Energetika

ENERGETIKA
Energetikos apžvalga
Lietuva paveldėjo didelę ir gerai išplėtotą energetikos infrastruktūrą, kuri buvo skirta tarnauti daug platesnio masto ūkio sričiai, ne tiktai vidaus reikmėms, ir kuriai modemizuoti reikia daug investicijų ir laiko. Lietuvoje egzistuoja gerai išplėtota gamtinių dujų perdavimo ir paskirstymo sistema, taip pat didžiulė ir pakankamai moderni naftos perdirbimo gamykla (vienintelė Baltijos šalyse) ir keletas didelių elektros gamybos įmonių, įskaitant Ignalinos atominę elektrinę, turinčią du didžiulius reaktorius, kurių kiekvienas 1,3 GW galingumo. Iš kitos pusės, elektros tinklai, dujų ir naftos vamzdynai yra prrijungti tiktai prie Rusijos energetinių tinklų, ir visi pirminės energijos šaltiniai yra importuojami iš NVS šalių. Lietuvos energetikos sektorius, kaip ir kiti sektoriai, yra pereinamuoju laikotarpiu nuo centralizuoto valdymo į rinkos ekonomiką, yra restruktūrizuojamas privatizuojamas .
Plėtojant šalies energetikos sistemą, siekiama užtikrinti užsibrėžtų tikslų įgyvendinimą, kurie yra numatyti Nacionalinėje energetikos strategijoje integruojantis į ES. Šiuo metu pagrindiniai tikslai Lietuvos energetikos politikoje yra šie:
· patikimas ir saugus energijos tiekimas mažiausiomis išlaidomis;
· energijos vartojimo efektyvumo didinimas;
· rinkos ekonomikos principų diegimas į energetikos sektorių;
· neigiamo poveikio aplinkai maažinimas ir branduolinės saugos reikalavimų užtikrinimas;
· Lietuvos energetikos integracija į ES energetikos sistemas;
· regioninis bendradarbiavimas.
Nuolatinė energetikos sektoriaus plėtra yra viena iš pagrindinių strategijų, kurias reikėtų įgyvendinti ateityje, Lietuvai prisijungiant prie ES valstybių. Tas pats būtų sakytina ir apie tinkamo ekonominio au

ugimo prielaidų kūrimą bei pereinamųjų procesų stabilizavimą, siekiant įgyvendinti ES reikalavimus ir perimant ES teisės aktus.

Kitas pagrindinis valstybės energetikos politikos tikslas siekiant mažinti priklausomybę nuo energijos išteklių importo yra energijos taupymas ir efektyvus pirminių energijos išteklių naudojimas, taip pat gamintojų ir vartotojų skatinimas efektyviai naudoti vietos, atsinaujinančius ir atliekamus energijos išteklius .
Ateities energetikos sektoriaus politikoje vizijoje svarbu detalizuoti pagrindinių infrastruktūros bei sektorių politikos sričių tikslus ir jų įgyvendinimo priemones. Energetikos srityje siekiama didinti energijos tiekimo patikimumą ir jos vartojimo efektyvumą. Vidutiniu bei ilgos trukmės laikotarpiu numatoma įgyvendinti Nacionalinę energetikos strategiją bei Nacionalinę energijos vartojimo efektyvumo didinimo programą, parengti Ignalinos AE pirmojo bloko uždarymo, išmontavimo ir radioaktyviųjų atliekų saugojimo programą, įgyvendinti projektus alternatyviam aprūpinimui nafta ir naftos produktais, plėsti dujų peerdavimo bei paskirstymo tinklus ir tranzitą. Numatyta suderinti teisės normas, reglamentuojančias energetikos sektoriaus veiklą, su atitinkamais ES acquis reikalavimais. Planuojama plėsti energetikos infrastruktūrą: dalyvauti tarptautiniuose energetikos sistemų integravimo projektuose, sujungiant Lietuvos ir Vakarų Europos energetinius tinklus. Energetikos vystymas bus derinamas su aplinkosaugos reikalavimais, bus įgyvendinamos priemonės, mažinančios sieros ir azoto oksidų emisijas. Ilgos trukmės laikotarpiu pirminės energijos struktūra bus keičiama didinant gamtinių dujų ir atsinaujinančių energijos išteklių dalį. Bus tęsiamas energetikos ūkio restruktūrizavimas, palaipsniui išskaidant atskiras energetinės veiklos rūšis į monopolines ir
r konkurencines ir užtikrinant nuosavybės formų įvairovę.
Lietuvos Energetikos sektoriaus valdymo struktūra
Energetikos veiklą reguliuoja Ūkio ministerija ir kitos Lietuvos Respublikos institucijos (žiūrėti 1 lentelę: LIETUVOS ENERGETIKOS SEKTORIAUS VALDYMO STRUKTŪRA). Ūkio ministerija atstovauja valstybės interesams energetikos srityje, koordinuoja įstaigų ir organizacijų tarptautinę veiklą, teikia pasiūlymus Lietuvos Respublikos Vyriausybei dėl dalyvavimo tarptautinio energetikos organizacijų darbe, įgyvendina valstybės energetikos politikos tikslus ir veikia pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus. Taip pat Ūkio ministerija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduoda licencijas verstis nefasuotų naftos produktų importui, eksportui, didmenine prekyba, kas metai šias licencijas perregistruojant (Mažmenine prekyba nefasuotais naftos produktais leidimai išduodami tik turint atitinkamos savivaldybės išduotas licencijas).
Ūkio ministerija yra įsteigusi valstybinę įmonę ,,Energetikos agentūrą“, kuri rengia Nacionalinės energetikos strategijos, taupaus ir efektyvaus energijos išteklių naudojimo programas, projektus, organizuoja jų įgyvendinimą, efektyvaus energijos naudojimo valstybės politikos igyvendinimo teisines, ekonomines ir organizacines priemones, įstatymų ir poįstatyminių aktų projektus.
Verstis energetikos irenginių (elektros, šilumos, degiųjų gamtinių ir skystųjų angliavandenilinių dujų) eksploatavimu gali tik įmonės, gavusios Ūkio ministerijos nustatyta tvarka išduotus leidimus, kuriuos išduoda Energetikos valstybinė inspekcija prie Ūkio ministerijos. Taip pat ši institucija vykdo Valstybinės energetikos priežiūrą bei kontrolę, Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų energetikos įrenginių (pagal Ūkio ministerijos patvirtintą sąrašą) valstybinė priežiūra atliekama visoje šalies teritorijoje ne
epaisant žinybinio pavaldumo, nuosavybės formų ir energetikos irenginių galios. Taigi vienas pagrindinių inspekcijos tikslų – atlikti Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų energetikos įrenginių valstybinę priežiūrą ir kontrolę, kad būtų užtikrintas patikimas, efektyvus ir saugus energetinių išteklių tiekimas bei naudojimas. Ši inspekcija neatlieka tik branduolinės energetikos įrenginių valstybinės priežiūros, kurią atlieka Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.
Kainodaros problemas energetikoje nagrinėja nuolat dirbanti Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.
Komisiją Vyriausybės teikimu 5 metams skiria, atleidžia ir jos nuostatus tvirtina Respublikos Prezidentas.
Komisija nagrinėja svarbiausius energetikos ekonomikos, įskaitant investicijas, k1ausimus, nustato kainodaros energetikoje principus, elektros energijos, centralizuotos šilumos ir karšto vandens bei gamtinių dujų kainų apskaičiavimo metodikas, tikrina elektros energijos, centralizuotos šilumos ir karšto vandens bei gamtinių dujų tiekėjų (juridinių ir fizinių asmenų, gaminančių, perduodančių, paskirstančių vartotojams elektros energiją, centralizuotą šilumą ir karštą vandenį bei gamtines dujas) pagal jos patvirtintas metodikas pateiktus kainų apskaičiavimus. Elektros energijos, centralizuotos šilumos ir karšto vandens bei gamtinių dujų kainas nustato elektros energijos, centralizuotos šilumos ir karšto vandens bei gamtinių dujų tiekėjai, suderina su Komisija. Jeigu elektros energijos, centralizuotos šilumos ir karšto vandens bei gamtinių dujų tiekėjams nepavyksta suderinti kainų su Komisija, ši turi priimti sprendimą dėl naudojamos energijos kainų dydžio ir nurodyti sprendimo ga
aliojimo laiką. Komisija kontroliuoja, kaip taikomos elektros energijos, centralizuotos šilumos ir karšto vandens bei gamtinių dujų kainos bei vykdomos taupymo programos, taip pat turi teisę tikrinti kuro ir energijos kokybę, jos atitikimą standartams, kontroliuoti prekybą energetinėmis žaliavomis ir energijos produktais. Savo išvadas ir pasiūlymus Komisija teikia Seimui, Vyriausybei, o jeigu nustatė piktnaudžiavimą – prokuratūrai (juridiniai ir fiziniai asmenys, pažeidę Energetikos įstatymo reikalavimus, traukiami atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos įstatymus). Komisija ne rečiau kaip kartą per metus atsiskaito Seimui.

1 lentelė
LIETUVOS ENERGETIKOS SEKTORIAUS VALDYMO STRUKTŪRA

Lietuvos respublikoje veikia šie energetikos sektoriai: elektros energijos, šilumos, dujų, naftos ir jos produktų. Kiekviename iš šių sektorių pažymėtinos šios pagrindinės energetikos įmonės ir įstaigos (žiūrėti 2 lentelę: PAGRINDINĖS ENERGETIKOS SEKTORIAUS ĮMONĖS IR ĮSTAIGOS).

