FORMALDEHIDAS
ĮVADAS
Mokslinėje literatūroje skelbiama vis daugiau duo¬menų apie egzistuojantį priklausomumą tarp kenks¬mingų aplinkos veiksnių ir žmonių sveikatos. Nau¬dojant šiuolaikinius epidemiologinius tyrimo metodus, siekiama nustatyti, kokia dalis ligų populiacijoje gali kilti dėl gyvenamosios aplinkos užterštumo .Į kenksmingą aplinkos poveikį jautriausiai reaguoja labiausiai pažeidžiamos populiacijos grupės: nėščios moterys, kūdikiai, vaikai, kuriems, esant palyginti ne¬didelėms teršalų dozėms, sukeliami sveikatos sutri¬kimai. Pasaulinė sveikatos organizacija išskiria penkias aplinkos veiksnių grupes, turinčias įtakos sveikatai. Didžiausias dėmesys skiriamas cheminiams veiks¬niams. Tačiau tik mažos dalies cheminių medžiagų naudojamų pramonėje ir buityje, poveikis organizmui ištirtas. Tarp orą teršiančių cheminiųmedžiagų, kurios gali būti susijusios su reprodukcinių funkcijų sutri¬kimu, yra minimi švinas, formaldehidas, policikliniai aromatiniai angliavandeniliai, tirpikliai, chloruoti ang¬lia vandeniliai. Tarptautinė Vėžio Tyrimų Agentūra (IARC), neseniai atlikusi tyrimus, iš pradžių priėjo išvados, jog tikėtina, kad formaldehidas yra kancerogeninis, tačiau vėliau žodį “tikėtina” iš šios formuluotės išbraukė. Anot IARC, šie įrodymai dar labiau pasitvirtino atlikus naujus tyrimus su žmonėmis, kurių darbas susijęs su formaldehidu. Sveikatos apsaugos ekspertų nuomone, IARC susirūpinimo negalima nepaisyti, kadangi formaldehidas plačiai naudojamas baldų, plastikinių apdailos medžiagų, presuotos medienos, izoliacinių medžiagų gamyboje bei įeina į šių medžiagų sudėtį. Nedideliais kiekiais ši medžiaga yra randama tirpikliuose bei dezinfekcinėse medžiagose. Čarlis Frazjė (Charles Frazier), Virdžinijos Politechnikos instituto Medienos ir Miškų fakulteto profesorius, teigia, kad statybose naudojama fanera dažniausiai turi fenolio-formaldehido dervų, kurių emisija į aplinką yra daug trumpesnė palyginti su karbamido formaldehido derva, kuri naudojama kaip jungiamoji priemonė drožlių plokščių gamybai ir namų izoliacijai. “Nepriklausomai nuo medžiagos, formaldehidas lieka formaldehidu. Vienintelis klausimas – ar pavojingų medžiagų emisija į atmosferą bus ilgalaikė?”,- teigia Č.Frazjė. Profesorius taip pat pridūrė, kad duomenys, naudoti šiems tyrimams, galėjo būti šiek tiek pasenę. Jis įsitikinęs, kad šiuolaikinės technologijos yra labiau pažengusios ir pasižymi mažesne nuodingų medžiagų emisija.
Vis dėlto, IARC išvados paskatino gamybininkus ieškoti alternatyvių formaldehidui.medžiagų. Viena kompanija jau pradėjo siūlyti stiklo pluošto izoliacinę medžiagą be formaldehido ir netgi planuoja didinti jos gamybą.Formaldehidas natūraliai gaunamas rūkinant ar kaitinant baltymingą maistą. Pramoniniu būdu sintetinamas iš metanolio. CH3OH “[O] H-CHO. Organizme formaldehidas gali susidaryti ir kaip metabolizacijos produktas. Metilo alkoholis gerai ir gana greitai rezorbuojamas iš virškinimo trakto, metabolizuojamas kepenyse. Metabolizuojama apie 30% šio alkoholio. Kepenyse veikiant alkoholdehidrogenezei, skyla į formaldehidą ir skruzdžių rūgštį. Tai stiprūs neurotoksiniai nuodai. Skruzdžių rūgštis sukelia sunkią metabolinę acidozę, pažeidžia kepenis, inkstus, o formaldehidas pažeidžia pažievio mazgus, regos nervą, tinklainės ląsteles.Kitas formaldehido pavadinimas –metanalis.
