Vitolis Trušys

1293 0

Vitolis Trušys

Autoriaus kuriniai

Asmenine informacija:

Gime 1936 m. Kaune.

Studijos:

1955 – 1961 m. studijavo Vilniaus Valstybiniame Dailes Institute (dabar Vilniaus dailes akademija).

Veikla:

Tapytojas – monumentalistas, profesorius, buves Šiauliu Universiteto Pedagogikos fakulteto Dailes didaktikos katedros vedejas, Šiauliu universiteto Senato narys. Lietuvos dailininku sajungos narys. Respublikines premijos laureatas. Tapo, kuria freskas ir mozaikas. Su tapybos ir akvareles darbais dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje: Lenkijoje, Vokietijoje, Olandijoje, Švedijoje, Rusijoje, Ukrainoje, Latvijoje. Yra surenges personaliniu parodu Vilniuje, Latvijoje ir kituose Lietuvos miestuose.

Reikšmingesni darbai: mozaikos “Iš liietuviu mitologijos”, “Tragedija ir komedija”, freska “Stumbru medžiokle”. Paveikslu yra isigije Maskvos, Vilniaus, Kauno, Klaipedos ir Šiauliu muziejai, bei privatus kolekcininkai Lietuvoje ir užsienyje.

Daugiau apie menininka:

Vytenis Rimkus

Dailininkas VITOLIS TRUŠYS

Kaip ir kiekvienas Lietuvos regionas, Šiaures Lietuva, tiksliau, centrine Šiaures Lietuvos dalis – Pakruojo, Pasvalio, Joniškio rajonai – Lietuvai išaugino nemažai ižymiu žmoniu, ivairiu mokslo ir kulturos sriciu atstovu. Reikšminga puslapi i Lietuvos dailes istorija iraše pakruojietis Stasys Ušinskas, joniškietis Adomas Varnas. Dristu teigti, kad šiuolaikines lietuviu dailes panoramoje labai saavitas bei ryškus ir Vitolio Trušio pedsakas.

Dailininko vaikyste ir jaunyste paženklinta klajoniu po Lietuva, nes jo tevas buvo matininkas. Vitolis Trušys gime Kaune. Vaikyste, pradžios mokslas ir pirmieji vidurinio mokslo metai prabego Pušalote. Teko gyventi Kuršenuose, metus mokytis Garliavos vi

idurineje mokykloje. 1961 m. baiges Vilniaus dailes instituta, Vitolis Trušys atvyko i Šiaulius ir cia isikure visam laikui. O Pušalotas tapo tuo traukos centru, ta išeities pozicija, kuri leme jo gyvenimo ir kurybos orientacija.

Pirmosios Vitolio Trušio mozaikos „Mergaite”, „Poetas Krišciunas-Jovaras”, „Mano kraštas” (1963–1966) – tai apibendrinti dekoratyvus darbai iš stambios akmens skaldos, tiesa, taip ir like muziejuje. Jau juose ryškeja visai tolesnei dailininko kurybai budingas lyrinis vaizdo traktavimas. Maždaug tam paciam laikotarpiui priklauso ir keli dekoratyviniai aiškaus piešinio bei kompozicijos sgrafitai, puošiantys Meškuiciu kulturos namu (1968), Šiauliu 3-osios ir 5-osios viduriniu mokyklu interjerus ir eksterjerus (1967). 1969–1970 m. V. Trušys sukuria keleta dideliu fresku: „Mokslo ir meno deives” Šiauliu 11-oje vidurineje mokykloje, „Šoki” buvusioje „Mildos” kavineje ir dvi freskas Gruzdžiu kavineje. (Straipsnyje paliekami senieji istaigu, kuuriose yra V. Trušio kuriniu, pavadinimai, nes ne vienas ju dabar jau pasikeites.) Apibendrintas simbolines figuras vaizduojancios freskos nutapytos ant šlapio tinko su išpjautu konturu. Lenktos konturines „Šokio” linijos pasikartoja daugelyje velesniu kompoziciju.

