Stichiniai meteorologiniai reiškiniai

STICHINIAI METEOROLOGINIAI REIŠKINIAI

Įprastas ribas viršijanti dargana vadinama stichiniu meteorologiniu reiškiniu.
Daugelio metų Lietuvos klimato stebėjimo duomenimis, šaliai būdingi dvejopi pavojai: vasaros ir žiemos sezono nelaimės. Šiltą dieną pavojų dažniausiai sukelia audros. Jos kyla, kai įšilusi ir drėgną orą staiga pakeičia vėsus ir sausas, t,y. virš Lietuvos slenkant šalto oro frontui ar dėl kitų priežasčių maišantis šiltam ir šaltam orui. Tokias audras lydi žaibai ir perkūnija.

Šalyje stebimi daugiau kaip 20m/s, kartais- net 40m/s stiprumo škvalai. Padariniai būna vietiniai- 0,5-6 km ploto ir 10 km arr ilgesnė vėtralaužų juosta. Trunka neilgai, apie 10minučių.

Krušos metu pasitaiko iki 50mm skersmens(vištos kiaušinio dydžio) ledėkų. Grėsmingiausias vasaros stichinis reiškinys Lietuvoje- tai viesulas (trombas). Audringu oru stiprūs oro sūkuriai gali apimti visą oro sluoksnį nuo žemės paviršiaus iki debesų. Susidaro sutelktas audros židinys. Dėl šilto oro energijos jis išlieka ilgesnį laiką.

Žiemą nelaimės įvairesnės .Nuo Atlanto atsiliekantis šiltas drėgnas oras neša lietų, sniegą ir gali būti žiemos audrų priežastis .Stiprios audros nėra retos- jos kartojasi vidutiniškai kas antri metai, po du kaartus per žiemą.

Pavojingiausia žiemą esti pūga .Sniego pusnys trukdo eismui. Vėjo nešiojamos snaigės blogina matomumą, todėl lauke esantys žmones,ypač nepridengtas vietas.

Kada ir koks meteorologinis reiškinys tampa pavojingas Lietuvos sąlygomis, nustatyta Vyriausybės potvarkiu. Darganos vertinamos dvejopai. Yra du intensyvumo lygiai- stichinis ir

r katastrofinis reiškinys. Dar skiriami du paplitimo lygiai: stichiniai meteorologiniai reiškiniai, išplitę didesnėje nei trečdalis šalies teritorijoje, sukelia gaivalines nelaimes, kitais atvejais-tai vietinės reikšmės meteorologiniai reiškiniai. Reiškiniai laikomi katastrofiniais, kai apima trečdalį Lietuvos ir pasiekia katastrofinį lygį.

Sužinojus apie artėjančią darganą, paprastai dar būna laiko pasirengti ją sutikti. Laukiant uragano ar audros, reikia sutvirtinti pastatus, statinius, lauke esančią įrangą.

DAŽNIAU PASITAIKANČIOS KENKSMINGOS MEDŽIAGOS

Pramonėje ir žemės ūkyje vartojama daugiau nei 600 000 cheminių medžiagų, bet Lietuvoje tik nedaugelio jų turima didesni kiekiai. Dažniausiai vartojami chloras ir amoniakas, gana dažnai- sieros dioksidas, anglies monoksidas, azoto oksidai, gyvsidabris, kai kurie organiniai tirpikliai ir pesticidai.

Chloras. Gelsvai žalsvos spalvos, aštraus kvapo, 2,45karto sunkesnės už orą ar dujos. Virinimo temperatūra- 34,1C nedega. Cheminiu požiūriu aktyvus: sąveikauja su daugeliu meetalų, nemetalų, organinių medžiagų. Pakankamai gerai tirpsta vandenyje( 1l vandens ištirpsta apie 2.5 l chloro).

Chloras stipriai dirgina kvėpavimo takus, akių gleivinę. Apsinuodijus chloru, kyla sausas kosulys, ima pykinti, pradeda skaudėti krūtinę. Plaučiai paburksta, todėl žmogus pradeda dusti. Apsinuodijus chloru reikia skubiai išnešti į gryną orą, paguldyti, šiltai apkloti, duoti kvėpuoti vandens arba alkoholio garų.

