EUROPOS SĄJUNGOS IR TARPTAUTINIŲ SUTARČIŲ ĮTAKA BIOLOGINĖS ĮVAIROVĖS APSAUGAI LIETUVOJE

ĮVADAS
1. TARPTAUTINIAI SUSITARIMAI...........................4
2. LR TEISINIAI AKTAI, REGLAMENTUOJANTYS BIOLOGINĖS ĮVAIROVĖS APSAUGĄ..............................6
2.1.ES teisės aktų suderinimas su nacionaliniais teisės aktais...........6
2.2. Paukščių ir Buveinių direktyvų vaidmuo....................7
2.3. Problemos, kylančios įgyvendinant Paukščių ir Buveinių direktyvų
reikalavimus ..............................8
2.3.1. Nustatyti esamų teritorijų neatitikimai.................8
2.3.2. Nepamatuoti įsipareigojimai......................9
2.3.3. Poveikio aplinkai vertinimas......................9
2.3.4 Miškai..............................9
2.3.5 Nepasinaudota finansinėmis ES priemonėmis..............11
3. GEOGRAFINĖS IŠIMTYS..............................12
IŠVADOS
LITERATŪRA

Įvadas

Vienas iš svarbiausių aplinkosaugos teisės tikslų yra biologinės įvairovės, kuri pripažįstama neįkainojama visos žmonijos vertybe, išsaugojimas. Dėl vis didėjančio žmogaus kišimosi į natūralią aplinką, gamtinius procesus yra keičiamos ar net visiškai sunaikinamos natūralios ekosistemos, to rezultatas – nyksta ar yra didelis pavojus, kad išnyks daugelis laukinių gyyvūnų ar augalų rūšių. Todėl daugumoje pasaulio valstybių daug dėmesio skiriama kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės apsaugai.
Lietuvoje gamtos apsauga puoselėjama nuo seno. Neturėdama išvystytos pramonės, turtingų gamtinių iškasenų klodų, Lietuva vis dėl to gali didžiuotis išsaugota ir žmogaus nesugriauta gamta. Kraštas esti turtingas biologinės įvairovės, urbanizacijos nesugadintų vaizdingų kraštovaizdžių, kurių vertingiausi yra paskelbti saugomomis teritorijomis. Gamtos saugojimo tradicijos Lietuvoje siekia gilią senovę. Dar viduramžiais Lietuvoje augo šventosios girios, kuriose drausta kirsti medžius, medžioti, daryti takus ir net lankytis. Sovietiniais metais baandyta steigti draustinius bei rezervatus medžiojamajai gyvūnijai, nors jie ilgai neišsilaikė. Valstybinių draustinių tinklas pradėjo formuotis tik nuo 1960 m., kai beveik 135 tūkst. ha plote buvo įsteigtas 91 draustinis. Taip buvo padėtas tvirtas pagrindas saugomoms teritorijoms.

Atgavusi nepriklausomybę šalis pasuko integracijos į ES ir

r tarptautinę bendruomenę keliu, kuriuo žengiant teko priimti nemaža iššūkių sprendžiant aplinkos apsaugos problemas bei tobulinant aplinkosaugos (ekologinę) teisę. Šalis ratifikavo ir įgyvendina svarbiausias tarptautines sutartis, reglamentuojančias biologinės įvairovės apsaugą; į nacionalinius teisės aktus perkeltos ES aplinkosauginių direktyvų nuostatos. Nacionalinių teisės aktų derinimas su Europos Sąjungos teisės aktais turėjo didelę įtaką tiek visai nacionalinei teisei, tiek tai jos daliai, kuri reguliuoja visuomenės ir aplinkos sąveikos santykius (ekologinei teisei).
Referate apžvelgsiu pagrindinius nacionalinius ir tarptautinius teisės aktus, reglamentuojančius biologinės įvairovės apsaugą. Daugiau dėmesio skirsiu ES ir nacionalinių teisės aktų sąveikai ir su ja susijusiomis problemomis.