Empirinė (molekulinė) formulė HCOH Molekulinė masė 30,0 40% vandeninis jo tirpalas-formalinas
Formaldehido garai gali sukelti stiprius galvos skausmus, sudirginti kvėpavimo takus ir gleivines. Pastebėta ir odos alerginė reakcija. Lenkijos darbo medicinos institute 1998–2000 metais atliktų tyrimų duomenimis, alergijos formaldehidui dažnis tarp sveikatos priežiūros darbuotojų svyruoja nuo 6 iki 17 procentų. Manoma, kad formaldehidas gali sukelti vėžį, reaguodamas su baltymų aminogrupėmis, negrįžtamai denatūruoja baltymus, suardydamas jų hidratinį sluoksnį (alfa- Baltymai – svarbiausia gamtinių junginių klasė, atliekanti įvairius vaidmenis funkcionuojant gyvybei. Tuo paaiškinamas didelis formaldehido toksiškumas ir jo gebėjimas naikinti mikroorganizmus arba jų sporas (sterilizuoti). Sąveikoje su nitratais, susidaro dimetil nitrozaminai, kurie pasižymi kancerogeniniu poveikiu. Formaldehidas yra dažniausia konservavimo priemonė, vartojama medicinoje, šampūnų, įvairių losjonų ir kitų kosmetikos priemonių gamybai. Jis kelia didelį pavojų susirgti kontaktiniu alerginiu dermatitu ir egzema, skatina šias ligas recidyvuoti. Formaldehido yra visur mūsų buityje: daugelyje dekoratyvinių medžiagų, kilimuose, dažuose, tapetuose, lakuose, faneroje, medžio drožlių plokštėse, medienoje, plastike, tabako dūmuose, . Ir mes metų metus esame veikiami jo neigiamo spinduliavimo bei kenksmingų jo garų. Formalinas (CH2O vandens tirpalas) naudojamas kaip organinių junginių žaliava, formaldehido dervų ir plastmasių gamyboje, organinių medžiagų sintezėje, patalpų, drabužių, įrankių dezinfekavimui, anatominių pavyzdžių konservavimui, apdorojant odą, kaip fungicidas. Tai medžiaga, kurios poveikis gyviems organizmams yra ištirtas nepakankamai. Nustatyta, kad dėl formalino poveikio baltymai netenka savybės sukrešėti kraujyje, gali sukelti dermatitą, nagų ligas, inkstų ligas. Didelės dozės ardančiai veikia virškinimo sistemą, sukelia vėmimą, galvos sukimąsi. Labai didelės dozės gali būti mirties priežastimi. Koncerogenas. Dėl dirginančio poveikio į gleivines formalino vartojimas dezinfekcijai ribotas. Plačiausiai formalinas panaudojamas garų-formalino kamerose. Lengvai išsiskiria formaldehidas. Didžiausia leidžiama formaldehido koncentracija gyvenamose vietose 0,035mg/m3. Didžiausia leistina formaldehido koncentracija vandens telkiniuose 0,01mg/m3. Skilimo produktai stabilūs.
Lietuvoje AB ‚Achemoje“ gaminamas 37-40 % formaldehido vandeninis tirpalas.CHEMINĖS MEDŽIAGOS, PREPARATO FIZIKINĖS IR CHEMINĖS SAVYBĖS
Agregatinė būsena:specifinio,nemalonaus kvapo bespalvės dujos, 37%vandeninis tirpalas -formalinas,tai specifiniokvapo,skaidrus,bespalvis skystis, laikant gali atsirasti drumzlės arba baltos nuosėdos.
