Turinys
1. Skurdo sąvoka ir rodikliai………………………………………………………………….32. Skurdo paplitimas Lietuvoje……………………………………………………………….3• Skurdo ribos ir gylis…………………………………………………………………….3• Skurdo paplitimo sritys……………………………………………………………………………………….43. Skurdo priežastys……………………………………………………………………………………………………4• Nedarbas……………………………………………………………………………………………………………4• Pajamos……………………………………………………………………………………………………………..5• Švietimas ir informacija……………………………………………………………………………………….5• Būstas………………………………………………………………………………………………………………..6• Kitos priežastys…………………………………………………………………………………………………..64. Parama labiausiai skurstantiems žmonėms………………………………………………………………….6• Vaikai…………………………………………………………………………………………………………………6• Bedarbiai ir jų šeimos…………………………………………………………………………………………..7• Senatvės ir invalidumo pensininkai………………………………………………………………………..7• Kiti asmenys………………………………………………………………………………………………………..75. Viešosios politikos priemonių efektai ir rezultatai………………………………………………………..71. Skurdo sąvoka ir rodikliaiAbsoliutaus skurdo sąvoka paprastai nusakomas oficialus mažų pajamų apibūdinimas, kaip absoliutus pragyvenimo minimumas, būtinas pagrindiniams poreikiams (maitinimo, aprangos, būsto ir pan.) patenkinti.Lietuvoje, kaip ir kai kuriose šalyse, minimalų pajamų (gyvenimo) lygis skaičiuojamas administraciniais tikslais socialinės paramos išmokų dydžiams ir remiamoms šeimoms nustatyti.Absoliutaus skurdo matavimas visada skiriasi priklausomai nuo laikotarpio ir šalies, todėl labiau tinka trumpam laikotarpiui ir netinka tarptautiniams skurdo ar socialinės apsaugos sistemų palyginimams.Santykinio skurdo sąvoka kaip žemas pajamas vertina santykiškai visų gyventojų pajamų ar gerovės lygiui, todėl atsižvelgiama į visuomenės pasiektą lygį, jo skirtumus ir pokyčius bėgant laikui. Santykinio skurdo rodikliai leidžia palyginti pajamų situaciją skirtingose šalyse, kadangi nepriklauso nuo pagrindinių poreikių apibrėžimo skirtingose šalyse specifikos. Taip pat santykinio skurdo rodikliai remiasi viešąja nuomonę apie pakankamų pajamų lygį, todėl atspindi pačių gyventojų vertinimus. Tačiau tokiu būdu gauti rodikliai priklauso ir nuo užduodamų klausimų tikslumo, ir nuo konkrečios šalies bei laiko, todėl tik retkarčiais gali būti naudojami tarptautiniams palyginimams.2. Skurdo paplitimas LietuvojeSkurdo mažinimo Lietuvoje strategija buvo paskelbta 2000m. birželio mėn. ir rėmėsi 1996 – 1999m. laikotarpio skurdo analize. Strategijoje buvo suformuluotos dvi pagrindinės (bendrosios) ir kiekybiškai pamatuojamos užduotys:• Iki 2003m. panaikinti ypač gilų skurdą Lietuvoje. Kiekvienas žmogus, stokojantis maisto, neturintis pastogės nakvynei ar pakankamai šiltų drabužių, bus aprūpintas šiomis būtinomis priemonėmis. Kiekvienam žmogui užtikrinta būtinoji medicinos priežiūra, o kiekvienam vaikui bei paaugliui iki 16m. sudaryta galimybė mokytis.
