ergonomikos namu darbas

ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS
SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS EKONOMIKOS KATEDRA

Ekonomikos 6/3 gr. studentė

KOMPIUTERIZUOTOS DARBO VIETOS ERGONOMIKA

Ergonomikos namų darbas

Darbo vadovas

lekt. Zenonas Ramonas

Šiauliai, 2006

TURINYS

TURINYS 2
ĮVADAS 3
PATALPOS PARINKIMAS 5
Patalpų apdaila 5
Darbo vietų išdėstymas 6
Darbo vietų įrengimas 7
Kompiuterizuotos darbo vietos baldai 8
DARBO APLINKOS REIKALAVIMAI 11
Akustinis triukšmas 11
Šiluminė aplinka 11
APŠVIETIMAS 12
APŠVIETIMO APSKAIČIAVIMAS 13
IŠVADOS 16
LITERATŪRA 20

ĮVADAS

Darbo esmė – parengti saugų, bei patogų darbo vietos išplanavimo projektą ir tuo pat metu sukurti sąlygas, kurios skatintų darbo našumą ir garantuotų saugumą. Neergonomiška darbo vieta gali sukelti įvairių negalavimų ar net traumų.
Dirbančiojo darbingumas yra kintamas veiksnys; įtakojamas šių žemiau išvardintų trijų grupių veiksnių parametrų:
 Darbuotojo ūgis, jėga, judesių amplitudės, intelektas, iššsilavinimas ir kitos fizinės bei psichologinės charakteristikos.
 Įrankiai, baldai, displėjai ir kiti valdymo bei informaciją teikiantys įrenginiai darbo vietoje.
 Mikroklimatas, apšvietimas, triukšmas, vibracija ir oro kokybė ir kita darbo aplinkoje.
Šių veiksnių derinys apsprendžia kiek pastangų pareikalaus iš dirbančiojo pats darbas. Tam tikros darbo charakteristikos yra sveikatą bei darbingumą įtakojantys veiksniai. Jos vadinamos kenksmingais darbo aplinkos veiksniais.
Kenksmingi fizikiniai ir cheminiai veiksniai (sąveika tarp darbo aplinkos ir darbuotojo) yra:
• visą kūną arba tik rankas veikianti vibracija;
• akustinis triukšmas;
• elektros, elektrostatinis ir elektromagnetinis laukai;
• jonizuojančioji spinduliuotė; • šiluminė aplinka darbo patalpose ar oro temperatūra lauko sąlygomis;
• apšvietimas;
• cheminės medžiagos ir dulkės.
Kenksmingi ergonominiai veiksniai (sąveika tarp darbuotojo ir darbo vietos) yra:
• vienkartinio keliamo krovinio masė;
• stereotipiniai darbo judesiai;
• statinio krūvio dydis per pamainą;
• darbo poza;
• liemens palenkimai;
• judėjimo at

tstumas darbo aplinkoje;
• dėmesio įtampa;
• stebimo objekto dydis;
• suprantamų žodžių ir signalų kiekis;
• monotonija.
Ergonomika – mokslas, tiriantis psichofiziologinius darbo veiksnius ir žmogaus prisitaikymą atlikti darbą. Tikslas – sumažinti tam tikrų analizatorių įtampą bei kaulų-raumenų sistemos apkrovimą, kad neatsirastų nuovargis.
Darbo vieta turi būti įrengiama atsižvelgiant į darbuotojo antropometrinius duomenis, kiekvienam žmogui individualiai. Jei darbas yra sėdimas, dirbantysis turi pasiekti visas darbo priemones, nesilenkdamas per liemenį. Labai svarbu yra pritaikyti kėdę. Nepatogi kėdė gali sukelti nugaros skausmą, kojų kraujotakos sutrikimus . Ji turi būti ne per minkšta ir ne kieta. Reikia, kad kėdė būtų stabili, negriūtų pasilenkus į šalį ar atsilošus. Atrama turi būti išlenkta, atsižvelgiant į žmogaus anatominius stuburo išlinkimus.
Norint sumažinti regos analizatorių įtampą, stebimi objektai bei darbo priemonės (pulto mygtukai) parenkamos skirtingų spalvų. Svarbiausi, dažniausiai naaudojami objektai turi būti ryškiausi, mažiau svarbūs – tamsesnių spalvų. Dirbant kompiuteriu, monitoriaus padėtis turi būti tokia, kad į jį būtų žiūrima ne didesniu kaip 30° kampu.
Labai svarbus yra darbo vietos apšvietimas. Blogas apšvietimas didina akių nuovargį, atsiranda perštėjimas, skausmas akyse, svaigsta galva, dėl to mažėja darbingumas. Apšvietimas turi būti pakankamo stiprumo, Kuo didesnė regos analizatoriaus įtampa (ji priklauso nuo objektų, su kuriais dirbama, dydžio – kuo mažesnis objektas – tuo didesnė regos analizatoriaus įtampa) tuo stipresnis turi būti apšvietimas. Jei apšvietimas nepakankamas ar apšviesta ti
ik tam tikra patalpos dalis, žmogus sunkiau orientuosis erdvėje dėl susidariusių šešėlių. Apšvietimas neturi akinti. Todėl paviršius, ant kurio dirbama, turi būti padengtas matine spalva, kuri sugeria šviesą. Taip pat svarbu, kad šviesa nemirgėtų ir nemestų šešėlių.
Darbo tikslas:
 Pasirinkti patalpą, kurioje būtų galima įrengti šiuolaikinio biuro darbo aplinką;
 Įrengti biuro patalpą parenkant ergonomiškus baldus, bei darbo priemones;
 Išdėstyti darbo vietas taip, kad darbuotojai galėtų patogiai, bei saugiai dirbti;
 Apskaičiuoti, bei parinkti tinkamą patalpos apšvietimą;

