TURINYS
?VADAS……………………………………………………………………………………………………………………………..31. ORO TARA……………………………………………………………………………………………………………42. ORO TAROS PREVENCIJA IR KONTROL?…………………………………………………………..63. ORO VALYMO TECHNOLOGIJOS…………………………………………………………………………10IVADOS………………………………………………………………………………………………………………………….14LITERAT?ROS SARAAS………………………………………………………………………………………………..15?VADASViena i didiausi? i? laik? aplinkosaugos problem? yra oro tara. Oro tara tai tam tikri imetamieji teralai, kurie arba vieni, arba d?l chemin?s reakcijos neigiamai veikia aplink?. Oro taros problemas Lietuvoje sprendia aplinkosaugos, sveikatos apsaugos ministerijos. Jos nustato kokius ir kiek teral? galima imesti aplink?. ?mon?s, kurios teria aplinka turi ?sidiegti oro valymo technologijas, kurios utikrins, kad ileidiami teralai ? atmosfer? neviyt? teis?s aktuose nustatyt? norm?.
Darbo tikslas: Susipainti su oro taros prevencija ir valymo metodais
Darbo udaviniai:1. Suinoti kas yra oro tara.2. Susipainti su oro valymo prevencija ir kontrole3. Susipainti su oro valymo metodais1. ORO TARAOro tara tai tam tikri imetamieji teralai, kurie arba vieni, arba d?l chemin?s reakcijos neigiamai veikia aplink?. Oro teralus galima suskirstyti ? pirminius ir antrinius. Pirminiai teralai ? aplink? imetami tiesiogiai. Tai sieros ir azoto oksidai, anglies monoksidas ir dioksidas ir kiti. Tuo tarpu antriniai teralai susidaro i pirmini? jiems reaguojant tarpusavyje ar su aplinkoje esan?iomis mediagomis.Pagrindiniai pirminiai teralai: Sieros dioksidas – imetamas isiverus vulkanams ir ?vairi? industrini? proces? metu. Sieros dioksidas taip pat susidaro deginant sieros jungini? turin?i? angl? arba naft?. Imestas ? atmosfer? ir sureagav?s su kitom mediagom sieros dioksidas sukelia reikin?, inom? kaip r?gtusis lietus. Azoto dioksidas – dujos, susidaran?ios degimo metu. Anglies monoksidas – bekvap?s, bespalv?s, itin toksikos dujos, susidaran?ios degimo metu. Anglies dvideginis – degimo metu susidaran?ios dujos. Lakieji organiniai junginiai. Kietosios dalel?s. Chloro ir fluoro karbonatiniai junginiai – dujos, ardan?ios ozono sluoksn?. Radioaktyvios mediagos – isiskiria branduolini? sprogim?, atomini? elektrini? avarij? metu.Antriniai – jie susidaro ore reaguojant pirminiams teralams su nat?raliais oro komponentais arba pirmini? teral? tarpusavio s?veikos d?ka. Jie susiformuoja.SO3, HNO3, H2SO4, H2O2. [1]Pagrindinis oro teros altinis nuo XVIII a., iki XX a., pr. – ikastinio kuro degimas, o nuo XX a., didiausi? miest? or? ter? sudaro naftos produkt?, ypa? benzino ir dyzelinio kuro d?mai. Degant kurui ? aplink? isiskiria anglies monoksidas (80%), angliavandeniliai (15%), azoto oksidas (5%), nedideli kiekiai vino ir kit? nuoding? mediag?. [2]
1 pav. Oro taros altiniai [2 ]
