Sistemos “ Žmogus ir biosfera “ globalinės problemos

Įvadas

Visi žinome: Žemė – žmonių planeta. Taip, nors joje gausu įvairiausių augalų ir gyvūnų, žmogus, kaip protaujanti būtybė, užima išskirtinę vietą. Galima sakyti, jog žmogus valdo Žemę, t.y. jis – Žemės šeimininkas( Ruzgus, 1998).
Žmogaus būtis skiriasi nuo kitų gyvų būtybių egzistavimo tuo, kad jo poveikis gyvenamajai aplinkai nedidina biosferos organizuotumo, pastovumo ir vientisumo. Kitaip tariant, žmonių sociumas, kaip darbo organizmas, neveikia teigiamai kokybinių biosferos charakteristikų. Bent taip buvo dažniausiai iki šiol. Biosferos, kaip visumos, ir sociumo, kaip dalies, tarpusavio santykiai dėl sociumo raaidos mainosi. Tai reiškia, kad planetoje keičiasi ekologinė situacija (http://www.zpasaulis.lt/archyvas/2003/8/pm.html).
Mokslinikai teigia, jog dauguma šalių, iškopusios iš ekonominės duobės, įkris į kitą, gilesnę ekologinę duobę. Ekologija gali tapti svarbiausia pasauline problema. Jeigu neišspręsime ekologinių problemų, ekonominiai pasiekimai taps beprasmiški.
Nors daug kalbama ir rašoma apie oro, vandens, dirvožemio užterštumą ir liūdnas to pasekmes, didėjantį genetinį pavojų, pastebime, jog mažai kas keičiasi, nes žmonės dar negriūva gatvėse! O ligų kaltininkai lieka nežinomi (Ruzgus, 1998).
Žmonija egzistuoja aplinkoje, su kuria tiesiogiai ir netiesiogiai santykiauja. Sparčiai plintant žmmogaus ūkinei veiklai, buvo nepaprastai nuniokota gamta, labai padidėjo aplinkos užterštumo mastai, dėl to sutriko ekologinės sistemos “žmogus – gyvoji gamta” pusiausvyra. Žmogus veikė gamtą jau nuo seniausių laikų, kai pradėjo naudoti primityviausius darbo įrankius. Tačiau tas poveikis buvo pastebimas tik la

abai ribotoje teritorijoje – ten kur žmogus gyveno. Vystantis žmonių gamybinei veiklai, intensyvėjant žemės ūkiui ir pramonei, stiprėjant mokslo ir technikos pažangai, gilėjo prieštaravimai tarp žmonių veiklos ir gamtos (http://www.ff.vu.lt/leonardo/med_teor/20_tarsa.doc).

Erdvė, kurioje egzistuoja gyvybė, vadinama biosfera. Biosferos ribas apsprendžia fizikinės-cheminės gyvybės egzistavimo sąlygos. Pirmiausia – tai gyvybei tinkamas slėgis ir temperatūra. Be kita ko, gyviems organizmams būtinas deguonis ir CO2 ir nors minimalus drėgmės kiekis, be kurio negali vykti gyvybiniai procesai. Taigi žemėje (litosferoje) gyvybė gali egzistuoti iki 2-4 km gylio. Vandenyse (hidrosferoje) gyvybė aptinkama maždaug iki 10 km gylio. Ore (atmosferoje) gyvybės riba sąlyginė – keletas kilometrų. Tą ribą sąlygoja vis stiprėjanti Saulės UV spinduliuotė, nuo kurios kenksmingo poveikio Žemės gyvybę saugo ozono sluoksnis
( http://www.ff.vu.lt/leonardo/med_teor/20_tarsa.doc).

Kaip atrodo padėtis mūsų planetoje, panagrinėjus praėjusio amžiaus dešimtmetį?