Paaiškinimai:
ES – Europos Sąjunga;
Acquis communitaire – Europos Sąjungos teisės aktų sistema;
Gamtinė buveinė – tai teritorija, kurioje gyvena/vegetuoja tam tikra rūšis;
NATURA 2000 – saugomų ES teritorijų tinklas;
PAV – poveikio aplinkai vertinimas

1. TARPTAUTINIAI SUSITARIMAI
Lietuva yra prisijungusi arrba ratifikavusi 5 konvencijas ir vieną tarptautinę sutartį dėl gamtos ir biologinės įvairovės išsaugojimo. 1 lentelė
Konvencijų ir tarptautinių sutarčių sąrašas
Teisės akto pavadinimas (trumpas) Tikslas Pastabos
Tarptautinės svarbos šlapžemių konvencija (Ramsaras, 1971 m. ) Sustabdyti įvairių pelkių nykimą Lietuva prisijungė prie konvencijos 1993 m.
Nykstančių rūšių tarptautinės prekybos konvencija (Vašingtonas, 1973 m.) Reguliuoti prekybą retais ir nykstančiais augalais ir gyvūnais LR seimas ratifikavo 2001 m.
Biologinės įvairovės konvencija (Rio de Žaneiras, 1992 m.) Saugoti biologinę įvairovę ir užtikrinti subalansuotą biologinių išteklių naudojimą LR seimas ratifikavo 1995 m.
Migruojančių laukinių gyvūnų rūšių konvencija (Bona, 1979 m.) Saugoti migruojančių gyvūnų rūšių bu

uveines visame migracijos kelyje LR seimas ratifikavo 2001 m.
Europos laukinės gyvūnijos ir gamtinių buveinių konvencija (Bernas, 1979 m.) Išsaugoti laukinę gyvūniją ir augaliją ir jų natūralias buveines LR seimas ratifikavo 1996 m.

Kai kurios konvencijos turi dedamąsias dalis – specialias išlygas dėl tam tikrų rūšių apsaugos. Bonos konvencija turi tokią dedamąją dalį dėl šikšnosparnių apsaugos, kurią LR seimas ratifikavo 2001 m.
Daugumos ES direktyvų nuostatose aptiksime tarptautinių konvencijų ir sutarčių reikalavimų. ES, ratifikavusi arba prisijungusi prie konvencijos ar sutarties, prisiima įsipareigojimus perkeldama juos į direktyvas ar reglamentus. Lietuva kaip ES narė turi laikytis šių bei kitų prisiimtų įsipareigojimų nuo narystės pradžios. Kai kurios direktyvos remiasi tam tikromis konvencijomis, pvz. Paukščių ir Buveinių direktyvos (žr. tolimesnius paragrafus) paremtos Bonos ir Berno konvencijų nuostatomis. Kiekviena konvencija ar tarptautinis susitarimas numato minimalius reikalavimus, kuriuos turi įvykdyti kiekviena dalyvaujanti šalis. Ratifikavusi Ramsaro konvenciją Lietuva įsipareigojo įsteigti bent vieną saugomą šlapžemę. Nors vietoje to, Lietuva pasiūlė įrašyti į sąrašus net penkis rezervatus: Žuvinti, Kamanų, Čepkelių, Viešvilės ir Nemuno deltą.

1 pav. Moksleiviai kelia inkilus šikšnosparniams Dūkštų ąžuolyne. Vasarą jose dienoja įvairios šikšnosparnių rūšys: Brandto, vandeniniai pelėausiai, europiniai plačiausiai ir kt. Tokios slėptuvės atstoja trūkstamą drevių skaičių.

2. LR TEISINIAI AKTAI, REGLAMENTUOJANTYS BIOLOGINĖS ĮVAIROVĖS APSAUGĄ
Atgavus nepriklausomybę pradėta kurti nacionalinė aplinkos apsaugos teisinė sistema, kuri sudaro teisinius biologinės įvairovės iš