Vandenilio jonų koncentracijos vertė, pH 2,8 – 4,0 Tirpumas :tirpus vandenyjeVirimo temperatūra , °C 98-99 Degumas: degus Savaiminio užsiliepsnojimo temperatūra, °C 430 Garavimo greitis: nenustatytasPliūpsnio temperatūra, °C > 62°CSprogumo ribos: žemutinė tūrio % 7; viršutinė, tūrio % 73
CHEMINĖS MEDŽIAGOS, PREPARATO STABILUMAS IR REAKTINGUMAS
Cheminis stabilumas ir pavojingos cheminės reakcijos Normaliomis sąlygomis, ypač šildant, lengvai išsiskiria formaldehidas. Vengtinos aplinkos sąlygos ir cheminės medžiagos, sukeliančios pavojingas chemines reakcijas Polimerizacijos iniciatoriai (šarminiai metalai),rūgštys, azoto oksidai, vandenilio peroksidas, oksidatoriai,fenolis.
TOKSIKOLOGINĖ INFORMAOJA :
Ūmus formaldehido toksiškumas: bandomiesiems gyvūnams:Prarijus LD50 (žiurkės) – 100mg/kg Per odą LD50 (triušiai) – 220,1 mg/kg, įkvėpus LC50(žiurkės) – 0.578 mg/l 1/4 h Dirginimas :nenustatytas Pasklidimas : nenustatytas Lėtinis poveikis bandomiesiems gyvūnams : nenustatytas
Poveikis žmonėms :dirgina kvėpavimo takus, akių gleivinę, gali sukelti dermatitą, bei nagų ligas, iššaukti inkstų ligas. Didelės dozės ardančiai veikia virškinimo sistemą , sukelia vėmimą , galvos sukimasį. Labai didelės dozės gali būti mirties priežastimi. Mutageniškumas :nenustatytas Toksiškumas reprodukcijai : nenustatytas
EKOLOGINĖ INFORMAOJA
Cheminės medžiagos, preparato savybės, galinčios daryti poveikį aplinkai: duomenų nėra Ekotoksiškumas: nenustatytas. lšsilaikymas ir skilimas(biodegradacija) aplinkoje: biodegradacija pagal formaldehidą 97,4/5 d Greitai skyla Bioakumuliacija: nenustatyta.
CHEMlNĖS MEDŽIAGOS, PREPARATO ATLIEKŲ TVARKYMAS Atliekų neišmesti į aplinką.Kiek galima daugiau išsiliejusios medžiagos (jei tai vandeninis formaldehido tirpalas-formalinas) susiurbti į sandarias talpyklas, likučius pašalinti sausu smėliu, kurį susemti į atliekų kanteineri ir sandėliuoti iki sunaikinimo.
Kiekvienas iš musų neišvengiamai kasdiena susidūriam su formaldehido garais. Formaldehidas yra naudojamas baldų, plastikinių apdailos medžiagų, presuotos medienos, izoliacinių medžiagų gamyboje bei įeina į šių medžiagų sudėtį. Nedideliais kiekiais ši medžiaga yra randama kosmetikos priemonėse, dezodorantuose, tirpikliuose bei dezinfekcinėse medžiagose. Formaldehidas yra dujos, naudojamos kaip konservantas prieš bakterijas. Jos nenaudojamos maistui, bet naudojamos konteinerių, indų dezinfekcijai. Ši medžiaga yra kancerogenas, t.y. vėžį sukelianti medžiaga. Nauji baldai, izoliacinės medžiagos arba gumos gaminiai gali skleisti formaldehido garus bei specifinį nemalonų kvapą net keletą metų. Ypač kenksmingos sąlygos susidaro tuose butuose bei namuose, kur yra nepakankama ventiliacija, aukšta aplinkos temperatūra ir drėgnas oras. Labai jautriems asmenims tai gali sukelti akių gleivinės dirginimą bei dirginimo reiškinius nosyje ir viršutiniuose kvėpavimo takuose. Patalpų mikroklimatas yra pagrindinis faktorius, lemiantis formaldehido koncentraciją aplinkoje. Kuo aukštesnė patalpų oro temperatūra ir kuo mažiau patalpos yra vėdinamos, tuo didesnė susidaro formaldehido koncentracija. Yra nustatyta, kad