FORMALDEHIDAS

7690 0

FORMALDEHIDAS

ĮVADAS

Mokslinėje literatūroje skelbiama vis daugiau duo¬menų apie egzistuojantį priklausomumą tarp kenks¬mingų aplinkos veiksnių ir žmonių sveikatos. Nau¬dojant šiuolaikinius epidemiologinius tyrimo metodus, siekiama nustatyti, kokia dalis ligų populiacijoje gali kilti dėl gyvenamosios aplinkos užterštumo .Į kenksmingą aplinkos poveikį jautriausiai reaguoja labiausiai pažeidžiamos populiacijos grupės: nėščios moterys, kūdikiai, vaikai, kuriems, esant palyginti ne¬didelėms teršalų dozėms, sukeliami sveikatos sutri¬kimai.

Pasaulinė sveikatos organizacija išskiria penkias aplinkos veiksnių grupes, turinčias įtakos sveikatai. Didžiausias dėmesys skiriamas cheminiams veiks¬niams. Tačiau tik mažos dalies cheminių medžiagų naudojamų pramonėje irr buityje, poveikis organizmui ištirtas. Tarp orą teršiančių cheminiųmedžiagų, kurios gali būti susijusios su reprodukcinių funkcijų sutri¬kimu, yra minimi švinas, formaldehidas, policikliniai aromatiniai angliavandeniliai, tirpikliai, chloruoti ang¬lia vandeniliai. Tarptautinė Vėžio Tyrimų Agentūra (IARC), neseniai atlikusi tyrimus, iš pradžių priėjo išvados, jog tikėtina, kad formaldehidas yra kancerogeninis, tačiau vėliau žodį “tikėtina” iš šios formuluotės išbraukė. Anot IARC, šie įrodymai dar labiau pasitvirtino atlikus naujus tyrimus su žmonėmis, kurių darbas susijęs su formaldehidu. Sveikatos apsaugos ekspertų nuomone, IARC susirūpinimo negalima nepaisyti, kadangi foormaldehidas plačiai naudojamas baldų, plastikinių apdailos medžiagų, presuotos medienos, izoliacinių medžiagų gamyboje bei įeina į šių medžiagų sudėtį. Nedideliais kiekiais ši medžiaga yra randama tirpikliuose bei dezinfekcinėse medžiagose.

Čarlis Frazjė (Charles Frazier), Virdžinijos Politechnikos instituto Medienos ir Miškų fakulteto profesorius, teigia, ka

ad statybose naudojama fanera dažniausiai turi fenolio-formaldehido dervų, kurių emisija į aplinką yra daug trumpesnė palyginti su karbamido formaldehido derva, kuri naudojama kaip jungiamoji priemonė drožlių plokščių gamybai ir namų izoliacijai.

“Nepriklausomai nuo medžiagos, formaldehidas lieka formaldehidu. Vienintelis klausimas – ar pavojingų medžiagų emisija į atmosferą bus ilgalaikė?”,- teigia Č.Frazjė. Profesorius taip pat pridūrė, kad duomenys, naudoti šiems tyrimams, galėjo būti šiek tiek pasenę. Jis įsitikinęs, kad šiuolaikinės technologijos yra labiau pažengusios ir pasižymi mažesne nuodingų medžiagų emisija.

Vis dėlto, IARC išvados paskatino gamybininkus ieškoti alternatyvių formaldehidui.medžiagų. Viena kompanija jau pradėjo siūlyti stiklo pluošto izoliacinę medžiagą be formaldehido ir netgi planuoja didinti jos gamybą.

Formaldehidas natūraliai gaunamas rūkinant ar kaitinant baltymingą maistą. Pramoniniu būdu sintetinamas iš metanolio. CH3OH “[O] H-CHO. Organizme formaldehidas gali suusidaryti ir kaip metabolizacijos produktas. Metilo alkoholis gerai ir gana greitai rezorbuojamas iš virškinimo trakto, metabolizuojamas kepenyse. Metabolizuojama apie 30% šio alkoholio. Kepenyse veikiant alkoholdehidrogenezei, skyla į formaldehidą ir skruzdžių rūgštį. Tai stiprūs neurotoksiniai nuodai. Skruzdžių rūgštis sukelia sunkią metabolinę acidozę, pažeidžia kepenis, inkstus, o formaldehidas pažeidžia pažievio mazgus, regos nervą, tinklainės ląsteles.

Kitas formaldehido pavadinimas –metanalis.

