Mazeikiu miesto gamtine aplinka

T U R I N Y S

ĮVADAS.............................. 2
I. GAMTINĖS APLINKOS ANALIZĖ......................... 4
1. Bendra apžvalga.............................. 4
2. Rajono UTM (10×10 km) kvadratų gamtinis – geografinis apibūdinimas... 6
II. INFRASTRUKTŪRA.............................. 12
3. Transporto infrastruktūros plėtra......................... 13
4. Vandens tiekimas ir nuotekų surinkimas bei valymas.............. 14
5. Šilumos gamyba ir tiekimas............................ 16
6. Elektros energijos gamyba ir tiekimo infrastruktūra............... 17
7. Ryšiai, telekomunikacijos, informacinės technologijos............. 18
8. Vietos infrastruktūra ir gamtos išteklių apsauga................. 18
9. Privalumų, trūkumų, galimybių ir pavojų analizė................. 19
III. KULTŪROS PAVELDAS.............................. 22
11. Kultūrinė veikla.............................. 24
11.1. Savivaldybės kultūros centrai ir namai................. 24
11.2. Viešoji biblioteka............................ 27
11.3. Mažeikių muziejus............................ 28
12. Saugomos teritorijos ir lankomi objektai..................... 30
12.1. Draustiniai ir gamtos paminklai..................... 30
12.2. Istorijos, archeologijos ir architektūros paminklai........... 31
IV. SOCIODEMOGRAFINĖ APLINKA......................... 33
13. Socialinė apsauga.............................. 34
13.1. Gyventojų pajamų lygis.......................... 34
13.2. Užimtumas ir darbo rinkos politika.................... 35
13.3. Biudžeto socialinės orientacijos mastas................. 36
13.4. Socialinė parama............................ 37
13.5. Socialinės paaslaugos........................... 39
13.5.1. Specialiosios socialinės paslaugos................ 43
IŠVADOS.............................. 45
PRIEDAI.............................. 48I. GAMTINĖS APLINKOS ANALIZĖ
1. Bendra apžvalga.
Mažeikių rajonas yra išsidėstęs šiaurės vakarų Lietuvoje, prie Ventos upės. Jo geografinės koordinatės: 56° 06″ ir 56° 26″ š. pl. ir 21° 59″ ir 22° 38″ r. il. Teritorija yra dviejų baltų tautų -lietuvių ir latvių – paribys. Šiaurėje Mažeikių rajonas ribojasi su Latvijos Respublika (Saldaus r.), rytuose – su Akmenės, pietryčiuose – su Telšių, pietvakariuose – su Plungės, o vakaruose – su Skuodo rajonais. Teritorijos plotas sudaro 1220,24 km2, arba 1,9% Lietuvos teritorijos.
Tolimiausias taškas vakaruose – Ventos vingiai ties Mažeikiais, Petraičių kaimas, rytuose – Kalniškių ir Pakliaugės kaimai. Šiauriausias yra Giniočių kaimas, o piečiausias – Paskuojės kaimas.

1 pav. Mažeikių raj.

2000 metų duomenimis, Mažeikių r. gyveno 69 tūkst. gyventojų. Lietuvoje – tai vienas tankiausiai gyvenamų administracinių rajonų, kur 1 km2 tenka 57 žmonės.
Mažeikiai – aštuntas pagal dydį Lietuvos miestas, vienas iš Žemaitijos centrų, išsiskiriantis išvystyta pramone ir ryškia verslo plėtra.
Kaip ir

r daugelis Lietuvos rajonų Mažeikių kraštas nepasižymi ypatingais gamtiniais ir geografiniais dariniais – kalnų slidinėjimui tinkančiais kalnais bei vandens poilsiui pritaikomais vandens telkiniais. Rajono kraštovaizdžiui būdingos lygumos, miškai, tankus upių ir kanalų tinklas. Lygumų paviršius vietomis kalvotas, ypač rytinėje rajono dalyje. Kalvų aukštis siekia nuo 5 iki 30 metrų. Rajono paviršiaus aukščiausia vieta aukščiau jūros lygio pakilusi 146,9 m (apie 1 km į pietus nuo Dagių gyvenvietės). Laižuvos apylinkių reljefas lygus, be upių, tik ribą su Latvijos Respublika žymi upė Vadakstis. Lygus reljefas yra ir Mažeikių bei Leckavos apylinkėse. Sedos apylinkių reljefas kalvotas. Židikų apylinkių reljefas šiaurėje lygus, o prieš Židikus prasideda kalvos, ir kuo toliau į pietus, tuo labiau jos įvairuoja.
Mažeikių rajonas nepasižymi vandens telkinių gausa. Jo vandens telkiniai susiformavo atslūgstant Žemaitijos didžiųjų duburių prieledyniniam baaseinui. Kraštas nėra turtingas ežerų, tačiau upių tinklas yra gana tankus ir grafiškas. Upės vagoja visą rajono teritoriją, tekėdamos šiaurės vakarų kryptimi. Per rajoną teka Venta su savo intakais. Visi rajono vandenys priklauso Ventos baseinui. Čia yra daug upelių – Varduvos ir Luobos intakų. Rajone yra tik 5 ežerai. Didžiausias ir gamtiniu požiūriu vertingiausias yra 346 ha Plinkšių ežeras. Kiti – Sedos, Medžialenkės, Maigų ir Meižių ežerai bei didesnė Raudonoji pelkė. Rajono upių ir upeliukų pakrantėse išsimėtę kapinynai ir 12 piliakalnių. Iš jų – Rimolių, Vadagių, Re
enavo, Griežės, Dapšių, Daubarių ir kt. kuriuos nuolat lanko turistai.
Rajono miškingumas yra 27,1% ir yra mažesnis už Lietuvos vidurkį (30,2%). Čia daugiausia aptinkama eglynų ir pušynų. Didžiausi miškai: 6040 ha Žalgirio – Pamarkijos miškai, 2790 ha Sedos giria, 1260 ha Mažeikių miškas. Miškuose gausu uogų, grybų. Daug medžioklės plotų ir aptvertų voljerų. Mažeikių rajonas – savitas Žemaitijos kraštas, turintis Plinkšių ir Varduvos kraštovaizdžio, Šerkšnės hidrografinį ir Šerkšnės botaninį draustinius, Ventos regioninį parką. Rajonas prisiima dalelę Kamanų draustinio.
Dirvožemiai susiformavo iš uolienų, kurias paliko ledynas arba ledyno tirpsmo vandenys. Rajone yra nemaža pelkėtų vietovių. Iš viso yra 133 įvairaus dydžio durpynai, kurių bendras plotas – net 3074 ha. Žemės ūkio naudmenų našumo balas – 38,30. Taigi dirvožemiai yra našūs ir tinka įvairioms kultūroms auginti.
Dėl prasto susisiekimo ir neišvystyto kelių tinklo atvykstantiems turistams gana sudėtinga pasiekti Mažeikių rajoną. Iki jūrų uostų – nemažas kelias: iki Klaipėdos uosto – 110 km, o iki Rygos – 150 km. Taip pat nėra ir galimybių atvykti geležinkeliu. Nors Mažeikių rajoną kerta svarbios geležinkelio linijos: Liepoja (Latvijos Respublika)–Šiauliai–Kaunas–Vilnius bei Ryga (Latvijos Respublika)–Mažeikiai–Klaipėda, jos naudojamos kroviniams gabenti. Keleivinio geležinkelio eismas nevykdomas. Artimiausios keleivinio geležinkelio stotys yra Telšiuose ir Plungėje.
Mažei.kių rajone yra veikiantis Šerkšnėnų oro uostas, užimantis 62 ha plotą. Jame yra dvi nusileidimo juostos, viena su kieto grunto danga. Oro uoste gali nusileisti nedideli sportiniai ir
r pramoginiai lėktuvai, tarp jų ir AN-2 tipo. Tačiau čia nėra pakankamai išvystyta infrastruktūra.
Atvykstantiems į rajoną turistams labiausiai priimtina vienintelė susisiekimo rūšis – automobilių kelių transportas. Tačiau automobilių kelių būklė nėra gera. Autostradų ir magistralinių kelių rajone nėra. Nuo Mažeikių iki artimiausio Šiaulių miestą kertančio magistralinio kelio A12 yra apie 100 kilometrų. Šiaurės – pietų ir rytų – vakarų kryptimis rajoną kerta du krašto keliai su asfalto danga. Neskaitant keleto nedidelių kelio atkarpų (į AB „Mažeikių nafta“ ir kt.), daugumą rajono kelių sudaro žvyrkeliai arba dar prastesni keliai. Todėl autobusais ir lengvaisiais automobiliais atvykstantiems turistams nėra patogių galimybių lankytis visoje rajono teritorijoje, o tenka apsiriboti tik krašto keliais. Asfaltuotų krašto kelių būklė – vidutinė. Tačiau lyginant su Vakarų Europos šalių panašaus lygio keliais, atkreipia dėmesį ne visur vienodai lygi jų danga, ne iki galo sutvarkyti ir pažymėti kelkraščiai, kelio ženklai. Pakelėse trūksta automobilių stovėjimo vietų, nesuformuota viešoji infrastruktūra.2. Rajono UTM (10×10 km) kvadratų gamtinis – geografinis apibūdinimas.
Visas Europos žemynas buvo padalytas į vieningos sistemos UTM kvadratus, kurių dydis yra 50×50 km (2500 km2). Tačiau sudarant nacionalinius atlasus, naudojami 10×10 km (100 km2) dydžio kvadratai. Nedidelių teritorijų – regionų, rajonų ar apylinkių – panašaus pobūdžio atlasai rengiami dalinant teritoriją į 5×5 km (25 km2) ar net 1×1 km (1 km2) kvadratus.
Lietuva padalyta į 35 50×50 km dydžio ir 639 10×10 km dydžio kvadratus. Mažeikių rajoną padengia 3 didieji &#
#8211; 50×50 km dydžio kvadratai: EH3, EH4, FH2 (visi nepilni) ir 25 mažieji – 10×10 km (4 pilni, 21 nepilnas) kvadratai.
Labai svarbu žinoti kiekvieno ištirto kvadrato geografinę ir gamtinę charakteristiką. Rajono teritorijos gamtinės aplinkos kvadratų detalus aprašymas tokio pobūdžio leidinyje yra būtinas tam, kad galėtume geriau suprasti gyvūnijos įvairovę, pasiskirstymą, biotopų struktūrą, saugomų teritorijų vietas, dominuojančio reljefo įvairovę ir pan. Pagal išvardintus ir bendrais bruožais apibūdintus miškus, ežerus, pelkes ar vandens telkinius krašto gamta besidominčiam skaitytojui nesunku bus atsekti, kokioje vietoje gali gyventi viena ar kita žuvų, varliagyvių, roplių, paukščių ar žinduolių rūšis. Kiekvienos radvietės – perimvietės, veisimosi vietos, būdingos rūšiai buveinės šiame atlase parodyti nėra galimybės.
Žemiau paaiškinama UTM kvadratų sistema ir nomenklatūra.
(N) – nepilnas kvadratas – rajono teritorija neužima viso 10×10 km kvadrato ploto ir sudaro mažiau kaip 100 km2.
(P) – pilnas kvadratas – rajono teritorija užima visą 10×10 km kvadrato plotą ir sudaro 100 km2.
Europos, Lietuvos ir rajono teritorijos padalytos geografinėmis gardelėmis – UTM kvadratais, kurie turi savo pavadinimus (nomenklatūrą). Lietuvos ir Mažeikių rajonų kvadratų nomenklatūra pavaizduota 2 pav.
Kvadrato nomenklatūros pavyzdys ir paaiškinimas:
EH3e2. (10×10 km) – pilnas UTM kvadrato pavadinimas.
EH3 – Europos ir Lietuvos UTM kvadrato, kurio dydis yra 50×50 km, nomenklatūra.
e2 – Lietuvos teritorijos UTM kvadrato, kurio dydis yra 10×10 km, nomenklatūra.
10×10 km – UTM kvadrato dydis (100 km2).
Apibūdinant kiekvieno kvadrato esamas gamtines sąlygas, siekta aprašyti išlikusias natūralias ar nedaug pažeistas teritorijas, sudarančias rajono gamtinių biotopų, kuriuose yra pagrindinės gyvūnijos buveinės, karkasą.
Apibūdinant kvadratus, išvardinti patys vertingiausi, didesni ir saugotini gamtiniai kompleksai, kuriuose daugiausia gyvūnijos rūšių.
Aprašysime visas rajono gamtinės sąlygos: miškai, upės, upeliai, parkai, pelkės, ežerai, įvairios pievos ir kt., taip pat antropogeniniai ir urbanistiniai ekotopai – gamybiniai-ūkiniai centrai, kaimai, miesteliai, miestai. Pabrėžta biotopų įvairovė ir gyvūnijos rūšių gausumas juose, nurodyti pagrindiniai jame esantys vertingi gamtiniai kompleksai. Bendrais bruožais paliesime reljefą, akcentuosim rajono teritorijos dalis, patenkančias į kvadratą. Apibūdinant kvadratų gamtinę aplinką, nurodyti pagrindiniai jame esantys vertingi gamtiniai kompleksai ir dominuojantys vertingi biotopai.
Didelė rajono teritorijoje susiformavusi ir išlikusi gamtinė įvairovė sąlygojo iki šių dienų išlikusią gausią bei gyvybingą gyvūnijos rūšių įvairovę.

2 pav. Mažeikių raj. UTM (10×10) kvadratų schema ir nomenklatūra.

