Jūrų uostų reikšmė

Turinys

1.Klaipėdos uosto pasirengęs įsijungti į Europos uostų gretas (Įvadas)
2.Statomos naujos įmonės ir terminalai
3.Bus įgyvendintas laisvojo uosto statusas
4.Klaipėda – giliavandenis uostas
5.Intermodalinio transporto perspektyvos
6.750-ies metų istoriją turintis miestas – turizmo centras
7.Klaipėdos uosto vystymo investicijų programa
7.1 Gilinimas
7.2 Nuolaužų šalinimas
7.3 Krantinių statyba
7.4 Geležinkeliai
7.5 Ekspertizės
8.Patikimas ir saugus uostas
9.Kompleksinės saugos planas
10.Saugos objektų ribos
11.Veiksmai pažeidimų ir ekstremalių situacijų atvejais
12.Krovinių srautų dinamikos įtaka uosto vystymuisi
13. Literatūra

1.Klaipėdos uostas pasirengęs įstoti į Europos uostų gretas

(Įvadas)

Klaipėda – vienintelis Lietuvos uostas. Tai šalies vartai į pasaulį, į naujas rinkas, į valstybės klestėjimą.
Savo uosto ir galimybe jūros keliu išeiti į pasaulines rinkas Klaipėdą laiko ir kaimyninė Baltarusija.
Apie ta ai, kaip pasikeis uosto statusas, jo reikšmė ir galimybės, Lietuvai įstoti į Europos Sąjungą, kuo Klaipėdos uostas gali praturtinti Europos Sąjungą ir kokia patirtimi praturtėti pats ir pabandysiu atskleisti šiame referate.

2.Statomos naujos įmonės ir terminalai

Klaipėdos uosto varai yra ir Lietuvos vartai į pasaulį, per kuriuos pas mus ateina ne tik kroviniai, bet ir naujos idėjos, pažangios technologijos, partnerystė ir investicijos.
Į Klaipėdos uostą per metus didžioji dalis laivų atplaukia iš Europos Sąjungos šalių. Per mūsų uostą kasmet perkraunama 12,785 mln. t. Europos Sąjungos ša alių krovinių. Tai sudaro 65 % bendro Klaipėdos uosto perkraunamo krovinių skaičiaus.
Apie 80 % prekybos per Klaipėdos uostą – tai prekyba iš Europos šalių. Ekspertai prognozuoja, kad ateityje ypač plėsis prekybos ryšiai tarp Europos Sąjungos šalių ir Rusijos. Manoma, jog Klaipėdos uostas tikrai neliks ši

ių ryšių nuošalėje.
Mes jau seniai laikome save esant tarp Europos uostų. Vakarų Europos šalyse, taikantis prie sparčių technikos šuolių, daugelis įmonių bei terminalų dabar rekonstruojama. Mes statome naujas įmones ir terminalus. Džiugu, kad jie vaidina vis didesnį vaidmenį uosto krovoje.
Krova Klaipėdos uoste tolydžiai didėja. Šiemet uostas dirba neatsilikdamas nuo planuoto grafiko – per metus perkrauti 20 mln.t. krovinių.
Maždaug 45 % kasmet padidėja konteinerių krova konsorciume Klaipėdos terminale ir Klaipėdos jūrų krovinių kompanijai (“Klasco”) priklausančiame konteinerių terminale. Šio modernaus terminalo pajėgumas – 150 tūkst. TEU per metus. Klaipėdos terminalas per metus gali perkrauti 80 tūkst. TEU. Per pastaruosius metus nauji, modernūs “Klasco”, jūrų krovinių kompanijos “Bega” birių produktų sandėliai, krantinės neatpažįstamai pakeitė uosto vaizdą ir pritraukė į jį naujų krovinių.
Kai kur Klaipėdos uostas pralenkia Europos šalis pažanga ir at teities perspektyvomis. Todėl galime teigti, jog tam tikra prasme mes jau integravomės į Europos Sąjungą. Tačiau Lietuvai tapus ES nare, uosto reikšmė dar labiau padidės.