2 lentelė
PAGRINDINĖS ENERGETIKOS SEKTORIAUS ĮMONĖS IR ĮSTAIGOS

Eil.Nr. Įmonės pavadinimas ir adresas Vadovas Tel.Nr. FaksoNr. El. Pašto adresas
ELEKTRA
1. VĮ „Ignalinos atominė elektrinė“4761 Visaginas ViktorŠEVALDIN 26628350 26629350 info@mail.iae.lt
2. AB „Lietuvos energija“Žvejų g. 14, 2600 Vilnius DangirasMIKALAJŪNAS 22782406 22226736 lietuvos.energija@lpc.lt
DUJOS
3. AB „Lietuvos dujos“Aguonų g. 24, 2600 Vilnius VidmantasČEPUKONIS 22360210 22360200 ld@lietuvosdujos.lt
NAFTA
4. AB „Mažeikių nafta“Juodeikiai, 5500 Mažeikių raj. JamesSCHEEL 29392121 29392525 post@nafta.lt
5. AB „Geonafta“Gamyklos g. 11, 5840 Gargždai AntanasJASAS 26484801 26470942 mail@geonafta.lt
6. AB „Klaipėdos nafta“Burių g. 19, 5799 Klaipėda DonatasKAUBRYS 26391700 26311399 klaipedos.nafta@oil.lt
KITOS
7. VĮ „Energetikos agentūra“Gedimino pr. 38/2, LT-2600 Vilnius MarijusFRANCKEVIČIUS 22629731 22626845 j.valeviciene@po.ekm.lt
8. Energetikos valstybinė inspekcijaSavanorių pr. 65a, 2600 Vilnius VytautasMIŠKINIS 22311606 22311607 evitsk@is.lt
9. Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija (VATESI)Šermukšnių g. 3, 2600 Vilnius SauliusKUTAS 22624141 22614487 atom@vatesi.lt
10. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisijaAlgirdo g. 31,2600 Vilnius JANKAUSKAS 235270 235270
11. Lietuvos energetikos institutasBreslaujos g. 3, 3035 Kaunas JurgisVILEMAS 27351403 27351271 rastine@isag.lei.lt
12. VĮ Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo agentūraAlgirdo g. 31-409, Vilnius DainiusJANĖNAS 22233139 22233139 dainius_janenas@rata.lt
13. Baltijos Ministrų Tarybos Energetikos komitetasGedimino pr. 38/2-901,2600 Vilnius JonasKAZLAUSKAS 22610669 22626845 j.kazlauskas@po.ekm.lt

Toliau darbe bandysime apžvelgti šių energetikos sektorių: elektros energijos, šilumos, dujų, naftos ir jos produktų veiklą.

ELEKTROS SEKTORIUS

Lietuvos elektros energetikos sistema

Lietuvos elektros energetikos sistema apima visą Lietuvos elektros ūkį, kurį sudaro elektrą gaminančios įmonės bei elektros perdavimo ir skirstymo tinklas (sistema). Lietuvoje yra 4 pagrindiniai elektros gamintojai, kurių bendra įrengtoji galia sudaro 6127,3 MW. 2000 metais pagaminta elektros:
Valtybinė įmonė „Ignalinos atominė elektrinė“ 74%

AB „Lietuvos energija“ elektrinės: 14%: Lietuvos elektrinė, Mažeikių elektrinė, Kauno hidroelektrinė, Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė
Savivaldybių elektrinės 11%
Privatizuotos ir kitų žinybų elektrinės 1%
Trys didžiausios elektrinės – Ignalinos atominė elektrinė, Lietuvos elektrinė ir Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė – elektrą generuoja į 330 kV tinklą, kitos, išskyrus mažąsias hidroelektrines, generuoja į 110 kV tinklą.