Amoniakas. Bespalvės, aštraus kvapo dujos, 1,7 karto lengvesnės už orą, labai gerai tirpstančios vandenyje, todėl drėgname ore sudaro rūką.; Vandeninis amoniako tirpalas vadinamas amoniakiniu vandeniu, amonio šarmu. Jis vartojamas kaip az

zotinė trąša. Atvirame inde paliktas amoniakinis vanduo labai greitai netenka kvapo(iš jo išgaruoja amoniakas).Dideli amoniako kiekiai vartojami gaminant azotines trąšas, azoto rūgštį, sodą, įvairias organines medžiagas. Amoniakas garuodamas sunaudoja labai daug šilumos. Ši savybė nulėmė tai, kad pieno, mėsos, žuvų ir kt. įmonių pramoniniuose šaldytuvuose šaldymo medžiaga yra amoniakas.

Gyvsidabris. Sidabriškai baltos spalvos metalas, lydymosi temperatūra-39C. Nelabai aktyvus. Laikomas atvirame inde ar išsiliejęs lėtai garuoja.

Labai svarbu išsiliejusį gyvsidabrį surinkti stambesnius lašus ir šitaip sumažinti jo paviršių. Stambesnius lašus galima labai lengvai surinkti juos užridenant ant popieriaus lapo, paskui juos būtina suberti į storasienį uždaromą indą.

Daug gyvsidabrio naudojama termometrų, bekibirkščių relių ir jungiklių gamyboje. Taip pat jis vartojamas metalams tirpinti, poligrafijos darbams ir t.t. Gyvsidabris lengvai pasiskverbia net pro labai labai mažus plyšelius, todėl dirbant visi darbo įrenginiai turi būti ant specialių padėklų.

Gyvsidabrio garų žmogus nejaučia, nes jie neturi nei spalvos, nei kvapo. Apsinuodijimo požymiai neryškūs ir pastebimi gerokai vėliau.

Pesticidai Tai bendras pavadinimas nuodingųjų medžiagų, vartojamų žemės ūkyje kovai su kenkėjais, piktžolėmis, augalų ligų sukėlėjais.

Žinant, kokį pavojų žmonėms ir aplinkai sukelia pesticidai, reikia laikytis atitinkamų darbo su jais, saugojimo ir gabenimo taisyklių, Dirbant su pesticidais, draudžiama naudoti medicinines pirštines bei vatos ir marlės raiščius.

Pesticidai, kurių sudėtyje yra ciano grupės medžiagų, ve
eikia taip pat kaip vandenilis. Pesticidams skylant, gali susidaryti sieros dioksido, arsino, ciano vandenilio, azoto oksidų, chloro vandenilio ir kitų nuodingųjų dujinių medžiagų bei dulkių.

FILTRUOJAMOSIOS INDIVIDUALIOSIOS KVĖPAVIMO ORGANŲ APSAUGOS MEDŽIAGOS

IKOAP( dujokaukės, respiratoriai, dulkėkaukės, vatos ir marlės raiščiai) sudarytos iš dviejų svarbiausių dalių: antveidžio ir filtro orui valyti. Įkvėptas oras, eidamas pro filtrą, išsivalo ir pro įkvėpimo vožtuvą patenka po antveidžiu jau švarus. Po to jis iškvėpiamas į aplinką pro iškvėpimo vožtuvą.

Silpniausia dujokaukių vieta- iškvėpimo vožtuvas. Esant netobulai jo sandarai, kai po vožtuvu patenka stambios dulkės ar žiemos metu sušalę garų lašeliai, įkvėpiant pro iškvėpimo vožtuvą po antveidžiu gali patekti ir nevalyto oro.

Pagrindinės filtruojamųjų dujokaukių savybės yra šios:

1.Apsaugos trukmė, arba resursas(tai laikas minutėmis nuo dujokaukės naudojimo pradžios iki to momento, kai oras jau nevisiškai išvalomas, tik iki kenksmingų medžiagų didžiausios leidžiamos koncentracijos.

2. Pasiurbimo rodiklis(kenksmingų priemaišų, patenkančių po dujokaukės antveidžiu aptekant oro valymo sistemą, kiekis procentais).

3. Aerozolio skvarbos koeficientais( aerozolio, patenkančio pro dujokaukės filtruojamąją sugeriamąją valymo sistemą( pro filtrą), kiekis procentais).

4. IKOAP pasipriešinimas įkvepiamo ir iškvepiamo oro srautui nusako papildomą krūvį žmogaus plaučiams dėl oro pasipriešinimo jam tekant pro apsaugos priemones(išreiškiamas paskaliais).