3.Bus įgyvendintas laisvojo uosto statusas

Didelis privalumas bus, kad Lietuva taps rytine Europos Sąjungos siena. Prekės, skirtos Rusijos rinkai, bus koncentruojamos ir saugomos Lietuvoje. Čia kursis logistikos centrai, padidės prekių judėjimas, Klaipėdos uoste sumažės muitinės formalumų, nes Klaipėda taps vidiniu Europos Sąjungos prekybos uostu. Pradės funkcionuoti laisvojo uosto principai. Klaipėdos uoste, kaip ir Europos uostuose, tokiuose kaip Hamburgas, An

ntverpenas, Roterdamas ir kituose, bus atliekamos prekių fasavimo, pakavimo funkcijos, t.y. sukuriama pridėtinė prekės vertė.
Kol kas Klaipėda tik juridiškai turi laisvojo uosto statusą.
Siekiant, kad šis statusas būtų įgyvendintas faktiškai, paruošta nemažas pluoštas įvairių poįstatyminių aktų projektų. Jie pateikti LR Vyriausybei.

4.Klaipėda – giliavandenis uostas

Svarbus integravimosi į Europos Są jungą žingsnis – Klaipėdos uosto rekonstrukcija.
Pernai buvo išgilintas įplaukos kanalas iki 14,5 metro ir rekonstruoti uosto vartai, kad pro juos patogiai ir saugiai galėtų įplaukti didieji okeaniniai laivai.
Neseniai Klaipėdos uoste buvo pakrautas didžiausias iki šiol čia atplaukęs tanklaivis, kurio ilgis 296 metrai, plotis 44,5 m. Jis iš Klaipėdos uosto išplaukė išgabendamas daugiau nei 90 tūkst. t. naftos produktų.
Toliau gilinama uosto akvatorija, rekonstruojamos ir statomos naujos, modernios krantinės, kad prie jų greitai ir saugiai būtų pakraunami ir iškraunami laivai.
Rengiama giliavandenio uosto studija. Šiuos darbus rengia Japonijos specialistai. Studija bus baigta iki 2004 m. rugpjūčio mėnesio. Ji numatys uosto vystymosi perspektyvas iki 2025 m. Jei tyrimai parodys, kad giliavandenis uostas yra perspektyvus, Klaipėdoje atsiras šiuolaikiškas, moderniausiomis technologijomis aprūpintas naujas europinis uostas.

5.Intermodalinio transporto perspektyvos

Įsijungdami į ES gretas, turime žinoti, kokį rimtą dėmesį ši bendrija skiria industrijos įtakai socialiniams pokyčiams, aplinkosaugai.
Klaipėdos uosto plėtros strategijoje numatyta nemažai darbų, gerinančių uosto ekologinę padėtį, užtikrinančių aplinkosaugos reikalavimus.
Uostas su savo industrija negali būti svetimkūnis mieste. Jis turi būti integruotas į miesto gyvenimą. Pa

agrindinės uosto kompanijos jau yra gavusios tarptautinius sertifikatus ISO 9001 ir ISO 14001, patvirtinančius, jog jos savo veiklą vysto atitinkamai griežtiems ES aplinkosaugos standartams.
Birželio mėnesį Klaipėdoje vyksiančioje tarptautinėje konferencijoje “Klaipėdos uosto ir Lietuvos transporto sistema – intermodalinė jungtis tarp ES ir NVS rinkų” bus aptariami intermodalinio transporto klausimai, ieškoma būdų, kaip pagerinti intermodalinio transporto sistemos veikimą, kad intermodalinio transporto koridoriai, einantys per Lietuvą ir Klaipėdos uostą, efektyviai tarnautų bendriems išsiplėtusios ES interesams, padėtų didinti konkurencinį pajėgumą tarptautinėse rinkose.
Galime pasidžiaugti, kad Klaipėdos uoste neblogai išvystyta intermodalinio transporto sistema ir ji nuolat tobulinama. Greta sausumos transporto į transeuropinis tinklus turi aktyviai įsijungti ir vadinamieji jūrų greitkeliai – trumpųjų nuotolių laivyba. Ją koordinuos Lietuvoje kuriamas trumpųjų pervežimų jūra nacionalinio koordinavimo centras.

6.750-ies metų istoriją turintis miestas – turizmo centras

Tikimasi, kad Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą atsivers turizmo vystymo perspektyvos, o Klaipėda taps ne tik pramonės ir prekybos, bet ir turizmo, pramogų centru.
Neseniai maršrutu Klaipėda-Kylis pradėjo kursuoti greitaeigis keleivinis krovininis laivybos kompanijos “Scandlines” keltas. Vasarą šią laivybos liniją tarp Klaipėdos ir Kylio dar vienu keltu ruošiasi papildyti laivybos bendrovė “Lisco Baltic Service”. Ji taip pat stiprina ir Klaipėdos – Švedijos laivybos kryptį.
Pernai uosto plėtros taryba nusprendė atlikti stadiją dėl keleivinių laivų terminalo statybos.
Gegužės viduryje naujame Klaipėdos kruizinių laivų terminale prisišvartavo pirmasis į šį terminalą šiemet at

tplaukęs kruizinis laivas. Į naująjį, Uosto direkcijos lėšomis pastatytą terminalą šiemet ketina atplaukti 34 kruiziniai laivai. Jie į mūsų uostamiestį atplukdys Europos šalių turistus.