• Siekiama iki 2005m. sumažinti skurdą, skaičiuojamą pagal santykinę skurdo ribą, ne mažiau kaip iki 13 %. Iki 2005m. sumažinti labiausiai skurstančių socialinių grupių (vienišų tėvų su vaikais, didelių šeimų, bedarbių, žemdirbių) skurdą pagal santykinę skurdo ribą ne mažiau kaip iki 20 %.2.1. Skurdo ribos ir lygis
Skurdo lygis Lietuvoje 1996 m. pagal ypač gilaus skurdo ribą (MGL) buvo 1,0 %. O 2000 m. buvo 0,8% . Kaip matome, žmonių kurių pajamos mažesnės už MGL, dalis metai iš metų mažai keičiasi. Skurdo lygis pagal MGL turėtų būti lengvai kontroliuojamas socialine pašalpa, kadangi pastaroji skiriama būtent pajamų patikrinimo pagrindu tiems žmonėms, kurie iš tikrųjų neturi pakankamai pajamų ir negali jų užsidirbti. Pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų garantijų įstatymą visi asmenys, kurių pajamos mažesnės už valstybės remiamas pajamas, galėtų gauti socialinę pašalpą, lygią 90 % skirtumo tarp valstybės remiamų pajamų ir vidutinių vieno šeimos nario pajamų per mėnesį. Nuo 1998 05 01 valstybės remiamas pajamas sudarė 135 Lt, o MGL 125 Lt. vienam žmogui per mėnesį. Vertinant neformaliai, ypač gilaus skurdo įveikimas priklauso nuo socialinės pašalpos skyrimo sąlygų, gyventojų informuotumo ir nusiteikimo siekti šios pašalpos bei MGL nustatymo. Kitas socialinės pašalpos mokėjimo apribojimas – minimalus jos dydis: jeigu apskaičiuota pašalpa mažesnė kaip 5 Lt, ji nemokama. Viena vertus, tai reiškia, kad socialinę pašalpą gali gauti ir asmenys, kurių pajamos didesnės nei MGL. Galų gale ypač gilaus skurdo įveikimas priklauso nuo paties MGL dydžio ir turinio nustatymo. Gerokai anksčiau buvo pastebėta, kad apie 70 % MGL krepšelio sudaro kuklus maisto produktų rinkinukas, todėl netgi užtikrinus nemažesnes kaip MGL pajamas, vargu ar jų pakaktų pastogei bei šiltiems drabužiams. Todėl ypač giliam skurdui įveikti, be tiesioginių pajamų palaikymo priemonių, taikomi ir kiti būdai – steigiamos labdaros valgyklos, nakvynės namai, pigūs drabužiai iš labdaros siuntų ir t.t.
2. 2.Skurdo paplitimo sritys
Skurdo paplitimo sritys pačios savaime neparodo skurdo priežasčių, o skurdo įveikimo priemonės turėtų būti sudaromos ne pagal sritis, o pagal priežastis.3. Skurdo priežastysPaprastai skurdo priežastimis laikomi veiksniai, kurie padidina žmonių riziką tapti skurstančiais. Iš jų svarbiausi:• Nedarbas, ypač ilgalaikis, susijęs su struktūriniais darbo rinkos pokyčiais vykstant ekonominėmis permainoms.• Mažos pajamos, susijusios su neefektyviais ūkiais ar mažai apmokamu, nekvalifikuotu, nenuolatiniu darbu.• Mažėjantis gimstamumas ir darbingo amžiaus žmonių emigracija, dėl to didėjantis senatvės priklausomybės santykis bei senų žmonių išlaikymo našta, tenkanti užimtiesiems.• Mažos pajamos, kurias nulemia demografiniai faktoriai (vieniši tėvai ar daugiavaikės šeimos) ar kitos žmonių gyvenimo aplinkybės. • Žmonių ar institucijų nesugebėjimas prisitaikyti prie sparčiai besiplėtojančių informacijos ir komunikacijos technologijų.• Lyčių nelygybė, kitataučių diskriminacija ar etniniai konfliktai, susiję su tarptautine migracija ir didėjančia kultūrine įvairove.• Šeimos institucijos irimas ir skyrybos, piktnaudžiavimas narkotikais ir alkoholiu bei gyvenimas aplinkoje, kuriai būdinga tokio pobūdžio elgsena.
Būtent skurdo priežastys, kaip visuma, o ne jo paplitimo sritys, turėtų būti skurdo mažinimo strategijos dėmesio centre. Skurdo priežastys sąveikauja tarpusavyje ir laikui bėgant kaupiasi, todėl svarbu pertraukti skurdo ciklą bei užkirsti kelią besikartojančiam, tėvų vaikams perduodamam skurdui.