I 1. paveikslo matome, jog daugiausiai or? teria transportas jis sudaro net 51% visos oro taros. D?l ios prieasties ES kelia vis didesnius reikalavimus transportui d?l imetam? teral? ? or? mainimo. [1]Oro tara tai tam tikri imetamieji teralai, kurie arba vieni, arba d?l chemin?s reakcijos neigiamai veikia aplink?. Pagrindinis oro teros altinis nuo XVIII a., iki XX a., pr., buvo ikastinio kuro degimas, o nuo XX a., didiausi? miest? or? ter? sudaro naftos produkt?, ypa? benzino ir dyzelinio kuro d?mai. Degant kurui ? aplink? isiskiria anglies monoksidas (80%), angliavandeniliai (15%), azoto oksidas (5%), nedideli kiekiai vino ir kit? nuoding? mediag?.2. ORO TAROS PREVENCIJA IR KONTROL?Oro taros prevencija reikalinga norint ukirsti kel? vis did?jan?iai oro tarai, kuri yra pavojinga visai monijai ir aplinkai kurioje gyvename.Tarptautiniu mastu iaur?s Amerikoje ir Europoje oro tara reguliuojama Jungtini? Taut? Tolim?j? tarpvalstybini? oro teral? perna? konvencijos, priimtos 1979 metais. [3 ]Jos aplinkosaugin?s politikos tikslas – pasiekti priimtinus oro kokyb?s lygius, kurie neturi neigiamo poveikio arba nekelia gr?sm?s aplinkai ir ogaus sveikatai.Vienodi standartai taikomi visoje Europos S?jungoje, su viena ilyga konkre?i? teritorij? aplinkos oro apsaugos normas gali reglamentuoti nacionalin? teisin? baz?. Oro kokyb? turi b?ti utikrinta steb?senos, kontrol?s ir oro taros prevencijos pagalba. Lietuva diegia Europos S?jungos oro kokyb?s standartus ir reikalavimus, buvo ?gyvendinti oro kokyb?s valdymo sistemos sri?i? pakeitimai: [4 ] ES aplinkos oro vertinime (teralus, ribines vertes, pavojaus slenks?ius ir kita) Aplinkos oro steb?senos sistemoje Modeliavime kaip oro kokyb?s valdymo priemon?je Oro taros mainimo program? principus ir reikalavimus S?sajas su aplinkosaugini? leidim? idavimu ir poveikio aplinkai vertinimu Informacijos sraut? ir main? srityje Lietuvoje oro tar? kontroliuoja aplinkos ministerija ir Sveikatos apsaugos ministerija. Jos nustato leistin? bendr? i stacionari? taros altini? imetam? teral? kiek? visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ir kiekvienoje apskrityje. Bendra leidiama teral? koencentracija yra nurodyta 1. lentel?je. Norint utikrinti, kad neb?t? paeidiamos nustatytos taros normos aplinkos ministerija ar jos ?galiota institucija atlieka oro kokyb?s matavimus nustytose vietose arba epizodikai ima bandymus. Nuolatin? oro kokyb?s kontrol? privaloma aglomeracijose ir zonose, kur utertumo lygiai virija arba gali viryti ribines utertumo vertes. [5 ]
1. lentel? Aplinkos oro utertumo normos [6 ]Teralas Vidurkinimo laikas Ribin? vert? g/m Leisti- nas nukry- pimo dydisSO2 1 val. 350 (24k.) 150 g/mSO2 24 val. 125 (3k.) –SO2 1 m., 1/2 m. 20 E –NO2 1 val. 200 (18 k.) 50%NO2 1 m. 40 50%NOx 1 m. 30 A –KD10 24 val. 50 (35 k.) 50%KD10 1 m. 40 20%KD2,5 1 m. vinas 1 m. 0.5 100%CO 8 val. 10 mg/m 6 mg/mBenze- nas 1 m. 5 5 g/m