7.Klaipėdos uosto vystymo investicijų programa

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija į uosto infrastruktūrą šiemet ketina investuoti apie 130 mln. litų. Pagal Klaipėdos valstybinio jūrų uosto investicijų programą 2002-2005 metais šiam tikslui numatyta investuoti daugiau nei 368 mln. litų.

7.1 Gilinimas

Toliau vykdomas uostų vartų rekonstrukcijos projektas. Pernai atlikti pagrindiniai šiame projekte numatyti darbai: pailginti molai, įplaukos kanalo jūrinė dalis išgilinta iki 14,5 metro, o iki 10-osios krantinės – iki 14 metrų.
Praėjus tam tikram laikui, galima drąsiai teigti, kad uosto vartų rekonstrukcijai skirtos investicijos pasiteisino. Šių metų pavasarinės audros metu, pučiant 15-18m. per sekundę pakankamai pavojingos vakarų krypties vėjui, prie bendrovės “Klaipėdos nafta” krantinių nereikėjo nutraukti krovos darbų, kaip tekdavo prieš vartų rekonstrukciją, ir išvesti tanklaivį į atvirą jūrą. Audros metu tanklaivis buvo kraunamas ir jokio pavojaus jo saugumui nekilo.
Iš Pasaulio Banko gavome finansavimą tolesnei šio projekto tąsai. Įplaukos kanalas nuo 10 iki 115 krantinės (Tarptautinė jūrų perkėla) bus pagilintas iki 12,5 metro ir praplatintas nuo 110 iki 125 metrų. Darbus ketinama pradėti šią vasarą ir baigti kitų metų pabaigoje.
Šiuo metu baigti farvaterio nuo jūrų krovos kompanijos “Bega” iki 104-osios krantinės gilinimo iki 10,7 m darbai. Šiemet planuojama atlikti gilinimo darbus iki 12,5 m. akvatorijoje prie visų “Begos” kratinių (krantinės Nr.67-72) su apsisukimo ratu. Šie darbai pradėti vykdyti gegužės mėnesį, užbaigus akvatorijos prie kruizinių laivų terminalo gilinimo iki 10 m darbus.
Dabar atliekami užteršto grunto saugojimo aikštelės projektavimo darbai. Su miesto savivaldybe derinama aikštelės parinkimo vieta.

7.2 Nuolaužų šalinimas

Uosto direkcija kreipėsi į LR susisiekimo ministeriją, prašydama pritarti konkurso nuolaužų iš uosto akvatorijos bei išorinio reido iškėlimo darbams medžiagai. Nemažai nuolaužų pašalinta vykdant šiaurinio molo rekonstrukciją. Iki šiol dugne tebėra trijų laivų nuolaužos: tanklaivio “Globe Assimi”, patyrusio avariją 1981 metais, “Braitshaido”, nuskendusio 1988 metais, kurios yra jūroje už šiaurinio molo, ir netoli pietinio molo už įplaukos kanalo ribų esančios 1956 metais nuskendusios baržos nuolaužos.
Šiuos sudėtingus, nuo oro sąlygų labai priklausančius darbus planuojama atlikti iki kitų metų pabaigos. Iškėlus šias nuolaužas, uosto akvatorija taps visiškai švari ir saugi.