didžiausia formaldehido koncentracija susidaro žiemos mėnesiais, o mažiausia – vasaros, nes tuo metu patalpos yra vėdinamos žymiai intensyviau. Formaldehidas – viena kancerogeninių (vėžį sukeliančių) medžiagų, todėl gyvenamojoje patalpoje jo visai neturėtų būti. Jis kaupiasi organizme, o viena jo pirminių reakcijų į šį taršalą yra alergija. Ši nuodinga medžiaga ilgainiui išgaruoja. Formaldehidas svarbi cheminių produktų pradinė medžiaga: naudojamas daugelyje pramonės sričių (drožlių plokščių, dažų, tekstilės gamyboje ir kt.) ir kaip dezinfekavimo bei konservavimo priemonė (pavyzdžiui, kosmetikoje), jo junginiai plačiai naudojami medicinoje, buityje. Jis susidaro aplinkos ore oksiduojantis transporto mašinų išmetamoms dujoms. Nustatyta, kad dirbantieji formaldehidu užterštoje aplinkoje dažniau serga alerginėmis ligomis. Patekęs į kvėpavimo takus formaldehidas sukelia vazoaktyvių mediatorių, didinančių kraujagyslių sienelių pralaidumą. Ilgalaikės nedidelės formal¬dehido koncentracijos sukelia lėtinį širdies ir krauja¬gyslių sistemos pažeidimą . Manoma, kad formal¬dehidas sukelia apsauginių imuninių reakcijų paki¬timą, dėl to kyla antioksidacinės sistemos inaktyvacija, alergijos bei formuojasi piktybiniai navikai.Epi¬demiologinių tyrimų duomenimis, oro užterštumas formaldehidu didina naujagimių mažo gimimo svorio riziką , įgimtų anomalijų dažnį bei kūdikių rnir¬tingumą.
Psichologinių, socialinių, f1zikinių ir biologinių ap¬linkos veiksnių poveikis reprodukcijai kelia vis didesnį susidomėjimą siekiant sumažinti naujagimių patologi¬jos riziką . Kenksmingi aplinkos veiksniai gali pažeisti moters organizmą dar iki nėštumo pradžios arba užsimezgusį vaisių. Dažniausiai kenksmingų veiksnių poveikis tęsiasi ir nėštumo laikotarpiu, su¬keldamas kumuliacinio poveikio rezultatą: vaisiaus žūti, įgimtas anomalijas ar mažą naujagimių gimimo svorį. Jau žinoma, kad apie 25 proc. visų įgimtų anoma¬lijų yra susijusios su genetinės informacijos persitvar¬kymu, 10 proc. – su teratogeninių veiksnių poveikiu . Gyvenamosios arba darbo aplinkos užterštumas cheminėmis medžiagomis padidina nuo 5 iki 10 proc. įgimtų anomalijų riziką, kurios ekonomiškai išsivys¬čiusiose šalyse sutrumpina gyvenimo trukmę 2,2 metų. Apie 10-20 proc. visų perinatalinių pažeidimų prie¬žastis yra kenksmingi aplinkos veiksniai. Visuo¬menei suteikus žinių apie kenksmingų aplinkos veiks¬nių įtaką naujagimių sveikatai, galima tikėtis sumažinti jų keliamą riziką. Buvo stebėta Kauno miesto mikrorajonų tarša formaldehidu ir stebėta kokį pavojų kelia gyvenamosios aplinkos oro užterštumas, tame tarpe ir formaldehidu.Buvo analizuojami aplinkos veiksniai, kurie turi įtakos įgimtų širdies anomalijų vystymuisi.Stebejimus atlikto Kauno medicinos universiteto Kardiologijos institutas. (1995-1998 m) Šio darbo tikslas – buvo:nustatyti, kokie veiksniai turi įtakos įgimtoms širdies anomalijoms ir kokį pavojų kelia gyvenamosios aplinkos oro užterštumas formaldehidu. Atlikdami aplinkos epidemiologinį tyrimą, buvo anali¬zuotas aplinkos oro užterštumas formaldehidu ir nau¬jagimių sveikatos būklė. Buvo sudaryta Kauno