Nuomonių appie tai spektras siekia nuo to, kad “žmonija iki šiol nieko taip nuodugniai neparengė, kaip savo žlugimo” iki nepalenkiamo optimizmo dėl žmonių civilizacijos raidos, prisitaikymo ir išgyvenimo galimybių. Tiesa tikriausiai yra kažkur per vidurį. Viename poliuje – spartus mokslo, technikos ir dalies žmonijos gyvenimo lygio kilimas, kitame – likusiųjų skurdas, badas, karai ir beviltiškumas (“Globalinės problemos”).
Daugelį pasaulio globalinių problemų, anot mokslininkų, būtų galima suskirstyti į tris didesnes grupes, t. y., ekonomines, ekologines ir socialines. Žinoma, nagrinėjant pasaulio globalines problemas pirmiausia reiktų pabrėžti, jo

og būtent šios trys sritys yra betarpiškai susietos ir nuo ekonominės pasaulio gerovės priklauso pasaulinė ekologinė situacija, o tuo pačiu žmonių socialinė padėtis. Taigi, reikia atsižvelgti į nevienodus materialinių vertybių pasiskirstymus Žemėje, veržimasį į besaikį vartojimą ir gerovę kitų sąskaita. Šie itin neigiami reiškiniai kalti dėl plėšrūniško gamtos išteklių eikvojimo ir žalos aplinkai. Antai, atsižvelgiant į politinį Šiaurės ir Pietų konfliktą irgi reikia žiūrėti nepamirštant didelių ekonominio bei gyvenimo lygio skirtumų. “Trečiojo pasaulio” šalių ekonomikos atsilikimo priežasčių kilmė nevienoda. Jų diapazonas platus: nuo kolonijinių visuomeninių formacijų pasekmių, klaidingų raidos koncepcijų, nesubalansuotos pasaulio ekonomikos tvarkos iki demografinio “sprogimo”, korupcijos ir prasto ūkininkavimo ekonomiškai silpnose šalyse. Viso to pasekmės rodo vieną kryptį: dėl jų santykinai blogėja milijonų žmonių socialinė padėtis. Žmonės stumiami į skurdą, nusikalstamumą, prostituciją, priklausomybę nuo narkotikų (“Globalinės problemos”).
Detaliau nagrinėjant pasaulio globalines problemas, pirmiausia reikia paminėti pasaulinę gyventojų skaičiaus didėjimo problemą ir su tuo susijusius maisto trūkumą, sveikatos priežiūros stoką, išsilavinimo stoką, o tuo pačiu bedarbystės augimą ir skurdą. Išeitis – visuomenės švietimas, mokslo pažanga, ypač fundamentinių mokslų, biologijos, genetikos, chemijos ir medicinos (http://ausis.gf.vu.lt/mg/nr/2001/03/3vaid.html).
Antra, energijos gamyba ir jos vartojimas. Iki šiol plačiausiai paplitęs energijos gamybos būdas – deginant akmens anglis, naftą, dujas ir kitas degiąsias medžiagas. Tačiau tų medžiagų ištekliai yra baigtiniai, be to, jas deginant iš
šsiskiria anglies dioksidas, galintis sukelti jau pavojingus globalinius klimato pakitimus. Kita alternatyva – branduolinė energija, tačiau tada iškyla jos saugumo ir radioaktyviųjų atliekų problemos. Dar yra atsinaujinantieji energijos šaltiniai – saulės, vėjo, vandens ir t.t., tačiau paprastai jų pagaminta energija būna brangesnė, atsiranda jos saugojimo ir transportavimo sunkumų. Išeitis – apskritai didinti energijos gamybos efektyvumą ir našumą, diegti energiją taupančias technologijas, ieškoti kokybiškai naujų energijos šaltinių, pvz., sukurti valdomą termobranduolinę sintezę, t.y. priversti vandenilinę bombą sprogti lėtai, kontroliuojamai (http://ausis.gf.vu.lt/mg/nr/2001/03/3vaid.html).
Trečia, naujų medžiagų kūrimas ir vartojimas. Tačiau čia iškyla išteklių, žaliavų stygiaus problema, dirvos, vandens bei oro teršimas ir kitos nepageidaujamos pasekmės bei grėsmės. Siekiant sušvelninti neigiamas pasekmes arba net jų išvengti, mokslininkams reikia ieškoti naujų medžiagų, pakeičiančių senąsias arba pasižyminčių geresnėmis savybėmis, kurti ekonomiškesnes technologijas, plėsti fizikos, chemijos ir matematikos tyrimus, sudarančius prielaidas taikomiesiems mokslo darbams, kurių rezultatai paprastai jau betarpiškai yra panaudojami visuomenės gyvenimo kokybei gerinti (http://ausis.gf.vu.lt/mg/nr/2001/03/3vaid.html).
Ir ketvirta – informacija, ryšiai, transportas. Čia bene svarbiausios yra “kalbos”, atotrūkio tarp poreikių ir praktinių galimybių vertinimo, griūties grėsmės. Galimas sprendimas būtų per švietimą bei mokslinius tyrimus(http://ausis.gf.vu.lt/mg/nr/2001/03/3vaid.html).