7.3 Krantinių statyba

Š.m. gegužės mėnesį bus pradėti krantinių Nr. 5-osios ir 6-osios rekonstrukcijos darbai. Šių krantinių rekonstrukcijos projektas buvo parengtas 2002m. Rangovas ir inžinierius, kuris padės Uosto direkcijos darbuotojams vykdyti techninę priežiūrą, jau parinkti. Projektą finansuoja Europos investicijų bankas. Darbus planuojama atlikti per 10 mėnesių.
Gegužės mėnesį užbaigti 27-osios – 44-osios kruizinių ir karinių laivų terminalo krantinių rekonstravimo darbai. Juos atliko statybos darbų įmonė “Lokys”. Pirmasis šį sezoną į Klaipėdos uostą atplaukęs kruizinis laivas prisišvartavo prie naujosios krantinės.
Uosto direkcija šiame terminale taip pat įrengė elektros tinklus (rangovas-bendrovė “Voltas”).
Daug darbų vykdoma “Begos” nuomojamoje teritorijoje. Be anksčiau minėtų gilinimo darbų vykdoma pirso, t.y. krantinių 71-osios ir 72-osios rekonstrukcija. Ji bus baigta šių metų rudenį. Pailginus pirsą 50 metrų ir pratęsus transporterį, krova prie šių krantinių gerokai paspartės, nes nebereikės peršvartuoti laivo – jis bus visas iš karto pakraunamas.
Kitas didelis projektas – 69-osios ir 70-osios krantinių, kurių ilgis 375 metrai, rekonstrukcija. Ji bus baigta rudenį. Projektui finansuoti “Nordic Invest” bankas direkcijai suteikė paskolą.
Birželio mėnesį bus baigta Uosto direkcijos finansuojama mažųjų žvejybinių laivų krantinių bei inžinerijos tinklų tatyba.
Baigiamas suderinti “Klaipėdos Smeltės” nuomojamų 82-osios-89-osios krantinių rekonstrukcijos projektas. Išrinkus statybos rangovą, šių krantinių rekonstrukcijos darbai šiemet bus pradėti.
Visoje uosto akvatorijoje prie krantinių nuolat atliekami valymo darbai.

7.4 Geležinkeliai

Baigiama suderinti viso Klaipėdos geležinkelio mazgo plėtros iki 2015 metų programa.
Uosto direkcija yra numačiusi nutiesti geležinkelį į 3-iąją ir 4-ąją krantines. Ši statyba jau vyksta (rangovas AB “Hidrostatyba”).
Atsiradus naujai superstruktūrai “Begos” teritorijoje, pririekė pakoreguoti kai kurių geležinkelio šakų kryptis ir nutiesti naujas.
Netrukus bus pradėta šiaurinio įvažiavimo į kompaniją “Klaipėdos Smeltė” geležinkelio statyba (rangovas statybos darbų įmonė “Lokys”). Baigta derinti ir šios kompanijos pietinio įvažiavimo geležinkelio statybos darbų projektinė dokumentacija. Netrukus bus skelbiamas rangovo parinkimo konkursas. Taip pat šiemet bus atlikti geležinkelio remonto darbai “Baltijos” laivų statyklos, Vakarų laivų gamyklos, “Begos” teritorijose.

7.5 Ekspertizės

Uosto infrastruktūrai – akvatorijai ir krantinėms – reikalinga nuolatinė priežiūra. Direkcija turi patvirtintą tvarką, kaip turi vykti krantinių apžiūros. Paprasčiausias apžiūras atlieka pats operatorius, o sudėtingiausias – krantinių ekspertizes – gali atlikti tik eksperto atestatą turintys specialistai. Šios ekspertizės turi būti atliekamos ne rečiau kaip kartą per 5 metus. Jau baigiamos rangovo šiems darbams atlikti parinkimo procedūros.
Šiuo metu taip pat vyksta krantinių pasportizacija. Per šiuos ir ateinančius metus direkcija ketina atnaujinti visų krantinių pasus. Jose tarytum žmogaus sveikatos kortelėje bus surašyta ir nuolat papildoma informacija apie krantinių būklę.

8.Patikimas ir saugus uostas

Po pastaraisiais metais pasaulį sukrėtusių terorizmo aktų keliautojai ir krovinių siuntėjai labai atidžiai renkasi maršrutus bei paskirties uostus. Jie nori būti įsitikinę, kad uostas, kuriame išlips iš kruizinio laivo ar į kurį atkeliaus jų prekių siunta, yra patikimas ir saugus.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto saugą reglamentuoja: Lietuvos Respublikos norminiai teisės aktai, dokumentai, kurie rengiami vykdant 2002m. gruodžio 13d. tarptautinės jūrų organizacijos (IMO) konferencijoje priimto “Tarptautinio laivų ir uosto įrenginių saugumo kodekso” reikalavimus, bei organizacinės saugos priemonės.
Norminiuose teisės aktuose yra nustatyti: uosto saugos tikslai, apsaugos režimai, saugos objektai ir jų ribos, saugos subjektai ir jų veiksmai, patekimo į uosto teritoriją tvarka, uosto režimo taisyklių pažeidimai ir atsakingos institucijos, įrenginių bei techninių priemonių panaudojimas uosto saugos tikslais. Klaipėdos uoste įgyvendintos neatidėliotinos uosto saugos prevencijos priemonės ir tikslai.

