upelis (Šventosios kairysis intakas, ilgis 13,8 km, baseino plotas 145 km²)yra “svetimas”, juolab, kad jo formalios versmės yra Rubikių ežere, kuris taip pat telkšo Anykščių raj.
Virinta. Vienas iš didesniųjų Šventosios intakų (kairysis, ilgis 59 km, baseino plotas 566 km²) ilgiausiai keliauja Molėtų ir Anykščių raj. žemėmis pietvakarius, Vastapo ežero link, lygiagrečiai .

1.3. Šventosios upės baseino ežerai

Šventosios baseine telkšo 658 ežerai(didesni kaip 0,5ha), iš jų net 3 (Sartai, Luodis, Alaušas) yra didesni kaip 10 km2.Bet didžiausias, iš dalies ežerams priskirtinas Antalieptės HE tvenkinys (19,1 km2), kuris buvo pradėtas tvenkti 1957m.
Sartų ežeras. Sartų ežeras (plotas 13,3 km3, didžiausias gylis 21 m, vandens tūris 76,2 mln.m3). Sartai primena šakotą medį. Savo kilpomis jis išsilieja į pietinę Rokiškio rajono teritoriją. Sartų ežeras yra penktas ežeras pagal dydį Lietuvoje. Savo vandenis neša į šį ežerą Kriauna, Audra, Šventoji, Melentė, todėl Sartai- gan vandeningas ežeras, pavasarį vandens lygis pakyla.
Sartai- tinkamas rekreacijai ežeras, nes pavasarį ir vasarą vanduo greitai įšyla.
Kiti ežerai, kuriuos vertėtų paminėti- Luodis ir Alaušas, savo didžiu jie tik truputį nusileidžia Sartams. Šie ežerai panašūs- turi santykinai nedidelius baseinus, abejose gausu žuvų. Skiriasi vandens skaidrumas, nes Alaušas gilesnis, o Luodis – sėklesnis.
Šventosios vandenys jau nuo senų laikų suko vandens malūnų ratus. Palei upę jų buvo nemažai pastatyta, bet dabar galime pamatyti tik jų liekanas, riogsančias ant kranto, o tą menką, likusią dalį reikia restauruoti, nes priešingu atveju jie taip pat išnyks.
Šalia malūnų prie Šventosios yra pastatytos hidroelektrinės, dauguma jų stovi prie Šventosios intakų, bet galingiausia yra pastatyta ir prie Šventosios.
Šventosios baseine apstu saugomų teritorijų. Yra trys regioniniai parkai (Sartų, Gražutės, Anykščių), po tris hidrografinius ir kraštovaizdžio draustinius. Be šių, yra dar daug geomorfologinių, geologinių, ichtiologinių ir kitų draustinių, įvairių gamtinių ir kultūrinių objektų, kuriuos plaukdami upe gali pamatyti ir pasigrožėti turistai.

2. Šventosios upės baseino rekreaciniai ištekliai

Šventoji teka pro šešis rajonus. Pradeda Zarasų rajone, truputį užsuka į Rokiškio rajoną, toliau teka pro Utenos, Anykščių ir Ukmergės rajonus, savo kelią baigia Jonavos rajone, likus 5,5 km iki Jonavos miesto. Jų vietovės garsėja gamtos grožiu, kultūrinių ir gamtinių objektų gausa, kuriais galima pasigėrėti toli nenuklydus nuo upės.