3. 1. Nedarbas
Nedarbas – pagrindinė skurdo priežastis, jo lygis Lietuvoje aukštas:• Ilgalaikis nedarbas sudaro apie pusę viso nedarbo; jaunimo ilgalaikis nedarbas – dar didesnę dalį. Ilgalaikis darbas sudaro nuolatinio skurdo situacijas, kai šeima pripranta prie gyvenimo iš pašalpų ir neįsivaizduoja jo kitokio. Pagal atliktus įvertinimus, nuo 20 iki 40% gaunančių socialines pašalpas šeimų be pertraukų jas gauna nuo 25 iki 36 mėnesių.• Jaunimo nedarbas apie du kartus viršija bendrą nedarbo lygį. Taip pat jaunimo nedarbas sukuria beviltiškumo situaciją ir skatina jaunus žmones migruoti. 2001 m. buvo atliktos apklausos duomenimis, užsienyje dirbo daugiau kaip 200 tūkstančių lietuvių. Norinčiųjų išvykti dirbti į užsienį amžiaus vidurkis buvo 30 metų.
• Turinčių nei bendrąjį vidurinį išsilavinimą nedarbas apie 1,25 karto viršija turinčių aukštąjį išsilavinimą.Apskritai Lietuvoje bendras nedarbo lygis siekia 15,4%, iš jų ilgalaiko nedarbo lygis yra 7,8%. Nedarbas padeda gyvuoti nelegaliam darbui.3. 2. Pajamos
Kaip matėme, 2000 m., palyginti su 1977 m., padydėjo ir bendras nedarbo lygis, ir jaunimo, ir ilgalaikis nedarbas. Be abejo, tai turėjo poveikį pajamoms, kadangi pagrindinės pajamų rūšys yra darbo pajamos ir socialinės išmokos. Verslininkų namų ūkiuose pastebimai sumažėjo disponuojamų lėšų samdomojo darbo pajamų pajamų dalis. Tuo tarpu nesamdomojo darbo pajamų – pagrindinių verslininkų pajamų – dydis ir dalis padidėjo. Todėl negalima teigti, verslininkų darbo efektyvumas sumažėjo. Veikiau sumažėjo verslininkų namų ūkių narių aktyvumas samdomojo darbo srityje. Panašu į tai, kad pašalpų pagunda ir jų skyrimo sąlygos paskatino verslininkus pasitraukti iš samdomojo darbo rinkos bei nutraukti savarankišką veiklą. Pensininkų ir kitų (nedirbančių) asmenų namų ūkių aktyvumas sumažėjo, sprendžiant pagal tiek samdomojo, tiek nesamdomojo darbo pajamų dydžio ir dalies sumažėjimą. Tam įtakos galėjo turėti pensijos mokėjimo apribojimai dirbantiems pensininkams bei minimalios ne viso darbo laiko trukmės nustatymas. Žemdirbių namų ūkių pajamos rodo, kad sumažėjo darbo efektyvumas, kadangi sumažėjo disponuojamų lėšų nesamdomojo darbo pajamų dydis ir dalis. Samdomojo darbo taip pat sumažėjo, tačiau socialinės išmokos padidėjo nedaug.Gyventojų pajamų socialinių išmokų dydis ir dalis didėja ne tik dėl pensininkų ir nedirbančių asmenų dalies didėjimo bei aktyvumo mažėjimo, bet ir dėl ekonomiškai aktyvių asmenų – verslininkų, žemdirbių, samdomų darbuotojų – aktyvumo mažėjimo, smunkančio arba nepakankamai didėjančio darbo efektyvumo. Esant tokioms sąlygoms, jokios pašalpos negali įveikti skur…do, o tik paskatina aktyviųjų pajamų šaltinių. Tai, kad netgi samdomasis darbas ne visada padeda išbristi iš skurdo, priklauso ir nuo socialinių partnerių, kurie negali arba nenori pagerinti darbo apmokėjimą. Iš dalies galimybę mažai mokėti už darbą sudaro:
• Didelis nedarbas, kuris dažnai leidžia susirasti nereiklių darbuotojų.• Šešėlinės oficialiai neapskaitomos pajamos, kurios naudojamos papildomam darbo užmokesčiui arba nelegaliam darbui.3.3. Švietimas ir informacija
Jeigu pamirštume apie jaunimo nedarbą bei didesnį neįgijusių specialybės asmenų nedarbą, tai galėtume teigti, kad švietimo sistema pasiekusi gerų rezultatų. Nuolatos didėja moksleivių ir studentų, baigusių mokyklas, skaičius. Iš dalies taip yra dėl gimstamumo bumo praeito amžiaus devintajame dešimtmetyje. Didėjančio moksleivių ir studentų, baigusių mokyklas, skaičiaus negalima aiškinti vien gimstamumo bumu, kadangi didėja ir besimokančio jaunimo dalis tarp atitinkamo amžiaus gyventojų.Bendrojo lavinimo mokyklų lankomumą paskatino tokios priemonės kaip nemokamas vaikų iš pasiturinčių šeimų maitinimas mokyklose, kaimo vietovių vaikų pavežėjimas iki mokyklos. Šios priemonės nėra tiesiogiai skirtos skurdui mažinti, tačiau paskatindamos mokyklų lankomumą, užtikrina, kad vaikams bus sudarytos sąlygos gauti bendrąjį išsimokslinimą, kartu suteikiamos lygios pradinės galimybės įgyti profesiją ir dalyvauti darbo rinkoje.