Elektros energetikos sistemos plėtra. Ignalinos AE eksploatacija
Kadangi pagrindinis elektros energijos šaltinis šalyje yra Ignalinos AE, per paskutiniuosius penkerius metus ji gamino 80-85% elektros energijos mažiausiomis gamybos sąnaudomis. Bendra instaliuota elektros energijos generavimo galia (branduolinė ir nebranduolinė) yra beveik trigubai didesnė už šalies vidaus poreikius. Šalies elektros energetikos sistemos raidą lemia Ignalinos AE dviejų blokų eksploatavimo trukmė. Ignalinos AE eksploatacijos trukmė daugiausiai priklauso nuo rezultatų didinant jos saugumą ir patikimumą bei nuo ekonominių vidaus ir išorės energijos išteklių rinkos veiksnių. Atominės elektrinės eksploatacijai, atsižvelgiant į Vakarų tradicijas ir į Lietuvos rengimąsi tapti ES nare, keliami dideli branduolinės saugos reikalavimai ir tai savo ruožtu daro įtakos elektrinės eksploatavimo trukmei. Pagal Branduolinės saugos sutartį Lietuvos Respublikos Vyriausybė ateityje turi imtis visų reikalingų priemonių, kad Ignalinos AE atitiktų tarptautinius branduolinės saugos reikalavimus. Vyriausybė įsipareigoja, kad Lietuva visiškai igyvendins visas Saugos analizės ataskaitas, jos Nepriklausomos apžvalgos bei tarptautinio Ignalinos AE saugos žiuri rekomendacijas. Ignalinos AE daugumą šių rekomendacijų jau igyvendino bei pateikė paraišką VATESI, Iicencijai, suteikiančiai teisę toliau eksploatuoti pirmąjį bloką, gauti. Įvertinusi šiuos dokumentus pagal nacionalinius branduolinės saugos bei tarptautinių organizacijų reikalavimus, 1999 rn. liepos mėn. VATESI išdavė tarptautinius reikalavimus atitinkančią Iicenciją eksploatuoti pirmąjį bloką. Lietuvos Respublikos Vyriausybė įsipareigojo Ignalinos AE eksploatuoti ir gerinti jos saugumą, vadovaudamasi Vakarų Europos reikalavimais ir instrukcijomis. Tačiau Saugos analizei atlikti ir saugumo gerinimo investicinėms programoms įdiegti reikia G-7 valstybių grupės, ES, dvišalių donorų ir tarptautinių finansų institucijų pagalbos bei finansinės paramos. Ši parama kaip tik Lietuvai ir yra suteikiama įvairiomis finansavimo programomis.
Ignalinos AE šiuo metu gamina pigesnę elektros energiją nei kitos Lietuvoje esančios ar galimos naujos elektrinės. Tačiau neapibrėžturnas, susijęs su būsimomis investicijomis tolesniam Ignalinos AE saugumui gerinti, prognozuojamas santykinai lėtas elektros energijos poreikių augimas šalyje ir ribotos pelningo jos eksporto galimybės komplikuoja Ignalinos AE visos galios efektyvų naudojimą ateityje. Laukiami pokyčiai Lietuvos elektros rinkoje taip pat darys didelę įtaką Ignalinos AE eksploatavimui. Lietuvos Respublikos energetikos įstatyrne numatytas laisvas naujų nepriklausomų elektros energijos gamintojų prisijungimas prie Nacionalinio elektros tinklo, kartu sukuriant atvirą elektros energijos rinką. Tai susiję su numatoma integracija į ES energijos rinką ir lems neišvengiamą naujų decentralizuotų generavimo galių atsiradimą, ypač kombinuotoje šilumos ir elektros energijos gamyboje, ir tai dar labiau sumažins galimybę visiškai apkrauti Ignalinos AE.
Buvo įdėta daug pastangų ir pasiekta gerų rezultatų gerinant Ignalinos AE saugumą ir pritaikant jį prie tarptautinių branduolinės saugos standartų, tačiau dalis Vakarų valstybių politikų ir techninių ekspertų tebesilaiko nuostatos, kad RBMK tipo reaktorių eksploatavimo rizika negali būti sumažinta tiek, kad jie būtų pakankamai saugūs eksploatuoti ilgą laiką. Besirengiančiai įstoti į Europos Sąjungą ir NATO Lietuvai tarptautinės bendruomenės nuomonė yra svarbi.
Visapusiškai įvertinus techninius, ekonominius ir politinius veiksnius, siūloma tokia Ignalinos AE tolesnio eksploatavimo strategija:
· pagal Branduolinės saugos sąskaitos dovanos sutarti pirmasis blokas bus sustabdytas iki 2005 m., atsižvelgiant į Europos Sąjungos, G-7 valstybių grupės ir kitų valstybių bei tarptautinių finansų institucijų ilgalaikės ir esminės finansinės pagalbos sąIygas;
· likęs pirmojo bloko tarnavimo laikas turi būti išnaudojamas labai efektyviai, ypač diegiant antrinę stabdymo sistemą antrajame bloke.
Veiksmai, kurie turi būti atlikti nedelsiant, yra šie:
· išsamios ir su tarptautiniais reikalavimais suderintos pirmojo bloko uždarymo, išmontavimo, radioaktyviųjų atliekų ir panaudoto branduolinio kuro tvarkymo, tarpinio saugojimo ir galutinio palaidojimo (ar perdavimo perdirbti) programos parengimas;
· pirmajam blokui stabdyti reikalingų teisinių procedūrų inicijavimas ir atitinkamų Lietuvos teisės aktų suderinimas;
· su pirmojo bloko uždarymu susijusių išlaidų nustatymas ir detalizavimas, finansavimo šaltinių, atsižvelgiant į užsienio techninę ir finansinę pagalbą, numatymas;
· Visagino regiono raidos programos parengimas atsižvelgiant į darbuotojų perkvalifikavimą, pramonės ir paslaugų srities pertvarkymą;
· visos elektros energetikos sistemos detalios restruktūrizavimo programos, apimančios laikotarpį prieš Ignalinos AE uždarymą ir po uždarymo, parengimas;
· atskaitymų nuo gautų už realizuotą elektros energiją pajamų, skirtų Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo fondui ir radioaktyviosioms atliekoms bei panaudotam branduoliniam kurui tvarkyti, metodikos parengimas.
Kadangi skiriasi pirmojo ir antrojo blokų amžius, klausimas dėl antrojo bloko stabdymo sąlygų ir tikslaus galutinio termino bus sprendžiamas 2004 metais parengtoje atnaujintoje Nacionalinėje energetikos strategijoje, jau turint tikslesnės informacijos apie antrojo bloko darbą. Rengiant Ignalinos AE antrojo bloko tolesnio eksploatavimo sąlygas ir prieš priimant galutinį sprendimą dėl jo uždarymo, turi būti:
· atlikta nauja saugos analizė;
· parengta nauja saugos gerinimo investicijų programa;
· išduota nauja, atitinkanti Vakarų Europos reikalavimus, licencija eksploatacijai;
· atlikta patikslinta elektros energetikos sistemos plėtros analizė mažiausių sąnaudų metodu, atsižvelgiant į nacionalinės ir tarptautinės energetikos rinkos plėtrą bei antrojo bloko eksploatavimo ir uždarymo sąnaudas;
· parengtos saugiam ir efektyviam Ignalinos AE eksploatavimui reikalingos infrastruktūros (administracinės, priežiūros, mokslinės ir techninės paramos, specialistų rengimo) plėtros programos.
Šios energetikos strategijos rengimo metu buvo apskaičiuotos preliminarios Ignalinos AE uždarymo ir išmontavimo išlaidos, Ignalinos AE pakeitimo kitomis elektrinėmis išlaidos bei įtaka makroekonomikai.
Pirmojo bloko galutinio uždarymo ir visų atliekų sutvarkymo išlaidos yra apskaičiuotos apytiksliai 10,4 mlrd. Lt. Iki 1999 m. susikaupusių atliekų ir panaudoto kuro sutvarkymo, saugojimo ir palaidojimo išlaidas (apie 8 mlrd. Lt) tikimasi finansuoti iš tarptautinių fondų, o nuo 2000 m. susidarančias išlaidas padengti padidinus elektros energijos tarifus ir pagerinus viso elektros energetikos ūkio efektyvumą. Investicijos elektros ūkiui modernizuoti dėl pirmojo bloko sustabdymo iki 2020 metų sudarytų apytiksliai 2,8 mlrd. Lt. Finansavimas turėtų būti vykdomas iš tarptautinių paskolų, kurios apmokamos iš pajamų už energiją. Visagino rajono pramonės restruktūrizavimo ir darbo jėgos pertvarkymo įtaka dar nėra tiksliai nustatyta, bet tikimasi, kad galimas finansavimas iš ES struktūrinių fondų kartu su finansavimu iš valstybės biudžeto leis padengti naujų darbo vietų sukūrimo, investicijų ir ekonominės plėtros regione išlaidas.
Bendros pirmojo bloko uždarymo neigiamos pasekmės šalies ekonomikai, preliminariai skaičiuotos naudojant skirtingus makroekonominius modelius, gali siekti iki 40 mlrd. Lt. Šiuos skaičiavimus artimiausiu metu numatoma patikslinti, pasinaudojus išsamesne pradine informacija. Apie galimą finansavimą kreditų, negrąžintinų ir lengvatinių paskolų forma jau paskelbė ES, tarptautiniai fondai, tarptautinės finansų institucijos, dvišaliai donorai ir komerciniai investuotojai. Priklausomai nuo finansavimo iš G – 7 valstybių grupės, ES, tarptautinių fondų ir kitų šaltinių, bendra pirmojo bloko uždarymo įtaka šalies ekonomikai gali būti gerokai sumažinta. Tolesnis Ignalinos antrojo bloko eksploatavimas taip pat padėtų laipsniškai sukaupti daugiau lėšų elektrinės galutiniam uždarymui. Todėl pagal numatomus kainodaros principus turi būti apskaičiuotos visos būtinos sąnaudos, reikalingos tolesniam Ignalinos AE eksploatavimui, uždarymui, atliekų tvarkymui ir jų palaidojimui bei investicijoms į naujas elektrines.
Galių balansas. Uždarant Ignalinos AE pirmąjį bloką, turimų galių šalies poreikiams tenkinti visais šalies vidaus poreikių didėjimo atvejais pakanka iki 2020 m., tik jeigu bus išsaugota ir modernizuota Lietuvos elektrinė ir dalis jos pervesta į kombinuotą ciklą. Tuo atveju generavimo ir poreikių balansas 2020 m. būtų teigiamas, užtikrinantis 3-5 TWh eksporto galimybes. Esamų termofikacinių elektrinių modernizavimas ir naujų statyba šias galimybes dar labiau padidintų.

Esamą galią panaudojimas. Be Ignalinos AE, bus eksploatuojamos hidroelektrinės, Vilniaus TE-3 ir Kauno TE (termofikaciniu režimu). Lietuvos elektrinė, dirbant bent vienam Ignalinos AE blokui ir esant ribotam pelningam eksportui, būtų tik kaip rezervinės galios ir manevrinės galios poreikių tenkinimo šaltinis. Kruonio HAE tikslinga naudoti ne tik paros reguliavimo, bet ir savaitinio reguliavimo režimu, tačiau jos vieta šalies elektros energetikos sistemoje priklausys nuo kitų tarptautinių projektų (Baltijos žiedo, elektros perdavimo linijos į Lenkiją ir pan. ) realizavimo eigos ir elektros energijos eksporto kiekio.

Perspektyvios elektrinės. Atlikta techninė ir ekonominė analizė rodo, kad, jeigu reikėtų naujų galių, modernizavus turimas šilumines elektrines, pigiausias elektros energijos gamybos šaltinis būtų kombinuoto ciklo termofikacinės elektrinės, mažos termofikacinės elektrinės su dujiniais vidaus degimo varikliais ar dujų turbinomis ir nauja kombinuoto ciklo dujų turbininė elektrinė (KCDTE). Atsižvelgiant į organinio kuro rinką, gali pasiteisinti Neries kaskados bei Nemuno vidurupio naujų hidroelektrinių statyba. Tačiau šių hidroelektrinių statybos galimybę ribos aplinkosaugos, žemės nuosavybės, paminklosaugos ir kiti reikalavimai, be to, jų galia vertinama tik 170 MW , todėl jų įtaka galių balansui yra nedidelė.
Lietuvos elektrinė yra pritaikyta naudoti įvairų kurą ( dujas, mazutą ir iš dalies orimulsiją) ir nepriklauso nuo vienintelio kuro šaltinio. Todėl ji artimiausius dešimtį metų tarnaus kaip patikimas, energijos pusiau piko, šaltinis, galios rezervas, o ateityje ir bazinės energijos šaltinis. Galutinį generuojančio šaltinio, pakeičiančio pirmąjį Ignalinos AE bloką, pasirinkimą lems patikslinta mažiausių sąnaudų analizė bei kitų ekonominių, finansinių ir aplinkosaugos aspektų įvertinimas.

Nacionalinio elektros tinklo plėtra. Dėl Lietuvos integracijos į Europos Sąjungą ir didesnės kooperacijos su kitomis Baltijos, Vakarų ir Šiaurės Europos valstybėmis reikia keisti nacionalinio elektros tinklo struktūrą, ypač tobulinti dispečerinio valdymo ir šiuolaikinio žinybinio ryšio sistemas. Baltijos valstybėms svarbu parengti naują aukštos įtampos tinklų schemą, numatyti veiksmų eilę ir finansavimo šaltinius.