2.1. Šventosios upės baseino rekreaciniai ištekliai Zarasų rajono ribose

Zarasų rajonas įsikūręs pačiame Lietuvos pakraštyje, jos šiaurės rytų dalyje. Šiaurinė rajono dalis ribojasi su Latvijos Respublika, rytinė-su Baltarusijos. Ploto atžvilgiu rajonas nenusileidžia daugumai šalies rajonų (1339 kv. km. ), tačiau gyventojų jame negausu-apie 25 tūkst.
Gamtos raiškumu Zarasų rajonas vienas iš ypatingiausių ir gražiausių Lietuvoje, XIII a. dar minėtas sėlių genčių kraštas, kurio branduolį sudarė ir dabartinio Zarasų rajono žemės. Zarasų rajone yra du regioniniai parkai-Gražutės ir Sartų. Gausus ir rajono kultūros paveldas. Šiuo metu rajone yra 30 istorijos paminklų. Tai žymių žmonių gimtinės, tėviškės, jų kapai ir paminklai jiems. Rajono teritorijoje priskaičiuojami 69 architektūros paminklai, tame tarpe 29 piliakalniai, 24 pilkapiai, 10 senkapių, 6 archeologiniai akmenys. Krašte yra 14 architektūros paminklų ir 71 dailės objektas, kurių didesnė dalis yra bažnyčiose. Rajone yra 3 valstybiniai ir 5 visuomeniniai bei privačių asmenų įsteigti muziejai bei 1 dailės galerija.
Salakas. Įdomus ir savotiškas Salako miestelis, įsikūręs 19 km į pietus nuo Zarasų ir tiek pat į rytus nuo Daugailių. Nuo kitų vietovių jis skiriasi tuo, kad iš rytų pusės atsiremia į didžiulį, net 1320 ha ploto, Luodžio ežerą, o iš kitų pusių- apsuptas gražių pušynų su eglių priemaiša, kalvų ir klonių. Salako apylinkių kraštovaizdis labai įvairus-daug miškų, gausu ežerų. Pietiniame pakraštyje-iškiliausias visame rajone kalvynas. Teritorija beveik ištisai yra Šventosios upyne, bet šiaurinis Gražutės girios pakraštys ir pietiniai apylinkės paribiai plukdo paviršiaus vandenis į Dauguvą.
Dusetos. Dusetos-senas miestelis, žinomas jau nuo XV a. Jo vardas kilęs nuo Šventosios aukštupio senojo vardo-Duseta, Dusta. Viduramžiais Dusetose kirtosi svarbūs keliai, vedę iš Aukštaitijos į Rygą ir Daugpilį. Vietovė buvo svarbi strateginiu požiūriu: sudėtingo ežeryno gale, prie gana vandeningos upės žiočių. Dusetos buvo Radvilų nuosavybė. 1920 m. čia pastatyta medinė bažnyčia, po kurio laiko-pradžios mokykla. Daug apie Dusetas istorinių vietų, piliakalnių ir pilkapių. Tai ir Morkūnai, Marciūniškės, Budriškės, Vosgėliai, Šišponiškės, Sniegiškės ir daugelis kitų, didesnių ar mažesnių. Gaila, tačiau iki šių dienų beveik sunyko XIX a. pirmoje pusėje įkurtas Narkyčių (Kriovų) dvaras.
Sartai. Dusetų pažiba-mėlynieji Sartai-penktasis Lietuvos ežeras pagal dydį. Ežere “įsikūrusios” 7 salos. Pavasarį Sartai gerokai patvinsta-vanduo pakyla apie 1, o kartais net kelis metrus, o nuo atnešamų drumzlių lyg sartas tampa. Ežeras garsus nuo senų laikų rengiamomis ristūnų lenktynėmis, tapusiomis neatsiejama Dusetų krašto istorijos dalimi. Šventė nebūtų tokia spalvinga, jei žirgų lenktynių nepaįvairintų kitokie renginiai-karnavalai, arklių parodos, atrakcionai, skrydžiai lėktuvais, folkloro ansamblių pasirodymai, žiemos mugės su riestainiais, alumi ir gausybe kitų prekių, nuo kurių tiesiog akys raibsta. Niekas iš Dusetų neišvažiuoja alkanas ir ištroškęs, nenupirkęs lauktuvių. Ne kiekvienoje vietovėje išlikusios tokios šimtmečiais susiklosčiusios spalvingos nacionalinės tradicijos, kaip Dusetose. Miestelis po kiekvienų lenktynių lyg ūkteli- tampa vis labiau žinomas Lietuvoje, už jos ribų ir kasmet viliasi sulaukti vis daugiau dalyvių bei žiūrovų.
Antalieptė. Antalieptė- yra toje kalnyno dalyje, kur Šventoji giliai įsirėždama, leidžiasi nuo aukštumų į Sartų ežeryno duburį. Taigi kraštovaizdis čia kontrastingas: gana aukštos viršukalvės (175m virš jūros lygio), gilūs upės įrėžiai (slėnio dugnas 110m virš jūros lygio), ir visa tai gana nedideliame plote. Gamtovaizdį dar įvairina ežerai, nemaži miškai.
Antalieptė įsikūrusi 10 km nuo Dusetų, 8 km nuo Daugilių, į Uteną tėra-27, į rajono centrą-Zarasus-apie 40 km.. Apylinkėje apstu senosios kultūros paminklų, piliakalnių, pilkapių, randama įvairių akmens, geležies, žalvario ir raštuotų puodų liekanų. Medinis ant metalinių lynų per Šventosios upę pakabintas pėsčiųjų tiltas, statytas prieš keliolika metų, miestelio centre yra ir dabar.

2.2. Šventosios upės baseino rekreaciniai ištekliai Utenos rajono ribose

Utenos rajonas – aukštumų, kalvų ir kalnelių bei tankių miškų ir vaizdingų ežerų kraštas, išsidėstęs Baltijos kalvyno Aukštaičių aukštumos šiaurės vakarinėje dalyje, Šventosios baseine. Etnografiškai jis priklauso Rytų Aukštaitijai, o administracine tvarka – Utenos apskričiai. Aplink jį yra kitos gretimos šešios administracinės teritorijos – Rokiškio, Ignalinos, Molėtų, Anykščių, Zarasų ir Švenčionių rajonai. Utenos rajono plotas – 1229 km². Jis yra mažesnis už vidutinį šalies rajonų plotą (2,1 proc.) ir užima 1,9 proc. Lietuvos teritorijos. Rajono reljefas labai įvairus ir nevienalytis. Abipus Šventosios plyti plynaukštė, o pietrytinėje Tauragnų seniūnijos dalyje kraštovaizdis kalvotas, dėl to labai įspūdingas. Aukščiausia rajono vieta – net 246 m virš jūros lygio – Piliakalnio kalnas. Utenos rajonas turtingas vandenų. Čia tyvuliuoja 186 ežerai, iš kurių žinomiausi yra Tauragnas – giliausias ežeras Lietuvoje ir sekliais smėlėtais atabradais besipuikuojantis Alaušas – vienas iš 10 didžiausių Lietuvos ežerų (plotas net 1071,8 ha). Į rajono teritoriją patenka ir Aiseto, vieno ilgiausių šalies ežerų, dalis. Kiti ežerai kur kas mažesni – nuo 0,5 iki 10 ha ploto. Rajone yra net 110 ežerų: nuo 20 iki 50 ha – 24, nuo 50 iki 100 ha – 8, nuo 100 iki 500 ha – 7. Rajono pakraščiu vingiuoja Šventoji, kurios keli intakai surenka beveik visų per rajoną tekančių mažesnių ar didesnių upelių ir upokšnių vandenis. Didžiausias Šventosios intakas – Vyžuona, prasidedanti pietiniame rajono paribyje. Miškai užima apie 368 km², arba apie 29,9 proc. rajono teritorijos. Taigi miškingumo vidurkis yra šiek tiek mažesnis už šalies (30,1 proc.). Rajone vyrauja dideli bemiškiai plotai, nes dominuoja žemės ūkio naudmenos. Didžiausios girios Tauragnų seniūnijoje yra ties Minčia.