3.4. Būstas
Būstas ir jo sąlygos – namo tipas, komunaliniai patogumai – ne tik gyvenimo lygio rodiklis, bet ir skurdo įveikimo sąlyga. Būsto sąlygos turi įtakos žmogaus fizinei bei psichinei sveikatai, vadinasi, darbingumui, galimybėms užsimti papildomu verslu (laisvas kambarys ar sklypas prie namo) ir pan. Būsto situacijos, aštrinančios skurdo problemą:• Beveik penktadalis namų ūkių, neturinčių savo būsto, priversti nuomotis jį iš privataus sektoriaus, o tai brangiai kainuoja, tuo tarpu valstybės galimybės suteikti paramą – ribotos.• Daugiau kaio trečdalis privačios nuosavybės būstų, dažniausiai kaime, neturi pagrindinių patogumų (tualeto bei karšto vandentiekio vandens). Tai neigiamai veikia sveikatą ir darbingumą, be to, didina senų žmonių globos ir paramos poreikius.• Gyvenamojo ploto stoka riboja užimtumą – verslo ar darbo namuose galimybes bei teritorinį darbo jėgos mobilumą.
• Statistiškai neapskaičiuota, kiek žmonių gyvena lūšnose, kanalizacijos šuliniuose, rūsiuose, laiptinėse, sąvąrtynuose ir pan.; tai neparodo tikrojo būsto ir skurdo problemos masto.3.5. Kitos priežastys
Tokių skurdo ir atskirties faktorių, kaip šeimos institucijos irimas, alkoholizmas ir narkomanija, tendencijos nėra palankios skurdo mažinimo politikos kotekste.4. Parama labiausiai skurstantiems žmonėms4.1. Vaikai
Našlaičių ir beglobių vaikų integracija į šeimas politika. Šios politikos įgyvendinimas susideda iš dviejų komponentų:• Našlaičių ar beglobių vaikų integracija į šeimą. Šis komponentas naikina vaiko atskirties nuo šeimos bei iš to kylančio skurdo riziką ir turėtų suteikti jam normalias auklėjimo bei integracijos į visuomemę sąlygas. • Vaikoglobos pašalpa, mokoma globėjams ( 4 MGL).
4.2. Bedarbiai ir jų šeimos
Šioje skurdo mažinimo strategijos dalyje suplaktos dvi problemos – užimtumo ir socialinės paramos. Be abejo, jos abi svarbios. Tačiau bedarbių šeimos, kaip ir gausios šeimos, skurdo mažinimo strategijoje turėtų būti traktuojamos kaip skurstančios šeimos, kurių nuo skurdo negelbsti bedarbio pašalpa. Svarbu didinti visų gyventojų užimtumą ir tokiu keliu įveikti skurdą.