šsaugojimo pagrindus. Atsižvelgiant į tarptautinės bendrijos bei ES reikalavimus biologinės įvairovės srityje bei panaudojus nacionalinę patirtį ir įdarbį buvo parengti teisės aktai, reglamentuojantys biologinės įvairovės apsaugą bei numatytos konkrečios priemonės ir veiksmai. Pagrindiniai teisės aktai, reglamentuojantys gamtos apsaugą (biologinės įvairovės) yra LR saugomų teritorijų įstatymas, LR miškų įstatymas, LR saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių ir bendrijų įstatymas, LR laukinės gyvūnijos įstatymas, LR gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymas, LR laukinės augalijos įstatymas.
1998 m. parengta ir pradėta įgyvendinti Biologinės įvairovės išsaugojimo strategija ir veiksmų planas, patvirtinti LR Aplinkos ministerijos ir Žemės ūkio ministerijos. Strategijos parengimas pareikalavo nemažai pastangų, nes reikėjo atsižvelgti į visą eilę faktorių, perkelti prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų ir ES reikalavimų naštą į vieną dokumentą. Pirmieji darbai rengiant šį dokumentą buvo padaryti 1995 m., kai LR Aplinkos apsaugos ministerija kartu su kitomis ministerijomis ir užsienio konsultantais parengė Lietuvos valstybinę aplinkos apsaugos strategiją, kurioje biologinės įvairovės apsauga buvo viena svarbiausių užduočių. Strategijos sukūrimą paskatino tai, jog 1995 m. Lietuva ratifikavo Biologinės įvairovės konvenciją.
Reikšmingas biologinės įvairovės išsaugojimo strategijos įgyvendinimo etapas buvo biologinės įvairovės išsaugojimo, racionalaus naudojimo ir palaikymo priemonių įtraukimas į nacionalinę darnaus vystymosi strategiją. „Kraštovaizdžio ir biologinė įvairovė. 148. Ilgalaikiai tikslai – išsaugoti kraštovaizdžio ir biologinę šalies įvairovę, gamtos ir kultūros paveldo vertybes, skatinti atkurti pažeistus gamtinius elementus, už
žtikrinti racionalų kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės naudojimą.“( (3) 49 p.).
Svarbų vaidmenį išsaugant biologinę įvairovę atlieka saugomų teritorijų sistema, itin išplėsta per nepriklausomybės laikotarpį, nors kol kas ir neatitinkanti ES keliamų reikalavimų.
2.1 ES teisės aktų suderinimas su nacionaliniais teisės aktais
Pagrindinis ir svarbiausias uždavinys įgyvendinant ES ar tarptautinius įsipareigojimus – tai jų suderinimas su nacionalinės teisės sistema. Siekiant pašalinti esamus skirtumus ir neatitikimus, nacionaliniuose įstatymuose daromi pakeitimai.
2001 m. LR aplinkos monitoringo įstatymas papildytas nuostata, reglamentuojančia prioritetinių gyvūnų ir augalų rūšių bei buveinių gamtinės būklės stebėjimo tvarką.
2000 m. buvo patvirtinta Europos Bendrijos svarbos teritorijų parinkimo ir steigimo tvarka; Europos Bendrijos svarbos teritorijų gamtotvarkinių planų ir gyvūnų bei augalų rūšių apsaugos veiksmų planų ruošimo metodika; duomenų kaupimo apie NATURA 2000 ekologinį tinklą tvarka. Taip pat 2000 m. Medžioklės nuostatai ir Medžioklės taisyklės buvo papildyti nuostatomis, kurios nustato leistinus medžioklės būdus ir įvardina leistinas medžioti gyvūnų rūšis. pvz. remiantis buveinių direktyvos reikalavimais, gyvūnų gaudymas galūnes užspaudžiančiais spąstais uždraustas.
2001 m. papildytas LR saugomų teritorijų įstatymas siekiant, kad Lietuvos saugomų teritorijų sistema atitiktų acquis* nuostatas. Esamos teritorijos peržiūrimos iš naujo pagal naujus kriterijus. LR saugomų gyvūnų, augalų bei grybų rūšių ir bendrijų įstatymas papildytas nuostata, reglamentuojančia ES prioritetinių rūšių apsaugos veiksmų planų ruošimą ir įgyvendinimą; pakeistas LR laukinės gyvūnijos įstatymas.
2.2 Paukščių ir Buveinių direktyvų vaidmuo
Didžiausią įtaką šiam įstatymui, o kartu – ir teritorinei biologinės įvairovės išsaugojimo sistemai – įtakos turi 2 ES direktyvos: Paukščių apsaugos (79/409/ET) ir Natūralių buveinių ir laukinės faunos ir floros apsaugos (92/43/ET). Šios direktyvos yra svarbiausi ES teisės aktai, reglamentuojantys biologinės įvairovės apsaugą ir atitinkantys kitų konvencijų nuostatas. Direktyvoje numatytas ekologinio tinklo NATURA 2000 sukūrimas, apjungiančio saugomas teritorijas, nustatytas pagal paukščių ir buveinių apsaugos direktyvas. NATURA 2000 tinklą sudaro 2 tipų teritorijos: paukščių ir buveinių apsaugai svarbios teritorijos.
Siekiant perkelti Paukščių ir Buveinių direktyvų nuostatas į nacionalinę teisės sistemą, 2001 m. LR seimas patvirtino naują Saugomų teritorijų įstatymo redakciją, kurioje ir įtvirtintos pagrindinės direktyvų nuostatos, susijusios su biologinės įvairovės išsaugojimo teritorinės formos įteisinimu. Įstatyme atsirado biologinės įvairovės apsaugai svarbios naujos sąvokos: „natūrali buveinė“, „Europos bendrijos svarbi teritorija“, įteisinta „saugomų Europos Sąjungos teritorijų tinklo NATURA 2000“ sąvoka. 2001 m. sausio 9 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. 22 patvirtinti paukščių apsaugai svarbių teritorijų kriterijai. Taip pat 2001 m. pradėta perkelti į nacionalinius teisės aktus ir ES buveinių direktyvos nuostatas vadovaujantis šios direktyvos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų atitikties įvertinimu ir ekspertų rekomendacijomis.
Iš visų rūšių, išvardytų Buveinių direktyvoje dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos, kurioms turi būti nustatytos specialios saugomos teritorijos, Lietuvoje randamos 39 gyvūnų, 12 augalų ir 2 samanų rūšys. Kalbant apie Europos Bendrijų reikšmės buveines, kurias reikia saugoti steigiant specialias saugomas teritorijas, Lietuvoje yra 53 tokios buveinės, iš kurių 15 – prioritetinės. Iš visų rūšių, nurodytų direktyvoje 79/409/ET dėl laukinių paukščių apsaugos, kurioms turi būti nustatytos specialios saugomos teritorijos, Lietuvoje randamos 55 rūšys.