Upė Šventoji teka pro Užpalių ir Vyžuonų seniūnijas.
Užpalių seniūnija. Užpalių seniūnija yra Rytų Lietuvoje, Utenos apskrityje, Utenos rajone. Seniūnija ribojasi su Svėdasų (Anykščių r.), Sudeikių ir Vyžuonų (Utenos r.) seniūnijomis. Seniūnija išsidėsčiusi Vakarų aukštaičių plynaukštėje, kurią iš šiaurės rytų į pietvakarius kerta Šventosios slėnis Aukščiausia vieta seniūnijoje yra Trumpalių kalnas (180m virš jūros lygio), žemiausia vieta- Šventosios vaga ties Vėželių kaimu- 80m virš jūros lygio. Didžiausias seniūnijos ežeras- Paštys (67 ha), o didžiausia upė- Šventoji(23 km seniūnijos teritorijoje).
Miestelis 15 km nuo Utenos, prie Šventosios upės. Vietovardžio kilmė sietina su žodžiais „už“ ir „palių“ (pelkių). Miestelį juosia gynybinių piliakalnių sistema. Įspūdingiausias Šeimyniškių piliakalnis, buvusi pilis X-XV a. Tai buvo vienas stipriausių įtvirtinimų. Kalavijuočiai nesugebėjo užimti pilies iki 1433 metų, ji buvo paimta tik vidaus kovų metu. Archeologai piliakalnį datuoja XIV- XV a. Senovės didybę primena Užpalių, Lygamiškio, Likančių, Žaibiškių piliakalniai. Archeologiniai paminklai – neįtvirtintos Kaniūkų ir Galinių gyvenvietės. Prie Lygamiškio (Genupio) piliakalnio prigludęs mitologinis akmuo „Laumės valtis“.
Vyžuonų seniūnija. Vyžuonų seniūnija nuo Utenos nutolusi 12 km į Šiaurės vakarus. Seniūnijos centras- Vyžuonų miestelis. Jame gyvena apie 650 gyventojų. Miestelyje yra bažnyčia, seniūnija, paštas, kultūros namai, mokykla, vaikų darželis. Nuo Vyžuonų iki Šventosios- 1,5 km.
Pasakojama, kad Vyžuonų pavadinimas yra kilęs nuo karūnuoto žalčio Vyžo, kurį garbino senovės lietuviai. Akmeninė to žalčio galva įmūryta bažnyčios sienoje.

2.3. Šventosios upės baseino rekreaciniai ištekliai Anykščių rajono ribose

Vos pasiekusi Kunigiškių tiltą, Šventoji jau teka Anykščių rajono teritorija. Šio rajono teritorijai tenka daugiau kaip 80 km šios upės ilgio. Čia įsteigta nemažai draustinių. Anykščius Šventoji, panašiai kaip ir Ukmergę, dalija į dvi puses. Svarbus gamtos paminklas yra pati Šventoji. Medžiaginė šio krašto paviršiaus sudėtis dvejopa: palei Šventąją, slėnio terasose ir praplatėjusiais pašvenčiais paplitęs smėlis, atitinkamai mažai našūs dirvožemiai, tad ošia šilai.
Plotas 1765 km2, 39 tūkstančiai gyventojų, iš jų 96% lietuvių, 3% rusų, 0,5% lenkų.
Rajono administracinis centras Anykščiai, 52 km nuo Utenos. Rajono vakarų dalis yra Nevežio žemumos pakraštyje. Didžioji rajono dalis išsidėsčiusi Vakarų Aukštaičių plynaukštėje, pietryčiuose pereinančioje į Aukštaičių aukštumą. Čia yra aukščiausia rajono vieta – 194 metrai. Per rajoną teka Šventoji su savo intakais. 76 ežerai, tarp jų 968 ha Rubikių, 200 ha Suosos, 192 ha Viešinto, 6 tvenkiniai. Miškingumas 29,8%, daugiausia pušynai, yra eglynų ir mišrių miškų. Didžiausi – Šimonių giria, Ramaldavos ir Troškūnų miškai.
Pro dešinėje ošiantį pušyną atskuba į Šventąją jos intakas- Nasvė (24 km). Už 2 km, kairiajame krante, stūkso rausvo smėlio, pušimis apaugusi kalva, vietinių gyventojų vadinama Raudone.
Anykščių regioninis parkas. Parkas įkurtas 1992 metų rugsėjo 24 dieną vertingiausioms gamtiniu ir kultūriniu požiūriu Šiaurės Rytų Aukštaitijos teritorijoms išsaugoti, naudoti ir tvarkyti. Anykščių regioninio parko bendras plotas yra 16 269 ha. Iš jų miškai sudaro 5 029 ha. Regioniniame parke yra 1 gamtinis rezervatas, 4 kraštovaizdžio draustiniai, 3 botaniniai, 4 geomorfologiniai, 4 hidrografiniai, 1 telmologinis ir 1 ichtiologinis draustinis. Anykščių senamiestis paskelbtas urbanistiniu draustiniu. Siekiant išsaugoti 1853 m. statytus klasicistinio stiliaus Burbiškio dvaro rūmus ir peizažinį parką, įkurtas Burbiškio kraštovaizdžio architektūros draustinis.

