Dendrometrijos špera

1.Paprastosios ir sudėtinės stiebo tūrio formulės Sudėtinė Huberio f Vst=l(g1l/2+g2l/2+g3l/2+.+gnl/2)+Vvirš Sudėtinė Smalijano f Vst=l((g0+gn)/2+(g1+g2+g3+.+gn-1))+Vvirš Sudėtinė Hosfeldo f Vst=l/4(g1+g2+g3+.gn+3(p1+p2+p3+.+pn))+ Vvirš Sudėtinė Rikės- Simpsono f Vst=l/6(g0+gn+2(g1+g2+g3+..+gn-1)+4(g1l/2+g2l/2+g3l/2+.+gnl/2))+Vvirš Formulių tikslumas stiebo tūrio nustatymio tikslumas priklauso nuo matuojamų skersmenų skaičiaus bei jų matavimo tikslumo iš paprastųjų formolių tiksliausia yra Huberio paklaida iki 20% o didžiausios paklaidos pagal paprastąją Smalijano f paklaida net iki 100% Sudėtinių tūrio formulių tikslumas yra labai panašus tūrio paklaidos ne didesnės kaip ±2%
2.MEDŽIŲ STIEBO NULAIBĖJIMAS,FORMOS KOEFICIANTAI. Norint nustatyti stiebo santykinį nulaibėjimą,stiebo skersmuo 0,1h immamas pagrindu(100%),o visi kiti matuojamieji skersmenys iki 0,9h išreiškiami 0,1hskersmens procentais: N%=(d0.1h*100)/d0.1*h .Čia gaunama procentų eilė,kuri gana tiksliai nusako stiebo santykinį nulaibėjimą,formą ir tūrį.Norint stiebo santykinio nulaibėjimo vidutines reikšmes rasti 1% tikslumu,reikia kiekvienam storumo laipsniui išmatuoti 8-10stiebų,o kiekvienos medžių rūšies formai bei nulaibėjimui nustatyti-apie150 stiebų.Šis santykinis nulaibėjimas įvairių medžių rūšių yra gana vienodas.Formos koeficiantų keitimasis priklauso nuo medžių rūšių biologinių,ekologinių savybių,amžiaus ir daugelio išorinių bei vidinių veiksnių,kurie veikia besiformuojantį stiebą.Geriausiai stiebo formą iš A.Šifelio pateiktų formos koeficiantų nusako q2 .Formos koeficianto q22 keitimasi lemia aukštis ir skersmuo 1,3m h,kuriems didėjant,formos koeficiantas mažėja.Pagal kitų mokslininkų tyrinėjimus ištirta,kadįvairių medžių rūšių formos koeficiantas q2 kinta gana plačiai nuo 0,45 iki 0,87,vidutinė jo reikšmė 0,68+-0,003.
3.MIŠKO ELEMENTO VID MEDIS JO VIETA MEDYNE RANGAI IR REDUKCINIAI SKAITMENYS miško el

lementas išreiškia kiekvieno medyno atatinkamą medžių skaičiaus procentą nuo vid tūrio skersmens aukščio procentas miško elemento medžių padėtis apibūdinama nuo bendro skaičiaus procentą miško elemento taksacinio rodiklio santykį su vidutinio medžio rodikliu
4.Miško elemento aukščio ir skersmens matavimas. Vidutinis skersmuo matuojamas iki 3% tikslumu.Jis gali buti randamas vidutinį skersplotį,pagal vidutinio medžio vietą medyną,pagal skersmenis redukcinį skaitmenį.Vidutinis aukštis nustatomas pagal koreliacinį ryšį tarp skersmens ir aukščio.Šifelis skaičiavo pagal aukščio kreivę.Dar galima skaičiuoti pagal aritmetinį vidurkį.