Jei pastebimas 1. lentel?je nurodyt? teral? padid?jimas savivaldyb?s vykdomoji institucija turi teis? priimti sprendim? d?l transporto priemoni? eismo laikino apribojimo arba udraudimo tam tikroje savivaldyb?s teritorijoje. Aplinkos apsaugos valstybin?s kontrol?s institucijos apie susidariusias nepalankias teral? isisklaidymo s?lygas arba apie tai, kad virijamos ribin?s utertumo vert?s ar pavojaus slenks?iai, taip pat apie tai, kad pasibaig? nepalankios teral? isisklaidymo s?lygos arba kad nebevirijamos ribin?s utertumo vert?s ar pavojaus slenks?iai, nedelsdamos informuoja atitinkamos savivaldyb?s vykdom?j? institucij?. Sprendim? d?l transporto priemoni? eismo laikino apribojimo arba udraudimo tam tikroje savivaldyb?s teritorijoje savivaldyb?s vykdomoji institucija priima gavusi aplinkos apsaugos valstybin?s kontrol?s institucijos informacij? apie susidariusias nepalankias teral? isisklaidymo s?lygas arba apie tai, kad virijamos ribin?s utertumo vert?s ar pavojaus slenks?iai. Savivaldyb?s vykdomosios institucijos sprendimas d?l transporto priemoni? eismo laikino apribojimo arba udraudimo tam tikroje savivaldyb?s teritorijoje skelbiamas vietin?je spaudoje ir ?sigalioja kit? dien? po jo paskelbimo arba kit? dien? po oficialaus informacinio praneimo vietin?je spaudoje apie savivaldyb?s vykdomosios institucijos sprendimo d?l transporto priemoni? eismo laikino apribojimo arba udraudimo tam tikroje savivaldyb?s teritorijoje pri?mim? ir viso sprendimo paskelbimo savivaldyb?s interneto tinklalapyje, jeigu pa?iame sprendime nenustatyta v?lesn? jo ?sigaliojimo data. Savivaldyb?s vykdomoji institucija, gavusi aplinkos apsaugos valstybin?s …kontrol?s institucijos informacij? apie tai, kad pasibaig? nepalankios teral? isisklaidymo s?lygos arba kad nebevirijamos ribin?s utertumo vert?s ar pavojaus slenks?iai, priima sprendim? panaikinti sprendim? tam tikroje savivaldyb?s teritorijoje laikinai apriboti arba udrausti transporto priemoni? eism?. Savivaldyb?s vykdomosios institucijos sprendimas skelbiamas vietin?je spaudoje ir ?sigalioja kit? dien? po jo paskelbimo arba kit? dien? po oficialaus informacinio praneimo vietin?je spaudoje apie savivaldyb?s vykdomosios institucijos sprendimo panaikinti sprendim? d?l transporto priemoni? eismo laikino apribojimo arba udraudimo tam tikroje savivaldyb?s teritorijoje pri?mim? ir viso sprendimo paskelbimo savivaldyb?s interneto svetain?je, jeigu pa?iame sprendime nenustatyta v?lesn? jo ?sigaliojimo data. [5]
Norint ivengti oro teral? koecentracijos leistinos normos viryjim? aplinkos apsaugos valstybin?s kontrol?s institucijos informuoja apie susidariusias arba pasibaigusias nepalankias teral? isisklaidymo s?lygas, stacionari? taros altini? naudotojus, patenkan?ius ? teritorij?, kurioje susidar? nepalankios teral? isisklaidymo s?lygos.Aplinkos apsaugos institucijos tai pat kontroliuoja ?mones terian?ias ora. Ora tenian?ios ?mon?s t?ri t?r?ti reikiamus oro taros leidimus kurios iduoda aplinkos ministerija. Ji nustato leidiamus imesti ? aplinkos or? i stacionari? taros altini? teral? kiekius pagal naudojam? technologini? ?rengini? paj?gumus ir kitas su aplinkos oro taros reguliavimu susijusias s?lygas. Aplinkos apsaugos institucijos kontroliuoja taros leidim? skirimo tvark?.Pirmenyb? leidimui gauti turi:1) asmenys, gaminantys energij? gyvenamosioms patalpoms, sveikatos