PATALPOS PARINKIMAS
Įrengiant kompiuterizuotas darbo vietas ir lokalų kompiuterių tinklą būtina teisingai parinkti patalpas ir atitinkamai jas paruošti. Kompiuterizuota, kaip ir bet kuri, darbo vieta turi būti suprojektuota ir įrengta taip, kad atitiktų ergonominius reikalavimus. Parenkama patalpa, kuri tenkintų svarbiausius higienos ir kompiuterių technikos eksploatavimo reikalavimus. Svarbiausi parinkimo kriterijai yra:
 draudžiama įrengti kompiuterizuotas darbo vietas rūsiuose, belangėse patalpose; optimalu, kai patalpos langai nukreipti į šiaurę;
 parinktoje patalpoje vienai kompiuterizuotai darbo vietai turėtų tekti ne mažiau kaip 6 m2 ploto ir 20 m3 erdvės;
 minimizuota patalpos užpylimo vandeniu galimybė, neleistina, kad virš kompiuterinių darbo vietų būtų dušai ar kitos panašios paskirties patalpos;
 patalpa maksimaliai apsaugota nuo išorės dulkių, vibracijos, drėgmės, intensyvaus elektromagnetinio spinduliavimo;
 patalpoje nesunku įrengti eksploatacinius reikalavimus atitinkantį elektros maitinimą ir įžeminimą;
 prie patalpos, kurioje numatomas įrengti lokalus kompiuterių tinklas, turėtų būti nemažesnis kaip 8 m2 pagalbinis kabinetas.
Patalpų apdaila

Didieji patalpos paviršiai (l

lubos, sienos, darbiniai paviršiai) dažomi nesodriomis (pagrindinėmis) spalvomis. Nedidelio ploto paviršiai bei tie, kurie rečiau patenka į darbuotojų regėjimo lauką, dažomi vidutinio sodrumo (pagalbinėmis) spalvomis. Mažo ploto paviršiai dažomi sodriomis (akcentinėmis) spalvomis. Parenkant spalvas, reikia atsižvelgti į konstrukcijų faktūrą. Paviršiai turi būti matiniai, kad nesusidarytų atspindžių blyksniai.
Paviršių atspindžio koeficientas turi būti:
 lubų – nuo 60% iki 80 %;
 sienų – nuo 40% iki 50%;
 kitų atspindinčių paviršių ir baldų – nuo 30% iki 40 %.

Nuo sienų, lubų, grindų ir baldų spalvos ir faktūros priklauso patalpos natūrali apšvieta. Tamsios spalvos sugeria šviesos spindulius, o šviesios juos atspindi. Patalpa, kurioje paviršiai šviesūs yra 20 % šviesesnė už tą , kurioje patalpos paviršiai (lubos, sienos, baldai) tamsūs. Spalvų poveikis žmogui pateiktas 1. lentelėje.
1 lentelė
Spalvų poveikis žmogui
Spalva Poveikis žmogui
Žalia, žydra Ramina
Raudona Kelia nerimą, erzina
Oranžinė, geltona Jaudina
Ruda Jaudina arba yra neutrali
Violetinė Kelia nerimą, skatina agresyvumą, nepasitikėjimą savimi
Juoda varžo, apsunkina
Balta Atpalaiduoja
Pilka Ramina arba yra neutrali