SPECIALUS ŠVARINIMAS

Įvykus avarijai atominėje elektrinėje ar objekte, kur naudojamos nuodingosios medžiagos ar biologinės medžiagos, tam tikra teritorija bus užteršta radioaktyviosiomis, įvairiosiomis kenksmingosiomis medžiagomis. Viskas, ka

as buvo toje vietoje, bus užteršta: drabužiai avalynė, individualiosios priemonės, taip pat ten naudota technika, įrenginiai ir t.t.Todėl baigus darbus(dažnai ir bedirbant) reikia atlikti individualiųjų apsaugos priemonių, visų daiktų, įrenginių, technikos, užterštos vietovės ir žmonių specialųjį švarinimą.

Priklausomai nuo užteršimo pobūdžio, prie specialiojo švarinimo priskiriami:

– dezaktyvacija (radioaktyviųjų medžiagų pašalinimas);

– degazacija (nuodingųjų medžiagų nukenksminimas);

– dezinfekcija ( ligas sukeliančių mikrobų naikinimas i toksinų suardymas);

– dezinsekcija ( ligas sukeliančių vabzdžių naikinimas);

– deratizacija ( ligomis užkrėstų graužikų naikinimas).

DEZAKTYVACIJA. Radioaktyviųjų medžiagų sunaikinti fizikiniais ar cheminiais būdais neįmanoma. Jos spinduliuos į aplinką tol, kol suirs radioaktyvieji izotopai. Todėl dezaktyvacijos esmę sudaro radioaktyviųjų medžiagų pašalinimas iš tų vietų, kur jos pavojingos žmogui, į vietas, kur jų virsmas(t.y. jonizuojantysis spinduliavimas) neveikia žmonių, ir šių vietų tolesnis patikimas izoliavimas.
DEGAZACIJA. Degazavimui naudojamas medžiagos skirstomos į dvi grupes. Pirmajai grupei priklauso junginiai ir mišiniai, darantys oksiduojantį arba chloruojantį poveikį, antrajai- šarminiai junginiai. Reikia pažymėti, kad dauguma lakių, greitai garuojančių nuodingųjų medžiagų nepalieka ilgesnį laiką veikiančių taršos židinių, greitai išsisklaido aplinkoje ir jų kiekis ore nykstamai mažėja, todėl, praslinkus užteršto oro debesiui, nėra reikalo atlikti degazaciją. Šiuo atveju reikia stengtis neleisti plisti teršimo židiniui, mažinti lakaus skysčio paviršiaus plotą kartu stabdant nuodingosios medžiagos garavimą, užteršto oro debesies slinkimo kryptimi daryti vandens užtvaras.

DEZINFEKCIJA, t.y.. mikrobų naikinimas, atliekama dviem būdais: fizikiniu arba cheminiu. Fizikiniai būdai yra virinimas, apdorojimas vandens garais, deginimas, tiesioginių saulės spindulių veikimas, o cheminiai- tai apdorojimas specialiomis dezinfekuojančiomis medžiagomis, kurios žudo mikroorganizmus.

Dezinfekcijai naudojamas senolis( karbolio rūgštis), lizolas, formalinas, kalkės.

DEZINSEKCIJA IR DERATIZACIJA. Dezinsekcija( vabzdžių naikinimas) ir deratizacija( graužikų naikinimas) atliekami, kai reikia sunaikinti užkrėstus graužikus, vabzdžius. Norint sėkmingai kovoti su šiais ligų platintojais, reikia nustatyti jų mėgstamiausias būriavimosi bei gyvenimo vietas ir sąlygas.

Dezinsekciją atlieka sanitarijos ir veterinarijos tarnybų darbuotojai įvairiais nuodingais preparatais, kuriais gali būti apipurškiama, apibarstoma vabzdžių ,graužikų apnikta vietovė arba joje išmėtomas apnuodytas maistas. Tam tikslui naudojami arseno junginiai, heksochloranas, boraksas, boro rūgštis ir kt.

Atliekant dezaktyvaciją, degazaciją, dezinfekciją ar dezinsekciją, reikia laikytis saugaus taisyklių reikia nepamiršti, kad vėjo nešamos užterštos dulkės nuo valomųjų drabužių, technikos gali patekti ant netoliese esančių žmonių. Todėl dirbti reikia stengtis taip, kad radioaktyviosios dulkės ar nuodingosios medžiagos nepatektų ant dirbančiųjų ir nebūtų nešamos į neužterštą vietovę ar ant jau nuvalytų paviršių.

LITERATŪRA
1. Baikštys Ka., Bainoravičius M.,ir kt. – Civilinės saugos pagrindai. V., 1996.