5. Medyno tūrio prieaugio nustatymas kartotinio matavimo metodu.Nuolatiniuose tyrimo bareliuose nustatomas medžių susidariusių medyną prieš n-metų einamasis tūrio prieaugis,aysižvelgiant į išnykusią medyno dalį.Kartotinai kas 1 3 5 metai tiksliai apskaičiuojant medžius(skersmenis)1,3m aukštyje, galima suzinoti skespločių sumas.Tuomet einamasis prieaugis: Zmb=GaHFa-Ga-n*Hfa-n+ Msunykusiu /n
Daugelis sako kad tai tiksliausias metodas(+-5-6%).Paklaida turi būti apie10%.
7.Stiebo tūrio matavimas paprasruoju stereometriniu Paaprastoji vidurinio skersmens Huberio f Vst=gl/2*L+Vvirš Vvirš=gL*lvirš/3 Paprastoji vidutinio skersmens Smalijano f Vst=((g0+gL)/2)*L+Vvirš Paprastoji Hosfeldo f Vst=(3gL/3+gL)*L/4+Vvirš Paprastoji Rikės f Vst=(g0+4gL/2+gL)*L/6+Vvirš Norint tiksliau nustatyti medžio sdtiebo tūrį stiebas padalijamas 1,0 ar 2,0m ilgio atkarpas ir randama atkarpų o vėliau viso stiebo tūrį.Paprastujų tiksliausia paklaida 11%,o didziausia 15-20%.Smalijano gali buti iki 70%,kartais iki 100%.
9.MIŠKO ELEMENTO SĄVOKA REIKŠMĖ MIŠKO TAKSACIJOJE miško elementas yra viena tos pačios medžių rūšies karta vienodai susidariusi vienodomis augavietės sąlygomis ir vienodai išsivysčiusi Iš čia išplaukia kad miško elementas yr
ra pitrminė nedaloma medyno dalis susidedanti iš vienos rūšies vienaamžių ir vienodo aikščio medžių o miško elemento reikšmė taksacijoje ta kad miško elementą išskyrus iš medyno būtų lengviau apibūdinti ir yvertinti
10.MEDYNO SKALSUMAS GLAUDUMAS TANKUMAS IR JŲ NUSTATYMAS Skalsumas medžių skaičius ploto vienete lajų susivėrimo laipsniu Medynų skalsumas rodo kiek aplinkos sąlygos dirvožemio potencinis našiumas panaudojami medienai išauginti ir sukaupti Skalsumas glaudžiai susijęs su medyno tūriu tūrio einamuoju prieaugiu Normalusis medynas yra toks kuris kai ta pati medyno forma rūšinė sudėtis amžius ir augavietės sąlygos yra tobuliausias ty kai panaudojamos visos gamtinės jo jėgos ir šio medyno skalsumas lygus vienetui. Medyno glaudumas rodo kaip medyne augantieji medžiai ir jų lajos yra susivėrusios kokia jo dalis padengta lajų ir kokia dalis tenka prošvaistėms tarp lajų Medyno glaudumas gali būti nustatomas pagal į vairių medžių ir ardo lajų projekcijos santykį su medyno užimamu plotu Norint tiksliai nustatyti medyno glauduma atliekamas erdvinio medžių išsidėstymo kartografavimas ir lajų projekcijų nuotrauka Medynų tankumas išreiškia medžių skaičių ploto vienete tai yra vienas svarbiausių taksacinių rodiklių sprendžiant miško atkūrimo ir našių medynų formavimo klausimus Medynų tamnkumą gerai apibūdina erdvinis medžių išsidėstymas Vidutiniam atstumui tarp medžių medyne kartu ir tankumui nustatyti gali būti naudojami geometriniai ir statistiniai metodai Nustačius vi