priei?ros ?staigoms, taip pat slaugos, vaik? ugdymo ir mokymo ?staigoms;2) asmenys, kuri? ?kin?s veiklos metu imetam? teral? kiekis ir energijos poreikiai, tenkantys vienam tos pa?ios r?ies gaminiui, yra maiausi. [5]?mon?s gauvusios taros leidimus gali juos parduoti biroje ir u tai gautus pinigus turi investuoti ? oro taros mainim?, taikant naujasnias technologijas. Tokiu b?du yra ?mon?s yra skatinamos mainti teral? imetim? ? aplink?. Tokiu b?du ?mon?s yra suinteresuotos atnaujinti naudojamas techologijas.Oro tara kontroliuoja aplinkos ministerija, sveikatos apsaugos ministerija. Jos nustato galim? imetam? teral? kiek?. Norint utikrinti, kad neb?t? paeidiamos nustatytos taros normos aplinkos ministerija ar jos ?galiota institucija atlieka oro kokyb?s matavimus nustytose vietose arba epizodikai ima bandymus. Aplinkos ministerija kontroliuoja aplinkos or? tenian?i? ?moni? veikla. ?mon?s terian?ios ora turi ?sigyti taros leidimus, kuriuose yra nurodyti teralai ir j? kiekiai kuriuos ?mon? gali ileisti ? aplink?. ?mon? sumainos teral? imetim? gali parduoti iuos leidimus ir u juo gautus pinigus tiri panaudoti kei?iant technologijas kurios maiau teria aplink?.3. ORO VALYMO TECHNOLOGIJOSOro valymo technologijos yra pagr?stos tuo, kad ? aplinkos ora b?t? imetama kuo maiau teral?. ?mon?se, kuriose teral? koecentracija yra per didel?, kad b?t? galima juos ileisti i atmosfer? turi ?diegti oro valymo technologijas, kurios utikrintu, kad ? atmosfer? nepatekt? draudiama teral? kiekis.2 pav. Pagrindiniai uterto oro valymo metodai. [7]2. paveiksle yra pateikti pagrindiniai oro valymo metodai. Kiekvienas i ivardint? metod? skiriasi ivalymo laipsniu, grei?iu ir sanaudomis. Tod?l kiekviena ?mon? turi nuspr?sti koks metodas bus ?monei naudingiausias. Toliau aptarsime kiekvien? metod? atskirai.
Filtrai Filtrai labiausiai paplit?s yra rankovinis filtras, kuris yra komplektas mediagini? filtr? su ?vairiais ang? dydiais. Oras eina per filtr?, o dalel?s, didesn?s nei angos, lieka. Dar gali b?ti tinkleliniai arba pluotiniai filtrai. [7]
Dr?gni skruberiaiDr?gni skruberiai tai technologija, kai yra purkiamas vanduo ar kitas tirpalas kad i imetam? duj? paalint? dulkes. Kai dulk?s arba dalel?s sulampa, jos ?gauna mas? ir veikiamos gravitacin?s j?gos ikrenta ? surinkimo talp?. Kai kuriais dr?gnais skruberiais gali b?ti paalinami tokie dujiniai komponentai, kaip chloro, sieros junginiai bei azoto junginiai purkiant reaguojant? tirpal?, tok?, kaip kaustin? soda (NaOH). [7] Elektrostatiniai nusodintuvaiElektrostatiniai nusodintuvai i ?ranga sukuria elektrin? lauk? imetamom dujom. ?krova, perduota dalel?ms priver?ia jas sudaryti konglomeratus su kitomis dalel?mis ir dalel?s nus?da arba nukreipiamos ? filtrus. [7]HidrociklonaiHidrociklonai i ?ranga priver?ia dujas dideliu grei?iu pakilti ? spiralin?s kameros vir?. Duj? verpetai krinta emyn kamera. Atsirandan?ios rotacin?s j?gos priver?ia daleles migruoti lauk i kameros. Kameros apa?ioje duj? srautas tiesiai kyla per kameros