EH3e2. (N). Kvadratas ribojasi su Latvijos respublika. Valstybinė siena eina Lūšės upe. Kvadrato teritorijoje vingiuoja Skutulo, Eg-lynupio ir Gudono upeliai. Vakarinėje kvadrato dalyje yra išsidėstę Raudonosios Kazarmės ir Miltenių miškai, kuriuose auga mišrūs medynai. Be šių miškų, dar yra keletas nedidelių giraičių. Kvadrate yra išsidėstę dalis Lūšės, taip pat Pikelių bei keletas mažesnių gyvenviečių. Daug pavienių sodybų. Vakarinėje ir šiaurinėje dalyse yra nemaži kultūrinių pievų plotai.
EH3e3. (N). Šį, nepilną rajono pasienio kvadratą nuo Latvijos respublikos skiria Vadaksties upė. Nemažą pietvakarinės kvadrato dalies teritoriją užima Mažeikių naftos perdirbimo įmonė. Ventos pakrantėje įsikūręs Leckavo miestelis. Per šį kvadratą tekan.ti Ventos upė tartum perskiria kvadratą į vakarinę ir rytinę dalis. Teritorija dar teka Žylupio, Varduvos, Ašvos ir kiti nedideli upeliai. Siaurinėje dalyje yra Griežės žvyro karjeras. Yra keletas miškingų vietovių. Šalia Mažeikių naftos perdirbimo įmonės auga mišrus Didžiamiškio miškas, kurio šiaurinėje dalyje yra didelė atželianti kirtavietė.
EH3e4. (N). Nepilnas kvadratas, apie pusantro kilometro pločio pasienio ruožas, kurį nuo Latvijos skiria Vadaksties upė. Beveik centre yra įsikūrusi Buknaičių gyvenvietė. Kvadrate yra nemažai pavienių sodybų, nedidelių giraičių, kraštovaizdyje vyrauja dirbami plotai.
EH3e5. (N). Nedidelė kvadrato dalis Latvijos pasienyje. Teritoriją nuo kaimyninės valstybės skiria Vadakstis. Šiame rajono kampelyje yra Laižuvos miestelis, Purplių gyvenvietė ir keliolika pavienių sodybų.
EH4al. (N). Labai nedidelė te ritorija, esanti rajono pakraštyje (ribojasi su Skuodo rajonu). Didžiąją kvadrato dalį užima pievos, krūmynai, Petraičių gyvenvietė ir pavienės sodybos.
EH4a2. (N). Beveik pilnas kvadratas, kuriame yra labai įvairūs biotopai. Teritorijoje yra Židi-kių, Ukrinų miesteliai, keletas gyvenviečių, daug pavienių sodybų. Šiaurrytinėje dalyje yra pelkėtas Dautarų miškas, šalia kurio teka Lūšės upelis. Miškų, upių bei upelių šiame kvadrate nemažai. Kvadrato centre yra Senmiestės, Naudvario miškai, šiaurinėje dalyje – Marijampolės miškas. Šalia Ukrinų išsidėstęs Ukrinų miškas, daug giraičių, krūmynų. Prateka Varduvos upė ir keletas upelių – Dubulis, Eglynupis, Lašišupis, Vičupis, Dubupis, Gūžė, Narupis, Kvistė ir kiti.
EH4a3. (P). Per kvadrato centrinę dalį nutiesta geležinkelio linija, kuri tartum padalina šį kvadratą į šiaurinę ir pietinę puses. Kvadrate teka nemažos Varduvos, Šerkšnės upės bei Dubulio, Upės, Rubežupio, Kūlupio ir kiti upeliai. Ventos pakrantės vietomis pelkėtos, daug kur apaugusios giraitėmis, krūmynais. Dalis Šerkšnės upės baseino paskelbta Šerkšnės hidrologiniu draustiniu. Šiaurinėje kvadrato dalyje yra Mažeikių naftos perdirbimo įmonės statiniai, valymo įrengimų teritorija, šalia Pumpurų miško – molio karjeras. Didesni miško masyvai yra Didamiškis, Repšių, Tulnikių, Felisbergo miškai. Stambesnės yra Bugenių, Juodeikių, Dapšių, Ruzgų gyvenvietės.
EH4a4. (P). Kvadrato pietvakarinėje dalyje įsikūręs Mažeikių miestas. Pietinėje miesto dalyje teka Venta. Didesnės gyvenvietės – Urvikiai, Tulnikiai, Buknaičiai. Kvadrate yra vienintelis didelis miško masyvas, kuriame vyrauja spygliuočiai, – Mažeikių miškas. Nedidelių lapuočių medžių giraičių yra daugelyje kvadrato vietovių. Šiaurinėje Mažeikių miesto pusėje yra krūmynais apaugusi Didžlaukio pelkė. Nedidelių pelkėtų teritorijų pasitaiko Ašvos, Rievupio, Juodpelkio ir kitų upelių pakrantėse.
EH4a5. (N). Didelių miškų masyvų bei upių kvadrate nėra. Bene didžiausias yra Karaliaučiaus miškas, kurio šiaurinėje dalyje yra pelkėtas durpynas. Didesni upeliai – Kliaupis, Serbentupis, Purvas, Ašva. Pietinėje kvadrato dalyje yra dalis Šernynės telmologinio draustinio. Šiaurinėje dalyje įsikūręs Laižuvos miestelis. Kvadrate yra ir daugiau nemažų gyvenviečių – Auksūdis, Purvėnai, Žiogaičiai. Gausu pavienių sodybų. Pietrytinė kvadrato dalis pelkėta, miškinga, joje telkšo Meižių ežeras.
EH4b2. (N). Kvadratas nepilnas, bet jo teritorija labai mozaikiška. Kvadrato teritorija prateka labai vingiuota, vietomis labai pelkėtomis pakrantėmis Varduvos upė. Pietinėje kvadrato dalyje yra Varduvos kraštovaizdžio draustinis. Pietrytinėje dalyje yra didelis Sedos miškas, kuriame vyrauja mišrūs medynai. Žymiai mažesni yra Butikių ir Kaštono miškai. Rytinėje kvadrato dalyje yra Raudonosios durpynas, kurį supa pelkės ir pievos. Prateka Kvistės, Gabižiaus, Girupio, Gedvydo upeliai. Pagrindinės gyvenvietės – Vadagiai, Karaliai, Renatas. Yra keletas kaimelių ir daug pavienių sodybų.
EH4b3. (P). Kvadratas miškingas, nemažai upių, upelių. Pietrytinėje dalyje dunkso Sedos giria, kurioje auga mišrūs ir lapuočių medynai. Kiti stambesni miškų masyvai yra Tulnikių, Aukš.telių, Kumelpelkės miškai. Per visą kvadratą prateka Šerkšne. Tai vingiuota upė, daug kur jos pakrantės yra pelkėtos, apaugę krūmynais. Kvadrate yra ir daugiau upių bei upelių – Rudupis, Vaidotas, Šarkupis, Varlupis, Nendrė ir dar keletas. Didesnės yra Šerkšnėnų, Skuodiškių, Račių, Geidžių gyvenvietės, taip pat yra keletas kaimelių bei nemažai pavienių sodybų.
EH4b4. (P). Kvadrate yra urbanizuotos teritorijos – Tirkšliai, Krakiai, Užlieknė. Šiaurinėje kvadrato dalyje prateka Venta. Pietinė kvadrato dalis labai miškinga. Didžiausi miškų masyvai yra Tirkšlių, Jonaičių, Rėčių, Eglyno, Sodupio, Užlieknės miškai, kuriuose vyrauja mišrūs medynai. Gausu kvadrate nedidelių giraičių, kitokių miškingų plotų. Prateka keletas nedidelių upelių – Sal-dupis, Sodupis, Vaidminas, Šventupis.
EH4b5. (N). Kvadrato centre yra Viekšnių miestelis, netoliese įsikūrę Palnosų, Užventės, Gyvolių, Santeklių gyvenvietės. Pietinėje dalyje yra nemažai pavienių sodybų. Kvadratas labai miškingas, didesni yra Šernynės, Kegrių, Karolinos, Marijampolės, Santeklių miškai. Prateka Ventos upė, Šilupio, Kalupio ir keletas kitų nedidelių upelių. Šiaurytinėje dalyje yra nemaža pelkėta teritorija, įsiterpia dalis Šernynės telmologinio draustinio.
EH4cl. (N). Labai nedidelė kvadrato dalis. Jam priklauso tik dalis Dagių miško ir jį supančių apylinkių teritorija Skuodo, Plungės ir Mažeikių rajonų sandūroje. Miške yra nedidelių eglynų, lapuotynų, kirtaviečių bei pelkučių.
EH4c2. (N). Kvadratas ribojasi su Plungės rajonu. Pagrindinės urbanizuotos teritorijos: Sedos mstl., Dagių, Žadeikių, Kalnijos, Kulšėnų gyvenvietės. Gausu pavienių sodybų. Didžiausia upė šioje teritorijoje yra Varduva. Kvadrate vingiuoja ilgos nedidelių Sruojos, Vaidenio, Bradumo, Beržupio upelių atkarpos. Didžiausi miškai -Graumenalis, Vidgiris, Veršeglynis, Girelė. Juose dominuoja eglynai. Pelkėtų vietų daugiausia pietinėje ir vakarinėje kvadrato dalyse.
EH4c3. (N). Didesnės kvadrato gyvenvietės – Plinkšės, Rubikai. Yra keletas nedidelių kaimelių, gausu pavienių sodybų. Ši teritorija mažai apgyvendinta ir labai miškinga. Didelį plotą užima Medaus giria, Žalgirio, Balėnų, Skuodo – Ketūnų, Uikių miškai. Juose dominuoja mišrūs masyvai. Labai pelkėta pietrytinė Žalgirio miško dalis. Kvadrate telkšo pusė Plinkšių ežero. Jo rytinėje dalyje yra Plinkšių kraštovaizdžio draustinis. Didesnės upės ir upeliai – Šerkšne, Šilupis, Viešetė. Kvadratas ribojasi su Telšių rajonu.
EH4c4. (N). Nepilnas kvadratas, besiribojantis su Telšių rajonu. Beveik pusę teritorijos užima miškai ir miškingos vietovės. Į šį kvadratą įeina ir dalis Medaus girios, Balėnų miško, Pievėnų, Balandinės miškai bei keliolika giraičių. Miškuose vyrauja mišrūs ir lapuočių medynai. Didžiausios gyvenvietės yra Pievėnų, Balėnų ir Stočkų. Daug pavienių sodybų. Didesnių upių nėra, prateka tik nedideli Trimėsėdžio, Šventupio, Pievio, Padrobsio upeliai.
EH4c5. (N). Jį nuo Akmenės rajono skiria per visą kvadratą pratekanti labai vingiuota Virvyčia. Kvadrato teritorija miškinga. Didžiausi miškai – Marijampolės, Serbentavo, Vidgirio, Karolinos, Birbiliškės, Ubagšilio. Juose vyrauja lapuotynai ir mišrūs medynai. Gyvenviečių nedaug, visos jos, esančios šiame kvadrate, yra nedidelės. Didžiausios – Svirkančiai, Degimai, Tučiai. Gausu pavienių sodybų. Per kvadrato teritoriją vingiuoja keletas nedidelių upelių – Trimėsėdis, Bugenis, Lūžupis, Šilupis.
EH4d2. (N). Nedidelė teritorija, giliai įsiterpusi į Telšių rajoną. Iškyšulyje yra Pasruojės miškas ir to paties pavadinimo kaimelis su keliomis sodybomis.
EH4d3. (N). Pusė kvadrato ploto užima Plinkšių ežero akvatorija. Likusi šios teritorijos dalis apaugusi eglynais, krūmynais, yra šiek tiek atvirų plotų, pievų.
EH4d4. (N). Visai nedidelė, atvira, vietomis krūmynais apaugusi teritorija, besiribojanti su Telšių rajonu.
EH4d5. (N). Nedidelė teritorija rajono pakraštyje, ribojasi su Telšių rajonu. Vakarinė jos dalis miškinga. Rytinėje dalyje vyrauja atviri plotai, prateka Virvyčia. Šiame nepilname kvadrate y.ra išsidėstę keli mažyčiai kaimeliai ir viena kita pavienė sodyba.
FH2al. (N). Tai pasienyje su Latvija esanti nedidelė teritorija. Ji ribojasi ir su Akmenės rajonu. Nuo kaimyninės šalies skiria Vadaksties upė. Šiame kvadrato lopinėlyje yra dirbamų plotų, šiek tiek krūmynų ir keletas sodybų.
FH2bl. (N). Nedidelė, besiribojanti su Akmenės rajonu teritorija. Didžiąją jos dalį užima atviri plotai, yra krūmynų. Prateka Ventos upė.
FH2cl. (N). Visai nedidelė, miškinga teritorija.II. INFRASTRUKTŪRA
Infrastruktūros modernizavimas ir šiuolaikinių aplinkos apsaugos priemonių įgyvendinimas yra būtina sąlyga palankiai verslo, darbo ir gyvenimo aplinkai sukurti. Šiuo metu infrastruktūros plėtros ir aplinkos apsaugos situacija Mažeikių rajone yra sudėtinga. Viena vertus, vietos gyventojai, verslininkai, valdžia pagal galimybes įgyvendina būtiniausias infrastruktūros plėtros ar aplinkos apsaugos priemones (šiam tikslui pirmiausiai naudojamos Gamtos apsaugos fondo lėšos). Kita vertus, tam, kad rajono infrastruktūra bei aplinkosaugos situacija atitiktų būtiniausius ir Vakarų Europos valstybėse įprastus patogumo, saugumo, efektyvumo bei tvarios plėtros reikalavimus, būtinos didelės papildomos investicijos.
Finansiniai ištekliai, kuriuos rajonas turi (ar gauna iš nacionalinio valstybės biudžeto) svarbiausioms aplinkosaugos ir infrastruktūros problemoms spręsti, yra riboti. Tuo tarpu egzistuojančios užsienio fondų ir privataus kapitalo pritraukimo galimybės išnaudojamos nepakankamai: sisteminga informacija apie tokias galimybes nėra renkama, trūksta projektų rengimo ir įgyvendinimo gebėjimų. Projektams inicijuoti dažnai pritrūksta sutarimo ir bendradarbiavimo tarp valdžios, visuomenės ir verslo atstovų. Kai kurių jau įgyvendinamų priemonių efektyvumą mažina gana žemas dalies bendruomenės narių ekologinio sąmoningumo lygis (pavyzdžiui, kai kurie gyventojai mokestį už atliekų surinkimą ir išvežimą linkę vertinti kaip nereikalingas papildomas išlaidas, todėl nesinaudoja rajone sukurta atliekų surinkimo sistema).
Pastaruoju metu atsiranda naujų galimybių dabartinei situacijai pakeisti. Valstybės politikoje vis daugiau dėmesio skiriama Europos Sąjungos (ES) standartams ir normoms įgyvendinti. Investicijoms į infrastruktūrą bei įvairiems aplinkosaugos projektams skiriama papildomai lėšų (pirmiausiai iš ES ISPA programos; ateityje galima tikėtis ir struktūrinių fondų paramos). Bendruomenės atstovai vis aktyviau prisideda svarstant rajono plėtros perspektyvas. Papildomą galimybę teikia ir rengiamas strateginis plėtros planas, kuriame akcentuojamos pagrindinės infrastruktūros bei aplinkosaugos problemos ir poreikiai Mažeikių rajone, suformuluojami plėtros tikslai, uždaviniai bei nurodomos priemonės jiems pasiekti. Šioje analizės dalyje aptariamos tokios sritys:
1. Transporto infrastruktūra.
2. Vandens tiekimas ir nuotekų surinkimas bei valymas.
3. Šilumos gamyba ir tiekimas.
4. Elektros energijos gamyba ir tiekimas
5. Vietos infrastruktūra ir gamtos išteklių apsauga.
Žemiau pateikti duomenys yra surinkti iš Lietuvos Respublikos Statistikos departamento leidinių, Mažeikių rajono savivaldybės administracijos ir savivaldybės įmonių.3. Transporto infrastruktūros plėtra.
Valstybinių automobilių kelių tinklas Mažeikių rajone yra gana gerai išplėtotas. Krašto kelių (Kuršėnai – Mažeikiai, Telšiai – Seda; Mažeikiai – Plungė – Tauragė, Ežerė – Mažeikiai, Mažeikiai – Skuodas ir Mažeikių aplinkkelis (pietinis apvažiavimas)) bendras ilgis siekia 127,59 km. Kelių tinklo tankumas yra 2 km/tūkst. gyventojų ir 0,105 km/km2 ploto, o tai kiek viršija respublikos vidurkį. Rajoninių kelių ilgis siekia 221,2 km. Mažeikių rajone nėra magistralinių kelių. Krašto kelių dangos 2000 m. buvo: asfaltas – 122,09 km; žvyrkelis – 5,5 km. Rajoninių kelių – atitinkamai 70,5 km ir 150,7 km. Mažeikių miesto gatvių tinklo bendras ilgis 2000 m. pabaigoje buvo maždaug 93 km. Viešojo transporto paslaugas Mažeikių rajone teikia savivaldybei priklausanti SP UAB „Mažeikių autobusų parkas“, taip pat keletas privačių įmonių. 2000 m. rajone pervežta 1,8 mln. keleivių. Rajono savivaldybė su SP “Mažeikių autobusų parkas” ir dviem privačiais vežėjais yra sudariusi 4 metų sutartį dėl transporto maršrutų; nerentabiliems maršrutams teikiama dotacija.
Pagrindinė kelių tinklo problema Mažeikių rajone – prasta jų techninė būklė. Daugiausia atliekamas einamasis dangos remontas, o kelių techniniams parametrams pagerinti iš esmės trūksta lėšų. Apie 45% valstybinių kelių sudaro žvyrkeliai. Vietiniuose keliuose kai kurių tiltų būklė yra nepatenkinama. Tuo tarpu automobilių skaičius ir eismo intensyvumas rajone nuolat auga. 1995 – 2000 m. automobilių skaičius 1000 gyventojų Mažeikių rajone padidėjo nuo 162 iki 253. Prasta kelių ir tiltų kokybė didėjant automobilių skaičiui didina transporto veiklos sąnaudas bei mažina eismo saugumą.
Transporto infrastruktūros situacija Mažeikių mieste yra sudėtinga ir reikalauja kompleksinių sprendimų. Pirma, aktuali miesto gatvių dangos kokybės problema. Antra, gatvių pralaidumas neatitinka augančio transporto priemonių skaičiaus, todėl piko metu susidaro grūstys. Situaciją dar labiau sunkina tai, kad per miesto centrą eina geležinkelis; jam pervažiuoti įrengtos trys pervažos. Apskaičiuota, kad Laižuvos pervažoje, kurioje automobilių eismas yra intensyviausias, automobilių prastovos praleidžiant traukinius 1999 m. siekė 27,27 tūkst. automobilių valandų.
Miestui taip pat trūksta mašinų stovėjimo aikštelių. Galimų sprendimų situacijai pagerinti paiešką sunkina tai, kad gatvės mieste nėra inventorizuotos. Mažeikių gatvių tinklo pralaidumo situaciją šiek pagerins šiuo metu vykdomas Žemaitijos gatvės atnaujinimo projektas. 1999 m. atlikta skirtingų aukštų sankryžos įrengimo dabartinėje Laižuvos g. pervažoje ekonominė analizė, pagal kurią šios sankryžos (viaduko) įrengimo ekonominis efektas siektų apie 1,8 mln. litų per metus, statybos kaina – 35 mln. litų.
Geležinkelio linijų tankis Mažeikių rajone yra vienas didžiausių šalyje ir siekia 0,055 km/km2. Praktiškai jokia transportavimo veikla nevykdoma Mažeikių – Klaipėdos linija, kurios išsaugojimas ir atnaujinimas prisidėtų gerinant Mažeikių rajono ekonominę būklę. Toks atnaujinimas taip pat išspręstų kai kurias aplinkosaugos bei automobilių transporto problemas Mažeikių mieste: sąstatai su kroviniais iš AB „Mažeikių nafta“ galėtų važiuoti į Klaipėdą nekirsdami Mažeikių miesto; sumažėjus traukinių eismui, sutrumpėtų ir laikas, kurį automobiliai sugaišta mieste esančiose pervažose praleisdami traukinių sąstatus. Mažeikių – Klaipėdos geležinkelių linijai atgaivinti reikalingas ir tam tikras tarptautinio lygio sutarimas, kadangi dalis linijos eina per Latvijos teritoriją. Tačiau šią problemą spręsti turėtų padėti būsimoji abiejų valstybių narytė Europos Sąjungoje ir laisvo prekių judėjimo principo įgyvendinimas.
Minėtąsias problemas būtina spręsti siekiant, kad transporto sistema rajone funkcionuotų efektyviau bei mažėtų oro tarša iš mobiliųjų šaltinių. Inicijuojant ir įgyvendinant transporto plėtros projektus svarbus įvairių lygių valdžios institucijų bendradarbiavimas, privačių investicijų skatinimas bei tarptautinių fondų teikiamų galimybių išnaudojimas.4. Vandens tiekimas ir nuotekų surinkimas bei valymas.
Vandens išteklių Mažeikių rajone yra pakankamai – ištirti požeminio vandens ištekliai 1995 m. siekė 36,5 tūkst. m3 per parą. Statistikos departamento duomenimis, 2000 m. Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje suvartota 5977,7 tūkst. m3 vandens, iš kurio 3047 tūkst. m3 – pramonės reikmėms, 1467,7 tūkst. m3 – ūkio ir buities reikmėms, 1443,0 tūkst. m3 – energetikos reikmėms ir 20,0 tūkst. m3 – žemės ūkio reikmėms. Savivaldybės teritorijoje į tinklus patiekta 1900,1 m3 vandens. Geriamojo vandens tiekimo tinklai šiuo metu yra Mažeikiuose, taip pat kai kuriuose rajono mieteliuose, o jų bendras ilgis sudaro 151,8 km. Geriamojo vandens kokybė rajone (išskyrus Mažeikų miestą) dėl padidėjusios geležies ir mangano koncentracijos nėra itin gera.
2000 m. Mažeikių rajone į paviršinius vandenis išleista 6098,8 tūkst. tonų nuotekų, kurių 57,5% buvo išvalyta iki didžiausios leistinos teršalų normos. Nuotekų surinkimo tinklai yra Mažeikių mieste, taip pat tuose miesteliuose, kuriuose veikia centralizuota vandens tiekimo sistema. Nuotakyno ilgis Mažeikių rajone 2000 m. buvo 114,6 km. Pagrindinė į paviršinius vandenis išleidžiamų nevalytų nuotekų dalis tenka buities sektoriui. Veikia šie valymo įrenginiai: AB „Mažeikių nafta“, Viekšnių, Tirkšlių, Sedos ir kt.
Bendra vandens tarša Mažeikių rajone pastarąjį dešimtmetį buvo sumažėjusi dėl smukusio pramonės ir žemdirbystės intensyvumo. Ventos upės būklė (žemiau Mažeikių) yra nuolat stebima pagal valstybinę paviršinio vandens monitoringo programą. 1998 m. organinių ir fosfatinių medžiagų koncentracija neviršijo leistinų normų (II klasė); azotinių medžiagų koncentracija šias normas viršijo nežymiai (III klasė). Vandenyje ištirpusių naftos produktų koncentracija svyravo nuo aptinkamų pėdsakų iki 6 DLK (didžiausios leistinos koncentracijos) normų.
Pagrindinės vandentiekos ir vendenvalos sistemos problemos Mažeikių mieste yra tokios:
1. Dalis vandens tiekimo, nuotekų surinkimo bei valymo sistemų ir įrengimų yra technologiškai pasenę, todėl prastėja tiekiamo vandens kokybė, be to, dažnos avarijos.
2. Tinklai yra nepakankamai išplėtoti ir neapima daugelio rajono gyvenviečių; taip pat ši sistema nėra išplėtota kai kuriuose Mažeikių miesto rajonuose.
3. Mažeikių senamiesčio dalyje lietaus ir fekalinės kanalizacijos sistemos yra bendros, joms valyti taikomi vienodi technologiniai procesai, o tai didina valymo kainą.
4. Mažeikių miesto nuotekos yra valomos AB „Mažeikių nafta“ valymo įrenginiuose, todėl didėja valymo sąnaudos; be to, šios įmonės valymo įrenginiuose nepakankamai išvalomi azoto ir fosforo junginiai.
5. Vandentiekos ir vandenvalos sistemoms plėtoti ir atnaujinti reikalingos didelės investicijos. Investicijoms pritraukti būtina atlikti pilną tinklų inventorizaciją..
Nuotekų valymo situaciją Mažeikių mieste turėtų pagerinti 2002 m. pradedamas įgyvendinti Mažeikių nuotekų valymo įrenginių statybos projektas (projekto vertė yra 7,5 mln. eurų). Didžioji dalis projekto finansuojama iš ES ISPA programos. Perimant ES reikalavimus vandenvalos srityje, nuo 2010 m. miestų ir miestelių nutekamųjų vandenų išvalymo lygis turi atitikti ES standartus. Inicijuojant investicinius projektus bei sprendžiant anksčiau minėtas vandens ūkio problemas Mažeikių mieste, būtina gerinti paslaugų kokybę, taupyti išteklius ir užtikrinti, kad kuo daugiau rajono nuotekų būtų išvaloma pagal nustatytus standartus.5. Šilumos gamyba ir tiekimas.
Apie 80% Mažeikių miesto ir 60% likusių rajono gyventojų naudojasi centrinio šildymo sistema. Didžiausia katilinė rajone – Mažeikių katilinė; šilumą taip pat gamina ir tiekia Mažeikių termofikacinė elektrinė. Esamų katilinių galia patenkina rajono pramonės ir gyventojų šilumos energijos poreikius. Šiluminei energijai gaminti daugiausia naudojamas mazutas. Apie 35% šiluminės energijos Mažeikių rajone pagaminama naudojant biokurą.