Spalva- galingas ginklas, ją pasitelkus galima sustiprinti aplinkos poveikį ir praktiškai pritaikyti bet kurią interjero erdvę. Spalvų pasirinkimas labai platus – nuo degančių oranžinių ir ugningų raudonų, sukuriančių jaukų šiltą prieglobstį, iki lengvų, gracingų ir švarių blyškių žydrų bei pastelinių žalių arba pilkų ir kreminių vėsios, neutralios aplinkos atspalvių.
Spalvos geba daryti ypatingą įspūdį ir šitaip veikia mūsų savijautą. Tad kurdama darbo aplinkos interjerą pasirinkau neryškių atspalvių pilkšvai melsvą ir purpurinę spalvas. Šios spalvos nesukelia grėsmės pojūčio ir veikia ra

aminamai, be to šios spalvos vizualiai padidiną patalpą [2].
Darbo vietų išdėstymas

Projektuojant patalpą, pirmiausia reikia prisiminti, kad kompiuterių skaičius patalpoje turi atitikti erdvės darbo vietai reikalavimus. Po to, baldai parenkami ir kompiuterizuotos darbo vietos išdėstomos taip, kad:
 atstumas tarp vieno kompiuterio ekrano ir kito kompiuterio monitoriaus užpakalinio paviršiaus būtų nemažesnis kaip 2 m;
 atstumas tarp šoninių monitoriaus paviršių turi būti nemažesnis kaip 1,2 m;
 atstumas nuo sienos, kurioje yra išėjimo durys iki artimiausios darbo vietos (praėjimo plotis) turi būti ne mažesnis kaip 1,2 m;
 draudžiama kompiuterių displėjus išdėstyti vieną priešais kitą;
 rekomenduojama atitraukti kompiuterius nuo lauko sienos 0,8 m.

Geriausia, kai kompiuterizuotos darbo vietos išdėstomos taip, kad jų natūralus apšvietimas būtų šoninis, t.y. apšvietimo kryptis būtų lygiagreti kompiuterių displėjų ekranų paviršiui. Rekomenduojami trys išdėstymo būdai: perimetrinis, eilėmis ir žiedinis. Išdėstant įrangą būtina įvertinti darbo vietos apšviestumo parametrus. Lengviausia reikalingą apšvietimą užtikrinti, išdėstant kompiuterizuotas darbo vietas eilėmis, tačiau šiuo atveju didžiausios medžiagų sąnaudos.
Darbo vietų įrengimas

Darbo stalas turi būti pakankamai didelis, kad būtų galima patogiai išdėstyti displėjų, klaviatūrą, dokumentus ir kitus būtinus įrenginius. Darbo stalai gali būti įvairaus dydžio, tinkamiausias 160 arba 120*80 cm. Minimalus stalo plotis turėtų būti apie 70 cm. Rekomenduojamas dokumentų laikiklis. Jis turi būti stabilus, reguliuojamas ir nustatytas taip, kad iki minimumo sumažintų galvos, kaklo ir akių nepatogius judesius. Stalo konstrukcija turi atitikti ergonominius reikalavimus:
 užtikrinti darbuotojui patogią pozą, turi būti pakankamai erdvės patogios pozos pasirinkimu;
 optimalus stalo aukštis 72 cm. Rankos turi remtis į stalo paviršių, kad alkūnės sudarytų 90º kampą. Kritikos nusipelno ištraukiamos lentynėlės klaviatūrai – klaviatūra ant ištraukiamos lentynėlės yra žemiau normos. Kaip parodė tyrimai, kampas tarp alkūnės ir plaštakos sukelia nuolatinę sausgyslių ir raumenų įtampą.
 vietos kojoms po stalu gylis turi būti: kelių aukštyje 400 mm, pėdų aukštyje 600 mm. Pėdų atrama turi būti įtaisyta taip, kad būtų pritaikyta darbuotojui, kuris dirbs. Jos palinkimo kampas turėtų būti apie 150. Ji būtina žemaūgiams žmonėms, kurių kojos nesiekia grindų;
 darbo stalas arba darbo paviršius turi būti mažai atspindintis (30 –40 %), kad neblaškytų dirbančiojo dėmesio ir nevargintų akių.

Darbo kėdė turi būti stabili, bet leidžianti darbuotojui lengvai ir laisvai judėti bei pasirinkti patogią pozą. Darbo kėdė turi būti su alkūnramsčiais, su pakėlimo ir pasukimo mechanizmu, leidžiančiu keisti kėdės aukštį bei atlošo atlenkimo kampą. Būtina atramėlė kojoms. Rekomenduotini kėdės parametrai, siekiant užtikrinti kėdės ergonomiką :
kėdės aukštis nuo grindų iki sėdimo paviršiaus turėtų būti reguliuojamas 35 – 52,50 mm intervale;
kėdes gylis 38 – 43 cm;
sėdimos dalies pasvirimo kampas: -50 iki +150;
kėdės plotis 45 cm;
atlošo pasvirimo kampas: 900 iki 1200;
atlošo plotis – 30 cm.