STICHINIAI METEOROLOGINIAI REIŠKINIAI

Įprastas ribas viršijanti dargana vadinama stichiniu meteorologiniu reiškiniu.
Daugelio metų Lietuvos klimato stebėjimo duomenimis, šaliai būdingi dvejopi pavojai: vasaros ir žiemos sezono nelaimės. Šiltą dieną pavojų dažniausiai sukelia audros. Jos kyla, kai įšilusi ir drėgną orą staiga pakeičia vėsus ir sausas, t,y. virš Lietuvos slenkant šalto oro frontui ar dėl kitų priežasčių maišantis šiltam ir šaltam orui. Tokias audras lydi žaibai ir perkūnija.

Šalyje stebimi daugiau kaip 20m/s, kartais- net 40m/s stiprumo škvalai. Padariniai būna vietiniai- 0,5-6 km ploto ir 10 km ar ilgesnė vėtralaužų juosta. Trunka neilgai, apie 10minučių.

Krušos metu pasitaiko iki 50mm skersmens(vištos kiaušinio dydžio) ledėkų. Grėsmingiausias vasaros stichinis reiškinys Lietuvoje- tai viesulas (trombas). Audringu oru stiprūs oro sūkuriai gali apimti visą oro sluoksnį nuo žemės paviršiaus iki debesų. Susidaro sutelktas audros židinys. Dėl šilto oro energijos jis išlieka ilgesnį laiką.

Žiemą nelaimės įvairesnės .Nuo Atlanto atsiliekantis šiltas drėgnas oras neša lietų, sniegą ir gali būti žiemos audrų priežastis .Stiprios audros nėra retos- jos kartojasi vidutiniškai kas antri metai, po du kartus per žiemą.

Pavojingiausia žiemą esti pūga .Sniego pusnys trukdo eismui. Vėjo nešiojamos snaigės blogina matomumą, todėl lauke esantys žmones,ypač nepridengtas vietas.

Kada ir koks meteorologinis reiškinys tampa pavojingas Lietuvos sąlygomis, nustatyta Vyriausybės potvarkiu. Darganos vertinamos dvejopai. Yra du intensyvumo lygiai- stichinis ir katastrofinis reiškinys. Dar skiriami du paplitimo lygiai: stichiniai meteorologiniai reiškiniai, išplitę didesnėje nei trečdalis šalies teritorijoje, sukelia gaivalines nelaimes, kitais atvejais-tai vietinės reikšmės meteorologiniai reiškiniai. Reiškiniai laikomi katastrofiniais, kai apima trečdalį Lietuvos ir pasiekia katastrofinį lygį.

Sužinojus apie artėjančią darganą, paprastai dar būna laiko pasirengti ją sutikti. Laukiant uragano ar audros, reikia sutvirtinti pastatus, statinius, lauke esančią įrangą.

DAŽNIAU PASITAIKANČIOS KENKSMINGOS MEDŽIAGOS

Pramonėje ir žemės ūkyje vartojama daugiau nei 600 000 cheminių medžiagų, bet Lietuvoje tik nedaugelio jų turima didesni kiekiai. Dažniausiai vartojami chloras ir amoniakas, gana dažnai- sieros dioksidas, anglies monoksidas, azoto oksidai, gyvsidabris, kai kurie organiniai tirpikliai ir pesticidai.

Chloras. Gelsvai žalsvos spalvos, aštraus kvapo, 2,45karto sunkesnės už orą ar dujos. Virinimo temperatūra- 34,1C nedega. Cheminiu požiūriu aktyvus: sąveikauja su daugeliu metalų, nemetalų, organinių medžiagų. Pakankamai gerai tirpsta vandenyje( 1l vandens ištirpsta apie 2.5 l chloro).

Chloras stipriai dirgina kvėpavimo takus, akių gleivinę. Apsinuodijus chloru, kyla sausas kosulys, ima pykinti, pradeda skaudėti krūtinę. Plaučiai paburksta, todėl žmogus pradeda dusti. Apsinuodijus chloru reikia skubiai išnešti į gryną orą, paguldyti, šiltai apkloti, duoti kvėpuoti vandens arba alkoholio garų.