Elektros energijos eksportas. Atsižvelgiant į ypatingą visų turimų galių efektyvaus naudojimo ekonominę reikšmę:
· artimiausiu metu ekonomiškai tikslinga ( užtikrinus atsiskaitymus ) palaikyti tradicinį elektros energijos eksportą turimomis perdavimo linijomis į šiaurę ir rytus;
· elektros energijos eksportas iš Lietuvos elektrinės ateityje gali tapti ekonomiškai tikslingas esant energijos pusiau piko ir piko rėžimui;
· elektros energijos perdavimo linijos į Vakarus statyba yra būtina siekiant susijungimo su transeuropiniais elektros tinklais ir integracijos į Europos elektros energijos rinką.
Siekiant Elektros energijos tiekimo patikimumo būtina:
· išsaugoti reikiamo techninio lygio turimą elektrinių potencialą, laipsniškai jį priderinti prie rinkos ekonomikos reikalavimų ir nuosekliai diegti momentines balanso reguliavimo priemones;
· rekonstruoti ir atstatyti fiziškai ir morališkai susidėvėjusius elektros perdavimo ir skirstomuosius tinklus, kad būtų patenkintos didėjančios apkrovos ir elektros energijos tiekimo patikimumas bei kokybės reikalavimai;
· atsižvelgiant į tarptautinius reikalavimus, nuolat gerinti Ignalinos AE saugą ir patikimumą;
· plėsti panaudoto kuro saugyklą;
· kaupti branduolinio kuro atsargas Ignalinos AE;
· kooperuotis su kaimyninėmis valstybėmis rezervinei galiai užtikrinti;
· sudaryti galimybę sukaupti didesnį energijos kiekį Kruonio HAE viršutiniame baseine (baigti aukštinti baseino sienas);
· pastatyti galingą jungtį su Lenkija integracijai į Vakarų Europos valstybių elektros energetikos sistemą ir tuo užtikrinti Lietuvos elektros energetikos sistemos darbo patikimumą, nuosekliai mažinant priklausomumą nuo Rusijos elektros energetikos sistemos (EES);
· stiprinti bendradarbiavimą ir kooperaciją su Baltijos ir Šiaurės Europos šalimis, kurti bendrą elektros energijos rinką, mažinti priklausomumą nuo Rusijos EES, optimaliai išnaudoti šalių elektros energetikos potencialą;
· kartu su Latvija ir Estija parengti naują Baltijos valstybių aukštos itampos tinklų schemą, geriau pritaikytą integracijai į Vakarų ir Šiaurės Europos tinklus ir leidžiančią geriau išnaudoti turimas generuojančias galias trijų valstybių poreikiams tenkinti.
Mažiausios elektros energijos tiekimo išlaidos Lietuvoje susidarytų:
· optimaliai išnaudojant Ignalinos AE ir Kruonio HAE pajėgumus bei racionaliai dirbant Vilniaus ir Kauno TE termofikaciniu režimu;
· optimaliai bendradarbiaujant su Estija ir Latvija ir , kaip numatyta, integruojantis bei bendradarbiaujant su Vakarų Europos elektros kompanijomis;
· vykdant aktyvią elektros energijos eksporto ir tranzito politiką; tobulinant kainodaros sistemą;
· neatidėliotinai iki 2001 metų restruktūrizavus elektros energetikos sektorių, pasiruošus darbui laisvos rinkos sąlygomis ir atskyrus elektros energijos gamybą, perdavimą bei skirstymą.

Lietuvos elektros energetikos sistema šiuo metu visiškai patenkina elektros energijos poreikius šalyje. Iš viso elektros energijos Lietuvoje sunaudojama maždaug 7 ,9 TWh , o piko metu jos paklausa – 1,7 GW , palyginti su instaliuotais 6,2 GW pajėgumais. Bendroji elektros energijos gamyba Lietuvoje sumažėjo nuo maždaug 30 TWh 1990 m. iki tokio žemo lygio kaip 10 TWh 1994 m., ir dabar labai lėtai kyla (pagrinde dėl skirtingų eksporto apimčių ), o 2000 m. ji pasiekė 11,5 TWh.

Šiuo metu Lietuvos energetikos sistema dirba lygiagrečiai su Latvijos, Estijos, Baltarusijos ir Rusijos energetikos sistemomis. 2001 m. vasario 7 d. buvo pasirašyta daugiašalė sutartis, kurią pasirašė penkios minėtų šalių energetikos kompanijos dėl lygiagretaus Lietuvos, Latvijos, Estijos, Baltarusijos ir Rusijos energetikos sistemų funkcionavimo. Ši daugiašalė sutartis reguliuoja ją pasirašiusių šalių dispečerinių tarnybų bendro darbo principus ir numato būdus patikimam energetikos sistemų darbui užtikrinti. Sudarant tinkamas prielaidas integruoti Baltijos šalių, Vakarų Europos ir Skandinavijos energetikos sistemas, 2002 m. numatyta sukurti bendrą Baltijos šalių elektros rinką .

Paskutinės naujienos apie IAE

Lapkričio 15 dieną įvyko Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos posėdis, kuriame buvo nagrinėjama nauja ”Elektros energijos ir rezervinės galios kainos reguliavimo tvarka gamintojams ir nepriklausomiems tiekėjams, užimantiems daugiau kaip 25 proc. rinkos” metodika. Ignalinos AE gamina apie 70 proc. šalies elektros energijos. Minėta metodika atominėje elektrinėje buvo aptarta dar iki šio Komisijos posėdžio ir jėgainės vadovai išreiškė ja nepasitenkinimą. Pasak Ignalinos AE generalinio direktoriaus Viktoro Ševaldino, nepritarimas naujai metodikai nėra principinis, nes tokia metodika gali egzistuoti, bet kai kurioms šios metodikos formuluotėms jėgainės vadovai prieštarauja. Kainų ir energetikos kontrolės komisija, nepaisydama atominės elektrinės vadovų nepritarimo, lapkričio 15 dieną minėtą metodiką patvirtino. Pagal LR Vyriausybės nutarimą, metodika ”Elektros energijos ir rezervinės galios kainos reguliavimo tvarka gamintojams ir nepriklausomiems tiekėjams, užimantiems daugiau kaip 25 proc. rinkos” turi įsigalioti nuo šių metų gruodžio 1 dienos. Pagal šią metodiką, perskaičiavus būsimą atominės elektrinės elektros energijos gamybos kainą, atominės elektrinės gaminamos elektros energijos tarifas ne kyla, kaip to pageidauja elektrinės vadovai, o krinta. Jėgainė jau trejus metus dirba nuostolingai ir jeigu jos gaminamos elektros energijos tarifas bus dar mažesnis, tai 2002 metais Ignalinos AE patirs dar didesnius nuostolius, negu turėjo iki šiol. Ignalinos AE vadovas V .Ševaldinas apie tai informavo Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją ir artimiausiu metu ketina kreiptis į Seimą, Vyriausybę ir Ūkio ministeriją bei išdėstyti tas priežastis, kurios privertė jėgainę nepritarti minėtam dokumentui. Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją V. Ševaldinas informavo ir apie tai, kad jeigu atominei elektrinei bus sumažintas tarifas, tai kitais metais ji galbūt įstengs atlikti tik planinį antrojo bloko remontą, bet tikrai neturės lėšų pirmojo bloko remontui, kuris yra būtinas pagal VATESI išduotos licencijos reikalavimus. Posėdyje dalyvavęs VATESI atstovas pritarė V. Ševaldino žodžiams ir išreiškė susirūpinimą dėl to, kad Ignalinos AE stokoja lėšų ne vien šiems darbams, bet ir saugos programoms įgyvendinti. Atominę elektrinę palaikė ir ūkio ministerija. Jėgainės vadovo nuomone, minėta metodika paranki tik šiluminėms elektrinėms, bet ji netenkina paties pagrindinio šalies elektros energijos gamintojo poreikių, t. y. Ignalinos atominės elektrinės. Ir tai yra paradoksas. Atominės elektrinės vadovai tikisi, kad jų paaiškinamąjį raštą išstudijuos atitinkamos šalies institucijos ir į minėtą metodiką bus įtrauktos tos išlaidos, kurias turi atominė elektrinė, eksploatuodama du blokus. Ignalinos AE parengė ir išsiuntė Ūkio ministerijai jėgainės restruktūrizavimo plano projektą. Šis projektas parengtas atsižvelgus į Vyriausybės programos reikalavimus, susijusius su Ignalinos AE pirmojo bloko uždarymu. Minėta programa ūkio ministro buvo patvirtinta 2001 metų balandžio 25 dieną. Ignalinos AE restruktūrizavimo plano projektas taip pat bus įteiktas ir įmonėje veikiančių profsąjungų lyderiams. Artimiausiu metu projektą turėtų svarstyti Ignalinos AE Valdyba. Šiame projekte Ignalinos AE generalinis direktorius V. Ševaldinas siūlo suteikti atominei elektrinei teises steigti atskirus filialus iš tų padalinių, kurie patenka į įmonės restruktūrizavimo planą ir kurie, nors ir nėra tiesiogiai susiję su elektros energijos gamyba, bet yra būtini normaliam atominės elektrinės eksploatavimui. Prie tokių padalinių projekte yra priskiriami: šilumos tiekimo ir požeminių komunikacijų cechas (jo steigėju greičiausiai bus Visagino miesto savivaldybė ), statybos-remonto cechas, personalo ruošimo tarnyba, operatyviosios poligrafijos cechas, valgykla ir autotransporto cechas. Jų įstatinis kapitalas sudarytų apie 100 mln. litų ir ši reorganizacija būtų susijusi su maždaug 1000 jėgainės darbuotojų. Ignalinos AE būtina, kad šie padaliniai funkcionuotų ir tada, kai jie bus atskirti nuo atominės elektrinės, o šią galimybę galima būtų išlaikyti tik tuo atveju, jeigu jų steigėju būtų pati atominė elektrinė. Ignalinos AE vadovai supranta, kad ilgainiui atominei elektrinei nepavyks išlaikyti padalinių, kurie nėra tiesiogiai susiję su elektros energijos gamyba, todėl jie turi tapti savarankiškais. Deja, nėra jokios garantijos, kad minėti padaliniai, atskirti nuo Ignalinos AE, išlaikys tą žmonių skaičių, kuris ten dirba dabar .
Nebranduolinė ir branduolinė elektros energetika

Lietuvoje veikia viena bendrovė AB “Lietuvos energija”. Tai vertikaliai integruota monopolija, kuri yra atsakinga už nebranduolinės energijos gamybą, elektros perdavimą, paskirstymą bei tiekimą Lietuvos vartotojams ir jos eksportą į užsienio šalis. ”Lietuvos energija” – akcinė bendrovė, kurioje vyrauja valstybės kapitalas (apie 86%).