Norėdami patikrinti kėdės aukštį, atsisėskite ir padėkite rankas ant klaviatūros: kojos turi siekti grindis, šlaunys – aukščiau kelių, nugara jausti atramą, o dilbiai – turi būti lygiagrečiai su grindimis.
Kompiuterizuotos darbo vietos baldai

Darbo vieta turi būti suprojektuota ir įrengta taip, kad darbuotojas galėtų laisvai prie jos prieiti, turėtų pakankamai erdvės darbo ir kitiems judesiams atlikti bei kūno padėčiai ir pozai keisti.. Vienai darbo vietai turi būti skirta ne mažiau kaip 6 m2 darbo patalpos ploto ir ne mažiau kaip 20 m3 erdvės..

Svarbus kriterijus – stalo darbinė zona. Ta dalis stalo, kurią žmogus pasiekia sulenkęs ranką (alkūnė liečia kūną), sudaro artimąją zoną, o ta sritis, kuri pasiekiama pilnai ištiesus ranką, sudaro tolimąją zoną.. Akivaizdus dirbančiojo noras – pasiekti visus norimus stalo taškus – turėti visą darbo stalą po ranka: kampinis stalo sprendimas leidžia tai realizuoti 90% ir tinkamai išdėstyti reikiamą darbo vietoje įrangą. Ypač patogus stalas su užapvalinta priekine stalo dalimi.

Monitorių reikia statyti tiesiai priešais save per ištiestos rankos atstumą taip, kad viršutinė jo riba būtų akių lygyje arba žemiau, bet nedaugiau kaip 15 cm t.y. atstumas nuo akių iki ekrano turi būti 40 – 60 cm, o žvilgsnis nukreiptas žemyn 15 – 20º kampu. Norint sumažinti atspindžius, naudotini “stogeliai” monitoriams.

Galvą reikėtų laikyti lygiai abejų pečių atžvilgiu. Kai jūs žiūrite žemyn, galva neturi būti palenkta į priekį. Jeigu darbo metu jūs nuolatos kūprinatės, didžiausias krūvis tenka stuburui, tai per daug įtempia raumenis. Susikūprinimas gali sukelti, strėnų ir kaklinės stuburo dalies slankstelių
Klaviatūra turi būti bent 10 –15 cm. nuo stalo krašto. Teisinga rankų padėtis, dirbant su klaviatūra ir pele, kai alkūnės guli lygiagrečiai su stalo paviršiui sudarydamos statų kampą su pečiais. Riešas neturi būti sulenktas, kad jo nepažeistume. Pageidautina, kad riešas darbo metu į ką nors remtųsi. Šiuolaikinės klaviatūros ir pelės konstrukcija numato atramą riešui.

2 lentelė
Ergonominiai darbo vietos parametrai
Nr. Parametras Parametro matmenys Parametro reikšmė, mm (0) Reguliavimo būtinumas
1. Kėdė
1a Kėdės aukštis Nuo grindų iki sėdimo paviršiaus 350 -520 Būtina
1b Sėdimos dalies pasvirimo kampas Nuo horizontalės -5 – +15
1c Kėdės plotis Skersai sėdimo paviršiaus Apie 450
1d Kėdės gylis Nuo priekinio iki užpakalinio sėdimo paviršiaus krašto 380 -430
1e Atlošo pasvirimo kampas Nuo sėdimo paviršiaus 90 -120
1f Atlošo plotis Skersinis atlošo matmuo apie 45
2. Stalas
2a Stalo aukštis Nuo grindų iki darbinio paviršiaus Optimalus 72 Pageidautina
2b Stalo plotis Nuo priekinio iki užpakalinio stalo paviršiaus krašto Minimalus 700
3. Klaviatūra
3a Klaviatūros aukštis: nuo grindų Nuo grindų iki klaviatūros apatinės eilės 600 -750
600 -650
620 – 700 Pageidautina
3b Klaviatūros pakilimo kampas Nuo horizontalės 7 –15 Galima
3c Klaviatūros plotis Nustatoma motorinio lauko optimali zona Ne daugiau kaip 400
3d Klaviatūros gylis Nuo priekinio krašto iki klaviatūros galines eilės Ne daugiau kaip 200
3e Klaviatūros atstumas nuo stalo krašto Nuo stalo priekinio krašto iki klaviatūros apatinės eilės 100 -150 Galima
4. Ekranas
4a Ekrano aukštis Ekrano viršutinio krašto padėtis akių žvilgsnio atžvilgiu: žvilgsnio nukrypimas žemyn nuo horizontalės 15 – 20 Pageidautina
4b Ekrano palinkimo kampas Nuo vertikalės 0 – 30; optimalus 15
4c Ekrano atstumas Nuo akių iki ekrano 400 –600; ištiestos rankos atstumu
5. Vietos kojoms gylis: kelių aukštyje Nuo stalo priekinio krašto Nemažiau kaip 400
6. Vietos kojoms gylis: pėdų aukštyje Nuo stalo priekinio krašto Nemažiau kaip 600
7. Pakylos kojoms aukštis Nuo grindų iki pakylos priekinės dalies 50 –130 Pageidautina
8. Pakylos kojoms palinkimo kampas Nuo horizontalės 0 -25; optimalus 15