id atstumą tarp medžių (l) medyno tankumas gali būti aps: N/ha=1,0000*F/l2
11,MEDYNŲ TŪRIO PRIEAUGIO KLASIFIKACIJA IR JO RŪŠYS Medyno tūrio prieaugis- medyno našumą apibūdinantis rodiklis Medyno tūrio pasikeitimas pagal esmę skirstomas į tūrio prieaugį ir tūrio pokytį itin paplitęs vidutinis tūrio pokytis faktišką medyno tūrio pasikeitimą rodo einamasis tūrio pokytis šis pokytis neretai interpretuojamas kaip grynasis einamasis prieaugis ir procentais nustatomas P∆M=((MA-MA-n)/MA)*100/n o medyno vidutinis tūrio prieaugis aps ZvidM=MbendrA*A MbendrA- bendras medyno tūris Dar nadojamas plačiai einamasis tūrio prieaugis kuris pagal iškertamosios medyno tūrio dalies panaudojimą skirstomas į esamų medžių tūrio einamąjį prieaugį ir į medžių sudariusių medyną prieš n metų tūrio einamąjį prieaugį Esamų medžių tūrio einamasis prieaugis yra pagrindinė ir objektyviausia prieaugio rūšis kuriam nustatyti pakanka vienkartinių ir palyginus nedidelės apimties matavimų
12.TAKSACINIAI DARBAI ATRĖŽIANT BIRŽES atlikus parengamuosius darbus atrėžiamos biržės jos atrėžiamos prieš 1-2metus iki kirtimo biržė yra atribojama iškertant iš visų pusių spindžius spindžiuose įsmeigiamos gairelės aptašomi artimesni spindžiui medžiai atribotų biržių atliekama busolinė nuotrauka vėliau jos plotas nustatomas mechaniniu būdu biržės kampuose statomi stulpai įkasant į žemę stulpų išpjovose užrašoma kvartalo numeris kirtimo būdas biržės kirtimo metai ir eksploatacinis plotas ha Numatant biržės kirtimo metu palikti medžius pažymimi 1,3m aukštyje apribojus biržę atliekami taksaciniai darbai Taksacinio metodo pasirinkimas priklauso nu
uo apskaitos būdo biržės ploto ir medyno būklės Atliekant apskaitą pagal kirtimų plota naudojami atrankiniai instrumentiniai metodai Atrankos schema parenkama pagal atribotoje biržėje išskirtus taksacinius sklypus jų santykinį skalsumą vidutinį skersmenį ir sklypų plotą Taksaciniai darbai prasideda nuo vizualinės taksacijos svarbu suskirstyti padaringumą jei medis žemesnis 20 m tai diferincijuojama padarinė mediena ir turi užimti 1/3 viso aukščio atmatuojama pagal storumo laipsnius
13.STAČIOJO MEDŽIO TAKSACINIŲ RODIKLIŲ TAKSACINIAI RYŠIAI IR JŲ REIKŠMĖ. Stačio medžio taksacija susijusi su tiesiogiai matuojamu vieninteliu stiebo skersmeniu 1,3m aukštyje nuo šaknies kaklelio. Stiebo aukštis matuojamas netiesiogiai aukštimačiu +-3-7% paklaida.Pagal šiuos skersmens 1,3m aukštyje ir aukščio matavimus koreliaciniu būdu nustatoma stiebo forma bei liemeningumas, poto-ir stiebo tūris.Stačio medžio taksacijai svarbiausia yra medžių stiebų forma,liemeningumas bei nulaibėjimas,jų koreliacija su stiebo skersmeniu 1,3m aukštyje ir aukščiu.Remiantis šiais ryšiais yra sudarytos stačio miško tūrio lentelės-pagrindinis stačio medžio tūrio ivertinimo normatyvas.