miesto nau¬jagimių registro duomenų bazė. Joje buvo kaupiami duomenys apie naujagimio gimimo datą, motinos gy¬venamąjį rajoną, naujagimio lytį ir sveikatos būklę. Oro Užterštumui įvertinti buvo naudoti Kauno visuo¬menės sveikatos centro oro stebėsenos duomenys. Pa¬gal vidutines metines formaldehido koncentracijas Kauno mikrorajonuose buvo apskaičiuotas vidutinis užterš¬tumas mieste ir pagal teršalo terciles išskyrtos tris taršos zonas. Mažo užterštumo zonai priskyrti mik¬rorajonai, kur teršalo koncentracija buvo mažesnė nei 2,42 μg/m3. Vidutinio užterštumo zonai priskirti mik¬rorajonai, kur užterštumas formaldehidu buvo 2,43¬-3,22, 0 į didelio užterštumo zoną pateko rajonai, kur teršalo koncentracija buvo didesnė nei 3,22 μg/m3. Skirtingo užterštumo zonose buvo nustata rizika gimti vaikams, turintiems įgimtas širdies anomalijas, ir ap¬skaičiuotas įgimtų širdies ydų rodiklis 1000-iui gyvų gi¬musių naujagimių per metus.Kauno miesto mikrorajonų tarša formaldehidu
Atlikus gyvenamosios aplinkos veiksnių įtakos ty¬rimus, buvo nustatyta, kad įgimtų širdies ydų rizikai įtakos turėjo intensyvus eismas šalia gyvenamojo namo (ŠS=1,59; 95 proc. PI 0,90-2,79). Šis rizikos veiksnys turėjo tendenciją didinti įgimtų širdies ydų riziką. Nustatyta, kad užterštoje zonoje, kur formaldebido koncentracija buvo didesnė už 2,42 μg/m3, įgimtų širdies ydų rizika buvo 19 proc. Didesnė, nei esant mažesniam oro užterštumui. Atskirose oro užterštumo formaldehidu zonose, išskirtose pagal teršalo tercilius, apskaičiavus įgimtų širdies ydų rodiklius, nustatyta, kad, didėjant oro už¬terštumui formaldebidu, įgimtų širdies anomalijų ro¬diklis turėjo tendenciją didėti nuo 9,75, 1000 nauja¬gimių, mažo užterštumo zonoje iki 11,09 didelio užterštumo zonoje. Etiologinė frakcija didelio užterštu¬mo formaldehidu zonoje buvo 12,1 proc., o visos po¬puliacijos priskirtinės rizikos procentas dėl užterštumo formaldehidu sudarė 4,7. Kai užterštumo formalde¬hidu koncentracija ore buvo didesnė nei 2,42, įgimtų širdies anomalijų dažnis buvo didesnis už miesto vi¬dutinį rodiklį (1 0,59 1000-iui gyvų gimusiųjų).
SVARBIAUSI APLINKOS VEIKSNIAI, TURINTYS ĮTAKOS ĮGIMTŲ ŠIRDIES LIGŲ RIZIKAI
________________________________________
.
Taip pat buvo apskaičiuotas mažo svorio (naujagimių) rodiklis visame Kaune ir dvylikoje miesto rajonų. Nustatas rodiklio vidurkis, jo patikimumo intervalai trijose formaldehido taršos zonose. Apskaičiuotas mažos, vidutinės ir didelės formaldehido taršos zonų rizikos santykis. Iš 1000 gyvų naujagimių 56.2 turėjo mažą svorio rodiklį. Taršos zonose rodiklio vidurkis, didėjant formaldehido koncentracijai, didėjo nuo 38,51 iki 81,06. Nustatytas vidutinės formaldehido taršos zonos ir mažos taršos zonos mažo naujagimių svorio rizikos santykis buvo 1,02 ,o didelės taršos zonoje šis rodiklis siekė 1,68. Pasiskirstymo dėsnio kitimo tikimybė p=0,001. Naujagimių populiacijos rizika buvo 15,1%. Epidemiologinės studijos rezultatai rodo, kad ilgalaikė ir didelė formaldehido koncentracija gyvenamajame rajone gali didinti mažo naujagimių svorio riziką, taip pat ir įgimtų širdies ligų tikimybę.