Klaviatūra

Klaviatūra turi būti atskirta ir pakreipta nuo monitoriaus taip, kad darbuotojas galėtų nusistatyti patogią darbui padėtį, padedančią išvengti plaštakų ir rankų nuovargio. Neteisinga rankų padėtis spausdinant klaviatūra iššaukia riešo sąnario nuovargį ir pertempimą .Ne tiek svarbu atitraukti klaviatūrą nuo stalo krašto ir atremti riešą į specialią atramą, kiek. svarbu, kad alkūnė būtų lygiagreti stalo paviršiui ir sudarytų statų kampą. Priešais klaviatūrą turi būti pakankamai erdvės, kad darbuotojas galėtų patogiai atremti plaštakas ir rankas. Klaviatūros atstumas nuo stalo krašto turi būti apie 10 –15 cm.
Klaviatūros parametrai:
• klaviatūros paviršius turi būti matinis, be akinančio atspindžio;
• klaviatūros diametras (gylis) – ne daugiau kaip 200 mm, patogiausias klaviatūros gylis10 – 19 mm;
• klaviatūros plotis turėtų siekti ne daugiau kaip 400 mm;
• ženklų klavišai turi būti išdėstyti taip, kad būtų lengva naudotis klaviatūra. Atstumas tarp klavišų turi būti apie 3 mm;
• klaviatūros pasipriešinimas turėtų siekti 0,25 – 0,55 N ( Niutonų );
• klavišų simboliai turi atitinkamai kontrastuoti ir būti įskaitomi;
• klaviatūros aukštis nuo stalo plokštumos – apie 20mm. , jos palinkimo kampas – 7 – 15º;
• klaviatūros aukštis nuo grindų turi būti apie 600 – 500 mm.
Nauji techniniai sprendimai leidžia reguliuoti klaviatūros pasvirimą ir aukštį kiekvienai situacijai pritaikant patogią laikyseną ir išlaikant neutralią riešo padėtį.
Monitorius