Pagrindinį vaidmenį Lietuvos elektros energetikos sistemoje vaidina Ignalinos AE. 2000 rn. joje buvo pagaminta 73 proc. visos šalies elektros energijos. Daug pastangų buvo skirta Ignalinos AE saugos priemonėms atnaujinti ir buvo pasiekta gerų rezultatų priartinant jos lygį prie tarptautinių branduolinės saugos standartų.

Vadovaujantis Branduolinės saugos sąskaitos sutartimi, Ignalinos AE pirmasis blokas bus uždarytas iki 2005 metų, atsižvelgiant į ilgalaikės ir didelės finansinės paramos iš Europos Sąjungos, G- 7 šalių bei kitų valstybių ir tarptautinių finansų institucijų terminus bei sąlygas.

1999 m. priimtoje Nacionalinėje energetikos strategijoje numatyta Ignalinos AE antrojo bloko stabdymo sąlygas ir galutinius eksploatavimo terminus nustatyti 2004 m. Tai gali būti peržiūrėta, atsižvelgiant į narystės ES terminus.

Pirmoje tarptautinių finansų donorų konferencijoje, surengtoje 2000 m. birželio mėnesį šalys donorės įsipareigojo skirti 216 mln. eurų parengiamiesiems eksploatavimo nutraukimo darbams finansuoti. Lėšos eksploatavimo nutraukimo darbams taip pat kaupiamos Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fonde.
AB “Lietuvos energija”
AB ”Lietuvos energija” apima dalį Lietuvos elektros gamybos, visą elektros perdavimą ir skirstymą bei atlieka vieningo supirkėjo ir balanso funkcijas, pagal sutartis supirkdama visą Lietuvoje pagaminta elektrą ir galią bei parduodama Lietuvos vartotojams ir eksportuodama į kaimynines energetikos sistemas.

AB ”Lietuvos energija” pagrindinis uždavinys – patikimas ir kokybiškas Lietuvos vartotojų aprūpinimas elektra bei priklausančių energetinių įmonių efektyvus valdymas.

Bendrovei naujus uždavinius nustate ir jų sprendimo kelius numatė 1999 spalio 5 d. Lietuvos Seimo patvirtinta Nacionalinė energetikos strategija, kur nurodyta, kad elektros tiekimo patikimumui užtikrinti reikia:
· išsaugoti reikiamo techninio lygio turimą elektrinių potencialą, laipsniškai jį priderinant prie rinkos ekonomikos reikalavimų ir nuosekliai diegiant momentines galios reguliavimo priemones;
· rekonstruoti ir atstatyti fiziškai ir morališkai susidėvėjusius elektros perdavimo ir skirstomuosius tinklus, kad būtų tenkinamos didėjančios apkrovos, užtikrintas elektros tiekimo patikimumas bei elektros kokybė;
· kooperuotis su kaimyninėmis valstybėmis dėl elektros galios rezervo užtikrinimo;
· sudaryti galimybę sukaupti didesnį elektros kiekį Kruonio HAE baseine;
· pastatyti galingą jungtį su Lenkijos elektros tinklais norint integruotis į Vakarų Europos valstybių elektros energetikos sistemą ir tuo užtikrinti Lietuvos energetikos sistemos darbo patikimumą, stiprinti bendradarbiavimą ir kooperaciją su Baltijos ir Šiaurės Europos šalimis, kurti bendrą elektros energijos rinką, optimaliai išnaudoti šalių elektros energetikos potencialą;
· kartu su Latvija ir Estija parengti naują Baltijos valstybių aukštosios įtampos elektros tinklų schemą, geriau pritaikytą integruojantis į Vakarų ir Šiaurės Europos elektros tinklus ir leidžiančią geriau išnaudoti turimas įrengtąsias galias tenkinant Baltijos valstybių poreikius.

Nacionalinėje energetikos strategijoje numatyti keliai ir priemonės turinčios liberalizuoti rinką ir sudarančios sąlygas konkurencijai elektros ūkyje. Tai bendrovės veiklos ateities gairės.

Šiuo metu AB ”Lietuvos energija” turi monopolinę elektros perdavimo bei tiekimo teisę Lietuvoje. Bendrovė elektrą tiekia 1,32 mln. Lietuvos vartotojams bei eksportuoja į kaimynines šalis: Latviją ir Baltarusiją. Lietuvos elektros perdavimo tinklas yra Baltijos šalių bendro perdavimo tinklo dalis. 330 kV elektros linijomis Lietuvos energetikos sistema sujungta su Latvija, Baltarusija ir Rusijos Kaliningrado sritimi. Kiekvienos linijos elektros perdavimo galia 700-800 MW. Tačiau nėra nė vienos linijos, jungiančios Lietuvos energetikos sistemą su Vakarų ar Vidurio Europos energetikos sistemomis. Todėl AB ”Lietuvos energija” ieško galimybių sujungti Lietuvos ir Lenkijos elektros tinklus 400 kV perdavimo linija. Lietuvos energetikos sistema yra perteklinė ir elektros perdavimo linija tarp Lietuvos ir Lenkijos sudarytų galimybę Lietuvai eksportuoti perteklinę elektrą, ypač pikinę ir pusiau pikinę, į Vakarų ir Vidurio Europą ir turėti galimybę gauti rezervavimą iš Vakarų. Dabar pagrindiniai elektros eksporto partneriai yra Latvijos ir Baltarusijos energetikos sistemos.

Elektros perdavimo ir skirstymo valdymas:
1. Dispečerinis centras ”Baltija” atlieka dispečerio funkcijas ir planuoja energijos balansą Baltijos šalių elektros sistemoje , į kurią įeina ir Lietuva.
2. Lietuvos nacionalinis dispečerinis centras reguliuoja kasdienę elektrinių gamybos ir nacionalinio perdavimo tinklo veiklą.
3. Regioniniai elektros tinklai skirsto energiją žemesnėmis nei 110 kV aukštosios įtampos linijomis ir jų dispečeriniai centrai reguliuoja patikimą elektros tiekimą vartotojams.
DUJŲ SEKTORIUS

Lietuvos dujų sektoriaus veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Gamtinių dujų įstatymas 2000 M. spalio 10 d. Nr. VIII-1973, Vilnius.

Atsižvelgiant į jau Lietuvoje sukurtas dujų tiekimo technines priemones bei aplinkosaugos reikalavimus, gamtinės dujos yra perspektyviausia organinio kuro rūšis. Gamtinių dujų naudojimo Lietuvoje šiuo metu neriboja ir artimiausioje ateityje neribos jų tiekimo galimybės. Labiausiai tikėtina, kad artimiausiu (5-10 metų) laikotarpiu dujos bus tiekiamos iš vienintelio šaltinio (Rusijos), todėl tiekimo patikimumui ir saugumui užtikrinti bus imamasi šių priemonių:
· skatinama dujų perdavimo tinklų plėtra ir dujų tranzitas per šalies teritoriją;
· tęsiami tyrinėjimo, vėliau ir statybos darbai požeminei dujų saugyklai įrengti;
· kartu su kitomis Baltijos valstybėmis bus parengtas ir įgyvendintas susijungimo su Lenkijos ir Suomijos dujotiekių sistemomis projektas;
· skatinama vietoj daug sieros turinčio mazuto naudoti gamtines dujas, kaip ekologiškai švarų kurą.

Perspektyviausios gamtinių dujų naudotojos yra modernizuotos centralizuoto šilumos tiekimo sistemos ir termofikacinės elektrinės.

Gamtinių dujų tinklai bus plėtojami atsižvelgiant į:
· pirminių energijos išteklių sunaudojimo balansus;
· aplinkosaugos būklę konkrečioje vietovėje;
· ekonominį pagrįstumą;
· tiekimo patikimumo užtikrinimą;
· ekonominį tikslingumą didinti gamtinių dujų sunaudojimą.

Vartotojams, kurių kuro poreikis nedidelis, rekomenduojama kaip ekologišką kuro rūšį vartoti suskystintas dujas. Suskystintų dujų tiekimo patikimumui užtikrinti numatoma diegti pažangias technologijas bei sukaupti suskystintų dujų atsargas, už kurias atsakingos suskystintas dujas tiekiančios ir importuojančios įmonės.