2.3 Problemos, kylančios įgyvendinant Paukščių ir Buveinių direktyvų reikalavimus
Dauguma problemų dėl minimų direktyvų įgyvendinimo kyla visose naujosiose ES šalyse narėse. Trūksta aiškios metodologijos įvertinti realius saugomų teritorijų tvarkymo kaštus, stinga nacionalinio finansavimo, sunku išlaikyti pusiausvyrą tarp struktūrinio-ekonominio vystymosi ir gamtos apsaugos prioritetų.
2.3.1. Nustatyti esamų teritorijų neatitikimai
Maždaug 40 proc. iš anksto atrinktų buveinių ir teritorijų, svarbių paukščių apsaugai, į dabartinę saugomų teritorijų sistemą nepateko. Tik 6 proc. Lietuvos teritorijos įteisinta kaip NATURA 2000. Tai gana mažai palyginus su Europos vidurkiu, kuris siekia apie 14 proc. Slovakija net 25 proc. savo šalies teritorijos yra paskyrusi biologinės įvairovės apsaugai. Tačiau tai nereiškia, kad Lietuva neturi natūralių ar vertingų buveinių bei rūšių. Lietuvoje yra įsteigtas ištisas saugomų teritorijų tinklas, užimantis 11,9 proc. šalies ploto ir įtvirtintas specialus jų apsaugos režimas. Jas sudaro 4 valstybiniai gamtos draustiniai ir 2 kultūros draustiniai, 5 nacionaliniai parkai (įskaitant vieną istorinį nacionalinį parką), 30 regioninių parkų (įskaitant vieną istorinį regioninį parką), 254 valstybiniai draustiniai ir 10 savivaldybių draustinių, 410 saugomų kraštovaizdžio objektų (įskaitant 159 gamtos paminklus), per 202 miškų genetinių draustinių ir viena genetinių sėklų išteklių saugykla.
Neatitikimai kyla dėl to, kad steigiant saugomas teritorijas Lietuvoje nebuvo remtasi jokiais kriterijais arba vyravo geografiniai, estetiniai, kultūriniai. Akivaizdu, kad peržiūrint sąrašą, daugelis teritorijų neatitinka biologinės įvairovės išsaugojimui keliamų kriterijų.