2.4. Šventosios upės baseino rekreaciniai ištekliai Ukmergės rajono ribose

Ukmergės rajonas vienas iš 6 Vilniaus apskrities rajonų, užima rajono šiaurės vakarų dalį. Skersai rajoną teka Šventosios upė, prie kurios įsikūrusi Ukmergė, iki 1915m vadinta Vilkmerge, seniausias Lietuvoje (nuo 1225m )rajono centras.
Ukmergės rajonas yra Lietuvos viduryje. Vakaruose ir šiaurės vakaruose rajono kraštovaizdį sudaro lygumos, rytiniame pakraštyje prasideda Aukštaičių aukštuma – kalneliai ir kloniai. Rajoną kerta Šventoji, amžių bėgyje abipus krantu suformavusi aukštas terasas su įspūdingais vaizdais į jos slėnį. Ukmergė, ypač jos senoji dalis, taip pat kūrėsi ant Šventosios ir Vilkmergėlės suformuotu šlaitu ir kalneliu. Apie 29 nuošimčiai rajono teritorijos apaugę miškais ( 40,4 tūkst. ha). Rajone yra 10 073,7 ha vandens telkinių. Šventosios upė ir jos pakrantės yra ichtiologinis draustinis įkurtas saugant lašišinių žuvų ir žiobrių nerštavietes. Šventoji, Siesarties ir Širvintos upės, tekančios iš Ukmergės rajono teritorijos, įdomios ir mėgstamos vandens turistų . Ukmergės rajonas – turtingą istorinę praeitį ir perspektyvią ateitį turintis Lietuvos regionas – apsuptas ežerais, miškais, jaukiais kaimeliais, piliakalniais, išlikusiomis dvarų sodybomis, išsiskiriančiu gamtovaizdžiu, per kurį lyg mėlynas kaspinas teka Šventoji. Ukmergės gyventojai, įvertindami turimą padėtį – istoriškai susiformavusiu administraciniu centru- didžiausia Lietuvos kelių kryžkele, palankia geografine padėtimi, žmogiškaisiais resursais, išvystyta infrastruktūra, aktyvia visuomeninių organizacijų veikla, siekia išvystyti Ukmergės rajoną taip, kad jis taptų patraukliu gyventi istoriniu – kultūriniu centru ir galėtų konkuruoti su kitais Lietuvos regionais ekonominiame, socialiniame ir turistiniame gyvenime.
Ukmergė išsidėsčiusi abipus Šventosios. Gyvenvietės užuomazga- senasis piliakalnis Šventosios pakrantėje, šalia Ukmergelės upelio, kur anksčiau stovėjo pilis. Apie piliakalnį Ukmergės gyventojai žino daug legendų. Jos aiškina ir Ukmergės vardo kilmę .Ukmerge miestą pradėta vadinti tik po Pirmojo pasaulinio karo. Iki to laiko jis buvo žinomas Vilkmergės vardu, kaip ir minimas istoriniuose šaltiniuose.
Miesto netolimose apylinkėse, net jame pačiame yra XII- XVI a. Senkapių keli piliakalniai, netoli Šventosios- akmens amžiaus stovyklos liekanos.
Nemaža Ukmergėje kultūros paminklų. Visų pirma senamiestis (jos gatvių planavimas, keletas vertingos architektūros pastatų), piliakalnis, pilkapis Pašilėje.
Pabaiskas. Pabaisko miestelis iškilęs Pabaisko mūšio vietoje: 9 km.į pietus nuo Ukmergės, 3 km. į šiaurę nuo Žirnajų ežero.1435 m. šioje vietoje įvyko mūšis tarp kunigaikščių Švitrigailos ir Žygimanto Kęstutaičio. Mūšį laimėjęs Žygimantas mūšio vietoje 1436 m. pastatė bažnyčią ir dovanojo jai žemių. Apie bažnyčią besikurianti gyvenvietė gavo Pabaisko vardą (lenkų k. “Pobojowisko” – mūšio laukas).
Verpiai. Verpiai dar prieš valstybės susikūrimą garsėjo kaip alkvietė ir gynybos centras. Tai viena įdomiausių vietovių Ukmergės rajone. Verpiai įsikūrę ant meteorito išmūštų duobių. 1384m minima Verpių pilis, bet Verpių piliai netekus strateginės reikšmės šiauriniame Verpių ežero krante pradėjo formuotis miestelis.
Veprių miestelis įsikūręs 1,5 km. nuo Šventosios upės šiauriniame Veprių ežero krante, 15 km. į pietvakarius nuo Ukmergės. Apie 1616 m. Vepriuose buvo pastatyta mūrinė koplyčia, 1810 m. prie jos pristatyta medinė dalis tarnavusi kaip bažnyčia.
Žemaitkiemis. Dar vadinamas Šventupe. Nuo 1567 m. žinomas kaip Radvilų dvaras. Parką įkūrė 1940 m valdę Kamarai. Parkas- Šventosios terasoje, jame išlikę 8 gyvenamieji ir 5 ūkiniai pastatai. Žemaitkiemio bažnyčioje yra dailės paminklų.
Deltuva Deltuvos miestelis įsikūręs prie Ukmergės-Kėdainių kelio, 6 km. į vakarus nuo Ukmergės. Vakariniu miestelio pakraščiu teka Armonos upelis-dešinysis Šventosios intakas.

2.5. Šventosios upės pakrančių turistinių išteklių rekreacinio patrauklumo vertinimas

Vertinant teritorijas, esančias prie Šventosios, rekreaciniu požiūriu, pirmiausia reikia įvertinti rajonų tinkamumą rekreacijos procesui ar atskirai rekreacinei veiklai. Todėl rekreacinių išteklių vertinimo objektą sudaro rekreaciniai ištekliai rajonuose.
Anykščių ir Zarasų rajonuose kultūriniai ir gamtiniai objektai pasiskirstę vienodai, Ukmergės rajone dominuoja kultūros paveldo objektai. Utenos rajone, Šventosios upės pakrantėse, rekreaciniai ištekliai pasiskirstę lygiomis dalimis, bet nepasižymi gausa, nes Šventoji upė teka tik per nedidelę šio rajono teritoriją.
Rekreacinis patrauklumas priklauso nuo poilsiautojų prie Šventosios skaičiaus, rekreacinių teritorijų pasiekiamumo bei jų patrauklumo. Bet ne visi rekreaciniai objektai yra tinkami turizmui. Kultūrinio paveldo objektai dėl lėšų trūkumo yra apleisti, juos reikia restauruoti. Ne visos aikštelės prie gamtinių objektų yra sutvarkytos. Trūksta nuorodų apie rekreacinius objektus, kurie padėtų pritraukti turistus. Pagrindinė problema- aplinkos teršimas, šiukšliadėžių stoka, tai nesuteikia patrauklumo.