1971 m. V. Trušys nutape freska Šiauliu pedagoginio instituto (dabar – universiteto) aktu sales lubose. Freska sudaryta iš triju kvadratu, kuriuos juosia ornamentinis remas. Freskos tema – žmonijos veržimasis i pažinima ir ji lydinti meno, muzikos, poezijos svarba. Abu pradus jungia Saule ir jos kelias – Zodiakas, apimas svarbiausius žvaigždynus.

Kitas di
idelis kurinys – Satkunu kulturos namu saleje (Joniškio r.; 1972) nutapyta freska „Liaudies menas ir amatai”. Jos scenos skirtos liaudies skulpturai, puodininkystei, kalvystei, tekstilei ir kitoms liaudies meno šakoms.

Visi mineti kuriniai – mozaikos, freskos, sgrafitai – priklauso ankstyvajam dailininko kurybos laikotarpiui. Juose vyrauja dekoratyvios kompozicijos, lygios spalvu plokštumos, lenktos vilnijancios linijos.

1973 m. V. Trušys nutape freska Šiauliu medicinos mokyklos aktu sales foje. Freska sudaro aštuonios kompozicijos, tarp ju iterpti ižymiu medicinos mokslo korifeju portretai. Dailininkas nesieke vaizdais atkurti medicinos istorijos ar parodyti jos dabartines ivairoves. Svarbiausia freskos ideja – medicina tarnauja žmogui, jo fiziniam tobulejimui. Dailininko vaizduojamas žmogus idealiai gražus, gracingu judesiu, grakšcios figuros.

1974 m. V. Trušys nutape didžiule freska „Stumbru medžiokle” Šiauliu mesos kombinato klube. Ji išdestyta ant triju sienu ir sudaro nuoseklaus siužeto triptika. Kaireje sienoje vaizduojamas medžiotoju susirinkimas ir ruošimasis medžioklei; centrineje, didžiausioje, kompozicijoje – stumbru medžiokle; dešineje – medžiokles pabaigtuves. Šioje freskoje raiteliai, stumbrai ir šunys tarsi skrieja susipyne i viena menini audini. Žavi išradinga freskos kompozicija, meistriškas piešinys, dinamika.

Freska „Darbas ir kova” Verbunu kulturos namuose (1975–1976) sukomponuota iš pavieniu siužetiniu pasakojimu apie konkrecius tos vietoves ivykius, nes kaip tik cia 1944 m. vasara vyko atkaklus mušiai. Freskos siužetas – vienos gausios šeimos gyvenimas. Nors paveikslai kupini itampos ir dramatizmo, kuri dar labiau sustiprina ta
amsokas, kontrastingai juodai raudonas koloritas, iš freskos dvelkia tikejimas gyvenimu.

1977 m. dailininkas sukuria freska „Vaikyste” Šiauliu ikimokykliniams vaiku namams. Kurdamas šia freska dailininkas pirma karta panaudojo nauja kurinio komponavimo principa – sukure erdves iliuzija, individualizavo personažus bei aplinka, sustiprino formos apimti.

Reikšmingiausias V. Trušio kurinys, prie kurio dailininkas dirbo daugiau nei ketverius metus, yra mozaika lietuviu mitologijos temomis (1974–1978) Vilniaus universiteto Filologijos fakultete. Dailininkui teko nelengvas uždavinys – sukomponuoti freska ant keturiu sienu plokštumos nedideleje patalpoje skliautuotomis lubomis. Mozaikoje dailininkas atskleidžia seniausius lietuviu dvasines kulturos klodus, kurie dar ir šiandien tera menkai žinomi. Iš sakmiu, tautosakos, negausiu šaltiniu mus pasiekusios žinios taipogi yra hipotetines ir prieštaringos. Mozaikos personažai išrikiuoti pavieniui, ju nesieja joks veiksmas, tik spalva, ritmas, simboliniai motyvai ir skliautuotos lubos – tartum dangaus simbolis. Už ši kurini bei freskas „Darbas ir kova”, „Stumbru medžiokle”, „Vaikyste” V. Trušiui buvo suteikta Respublikine premija.