Neigiamo kompiuterio poveikio žmogaus organizmui kaltininku didele dalimi yra vaizdinės informacijos išvedimo įrenginys – monitorius.
Kalbant apie monitoriaus kokybę, svarbus parametras yra jo įstrižainė, matuojama coliais (1 colis = 2,54 cm). Dabartiniai 15 colių monitoriai turi plokščią ekraną, o tai leidžia nustatyti kokybiškesnį vaizdą visame ekrane. Didesnio diametro monitoriai leidžia pasiekti didesnę skiriamąją gebą.
Mažiausiai monitorius kenks akims, kai jo skiriamoji geba bus 1024×800, o vertikalus skleistinis dažnis – 70 Hz. Be to, mažiausiai akims kenkiantis režimas yra juodai – baltas. Tačiau dabar retai kas dirba su nespalvotais ekranais. Todėl reikėtų bent riboti ekrane spalvų kiekį iki 256. To pilnai pakanka normaliam darbui. Taip pat būtinas geras spalvų suvedimas t.y. kad bazinės ,raudona, žalia ir mėlyna, spalvos gerai persidengtų tarpusavyje ) ir geras vaizdo kontrastas. Jei to nėra, vaizdas ekrane bus neryškus, tekstas sunkiai įskaitomas, o tai vargins akis.
Siekiant pagerinti monitoriaus ergonominius parametrus naudojami ekrano filtrai. Dauguma šiuolaikinių monitorių jau turi specialias ekrano dangas, kurios sumažina ekrano blizgėjimą, išbarstytos šviesos atspindžius bei statinius krūvius, kurie susikaupia ekrano paviršiuje. Tuomet ekrano filtro naudojimas jokio pranašumo neteikia. Naudojant senus ir pigius monitorius, filtrai gali būti naudingi, tačiau pigūs stikliniai filtrai aplinkos šviesą atspindi dar labiau nei monitoriaus ekrano paviršius, o tinkliniai filtrai iškraipo vaizdą. Brangūs stikliniai ekrano filtrai sumažina atspindžius, padidina vaizdo kontrastingumą, tačiau užtemdo vaizdą ir iškraipo spalvas. Naudojant poliarizacinius filtrus, spalvos žymiai mažiau iškraipomos. Naujausi 3M, OCLI technologijų filtrai leidžia gauti kokybišką vaizdą. Tačiau brangaus filtro ir pigaus monitoriaus kaina yra didesnė už kainą monitorių, kuriems nereikia filtrų ir kurių vaizdo kokybė yra žymiai geresnė. Dabartinių monitorių ekranuose yra tam tikras apsauginis filtras mažinantis radiaciją, šviesos išbarstymą ir elektrostatinį krūvį .
DARBO APLINKOS REIKALAVIMAI
Akustinis triukšmas yra suprantamas kaip nepageidaujamas garsas, trukdantis dirbti ar ilsėtis. Triukšmas yra neatsiejamas šiandieninio gyvenimo palydovas; bendras triukšmo lygis per metus vidutiniškai pakyla 1-3 decibelais. Triukšmo charakteristikos tai dažnis, intensyvumas ir pastovumas. Žmogaus ausis junta oro virpesius 16 – 20000 Hz diapazone, nuo 0 – 10 dB (klausos slenkstis) iki 130 – 140 dB skausmo slenkstis. Jei triukšmo lygis svyruoja ne daugiau kaip 5 dB ribose, toks triukšmas vadinamas pastoviu, jei svyravimų diapazonas viršija 5 dB – nepastoviu. Pagrindinis triukšmo poveikio žmogui rezultatas – negrįžtamas klausos pakenkimas. Garso intensyvumui aplinkoje pakilus virš 50 dB, trukdomas dėmesys, greičiau nuvargstama, o garsas virš 85 dB, besitęsiantis daugiau kaip 8 valandos, sukelia kurtumą.
Šiluminė aplinka darbo patalpose ar oro temperatūra lauko sąlygomis. Šiluminė aplinka darbo patalpose – darbo aplinkos meteorologinės sąlygos, nustatomos pagal žmogaus organizmą veikiančius oro temperatūros, drėgnumo ir oro judėjimo greičio parametrų derinius bei technologinės įrangos, atitvarų paviršių temperatūrą ir šiluminį spinduliavimą. Čia reiktų atkreipti dėmesį į šiluminio komforto aplinką – šiluminės aplinkos parametrų derinius, kurie ilgai ir sistemingai veikdami žmogų, užtikrina pasitenkinimo šilumine aplinka pojūtį ir nesukelia žmogaus kūno šilumą reguliuojančių sistemų įtampos. Šiluminės aplinkos parametrams darbo vietose neleistinai pakitus, sutrinka dirbančiųjų termoreguliacija, atitinkamai perkaistama ar atšąlama. Šaltuoju metų laikotarpiu 22-18°C , o šiltuoju metų laikotarpiu 23-18°C
APŠVIETIMAS

Darbo vietos apšvietimas priklauso nuo darbo pobūdžio,- kuo tikslesnis darbas, smulkesni darbo objektai, tuo šviesos reikia daugiau. Jei darbo patalpas apšviečia tiesioginė ar atspindėta dangaus skliauto šviesa, tai yra natūralus apšvietimas, o jei elektros prietaisų pagalba – dirbtinis. Natūralus apšvietimas yra fiziologiškesnis, todėl nuolatinio darbo patalpose, kur įmanoma, turi būti užtikrintas darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus atitinkantis natūralus apšvietimas.
Apšviestumas – tai yra šviesos srauto kiekis, tenkantis paviršiaus ploto vienetui. Apšviestumo vienetas – liuksas (lx). Liuksas tai apšviestumas, kurį suteikia 1 liumeno šviesos srautas, krintantis statmenai į 1 m² plotą. Apšviestumas apibūdina paviršiaus apšvietą.
Šviesa veikia ne tik žmogaus regos organus, bet ir bendrą jo psichinę būseną, darbingumą.
Patalpoje naudojamas mišrusis apšvietimas. Patalpa apšviesta šoniniu natūraliuoju apšvietimu. Dirbtiniam apšvietimui naudosime vamzdelinės liuminescencines lempas.
Liuminescencinių lempų privalumai :
 aukštas šviesos efektyvumas (25-104 lm/W) ir ilgas degimo amžius (12000h.).
 žemas skaistis, kada atitinkamai uždengta
 galimybė šviesą priartinti prie dienos šviesos arba padaryti malonia ir silpna spalvota šviesa