Amoniakas. Bespalvės, aštraus kvapo dujos, 1,7 karto lengvesnės už orą, labai gerai tirpstančios vandenyje, todėl drėgname ore sudaro rūką.; Vandeninis amoniako tirpalas vadinamas amoniakiniu vandeniu, amonio šarmu. Jis vartojamas kaip azotinė trąša. Atvirame inde paliktas amoniakinis vanduo labai greitai netenka kvapo(iš jo išgaruoja amoniakas).Dideli amoniako kiekiai vartojami gaminant azotines trąšas, azoto rūgštį, sodą, įvairias organines medžiagas. Amoniakas garuodamas sunaudoja labai daug šilumos. Ši savybė nulėmė tai, kad pieno, mėsos, žuvų ir kt. įmonių pramoniniuose šaldytuvuose šaldymo medžiaga yra amoniakas.

Gyvsidabris. Sidabriškai baltos spalvos metalas, lydymosi temperatūra-39C. Nelabai aktyvus. Laikomas atvirame inde ar išsiliejęs lėtai garuoja.

Labai svarbu išsiliejusį gyvsidabrį surinkti stambesnius lašus ir šitaip sumažinti jo paviršių. Stambesnius lašus galima labai lengvai surinkti juos užridenant ant popieriaus lapo, paskui juos būtina suberti į storasienį uždaromą indą.

Daug gyvsidabrio naudojama termometrų, bekibirkščių relių ir jungiklių gamyboje. Taip pat jis vartojamas metalams tirpinti, poligrafijos darbams ir t.t. Gyvsidabris lengvai pasiskverbia net pro labai labai mažus plyšelius, todėl dirbant visi darbo įrenginiai turi būti ant specialių padėklų.

Gyvsidabrio garų žmogus nejaučia, nes jie neturi nei spalvos, nei kvapo. Apsinuodijimo požymiai neryškūs ir pastebimi gerokai vėliau.

Pesticidai Tai bendras pavadinimas nuodingųjų medžiagų, vartojamų žemės ūkyje kovai su kenkėjais, piktžolėmis, augalų ligų sukėlėjais.

Žinant, kokį pavojų žmonėms ir aplinkai sukelia pesticidai, reikia laikytis atitinkamų darbo su jais, saugojimo ir gabenimo taisyklių, Dirbant su pesticidais, draudžiama naudoti medicinines pirštines bei vatos ir marlės raiščius.

Pesticidai, kurių sudėtyje yra ciano grupės medžiagų, veikia taip pat kaip vandenilis. Pesticidams skylant, gali susidaryti sieros dioksido, arsino, ciano vandenilio, azoto oksidų, chloro vandenilio ir kitų nuodingųjų dujinių medžiagų bei dulkių.

FILTRUOJAMOSIOS INDIVIDUALIOSIOS KVĖPAVIMO ORGANŲ APSAUGOS MEDŽIAGOS

IKOAP( dujokaukės, respiratoriai, dulkėkaukės, vatos ir marlės raiščiai) sudarytos iš dviejų svarbiausių dalių: antveidžio ir filtro orui valyti. Įkvėptas oras, eidamas pro filtrą, išsivalo ir pro įkvėpimo vožtuvą patenka po antveidžiu jau švarus. Po to jis iškvėpiamas į aplinką pro iškvėpimo vožtuvą.

Silpniausia dujokaukių vieta- iškvėpimo vožtuvas. Esant netobulai jo sandarai, kai po vožtuvu patenka stambios dulkės ar žiemos metu sušalę garų lašeliai, įkvėpiant pro iškvėpimo vožtuvą po antveidžiu gali patekti ir nevalyto oro.

Pagrindinės filtruojamųjų dujokaukių savybės yra šios:

1.Apsaugos trukmė, arba resursas(tai laikas minutėmis nuo dujokaukės naudojimo pradžios iki to momento, kai oras jau nevisiškai išvalomas, tik iki kenksmingų medžiagų didžiausios leidžiamos koncentracijos.

2. Pasiurbimo rodiklis(kenksmingų priemaišų, patenkančių po dujokaukės antveidžiu aptekant oro valymo sistemą, kiekis procentais).

3. Aerozolio skvarbos koeficientais( aerozolio, patenkančio pro dujokaukės filtruojamąją sugeriamąją valymo sistemą( pro filtrą), kiekis procentais).

4. IKOAP pasipriešinimas įkvepiamo ir iškvepiamo oro srautui nusako papildomą krūvį žmogaus plaučiams dėl oro pasipriešinimo jam tekant pro apsaugos priemones(išreiškiamas paskaliais).