2 pav. Atliekamas miegapelių monitoringas. Siekiant išsaugoti retas rūšis, reikalinga nuolat vykdyti stebėsenos programas.
2.3.2. Nepamatuoti įsipareigojimai
Prisiimdamos šias direktyvas ES narės įsipareigojo palaikyti ir jei reikia, atstatyti gamtinių buveinių ir rūšių gerą apsaugos būklę, įsteigti paukščių ir buveinių apsaugai svarbias teritorijas. Pagal susitarimą Lietuva turėjo identifikuoti paukščių ir buveinių apsaugai svarbias teritorijas iki 2003 m. pabaigos. Tačiau AM Ministras buveinių apsaugai svarbių teritorijų sąrašą patvirtino tik 2004 metų pavasarį. Dėl nepakankamų finansinių (direktyvos įgyvendinimo išlaidos buvo identifikuotos 2000 m. pabaigoje) ir žmogiškųjų išteklių, būtinų įgyvendinti direktyvos įpareigojimus, Lietuvai suteiktas pereinamasis laikotarpis iki 2010 m. Šiuo laikotarpiu turės būti pabaigtos rengti kitos svarbios priemonės: inventorizuotos ir tiksliai žemėlapiuose pažymėtos vertingos augalų ir gyvūnų rūšių veisimosi ir gyvenimo vietos bei buveinių tipai, parengti ir įgyvendinti acquis reikalavimus atitinkantys apsaugos ir tvarkymo priemonių planai (gamtotvarkiniai planai ir gyvūnų ir augalų rūšių apsaugos veiksmų planai), išmokėtos kompensacijos žemės savininkams už ūkinės veiklos apribojimus ir priemokos už papildomą veiklą, sąlygojančios gyvūnų ir augalų rūšių bei jų buveinių išsaugojimą. Daugelis sklypų, įeinančių į NATURA 2000 tinklą, savininkų neturi reikiamų žinių, kad galėtų tinkamai apsaugoti kraštovaizdį ir biologinę įvairovę. Gamtotvarkinių planų parengimas yra itin kruopštus ir ilgas procesas, kurio metu įvertinus esamą ekosistemos būklę numatomos priemonės, užtikrinsiančios teritorijos vertės išlikimą ir ateityje. Tokiems planams parengti reikalingos specialios žinios, atitinkamai paruošti ir patyrę specialistai. Šiuo metu šalyje trūksta tinkamai parengtų specialistų, kurie galėtų rengti gamtotvarkinius planus. Saugomų teritorijų darbuotojai nėra parengti darbui įgyvendinant ES aplinkosaugos politiką, stokojama žinių apie ES teisės aktus.
2.3.3. Poveikio aplinkai vertinimas
Reiktų paminėti, kad patobulinta Poveikio aplinkai vertinimo (PAV) procedūra, kuri nustato, ar ūkinės veiklos vykdytojo veikla nepadarys žalos europinės svarbos teritorijose saugomoms rūšims. kiekviena planuojam ūkinė veikla turi praeiti pirminį PAV etapą, po kurio nustatoma, ar būtina atlikti tolimesnį vertinimą. jei atsakymas teigiamas, seka tolimesnė gana sudėtinga procedūra.
2.3.4 Miškai
Kalbant apie biologinės įvairovės išsaugojimą neišvengiamai reikia paminėti miškus, kuriuose yra kone didžiausios biologinės įvairovės talpyklos. Siekiant inventorizuoti vertingiausias biologinės įvairovės išsaugojimo požiūriu miškų teritorijas, 2001 m. pradėtas kertinių miško buveinių inventorizavimo projektas. Kertinės miško buveinės išskiriamos iš kitų miško sklypų pagal jų biologiškai vertingas savybes, pavyzdžiui: labai senus medžius, gausias stambias medienos liekanas arba pagal tam tikrus miško raidos pobūdžio nulemiamus požymius. Kertinių miško buveinių plotas nėra ribojamas; jos tik pažymi, kad tam tikra miško buveinė yra biologiškai vertinga. Kertinė miško buveinė gali būti tiek pavienis labai stambus ąžuolas, tiek miško sklypas, užimantis daugelį hektarų.
Tačiau tokios buveinės gali sunykti jei vykdoma intensyvi ūkinė veikla. Dėl skirtingų požiūrių į biologinės įvairovės išsaugojimą kyla konfliktų tarp saugomų teritorijų administracijų ir urėdijų. Dažnai miškininkų požiūris į biologinės įvairovės apsaugą ūkiškas: iškertami seni padžiūvę medžiai kaip „nereikalingi“, nors iš tiesų juose įsikuria daug vabzdžių rūšių, paukščiai, o atitinkamo supuvimo medienoje galima aptikti ir itin retų vabzdžių; po kirtimų miškas išvalomas plynai nepaliekant šakų krūvų, kurios sukuria tinkamą substratą grybams, kerpėms, samanoms. Suprantama, kad ilgus metus ūkininkavus pagal vienokius principus, sunku iš esmės greitai pakeisti mąstyseną. džiugu, jog esama teigiamų poslinkių ir miškininkystės sampratoje. bendradarbiavimo su saugomų teritorijų administracijomis, NVO rezultate girininkai įgyja ima suprasti, jog miškai svarbūs biologinės įvairovės išsaugojimui ir atitinkamai stengiasi koreguoti ūkinę veiklą miškuose.