Gera apšvieta visų pirma turi sudaryti stebimo objekto ir fono, kuriame jis yra šviesų skirtumą. Jei fono ir stebimo objekto spalva ta pati, tai akis pastebi jį, kai yra jų šviesumų skirtumas. Matomumas taip pat daug priklauso nuo to, kaip šviesumas kinta regėjimo lauke. Suprantama, kad praktiškai regėjimo lauke dėl paviršių blizgesio beveik visada gaunamas šviesumo kitimas. Tai blogina matomumą ir vargina akis. Darbo vietos apšvietimas turi būti kuo tolydesnis. Akis jaučia 4% apšvietos svyravimą. Santykis tarp maksimalios ir minimalios apšvietos turėtų būti nemažesnis nei 0,3.

Darbingumą mažina kaip maža taip ir per didelė apšvieta. Tinkamai įrengta darbo vietos apšvieta, vienas iš pagrindinių darbo vietos ergonomikos parametrų. Sutinkamai su HN 32 kompiuterizuotai darbo vietai pateikiami tokie apšvietos reikalavimai:
 Patalpoje turi būti pakankama natūrali ir dirbtinė apšvieta. Dirbtinė apšvieta gali būti mišri – bendra ir vietinė. Bendram apšvietimui turi būti naudojami atspindėtos ir išsklaidytos šviesos šviestuvai.
 Patalpos apšvieta turi būti pakankama visiems darbo veiksmams atlikti, atitinkanti darbo pobūdį ir tenkinanti darbuotojo regėjimo ypatumus.
 Natūrali apšvieta turi būti šoninė, optimali langų orientacija į šiaurę. NAK turi būti ne mažesnis kaip 1,5%
 Natūralios ir dirbtinės šviesos šaltiniai turi būti įrengti ir išdėstyti taip, kad darbuotojas išvengtų akinančio poveikio ir blyksnių atspindžio monitoriaus ekrane. Bendros apšvietos šviestuvai išdėstomi ištisinėmis arba pertraukiamomis linijomis bei kabinami iš šonų nuo darbo projekcijos, lygiagrečiai darbuotojo žvilgsnio krypčiai. Kai darbo vieta išdėstoma prie patalpos sienos, šviestuvai turi būti kabinami virš stalo krašto esančio arčiau darbuotojo.
 Didelėje patalpoje darbo vietą tikslinga atskirti kilnojamomis pertvaromis, kurios turi būti tokio aukščio, kad apsaugotų darbuotojo akis nuo šalia esančių paviršių skaisčių skirtumų įtakos.
Apšvieta turi būti:
﹡ darbo paviršių ne mažesnė kaip 300 lx ir ne didesnė kaip 500 lx, esant bendrai apšvietai, apie 750 lx, esant mišriai apšvietai;
﹡ monitoriaus ekrano ne mažesnė kaip 100 lx ir ne didesnė kaip 250 lx. Monitoriaus ekrane neturi būti akinančių blyksnių; Blyksniams ekranuose sumažinti būtina naudoti priešblyksninius tinklelius, specialius ekrano filtrus, apsauginius stogelius;
﹡ monitoriaus ekrano skaisčio santykis su darbo aplinkoje esančių paviršių švytėjimo skaisčiu neturi būti didesnis kaip 3:1 – 5:1. Esant per didelei natūraliai apšvietai, naudotinos žaliuzės kaip priemonė darbo aplinkos ir monitoriaus ekrano ryškumų skirtumui sumažinti;
﹡ skaisčio santykis tarp darbo vietos (stalo) ir kitų patalpos elementų (lubų ,sienų) paviršių neturi būti didesnis kaip 10:1.