Pagrindinės problemos, su kuriomis susiduriama plėtojant šilumos gamybos ir tiekimo sistemą Mažeikių rajone, yra šios:
1. Sistemos techninė būklė yra nepatenkinama: tinklai yra susidėvėję ir energijos nuostoliai pakeliui nuo gamintojo iki vartotojo yra labai dideli (siekia 22 – 25%).
2. Šilumai gaminti naudojamas didelio sieringumo mazutas, todėl teršiama atmosfera. Nuo 2004 m. Lietuvoje reikalavimai naudojamo mazuto sieringumui bus sugriežtinti (sieros kiekis mazute negalės viršyti 1%, nebent SO2 išlakos siektų mažiau nei 1700 mg/Nm3). Naudojant mažesnio sieringumo mazutą labai išaugtų šiluminės energijos kaina; siekiant, kad būtų patenkinta išimties sąlyga ir būtų galima naudoti didelio sieringumo mazutą, jį būtina deginti pakaitomis su dujomis arba biokuru (Danijos energetikos agentūros duomenimis, kuro struktūroje dujos arba biokuras turėtų sudaryti apie 55%). Platesnį vietinių atsinaujinančių kuro išteklių naudojimą šilumos energijai gaminti apsunkina didelės išlaidos, kurios reikalingos dabartiniams šilumos gamybos įrenginiams pritaikyti biokurui deginti. Sudėtinga įgyvendinti ir dujų naudojimo alternatyvą, kadangi Mažeikių rajone nėra dujotiekio atšakos.
3. Mažeikių miestas yra apšildomas iš vienos katilinės, o tai kelia grėsmę, kad rimtesnės avarijos atveju miestas gali likti be šilumos tiekimo šaltinio.
4. Vis dar nėra visiškai aiški centralizuoto šilumos tiekimo sistemos išsaugojimo ir plėtros rajone strategija.
5. Energijos poreikį didina prasta daugiabučių gyvenamųjų namų šiluminė izoliacija.
Modernizuoti šilumos gamybos ir tiekimo sistemą būtina siekiant tausoti išteklius, gerinti paslaugų kokybę, taip pat įgyvendinti ES reikalavimus teršalų emisijoms. Nuo 2008 m. AB „Mažeikių nafta“, įmonių „Mažeikių elektrinė“ ir „Mažeikių katilinė“ emisijos turės atitikti ES Didelių kurą deginančių įmonių direktyvos (1999/32/EC) normas, pagal kurias reikalavimai teršalų emisijoms dar labiau sugriežtinami. Todėl nutiesti dujotiekį būtų labai svarbu. Šiuo metu dujotiekio trasos tiesimas yra svarstomas valstybės lygiu ir tikimasi, kad vidutiniu laikotarpiu šis projektas bus pradėtas įgyvendinti. Įgyvendinant šį projektą, taip pat modernizuojant šilumos tiekimo tinklus ir sprendžiant kitas anksčiau minėtas problemas, būtina aktyviai bendradarbiauti su apskrities bei valstybės valdžia, pritraukti privatų kapitalą ir skatinti konkurenciją.6. Elektros energijos gamyba ir tiekimo infrastruktūra.
Mažeikių rajone per metus sunaudojama apie 420 MWh elektros energijos. Rajone elektrą gamina Mažeikių termofikacinė elektrinė (instaliuota galia: 194 MW) bei kelios nedidelės hidroelektrinės (Renavo, Juoseikių, Šerkšnėnų, Kulšėnų). Mažeikių TE pajėgumai išnaudojami nevisiškai, kadangi elektros gamybos pajėgumai šalyje viršija elektros energijos poreikį. Ši situacija iš esmės pasikeis uždarius Ignalinos atominės elektrinės pirmąjį (2005 m.) ir antrąjį bloką (numatoma uždaryti apie 2009 m.).
Pagrindinės elektros energijos gamybos, paskirstymo ir tiekimo infrastruktūros problemos Mažeikų rajone yra šios:
1. Kaip ir visoje Lietuvoje, tinklams ir įrengimams reikalinga renovacija (Mažeikių termofikacinėje elektrinėje pagaminamos el. energijos kWh savikaina yra viena didžiausių palyginti su kitomis Lietuvos elektrinėmis).
2. Pagrindinis Mažeikių elektrinės kuras šiuo metu yra mazutas (didelio sieringumo), todėl 1) pagal išmetamų į orą teršalų kiekį, elektrinė šiuo metu yra viena didžiausių teršėjų Lietuvoje; 2) elektrinėje gaminamos energijos savikaina papildomai išaugtų nuo 2004 m. Lietuvoje pradėjus taikyti griežtesnius reikalavimus sieros kiekiui mazute. Siekiant pakeisti elektrinės kuro struktūrą, būtina pritaikyti įmonės įrengimus biokurui deginti arba įgyvendinti dujotiekio tiesimo projektą (arba įdiegti dūmų valymo nuo sieros įrengimus). Kadangi visi šie projektai reikalauja daug lėšų ir nei vienas jų nebus įgyvendintas iki 2004 m., be to, turint mintyje, kad Lietuvos elektrinių elektros energijos gamybos pajėgumai gerokai viršija energijos poreikį, teikiamas pasiūlymas Mažeikių TE nuo 2004 m. palikti rezerviniais įrenginiais ir, atlikus modernizaciją, elektros gamybą joje atnaujinti po to, kai bus uždaryta Ignalinos atominė elektrinė (apie 2010 m., Danijos energetikos agentūra).
Elektros energijos gamybos ir tiekimo problemas Mažeikių rajone spręsti padėtų jau minėtas dujotiekio nutiesimas, taip pat investicijos į tinklų ir įrengimų atnaujinimą. Šių projektų įgyvendinimo metu savivaldybė turėtų vaidinti aktyvų vaidmenį bendradarbiaudama su kitomis valstybės bei apskrities valdžios institucijomis, skatinama privataus kapitalo bei užsienio fondų lėšų pritraukimą.7. Ryšiai, telekomunikacijos, informacinės technologijos.
Laidinio ryšio skvarba Mažeikių rajone 2000 m. buvo 26,2 telefono 100 gyventojų: 30,7 telefono mieste ir 15,1 kaime (rodikliai šiek tiek mažesni už Lietuvos vidurkį). Mobilusis ryšys gana gerai veikė visoje rajono savivaldybės teritorijoje. Respublikinių radijo ir televizijos laidų retransliavimo kokybė yra pakankama, be to, veikia kabelinė televizijos stotis bei vietinės radijo stotys. Mažeikių mieste 2002 m. veikė dvi interneto kavinės; 2002 m. kovo mėn. pradėjo veikti savivaldybės interneto svetainė www.mazeikiai.lt.
Dėl didelių užsienio kapitalo investicijų į ryšius ir telekomunikacijas šio sektoriaus problematika skiriasi nuo kitų inžinerinės infrastruktūros sričių. Nelengva ekonominė situacija ir palyginti maža perkamoji galia vietos gyventojams neleidžia pasinaudoti visais šiuolaikinių technologijų teikiamais privalumais. Kompiuterinis raštingumas yra palyginti mažas; gana nedidelė gyventojų dalis naudojasi internetu; kaimo vietovėse ryšio skvarba (mobiliojo ir laidinio ryšio abonementų skaičius) yra gana žema. Savivaldybės puslapį internete taip pat reikia tobulinti.
Toliau plėtojant šiuolaikines ryšio ir informacines technologijas būtina didinti gyventojų kompiuterinį raštingumą, skatinti viešų interneto paslaugų centrų steigimą, remti mokyklų ir kitų švietimo įstaigų kompiuterizavimą. Kad šie siekiai būtų įgyvendinti, būtinas bendradarbiavimas tarp viešojo ir privataus sektoriaus, taip pat savivaldybių, apskrities ir vyriausybės veiksmų koordinavimas šioje srityje.8. Vietos infrastruktūra ir gamtos išteklių apsauga.
Mažeikių mieste trūksta parkų, žaliųjų zonų, neišplėtota dviračių takų infrastruktūra, nepatenkinama kai kurių pėsčiųjų šaligatvių būklė bei apšvietimas. Daugiabučių gyvenamųjų namų aplinka yra prasta: didelis užstatymo tankis, monotoniškos erdvės, mažai žalumos. Kai kurios teritorijos, kuriose statomi nauji gyvenamųjų namų kvartalai, yra inžineriškai neparengtos – privažiavimo kelių kokybė šiose teritorijose nėra patenkinama, o inžineriniai tinklai neprivesti. Specifinę planavimo problemą sudaro miesto centre esanti geležinkelio stotis. Geležinkelio linijos dalija miestą į dvi dalis, tuo tarpu pėsčiųjų tiltas per geležinkelį yra blogos būklės ir neveikia. Mieste taip pat trūksta viešųjų tualetų.
Mažeikių rajono kraštovaizdis buvo nuskurdintas sovietmečio žemės ūkio plėtros, pramonės ir urbanizacijos politikos. Todėl dabar daugelyje vietų jis yra monotoniškas, neįvairus. Rekreacinio lankomumo potencialas Mažeikių rajone yra mažiausias Telšių apskrityje. Valstybės saugomos teritorijos rajone sudaro 5,2% teritorijos (Ventos regioninis parkas, Šerkšnės hidrografinis draustinis, Varduvos kraštovaizdžio draustinis ir kt.; palyginkite: saugomų teritorijų plotas Lietuvoje – 11,5%); rajone yra 5 valstybės ir savivaldybės saugomi objektai (Geidžių akmuo, Storasis ąžuolas, Medžialenkės ąžuolas, Pievėnų liepa ir kt.). Tvarkant saugomų teritorijų aplinką, rekultivuoti jose esantys bešeimininkiai karjerai. Tačiau saugomose ir rekreacinėse teritorijose nepakankamai išplėtota rekreacinė infrastruktūra (takeliai, pavėsinės ir pan.). Rajone aktualios tokios problemos: saugomų teritorijų režimo pažeidimas, neleistinas miško kirtimas, neleistinos statybos (pavyzdžiui, Varduvos tvenkinio teritorijoje).
1998 – 2000 m. Mažeikių rajono savivaldybės užsakymu vertingos gamtinės teritorijos rajone buvo inventorizuotos ir juose atlikti biologinės įvairovės tyrimai. Vadovaujantis atliktais tyrimais buvo pasiūlyta įsteigti 9 – 13 naujų savivaldybės saugomų gamtinių teritorijų (Balėnų, Griežės, Užpelkių, Žadeikių zoologinius draustinius, Karolinos botaninį, Ąžuolijos botaninį-zoologinį, Gedvydo, Pievio hidrografinius ir Būgenio kraštovaizdžio draustinį ir kt.).
Siekiant gerinti gyvenimo sąlygas ir gamtinę aplinką Mažeikių rajone, būtina suplanuoti ir įgyvendinti urbanistinės aplinkos plėtos, dviračių takų tiesimo ir kitus infrastruktūros projektus. Vadovaujantis esamais planais bei teisės aktais reikėtų plėtoti saugomų teritorijų tinklą, imtis efektyvesnių priemonių užkirsti kelią saugomų teritorijų režimo pažeidimams ar nelegaliam miško kirtimui.9. Privalumų, trūkumų, galimybių ir pavojų analizė.
Infrastruktūros ir aplinkosaugos situacijos apžvalgą Mažeikių rajone apibendrina paprasta privalumų, trūkumų, galimybių ir pavojų analizė (PTGG) ir įvertinimas 5 balų sistemoje (5 – l. svarbus veiksnys; 1 – nesvarbus veiksnys) (1 – 4 lentelės).