Gamtinių dujų sektoriuje turi būti atskirtos gamtinių dujų tiekimo, perdavimo ir skirstymo išlaidos.
Gamtinės dujos

Gamtinės dujos sudaro apie 27%. visos šalies pirminės energijos paklausos. Šiuo metu šalyje sunaudojama 2,58 mlrd. m3 per metus, ir dar 0,47 mlrd. m3 tranzitu patiekiama į Kaliningrado sritį. Rusijos tiekiamos dujos iš Baltarusijos per pagrindinį dujotiekį Minsko- Vilniaus dujotiekį patenkina visą šį dujų poreikį. Lietuvos dujų tiekimo tinklas taip pat yra sujungtas su Kaliningrado sritimi bei su Latvijos dujotiekio tinklu, kuris šiuo metu neveikia. Taip pat yra antroji dujotiekio linija į Baltarusiją, kuri šiuo metu neeksploatuojama (žiūrėti 1 planą: Lietuvos gamtinių dujų tiekimo sistema ).
1 planas: Lietuvos gamtinių dujų tiekimo sistema

1620 km magistralinių dujotiekių
5930 km skirstomųjų dujotiekių
57 dujų skirstymo stotys
1 dujų kompresorinė stotis ties Panevėžiu
1 pasienio dujų apskaitos stotis ties Šakiais

Lietuvos dujotiekio tinklas nėra sujungtas su Vakarų Europos dujų tinklais, todėl nėra alternatyvaus gamtinių dujų tiekimo varianto. Rinkos santykių įgyvendinimui gamtinių dujų sektoriuje, bendros rinkos sukūrimui, Lietuvos dujų sistemą reikėtų sujungti su Lenkijos (Vakarų Europos) dujų sistema. Dujotiekis tarp Lietuvos ir Lenkijos įgalintų praplėsti dujų tiekimo galimybes ne tik Lietuvai bet Latvijai ir Estija. Gamtinių dujų tinklus Lietuvos teritorijoje valdo ir eksploatuoja akcinė bendrovė ”Lietuvos dujos” (jos 92 proc. akcijų priklauso valstybei). Lietuva neturi savo gamtinių dujų išteklių. 2000 m. šalies gamtinių dujų ūkyje, be AB ”Lietuvos dujos”, dar veikė penkios gamtinių dujų tiekimo – pardavimo įmonės.
Gamtinių dujų rinka
Liberalizuota prekyba gamtinėmis dujomis

LR Vyriausybė nuo 1992 m. leido valstybinėms ir privačioms struktūroms laisvai tiekti į Lietuvos Respubliką gamtines dujas neribojant jų kiekio. Be to, LR Vyriausybė nustatė, kad Energetikos ministerija turi leisti juridiniams ir fiziniams asmenims gamtinių dujų tiekėjams naudotis magistraliniais ir skirstomaisiais dujotiekiais pagal sutartis.

Iki 1992 m. Lietuvoje gamtines dujas parduodavo tik AB ”Lietuvos dujos”, pirkdama jas iš AB ”Gazprom”. Vėliau palaipsniui Lietuvoje atsirado ir kiti dujų tiekėjai, parduodantys dujas bendrovei ”Lietuvos dujos” arba tiesiogiai stambiems galutiniams dujų vartotojams.

Gamtinių dujų rinkos pasidalinimas Lietuvoje 2000 m. pagal vykdytus tiesioginius pardavimus vartotojams:
· AB ”Lietuvos dujos” vartotojams pardavė 968.9 mln. m3 dujų (38 %), kiti dujų pardavėjai vartotojams pardavė 1575.0 m1n. m3 dujų (62 %).
· Dujų pardavėjai kurie naudojasi bendrovės ”Lietuvos dujo“ magistraliniais ir skirstomaisiais dujotiekiais. moka bendrovei nustatyto dydžio transportavimo mokesčius.
Bendras gamtinių dujų naudojimas Lietuvoje

Lietuvos vartotojai 2000 m. suvartojo 2543,8 mln. m3 dujų arba 13,2 % daugiau negu 1999 metais. Šis dujų kiekis pagal vartotojų kategorijas pasiskirstė:

1356.0 mln. m3 energetikos įmonėms;

679.7 mln. m3 trąšų gamybai;

293.4 mln. m3 pramonės įmonėms;

129.9 mln. m3 gyventojams;

63.2 mln. m3 komunaliniams buitiniams vartotojams;

21.6 mln. m3 žemės ūkio įmonėms.

Bendras gamtinių dujų naudojimas Lietuvoje 1994 – 2000 metais, mlrd. m3:
Metai 1994 1995 1996 1997 1998 1999 2000
Mlrd. m3 per metus 2,1093 2,4619 2,6358 2,4474 2,1742 2,2461 2,5438

AB ”Lietuvos dujos”

”Lietuvos dujos” – akcinė bendrovė, kurios veiklos sritis gamtinių dujų pirkimas (importas), perdavimas, paskirstymas ir pardavimas. Bendrovei priklauso dauguma Lietuvoje esančios gamtinių dujų tiekimo infrastruktūros. ”Lietuvos dujos”, kaip akcinė bendrovė, įregistruota 1995 metais. Bendrovė perėmė ir tęsia nuo 1961 metų Lietuvoje vykdomą gamtinių dujų verslą. Pagrindiniai bendrovės veiklos tikslai yra užtikrinti Lietuvos vartotojų aprūpinimą gamtinėmis dujomis, gamtinių dujų ūkio plėtojimą ir vystymą, saugų gamtinių dujų tiekimo sistemų eksploatavimą.
Pagrindiniai AB ”Lietuvos dujos“ rodikliai:
Gruodžio 31d.: 1997m. 1998m. 1999m. 2000m.
Pardavimai ir paslaugos, mln.Lt 675 589 559 570
Pelnas (nuostolis), mln.Lt 16,8 (20,9) (13,5) (0,114)
Gamtinių dujų pardavimas Lietuvoje, mln. m3 1464,7 1230,8 1128,9 968,9
Gamtinių dujų transportavimas Lietuvoje, mln. m3 982,7 943,4 1117,4 1575,0
Gamtinėmis dujomis dujofikuotos įmonės, vnt. 1452 1555 1853 2373
Gamtinėmis dujomis dujofikuoti butai ir namų ūkiai, vnt. 490 000 499 000 510 000 518 000
Suskystintų dujų pardavimai, t 52 700 58 600 65 000 59 950
Darbuotojų skaičius, asm. 4265 3878 3681 3365

NAFTOS ŪKIS
Nafta ir naftos produktai

Per 2000 metus šalies vartotojai sunaudojo apie 2,3 mln. tonų naftos produktų. Lietuva turi vienintelę Baltijos šalių regione naftos perdirbimo gamyklą, kurios metinis pajėgumas -7 mln. tonų, bei žalios naftos importo ir eksporto per Baltijos jūrą pajėgumas yra atitinkamai 6,1 ir 8 mln. tonų. Naftos perdirbimo gamykla patenkina beveik 90 proc. šalies naftos produktų poreikio. Likusioji dalis yra importuojama. Vietiniai naftos ištekliai – menki. Patvirtintos išgaunamos šalyje naftos atsargos 2001 m. pradžioje sudarė 4,2 mln. tonų. 2000 rn. išgauta 0,32 mln. tonų naftos. Nacionalinėje energetikos strategijoje numatyta išlaikyti 0,3-0,5 mln.t naftos metinį gavybos lygi.

Naftos sektorius veikia rinkos sąlygomis. Šalyje nėra naftos bei naftos produktų importo, eksporto, tranzito, prekybos apribojimų arba kvotų.

2001 metais baigtas rekonstruoti naftos produktų pakrovimo – iškrovimo terminalas, priklausantis AB “Klaipėdos nafta”. Tai universalus importo – eksporto terminalas, kurio krovos pajėgumas sudaro daugiau nei 7 mln. tonų įvairių naftos produktų.
Naftos ir naftos produktų sektorius artimiausiu metu ir perspektyvoje išliks priklausomas nuo naftos ir iš dalies nuo naftos produktų importo. Prognozuojama, kad:
· pirminių energijos išteklių balanse naftos produktų dalis, tenkanti kitų energijos rūšių gamybai, mažės ir nagrinėjamo laikotarpio pabaigoje sudarys apie 20 – 25%;
· naftos produktai išliks pagrindinis rezervinis kuras šiluminėse elektrinėse ir stambiose centralizuoto šilumos tiekimo sistemose;
· lengvųjų naftos produktų vartojimas didžiąja dalimi didės transporto sektoriuje ir 2020 m. jų bus suvartojama apie 2,0 mln. t per metus.

Lengvųjų naftos produktų poreikius tenkinti padės transportavimo, perdirbimo, saugojimo ir paskirstymo infrastruktūra.

Vietiniai naftos ištekliai nėra dideli. Vietinės naftos paieškas ir žvalgybos darbus siūloma vykdyti investitorių lėšomis. Artimiausiais metais, vykdant šiuos darbus pagal konkursus ir atliekant valstybinę gavybos priežiūrą, bus siekiama išlaikyti 0,3-0,5 mln. t naftos per metus gavybos lygi.
Toliau bus įgyvendinami projektai, kurie sudarys galimybes altematyviai apsirūpinti nafta ir naftos produktais:
· bus baigti Klaipėdos naftos terminalo rekonstrukcijos ir Būtingės naftos terminalo statybos darbai:
· bus remiami projektai, numatantys galimybę apsirūpinti naftos produktais geležinkeliu per Lenkijos teritoriją.

Patikimas ir saugus naftos produktų atsargų sandėliavimas yra viena iš labai svarbių naftos ūkio veiklos sričių. Šiuo metu Lietuvoje turimų ir statomų talpų visiškai pakanka stabiliam bei patikimam šviesiųjų naftos produktų ir mazuto rinkos funkcionavimui laiduoti bei valstybės rezervui saugoti.