9.Kompleksinės saugos planas

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001m. balandžio 30d. nutarimu Nr.490 patvirtintas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kompleksinės saugos planas. Juo siekiama:
Ų Įgyvendinti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kasdienės apsaugos rėžimo reikalavimus – taisyklių ir priemonių sistemą.
Ų Apsaugoti uostą nuo neteisėtų veiksmų, keliančių grėsmę keleiviams, laivams ir jų įguloms, uosto darbuotojams, uosto infrastruktūrai ir valstybės saugumui.
Ų Užkirsti kelią neteisėtam laivų įplaukimui į uostą (išplaukimą iš jo), neteisėtam materialinių vertybių, ginklų, šaudmenų ir kontrabandos ir narkotikų gabenimui uoste, nelegaliam žmonių vykimui ir gabenimui.
Ų Sudaryti palankias sąlygas didinti krovinių srautus, spartinti krovinių krovimą, tinkamai juos sandėliuoti ir saugoti.
Pagrindiniai uosto saugos objektai yra:
Ų Pavojingi sprogieji, degieji ir nuodingieji 1-6 pavojingumo klasių kroviniai;
Ų Pavojingų krovinių sandėliavimo aikštelės ir krovimo vietos uoste;
Ų Uosto komplekso muitinės prižiūrimos zonos;
Ų Pasienio kontrolės punktų teritorija;
Ų Uosto vandens prieiga ir akvatorija.
Uosto saugumu rūpinasi ir už jį atsako šios organizacijos:
Ų Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija;
Ų Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinė;
Ų Muitinės departamento prie Finansų ministerijos Klaipėdos teritorinė muitinė;
Ų Valstybės saugumo departamento Klaipėdos apygardos skyrius;
Ų Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato Jūrų uosto policijos skyrius;
Ų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos miesto priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba;
Ų Krašto apsaugos ministerijos Karinės jūrų pajėgos;
Ų Civilinės saugos departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos;
Ų Valstybinė vidaus vandenų laivybos inspekcija;
Ų Klaipėdos visuomenės sveikatos centras;
Ų Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas;
Ų Valstybinės augalų apsaugos tarnybos Klaipėdos jūrų uosto pasienio augalų karantino punktas, Klaipėdos perkėlos pasienio augalų karantino punktas;
Ų Pasienio ir transporto valstybinė veterinarijos tarnyba;
Ų Uosto naudotojai.

10. Uosto schema

11.Saugos objektų ribos

Uoste nustatytos šešios saugos ribos ir numatytos jų apsaugą vykdančios institucijos:
Ų 1 –oji saugos riba – nuo 1 –ojo plūduro (jūroje) iki jūros uosto vartų;
Ų 2 –oji saugos riba – visada jūrų uosto akvatorija;
Ų 3 –ioji saugos riba – laivas-krantinė
Ų 4 –oji saugos riba – jūrų uosto sausumos teritorija (žemė);
Ų 5 –oji saugos riba – jūrų uosto teritorijos perimetras (iš sausumos pusės);
Ų 6 –oji saugos riba – įvažiavimo / išvažiavimo vartai.

12.Veiksmai pažeidimų ir ekstremalių situacijų atvejais

Jau minėtu LR Vyriausybės nutarimu numatyta, kada ir kokios institucijos taiko veiksmus, esant rėžimo taisyklių pažeidimui ar ekstremalių situacijų atvejais:
Ų Pažeidus uosto teritorijos (sausumos, akvatorijos) apsaugos ribas įvežant (išvežant) krovinius ar transporto priemones pro uosto vartus –Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato Jūrų uosto policijos skyrius;
Ų Uosto stovinčio laivo įgulos nariams ar keleiviams pažeidus valstybės sienos rėžimą – Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinė;
Ų Užminavus uoste laivą ar kitą objektą – Klaipėdos miesto vyriausiasis policijos komisariatas;
Ų Užgrobus uoste stovintį laivą – Klaipėdos miesto vyriausiasis policijos komisariatas;
Ų Įvykus uoste didelėms avarijoms ar gaisrams – Klaipėdos miesto priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba;
Ų Uoste kilus ligų epidemijoms (ypač pavojingų ligų židiniams) – Klaipėdos visuomenės sveikatos centras;
Ų Laivui be leidimo įplaukus į uostą (išplaukus iš jo) ar prisišvartavus prie (atsišvartavus nuo) uosto krantinės – Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija;
Ų Uoste kilus riaušėms ar masiniams neramumams – Klaipėdos miesto vyriausiasis policijos komisariatas;
Ų Į uosto teritoriją patekus be leidimo – Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato jūrų uosto policijos skyrius;
Ų Kilus ekstremaliai situacijai, veikiama pagal ekstremalių situacijų planus.
Pažeidus uosto režimo taisykles ar esant ekstremaliai situacijai, vadovaujančioji institucija parengia veiksmų planą ir suderina jį su situacijoje dalyvaujančiomis institucijomis pagal šią schemą:
Ų Informacijos apie įvykį perdavimas;
Ų Valstybės institucijų ir uosto naudotojų veiksmai;
Ų Įvykio tyrimo rezultatų pateikimas;
Ų Visuomenės informavimas.
Klaipėdos uoste įrengtos modernios akvatorijos ir teritorinės jūros stebėjimo ir ryšio sistemos: televizijos, radiolokacinės, radiorelinės, radijo ryšio ir kitos priemonės.
Visa gerai veikianti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto saugos sistema jo naudotojams garantuoja patikimas paslaugas, ramią ir produktyvią veiklą.