1. lentelė. PTGG analizė: privalumai

Privalumai įvertinimas: aplinkosaugos d. grupė įvertinimas: infrastruktūros d. grupė
Investicijų į infrastruktūrą ir aplinkosauginius projektus skatinimas
1. Santykinai turtingas Gamtos apsaugos fondas 4 5
Transporto infrastruktūra
2. Gerai išvystytas kelių tinklas 3
3. Vyksta Žemaitijos gatvės rekonstrukcija Mažeikių mieste 4
4. Įrengtas pietinis Mažeikių miesto apvažiavimas 4
5. Tankus geležinkelių tinklas 3
Vandens tiekimas, tarša ir nuotekų surinkimas bei valymas
6. Pakankami geriamo vandens resursai 4 5
7. Vandens tarša sumažėjo dėl smukusio pramonės ir žemdirbystės intensyvumo 3 2
8. Didelė nuotekų dalis išvaloma 3 2
9. Kokybiškas geriamas vanduo Mažeikių mieste 4 2
Ryšiai, telekomunikacijos, informacinės technologijos
10. Gerai išvystyta laidinio ir mobiliojo ryšio infrastruktūra 4
Gyvenamasis fondas
11. Privati iniciatyva skatinant gyventojus burtis į bendroves bei rūpintis būsto renovacija 3
12. Savivaldybės fondas paskoloms būsto renovacijai remti 2
Vietos infrastruktūra ir gamtos išteklių apsauga
13. Atlikta vertingų teritorijų inventorizacija ir biologinės įvairovės tyrimai 4 3
14. Saugomose teritorijose rekultivuoti bešeimininkiai karjerai 4 2

2. lentelė. PTGG analizė: trūkumai.

Trūkumai įvertinimas: aplinkosaugos d. grupė įvertinimas: infrastruktūros d. grupė
Investicijų į infrastruktūrą ir aplinkosauginius projektus skatinimas
1. Neišnaudojamos privataus kapitalo, užsienio fondų pritraukimo galimybės infrastruktūros projektams finansuoti 5
2. Nepakankamai išvystytas bendradarbiavimo ir konsultavimosi tradicijos tarp vietos savivaldos, verslo ir visuomenės atstovų 4
3. Visuomenėje nepakankamai suvokiama kai kurių aplinkosauginių priemonių svarba 4
Transporto infrastruktūra
4. Mažeikių miesto keliai ir gatvės nėra inventorizuoti 4
5. Geležinkelis Mažeikių miesto centre 5
6. Nepakankamas transporto pralaidumas Mažeikių mieste 5
7. Mažeikių mieste nepakanka transporto parkavimo vietų 4
8. Bloga kai kurių kelių, ypač žvyrkelių būklė rajone 4
9. Bloga tiltų kokybė vietiniuose keliuose 3
10. Geležinkelių linijoms reikia kapitalinės renovacijos 4
Vandens tiekimas, tarša ir nuotekų surinkimas bei valymas
11. Vandens tinklai Mažeikių mieste nėra pilnai inventorizuoti 4 3
12. Mažeikių miesto senamiesčio dalyje lietaus ir fekalinės nuotekų sistemos yra bendros; tinklai nepakankamai išplėtoti kai kuriuose kituose Mažeikių miesto rajonuose 4 5
13. Dalis vandens tiekimo, nuotekų surinkimo bei valymo sistemų ir įrengimų yra technologiškai pasenę 4 4
14. Mažeikių miesto nuotekos valomos AB “Mažeikių nafta” 2 4
15. Centralizuoto vandens tiekimo ir nuotekų valymo infrastruktūra nepasiekia daugelio kaimų ar atokesnių gyvenviečių 2 3
Šilumos gamyba ir tiekimo infrastruktūra
16. Nėra dujotiekio atšakos 4
17. Seni ir susidėvėję, neatitinkantys miesto poreikių šilumos tiekimo tinklai – dideli šilumos nuostoliai tiekimo sistemoje 4
18. Šilumai gaminti nepakankamai naudojami vietiniai kuro resursai 4
19. Mažeikių miestas apšildomas iš vienos katilinės 4
20. Prasta daugiabučių namų šiluminė izoliacija
Elektros energijos gamyba ir tiekimo infrastruktūra
21. Nėra dujotiekio atšakos 3
22. Pasenę, susidėvėję tiekimo/ paskirstymo tinklai 2
23. Mažeikių elektrinės įrenginiai susidėvėję, o gaminamos energijos savikaina santykinai aukšta 3
Ryšiai, telekomunikacijos, informacinės technologijos
24. Nepakankamas interneto ir kitų šiuolaikinių telekomunikacijų technologijų naudojimas 3
25. Sunki ekonominė situacija mažina gyventojų galimybes naudotis daugeliu šiuolaikinių informacinių technologijų teikiamais privalumais 4
Gyvenamasis fondas
26. Pr.asta daugiabučių namų šiluminė izoliacija 5
27. Pasyvūs gyventojai bei vangiai besisteigiančios bendrijos namų renovacijos problemoms spręsti 4
28. Nemokūs gyventojai ir dideli įskolinimai už suteiktas paslaugas 5
Vietinė infrastruktūra ir gamtos išteklių apsauga
29. Mažeikių rajono kraštovaizdis santykinai skurdus dėl sovietmečio žemės ūkio ir kraštotvarkos politikos 1 3
30. Mažeikių mieste ir rajone nepakankamai išvystytas želdinių ir rekreacinių teritorijų tinklas 4 4
31. Saugomose ir rekreacinėse teritorijose nepakankamai išvystyta rekreacinė infrastruktūra 3 3
32. Vis dar pasitaiko neleistinos urbanizacijos saugomose gamtinėse teritorijose atvejų, saugomų teritorijų režimo pažeidimų 3 3
33. Mažeikių mieste ir rajone prastai išvystytas dviračių takų tinklas 4 4
34. Nepatenkinama kai kurių pėsčiųjų šaligatvių būklė *
35. Neišspręsta pėsčiųjų perėjimo per geležinkelį Mažeikių miesto geležinkelio stoties teritorijoje problema 5 4

3. lentelė. PTGG analizė: galimybės.

Galimybės įvertinimas: aplinkosaugos d. grupė įvertinimas: infrastruktūros d. grupė
1. ES (ISPA, o ateityje – ir struktūrinių fondų) lėšų panaudojimas 5
2. Technologiniai pokyčiai inžinerinės infrastruktūros bei aplinkosaugos srityje – naujos, pigesnės, našesnės technologijos 4
3. Didesnis dėmesys aplinkosaugos politikai ir infrastruktūros vystymui valstybėje ir visuomenėje 4
4. Konkurenciją skatinanti, vartotojus ginanti valstybės politika 4
5. Naujos išsilavinimo, žmonių išteklių plėtros galimybės 4
6. Energijos gamybos struktūros ir kainų pasikeitimas uždarius IAE 4

4. lentelė. PTGG analizė: grėsmės.

Grėsmės įvertinimas: aplinkosaugos d. grupė įvertinimas: infrastruktūros d. grupė
1. Visuomenės pasyvumas ar netgi neigiamas nusistatymas gamtosauginių problemų atžvilgiu 4 4
2. “Proto nutekėjimas” iš Mažeikių miesto ir rajono 4
3. Neigiama, nenuosekli, kintanti valstybės politika 5
4. Neigiamas referendumo dėl narystės ES rezultatas 4 4
5. Avarijos dideliuose pramonės objektuose 4
6. Dideli prisitaikymo prie ES reikalavimų kaštai, galintys pakelti paslaugų kainas 3
7. Energijos tiekimo sutrikimai ar kainos išaugimas uždarius IAE 4

* – nereitinguota, nes pradiniame analizės variante ši problema nebuvo įtrauktaIII. KULTŪROS PAVELDAS
Mažeikių rajonas turi turtingą kultūros paveldą, kuris yra įtraukas į šalies kultūros vertybių registrą. Nuo 1995 m. šalyje veikia naujas kultūros vertybių registras, bet kartu egzistuoja ir ankstesni laikinosios apskaitos kultūros paminklų sąrašai. Savivaldybė savo kultūros paveldo registro neturi.
Šiuo metu rajone yra 484 kultūros vertybės, kurias sudaro 214 memorialinių vietų ir istorinių objektų, 149 dailės vertybės, 81 archeologinė vieta (tarp jų 12 piliakalnių), 40 statinių kompleksų ir atskirų statinių, 3 urbanistinio paveldo vietovės. Kultūros paveldo apskaita nuolat yra tokios būklės, kai identifikuojami nauji objektai, tikslinant kriterijus peržiūrimi ankstesni paveldo objektų sąrašai. Tikėtina, kad kultūros vertybių skaičius didės.
Vertingiausias paveldas: Renavo ir Plinkšių dvarų sodybos, Viekšnių vandens ir Purplių vėjo malūnai, rajono bažnyčios, Viekšnių vaistinė-muziejus, Šatrijos Raganos muziejus.

10. Kultūros paveldo apsauga ir naudojimas.

Kultūros paveldo apsauga ir naudojimas yra tampriai tarpusavyje susieti. Tik kultūros vertybių naudojimas švietimo, ekonominiais (ypač turizmo), visuomeniniais, religiniais ir kt. tikslais gali padėti išsaugoti paveldo objektą ir jo kultūrinės vertės požymius.
Pagrindinis kultūros vertybės apsaugos dokumentas yra jos apsaugos reglamentas, kuris nustato kultūros vertybės sudėtį, apimtį, saugojimo, naudojimo ir priežiūros tvarką. Jau sudaryti 37 kultūros vertybių apsaugos reglamentai, o visoms kitoms yra parengti juridiniai dokumentai – įsipareigojimai ir techniniai apžiūros aktai.
Didžioji dalis kultūros vertybių paženklintos laikinais ženklais. Naujais ženklais paženklintos tik kelios.
Ketvirtadalio rajono kultūros vertybių būklė vertintina kaip gera, didžiosios vertybių dalies būklė patenkinama. Blogos būklės vertybės sudaro apie 10 procentų. Sparčiausiai nyksta dvarų ūkiniai pastatai (savininkas savivaldybė ir AB „Mažeikių nafta“).
Privatiems savininkams priklauso tik apie 10 procentų visų žinomų kultūros vertybių. AB „Mažeikių nafta“ priklauso Plinkšių dvaras, Krakių vandens malūnas, privatiems savininkams priklauso Purplių ir Viekšnių malūnai. Visų kitų, tarp jų vertingiausių objektų savininkas – savivaldybė.
Rajono kultūros paveldui tvarkyti skiriama gana nedidelė dalis tam reikalingų lėšų (5 lentelė). 2001 m. lėšų poreikis buvo tenkinamas tik apie 20 procentų.

5. lentelė. Rajono kultūros paveldui tvarkyti skiriamos lėšos 1999 – 2002 m. (litais).

1999 2000 2001 2002
Skirta lėšų 120 690 731560 120800 80000 (skaičius tik preliminarus)

Šaltinis: Mažeikių rajono savivaldybės kultūros skyrius.

Ūkiškai naudojama tik dalis rajono kultūros vertybių. Ūkiniais tikslais naudojamas Purplių malūnas, Biržiškų sveikatos namai, iš dalies – muziejai. Turizmo plėtros požiūriu ypač vertingos dvarų, etnografinės sodybos ir kaimai, urbanistinės vietovės, tačiau šio kultūros paveldo būklė bene prasčiausia. Kultūros vertybių apsaugos departamento iniciatyva tik Renavo dvaro parkas yra įtrauktas į programą „Parkų ir sodų kelias“, propaguojančią Lietuvos parkus.
Etnografiniai kaimai, sodybos tuštėja, nyksta neilgaamžiai medinių konstrukcijų pastatai, gausėja apleistų pastatų, jų patrauklumas lankytojams mažėja. Apie pusę rajono dvarų sodybų yra blogos arba avarinės būklės. Šiuos objektus daugiausiai lanko tik atsitiktiniai lankytojai, lankytojų srautams pritraukti nėra turizmo paslaugų infrastruktūros, objektai nėra įtraukti į komercinius šalies ir regioninius turizmo maršrutus.
Neatliekama reguliari rajono kultūros vertybių būklės ir išsaugojimo lygio analizė, todėl sunku stebėti kultūros paveldo išsaugojimo, naudojimo tendencijas ir planuoti veiklą, nukreiptą į kultūros paveldo išsaugojimą, naudojimą ir gausinimą.11. Kultūrinė veikla.
Mažeikių rajone veikia 55 kultūros įstaigos: Viešoji biblioteka ir 25 jos filialai bei 3 knygų išdavimo punktai, Savivaldybės kultūros centras, Mažeikių muziejus su 6 filialais ir 19 kaimo kultūros namų. Kaimo kultūros namai neturi juridinio asmens statuso, jiems nėra priskirta kultūros centro arba jo filialo kategorija.11.1. Savivaldybės kultūros centrai ir namai.
Savivaldybės kultūros centras turi stipriausią materialinę bazę, čia dirba didžiausias skaičius aukštąjį ir kultūrinio profilio išsilavinimą turinčių darbuotojų, atskirų sričių specialistų, didžiausias ir meno kolektyvų skaičius (6 lentelė). Rajono kultūros centruose 2001 m. iš viso dirbo 54 kultūros darbuotojai ir 33 techninio personalo darbuotojai. 19 kultūros darbuotojų turėjo aukštąjį išsilavinimą, 14 jų – kultūrinio profilio. Iš jų 8 (net 57 proc.) aukštąjį kultūrinio profilio išsilavinimą turintys darbuotojai dirbo Savivaldybės kultūros centre.
Savivaldybės kultūros centrų organizuotuose renginiuose 2001 m. apsilankė 74 748 lankytojai (kiekvienas rajono gyventojas kultūros centrų renginiuose lankėsi vidutiniškai po 1,1 kartą), iš jų 45 600 (61 proc.) – Savivaldybės kultūros centro renginiuose. Rajono kultūros centrai už mokamas paslaugas bendrai surinko tik 12 procentų visų savo veiklai gautų lėšų; Savivaldybės kultūros centras surinko kiek daugiau – 15 procentų. Iki 2002 m. visos rajono specialiosios lėšos buvo kaupiamos vienoje – Savivaldybės kultūros centro sąskaitoje.

6. lentelė. Lankytojų, renginių skaičius ir Mažeikių rajono savivaldybės kultūros centrų 1999 – 2001 m. už bilietus bei kitas paslaugas gautos pajamos (specialiosios lėšos).

Metai 1999 2000 2001
Lankytojų skaičius 193548 240450 250000
Renginių skaičius 1582 1973 1719
Uždirbtos pajamos 155561 143002 131685

Savivaldybės kultūros skyrius.

2000 m. savivaldybės biudžete Savivaldybės kultūros centrui ir kultūriniams renginiams buvo skirta mažiau lėšų. Nors 2000 m. savivaldybės kultūros centrai suorganizavo daugiau renginių ir juose apsilankė apie 20 procentų daugiau lankytojų, pajamų už renginius buvo surinkta kiek mažiau nei 1999 m. (7 lentelė). Panaši tendencija išliko ir 2001 m.: lankytojų daugėjo (nors renginių skaičius šiek tiek sumažėjo), bet uždirbtų pajamų mažėjo.
2001 m. Savivaldybės kultūros centre veikė 19 meno kolektyvų, kurie turėjo 370 narių. Tačiau gana daug kolektyvų veikė ir keliuose mažesnių miestelių kultūros namuose: 13 meno kolektyvų, vienijančių 184 dalyvius, veikia Sedos kultūros namuose. Ukrinų kultūros namuose veikia 11, Šerkšnėnų ir Židikų kultūros namuose – po 10 kolektyvų. Iš viso rajono kultūros centruose veikė 114 įvairių kolektyvų.

7. lentelė. Mažeikių rajono kultūros centruose ir kultūros namuose veikiantys kolektyvai bei jų narių skaičius 2001 m.

Kultūros centras / namai Meno kolektyvų skaičius Dalyvių skaičius
1. Savivaldybės kultūros centras 19 370
2. Sedos kultūros namai 13 184
3. Ukrinų kultūros namai 11 139
4. Šerkšnėnų kultūros namai 10 90
5. Židikų kultūros namai 10 81
6. Viekšnių kultūros namai 7 79
7. Leckavos kultūros namai 7 55
8. Palnosų kultūros namai 6 42
9. Reivyčių kultūros centras 6 35
10. Laižuvos kultūros namai 5 31
11. Pikelių kultūros namai 4 41
12. Tirkšlių kultūros namai 2 31
13. Urvikių kultūros namai 2 29
14. Kiti 12 100
Iš viso 114 1307

Šaltinis: Savivaldybės kultūros skyrius

Nemažai rajono meno kolektyvų veikia kitose įstaigose: mokyklose, papildomo ugdymo įstaigose. Pagal tipą kolektyvų esama labai įvairių (8 lentelė), tačiau daugiausiai rajone – instrumentinės muzikos kolektyvų. Daugiausiai narių vienija šokio meno ir vokalinės muzikos kolektyvai. Meno kolektyvuose dalyvauja kiek daugiau nei 4 procentai visų rajono gyventojų.

8. lentelė. Mažeikių rajono meno kolektyvai bei jų narių skaičius 2002 m.