3 pav. Lietuva turtinga šimtamečių girių, medžių-senolių, menančių mūsų krašto praeitį. Akmuo su runomis. Dūkštų ąžuolynas.

2.3.5 Nepasinaudota finansinėmis ES priemonėmis
NATURA 2000 neatsiriboja nuo ekonominės veiklos saugomose teritorijose, tačiau siekia integruoti gamtos apsaugos priemones į ekonominę ir socialinę politiką. Siekiant paspartinti Natura 2000 tikslų įgyvendinimą, buvo sukurtas specialus finansinis instrumentas LIFE-Nature, skirtas ko-finansuoti valstybių narių gamtos išsaugojimo projektus ir padėti vykdyti direktyvų nuostatas. Gaila, tačiau Lietuva kol kas nepasinaudojo LIFE programos lėšomis, nors jos labai praverstų integruojant šalies gamtos apsaugą į ES. vykdant visuomenės švietimą, prižiūrint valstybinių institucijų veiklą, daug darbo nuveikia Nevyriausybinės aplinkosauginės organizacijos (NVO). pvz. steigiant NATURA 2000 tinklą, ES komisija netgi paragino tarptautines ir nacionalines NVO domėtis šio tinklo steigimo eiga. tam tikslui yra sukurtas NVO tarptautinis NATURA 2000 tinklas, kuris seka šį procesą ir keičiasi informacija. Tačiau NVO galimybės ribotos dėl skurdaus nacionalinio finansavimo. Jei pasirengiamuoju stojimui į ES laikotarpiu ir buvo sukurti fondai, parėmę NVO veiklas, tai tapus ES nare, situacija pasunkėjo. Tikintis nacionalinės paramos tarptautiniai fondai apribojo arba sustabdė savo veiklas, priversdami NVO pačias ieškoti išgyvenimui reikalingų lėšų. Tačiau kiek NVO išgyvens šį sunkų laikotarpį – neaišku. Kol kas valstybė ir toliau pro pirštus žiūri į visuomeninių organizacijų, vykdančių aplinkosaugos politiką, visuomenės informavimą ir įtraukimą, finansavimą. Esant tokiai situacijai ir taip negausus NVO būrys bus priverstas dar labiau praretėti.

3. GEOGRAFINĖS IŠIMTYS
Esant tam tikroms sąlygoms, pagal Paukščių direktyvos 9 straipsnį ir Buveinių direktyvos 16 straipsnį, kaip alternatyva šaliai narei gali būti suteikta teisė atsisakyti tam tikros rūšies arba buveinės apsaugos. Atsižvelgiant į regiono geografinius skirtumus ir ypatybes ES suteikia išimtis. Lietuva tokių išimčių paprašė dėl kai kurių augalų ir gyvūnų rūšių, išvardintų direktyvų prieduose. Labiausiai žinomi ir minėti spaudoje bei sulaukę karštų debatų buvo bebrų ir vilkų apsaugos klausimai. Galiausiai šioms rūšims suteikta išimtis.
Kadangi bebras daugelyje ES šalių – retas gyvūnas, jis saugomas pagal buveinių direktyvą. Lietuvoje gyvena virš 20 000 tūkstančių bebrų, ir jų skaičius kasmet vis didėja. Bebrai padaro didžiulę žalą žemės ir miškų ūkiui bei melioracijos įrenginiams. Todėl Lietuvai, o kartu ir kitoms centrinės ir Rytų Europos šalims nereikės steigti bebrų draustinių ir bus galima ir toliau juos medžioti.
Lietuvoje gyvena apie 550 vilkų ir jų skaičius pastaraisiais metais yra stabilus. Vilkai gyvena beveik visoje Lietuvos teritorijoje. Miškai, kuriuose jie gyvena pastoviai, sudaro apie 20% visų miškų. Lietuvoje vilkus leidžiama medžioti tam, kad reguliuoti jų populiaciją, nes didėjantis jų skaičius padaro didelę žalą žemės ūkio sektoriui. Reguliuojama vilkų medžioklė neturi įtakos vilkų populiacijos stabilumui.