13.Krovinių srautų dinamikos įtaka uosto vystymuisi

Krovos darbų (stividorinės) kompanijos. Uostas pirmiausia yra skirtas kroviniams perkrauti iš vienų transporto sistemų į kitas, todėl didžiausią įtaką uostų vystymui, kur vykdomas krovinių perkrovimas iš vienų sistemų į kitas bei krovinių sandėliavimas, privalo turėti stividorinės kompanijos.
Klaipėdos uoste iš aštuonių stividorinių kompanijų keturios:
v Krovos darbų kompanija BEGA;
v Krovos darbų kompanija “Klaipėdos terminalas”;
v Krovos darbų kompanija “Lietuviškų durpių krova”;
v Krovos darbų kompanija “Klaipėdos nafta”
yra grynai krovos darbų kompanijos, o kitos
v Jūrų krovinių kompanija KLASCO;
v Jūrų krovinių kompanija “Klaipėdos Smeltė”;
v Laivų agentavimo, krovinių ekspedijavimo ir krovos darbų kompanija “Krantas Shipping”;
v Krovos darbų kompanija “Transfosa”
yra daugiatikslės, nes jos turi ir kitų pajamų šaltinių: laivų vilkinimas, pagalbinio uosto laivyno veikla, laivų agentavimas, krovinių ekspedijavimas ir kiti.
Be šių aštuonių kompanijų, krovos darbus vykdo laivų statykla, laivų remonto įmonės, metalo supirkimo kompanijos ir kitos, kurioms krovos darbai yra papildomas verslas.
Jūrų krovinių kompanijos KLASCO ir krovos darbų kompanijos “Klaipėdos Smeltė” pagrindinė veikla, kuri duoda kompanijoms per 80 proc. Pajamų – tai tipinė uosto krovos darbų veikla. Todėl šios dvi kompanijos ir yra labiausiai suinteresuotos uosto vystymu. Suinteresuotos krovos darbų veikla, tai yra krovinių srautų išplėtimu, krovos darbų technologijos vystymu, kartu ir uosto infrastruktūros vystymu yra taip pat ir šios kompanijos:
v Krovos darbų kompanija BEGA;
v Krovos darbų kompanija “Klaipėdos terminalas”;
v Krovos darbų kompanija “Klaipėdos nafta”
v Jūrų krovinių kompanija KLASCO;
v Jūrų krovinių kompanija “Klaipėdos Smeltė”;
v Krovos darbų kompanija “Transfosa”
Jeigu nepakis šių kompanijų bendra politika, tai yra nepersiorientuos į kitą veiklą, jos turėtų didinti krovos darbų apimtis, gerinti teikiamas krovos darbų paslaugas, o tai reiškia, kad investicijos, įdedamos į uosto infrastruktūrą prie šių kompanijų – krantinių gilinimą, bendrų kelių ir geležinkelių sistemos tobulinimą, bus grąžintos per padidėjusį krovinių ir laivų srautą.
Kompanijos, kurios užsiima krovos darbais kaip papildomais ir kurių pagrindinė veikla yra lavų agentavimas, krovinių eksplotavimas, laivų remontas arba statyba, kiti įvairūs darbai ir paslaugos, laivų remontas arba statyba, kiti įvairūs darbai ir paslaugos, ateityje gali savo veiklą pakeisti, tai yra specializuotis dirbti krovos darbus ir aptarnauti laivus ar dėl konkurencijos iš viso nevykdyti darbų.
Klaipėdos uoste pagal dabar susiklosčiusias krovos darbų sąlygas ir apimtis perspektyviausių uostų infrastruktūros atžvilgiu kompanijų sąrašas atrodytų taip: KLASCO, “Klaipėdos nafta”, BEGA, “Transfosa”, “Klaipėdos terminalas”, “Klaipėdos Smeltė”, “Lietuviškų durpių krova”(žr.1 pav.).