centr?, ta?iau dalel?s yra per sunkios, kad pakilti auktyn su dujomis ir lieka kameros apa?ioje. Hidrociklonai yra labai efektyv?s alinant kiet?sias daleles. [7]Adsorbcija aktyvuota anglimiAnglies adsorbcija yra labiausiai paplit?s valymo metodas valyti organinius teralus dujin?je faz?je. Adsorbcija n?ra destruktyvus metodas, ta?iau teralai lik? anglyje, daniausiai yra sunaikinami regeneruojant angl? (deginant aukta temperat?ra). Labai auktas anglies adsorbcijos efektyvumas yra daugumai organini? ir keletui neorganini? teral?. Aktyvuotos anglies sistemos dujinei fazei valyti yra jautrios dr?gmei, tod?l, jei dujose yra dr?gnumas didesnis nei 40-50 %, jas reikia idiovinti. Anglies adsorbcijos sistemos taip pat gali b?ti uteriamos biologine augmenija, dulk?mis ir neorganin?m dalel?m. Dulk?s daniausiai yra paalinamos prie naudojant anglies adsorbcij?. Biologin? augmenija gali b?ti kontroliuojama mainant dr?gnum? ir naudojant baktericidinius preparatus. [7]
KondensacijaKondensacija yra labai priimtinas metodas valyti auktos temperat?ros imetamas dujas, pavyzdiui i terminio valymo sistem?. Kondensacija yra labai paprasta technologija, kur imetamos dujos yra ataldomos iki temperat?ros, kada pageidaujamas teralas kondensuojasi ? skyst? faz? ir yra surenkamas grynas arba skysto produkto miinys. Kondensacija taip pat gali b?ti naudojama dr?gm?s pertekliui i dujin?s faz?s paalinti. Kruop?iai kontroliuojant ataldymo temperat?r?, skirtingi organiniai teralai gali b?ti paalinami skirtingose valymo faz?se. aldymas vyksta naudojant kompresorius arba leidiant dujas per alt? skyst? ar tirt? mediag?, pvz. ledin? vanden?. Kondensacijos kitas variantas yra teral? eliminavimas. ioje sistemoje dujos yra suleidiamos tiesiai ? vanden? ar kit? alt? organin? tirpal? ir teralai pereina ? skyst? faz?. [7]SudeginimasSudeginimas yra gerai aprobuota ir efektyvi organinius teralus dujin?je faz?je sunaikinanti technologija. Sudeginimas dujiniams teralams yra ymiai efektyvesnis nei skys?iui ar kietoms mediagoms, kadangi yra ymiai geresnis teral? ir ilumos pasiskirstymas… deginimo kameroje. Sudeginti galima labai didelius dujini? teral? kiekius su 99,99 % efektyvumu. Sudeginimas lengvai pakelia teral? srauto ir koncentracijos svyravimus. Dauguma organini? teral? oksiduojasi prie 100 1400 laipsni?. Galutinis sudeginimo produktas yra anglies dioksidas, anglies monoksidas ir vanduo. Dulk?s ir pelenai daniausiai yra paalinami per kamin?, prie tai perleidiant per filtrus ir skruberius. io metodo tr?kumai yra tai, kad is metodas yra brangesnis nei kitos sistemos, gali sukurti kenksmingas emisijas neteisingai eksploatuojant, reikalauja pastovios prie?i?ros. [7]Liepsnos metodas Kai kurios imetamos dujos turi pakankamai aukt? energijos vert?, kad jos gali sudegti kaip liepsna atviroje atmosferoje arba deginimo kameroje. Imetamos dujos, galin?ios liepsnoti gali susidaryti chemin?se gamyklose, liejyklose ir pan. Jei dujos yra deginamos udarose kamerose, oksidacijos energija gali b?ti