Meno kolektyvo tipas Meno kolektyvų skaičius Dalyvių skaičius
1. Vokalinė muzika 43 806
2. Instrumentinė muzika 49 410
3. Vaidybos menas 12 162
4. Šokio menas 40 906
5. Etninė kultūra 19 433
Iš viso 163 2717

Šaltinis: Savivaldybės kultūros skyrius

Pagrindinių savivaldybės kultūros centrų ir kultūros namų paslaugų kokybė nėra aukšta dėl šių priežasčių: Savivaldybės kultūros centras neturi tinkamos žiūrovų salės, prasta kultūros namų materialinė bazė, maža gyventojų perkamoji galia, ypač kaimo vietovėse, kultūros centrų specialistams ner.etai trūksta kvalifikacijos. Kompiuterinę įrangą ir internetą turi tik Savivaldybės kultūros centras. Savivaldybės interneto svetaine naudojasi tik Kultūros skyrius, neišnaudojamos galimybės joje patraukliai pristatyti visas rajono kultūros įstaigas, meno kolektyvus ir geriausius rajone vykstančius kultūrinius renginius. Būtina gerinti renginių kokybę, kelti specialistų kvalifikaciją, pradėti ir kaime palaipsniui dirbti pagal programas, o ne mokėti atlyginimą už pastato atrakinimą. Kultūros centrai turi siekti sudominti rajono verslininkus ir įvairius fondus savo idėjomis, originalumu ir novatoriškumu, ieškoti abipusiai naudingo bendradarbiavimo galimybių.11.2. Viešoji biblioteka.
Pagal nuostatus Savivaldybės viešoji biblioteka yra kultūros, švietimo ir informacijos įstaiga, kurioje renkami, tvarkomi, saugomi įvairūs spaudiniai ir dokumentai (rankraščiai, mikroformos, garso, vaizdo, elektroniniai ir kt.), sisteminamos ir platinamos juose esančios žinios. Vidutinis nuotolis tarp filialų tik 6 km., todėl bibliotekos yra prieinamos didesnei rajono gyventojų daliai.
Viešosios bibliotekos įplaukos už suteiktas paslaugas didėjo: 1999 m. įplaukos sudarė tik 3000 Lt., 2000 m. – 3600 Lt., o 2001 m., įvedus mokestį už skaitytojo bilietą, surinkta 34 700 Lt. Įkurta interneto skaitykla 2002 m. gali leisti padidinti pačios bibliotekos surenkamas pajamas dar 8 – 10 proc.
Visuose bibliotekos filialuose dirba 52 bibliotekininkai, iš jų 46 – visą darbo dieną. 2002 m. 26 darbuotojus (50 proc.) planuojama siųsti į kvalifikacijos kėlimo renginius. Vykdoma metodinė veikla, kartu ir pačioje bibliotekoje organizuojami renginiai bibliotekininkų profesionalumui ugdyti. Kvalifikacijos kėlimo renginių nepakanka, būtina daugiau dėmesio skirti naujoms paslaugoms įsisavintii, bibliotekos valdymui ir paslaugų teikimui modernizuoti remiantis pažangiomis technologijomis. Pirmiausia trūksta bendrųjų kompiuterio vartojimo įgūdžių.
Viešoji biblioteka 2002 m. plečia savo paslaugų aprėptį. Bibliotekoje metų pradžioje įsteigta interneto skaitykla, skaitytojai nuo sausio mėnesio už mokestį gali naudotis kompiuterine įranga, atlikti informacijos paiešką savarankiškai arba su bibliotekos darbuotojo pagalba. Susidomėjimas naujomis paslaugomis yra nemažas. Viešoji biblioteka iš viso turi 6 kompiuterius, 4 iš jų gali naudotis skaitytojai. Kompiuteriai įsigyti pagal įvairius projektus, 2 iš jų įsigyti 2002 m., 4 – 2001 m. pabaigoje. Bibliotekos filialai kompiuterių neturi. Užsienio kalbų mokymosi skaitykla pradės veikti 2002 m. gegužę. Bibliotekoje veikia NVO informacijos ir paramos centras, vaikams įrengta žaisloteka. Kompiuterinės įrangos būtinai reikia užsienio kalbų skaitykloje ir vaikų skaitykloje. Bibliotekos videoteka yra labai negausi.
Bibliotekos darbuotojai atlieka kraštotyros darbus. Palaikomi ryšiai ir bendradarbiaujama su 5 užsienio šalių – Lenkijos, Čekijos, Latvijos, Estijos ir Vokietijos – bibliotekomis.
Rajono viešoji biblioteka organizuoja nemažai įvairių kultūrinių renginių: 1999 m. buvo organizuoti 108 renginiai, 2000 m. – 463 renginiai, o 2001 m. – 464 renginiai. 2002 m. planuojama surengti net 935 renginius. Bibliotekoje rengiami lėlių teatro spektakliai, organizuojami renginiai, populiarinantys knygas, skaitymą, rajono, šalies ir kitų šalių rašytojų kūrybą, supažindinantys skaitytoją su Mažeikių krašto ir Lietuvos istorija.
Bibliotekai dar labai trūksta kokybiškų elektroninių informacijos priemonių. Viešosios bibliotekos filialai visai nėra kompiuterizuoti. Įsigijus kompiuterių, būtų galima teikti daugiau mokamų paslaugų, geriau tenkinti skaitytojų poreikius, propaguoti informacinę visuomenę. Kol kas dar nepakankamai ištirtos ir nepropaguojamos distancinio mokymosi internetu, bendradarbiavimo su Mažeikių politechnikos mokyklos distancinio mokymosi klase galimybės. Viešosios bibliotekos turima kompiuterinė įranga nėra naudojama bibliotekinių fondų elektroninėms bazėms kurti. Norint pradėti tai daryti, trūksta 3 kompiuterių ir programinės įrangos. Biblioteka neturi savo interneto svetainės. Bibliotekos reikmėms savivaldybės interneto svetainė taip pat nenaudojama. Interneto svetainė galėtų pasitarnauti bibliotekos reklamai: renginiams, fondams, literatūrai pristatyti ir pan.
Nepakankamai realizuojamos bibliotekos bendradarbiavimo su privačiu sektoriumi galimybės. Biblioteka savo patalpose ir renginiuose, taip pat interneto svetainėje, jei tokia būtų sukurta, galėtų reklamuoti verslą, fondų ar rėmėjų veiklą, teikti įvairią informaciją.
Viešoji biblioteka yra iš dalies pritaikyta prie neįgaliųjų poreikių. Veikia neregių aptarnavimo punktas, norimų knygų garsajuostėse ir Brailio raštu užsakoma Lietuvos aklųjų bibliotek.os Šiaulių filiale.
Knygų fondas nėra pakankamai sparčiai atnaujinamas. Pastebima gyventojų sutelkimo procento svyravimo tendencija: gyventojų sutelkimo procentas 1999 m. buvo 13 proc., 2000 m. – beveik 26 proc., o 2001 m. nukrito iki 16 proc. 2002 m. planuojama padidinti gyventojų sutelkimo procentą iki 17 proc. Šią tendenciją iš dalies lemia bibliotekoje įvesta vieninga apskaitos sistema (anksčiau lankytojas galėjo būti priskaitytas net keliuose filialuose, o dabar tik viename) ir mokamo skaitytojo bilieto įvedimas.11.3. Mažeikių muziejus.
Mažeikių muziejus yra vietinės reikšmės valstybinis muziejus, kurio steigėjas – Mažeikių rajono savivaldybės taryba. Jis kaupia, saugoja, restauruoja, tiria, populiarina materialines ir dvasines Mažeikių rajono kultūros vertybes. Mažeikių rajono tarybos 2002 m. vasario 21 d. sprendimu Nr. 29 prie Mažeikių muziejaus prijungti Viekšnių muziejai: Aviacijos pradininko A.Griškevičiaus muziejus ir Viekšnių vaistinės muziejus.
Iš viso muziejuje 2001 m. dirbo 32 darbuotojai. Iš jų 4 mokslo darbuotojai, 1 ekskursijų vadovas, 1 restauratorius, 7,5 etato buvo skirta salių prižiūrėtojams.

9. lentelė. Pagrindiniai Mažeikių muziejaus veiklos rodikliai 1999 – 2001 m.

Metai 1999 2000 2001
Lankytojų skaičius 9500 13500 36500
Ekskursijų skaičius 1023 1423 1443
Parodų skaičius 24 31 22
Mokslinių tyrimų skaičius 10 12 15
Parengtų edukacinių programų skaičius 2 3 22
Skaitytų paskaitų rajono moksleiviams skaičius 15 20 19

Šaltinis: Mažeikių muziejus.

1999 – 2001 m., nepaisant mažėjančio finansavimo, gerėjo visi pagrindiniai Mažeikių muziejaus veiklos rodikliai. Augo lankytojų, organizuotų ekskursijų, parodų, atliktų mokslinių tyrimų, rajono moksleiviams skaitytų paskaitų ir ypač parengtų edukacinių programų skaičius (9 lentelė). Tai rodo augantį muziejaus darbuotojų darbo produktyvumą ir efektyvesnį lėšų naudojimą. 1999 – 2001 m. muziejaus įplaukos už parduotus bilietus ir ekskursijų aptarnavimą sudarė apie 1 procentą visų įplaukų, kurių didžiąją dalį sudarė steigėjo lėšos.
Muziejus taip pat vykdo ekspozicinį parodinį darbą, eksponatų apskaitą, apsaugą ir priežiūrą, užsiima informacinių leidinių leidyba ir rengia reklaminius straipsnius (2001 m. parengti net 47 populiarinamieji straipsniai), plėtoja įvairią ūkinę veiklą (tvarko muziejaus patalpas, kultūros paveldą, kart ir Renavo parką). Muziejaus darbuotojai patys kelia kvalifikaciją ir ruošia edukacines programas. Muziejus turi bendradarbiavimo sutartis su Švietimo centru, Vilniaus dailės akademija, Dailės mokykla, profesionaliais meno kolektyvais. Muziejus bendradarbiauja su kitomis rajono įstaigomis savitarpio pagalbos pagrindais – taip didinamas muziejaus bičiulių būrys.
Galimybės didinti muziejaus gaunamas įplaukas: kelti bilieto kainą, didinti lankytojų skaičių, ruošti edukacines mokamas programas, skaityti mokamas paskaitas ir vesti ekskursijas. Verslo žmones muziejus galėtų sudominti pasiūlydamas firmoms jų rengiamiems pristatymams sales ar kitomis reklamos galimybėmis, verslininkų verslo partneriams reprezentuodamas kultūros paveldą.
2002 m. Mažeikių muziejus planuoja atlikti 22 kultūros paveldo ir istorijos tyrimus. Tais metais didelis dėmesys skiriamas dvarų paveldui, bažnyčių, varpinių, varpų tyrimams, įvairiems Mažeikių, Mažeikių etninių bendruomenių ir visuomeninių organizacijų istorijos tyrimams. Svarbią vietą užima kultūrinė ir šviečiamoji veikla. Pagal bendradarbiavimo sutartis su mokyklomis ir gimnazijomis 2002 m. planuojama skaityti net 15 pavadinimų paskaitų rajono mokyklų moksleiviams įvairiomis istorinėmis, kultūrinėmis, etnografinėmis temomis. 2002 m. planuojama paruošti 5 papildomo moksleivių ugdymo programėles.
Muziejus turi nepilną kompiuterinę įrangą, internetą, savo interneto svetainės neturi. Kaip ir kitų kultūros įstaigų atveju, savivaldybės svetainė dar nėra naudojama Mažeikių muziejaus veiklai pristatyti.12. Saugomos teritorijos ir lankomi objektai.
Rajone oficialiai yra užregistruoti 392 paminklai ir kultūros vertybės, iš kurių archeologijos – 70, architektūros – 28, dailės -131, istorijos – 150, urbanistikos – 3. Tai turtingas kraštas, sukaupęs didelį praeities palikimą, kurį reikia mokamai perimti, tausoti ir tinkamai perduoti kitoms kartoms.12.1. Draustiniai ir gamtos paminklai.
Mažeikių rajone yra nedidelė Ventos regioninio parko dalis. Jis buvo įkurtas 1992 m., siekiant išsaugoti Ventos slėnio kraštovaizdį, gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes. Jo plotas yra apie 10 600 ha, iš kurių pusę užima miškai. Jis unikalus savo kraštovaizdžiu, kurį puošia Ventos, Virvyčios, Dabikinės, Uogio, Avižlio upės ir upeliai. Regioniniame parke yra Purvėnų geomorfologinis draustinis, kuris priklauso Mažeikių rajonui, o kiti draustiniai jau yra gretimo Akmenės rajono teritorijoje Unikaliais gamtos paminklais rajone yra: Geidžių akmuo (žr. 1 nuotrauką), vadinamas Trobele, Pirtele to paties pavadinimo kaime, Tirkšlių seniūnijoje, Storasis ąžuolas Gargždų kaime, Mažeikių seniūnijoje, Storoji eglė Renavo parke, Sedos seniūnijoje. Tai paminklai, kurie visuomet stebina žmogaus, mylinčio gamtą, jos paslaptis, akį.12.2. Istorijos, archeologijos ir architektūros paminklai.
Vienas seniausių istorinių paminklų yra Griežė, kur greta išsirikiavę du Daubarių piliakalniai. Rajono kultūros vertybes gražiai apžvelgia šio krašto žinovas Mažeikių muziejaus darbuotojas P. Šverebas. Jis pažymi, kad ne visos įvardytos rajono kultūros vertybės, daug kas dar laukia savo įvertinimo. Tačiau iš oficialiai užregistruotų kultūros vertybių, jų vertės seka reikėtų minėti, kad netoli minėtų Daubarių piliakalnių yra Geidžių mitologinis (jau minėtas) akmuo. Garsus yra Rimolių piliakalnio archeologinis kompleksas, kuriam priklauso Mildos slėnyje esantis „Verdantis” šaltinis. Įdomūs savo išvaizda yra pavieniui stūksantys Dapšių ir Vadagių piliakalniai. Rajone yra 12 piliakalnių, kurie visi glaudžiasi prie upių ir yra krantinio tipo. Suprantama, kad jie istorinėje praeityje turėjo svarbią gynybinę funkciją, kurią turėjo stiprinti gamtos ir žmogaus sukurti pasipriešinimai prieš užkariautojus.
Rajono rytinis pakraštys išsiskiria tuo, kad būtent čia dar galima surasti trijų buvusių vėjo malūnų liekanas. Purplių malūnas (žr. 2 nuotrauką) ir šiandien keliautoją pasitinka išskėstais sparnais ir aukštai pakelta kepure.
Įdomiausi architektūriniai paminklai ir įdomiausia vieta rajone yra: Sedos – Grūstės – Renavo – Plinkšių kompleksas.
Grūstė (Bareikiai) yra viena „dingusių” Lietuvos vietovių. Ji buvo žinoma jau XIII a. (1252 m.) kaip vaitystės arba srities centras (žr. 3 nuotrauką – Grūstės kapinių koplyčia). Vėliau ją nukonkuravo Seda, esanti už keleto kilometrų nuo Grūstės, prie Varduvos. Išliko Grūstės kaimas, piliakalnis prie Varduvos, tarp Grūstės ir Sedos, ant kurio yra buvusios pilies liekanų. Šiame kaime yra garsus Varduvos ąžuolas ir šventorkalnis su kapais.
Sedos dvaras minimas nuo 1450 m. 1508 m. Sedoje pastatyta Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (žr. 4 nuotrauką). Už 5 km nuo Sedos yra Plinkšių dvaro rūmai (žr. 5 nuotrauką) su vešliu parku. Greta parko, prie ežero 1899 m. palaidotas Pliateris. Rūmuose vėliau buvo įkurta žemės ūkio mokykla. Be pačių rūmų išliko dvi oficinos ir žirgynas.
Kitoje Sedos pusėje, taip pat prie Varduvos, yra Renavo vietovė su dvaro rūmais (žr. 6 ir 7 nuotraukas) ir dideliu parku. Nuo XVIII a. dvarą valdė grafas Rennas, kuris 1880 m. pastatė klasicizmo stiliaus rūmus ir užveisė 50 ha parką. Renave nuo 1787 m. stovi kelis kartus atnaujinta bažnyčia. Dvaro rūmuose dabar veikia muziejus. Iki Rennų atvykimo bažnytkaimis vadintas Gaurą arba Gaureliais. Ji žinoma nuo XVI a.