Empirinė (molekulinė) formulė HCOH

Molekulinė masė 30,0

40% vandeninis jo tirpalas-formalinas

Formaldehido garai gali sukelti stiprius galvos skausmus, sudirginti kvėpavimo takus ir gleivines. Pastebėta ir odos alerginė reakcija. Lenkijos darbo me

edicinos institute 1998–2000 metais atliktų tyrimų duomenimis, alergijos formaldehidui dažnis tarp sveikatos priežiūros darbuotojų svyruoja nuo 6 iki 17 procentų.

Manoma, kad formaldehidas gali sukelti vėžį, reaguodamas su baltymų aminogrupėmis, negrįžtamai denatūruoja baltymus, suardydamas jų hidratinį sluoksnį (alfa- Baltymai – svarbiausia gamtinių junginių klasė, atliekanti įvairius vaidmenis funkcionuojant gyvybei. Tuo paaiškinamas didelis formaldehido toksiškumas ir jo gebėjimas naikinti mikroorganizmus arba jų sporas (sterilizuoti). Sąveikoje su nitratais, susidaro dimetil nitrozaminai, kurie pasižymi kancerogeniniu poveikiu. Formaldehidas yra dažniausia konservavimo priemonė, vartojama medicinoje, šampūnų, įvairių losjonų ir kitų kosmetikos priemonių gamybai. Jis kelia didelį pavojų susirgti kontaktiniu alerginiu dermatitu ir egzema, skatina šias ligas recidyvuoti. Formaldehido yra visur mūsų buityje: daugelyje dekoratyvinių medžiagų, kilimuose, dažuose, tapetuose, lakuose, faneroje, medžio drožlių plokštėse, medienoje, plastike, tabako dūmuose, . Ir mes metų metus esame veikiami jo neigiamo spinduliavimo bei kenksmingų jo garų. Formalinas (CH2O vandens tirpalas) naudojamas kaip organinių junginių žaliava, formaldehido dervų ir plastmasių gamyboje, organinių medžiagų sintezėje, patalpų, drabužių, įrankių dezinfekavimui, anatominių pavyzdžių konservavimui, apdorojant odą, kaip fungicidas. Tai medžiaga, kurios poveikis gyviems organizmams yra ištirtas nepakankamai. Nustatyta, kad dėl formalino poveikio baltymai netenka savybės sukrešėti kraujyje, gali sukelti dermatitą, nagų ligas, inkstų ligas. Didelės dozės ardančiai veikia virškinimo sistemą, sukelia vėmimą, galvos sukimąsi. Labai didelės dozės gali būti mi
irties priežastimi. Koncerogenas. Dėl dirginančio poveikio į gleivines formalino vartojimas dezinfekcijai ribotas. Plačiausiai formalinas panaudojamas garų-formalino kamerose. Lengvai išsiskiria formaldehidas. Didžiausia leidžiama formaldehido koncentracija gyvenamose vietose 0,035mg/m3. Didžiausia leistina formaldehido koncentracija vandens telkiniuose 0,01mg/m3. Skilimo produktai stabilūs.

Lietuvoje AB ‚Achemoje“ gaminamas 37-40 % formaldehido vandeninis tirpalas.

CHEMINĖS MEDŽIAGOS, PREPARATO FIZIKINĖS IR CHEMINĖS SAVYBĖS

Agregatinė būsena:specifinio,nemalonaus kvapo bespalvės dujos, 37%vandeninis tirpalas -formalinas,tai specifiniokvapo,skaidrus,bespalvis skystis, laikant gali atsirasti drumzlės arba baltos nuosėdos.

Vandenilio jonų koncentracijos vertė, pH 2,8 – 4,0 Tirpumas :tirpus vandenyje

Virimo temperatūra , °C 98-99 Degumas: degus Savaiminio užsiliepsnojimo temperatūra, °C 430 Garavimo greitis: nenustatytas

Pliūpsnio temperatūra, °C > 62°C

Sprogumo ribos: žemutinė tūrio % 7; viršutinė, tūrio % 73

CHEMINĖS MEDŽIAGOS, PREPARATO STABILUMAS IR REAKTINGUMAS

Cheminis stabilumas ir pavojingos cheminės reakcijos Normaliomis sąlygomis, ypač šildant, lengvai išsiskiria formaldehidas. Vengtinos aplinkos sąlygos ir cheminės medžiagos, sukeliančios pavojingas chemines reakcijas Polimerizacijos iniciatoriai (šarminiai metalai),rūgštys, azoto oksidai, vandenilio peroksidas, oksidatoriai,fenolis.