Priklausomumui nuo vienos kuro rūšies mažinti ir kuro pasirinkimo įvairovei didinti numatoma smulkius vartotojus skatinti naudoti vidutinius distiliatus ir šiam kurui netaikyti akcizo mokesčio.

Laipsniškai bus griežtinami naftos produktų kokybės reikalavimai, mažinamas leistinas sieros kiekis šalyje naudojamame mazute. Nuo 2005 m. bus nutraukta naftos produktų, netenkinančių Europos Sąjungos normų, gamyba ir naudojimas.
Ekologiškai švaresnio kuro rūšių – mažai sieros turinčio mazuto pramonėje ir energetikoje, naftos produktų namų ūkyje ir aptamavimo sektoriuje – naudojimas bus skatinimas įvedant bei tobulinant mokesčius už gamtos išteklius ir aplinkos taršą.

Kad šalies ūkis būtų patikimai aprūpintas naftos produktais, bus sudaromos naftos produktų 90 parų atsargos. Etapais bus pakeista atsargų sudarymo ir naudojimo tvarka. Tam bus parengti reikalingi teisės aktai. Sudarant atsargas, turės prisidėti naftos produktus gaminančios, importuojančios bei didmenine naftos produktų prekyba besiverčiančios įmonės. Naftos produktų valstybės atsargoms sudaryti numatoma: įvesti atsargų sudarymo mokestį arba sudaryti galimybę kaupti atsargas įmonėse. Šalies gynybos funkcijoms vykdyti bus sudaromos valstybės finansuojamos atsargos.

Valstybė nustatys naftos produktų rinkos reguliavmo priemones ekstremalių situacijų atvejais. Naftos sektoriuje toliau bus plėtojama konkurencinė ir laisva rinka.
AB ”Mažeikiq nafta”

AB ”Mažeikių nafta” buvo įsteigta 1998 m. gruodžio 1 d. Į Lietuvos naftos bendrovę įeina nuo 1980 m. dirbanti Mažeikių naftos perdirbimo įmonė, nuo 1999 m. pradėjęs veikti Būtingės terminalas bei nuo 1970 m. naftą ir jos produktus pumpuojantis Biržų naftotiekis. Ilgametė šių įmonių praktika, reikšminga bendradarbiavimo patirtis ir strategiškai svarbūs laimėjimai toli už šalies ribų garsina Lietuvos naftininkus kaip patikimus, dalykiškus ir atsakingus partnerius, dirbančius pažangiausiais ir moderniausiais metodais .

Trumpa istorija būtų tokia:

l972 m. pradėta statyti Mažeikių naftos perdirbimo įmonė.

1995 m. valstybinė įmonė ”Nafta” reorganizuojama į akcinę bendrovę ”Mažeikių nafta”, kurios 90 proc. akcijų priklauso valstybei.

1998 m. gruodžio 1 d. įsteigtas naftos ūkio koncernas, į kurį įeina ”Mažeikių nafta”, Būtingės terminalas ir Biržų naftotiekis.

1999 rn. liepos 22 d. Būtingės terminale pripildytas pirmasis tanklaivis.

1999 m. spalio 29 d. 33 proc. ”Mažeikių naftos” akcijų įsigyja JAV bendrovė ”Williams International “. Šiai bendrovei perduodamas įmonės valdymas.

AB ”Mažeikių nafta“ veikla yra:
· naftos ir naftos produktų transportavimas vamzdynais; o naftos krova į tanklaivius;
· naftos perdirbimas ir perdirbimo paslauga (procesingas);
· siekiant geriau išnaudoti gamybinius pajėgumus, perdirbama ir kita žaliava – dujų kondensatas, mazutas ir vidutiniai distiliatai;
· didmeninė prekyba naftos produktais.

Mažeikių naftos perdirbimo įmonė pradėjo dirbti 1980 metais. Šiandien ”Mažeikių nafta” – vienintelė naftos perdirbimo įmonė Baltijos valstybėse, dirbanti kaip ”Typical Complex Refinery” (kompleksinio perdirbimo imonė).

Projektinis Mažeikių naftos perdirbimo įmonės pajėgumas – 15 mln. t naftos per metus. Siekiant geriau išnaudoti gamybinius pajėgumus, perdirbama ir kita žaliava -dujų kondensatas, mazutas ir vidutiniai distiliatai.

Pagrindinių imonės įrenginių pajėgumas:
· atmosferinė reaktifikacija -15 mln. t per metus;
· katalizinis riformingas – 2 mln. t per metus;
· žibalo hidrovalymas – 1,2 tūkst. t per metus;
· dyzelino hidrovalymas – 4 mln. t per metus;
· vakuuminė mazuto reaktifikacija – 5,3 mln. t per metus;
· vakuuminio distiliato hidrovalymas – 2,4 mln. t per metus;
· katalizinis krekingas – 2 mln. t per metus;
· absorbcija ir dujų frakcionavimas – 450 tūkst. t per metus;
· MTBE gamyba – 80 tūkst. t per metus (gamybos įrenginių galingumai nurodyti pagal produktų gamybą);
· bitumo gamyba – 350 tūkst. t per metus (gamybos įrenginių galingumai nurodyti pagal produktų gamybą);
· sieros gamybos įrenginiai – 70 tūkst.. t per metus;
· vizbrekingas -1 ,6 mln. per metus;
· vandenilio įrenginys – 20 tūkst.. t per metus;

Artimiausiuose modernizacijos planuose – naujas alkilinimo įrenginys, skirtas suskystintų dujų perdirbimui į benziną; naujas izomerizacijos įrenginys, padėsiantis gaminti didesnio oktaninio skaičiaus benziną; rezervuarų parko plėtimas ir kt. projektai.
ŠILUMOS SEKTORIUS

Šilumos tiekimo sektoriuje yra nemažų ekonominių ir techninių problemų. Jos gali būti efektyviai sprendžiamos tik kartu su bendra viso energetikos sektoriaus strategija. Sprendžiant Lietuvos vartotojų aprūpinimo šiluma problemą, pagrindinės strateginės nuostatos techninės politikos srityje būtų šios:
· centralizuotose šilumos tiekimo sistemose, kuriose naudojamos gamtinės dujos, turi būti laipsniškai įrengiamos termofikacinės elektrinės, galinčios gaminti elektros energiją, kurios kaina būtų konkurencinga Ignalinos AE gaminamos elektros kainai;
· ten, kur susidaro dideli kiekiai degiųjų atliekų, jos, ekonomiškai pagrindus, pirmiausia turi būti naudojamos šilumai gaminti, nes tai mažintų kuro importą ir padėtų išspręsti atliekų saugojimo problemą. Galimybės jas naudoti kombinuotai šilumos ir elektros gamybai turi būti atskirai įvertintos kiekvienu konkrečiu atveju;
· visose šilumos tiekimo sektoriaus grandyse būtina įrengti apskaitos prietaisus tiksliam šilumos gamybos, perdavimo ir skirstymo nuostolių bei galutiniam vartotojui patiektos šilumos kiekiui nustatyti; tai turėtų pakeisti šilumos vartotojų elgseną;
· nuosekliai modernizuoti šilumos tiekimo sistemas, sudaryti vartotojams galimybę reguliuoti šilumos kiekį savo nuožiūra;
· skatinti esamų centralizuoto šilumos tiekimo sistemų modernizavimą ir ekonomiškai pagrįsti šildymo būdo bei naudojamo kuro parinkimą.

Valdymo ir kainodaros politikos srityje pagrindinės nuostatos yra šios:
· nepaisant šilumos tiekimo sistemų nuosavybės formų, pagrindinis veiklos efektyvumo rodiklis ir pelno šaltinis turi būti ne energijos gamybos didinimas, o nuostolių mažinimas ir suteiktų paslaugų kokybė;
· skatinti energetinių paslaugų kompanijų kūrimąsi;
· sudaryti sąlygas, kad patys vartotojai būtų suinteresuoti tobulinti šilumos ūkį ir galėtų daryti įtaką jo techninei bei ekonominei politikai;
· šilumos kainų politika ir kainodaros sistema turi skatinti šilumos ūkio modernizavimo procesą;
· pirmiausia nustatyti termofikacinių elektrinių gaminamos energijos kainodaros principus ir elektros energijos supirkimo iš jų tvarką.

Smulkūs vartotojai, esantys atokiau nuo dujotiekių ir šilumos tiekimo sistemų, jei jų prisijungimas prie šių sistemų ekonomiškai nepagrindžiamas, atsižvelgiant į vietos sąlygas, naudos:
· naftos produktus;
· malkas, medienos atliekas ir durpes;
· akmens anglis;
· elektros energiją.

Šių energijos šaltinių santykinė dalis priklausys nuo jų rinkos kainų, vartotojų perkamosios galios, šildymo įtaisų kainų ir kt. Valstybė skatina tiek kuro tiekėjų, tiek ir šildymo priemonių gamintojų bei tiekėjų konkurenciją.