Įdomūs ir saviti rajono miesteliai, kurių dalis yra urbanistikos paminklai. Prie tokių priskiriami Židikai, kur senoji miestelio dalis, susidariusi XVIII a. pabaigoje ir Sedos senoji miesto dalis, susidariusi iki XIX a. vidurio.
Mažeikių krašte nemažai koplytėlių, tačiau dauguma jų tuščios – nebepamatysi žemaitiškų rūpintojėlių, šventųjų skulptūrėlių. Rajone yra tik viena paminklinė sodyba -Tirkšliuose. Ji priklauso Z.Jankauskienei. Sodybos autentiškumas yra gerokai nukentėjęs per remontą. Jeigu etnografinė sodyba rajone yra tik viena, tai pavyzdingai tvarkomų yra daug.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę naujai sukurtų paminklų nedaug. Sutvarkytas Nepriklausomybės paminklas Grūstėje, naujai atstatytas Židikuose, pastatyti 7 kryžiai. Gyventojų sodybose ir pakelėse statomi kryžiai, tačiau jie daugiau primena lietuvių polinkį tikėjimui, nes kryžių drožyba yra tolima senoms liaudies meno tradicijoms.
Kultūros vertybėms atstatyti trūksta lėšų, kai kada ir entuziazmo. Materialinės paramos reikia unikaliam Sedos sinagogos pastatui, poeto L. Skabeikos gimtinės trobesiams restauruoti. Reikia pasidžiaugti Šerkšnėnų seniūnijos seniūnu A. Derkinčiu, kuris įamžino D.Poškos gimtinę buvusioje Lėlaičių dvarvietėje.IV. SOCIODEMOGRAFINĖ APLINKA
Vykstant esminei pastarųjų metų Lietuvos visuomenės transformacijai, šeima patiria ryškių pokyčių. Jie akivaizdūs visose šeimos gyvenimo srityse. Keičiasi šeimos ekonominio funkcionavimo pagrindai, veiklos ir saviraiškos galimybės, vidiniai saitai tarp šeimos narių, vertybinės orientacijos ir gyvenimo prioritetai, matriomonialinės ir prokrecinės nuostatos bei elgsena. Vien per vieną dešimtmetį labai pasikeitė Lietuvos šeimos demografinės charakteristikos. Tarp ryškiausių šeimos pokyčių, kuriuos galima iliustruoti statistiniais ar sociodemografinių tyrimų duomenimis, yra šie: labai sumažėjo santuokų, santuokos atidedamos vyresniam amžiui, pirmųjų vaikų gimdymas atidedamas vyresniam amžiui, gausėja nesantuokinių vaikų, gausėja porų, kurios gyvena santuokos neregistravusios, gausėja ir niekada nesituokusių viengungių.
Skirtingai nei anksčiau, šiandien visai pagrįsti Lietuvos gyventojų siekiai apmąstyti ir konstruoti savo senatvę (jau esamą arba būsimą). Nors paprastai žmonės siekia jaustis saugiai, kasdieniniame gyvenime būna gana sunku vienareikšmiškai apibūdinti, ką reiškia jaustis saugiai arba nesaugiai. Ne visi žmonės ir ne visada sugeba patenkinti savo saugumo poreikius savarankiškai. Šiais atvejais jiems reikalinga kitų žmonių pagalba.13. Socialinė apsauga.
Veikianti ir turinti ateities perspektyvas rinkos ekonomika sudaro pagrindą žmonėms užsitikrinti pragyvenimą verslo ir darbo priemonėmis bei tinkamai finansuoti socialinės apsaugos sistemą.
Šioje dalyje apžvelgiamos temos:
1. socialinė parama;
2. socialinė paslauga;
3. socialinis draudimas.13.1. Gyventojų pajamų lygis.
Svarbus socialinės situacijos vertinimo aspektas yra gyventojų pajamos. Realiosios gyventojų pajamos yra svarbus socialinės gerovės rodiklis. Darbo užmokesčio lygis taip pat turi įtakos kvalifikuotos darbo jėgos, specialistų darbo vietos pasirinkimui. Mažas užmokestis už daug kvalifikacijos reikalaujantį darbą kelia kvalifikuotų specialistų „nutekėjimo“, motyvacijos praradimo pavojų.
Rajone vidutinis darbo užmokestis yra didesnis nei daugelyje Lietuvos rajonų, o Telšių apskrityje yra didžiausias (žr. 1 paveikslėlį). Šie rodikliai neatspindi tikrosios socialinės padėties rajone, nes pajamas dirbtinai sukelia „Mažeikių naftos“ darbuotojų darbo užmokestis.

1 pav. Vidutinis mėnesinis bruto užmokestis (Lt.) Telšių apskrityje 1996 – 2000 m.

2000 m. atlikto namų ūkių biudžetų tyrimo duomenimis, disponuojamos pajamos rajone, skaičiuojant vienam namų ūkio nariui, buvo 415 Lt. per mėnesį, iš jų piniginės pajamos sudarė 349 Lt., t.y. 84% visų disponuojamų pajamų. Miestiečių disponuojamos pajamos 2000 m. buvo 465 Lt. vienam namų ūkio nariui per mėnesį, kaimiečių – 311 Lt., t.y. 33% mažesnės.
Darbo pajamų dalis iš visų disponuojamų pajamų turi tendencijas mažėti, ir didėja antroji pagal svarbą pajamų sudėtinė dalis – pensijos ir pašalpos (įskaitant kompensacijas). Pajamų struktūra kinta bloga linkme: mažėja darbo pajamų dalis, bet didėja socialinės apsaugos išmokų dalis.13.2. Užimtumas ir darbo rinkos politika.
Mažeikių rajone yra apie 41 tūkst. darbingo amžiaus žmonių. Iš jų galinčių dirbti – 32 400. Per metus darbo jėga rajone sumažėjo 1400 žmonių, arba 4,1%. Iš viso buvo užimtas 23 751 darbingo amžiaus žmogus. Neužimtų darbingo amžiaus žmonių yra apie 8,7 tūkst., o darbo biržoje registruota apie 8,4 tūkst.
Per 2001 m. nedarbo lygis Mažeikių rajone išaugo 6,2 procentinio punkto – nuo 19,2 iki 25,4%. Laisvų darbo vietų skaičius mažėjo. Daugiau kaip pusė sukuriamų darbo vietų buvo skirtos terminuotiems sezoniniams darbams. Pagal nedarbo lygį Mažeikių rajonas yra vienas problemiškiausių Lietuvoje, nusileidžiantis tik esamam Druskininkų savivaldybėje.
Tolygų nedarbo augimą nuo 1998 m. Mažeikių rajone lėmė bendra Mažeikių rajono ekonominė situacija. Tai rodo faktas, jog iš 2001 m. 7,2 tūkst. užregistruotų ūkinių vienetų tik 2,1 tūkst. vykdo ūkinę finansinę veiklą. Mažėja dirbančiųjų pagal darbo sutartis, didėja apdraustųjų skaičius, o tai rodo verslo smulkėjimą.
Mažeikių rajone bedarbiai su aukštuoju išsilavinimu sudaro apie 2,5% visų bedarbių. Apie puse (47,6%) šių bedarbių yra baigę technikos mokslus, kas aštuntas (13,3%) – žemės ir miškų ūkio specialistas, taip pat kas aštuntas (12,5%) turi pedagoginį išsilavinimą, kas dvyliktas (8,6) – verslo administravimo specialistas. Bedarbių, turinčių profesinį parengimą, skaičius 2001 m. labai išaugo. Tai susiję su AB „Oruva“ ir statybinių įmonių likvidavimu bei sparčia kadrų kaita prekybos paslaugų sektoriuje. Daugelio bedarbių išsilavinimas nebeatitina darbo rinkos poreikių, o rajono įmonėms trūksta kai kurių sričių kvalifikuotų darbuotojų.
Žemas užimtumo lygis ir nedarbo lygio augimas atpindi prastą rajono socialinį klimatą ir blogėjančią gyvenimo kokybę. Vis didesnė gyventojų dalis vis labiau priklauso nuo socialinių pašalpų, kurios negali užtikrinti minimalaus pragyvenimo lygio. Socialinės paramos poreikiai stipriai viršija savivaldybės finansines galimybės.13.3. Biudžeto socialinės orientacijos mastas.
Lietuvoje, kaip ir daugelyje pereinamojo laikotarpio šalių, socialinių problemų sprendimas vykdomas daugiausiai per valstybinį sektorių (valstybės, savivaldybių biudžetų bei Valstybinio socialinio draudimo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondų lėšomis).
Konsoliduoto bendro šalies biudžeto pajamų santykis su BVP Lietuvoje 2000 metais buvo 30,2 proc. Tuo pat metu Latvijoje – 37,5, o Estijoje – 36,4%. Šie skaičiai akivaizdžiai parodo, kad konsoliduoto biudžeto pajamų surinkimo lygis Lietuvoje santykinai žemas. Tai, be abejo, riboja socialinės apsaugos galimybes, taip pat didelių užimtumo ir socialinių programų vykdymo išgales.
Lietuvoje išlaidos socialinei sferai, kaip ir daugelyje Europos šalių, vis didėja. Paskutiniaisiais metais Lietuvos išlaidos visai socialinei sferai (įskaitant švietimą, sveikatos bei socialinę apsaugą, kultūrą ir pan.) neoficialiais ekspertiniais įvertinimais sudarė 25 – 27% nuo BVP, iš jų socialinei apsaugai apie 12 – 14% nuo BVP. Tačiau Lietuva pagal išlaidų socialinei apsaugai lygį neprilygsta daugumai Europos valstybių.
Mažeikių rajono savivaldybės biudžete didžiausią asignavimų dalį 2002 m., po asignavimų švietimui, taip pat sudaro socialinei apsaugai, globai ir rūpybai numatomos išlaidos – 20% visų biudžeto asignavimų. Ir bendroji šiai sričiai skiriamų lėšų apimtis, ir jos procentinė dalis bendrame savivaldybės biudžete 1999 – 2002 m. laikotarpiu nuolat augo (žr. 10 lentelę). Tai visų pirma priklausė nuo didėjančio nedarbo, kuris 2001 – 2002 m. rajone pasiekė aukščiausią lygį ir buvo vienas didžiausių Lietuvoje.

10. lentelė. Savivaldybės išlaidos socialinei apsaugai, globai ir rūpybai 1999 – 2001 m. (tūkst. Lt., proc. nuo bendro savivaldybės biudžeto)

1999 2000 2001
9 816,6 11 658,5 12 093
16% 17,1% 17,5%

Didžioji dalis skirtų lėšų buvo skirta įvairioms pašalpoms mokėti, o trūkstamoms socialinėms paslaugoms kurti (pvz., bendruomenės dienos globos centrui, socialinės reabilitacijos paslaugoms ir kt.), lėšų nebuvo skirta. Gerėjant ekonominei ir socialinei situacijai savivaldybė galėtų mokėti mažiau pašalpų ir didesnį dėmesį skirti trūkstamoms socialinėms paslaugoms kurti. Tikėtina, kad taip pat didėtų surenkamo fizinių asmenų pajamų mokesčio suma. Tačiau savivaldybės savarankiškai skiriamos vienkartinės pašalpos sudaro tik apie 120 tūkst. Lt. per metus. Tuo tarpu naujam bendruomenės dienos centrui įkurti reikėtų bent 500 tūkst. Lt. Šiam centrui išlaikyti per metus reikėtų apie 100 tūkst. Lt. Todėl tokiai investicijai reikalingos papildomos lėšos.
Mažeikių rajone socialinės apsaugos sistemą sudaro skirtingais finansavimo bei apsaugos teikimo principais besiremiančios dalys: socialinė parama, socialinės paslaugos ir socialinis draudimas.13.4. Socialinė parama.
Piniginę socialinę paramą sudaro: šalpos pensija, slaugos pašalpa, šeimos pašalpos, laidojimo pašalpa, socialinė pašalpa, šildymo išlaidų ir kitos kompensacijos. Socialinės paramos tikslas – padėti tenkinti būtiniausius poreikius toms šeimoms (asmenims), kurių darbo, socialinio draudimo ir kitos pajamos dėl objektyvių, nuo jų nepriklausančių priežasčių yra nepakankamos, kad jos galėtų pasirūpinti savimi. Pagrindinė socialinės paramos sistemos nuostata yra ta, kad socialinė parama negali užtikrinti žmogui ilgalaikio ekonominio ir socialinio saugumo – ji tik padeda jam išgyventi ekstremaliomis sąlygomis. Socialinės paramos sistema nepakankamai orientuota į žmogų: daugiau dirbama su formaliu pašalpų skyrimu negu su paramos reikalingais asmenimis, socialinės paramos sistema nepakankamai pajėgi aprėpti socialinės atskirties grupes.
Netobulai išplėtotas socialinės integracijos modelis ir didėjantis neįgaliųjų skaičius iškėlė su invalidumu susijusių pensijų, lengvatų, užimtumo, socialinės paramos sistemų reformų būtinybę. Prioritetai turėtų būti nukreipti į socialiai teisingos ir neįgaliojo asmens orumo nežeminančios socialinės politikos vykdymą, siekimą pašalinti socialinių garantijų srities skirtumus bei mažinti neįgaliųjų žmonių diskriminaciją.
Vertinant šalies socialinę apsaugą dažniausiai analizuojami vidutiniai socialinės apsaugos rodikliai. Tačiau socialinės apsaugos išmokos ir paslaugos atskiruose Lietuvos rajonuose labai skiriasi. Socialinės apsaugos skirtumus tiesiogiai lemia ekonominės priežastys. Gamybos pertvarkymo, plėtros ir privatizavimo lygis, socialinė ir ekonominė padėtis atskiruose Lietuvos rajonuose yra labai nevienodi. Visos šios priežastys lemia skirtingą socialinės apsaugos išmokų ir paslaugų teikimo lygį. Apie padidėjusią socialinę diferenciaciją galima spręsti ir pagal teritorinius socialinės paramos teikimo skirtumus. Didžiausia pašalpų suma, tenkanti vienam rajono gyventojui, 1999 m. buvo mokama Šilalės (182 litai), Skuodo (164 litai), Joniškio (147 litai) ir Šilutės (143 litai) rajonuose. Mažeikių rajone vienam gyventojui teko 113 Lt. suma. Mažiausiai pašalpų vienam gyventojui per metus išmokama didžiuosiuose miestuose ir rajonų centruose. Visagine 1999 m. išmokėta vidutiniškai 56 litai vienam miesto gyventojui, Klaipėdoje – 57 litai, Vilniuje – 62 litai. Taigi pašalpų, mokamų vidutiniškai vienam gyventojui kai kuriuose miestuose ir rajonuose, dydis skyrėsi net tris kartus. Vidutiniškai kiekvienam Lietuvos gyventojui 1999 m. teko apie 97 litus įvairių pašalpų.
Analizuojant būsto sektorių nustatyta, kad rinkos ekonomikos atveju jis veikia kaip daugialypė, su kitais ekonomikos sektoriais – finansų, statybos pramonės, žemės, namų ūkių ir kt. – susijusi ekonominė sistema. Šį sektorių veikia ne tik jo vartotojai, bet ir daugelis kitų rinkos dalyvių (verslo subjektai, finansinės institucijos), taip pat valstybėje veikianti mokesčių ir institucinė sistemos. Viena vertus, tai leidžia panaudoti daug daugiau paramos priemonių ir būdų nei planinės ekonomikos sąlygomis ir sudaro prielaidas lanksčiai ir efektyviai valstybės intervencijai, reguliuojant problemiškiausius būsto sektoriaus funkcionavimo aspektus. Kita vertus, būsto sektoriaus integralumas su kitais ekonomikos sektoriais reikalauja, kad projektuojant valstybės paramos modelį būtų įvertintas paramos poveikis ne tik gyventojų apsirūpinimo būstu lygio pasikeitimui, bet ir kitiems ekonominiams rodikliams, nes dirbtinėmis priemonėmis skatinamas pagerėjimas būsto sektoriuje gali sutrikdyti rinkos pusiausvyrą ir sukelti pablogėjimą kitame sektoriuje.
Lyginant Telšių apskrities savivaldybių biudžetų išlaidas socialinėms pašalpoms matomos mažėjimo tendencijos. Per 1996 – 1999 m. laikotarpį jos sumažėjo 13%, o vienam gyventojui – nuo 26,8 Lt. iki 23,6 Lt. 2000 m. šie dydžiai atitinkamai išaugo ir vienam gyventojui teko jau 27,7 Lt. savivaldybių biudžetų išlaidų socialinėms pašalpoms. Šios išmokos skiriasi pagal savivaldybes: didžiausios (34,9 Lt.) buvo Telšių r.ajone, o mažiausios (17,9 Lt) – Plungės rajone. Mažeikių rajone šis išlaidų dydis didžiausias buvo 1997 m., bet 1998 m. ir 1999 m., palyginti su 1997 m., sumažėjo 29,4%. Tačiau 2000 m. išlaidų dalis vienam gyventojui vėl pradėjo didėti ir siekė 25,7 Lt.
1999 – 2001 m. laikotarpiu išlaidos socialinėms pašalpoms nuolat didėjo ir 2001 m. siekė 2557,1 tūkst. litų. Visoms kitoms pašalpų rūšims skitas biudžetas taip pat didėjo, nes kartu didėjo ir jas gaunančiųjų skaičius. Vienkartinės piniginės išmokos sudarė daugiau nei 30% visų pašalpų. Taip pat daugiau nei 12% visų savivaldybės biudžeto išmokėtų pašalpų sudarė pašalpos moksleiviams išleisti į mokyklą, o 2001 m. šiai pašalpų rūšiai skirta netgi 32% savivaldybės biudžete numatytų išlaidų.
1999 – 2000 m. pinigines pašalpas Mažeikių rajone gavo apie 21% rajono gyventojų. 2001 m. – 18,7% visų rajono gyventojų. 2002 m. prognozuojama apie 21,8%. Mažeikių rajono savivaldybė įvairioms pašalpoms 2002 m. numato išmokėti 11 832,7 tūkst. litų, atitinkamai kiekvienam Mažeikių rajono gyventojui vidutiniškai apie 176 litus.
Pastebimas pašalpoms skiriamų lėšų apimties ir pašalpų gavėjų skaičiaus augimas atspindi blogėjančią rajono socialinę ir ekonominę situaciją. Tačiau vertinant išlaidų socialinei apsaugai struktūrą galima pastebėti ir tai, kad per pastaruosius trejus metus didėja pensijų ir pašalpų bei mažėja institucinių paslaugų lyginamosios dalys. Pensijų ir pašalpų struktūroje didesnių struktūrinių pokyčių nėra, išskyrus paramos šeimai valstybinių pašalpų dalies didėjimą. Būtina įvertinti, ar tikslinga ir toliau didinti pašalpų apimtį bei jų gavėjų skaičių, ar socialinės problemos būtų efektyviau sprendžiamos dalį šių lėšų skiriant socialinėms paslaugoms plėtoti, aktyvioms darbo rinkos politikos priemonėms remti.13.5. Socialinės paslaugos.
Kitą socialinės paramos dalį (kartu su pinigine socialine parama) sudaro socialinės paslaugos. Socialinių paslaugų klasifikacija pateikta 2 paveikslėlyje.