IŠVADOS

1. Per Nepriklausomybės laikotarpį Lietuva sugebėjo ratifikuoti ir prisijungti prie pagrindinių tarptautinių konvencijų ir sutarčių bei įvykdyti jų keliamus reikalavimus biologinės įvairovės išsaugojimo srityje. Tai paspartino šalies integraciją į tarptautinę bendruomenę.
2. Nepaisant iškilusių finansinių sunkumų, didžiulių neatitikimų tarp nacionalinės ir ES teisės, Lietuva gana sėkmingai susidoroja su prisiimtais įsipareigojimais. Nors šalis kol kas smarkiai atsilieka steigiant saugomų ES teritorijų tinklą NATURA 2000 – vietoje ES vidurkio 14 proc. bendro šalies ploto, Lietuvoje kaip NATURA 2000 įteisinta tik apie 6 proc.
3. Nors direktyvų nuostatos turi būti griežtai įgyvendinamos ES narėse, galioja kai kurios išimtys atsižvelgiant į šalies geografinius ypatumus. Lietuvai tokios išimtys suteiktos dėl vilkų ir bebrų apsaugos.
Literatūra

1. H.Gudavičius ir kt. Lietuvos draustiniai. – V.: 1989, p. 81-85.
2. Lietuvos respublikos Aplinkos ministerija. Subalansuotosios plėtros įgyvendinimo nacionalinė ataskaita. – V.: 2002, p. 79-85.
3. Lietuvos respublikos Aplinkos ministerija. Nacionalinė darnaus vystymosi strategija. – V.: 2003, p. 49-51.
4. Lietuvos gamtos fondas // Gamtosaugos aktualijos. – 2004, – Nr.1, p. 1,2, – Nr.2 p. 2,3.
5. Aplinkos apsaugos politikos centras. Europos Sąjungos aplinkos apsaugos politika ir jos įgyvendinimas Lietuvoje. –V.: 2002, p. 55-61.
6. Antanas Marcijonas, Bronius Sudavičius. Europos Sąjungos biologinės įvairovės išsaugojimą reglamentuojantys teisės aktai ir jų įtaka Lietuvos Respublikos ekologinei (aplinkos apsaugos) teisei // Teisė. -2003, Nr. 48, p. 79-85.
7. Jungtinių Tautų biologinės įvairovės konvencija: Priimta 1992 m. birželio 5 d. // Valstybės žinios. -1995, Nr. 69-1662.
8. EC Directive on the Conservation of Natural Habitats and of Wild Fauna and Flora. 92/43/EEC// Official Journal of the EU. Law, 22 July 1992
9. EC Directive on the Conservation of Wild Birds. 79/409/EEC// Official Journal of the EU. Law, 27 April 1979.
10. Nerijus Zableckis. Ekologinių grėsmių Dūkštų ąžuolyne identifikavimas ir gamtotvarkinio plano pasiūlymo parengimas“. Bakalauro darbas. Mokslinis vadovas doc.P.Mierauskas. -V.: 2003, p. 4-10.
11. Nerijus Zableckis. Projekto „Reliktinio Dūkštų ąžuolyno ir jame esančios biologinės įvairovės išsaugojimas ateinančioms kartoms“ ataskaita. – V.: 2003, p. 3-7.
12. internetinis šaltinis http://www.natura2000.lt
13. http://www.rasuredija.lt/

Leave a Comment