Globalinės problemos, tiesiogiai susijusios su žmogaus socialinėmis reikmėmis ir sveikata, civilizuotas pasaulis turėtų išspręsti pirmiausia.Tikrai nebūtina išleisti daug pinigų, kad suprasti, jog kai kurios šalys gyvena nusivylime ir nelaimėse (Laužadis, 2000).
Apie 1,
,2 mlrd. žmonių visame pasaulyje kovoja, kad galėtų išgyventi su 1 JAV dolerio ar mažesnėmis pajamomis per dieną. 1,2 mlrd. žmonių trūksta švaraus geriamojo vandenio ir 2,9 mlrd. neturi pakankamų sanitarinių sąlygų (http://www.zalieji.lt/temos/Veikla/aktualijos).
Apie 150 mln. vaikų kasdien badauja ir daugiau kaip 10 mln. vaikų iki 5 amžiaus metų mirė vien tik per 2001 metus nuo bado ir ligų. Mažiausiai 150 mln. žmonių yra bedarbiai ir apie 900 mln. yra “nepakankamai įdarbinti” – uždirbantys labai mažai per ilgas ir sekinančias darbo valandas (http://www.zalieji.lt/temos/Veikla/aktualijos).
Globalizacijos procesas dar padidina tikimybę, kad jau ir taip modernios technologijos pagilins nelygybę tarp turtingų, galingų Vakarų ir likusio pasaulio. Skurdas ir nepritekliai netiesiogiai priveda prie neapykantos. Žmonės, kurių viltys ir siekiai sužlugdyti, nepasitenkinimas vis auga, daug greičiau pasiduoda ekstremizmo idėjų propagandai ir vilionėms. Ypač tai aktualu didėjančioms jaunimo gretoms, kurių ateities perspektyvos yra niūrios. Jaunimas iki 15 metų sudaro apie 34 procentai besivystančių šalių gyventojų (http://www.zalieji.lt/temos/Veikla/aktualijos).
Vietoj papildomų 100 mlrd. dolerių, skirtų karinei akcijai, būtų galima padaryti.
Jungtinės Amerikos valstijos ir kitos pramoninės valstybės turėtų pradėti globalinį “Maršalo planą”, kad suteikti kiekvienam žmogui žemėje padorų pragyvenimo lygį. Mes jau galime išgirsti verksmus žmonių, įtikinėjančių, kad toks globalinis planas kainuotų “per daug.” Tačiau pažvelkime į skaičius. JAV pirminės reakcijos į terorizmą ir Afganistano operacijos kaštai išaugo iki dešimčių milijardų dolerių, papildydami jau esamą gynybos biudžetą, siekiantį 342,7 milijardus JAV dolerių (http://www.zalieji.lt/temos/Veikla/aktualijos).
Tarkime, kad Jungtinės Tautos papildomai išleis apie 100 milijardų dolerių karinėms operacijoms per ateinančius 12 mėnesių. Pagalvokime, ką mes galėtume nupirkt už tuos pačius 100 milijardų, doleris už dolerį, kad sumažinti žmonių kančias pasaulyje?
1998 m. Jungtinių tautų “Vystymosi programos” ataskaitoje paskaičiuoti metiniai kaštai, kurių reikėtų užtikrinti esminėms socialinėms reikmėms visose besivystančiose pasaulio šalyse:
– 9 mlrd. dolerių galėtų suteikti vandenį ir sanitarines sąlygas visiems;
-12 mlrd. dolerių galėtų padengti su vaisingumo sveikata susijusias išlaidas visoms moterims;
-13 mlrd. dolerių galėtų duoti kiekvienam asmeniui Žemėje elementarią sveikatos priežiūrą ir mitybą;
-6 mlrd. dolerių galėtų suteikti pradinį išsilavinimą visiems.
Šios sumos yra realios, bet jos yra tik dalis iš tų milijardų dolerių, kurie jau išleidžiami. Šios socialinės ir sveikatos išlaidos nublanksta prieš tas, kurias visos tautos išleidžia karui ir kariuomenei – tai yra apie 780 mlrd. dolerių kasmet (http://www.zalieji.lt/temos/Veikla/aktualijos).