2 pav. Socialinių paslaugų klasifikacija

Paramos šeimoms sferoje dominuoja orientacija į finansinę paramą, dažnai pamirštant paslaugas šeimai. Rinkos ekonomikos sąlygos išryškino žmonių grupes, kurioms socialinės paslaugos tapo itin svarbios (žmonės su negalia, vaikai, pagyvenę bei socialinės rizikos grupių asmenys). Bendruomenės poreikis socialinėms paslaugoms ypač augo, tuo tarpu socialinių paslaugų pasiūla bendruomenėse buvo nepakankama. Atsižvelgus į tai, buvo būtina sparčiai kurti socialinių paslaugų tinklą. Socialinių paslaugų sistema buvo plėtojama labiau kiekybiniu negu kokybiniu požiūriu.
Per pastarąjį dešimtmetį sukurta socialinių paslaugų sistema, sparčiai išaugo socialinių paslaugų įvairovė bendruomenėse, padidėjo savivaldybės kaip pagrindinės socialinių paslaugų organizatorės bei socialinių darbuotojų vaidmuo organizuojant ir teikiant socialines paslaugas.
Nors pastarąjį dešimtmetį socialinių paslaugų tinklas sparčiai išsiplėtė, bet asmenų, gaunančių socialines paslaugas, skaičius kasmet didėja, todėl didelių galimybių pasirinkti socialines paslaugas paslaugų gavėjai dar neturi, o tarp socialinių paslaugų teikėjų nėra konkurencijos. Taigi reikėtų sukurti sąlygas, kad į socialinių paslaugų teikimo darbą būtų įtrauktas nevyriausybinis ir privatus sektorius. Pakankamai išplėtotas ir stiprus nevyriausybinių institucijų tinklas gali būti sėkmingai įtraukiamas įgyvendinant socialinei paramai keliamus tikslus. Svarbu, kad socialinės paramos teikimas ir organizavimas nebūtų vien tik aukščiausių valdžios institucijų atsakomybė, tuo galėtų ir turėtų pasirūpinti ir vietos bendruomenės, ir nevyriausybinės organizacijos. Stiprus nevyriausybinis sektorius gali būti sėkmingai panaudotas socialinių paslaugų kokybinei plėtrai užtikrinti.
Tam, kad profesinė veikla tobulėtų, būtina nuolat kelti socialinių darbuotojų praktikų kvalifikaciją, gilinti teorines žinias bei lavinti praktinius įgūdžius. Nors socialiniai darbuotojai rengiami 16 mokymo įstaigų, didžioji dalis dirbančių socialinį darbą kol kas neturi profesinio išsilavinimo. Siekiant suteikti būtinų socialinio darbo žinių socialiniams darbuotojams praktikams, neturintiems socialinio darbo išsilavinimo, turėtų būti ir toliau organizuojami mokymo kursai, kuriuose būtų supažindinama su socialinių paslaugų veiklos organizavimu, paslaugų teikimo principais, individualiu socialiniu darbu, bendravimo ir socialine psichologija, asmenybės teorijų atskirų komponentų panaudojimo specifika aiškinant asmenybės ypatumus, tarpusavio suvokimo dėsniais, šeimų konsultavimu, pagalba joms. Didėjantis socialinių darbuotojų profesionalų būrys, kylanti socialinių darbuotojų profesinė kvalifikacija diktuoja būtinybę nustatyti, kad socialinį darbą dirbtų tik socialiniai darbuotojai, turintys tinkamą išsilavinimą. Visiems socialiniams darbuotojams praktikams turėtų būti sudaromos galimybės nuolat kelti kvalifikaciją dirbant su įvairiausiomis socialinėmis grupėmis, rizikos grupių asmenimis, senais žmonėmis, vaikais ir probleminėmis šeimomis, neįgaliaisiais, sveikatos priežiūros ar įkalinimo įstaigose.
Telšių apskrityje veikia valstybiniai ir parapijiniai senelių ir vaikų globos namai. Kiekvienoje savivaldybėje įsteigti nakvynės namai. Mažeikių rajono vaikų našlaičių ir senelių globos namuose gyvena apie 90 žmonių. Viena iš pagrindinių socialinių paslaugų plėtros strategijos krypčių yra įvairių nevyriausybinių organizacijų kaip lygiaverčių partnerių įtraukimas į bendrą socialinių paslaugų sistemą. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos soc. rūpybos skyriuje dirba nevyriausybinių organizacijų pirmininkai, kurie palaiko nuolatinį ryšį su neįgaliaisiais, padeda spręsti iškylančias problemas, teikia pasiūlymus, ruošia projektus ir programas, suteikia informaciją bei organizuoja renginius. Neįgaliųjų pasiskirstymas pagal priklausomumą .nevyriausybinėms organizacijoms (NVO) parodytas 3 pav.

3 pav. Neįgaliųjų pasiskirstymas pagal priklausomumą NVO 2000 m.

Iš viso Mažeikių rajone 2000 m. buvo 3071 neįgalusis, iš kurių 10 % priklauso invalidų draugijai, beveik vienodas procentas visų neįgaliųjų priklauso „Vilties“ bendrijai ir Aklųjų ir silpnaregių sąjungai. Tačiau beveik 80% rajono neįgaliųjų nepriklauso jokioms nevyriausybinėms organizacijoms.
Mažeikių rajone socialines problemas sprendžia:
1) Socialinės rūpybos skyriaus reguliavimo sričiai priskirtos įstaigos:
• Vaikų našlaičių ir senelių globos namai;
• Nakvynės namai;
• Darbo terapijos centras;
• „Vilties gyvenimo“ namai;
• Šeimos paramos centras;
• Socialinės pagalbos tarnyba;
• Paguodos telefonas.
2) Kitos įstaigos ir tarnybos, teikiančios speciąlias paslaugas:
• Lopšelis-darželis „Bitutė“;
• Lopšelis-darželis „Žilvitis“;
• Specialioji internatinė mokykla;
• Psichologinės pedagoginės pagalbos tarnyba;
• Ankstyvosios korekcijos tarnyba;
• VšĮ Invalidų socialinės reabilitacijos ir paramos centras;
• VšĮ Mažeikių invalidų užimtumo centras.
Bendradarbiauja su nevyriausybinėmis organizacijomis:
• Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Viltis“;
• Lietuvos invalidų draugijos Mažeikių rajono skyrius;
• Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Mažeikių rajono taryba;
• Mažeikių rajono kurčiųjų draugija;
• Cerebrinio paralyžiaus asociacijos Mažeikių skyrius.
Mažeikių rajone socialinės paslaugos teikiamos nuo pat Socialinės rūpybos skyriaus įkūrimo pradžios (1999 m.). Siekiant geriau organizuoti socialinių paslaugų teikimą 1995 m. Mažeikių rajono valdybos sprendimu įkurta Socialinės pagalbos tarnyba.
Per 2000 m. Mažeikių rajone socialines paslaugas namuose gavo 134 asmenys. Rajone yra 17 lankomosios priežiūros darbuotojų etatų, dirba 21 darbuotojas. Atsižvelgiant į asmens gyvybinius poreikius, teikiamos šios socialinės paslaugos:
 Pagrindinės paslaugos – bendravimas, konsultavimas, maisto produktų nupirkimas ir pristatymas, maisto paruošimas, buto sutvarkymas, skalbimas, asmens higienos, vandens ir malkų atnešimas, mokesčių sumokėjimas, korespondencijos tvarkymas.
 Papildomos paslaugos – langų išvalymas, rūbų lyginimas, malkų sukapojimas ir sukrovimas, aplinkos sutvarkymas.

13.5.1. Specialios socialinės paslaugos

Mažeikių rajono savivaldybės administracijos socialinės rūpybos skyriaus veiklos ataskaitoje nustatytas Socialinių paslaugų dienos centro regione poreikis. Šiame centre turėtų būti teikiamos visos pagrindinės socialinės paslaugos: buitinės paslaugos, užimtumo organizavimas, minimali medicininė pagalba, psichologinė pagalba ir pan. Čia žmonės galėtų betarpiškai bendrauti, užsiimti kultūrine veikla.
Mažeikių rajono vaikų našlaičių ir senelių globos namai – stacionari socialinės globos įstaiga seniems ir vienišiems žmonėms ir invalidams, kuriems reikalinga nuolatinė globa ir kurie dėl senatvės ir negalios negali savarankiškai gyventi. Globos namuose yra 27 vietos seneliams. Per 2000 m. čia apgyvendinti 5 seneliai. Eilėje laukia 36 seneliai (2001 05 01 d. duomenimis). Taip pat Globos namuose ilgesniam ar trumpesniam laikui apgyvendinami ir globojami našlaičiai, tėvų globos netekę vaikai. 2000 m. Globos namuose gyveno 50 vaikų.
Kai žmogui reikalinga nuolatinė slauga ir nėra sąlygų jį slaugyti namuose ar jis neturi būsto, yra galimybė įkurdinti tokį asmenį Sedos pirminės sveikatos priežiūros centre (PSPC). 2000 m. čia buvo nukreipti 8 asmenys. Mažeikių rajone nėra socialinės globos įstaigos, tenkinančios psichinę negalią turinčių asmenų gyvybinius poreikius. Todėl Telšių rajone Duseikių psichoneurologiniame pensionate buvo apgyvendinti 7 rajono gyventojai.
Dar viena stacionarias paslaugas teikianti socialinės globos įstaiga Mažeikių rajone yra „Vilties gyvenimo“ namai. Čia socialinės paslaugos teikiamos sutrikusio intelekto žmonėms, sulaukusiems 18 metų amžiaus, kuriems būtina priežiūra ir kurie negali gyventi savarankiškai. 2000 m. „Vilties gyvenimo“ .namuose buvo apgyvendinti 2 asmenys, iš viso gyveno 13 asmenų, o apgyvendinti galima 16.
Mažeikių rajono Paramos šeimai centras yra socialinių paslaugų įstaiga, skirta teikti socialinę, pedagoginę, teisinę ir kitokią pagalbą neįgaliems vaikams ir juos auginančioms šeimoms. 2000 m. Centro paslaugomis pasinaudojo 126 šeimos.
Kita socialinių paslaugų įstaiga yra Darbo terapijos centras. Jo paskirtis organizuoti darbinę veiklą, padedant vyresniems nei 16 metų neįgaliesiems integruotis į visuomenės gyvenimą. 2000 m. centrą lankė 25 klientai.
Pagalba asmenims, turintiems psichologinių problemų, teikiama paguodos telefonu, kur profesionali psichologė tris vakarus per savaitę telefonu konsultuoja žmones. Per 2000 m. konsultuota apie 200 žmonių.
Mažeikių rajono labdaros valgykloje maitinami ypač sunkioje materialinėje padėtyje esantys asmenys, kurie negali patys sau pasigaminti maisto arba neturi tam lėšų. 2000 m. labdaros valgykloje pietus valgė 95 asmenys. Pietų kaina – 3,5 Lt. Socialiai remtini žmonės taip pat maitinami Vaikų našlaičių ir senelių globos namuose įsteigtoje labdaros valgykloje.
Socialinių paslaugų poreikis vis didėja. Socialinių paslaugų sistemą bendruomenėse dar būtina plėtoti, tačiau atsižvelgiant į tai, kad didėjantis socialinių paslaugų poreikis kartais viršija esamus išteklius, nepakankamas dėmesys skiriamas socialinių paslaugų kokybei.

I Š V A D O S

1. Esamas gamtinis ir geografinis Mažeikių rajono potencialas nepasižymi išskirtiniais turizmo traukos objektais, reljefas čia lygus, vandens telkinių čia nedaug.
2. Kad esamas gamtinis paveldas galėtų būti tinkamai panaudotas ir tvarkomas svarbu parengti ir įgyvendinti Mažeikių rajono gamtos paveldo ir turizmo objektų komercilalizavimo planą. Siekiant sukurti visaverčius turizmo produktus, svarbu ištirti rajono kultūros paveldo objektus, neįtrauktus į pagrindinį gamtos vertybių sąrašą ir parengti jų tvarkymo bei įtraukimo į Mažeikių rajono turizmo sistemos programą.
3. Finansavimo problema. Iš valstybės biudžeto skiriama mažai lėšų, jų daugiau gaunama iš Europos sąjungos struktūrinių fondų.
4. Mažeikių rajono Savivaldybės administracija baigia vykdyti ES struktūrinių fondų iš dalies finansuojamą projektą „Žemaitijos gatvės dalies rekonstrukcijos būtinosios dokumentacijos parengimas“ – beliko tik atlikti šio projekto auditą.
5. Mažeikių kaimo seniūnijai trūksta lėšų mokykloms remontuoti, vieškeliams asfaltuoti arba nors geriau prižiūrėti, aktualus naujų darbo vietų kūrimas.
6. Menka paslaugų ir pramogų įvairovė. Ne visur įmanoma įrengti pramogų kompleksus, be to tam dažniausiai pritrūkstama lėšų.
7. Siekiant organizuoti turiningą ir saugų poilsį Mažeikių rajone trūksta informacijos apie medicinos bei apsaugos paslaugas. Trūksta įrengtų poilsio aikštelių (su kavinėmis, lauko tualetais, prausyklomis, pavėsinėmis, atrakcionais vaikams).
8. Pasididžiavimas ir žavėjimasis savo krašto gamtos paveldo objektais nėra labai ryškus Mažeikių rajono gyventojų bruožas. Jie apskritai abejoja, ar pasiūlytų svečiams pirmiausia aplankyti gražias vietas gamtoje, muziejus, žymių žmonių kapus, naktinius klubus.
9. Pasinaudojant INTERREG III paramos programa tikslinga parengti Mažeikų ir Saldus rajonų turizmo sistemų integravimo galimybių studiją ir programą. Siekiant geriau panaudoti kaimynystės su Latvija galimybes reikia įrengti pakelės paslaugų kompleksus pasienio ruožuose Ežere–Mažeikiai ir Laižuva–Mažeikiai, numatant turizmo informacinių stendų pastatymą ir priežiūrą. Siekiant sudaryti pravažiuojantiems turistams galimybes sustoti ir pailsėti, reikia įrengti pakelės paslaugų kompleksus kelių Mažeikiai– Skuodas, Mažeikiai–Šiauliai ir Mažeikiai–Plungė, Telšiai atkarpose.

L I T E R A T Ū R A

1. Lietuvos nacionalinio turizmo plėtros programa. Lietuvos architektūros ir statybos institutas (ASI) ir Ekonominių tyrimų centras (ETC) (užsakovas – Valstybinis turizmo departamentas). Kaunas – Vilniu, 1993.
.
2. Mažeikių rajonas. UAB „Artivija“. 2003.
3. Mažeikių rajono gyventojų nuomonės tyrimas. Tyrimo ataskaita. Kaunas, 2002.
4. Lietuvos miškų statistika. 1998 m. sausio 1 d. valstybinė apskaita. Miškų ir saugomų teritorijų departamentas prie Aplinkos ministerijos, Valstybinis miškotvarkos institutas. VMI – Kaunas. 1998.
5. Lietuvos respublikos žemės fondas. 2000 m. sausio 1 d. duomenys. Žemės ūkio ministerija, Žemėtvarkos ir teisės departamentas prie žemės ūkio ministerijos, Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonė. Vilnius. 2000.
6. Namų ūkio enciklopedija. Vilnius, 1987.

P R I E D A I

VERSLO, PRAMONĖS IR ŽEMĖS ŪKIO PRIVALUMŲ, TRŪKUMŲ IR PAVOJŲ ANALIZĖ (PTGG analizė).