IŠVADOS
ENERGIJOS VARTOJIMO EFEKTYVUMO DIDINlMAS Kadangi vietinių energijos išteklių nepakanka, Nacionalinės energetikos strategijos esminiu elementu tampa efektyvus energijos išteklių vartojimas ir taupymas. Įgyvendinant ir periodiškai tikslinant Nacionalinę energijos vartojimo efektyvumo didinimo programą, pagrindinės veiklos kryptys bus:
· tobulinti teisės ir norminius aktus;
· diegti pažangias technologijas ir energijos taupymo priemones;
· įdiegti energijos išteklius ir energijos taupymą skatinančią kainodarą;
· sudaryti palankias sątygas energijos taupymo investicijoms;
· stiprinti mokslinę, informacinę ir švietėjišką veiklą.

Energijos išteklių taupymo tikslams įgyvendinti artimiausiu metu būtina parengti energijos taupymo įstatymą. Įsteigto Energijos taupymo fondo lėšos, vietinės ir užsienio investicijos bei užsienio dovanotos lėšos turėtų būti efektyviai naudojamos energijos taupymo ir efektyvaus vartojimo programoms finansuoti, vietinių, atsinaujinančių ir atliekinių išteklių naudojimo priemonėms diegti ir plėtoti. Tam būtina:
· nuolat kaupti Energijos taupymo fondo lėšas, užtikrinti tikslinį šio fondo naudojimą;
· labiau išnaudoti papildomas galimybes, atsirandančias dėl mokesčių lengvatų šios srities investicijoms;
· skatinti taupymo priemonių vietinę gamybą;
· kiekvienam ūkio sektoriui parengti specifines veiksmų programas ir konkrečias finansavimo schemas.

REFORMOS ENERGETIKOS ŪKYJE Lietuvos elektros energijos sektorius yra toliau restruktūrizuojamas. AB ”Lietuvos energija” reorganizuojama, atskiriant elektros gamybos, perdavimo bei paskirstymo ir ne pagrindinės veiklos sritis. Tai įgalins atskirti sąskaitas įvairiose veiklos grandyse ir sudaryti sąlygas toliau liberalizuoti ši sektorių. Reorganizaciją tikimasi užbaigti šiais metais. Tada bus privatizuojami paskirstomieji tinklai bei elektrinės.

Lietuvos elektros rinka taip pat bus palaipsniui atverta tarptautiniu mastu. Pirmiausia yra numatyta integracija į bendrąją Baltijos rinką, kuri šiuo metu yra kuriama, tada bus integruojamasi į Vakarų Europos ir Skandinavijos šalių rinkas.

Atliekami tolesni antrojo bloko saugos gerinimo darbai: sėkmingai įgyvendinama saugos gerinimo programa, planuojama įrengti antrinę nepriklausomą stabdymo sistemą, vyksta licencijavimo darbai. Norint sėkmingai užbaigti šiuos darbus ir toliau gerinti antrojo bloko saugą, reikia ir vidaus finansų, ir tarptautinės paramos. Atnaujintoje Nacionalinės energetikos strategijoje, kuri bus ruošiama 2004 m., kai bus žinoma detalesnė informacija apie antrojo bloko darbą, bus numatytos antrojo bloko uždarymo sąlygos ir galutinė tiksli data. Ekonominis energetikos sistemos pertvarkymas – Ignalinos AE pirmojo bloko uždarymas, ir ypatingai antrojo bloko uždarymas turės neigiamą poveiki mūsų ūkiui, ir suprantama, kad be užsienio pagalbos, t.y .vien iš nuosavų lėšų, prieš laiką pirmojo bloko uždaryti yra neįmanoma. ES, tarptautiniai fondai, tarptautinės finansų institucijos, dvišaliai donorai ir komerciniai investuotojai jau paskelbė apie galimą finansavimą teikiant kreditus, subsidijas, lengvatines paskolas.

Bendros dujų, elektros energijos rinkos sukūrimas, integracija į Vakarų Europos energetikos sistemas ir konkurencijos skatinimas leis padidinti energijos generavimo ir perdavimo efektyvumą – taip bus tuo mažinama jos savikaina, užtikrintas patikimas energetikos sistemos funkcionavimas, alternatyvus energijos tiekimas.

Infrastruktūros plėtra ir perspektyviniai planai susiję su gamtinių dujų perdavimo sistemų magistralinių dujotiekių našumu, kuris yra toks, kad galės tenkinti ir esamų, ir būsimų vartotojų poreikius. Toliau plėtojant dujų sistemą, prie jos bus prisijungiami nauji vartotojai, didinamas tiekimo patikimumas ir sprendžiamos problemos, susijusios su Ignalinos AE uždarymu. Po Ignalinos AE uždarymo planuojama atominį kurą pakeisti dujomis. Tuo tikslu planuojama modernizuoti esančias sistemas ir pastatyti naujus dujų vamzdynus. Kadangi Lietuvos dujų tinklai nėra sujungti su Vakarų Europos dujų tinklais, todėl nėra jokios kitos realios gamtinių dujų tiekimo alternatyvos. Siekiant užtikrinti gamtinių dujų tiekimo saugumą, tiriama galimybė sujungti Lietuvos ir Lenkijos dujų tinklus. Taip pat tiriama galimybė sumontuoti požeminę dujų saugyklą (šiuo metu Lietuvoje saugyklos nėra). Be to, Lietuva yra suinteresuota statyti naują dujotiekį transportuoti gamtinėms dujoms iš Rusijos į Vakarų Europą. Naujas vamzdynas galėtų kirsti Lietuvą, tai būtų, mūsų nuomone, vienas iš ekonomiškiausių variantų. Taip pat yra pradėti techniniai – ekonominiai – inžineriniai parengiamieji darbai siekiant padidinti pralaidumą į Kaliningrado sritį.

Siekiant užtikrinti elektros energijos gamybos sistemos darbo patikimumą bei tiekimo saugumą uždarant Ignalinos AE, yra planuojama tiesti elektros tiltą, sujungsianti Europos bei Lietuvos elektros energijos sistemas. Tai leistų sistemai iš dalies integruotis į Vakarus -sukurtų abipusių elektros srautų galimybę .

Laikantis Europos Sąjungos nuostatų ir norint sumažinti kuro importą, maksimaliai panaudoti turimus išteklius ir kurti naujas darbo vietas, Lietuvoje bus stengiamasi toliau didinti vietinių energijos išteklių naudojimą:
· ekonominėmis, teisinėmis bei organizacinėmis priemonėmis, skatinančiomis naudoti medieną, buitines bei žemės ūkio atliekas ir kitų rūšių vietini kurą;
· plečiant kitų energijos išteklių (hidroenergijos, atliekinės energijos, biodujų, buitinių atliekų, vėjo, saulės, geoterminės energijos) naudojimą, remiantis parodomuosiuose valstybės remiamuose bei užsienio investuotojų finansuojamuose objektuose sukaupta ir apibendrinta patirtimi;
· siekiant, kad energija, gaminama iš atsinaujinančių energijos išteklių,
· 2020 m. sudarytų dalį atitinkančių Europos Sąjungos direktyvas .

Iš praeities paveldėtas Lietuvos energetikos techninis lygis, efektyvumas ir ypač valdymo principai neatitinka nūdienos reikalavimų. Todėl naujos politikos bei strategijos parengimas ir įgyvendinimas yra gyvybiškai svarbūs norint padėti sparčiau atsigauti Lietuvos ekonomikai.

Laikantis Europos Sąjungos nuostatū ir norint sumažinti kuro importą, reikia maksimaliai panaudoti turimus išteklius ir kurti naujas darbo vietas.

Lietuvoje būtina stengtis toliau didinti vietinių energijos išteklių naudojimą, tai sumažintų priklausomybę nuo išorinių poveikių energetikos ūkiui.

Reikalinga plėsti kitų energijos išteklių (hidroenergijos, atliekinės energijos, biodujų, buitinių atliekų, vėjo, saulės, geoterminės energijos) naudojimą.
Būtina siekti, kad energija, būtų gaminama iš atsinaujinančių energijos išteklių.

INFORMACIJOS ŠALTINIAI
1. Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas 1995 m. kovo 28 d. Nr.I-828, Vilnius
2. Lietuvos Respublikos branduolinės energetikos įstatymas 1996 m. lapkričio 14 d. Nr. I-1613, Vilnius
3. Lietuvos Respublikos elektros energijos įstatymas 2000 m. liepos 20 d. Nr. VIII-1881, Vilnius
4. Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymas 2000 m. spalio 10 d. Nr. VIII-1973, Vilnius
5. AB ”Lietuvos energija” – www.lpc.lt
6. AB ”Lietuvos dujos” – http://www.dujos.lt/lt.41.html
7 .AB ”Mažeikių nafta“ – www.nafta.lt.
8.Ekonominės informacijos centras ”Nacionalinė energetikos strategija” (patvirtinta- Lietuvos Respublikos Seimo 1999 m. spalio 5 d. nutarimu Nr. VIII-1348) http://www.ekic.lt/decom/defaultlt.htm
9. Europos Komisijos Delegacijos informacinis centras – http://www.eudel.lt.
10.Europos komitetas prie LRV – http://www.euro.lt.
11.Ignalinos Atominė Elektrinė – http://www.iae.lt/infocenter_lt.asp?lang=3⊂=1
12. Lietuvos finansų ministerija – http://www.finmin.lt./liet/peppro.htm#tl06
13. Lietuvos Respublikos Seimas – http://www.lrs.lt.
14. Lietuvos Respublikos Vyriausybė – http://www.lrv.lt.
15. Williams – www.williams.com

Leave a Comment