Formaldehidas taip pat turi įtakos ir reprodukcijai. Buvo ištirta ivairiu veiksnių įtaka moterų vaisingumui, tai įvairūs fiziniai ir cheminiai veiksniai. Tame tarpe ir vienas iš cheminių veiksnių- formaldehido poveikis.Buvo pastebeta, kad tirpikliai ir formaldehidas gali turėti įtakos moterų vaisingumui.Įvairių veiksnių įtaka moterų vaisingumui
Veiksniai Darbo pobūdis Įtaka vaisingumuiFiziniai:Pamaininis / intensyvus fizinis darbas, dideli krūviai/ ilgos darbo valandos Ligoninių darbuotojai Sumažėjusi pastojimo per 1 mėn. tikimybė, ilgesnis laikas siekiant pastoti, Jonizuojanti radiacija, kompiuteriai Branduolinės pramonės darbuotojai, ofiso darbuotojai Neturi žymios įtakos, padidėjusi nevaisingumo rizika Cheminiai:pesticidai, švinas. Žemės ūkio darbuotojai, lydytojai. Ilgesnis laikas siekiant pastoti.Gyvsidabris, kadmis, anti-neoplastinės medžiagos(chemoterapiniai vaistai), antibiotikai Bendrosios praktikos slaugytojos, farmacininkai Ilgesnis laikas siekiant pastoti, padidėjusiAzoto oksidas Anesteziologai, operacinės sesutės, stomatologo asistentai Sumažėjusi pastojimo per 1 mėn. tikimybėChloroformas, benzenas, gyvsidabrio garai. Šviestuvų gamyklos darbuotojai. Neturi žymios įtakos, sumažėjusi pastojimo per 1 mėn. tikimybė.Tirpikliai,formaldehidas. Žmonės dirbantys su medžiu. Nevaisingumas, sumažėjusi pastojimo per 1 mėn. tikimybė.
ATEITIS BE FORMALINO – ATEITIS BE NUODŲ
Aplinkosaugos politikos prioritetai oro srityje neatsiejami nuo Lietuvos darnaus vystymosi prioritetų – pagrindinių ūkio šakų poveikio aplinkai bei pavojaus žmonių sveikatai mažinimo. Nacionalinė darnaus vystymosi strategija numato tobulinti aplinkos oro kokybės vertinimo ir valdymo sistemą, siekiant užtikrinti nekenksmingą žmonių sveikatai ir ekosistemoms oro kokybę visoje šalies teritorijoje. Pastaruoju metu Lietuvoje aktualios šios bloginančios oro kokybę problemos: vietinių oro taršos šaltinių – transporto ir energetikos pramonės – išmetami teršalai miestuose, ypač naujų gyvenamųjų namų kompleksuose ir pramonės centruose Bet kurio žmogaus paklausus, kas jam yra svarbiau, sveikata ar pinigai, daugelis nė nepagalvojęs atsakys, jog sveikata.:. Geoffo Goldieso (,,Health-report“, Jungtinė Karalystė) komentaras: ,,Formaldehidas (arba formalinas) yra labai nuodinga substancija ir nesuderinamas su gera žmonių bei gyvūnų sveikata. Tai žinomas kancerogenas, kurio neturi būti jokiuose asmeninio naudojimo produktuose. Jeigu man jis pasitaikytų, laikyčiau, kad ta kompanija ar asmuo daro kriminalinį nusikaltimą naudodami šį kancerogeną neįspėję visuomenės. Tačiau tai vis viena naudojama vakcinose ir suleidžiama mūsų vaikams. Tu gali pakeisti padėtį didindamas supratimą apie šią didžiulę problemą kaip apie tiesioginę grėsmę žmonių rūšies išlikimui“ (šaltinis: www.health-report.co.uk). Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra (IARC) klasifikuoja formaldehidą kaip kancerogeninį žmonėms. Tyrimais jau patvirtinta, jog ši medžiaga sukelia nosiaryklės vėžį – labai retą susirgimą mažiau išsivysčiusiose šalyse. Šiuo metu vyksta studijos dėl tiesioginio formalino ryšio su leukemija (daugiau informacijos: www.iarc.fr). Kompanija ,,Champion Embalming Fluids“ praneša, kad atliktos studijos dėl formaldehido garų išsiskyrimo balzamavimo patalpose su šiuolaikine saugaus darbo ir formalino nukenksminimo įranga, apstulbino mokslininkus: formaldehido garų koncentracija viršijo leistinas normas nuo kelių iki kelių dešimčių kartų, priklausomai nuo balzamavimo būdo. Tuo tarpu alternatyvios ir nepavojingos cheminės medžiagos gliutaraldehido koncentracija ore nesiekė leistinos ribos net ir nesiimant jokių saugaus darbo priemonių. Pavyzdžiui, nebuvo įjungta ventiliacija, buvo išlietas ir paliktas telkšoti gliutaraldehidas, kol vyko tyrimas. Tyrėjai sako, kad perdozuoti šią medžiagą įmanoma nebent prarijus.. gliutaraldehidas dar naudojamas citochemijoje, dažymui histologijoje, elektroninėje mikroskopijoje.
Atmosferos orą teršia žmogaus ūkinės veiklos metu gausiai išsiskiriantys įvairios organinės kilmės teršalai – tame tarpe ir formaldehidas. Į atmosferą šie cheminiai junginiai patenka iš įvairių maisto, chemijos, medžio apdirbimo pramonės įmonių, autotransporto, žemės ūkio ir pan. Lakiųjų organinių junginių mišiniams valyti iš oro būtina taikyti efektyvius ir nebrangius oro valymo metodus. Tai, kad formaldehidas sukelia alergiją, yra žinoma nuo seno. Lenkijos darbo medicinos institute 1998–2000 metais atliktų tyrimų duomenimis, alergijos formaldehidui dažnis tarp sveikatos priežiūros darbuotojų svyruoja nuo 6 iki 17 procentų. Lietuvoje formalinas gaminamas Koncerne “Achemos grupė”, AB „Achema“ Tai viena stambiausiu chemijos pramones įmonių mūsų šalyje. 2002 m. “Achemoje” įdiegta aplinkos apsaugos vadybos sistema pagal ISO 14001 standarto reikalavimus. Vienas pagrindinių Koncerno “Achemos grupė” tikslų – nuolat gerinama gamtos apsaugos būkle bei tobulėjančiomis taršos prevencijos priemonėmis apsaugoti savo įmonių darbuotojų bei aplinkinių žmonių sveikatą ir mažinti neigiamą poveikį gamtai.Bene ryškiausiu Koncerno aplinkos apsaugos politikos pavyzdžiu vadinama AB “Achema”, siekianti neigiamą įmonės poveikį aplinkai efektyviai mažinti vadovaudamasi Europos Trąšų Gamintojų Asociacijos (EFMA) rekomendacijomis. EFMA duomenimis, pagal taršą tenkančią pagamintos produkcijos vienetui, iš bendro ES įmonių skaičiaus AB “Achema” patenka į geriausius parametrus atitinkančių įmonių dešimtuką. Nuo 1998 m. AB “Achema” aplinkos apsaugos priemonių įgyvendinimui išleido per 19 mln. litų.AB “Achema” aktyviai įsijungė į nūdienai aktualių ekologinių problemų sprendimą. Vienas svarbiausių tikslų tapo organizuoti savo veiklą taip, kad nuolat gerinant aplinkos apsaugos būklę bei taikant taršos prevencijos priemones, mažėtų neigiamas įmonės poveikis aplinkai. Ekologinės situacijos patikimumas ir kontrolė – vienas iš svarbiausių įmonės prioritetų.“Švari aplinka reikalinga mums ir ateities kartoms” yra vienas esminių bendrovės aplinkos apsaugos politikos teiginių