3. Rekreacinių paslaugų ir infrastruktūros išvystymo lygis Šventosios upės pakrantėse

3.1.Rekreacinių paslaugų ir infrastruktūros išvystymas Šventosios upės pakrantėse Zarasų rajono ribose

Zarasų rajone, kaip ir kituose rajonuose, galima apsigyventi kaimo sodybose, vasarnamiuose, Zarasų vandens sporto centre, poilsio namuose.
Avinuota Poilsio namelis prie Ligajų ežero, Gražutės regioniniame parke (6-8 vietų, trys miegamieji kambariai, kambarys su židiniu, pirtis, vasaros pavėsinė su lauko židiniu, valtis, lieptas ant ežero kranto. Yra šaldytuvas, elektrinis virdulys, indai).
Bikėnai „Degesos“valtinėje. Poilsio namelis yra Šventosios upės į Antalieptės marias santakoje, Gražutės regioniniame parke, labai vaizdingoje vietoje. Namelyje yra poilsio kambarys, kambarys su židiniu. Yra elektrinis virdulys. Kieme lauko baldai, laužavietė, kiemo apšvietimas, valtinėje- vandens priemonių nuoma, baras, pramogos ant vandens.
Salako svečių namai (28 vietų): Gražutės regioniniame parke, Salako miestelio centre. Yra 10 kambarių, dviejuose aukštuose WC, menė su židiniu, biliardo salė, virtuvė, dušai, pirtis, šiltas vanduo, trečiame aukšte posėdžių salė. Paslaugos teikiamos ištisus metus. Iš anksto susitarus gaminamas maistas, serviruojami stalai.
Palivarkas Poilsio namelis (8 vietų) prie Antalieptės marių, Gražutės regioniniame parke. Daug vandens pramogų, ideali vieta jaunų šeimų poilsiui, žvejybai. Galima uogauti, grybauti. Yra 4 kambariai, foje, pokylių salė su židiniu, dušo kabina, WC.
Plaukiojantis įrenginys – namelis ant plausto Antalieptės mariose, pramogos ant vandens. Yra sauna, įranga, įranga šašlykams kepti, malkos pokylių kambarys (4 dvivietės lovos), biotualetas. Apšvietimas- žibalinių lempų ir žvakių šviesa. Prisišvartavus prie kranto, įmanomas apšvietimas elektra.
UAB „Degesa“ siūlo apgyvendinimą poilsio nameliuose, nuomoja inventorių, organizuoja vandens pramogas, siūlo įvairius maršrutus rajono ežerais ir upėmis. Pagal atskirą susitarimą ir apmokėjimą nuveža ir perveža poilsiautojus ir pageidaujamą inventorių į (iš) nurodytos vietos.
Zarasų vandens sporto centras Poilsio namai ypač tinka aktyviam poilsiui. Vasarą čia organizuojamos sportinės stovyklos, yra dvi salės, tad čia vyksta įvairios konferencijos, mokomieji kursai. Poilsiauja įvairių pomėgių aktyvūs žmonės. Norintys ramybės poilsiautojai galės žvejoti, maudytis, plaukioti naujomis irklinėmis valtimis, vandens dviračiais, turistinėmis baidarėmis, buriuoti su burlentėmis. Mėgstantys įvairovę poilsiautojai gali pasivažinėti modernia motorine valtimi arba paslidinėti vandens slidėmis. Vasaros metu poilsio namuose daugiausia poilsiauja žmonės mėgstantys aktyvų poilsį. Tam yra skirta lauko teniso aikštelė. Lauko teniso aikštelėje galima žaisti ir krepšinį, rankinį, futbolą bei tinklinį. Poilsio namų gyvenamieji kambariai išsidėstę skirtinguose pastatuose, kas sudaro sąlygas poilsiautojams ramiai ilsėtis, netrukdant vieni kitiems. Visa teritorija aptverta tvora, vartai nakčiai rakinami, didelės aikštelės statyti automobiliams. Yra įrengtos atskiros virtuvėlės, kur apsistojusios šeimynos gali ruošti maistą, arba ramiai pasėdėti prie įrengtos laužavietės.
Zarasų rajone, Šventosios upės pakrantėse, maitinimo paslaugas teikia kaimo sodybų savininkai: Zarasų vandens sporto centras, UAB „Degesa“, Salako svečių namai, kavinės: „Prie bravoro“ – šio kavinė yra kulinarinio paveldo tinklo narė, „Pikų dama“, kavinė, esanti Bikėnų kaime.