PRIVALUMAI
1. MAŽEIKIŲ RAJONE PAGAMINAMA DIDŽIAUSIA DALIS LIETUVOS PRAMONĖS PARDUOTOS PRODUKCIJOS.
2. RAJONE EGZISTUOJA VERSLO PLĖTROS POTENCIALAS, ŪKIO SUBJEKTŲ GEBĖJIMAS PRISITAIKYTI PRIE RINKOS POREIKIŲ.
3. VYKSTA NATŪRALUS ĮMONIŲ PRISITAIKYMO PRIE RINKOS SĄLYGŲ PROCESAS:KURIAMI NAUJI VERSLAI IR APLEIDŽIA RINKĄ NEEFEKTYVŪS.
4. PAKANKAMAS DARBO JĖGOS MOBILUMAS.
5. AB „MAŽEIKIŲ NAFTA” ATEITYJE IŠLIKS VIENA STAMBIAUSIŲ UŽSAKOVIŲ MAŽEIKIŲ RAJONO IR MIESTO VERSLAMS.
6. TIK KAS ANTRAS RAJONO VERSLININKAS YRA LANKĘS VIENOKIO AR KITOKIO POBŪDŽIO MOKOMUOSIUS KURSUS, TAČIAU JAUČIAMAS POREIKIS MOKYTIS, KVALIFIKACIJAI KELTI, ĮGYTI ŽINIŲ.
7. 41,5 PROC. APKLAUSTŲJŲ VERSLININKŲ KETINA ARTIMIAUSIOJE ATEITYJE SAVO VERSLĄ PLĖSTI, BET TIK 8,1 PROC. PLANUOJA PLĖSTI VERSLĄ TARPTAUTINĖSE RINKOSE.
8. 62 PROC. VERSLININKŲ TEIGIA, KAD NĖRA PROBLEMŲ, PASIRENKANT REIKALINGUS DARBUOTOJUS.
9. MAŽEIKIŲ RAJONE ŽEMĖ PALYGINTI GERESNĖ, NEGU VISOJE TELŠIŲ APSKRITYJE.
10. PAKANKAMAS AUGALININKYSTĖS, PIENO IR MĖSOS GAMYBOS POTENCIALAS. DIDELĖ VEIKLOS PATIRTIS ŠIOJE SRITYJE.
11. RYŠKĖJA ŪKIŲ SPECIALIZACIJA, ATSIRANDA DARŽININKYSTĖS ŪKIŲ.
12. RACIONALI PASĖLIŲ STRUKTŪRA, PRIDERINAMA PRIE RINKOS POKYČIŲ.
13. STAMBIUOSE ŪKIUOSE VYKSTA KAPITALO KAUPIMAS.
14. DIDĖJA KAIMO VEIKLOS ĮVAIROVĖ, VYSTOMI ALTERNATYVŪS IR NETRADICINIAI VERSLAI.
15. PAKANKAMAI DAUG PIGAUS IR EKOLOGIŠKAI ŠVARAUS KURO (MALKOS, DURPĖS).
16. EGZISTUOJA ŽEMĖS ŪKIO SUBJEKTŲ KONSULTAVIMO TINKLAS.

TRŪKUMAI
1. MENKA VARTOTOJŲ PERKAMOJI GALIA, ŽEMAS VIETINĖS RINKOS MOKUMO LYGIS.
2. AB „MAŽEIKIŲ NAFTA” ATEITYJE IŠLIKS VIENA STAMBIAUSIŲ UŽSAKOVIŲ MAŽEIKIŲ RAJONO IR MIESTO VERSLAMS.
3. VERSLUMO LYGIS NĖRA PAKANKAMAS.
4. NEPAKANKAMAI IŠVYSTYTAS NEKILNOJAMO TURTO OPERACIJŲ SEKTORIUS
5. APYVARTINIŲ LĖŠŲ TRŪKUMĄ.
6. MAŽEIKIŲ MIESTO KAS ANTRA APKLAUSTA ĮMONĖ PATALPAS NUOMOJA IR TIK 6 PROC. PLANUOJA ĮSIGYTI NUOSAVAS PATALPAS.
7. PARAMĄ VERSLO PLĖTROS SRITYJE GAVO NEDIDELĖ DALIS RAJONO VERSLININKŲ. TIK ¼ JŲ PRIPAŽINO, JOG GAUTA PARAMA TURĖJO KOKIĄ NORS REIKŠMĘ TIESIOGINIAM JŲ VERSLUI.
8. RAJONO SAVIVALDYBEI PRIKLAUSO 22 ĮMONĖS. 12 IŠ JŲ DIRBO NUOSTOLINGAI.
9. DIDELĖ ŽEMĖS ŪKIO SEKTORIAUS EKONOMINĖ IR SOCIALINĖ REIKŠMĖ RAJONO GYVENTOJUI GYVENIMO LYGIUI.
10. DAUGIAU KAIP 60 PROC. ŪKININKŲ YRA 60 METŲ IR VYRESNI. JAUNIMAS MAŽAI DOMISI ŪKININKAVIMU.
11. VERSLO IR ŽEMĖS ŪKIO PLĖTRAI TRŪKSTA APYVARTINIŲ LĖŠŲ.
12. DAUGELIS ŽEMĖS ŪKIŲ DAR TIK KURIASI.
13. MAŽAI ŪKIŲ ATITINKA ES REIKALAVIMUS IR NESUGEBA ĮSISAVINTI ES INVESTICINĖS PARAMOS.
14. NEPAKANKAMAI KOORDINUOJAMA ŽEMĖS ŪKIO INSTITUCIJŲ VEIKLA
15. NESTABILI ŪKINĖ VEIKLA MIESTE VERČIA GYVENTOJUS KELTIS Į KAIMUS.
16. NEIŠPLĖTOTAS KAIMO IR MIESTO VERSLO BENDRADARBIAVIMO TINKLAS, NĖRA PLĖTOJAMI INTEGRUOTI PROJEKTAI.
17. PRAMONĖS, VERSLO IR ŽEMĖS ŪKIO REORGANIZAVIMUI REIKALINGOS DIDELĖS LĖŠOS
18. TEIKIAMŲ VERSLUI PASLAUGŲ LYGIS NĖRA AUKŠTAS.

GALIMYBĖS
1. PROGRAMINIAIS PRINCIPAIS VYSTOMA RAJONO PRAMONĖ, VERSLAS IR ŽEMĖS ŪKIS. PLAČIOS GALIMYBĖS PASINAUDOTI FINANSINE IR NEFINANSINE PARAMA.
2. EFEKTYVIAI PLANUOJAMOS TERITORIJOS, URBANISTINĖS TERITORIJOS TAPS PATRAUKLIOS VERSLUI IR INVESTICIJOS, BUS SUFORMUOTOS REKREACINĖS TERITORI.JOS.
3. SUDARYTOS SĄLYGOS ĮMONIŲ TECHNOLOGINEI ORIENTACIJAI BEI NAUJAUSIŲ TECHNOLOGIJŲ NAUDOJIMUI.
4. PLAČIAI DALYVAUJAMA VIETINIŲ INICIATYVŲ IR AKTYVIOS DARBO RINKOS POLITIKOS PRIEMONĖSE BEI PROGRAMOSE.
5. VYSTOMA ALTERNATYVI ENERGETIKA, PANAUDOJANT PIGIUS VIETINIUS GAMTINIUS IŠTEKLIUS (DURPĖS, MEDIENA, BIOKURAS).
6. ŽEMĖS ŪKYJE SĖKMINGAI PLĖTOSIS ALTERNATYVŪS VERSLAI.
7. SUFORMUOTOS REKREACINĖS TERITORIJOS .
8. PREKYBOS SU LATVIJA PERSPEKTYVOS.
9. SUFORMUOTA VERSLUI PALANKI PASLAUGŲ (INFORMACINIŲ, KONSULTACINIŲ BEI MOKYMO) SISTEMA.
10. ĮSTEIGTAS VERSLO INFORMACINIS CENTRAS ARBA VERSLO INKUBATORIUS.
11. FORMUOSIS VERSLO TINKLAI, BUS ĮGYVENDINAMOS DIDELIŲ –MAŽŲ ĮMONIŲ BENDRADARBIAVIMO PROJEKTAI .

GRĖSMĖS
1. PRIEŠPRIEŠA TARP STAMBIŲ IR SMULKIŲ VERSLININKŲ.
2. DIDELĖ JAUNIMO EMIGRACIJA.
3. NEPALANKIOS VERSLO IR INVESTICIJŲ SĄLYGOS. DIDELIS EKOLOGINIS UŽTERŠTUMAS.
4. NEĮGYVENDINTI KITI ŠIOS STRATEGIJOS PROGRAMINIAI PUNKTAI, TURINTYS ĮTAKOS PRAMONĖS, VERSLO IR ŽEMĖS ŪKIO PLĖTRAI.
5. NESUFORMUOTI ADMINISTRACINIAI GEBĖJIMAI ĮSISAVINTI ES TEIKIAMĄ PARAMĄ.

KULTŪROS IR SPORTO TRŪKUMŲ IR PAVOJŲ ANALIZĖ (PTGG analizė).

PRIVALUMAI
Kultūros
1. Tamprus kultūros, švietimo, papildomo ugdymo įstaigų ir NVO tarpusavio bendradarbiavimas
2. Nemaža sutvarkytų kultūros paveldo objektų
3. Gabūs tautodailininkai
4. Stiprūs meno kolektyvai, ansambliai, grupės
Bendri
5. Aktyviai dirba nevyriausybinės organizacijos
6. Iniciatyvūs įstaigų ir organizacijų darbuotojai, iniciatyvos nėra varžomos
7. Daug apšildomų nenaudojamų patalpų
Sporto
8. Daug aukštos kvalifikacijos trenerių, sporto organizatorių, teisėjų
9. Daug gerų sporto klubų
10. Rajono sporto įstaigose yra išugdyta nemaža gerų sportininkų, pasaulio čempionų

Trūkumai
Kultūros
1. Trūksta kultūros traukos objektų
2. Kultūros paveldo objektai nėra kompleksiškai sutvarkyti
3. Trūksta vietos ir užsienio turistams prieinamos informacijos apie įdomiausias rajone esančias kultūros vertybes ir jame vykstančius kultūrinius renginius
4. Trūksta specialistų (dailininkų-dizainerių, kultūros vadybininkų)
5. Kultūros vertybės nėra pakankamai naudojamos teikiant turizmo paslaugas
6. Kultūros institucijos nepritaikytos neįgaliųjų poreikiams
7. Rajone mažai žinomų menininkų, kultūros veikėjų
8. Rajono geografinė padėtis nepalanki kultūriniam gyvenimui (rajonas nutolęs nuo sostinės, kitų kultūros centrų)
9. Kultūros įstaigos menkai kompiuterizuotos
Bendri
10. Žemas bendruomenės išprusimas
11. Prastas rajono įvaizdis
12. Skurdi įstaigų materialinė bazė
13. Nėra transporto sportininkų, meno kolektyvų išvykoms į renginius
14. Kokybiškai naujų bendruomenės poreikių (rinkos ekonomikos, informacinės visuomenės plėtros ir kt.) neatitinkanti darbuotojų kvalifikacija
15. Nepalanki ir neskatinanti iniciatyvos biudžetinių kultūros ir sporto įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo sistema, žemas darbo produktyvumas
16. Nepakankamai išvystyta infrastruktūra (viešbučiai, maitinimo įstaigos) riboja kultūros paveldo naudojimo galimybes
Sporto
17. Sportas, įvedus mokestį sporto mokykloje, tapo prieinamas ne visiems moksleiviams
18. Sportininkai negali kelti meistriškumo užsienyje dėl lėšų stokos
19. Trūksta bendruomenės aktyvumo prižiūrint sportines aikšteles kiemuose
20. Trūksta aukštesnio lygio sportinės bazės (nėra kur treniruotis, siekiant aukšto meistriškumo lengvaatlečiams, sunkiaatlečiams, futbolininkams ir t.t.)

Galimybės
Kultūros
1. Sukūrus nacionalinę bibliotekų atnaujinimo ir modernizavimo programą, atsirado galimybė reorganizuoti Viešąją biblioteką
2. Įkūrus Šatrijos Raganos metinių minėjimo valstybinę komisiją, atsirado galimybė sutvarkyti jos koplyčią Židikuose
3. Kultūros vertybių apsaugos departamento skiriamos lėšos Renavo dvaro restauracijai ir kitų paveldo objektų remontams
4. Sparti informacijos ir komunikacijų technologijų plėtra sudaro sąlygas skleisti kultūrinio pobūdžio informaciją
Bendros
5. Augančios tarptautinio ben.dradarbiavimo galimybės
Sporto
6. Rajono sportininkų laimėjimai tarptautinėse ir nacionalinėse varžybose, gali padėti pritraukti daugiau privačių rėmėjų

Grėsmės
Kultūrai
1. Įstatymai ir jų pataisos nepalankios kultūrai (patentai, spec. programos ir kt.)
Bendros
2. Sunki ekonominė situacija, didelė bedarbystė
3. Bendruomenės nepasiruošimas naujovėms
4. Nepalankūs įstatymai kultūros ir sporto rėmėjams
5. Didelis jaunimo nusikalstamumas
6. Iš bendruomenės akiračio ir globos išstumiami tam tikri socialiniai sluoksniai ir žmonių grupės
7. Aukštas ir galintis didėti nusikalstamumas
8. Gabių žmonių išvykimas gyventi į kitus šalies regionus arba į užsienį
Sportui
9. Mažėjantis dėmesys sportui nacionaliniame lygmenyje

MAŽEIKIŲ KRAŠTO PAVELDAS

ANTANAVAS

BIRBELIŠKĖ

Kontrimų dvaras (žr. 1-1 nuotrauką) dabar niekam nepriklauso. Bajoprų Kontrimų palikuonys pasinaudojo valstybės suteikta teise į kompensaciją už grąžintiną turtą ir žemės bei dvaro atsisakė. Prieš 45-erius metus dvarelyje veikė Tučių pradinė mokykla. Vietiniai gyventojai dar pamena dvaro kieme išlikusį keistą šulinį. Jo rentinys buvo išmūrytas iš akmenų, o stogas turėjęs varpinės išvaizdą. Iki pusės šulinys buvo išklotas grindimis.
Kontrimų dvaro viename kambarėlyje gyveno žymus švietėjas Simonas Daukantas. Jis 1864 m., rusų kariuomenei malšinant sukilimą, sudegino vertingų rankraščių.

DAGIŲ MARO KAPELIAI

DAUBARIŲ PILIAKALNIAI

DAUBIŠKĖS

Prieš pat Dabikinę iš Šiaulių plento pasukus į dešinę ir senuoju Viekšnių keliu pavažiavus kelis šimtus metrų, kairėje pusėje prieš akis atsiveria nuostabi alėja. Ji atveda į buvusį Daubiškių dvarą, nors aplinkui Dainorių kaimo žemės.
Pasak kaimo gyventojų, dvaras kadaise priklausęs grafui Morui, kuris jį vėliau pralošęs. Jau Nepriklausomybės metais atstačius nuosavybės teises dvaras (teisingiau – dvarvietė) tapo vienos vilniškės lizingo bendrovės direktoriaus pono Grybausko nuosavybe.
Tarybiniais laikais dvaro pastate buvo Daubiškių pagrindinė mokykla. Dabar ji – Palnosų gyvenvietėje. Ir dvaro pastato jau nebėra – išlikęs tik laiko ir žmonių gerokai pakenktas jau sovietmečiu statytas jo priestatas. Netoliese įkalta lentelė su užrašu byloja, kad čia dabar – privati valda.

KAPĖNAI

Kapėnuose stovėjęs didelis dvaras, kurio savininkė buvusi Elena Sirutavičienė. Jos pageidavimu buvusi pastatyta ir didžiulė užtvanka Virvytėje. Dvaras turėjęs nemažai unikalių pastatų: mediniai dvaro rūmai, didžiulis rūsys, kuriame buvusi įrengta degtinės darykla. Netoli rūmų visus džiuginęs didžiulis ir gražus parkas. Šalia jo stovėję kumečių trobesiai, urėdo namelis, karvidės, kurių sienos buvusios dekoruotos akmenų mūru. Akmeninėse sienose įmūrytų grandinių paskirtis – nepaklusniems dvaro samdiniams bausti. O 1926 metais žemė buvo išdalinta aplinkiniams gyventojams, atsirado 22 sodybos.
Prieš karą prie Virvytės statytas kartono fabrikas buvo uždarytas. Rusų valdžia 1950 metais čia pradėjo įrenginėti elektrinę, kuri po poros metų jau veikė. Alfonsas pasakojo, kad joje darbavosi nemažai kapėniškių. Elektrinė veikė visu pajėgumu, šalia buvo veršidė, kiek toliau – kumetynas. Tik šių pastatų vietoje dabar stūkso griuvėsių krūvos.

Čia buvo senoji mažeikių pirtis (žr. 1-2 nuotrauką). Tai vienas seniausių Mažeikių pastatų, įeinantis į geležinkelio pastatų kompleksą. Geležinkelio pastatai – seniausi iš visų (žr. 1-3 nuotrauką) Mažeikių pastatų. Jie siekia Muravjovo laikus (XIX a. septintą dešimtmetį). Mat geležinkelio linijos nutiesimas ir davė impulsą Mažeikiams įsikurti.

Kad ir kaip būtų keista, pačiame Mažeikių centre galima pamatyti tradicinę žemaitišką trobą (žr. 1-4 nuotrauką). Tiesa, ji stovi seniausioje Mažeikių gatvėje – Bažnyčios. Tai seniausia Mažeikių gatvė. Nuo čia pra.sidėjo Mažeikiai.

Bažnyčios gatvėje stovi vienas iš seniausių ir gražiausių Mažeikių namų (žr. 1-5 nuotrauką). Jis statytas tarpukaryje. Šiandien jis restauruotas ir traukia praeivių akį.

Leave a Comment