paver?iama ? ilum? arba dinamin? energij?. Daugumoje ali? teis?s aktais yra draudiamas atviras duj? deginimas, kadangi paprastai tai n?ra labai efektyvu sunaikinant teralus ir tam danai prietarauja kaimynyst?je esantys gyventojai. [7 ]Katalitin? oksidacija Organini? jungini? termin? oksidacija gali vykti emesn?se temperat?rose, nei sudeginant, jei yra naudojami cheminiai katalizatoriai kad suadinti oksidacijos reakcij?. Katalitin?s oksidacijos sistemos veikia prie 200 5000 C temperat?ros. Dujos yra paduodamos ? ildymo reakcijos kamer?, ir teka vir katalitin?s mediagos, daniausiai metal? oksid?, toki? kaip titano dioksidas. Organikos oksidacija vyksta ant katalizatoriaus paviriaus, kur metal? oksidai atiduoda tr?kstam? deguon?. [7]Termin? redukcija Termin? redukcija yra prieinga terminei oksidacijai (sudeginimui). Termin? organini? mediag? redukcija vyksta prie 800 9000 C temperat?ros dalyvaujant vandeniliui. Vietoj to, kad b?t? oksiduotos, taip kaip sudeginant, organini? mediag? molekul?s yra chemikai suskaidomos.ios technologijos privalumas yra neaukta kaina ir varesn?s emisijos nei naudojant sudeginim?. [7 ]Biofiltrai Biofiltrai yra palyginti neseniai naudojami imetam? duj? valymui. Biofiltrai dujoms valyti yra labai pana?s ? biofiltrus, naudojamus vandens valymui. Dujos yra leidiamos per poring? mediag? su aktyvia mikroorganizm? populiacija. Kai teralai sueina ? kontakt? su terpe, jie yra adsorbuojami ir tada mikroorganizm? pagalba metabolizuojami. Biofiltrai yra teralus sunaikinanti technologija. Biofiltrai paprastai nepasiekia visiko teral? sunaikinimo, kaip terminiai metodai ta?iau jie gali ivalyti or? iki leidiam? lygi?. Jie yra nebrang?s ?sigyti ir eksploatuoti. Biofiltras daniausiai yra metalinis ar plastikinis konteineris, pripildytas organin?s mediagos, tokios kaip durp?s, samanos, kompostas ar medienos drol?s. Mikroorganizmai yra ?vedami ? organin? mediag? ir jiems yra sudaromos palankios augimui s?lygos. Turi praeiti aklimatizacijos periodas, per kur? mikroorganizmai prisitaiko naikinti tam tikrus teralus. Tik po to jau naudojant spaudim? per filtr? yra leidiamos utertos dujos. Danai utertos dujos turi b?ti sudr?kinamos, tam kad palaikyti reikiam? dr?gm?s kiek? organin?je mediagoje. Yra keletas biofiltr? tr?kum?. Vienas i j?, tai kad jie n?ra labai jautr?s teral? pasikeitimams dujose. Taip yra tod?l, kad mikroorganizmai negali greitai adaptuotis, kad naikinti kit? r?i? teralus arba netgi didesn? ar maesn? teral? kiek?. Taip pat biofiltruose dujos randa lengviausi? keli? per organin? mediag? filtr? ir neusilieka reaktoriuje tiek ilgai, kiek reikt? teralams sunaikinti. [7 ]