3.2. Rekreacinių paslaugų ir infrastruktūros išvystymas Šventosios upės pakrantėse Utenos rajono ribose

Kadangi upė Šventoji teka rajono pakraščiu, per dvi apylinkes, kodėl čia turistai gali apsigyventi tik kaimo sodybose. Utenos mieste yra viešbučių ir svečių namai, bet yra didelis atstumas iki apgyvendinimo įstaigų.
Jono Viliūno kaimo sodyba Ši kaimo sodyba įsikūrusi Vyžuonų seniūnijoje, Kauliniškio kaime ant ežero kranto. Sodyboje yra 5 kambariai, vietų skaičius- 11. Atstumas iki ežero- 10m. Teikiamos paslaugos: nuomojamos valtys, pokylių salė, maitinimas, pirtis/sauna, žvejyba.
Edmundo Prasevičiaus kaimo sodyba. Sodyba įsikūrusi Užpalių seniūnijoje, Kaniukų kaime. Teikiamos paslaugos: nuomojamos valtys, žvejyba, pirtis/ sauna.
Be kaimo sodybų dar galima apsistoti ir prie vandens telkinių esančiose stovyklavietėse, tik reikia atkreipti dėmesį, jog Šventoji teka pro daugelį saugomų teritorijų., todėl už kai kurias nakvynes reikia mokėti. Turistai turi susimokėti už nakvynę urėdijose, o tai gali sukelti tam tikrus nepatogumus.
Maitinimo paslaugas teikia kaimo sodybų savininkai: Jono Viliūno ir Edmundas Pranevičiaus kaimo sodybose. Kitos maitinimo įmonės yra nutolusios nuo Šventosios upės pakrančių.

3.3. Rekreacinių paslaugų ir infrastruktūros išvystymas Šventosios upės pakrantėse Anykščių rajono ribose

Šiame rajone upė teka pro Anykščių miestą, tarsi dalindama rajoną į dvi puses. Čia apgyvendinimo galimybės geresnės nei Utenos rajone, nes galima apsigyventi ne tik kaimo sodybose, bet ir turistų patogumui, esančiuose viešbučiuose.
Viešbutis „Mindaugo karūna“ Šis viešbutis įsikūręs Anykščių miesto pakraštyje. Šalia jo yra Lidiškių piliakalnis, Laimės žiburys. Viešbučiui suteikta 3 žvaigždučių kategorija. Pramogų ir sporto kompleksas duris 2002 metais. Viešbutyje yra 27 kambariai (vienviečiai, dviviečiai, apartamentai, liuksai, kambariai neįgaliems). Kambariuose yra dušas/ vonia, WC, spalvota palydovinė televizija, telefonas, kambariai rūkantiems ir nerūkantiems.
Viešoji įstaiga „Anykščių šilelis“ Siūlo turtingą ir aktyvų poilsį Šventosios upės ir Anykščių šilelio prieglobstyje. Yra 37 kambariai, jauki valgykla ir kavinė, klubas ir sporto aikštelės. Organizuojamos išvykos po Anykščių apylinkes ir literatūrines vietas, bei į kitus šalies miestus, pageidaujant teikiamos medicininės paslaugos.
Viešbutis „Puntukas“ Šis viešbutis įsikūręs Anykščių mieste. Teikiamos paslaugos: apgyvendinimas, maitinimas, gido, kirpėjo, kosmetologo, masažisto paslaugos. Yra liukso kambariai, vienviečiai, bei dviviečiai.
Rūtos Baronienės kaimo sodyba Sodyba įsikūrusi Butėnų kaime, Anykščių rajone. Sodyboje yra 5 kambariai, vietų skaičius- 12. Lankytojus priima ištisus metus, atstumas iki vandens 1 km. Svečiai gyvena sodyboje, vasarnamyje. Sanitariniai mazgai, dušo kabinos, bendri visiems poilsiautojams. Svečių būstas tvarkomas, galima susitarti dėl maitinimo.
Tado Taurelio kaimo sodyba Ši sodyba įsikūrusi Magylų kaime Andrioniškio seniūnijoje. Tai senovinė sodyba su nauja pirtimi ir atskiru vasarnamiu, kurie išsidėstę mišku apaugusiame Šventosios vingyje. Svečius priima ištisus metus. Vietų skaičius -20, kambariu skaičius -6, atstumas iki vandens -200m.
Dzozef Augustine Gracevič kaimo sodyba Tai šiuolaikines statybos sodyba Ramuvos parke prie Šventosios. Sodybai suteikta 4 gandriukų kategorija. Vietų Skaičius -8, kambarių skaičius -4,. Lankytojus priima ištisus metus. Atstumas iki vandens -0.01m.
Šias paslaugas teikia: viešbutis „Mindaugo karūna“, viešoji įstaiga „Anykščių šilelis“, viešbutis „Puntukas“, Kamilės Baronienės kaimo sodyba, Tado Taurelio kaimo sodyba, Dzozef Augustine Gracevič kaimo sodyba .