SPECIALUS ŠVARINIMAS

Įvykus avarijai atominėje elektrinėje ar objekte, kur naudojamos nuodingosios medžiagos ar biologinės medžiagos, tam tikra teritorija bus užteršta radioaktyviosiomis, įvairiosiomis kenksmingosiomis medžiagomis. Viskas, kas buvo toje vietoje, bus užteršta: drabužiai avalynė, individualiosios priemonės, taip pat ten naudota technika, įrenginiai ir t.t.Todėl baigus darbus(dažnai ir bedirbant) reikia atlikti individualiųjų apsaugos priemonių, visų daiktų, įrenginių, technikos, užterštos vietovės ir žmonių specialųjį švarinimą.

Priklausomai nuo užteršimo pobūdžio, prie specialiojo švarinimo priskiriami:

– dezaktyvacija (radioaktyviųjų medžiagų pašalinimas);

– degazacija (nuodingųjų medžiagų nukenksminimas);

– dezinfekcija ( ligas sukeliančių mikrobų naikinimas i toksinų suardymas);

– dezinsekcija ( ligas sukeliančių vabzdžių naikinimas);

– deratizacija ( ligomis užkrėstų graužikų naikinimas).

DEZAKTYVACIJA. Radioaktyviųjų medžiagų sunaikinti fizikiniais ar cheminiais būdais neįmanoma. Jos spinduliuos į aplinką tol, kol suirs radioaktyvieji izotopai. Todėl dezaktyvacijos esmę sudaro radioaktyviųjų medžiagų pašalinimas iš tų vietų, kur jos pavojingos žmogui, į vietas, kur jų virsmas(t.y. jonizuojantysis spinduliavimas) neveikia žmonių, ir šių vietų tolesnis patikimas izoliavimas.
DEGAZACIJA. Degazavimui naudojamas medžiagos skirstomos į dvi grupes. Pirmajai grupei priklauso junginiai ir mišiniai, darantys oksiduojantį arba chloruojantį poveikį, antrajai- šarminiai junginiai. Reikia pažymėti, kad dauguma lakių, greitai garuojančių nuodingųjų medžiagų nepalieka ilgesnį laiką veikiančių taršos židinių, greitai išsisklaido aplinkoje ir jų kiekis ore nykstamai mažėja, todėl, praslinkus užteršto oro debesiui, nėra reikalo atlikti degazaciją. Šiuo atveju reikia stengtis neleisti plisti teršimo židiniui, mažinti lakaus skysčio paviršiaus plotą kartu stabdant nuodingosios medžiagos garavimą, užteršto oro debesies slinkimo kryptimi daryti vandens užtvaras.

DEZINFEKCIJA, t.y.. mikrobų naikinimas, atliekama dviem būdais: fizikiniu arba cheminiu. Fizikiniai būdai yra virinimas, apdorojimas vandens garais, deginimas, tiesioginių saulės spindulių veikimas, o cheminiai- tai apdorojimas specialiomis dezinfekuojančiomis medžiagomis, kurios žudo mikroorganizmus.

Dezinfekcijai naudojamas senolis( karbolio rūgštis), lizolas, formalinas, kalkės.

DEZINSEKCIJA IR DERATIZACIJA. Dezinsekcija( vabzdžių naikinimas) ir deratizacija( graužikų naikinimas) atliekami, kai reikia sunaikinti užkrėstus graužikus, vabzdžius. Norint sėkmingai kovoti su šiais ligų platintojais, reikia nustatyti jų mėgstamiausias būriavimosi bei gyvenimo vietas ir sąlygas.

Dezinsekciją atlieka sanitarijos ir veterinarijos tarnybų darbuotojai įvairiais nuodingais preparatais, kuriais gali būti apipurškiama, apibarstoma vabzdžių ,graužikų apnikta vietovė arba joje išmėtomas apnuodytas maistas. Tam tikslui naudojami arseno junginiai, heksochloranas, boraksas, boro rūgštis ir kt.

Atliekant dezaktyvaciją, degazaciją, dezinfekciją ar dezinsekciją, reikia laikytis saugaus taisyklių reikia nepamiršti, kad vėjo nešamos užterštos dulkės nuo valomųjų drabužių, technikos gali patekti ant netoliese esančių žmonių. Todėl dirbti reikia stengtis taip, kad radioaktyviosios dulkės ar nuodingosios medžiagos nepatektų ant dirbančiųjų ir nebūtų nešamos į neužterštą vietovę ar ant jau nuvalytų paviršių.

LITERATŪRA
1. Baikštys Ka., Bainoravičius M.,ir kt. – Civilinės saugos pagrindai. V., 1996.

Leave a Comment