TOKSIKOLOGINĖ INFORMAOJA :

Ūmus formaldehido toksiškumas: bandomiesiems gyvūnams:

Prarijus LD50 (žiurkės) – 100mg/kg

Per odą LD50 (triušiai) – 220,1 mg/kg, įkvėpus LC50(žiurkės) – 0.578 mg/l 1/4 h

Dirginimas :nenustatytas

Pasklidimas : nenustatytas

Lėtinis poveikis bandomiesiems gyvūnams : nenustatytas

Poveikis žmonėms :dirgina kvėpavimo takus, akių gleivinę, gali sukelti dermatitą, bei nagų ligas, iššaukti inkstų ligas. Didelės dozės ardančiai veikia virškinimo sistemą , sukelia vėmimą , galvos sukimasį. Labai didelės dozės gali būti mirties priežastimi.

Mutageniškumas :nenustatytas

Toksiškumas reprodukcijai : nenustatytas

EKOLOGINĖ INFORMAOJA

Cheminės medžiagos, pr

reparato savybės, galinčios daryti poveikį aplinkai: duomenų nėra

Ekotoksiškumas: nenustatytas.

lšsilaikymas ir skilimas(biodegradacija) aplinkoje: biodegradacija pagal formaldehidą 97,4/5 d Greitai skyla Bioakumuliacija: nenustatyta.

CHEMlNĖS MEDŽIAGOS, PREPARATO ATLIEKŲ TVARKYMAS

Atliekų neišmesti į aplinką.Kiek galima daugiau išsiliejusios medžiagos (jei tai vandeninis formaldehido tirpalas-formalinas) susiurbti į sandarias talpyklas, likučius pašalinti sausu smėliu, kurį susemti į atliekų kanteineri ir sandėliuoti iki sunaikinimo.

Kiekvienas iš musų neišvengiamai kasdiena susidūriam su formaldehido garais. Formaldehidas yra naudojamas baldų, plastikinių apdailos medžiagų, presuotos medienos, izoliacinių medžiagų gamyboje bei įeina į šių medžiagų sudėtį. Nedideliais kiekiais ši medžiaga yra randama kosmetikos priemonėse, dezodorantuose, tirpikliuose bei dezinfekcinėse medžiagose. Formaldehidas yra dujos, naudojamos kaip konservantas prieš bakterijas. Jos nenaudojamos maistui, bet naudojamos konteinerių, indų dezinfekcijai. Ši medžiaga yra kancerogenas, t.y. vėžį sukelianti medžiaga. Nauji baldai, izoliacinės medžiagos arba gumos gaminiai gali skleisti formaldehido garus bei specifinį nemalonų kvapą net keletą metų. Ypač kenksmingos sąlygos susidaro tuose butuose bei namuose, kur yra nepakankama ventiliacija, aukšta aplinkos temperatūra ir drėgnas oras. Labai jautriems asmenims tai gali sukelti akių gleivinės dirginimą bei dirginimo reiškinius nosyje ir viršutiniuose kvėpavimo takuose. Patalpų mikroklimatas yra pagrindinis faktorius, lemiantis formaldehido koncentraciją aplinkoje. Kuo aukštesnė patalpų oro temperatūra ir kuo mažiau patalpos yra vėdinamos, tuo didesnė susidaro formaldehido koncentracija. Yra nustatyta, kad didžiausia formaldehido koncentracija susidaro žiemos mėnesiais, o mažiausia – vasaros, nes tuo metu patalpos yra vėdinamos žymiai intensyviau. Formaldehidas – viena kancerogeninių (vėžį sukeliančių) medžiagų, todėl gyvenamojoje patalpoje jo visai neturėtų būti. Jis kaupiasi organizme, o viena jo pirminių reakcijų į šį taršalą yra alergija. Ši nuodinga medžiaga ilgainiui išgaruoja.

Formaldehidas svarbi cheminių produktų pradinė medžiaga: naudojamas daugelyje pramonės sričių (drožlių plokščių, dažų, tekstilės gamyboje ir kt.) ir kaip dezinfekavimo bei konservavimo priemonė (pavyzdžiui, kosmetikoje), jo junginiai plačiai naudojami medicinoje, buityje. Jis susidaro aplinkos ore oksiduojantis transporto mašinų išmetamoms dujoms. Nustatyta, kad dirbantieji formaldehidu užterštoje aplinkoje dažniau serga alerginėmis ligomis. Patekęs į kvėpavimo takus formaldehidas sukelia vazoaktyvių mediatorių, didinančių kraujagyslių sienelių pralaidumą. Ilgalaikės nedidelės formal¬dehido koncentracijos sukelia lėtinį širdies ir krauja¬gyslių sistemos pažeidimą . Manoma, kad formal¬dehidas sukelia apsauginių imuninių reakcijų paki¬timą, dėl to kyla antioksidacinės sistemos inaktyvacija, alergijos bei formuojasi piktybiniai navikai.Epi¬demiologinių tyrimų duomenimis, oro užterštumas formaldehidu didina naujagimių mažo gimimo svorio riziką , įgimtų anomalijų dažnį bei kūdikių rnir¬tingumą.