3.4. Rekreacinių paslaugų ir infrastruktūros išvystymas Šventosios upės pakrantėse Ukmergės rajono ribose

Šventoji šį rajoną, kaip ir Anykščių, dalija į dvi puses. Todėl Čia apgyvendinimo galimybės geros.
Vytauto Masioko kaimo sodyba Tai etnografinė kaimo sodyba Varbalių kaime Zelvos seniūnijoje. Sodyba įsikūrusi ant mažo ežerėlio. Ji yra atokioje vietoje, todėl yra ideali vieta pailsėti. Šalia sodybos yra pirtelė, vaikų žaidimų aikštelė, futbolo aikštelė, Nuomojama valtis, galima pažvejoti, pauogauti. Šeimininkai sodyboje negyvena. Vietų skaičius- 8, kambarių skaičius- 4. Lankytojai priimami ištisus metus, šeimininkai kalba lietuvių ir rusų kalbomis. Tualetas lauke, galima atsivežti gyvūnus.
Kamilės Bajorienės kaimo sodyba Sodyba įsikūrusi Slabados kaime Verpių seniūnijoje. Sodybai suteikta 3 gandriukų kategorija. Sodyba įsikūrusi prie Šventosios upės (apie 500 m.), netoliese yra Verpių ežeras, bei 2 tvenkiniai, kur gyvena upėtakiai. Prie upės yra maudyklė. Pagal svečių pageidavimus čia rengiamos iškylos valtimis, vandens dviračiais, žiemą galima paiškylauti arkliais kinkytomis rogėmis. Šeimininkai pasirūpina medžioklės ir žvejybos leidimais. Galima pasimėgauti lietuviška bei skandinaviška pirtim. Svečiai maitinami. Svečiai priimami ištisus metus, yra 6 vietos, 2 kambariai. ]
Jelenos Žvinienės kaimo sodyba Sodyba yra Jurdonių kaime, Pabaisko seniūnijoje, prie Žirnajų ežero. Sodybai suteikta 3 gandriukų kategorija. Nuomojamos valtys, vandens dviračiai, vaikams įrengti vandens atrakcionai, biliardas, žaidimų ir sporto inventoriaus nuoma. Kieme daug skulptoriaus R.Ziūnkevičiaus drožinėtų skulptūrų. Norintiems pažvejoti šeimininkai parūpina leidimus. Vakare galima pasimėgauti pirties teikiamais malonumais. Vietų skaičius- 16, kambarių skaičius- 16, lankytojai priimami ištisus metus. Šeimininkai kalba angliškai, rusiškai.
„Ukmergės“ viešbutis. Viešbutis įsikūręs Ukmergės mieste, Kauno gatvėje. Kambarių skaičius- 22, kambarių tipas- vienviečiai ir dviviečiai.
„Motelis Geldutė“ Motelis įsikūręs Ukmergės gatvėje, Verpiuose. Kambarių skaičius- 28, kambarių tipas: keturviečiai.
Ukmergėje yra daug maitinimo įmonių: „Motelis Geldutė“, „Ukmergės“ viešbutis, Jelenos Žvinienės kaimo sodyba, Kamilės Bajorienės kaimo sodyba, Vytauto Masioko kaimo sodyba. Kavinės: “Du bokalai“, „Pelėda“, „Mūza“, „Gama“, „Ragas“ „Greita“, „Viešnagė“.

3.5. Rekreacinių paslaugų ir infrastruktūros išvystymas Šventosios upės pakrantėse

Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų infrastruktūra Šventosios upės pakrantėse yra pakankamai gerai išvystyta. Viena populiariausių apgyvendinimo formų, be stovyklaviečių, yra kaimo turizmo sodybos, kurių prie Šventosios upės pakrančių tikrai netrūksta. Kaimo turizmo paslaugas teikia ūkininkai ir individualių namų savininkai (turintys patentą apgyvendinimo paslaugoms teikti) papildomai sudarydami aktyviaus poilsio ir maitinimo galimybes.
Be apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų kaimo turizmo sodybose teikiamos ir laisvalaikio praleidimo paslaugos. Beveik visose sodybose yra siūlomos vandens pramogos, dviračiai, žvejyba, uoagovimas, grybavimas. Kelios kaimo turizmo sodybos prie Šventosios siūlo medžioklę, bei aprūpina turistus visais reikiamais tam tikslui leidimais.
Šventosios upės pakrantėse daugiausia kaimo turizmo sodybų yra Zarasų, Anykščių bei Ukmergės rajonuose. Utenos rajone, yra dvi kaimo turizmo sodybos, kuriose gali apsistoti keliaujantys upe ar poilsiaujantys prie Šventosios upės turistai.
Didesniuose miestuose – Zarasuose, Anykščiuose, Ukmergėje yra ir kitų apgyvendinimo formų: viešbučių, poilsio namų, motelių. Jų paslaugų sfera yra platesnė, siūlomos paslaugos įvairesnės, todėl gali patenkinti įnoringesnio kliento poreikius.
Prie Šventosios upės yra daug stovyklaviečių, bet gausu ir saugomų teritorijų, kas apsunkina stovyklautojus, nes už stovyklavimą saugomose teritorijose reikia mokėti.
Prie Šventosios, regioninio parko teritorijoje yra įrengtos poilsiavietes, keliaujantiems upe, bei jos pakrantėmis. Nuo miesto tilto iki Puntuko akmens palei Šventąją, einant pro poilsio namus “Šilelis” yra įrengtas “Šventosios gamtinis rekreacinis takas”. Tako ilgis 5,5 km. Takas pažymėtas kas 50 m mediniais kuoliukais, rodančiais pėsčiųjų taką ir išėjimus į kelią. Čia pastatytos medinės skulptūros, medžio drožiniai.
2003 metais pradėta naujai rengti Šimonių girios biosferos poligono teritoriją, kuriai turėtų priklausyti ir 23 tūkstančių hektarų žemės plotas Anykščių rajone. Šimonių girios biosferos poligone būtų įsteigtos paukščių apsaugai svarbios teritorijos, kurias numato ES direktyvos. Biosferos poligono ribos apimtų visus vaizdingiausius Šventosios upės slėnius. Ne paslaptis, jog vasaros mėnesiais Šventosios upe Anykščių teritorijoje vyksta intensyvus turizmas. Įgyvendinus siūlomą Šimonių girios biosferos poligono apsaugos reglamentą, vandens turizmą pamėgę rajono gyventojai ir svečiai, plaukdami Šventosios upe nuo Jaros upės žiočių iki Anykščių miesto ribos, neturėtų galimybės stovyklauti upės krantinėse gegužės- liepos mėnesiais. Pagrindiniai turistų srautai šia upe praplaukia birželio-liepos mėnesiais.
Lietuvos žaliųjų judėjimas kartu su Alytaus, Marijampolės, Anykščių savivaldybėmis pradeda vykdyti projektą “Europos Sąjungos direktyvų įgyvendinimas Mėlynosios vėliavos programos pagalba”. (Mėlynosios vėliavos programa yra skirta savivaldybėms plėtojančioms turizmo paslaugas. Savivaldybės, turinčios Fondo reikalavimus pagal ES direktyvas atitinkančius paplūdimius ir prieplaukas, gali juose vasaros sezonui iškelti Mėlynąją vėliavą.). Projekto metu bus atliekamos paplūdimių galimybių studijos. Galimybių studijos bus atliktos ir Šeimyniškėlių paplūdimiui (Šventosios upė, Anykščiai), bei Rubikių ežero paplūdimiui (Rubikių ežeras, Anykščiai).
Taigi, galima daryti išvadas, kad rekreacinės paslaugos ir ifnrastruktūra prie Šventosios yra pakankamai gerai išvystytos, poilsiautojai turi galimybę pasirinkti jiems tinkamiausią variantą. Geriausiai šios paslaugos išvystytos Šventosios upės pakrantėse Anykščių rajono ribose, prasčiausiai – Utenos rajono ribose.