?mon?se, kuriose teral? koecentracija yra per didel?, kad b?t? galima juos ileisti i atmosfer? turi ?diegti oro valymo technologijas, kurios utikrintu, kad ? atmosfer? nepatekt? draudiamas teral? kiekis. Pagrindiniai oro valymo metodai tai: dr?gni skruberiai, filtrai, elektrostatiniai nusodintuvai, hidrociklonai, adsorbcija aktyvuota anglimi, k…ondensacija, sudeginimas, liepsnos metodas, katalitin? oksidacija, termin? redukcija, biofiltrai. Kiekvienas i ivardint? metod? skiriasi ivalymo laipsniu, grei?iu ir sanaudomis. Tod?l kiekviena ?mon? turi nuspr?sti koks oro valymo metodas bus ?monei naudingiausias.IVADOSOro tara tai tam tikri imetamieji teralai, kurie arba vieni, arba d?l chemin?s reakcijos neigiamai veikia aplink?. Pagrindinis oro teros altinis nuo XVIII a., iki XX a., pr., buvo ikastinio kuro deginimas, o nuo XX a., didiausi? miest? or? ter? sudaro naftos produkt?, ypa? benzino ir dyzelinio kuro d?mai. Degant kurui ? aplink? isiskiria anglies monoksidas (80%), angliavandeniliai (15%), azoto oksidas (5%), nedideli kiekiai vino ir kit? nuoding? mediag?.Oro tara kontroliuoja aplinkos ministerija, sveikatos apsaugos ministerija. Jos nustato galim? imetam? teral? kiek?. Norint utikrinti, kad neb?t? paeidiamos nustatytos taros normos aplinkos ministerija ar jos ?galiota institucija atlieka oro kokyb?s matavimus nustytose vietose arba epizodikai ima bandymus. Aplinkos ministerija kontroliuoja aplinkos or? tenian?i? ?moni? veikla. ?mon?s terian?ios ora turi ?sigyti taros leidimus, kuriuose yra nurodyti teralai ir j? kiekiai kuriuos ?mon? gali ileisti ? aplink?. ?mon? sumainos teral? imetim? gali parduoti iuos leidimus ir u juo gautus pinigus tiri panaudoti kei?iant technologijas kurios maiau teria aplink?. ?mon?se, kuriose teral? koecentracija yra per didel?, kad b?t? galima juos ileisti i atmosfer? turi ?diegti oro valymo technologijas, kurios utikrintu, kad ? atmosfer? pateks nedraudiamas teral? kiekis. Pagrindin?s tai: dr?gni skruberiai, filtrai, elektrostatiniai nusodintuvai, hidrociklonai, adsorbcija aktyvuota anglimi, kondensacija, sudeginimas, liepsnos metodas, katalitin? oksidacija, termin? redukcija, biofiltrai. Kiekvienas i ivardint? metod? skiriasi ivalymo laipsniu, grei?iu ir sanaudomis. Tod?l kiekviena ?mon? turi nuspr?sti koks oro valymo metodas bus ?monei naudingiausias.LITERT?ROS SARAAS
1. Oro tara. Prieiga per internet? 2012-10-28 < http://lt.wikipedia.org/wiki/Oro_tara >2 ORAS, JO TARSA IR APSAUGA. Prieiga per internet? 2012-10-28< http://www.scritube.com/limba/lituaniana/ORAS-JO-TARA-IR-APSAUGA185231824.php >3. Aplinkos ministerija. Prieiga per internet? 2012-10-28< www.am.lt/VI/files/0.396071001264770708.doc >4. VEIKLOS ATASKAITA – Sveikatos apsaugos ministerija. Prieiga per internet? 2012-10-28< http://vsc.sam.lt/pub/imagelib/file/oro.pdf >5. Aplinkos oro apsaugos ?statymas. Prieiga per internet? 2012-10-28< http://www.istatymas.lt/istatymai/aplinkos_oro_apsaugos_istatymas.htm >6. Oras – Aplinkos apsaugos agent?ra Prieiga per internet? 2012-10-28< http://oras.gamta.lt/cms/index?rubricId=260ccbe8-5401-4f3b-adb1-b4ab1b9aa2b5 >7. LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBA. PRIE APLINKOS MINISTERIJOS. U?TERT? TERITORIJ? VALYMO METOD?. AP?VALGA. ATASKAITA. Prieiga per internet? 2012-10-28< http://www.lgt.lt/uploads/1266669626_Uzterstu_teritoriju_valymo_metodai.pdf >