4.3. Senatvės ir invalidumo pensininkai
Pensininkai tik kiek dažniau negu vidutiniškai atsiduria žemiau santykinio skurdo ribos. Gaunantys senatvės ir invalidumo socialinio draudimo pensijas žmonės yra virš santykinio skurdo ribos. Žemiau jos pagal pensijų lygį yra gaunantys kitas socialinio draudimo pensijų rūšis asmenys bei šalpos pensininkai. Tačiau nereikėtų sulyginti dirbusius su nedirbusiais, mokėjusius socialinio draudimo įmokas su gyvenusiais iš socialinių išmokų.
4.4. Kiti asmenys
Smulkieji žemdirbiai. Jų skurdo problema sumenkinta iki jų perėjimo nuovieno sklypo kaime ant kito mieste. Nuvarymo nuo dirbamos žemės, kurios nuosavybės įforminimas kartais atrodo per brangus, o išėjus ateitis – miglota, klausimas netgi nekeliamas.Kolektyvinių sodų gyventojai. Gyvenantys rūsiuose, laiptinėse, kanalizacijos šuliniuose žmonės vargu ar laukia, kol jiems ims tiekti karštą vandenį. Būsto problema – viena sunkiausių. Valstybė lyg ir turėtų pinigų lengvatiniams kreditams paremti, bet trūksta privačių lėšų.
Gatvės vaikai, valkatos, benamiai, buvę kaliniai, prostitutės, narkomanai, alkoholokai, čigonai ir kt. – padarinys, jeigu nėra bandoma jų integruoti ar reintegruoti į visuomenę. Šiam atvejui yra skiriamos dvi pagrindinės skurdo įveikimo priemonės:• Užimtumo programos• Prevencija.5. Viešosios politikos priemonių efektai ir rezultataiViešosios politikos priemonių efektyvumą ir rezultatyvumą buvo bandoma įvertinti 2001 m. atliekant ekspertų apklausą. Politikai buvo kritiškiausi dėl skurdo mažinimo priemonių, vykdytojai – nuosaikiausi.Buvo pateikta skurdo mažinimo strategijos įgyvendinimai. Juos pateikė Finansų ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Aplinkos ministerija, Žemės ūkio ministerija, Teisingumo ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija bei Socialinės apsaugos ir darbo mnisterija.Finansų ministerija prie skurdą mažinančių priemonių priskyrė 9% pridėtinės vertės mokesčio už šilumos energiją lengvatinį tarifą. Kadangi jis taikomas ir turtingiems asmenims, tai gali būti traktuojamas ir kaip turto didinimo priemonė, nes turtingesni turi didesnius butus, vadinasi, jiems atitenka didesnė lengvatos sumaVidaus reikalų ministerija pateikė naujų darbo vietų kūrimo perspektyvą pagal vykdomą PHARE 2000 Ekonomikos ir socialinės sanglaudos programą, skirtą smulkiesiems ir vidutiniems verslininkams trijuose regionuose.Sveikatos apsaugos ministerija pateikė tik vieną – pirminės sveikatos priežiūros ugdymo kaimiškose savivaldybėse programa. Aplinkos minsterija siūlo įgyvendinti Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo nuostatas. Jeigu ji pagreitintū šį procesą, būtų padaryta gera pažanga.Žemės ūkio ministerija siūlo spręsti skurdo kaime problemą didinant ūkių pajamingą. Kryptis labai gera, tačiau ne visos priemonės prieinamos kiekvienam kaimo žmogui.Teisingumo minsterija puikiai supranta, kad skurstantys žmonės turi gauti teisinę pagalbą paslaugas nemokamai, kitaip negaletų įgyvendinti savo teisių.Švietimo ir mokslo ministerija visas pastangas deda žinių prieinamumui gerinti.Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pateikė beveik visą savo veiklos spektrą – daugiau kaip 60 veikiančių ir planuojamų priemonių.Analizuojant įgyvendinimas ir numatomas priemones, galima pastebėti požymių, kad keičiasi skurdo mažinimo politikos orientacija nuo pasyvių prie aktyvių priemonių, tačiau tai vyksta labai lėtai ir prieštaringai, kartais priimami sprendimai, mažinantys gyventojų ekonominį aktyvumą, neskatinantys savivaldybių, verslo sektoriaus, paramos ir labdaros bei kitų nevyriausybinių organizacijų įsitraukti į kovą su skurdu.