Žmogus ir biosfera – MAB
(Man and Biosphere)

Siekiant biologinės įvairovės išsaugojimo ir nuoseklaus gamtinių išteklių naudojimo, tarpusavio sąveikos tarp žmogaus ir gamtos gerinimo, UNESCO inicijavo programą “žmogus ir biosfera” (MAB), kurios tikslas – padėti sukurti mokslinį pagrindą imantis šių problemų sprendimo. MAB skatina tarpdisciplininius tyrimus, galimybių ugdymą, siekia prisidėti ne tik prie geresnio gamtos, pasaulinės kaitos suvokimo, bet ir didesnio mokslo ir mokslininkų įtraukimo į sprendimų priėmimo procesą, siekiant racionalaus biologinės įvairovės naudojimo.
Šiuo metu UNESCO MAB programoje dalyvauja 144 šalių nacionaliniai MAB komitetai. Lietuvos nacionaliniam MAB komitetui, sėkmingai veikiančiam jau 15 metų ir ženkliai prisidėjusiam prie bendro MAB programos vystymosi bei šios sferos problemų sprendimo Lietuvoje, vadovauja akademikas prof. habil. dr. Leonardas Kairiūkštis.
Kasmet MAB skelbia jaunųjų mokslininkų konkursą UNESCO MAB Jaunųjų Mokslininkų Apdovanojimams gauti. Šiam apdovanojimui 2003 metams Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija, remdamasi Lietuvos nacionalinio MAB komiteto rekomendacija, pateikė Lietuvos miškininkystės instituto mokslininkės Astos Abraitienės kandidatūrą.
Viena svarbiausių MAB veiklos sričių yra Pasaulinis biosferos rezervatų tinklas. Šiuo metu šios programos rėmuose jau apie 400 vietovių beveik 100 valstybių buvo paskelbtos biosferos rezervatais. Praktika parodė, kad integruota žemės, vandens ir biologinės įvairovės tvarkymo, įtraukiant vietinius gyventojus, strategija rezervatuose gerina gamtos apsaugą ir nuoseklų, efektyvų resursų panaudojimą. Tai skatina toliau plėsti Pasaulio biosferos rezervatų tinklą. Aplinkos valdymo strategija biosferos rezervatuose galėtų būti pavyzdžiu kuriant nacionalines gamtosaugos programas. MAB akcentuoja, kad dėmesį reikėtų skirti institucinių ir individualių gebėjimų stiprinimui, mokslinio pagrindo, standartų kūrimui, ekologinio turizmo, kitų nuoseklaus resursų panaudojimo būdų skatinimui, stebėjimo ir analizės duomenų kaupimo ir informacijos sklaidos mechanizmų kūrimui.
Lietuvos nacionalinis MAB komitetas tarptautiniam MAB komitetui 2003 metais Naujų biosferos rezervatų konkursui parengė ir ketina teikti Žuvinto rezervato kandidatūrą.( http://www.unesco.lt/?page=374).

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Globalinės problemos 1998. Briedis. psl. 4 – 5; 8.
2. Ruzgus R. 1998 . Žemė visų viena. Kaunas. 5 psl.
3. Laužadis Š. 2000. Ekologija ir etnologija. Utena. 106 psl.

Puslapiai internete:
4. http://www.zpasaulis.lt/archyvas/2003/8/pm.html.
5. http://www.ff.vu.lt/leonardo/med_teor/20_tarsa.doc.
6. http://ausis.gf.vu.lt/mg/nr/2001/03/3vaid.html.
7. http://www.zalieji.lt/temos/Veikla/aktualijos.
8. http://www.unesco.lt/?page=374)

Leave a Comment