4. Šventosios upės rekreacinio naudojimo galimybių ir plėtros

Stipriosios pusės
 Natūrali aplinka
 Švelnus klimatas
 Lankytinų gamtinių ir kultūrinių objektų gausa
 Vaizdinga Šventosios pakrančių aplinka
 Maitinimo ir apgyvendinimo įstaigų nemažas pasirinkimas
 Santykinai nedidelės turizmo paslaugų kainos

Silpnosios pusės
 Informacijos, reklamos stoka
 Mažai parengta vandens turų Šventąja
 Trumpas vandens turizmo sezonas
 Klimato nepastovumas
 Vandens turizmo inventoriaus nuomos punktų stoka
 Prasta lankytinų (gamtinių ir kultūrinių ) objektų būklė
 Laisvalaikio, pramogų neišvystymas
 Nepakankama turizmo sektoriaus įmonių teikiamų paslaugų kokybė
 Nepakanka darbuotojų kvalifikacijos ir menkos užsienio kalbų žinios
 Nėra bendradarbiavimo tarp institucijų, užsiimančių turizmo plėtra

Galimybės
 Populiarėjantis kaimo turizmas skatins rekreacinių paslaugų ir infrastruktūros aukštą išvystymo lygį Šventosios upės pakrantėse
 Investicijų galimybės, pasinaudojant ES struktūrinių fondų lėšomis
 Gausėjantis turistų srautas iš ES valstybių
 Kelti žmogiškųjų išteklių kokybę
 Reguliuoti turistų srautus

Grėsmės
 Ekologinė katastrofa
 Gamtos niokojimas dėl gausaus turistų skaičiaus
 Kainų augimas maitinimo ir apgyvendinimo įmonėse
 Vandens turizmo populiarumo smukimas

Išvados

Darbo autorė, išanalizavusi informacijos šaltinius, bei atlikto tyrimo rezultatus, padarė tokias išvadas :
Keliaujant Šventosios upe, galima aplankyti miestus, miestelius ir kaimus pro kuriuos prateka Šventoji. Juose gausu lankytinų kultūrinių objektų: bažnyčių, dvarų, muziejų, įžymių paminklų, memorialinių sodybų, vandens malūnų, tiltų. Pakrantėse gausu patrauklių gamtinių išteklių : parkų, piliakalnių, atodangų, įspūdingų akmenų, bei nepaprasto grožio gamtos vaizdų.
Darbo autorė pastebėjo, jog Utenos, Anykščių ir Zarasų rajonuose tiek kultūrinių tiek gamtinių objektų yra vienodai gausu, o Ukmergės rajone dominuoja kultūros paveldas.
Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų infrastruktūra Šventosios upės pakrantėse yra pakankamai gerai išvystyta. Dominuojančios apgyvendinimo formos yra stovyklavietės ir kaimo turizmo sodybos, pastarosios dar papildomai sudaro aktyvaus poilsio ir maitinimo galimybes.

Daugiausia kaimo turizmo sodybų Šventosios upės pakrantėse yra Zarasų, Anykščių bei Ukmergės rajonuose. Utenos rajone, yra dvi kaimo turizmo sodybos, galinčios priimti turistus plaukiančius upe, o kitos sodybos nuo pakrančių yra pakankamai toli.
Atlikto tyrimo rezultatai parodė, jog Šventosios upė vandens turizmo mėgėjų ir poilsiautojų tarpe yra labai populiari. Informacijos, apie vandens maršrutus, maitinimo, apgyvendinimo ir kitas paslaugas, Šventosios upės pakrantėse, respondentai ieško internete arba klausia pas pažįstamus ir draugus. Tačiau jiems šios informacijos nepakanka. Daugumas respondentų poilsiaudami renkasi stovyklavietes. Stovyklaudami įvardija sanitarinių įrengimų, šiukšliadėžių stokos problemą, bei pasigenda nuorodų nukreipiančių į lankytinus objektus, o prie objektų – informacinių stendų. Plaukdami upe susiduria su išsilaipinimo Šventosios pakrantėse problema. Nemažai teritorijų yra privatizuota ir jų šeimininkai neįsileidžia poilsiautojų, kitos stovyklavietės yra saugomose teritorijose ir už išsilaipinimą reikia mokėti, dar kitos sezono metu būna sausakimšos.
Respondentų nuomone vystyti rekreaciją ir tobulinti paslaugas Šventosios upės pakrantėse būtina.

LITERATŪRA:

• Kilkus K. Lietuvos vandenų geografija. V.,1991.
• Kudaba Č. Kalvotoji aukštaitija. V., 1988.
• Kultūrinių paminklų enciklopedija. V., 1998. T 2.
• Račkaitis V., Telksnytė M. Šventąja. V., 1978.
• www. anyksciai.lt.
• www.degesa.lt.
• www.lgt.lt.
• www.lietuva.lt.
• www.lietuvosgamta.lt.
• www.mindaugokarūna.lt.
• www.tourism.lt.
• www.ukmergė.lt.
• www. utena.lt.
• www.zarasai.lt.

.

Leave a Comment