1 pav. Krovinių apyvarta Klaipėdos jūrų krovinių kompanijose (1;p.2)

Išnagrinėjus laivų dydžius ir jais gabenamus krovinius, reikia konkrečiai paanalizuoti Klaipėdos uosto krovos apimtis per paskutinius metus, nes remiantis šiais duomenimis būtų galima tiksliau planuoti ateities krovinių srautus, kurie lemtų uosto vystymo strategijos formavimą.
2000m. Lietuvoje krauna apie 22,88 mln. t. jūrinių krovinių. Tai 46,1 proc. Daugiau nei 1999 m. Klaipėdos uoste krauta 19396,3 tūkst. t. krovinių – 29,6 proc. Daugiau nei 1999 m. Tai didžiausia metinė krova nuo 1990 m. (žr. 2 pav. ir 1 lentelė).

2 pav. Krovos apimtis Klaipėdos uoste (3; p. 5)

Krovos apimtys Klaipėdos uoste

1990 1991 1992 1993 1994 1995 1996 1997 1998 1999 2000
Viso 16119 15682 12923 15918 14509 12709 14829 16118 15003 14971 19396
Be “KL.nafta” 9052 7450 7499 8666 9594 9980 10634 12527 12770 11056 14199

Įvertinus Rusijos pastangas krauti savo krovinius tik savuose uostuose, Rusijos geležinkelių lengvatų Lietuvos kryptimi panaikinimą, aštrėjančią konkurenciją tarp Baltijos šalių uostų dėl Rytų – Vakarų tranzito, Lietuvos ekonominę būklę bei kitas priežastis, šis rezultatas yra labai geras. Rusijos tranzitas per Klaipėdos uostą per pirmąją 2000 metų pusę sudarė 44 proc. Visos Klaipėdos uosto krovos apimties, kaip ankstesniais metais jis siekė iki 58,4 proc. Tai rodo, kad 2000 – aisiais išaugo kitų reikšmė.
Analizuojant 2000 metų krovos eigą, matyti, kad viso uosto krova nuo gegužės iki spalio nuolat mažėjo, nes didžiausią įtaką šiam mažėjimui turėjo krintančios AB “Klaipėdos nafta” krovos apimtys, lapkričio ir gruodžio mėnesiais krova vėl augo (žr.2 pav. ir 2 lentelė).

3 pav. Krovos apimtys Klaipėdos uoste 2000 metais (3; p.5)

Krovos apimtis Klaipėdos uoste 2000metais

sausis vasaris kovas balandis gegužė birželis liepa rugpjūtis rugsėjis spalis lapkritis gruodis
Be “Kl.nafta” 1095,8 1148,6 1381,2 1217,9 1280,3 1213,1 1351,4 1168,5 1012,4 1101,9 1187,1 1040,4
Viso 1537,8 1699,4 2086,1 1890,6 1979,2 1719,3 1693,3 1485,8 1287,8 1178,5 1445,5 1393,1