APŠVIETIMO APSKAIČIAVIMAS
1. Apšvietos E lygis patalpoje turi tenkinti HN 32:1998 nustatytas higienos normas, pagal jas darbo paviršių apšviestumas turi būti 300÷500 lx. Pasirenku abi rekomendacijas tenkinančią reikšmę En= 400 lx.
2. Atspindžio koeficientai patalpoje :
﹡ Grindys = 20%
﹡ Lubos = 70%
﹡ Sienos = 50%
3. Pasirenku RE serijos šviestuvus, kurie įleidžiami į pakabinamas lubas. Pasirinkau todėl, kad jie neakina, skleidžia švelnią tolygią šviesą, be to juose montuojamos vamzdelinės liuminescencinės lempos LT ir TDL, kurias buvau numačiusi montuoti. Pasirenku šviestuvą REL 4/18W, kadangi daugiau lempų skleidžia tikresnę šviesą, be to jo o akinimo indeksas 7,6÷16,1.
4. pasirinktam šviestuvui REL 4/18 W parenkame lempas. Šiam šviestuvui skirtos vamzdelinės liuminescencinės dujinio išlydžio lempos. Parenku TLD 18W/840 lempas, kurių spalvų atkūrimo indeksas Ra = 80.89 (tai gana aukštas spalvų atkūrimas), spalvinė temperatūra 4000 K., šviesos srautas ф=1350 lm. Šios lempos užtikrina artimą dienos šviesai „nešaltą“ apšvietimą .
5. Apskaičiuojame patalpos aukštį h, m:
h = H – hs – hd = 3 – 0 – 0,74 = 2,26m.

h – skaičiuojamas patalpos aukštis (aukštis nuo šviestuvo iki darbo paviršiaus);
H – patalpos aukštis;
hs- atstumas nuo lubų iki šviestuvo;
hd – darbo paviršiaus aukštis nuo grindų.

6. Apskaičiuoju patalpos indeksą:

Ri= A.B = 5.4 = 0,99.

(A+B). h (5+4). 2,26
7. Pagal atspindžio koeficientus patalpoje ir patalpos indeksą parenku panaudojimo koeficientą UF:
UF = 37%
8. Parenku apšvietos atsargos koeficientą MF :
MF=1.3.
9. Nustatomas šviestuvų skaičius patalpoje :
N= En . S . Z . MF = 400 . 20 . 1.1 . 1.3 = 5,73

ф . n . UF 1350 . 4 . 0.37
Suapvaliname : N = 6

N – Šviestuvų skaičius;
En – apšvietos lygis;
S – patalpos plotas;
Z – apšvietos netolygumo koeficientas;
MF – apšvietos atsargos koeficientas;
Ф – lempos skleidžiamos šviesos srautas;
n – lempų skaičius šviestuve;
UF – Panaudojimo koeficientas

10. Nustatau bendrą apšvietimo įrenginių galią, kW :
P= Pl . N = 72 . 6 = 0,54

η . 1000 0.8 . 1000

P – bendra apšvietimo įrenginių galia
Pl – šviestuvo galia
N – Šviestuvų skaičius
η – apšvietimo sistemos našumo koeficientas = 0.8 .

IŠVADOS

Suprojektuota darbo patalpa, kurioje yra viena darbo vieta ir vieta skirta priimti klientus. Mano nuomone šiame sukurtame biure darbuotojui yra sukurtos visos palankios sąlygos, kad galėtų kuo efektyviau ir kokybiškiau dirbti. Tik pagal visus ergonomikos reikalavimus suprojektuotame biure darbuotojas gali pasiekti optimalaus darbingumo lygį, kuris yra labai svarbus kiekvienam darbdaviui.

Taip pat labai svarbus yra apšvietimas ,nes šviesa veikia ne tik žmogaus regos organus, bet ir bendrą jo psichinę būseną, darbingumą. Darbo patalpa pakankamai erdvi, šviesi (kadangi vyrauja šviesios spalvos). Parinktos spalvos ir apšvietimas nevargins akių, bei neakins. Patalpoje yra 6 šviestuvai kurie išdėstyti taip, kad neakintų ir pakankamai apšviestų.
Taigi jei darbdavys nori, kad jo darbuotojai pasiektų optimalų darbingumą, tai turi būti sukurtos kuo palankesnės sąlygos, kad jie galėtų savo darbą tinkamai ir sutartu laiku atlikti.

Biuro patalpos baldų išdėstymo schema

5 m.

4 m.

Šviestuvų išdėstymo schema

– šviestuvas

– gėlė

– spinta

– durys

– sofa

– fotelis

– kėdė

– telefonas

– klaviatūra

– kompiuteris

– darbo stalas

– langas

– staliukas
LITERATŪRA

1. Darbo įrenginių naudojimo bendrieji nuostatai. Darbų sauga. Vilnius, 2002.
2. Emma Clegg.(2004). Interjero spalvos. Vilnius.
3. Kaminskas K.A. (2003).Ergonomika inžinerijoje. Vilnius.
4. Ramonas Z., Čikotienė D.(2004). Ergonomika. Mokomoji knyga. Šiauliai.
5. Ramonas Z., Lankauskas A.(2004). Apšvietimas. Šiauliai.

Leave a Comment