Psichologinių, socialinių, f1zikinių ir biologinių ap¬linkos veiksnių poveikis reprodukcijai kelia vis didesnį susidomėjimą siekiant sumažinti naujagimių patologi¬jos riziką . Kenksmingi aplinkos veiksniai gali pažeisti moters organizmą dar iki nėštumo pradžios arba užsimezgusį vaisių. Dažniausiai kenksmingų veiksnių poveikis tęsiasi ir nėštumo laikotarpiu, su¬keldamas kumuliacinio poveikio rezultatą: vaisiaus žūti, įgimtas anomalijas ar mažą naujagimių gimimo svorį.

Jau žinoma, kad apie 25 proc. visų įgimtų anoma¬lijų yra susijusios su genetinės informacijos persitvar¬kymu, 10 proc. – su teratogeninių veiksnių poveikiu . Gyvenamosios arba darbo aplinkos užterštumas cheminėmis medžiagomis padidina nuo 5 iki 10 proc. įgimtų anomalijų riziką, kurios ekonomiškai išsivys¬čiusiose šalyse sutrumpina gyvenimo trukmę 2,2 metų. Apie 10-20 proc. visų perinatalinių pažeidimų prie¬žastis yra kenksmingi aplinkos veiksniai. Visuo¬menei suteikus žinių apie kenksmingų aplinkos veiks¬nių įtaką naujagimių sveikatai, galima tikėtis sumažinti jų keliamą riziką.

Buvo stebėta Kauno miesto mikrorajonų tarša formaldehidu ir stebėta kokį pavojų kelia gyvenamosios aplinkos oro užterštumas, tame tarpe ir formaldehidu.Buvo analizuojami aplinkos veiksniai, kurie turi įtakos įgimtų širdies anomalijų vystymuisi.Stebejimus atlikto Kauno medicinos universiteto Kardiologijos institutas. (1995-1998 m) Šio darbo tikslas – buvo:nustatyti, kokie veiksniai turi įtakos įgimtoms širdies anomalijoms ir kokį pavojų kelia gyvenamosios aplinkos oro užterštumas formaldehidu. Atlikdami aplinkos epidemiologinį tyrimą, buvo anali¬zuotas aplinkos oro užterštumas formaldehidu ir nau¬jagimių sveikatos būklė. Buvo sudaryta Kauno miesto nau¬jagimių registro duomenų bazė. Joje buvo kaupiami duomenys apie naujagimio gimimo datą, motinos gy¬venamąjį rajoną, naujagimio lytį ir sveikatos būklę. Oro Užterštumui įvertinti buvo naudoti Kauno visuo¬menės sveikatos centro oro stebėsenos duomenys. Pa¬gal vidutines metines formaldehido koncentracijas Kauno mikrorajonuose buvo apskaičiuotas vidutinis užterš¬tumas mieste ir pagal teršalo terciles išskyrtos tris taršos zonas. Mažo užterštumo zonai priskyrti mik¬rorajonai, kur teršalo koncentracija buvo mažesnė nei 2,42 μg/m3. Vidutinio užterštumo zonai priskirti mik¬rorajonai, kur užterštumas formaldehidu buvo 2,43¬-3,22, 0 į didelio užterštumo zoną pateko rajonai, kur teršalo koncentracija buvo didesnė nei 3,22 μg/m3. Skirtingo užterštumo zonose buvo nustata rizika gimti vaikams, turintiems įgimtas širdies anomalijas, ir ap¬skaičiuotas įgimtų širdies ydų rodiklis 1000-iui gyvų gi¬musių naujagimių per metus.

Kauno miesto mikrorajonų tarša formaldehidu

Atlikus gyvenamosios aplinkos veiksnių įtakos ty¬rimus, buvo nustatyta, kad įgimtų širdies ydų rizikai įtakos turėjo intensyvus eismas šalia gyvenamojo namo (ŠS=1,59; 95 proc. PI 0,90-2,79). Šis rizikos veiksnys turėjo tendenciją didinti įgimtų širdies ydų riziką. Nustatyta, kad užterštoje zonoje, kur formaldebido koncentracija buvo didesnė už 2,42 μg/m3, įgimtų širdies ydų rizika buvo 19 proc. Didesnė, nei e

. . .

Join the Conversation

×
×