2000 m. kovą buvo apsiektas absoliutus mėnesinės krovos rekordas nuo 1994 m. – 2,09 mln.t. krovinių, be AB”Klaipėdos naftos”, krauna 14198,6 tūkst.t. – 28,4 proc. Daugiau.
Krovinių, be AB”Klaipėdos naftos”, apimtys per metus buvo gana pastovios, svyravo tarp 1100-1380 tūkst.t. Labiausiai krova krito rugsėjo ir gruodžio mėnesiais (1012-1040 tūkst.t.). AB”Klaipėdos naftos” krovė 5197,7 tūkst.t.-32,8 proc. Daugiau nei 1999 m. AB”Klaipėdos naftos” krova ankstesniais metais buvo nepastovi. AB”Klaipėdos naftos” mėnesinė krova 2000 m. taip pat buvo labai netolygi ir atskirais mėnesiais viršum 9 kartų.
Per 2000 m. gruodį Klaipėdos uoste krauna 1393,1 tūkst.t. arba 9,8 proc. Daugiau nei per 1999 m. gruodį, bet truputį mažiau nei per 2000 m. lapkritį; taip pat sumažėjo krovinių ir be AB”Klaipėdos naftos”.
2000 m. ankstesnių metų krovos apimtis viršijo visi Klaipėdos uosto operatoriai. AB”Klaipėdos jūrų krovinių kompanija” (KLASCO) per 2000 m. krovė 28,4 proc. Daugiau nei prieš metus, bet gruodį krovė mažiau nei per 1999 m. gruodį ir mažiau nei per 2000 m. lapkritį.
Metines krovos apimtis taip pat žymiai padidino AB”Klaipėdos Smeltė”, konsorciumas “Klaipėdos terminalas”, UAB “Transfosa”, AB “Vakarų laivų remontas” ir kitos.
2000 m. krauta 9904 geležinkelio vagonai. Nors paskutiniais mėnesiais jų krovos kiekis padidėjo, tačiau žymiai kritus apimtims ankstesniais mėnesiais, jų metinė krovos apimtis, palyginti su 1999 m. sumažėjo 15,5 proc.
Kelių transporto priemonių krauta 106281. tai 18,6 proc. Daugiau nei 1999 m. Gausėjo sunkvežimių, treilerių ir ypač autotreilerių. Pastarųjų krovos beveik 1,5 karto viršijo 1999 m. lygį. Atsigauna lengvųjų automobilių krovimas, nuo 1999 m. lygio atsilikta tik 7,4 proc. Iš viso mėnesinė kelių transporto priemonių krova per metus nuolat augo, tik gruodį nežymiai sumažėjo. Iš viso Ro-Ro priemonių krova, nuo 1997 m. nuolat mažėjusi, 2000 m., palyginti su ankstesniais, išaugo 14,7 proc. (žr. 4 pav.).
Konteinerių 2000m. krauta 39955 TEU. Tai didžiausia krova nuo 1990 metų, palyginti su 1999m. ji padidėjo 39,4 proc. Konteinerių krova nuo rugpjūčio nuolat augo, gruodį jų krauta 3712 TEU – tai antras mėnesinis rezultatas 2000m. Nuo rugsėjo konteinerių krova nuolat didėjo. Naujajame KLASCO terminale jų krauta 56,9 proc. Visos konteinerių krovos. Konsorciumas “Klaipėdos terminalas” krovė 39,2 proc., kiti (UAB “Lietuviškų durpių krova” ir AB “Baktijos laivų statykla”) 3,9 proc. (žr. 5 pav.)

4 pav. Konteinerinių krovinių apyvarta Klaipėdos uoste (1990-2000m.) (4)

2000 m., palyginti su 1999 m., keleivių srautas išaugo daugiau kaip trečdaliu (žr. 6 pav.).
Gruodį uoste krauti 507 laivai. Tai kiek mažiau nei ankstesniais mėnesiais, bet išviso per metus krauti 6554 laivai. Imant 1994-2000m., tai daugiausia.
Taigi, kaip jau minėjau, pernai, tai yra 2000 – aisiais metais, Klaipėdos uoste krauta beveik 19,4 mln. tonų krovinių. Šiemet krovos kompanijos planuoja krovinių apimtis dar labiau padidinti. Pagal apskaičiuotas prognozes, Klaipėdos uoste 2001m. turėtų krauti 20 mln., tonų krovinių. Mažiau nei pernai numato krauti tik KLASCO, nes sumažėjo metalų, ir UAB “Transfosa”, nes planuojama pradėti statyti trąšų krovos terminalą. Didžiausias krovos didėjimas prognozuojamas AB “Klaipėdos nafta” (2; p.2). numatoma, kad kartu su Būtingės naftos terminalu šiemet krovos apimtys turėtų išaugti iki 26 mln., tonų ir būtų 14 proc. didesnės nei pernai.

13.Literatūra

1. Bortelienė V. Krovinių mažiau negu galių // Klaipėda, Jūra – 2000 02 04-11.-p.2
2. Čižas A. Ar kraus Klaipėdos uostas 2001 m. 20 mln. tonų krovinių? // Klaipėda, Jūra 2001 03 23-30. –p.2
3. Čižas A. 2000-ieji – Klaipėdos uosto sėkmės metai // Klaipėda, Jūra – 2001 01 19-26. –p.5
4. www.port.lt
5. Paulauskas V. “Uostų plėtra” Klaipėda KU leidykla
6. Žurnalas “Jūra” 2003 Nr. 3,4

Leave a Comment