Kiti du dideli darbai – daugiafigures freskos „Poilsis prie Talšios ežero” Šiauliu dujofikavimo valdyboje ir „Kartos” Panevežio cukraus fabrike. Išraiškingomis mozaikomis pasipuoše Respublikines Šiauliu ligonines Chirurgijos skyrius („Gyvybes medis” ir miestui nusipelniusiu chirurgu portretai), Dramos teatras („Tragedija”, „Komedija”). Šiauliu miesto centrines bibliotekos 3-iojo filialo fasada papuoše dekoratyvine mozaika „Saule”, o Žarenu-Latveliu kulturos namu fasada – vienas iš didžiausiu darbu, mozaika „Ažuolas”. Galingas ažuolas ta
arsi žeri saules diske, apsitaises jos spinduliais. Medis freskoje traktuojamas kaip žemes ir dangaus jungtis, kaip pirmaprade gamta. Deja, pastaruoju metu šiam kuriniui iškilo didele gresme. Nevykusiai privatizuoti rumai pradejo nykti, o mozaika ant pastato skeleto lieka kaip akibrokštas neukiškumui ir apskritai tos vietoves nuosmukiui.

Pastaraisiais metais V. Trušys sukure daug ižymiu Lietuvos žmoniu – Igno Prielgausko, Pelikso Bugailiškio, Mykolo Biržiškos, Motiejaus Valanciaus, Stasio Šalkauskio, Povilo Višinskio – mozaikiniu portretu. O dailininko sukurta Vincento van Gogo mozaikini portreta Šiauliu miestas padovanojo Olandijos miestui Eten Leurui. Portretas imontuotas municipaliteto saleje.

V. Trušio monumentaliosios dailes kurinius (freskas ir mozaikas) sieja technika, stilius ir, svarbiausia, menine vaizdu sistema, požiuris i monumentaliaja tapyba. Nesudetinga vaizdu kalba, lengvai suvokiamas siužetas ir kartu akivaizdus, net deklaruojamas pakilumas ne tik puošia interjerus, bet ir daro juos reikšmingais visuomeniniais objektais.

V. Trušys dirba ir molbertines tapybos srityje. Kaip tik tapant molbertinius darbus, ypac pirmaisiais kurybos metais, formavosi dailininko braižas, vyko savito stiliaus ieškojimai, dažnai prieštaringi ir diskusiniai. Tapybos pobudis, kurybos maniera, braižas yra artimi monumentaliesiems darbams, tik paveiksluose dailininkui svarbiausia spalvos. Paveikslo nuotaika kuriama ne siužetiniu pasakojimu, o spalvu santykiais, liniju ritmu. Molbertines tapybos, kaip ir monumentaliosios, pobudis metams begant keitesi: nuo sudekoratyvintu paveikslu dailininkas perejo prie tapybiškesniu, pastaruoju metu jo tapyboje itin sustiprejo daiktiškumo tendencijos. Tokia ir jo gausi akvareline kuryba.

7–8-ajame dešimtmetyje dailininkas ypac daug demesio skyre paveikslu paviršiui: fakturai, potepiui, praktikavo koliaža. To laikotarpio darbai dekoratyvus, o motyvas, tema kartais net sunkiai iššifruojami. Ne veltui 1994 m. „Laiptu” galerijoje surengta paroda „Užmirštas Trušys” buvo tokia netiketa, palyginti su pastaruju metu dailininko kuryba.

V. Trušys savo darbuose atsigreže i Lietuvos istorija – kiek joje nuostabiu ivykiu, žmoniu ir kiek mažai mes apie juos žinome. Ir visa tai buvo ir yra ne kažkur kitur, o cia pat, Šiauliu istorijoje ir Šiauliu žemeje. Kaip sako dailininkas, temu begale, nusipelniusiu Lietuvai žmoniu daug, – kad tik užtektu jegu visiems sumanymams igyvendinti.

Visas V. Trušio kurybinis gyvenimas susijes su Šiauliais. 1987 m. surengtos dideles personalines parodos katalogo ivade dailininkas raše: „Baiges instituta, pagal paskyrima atvykau dirbti i Šiaulius. Turiu prisipažinti, kad tada Šiauliai manes netrauke, nes vaizduoteje buvo istriges niurus miesto vaizdas iš karo metu, kai pravažiuodamas maciau ji sugriauta, paskendusi gaisru dumuose. Sunku pasakyti, k

. . .

Join the Conversation

×
×