14.NUPJAUTO MEDŽIO VIENETINIAI MATAVIMO METODAI čia matuojamas kiekvieno rąsto ilgis ir storis šiuo vienetiniu matavimo metodu nustatoma ilgesnių kaip 2 metrų rąstų karčių ar stiebų tūris o ąž ous klev liep medienos nepriklausomai nuo ilgio Skersmuo matuojamas žerglėmis taksacine matuokle matuojamąja lazda sulankstomu stalių metru Ilggį nesunku išmatuoti 1m ilgio matavimo lazda rulete arba matavimo juosta Matavimams būdingos sisteminės paklaidos ir atsitiktinės
15.MEDYNO BONITAVIMAS BONITETIONĖS KLASĖS Norint įvertinti miško augimo sąlygas ir jį panaudoti medynai bonituojami Skitingos miškui augti sąlygos ir pačių medynų produktyvumas įvertinamas pagal bonitetines klases jos gali būti santykinės (rodančios koks yra medyno aukščio santykis su amžiumi) ir absoliutinės (rodančios medyno aukštį arba tūrio vidutinį prieaugį tam tikro dažniausiai 100,50 metų amžiaus Kuo didesnis tam tikro amžiaus medyno vidutinis arba viršutinis aukštis tuo geresnės miško augimo sąlygos didesnis tūris aukštesnė bonitetinė klasė Bendra bonitetinė visų medžių rūšių skalė suskirsto medynus į 5 pagrindines (l,ll,lll, lV, V)ir 2 papildomus (la, Va) bonitetines klases Pagal bonitetinę skalę diferincijuotą pagal medžių rūšis dabar bonituojami Lietuvos miškai Tam tikro amžiaus medyno didžiausias vidutinio tūrio prieaugio rodiklis rodo augimo sąlygų gerumą ty bonitetinę klasę kuo medynas anksčiau pasiekia didžiausią tūrio vidutinį prieaugį tuo aukštesnė bonitetinė klasė ir priešingai Medyno bonitavimas pagal aukštį atsižvelgiant į amžių itin korealiuojasi su bendru memedienos tūriu tačiau neatspindi besikeičiančių medyno augimo sąlygų bei našumo todėl paplitusį statinį bonitavimą tenka papildyti dinaminiu bonitavimu Dinaminis bonitavimas tai realaus augimo sąlygų įvertinimas atsžvelgiantį nuolat besikeičiančias augimo sąlygas
16.MEDYNO TŪRIO NUSTATYMAS RELASKOPINIU METODAS šis metodas pagrįstas kampinio matavimo principu- matuojamas stovėdamas viename taške ir vizuodamas pro instrumento dioptrą apsisuka 360 lapsnių ir nustato skerspločių sumą tam naudojama Biterlicho lazdelė 100cm ilgio su dioptru d=2 cm sukdamiesi aplink išskiriame skritulį šios nlazdelės relaskopinis koeficientas K=1 ir ji skirta skerspločių sumai nustatyti vėliau atsirado veidrodinis relaskopas šis optinis instrumentas skirtas medynų skerspločių sumai stačių medžių aukščiui skersmeniui bet kuriame aukštyje nuolydžio kampams atstumui matuoti formrodžiams bei formrodiniam aukščiui rasti bet jis sunkus ir nepatogus tad Biterlicho lazdelė populiaresnė ir labiau paplitusi MODELINIŲ MEDŽIŲ METODAS Patikimai medynų tūris sortimentinė sudėtis tūrio prieaugis nustatomi pagal modelinius medžius kurie atspindi tamtikrą medžių grupę medyne Modelinių medžių skersmenį 1,3m aukštyje aukštį ir tūrį pagal miško elementus galima apibūdinti tokiais būdais 1)pagal viso miško elemento vidutinį modelinį medį (tai pats paprasčiausias metodas su ±13% paklaida Me=Vm*ΣG/gm Me-medyno tūris tyrimo barelyje Vm- modlinio medžio tūris ΣG- medyno skerspločių suma tyrimo barelyje gm- modelinio medžio skersplotis 1,3m aukštyje) 2)pagal modelinį medį įvairių storumo laipsnių bei jų grupių (parenkami keli 5-7 modeliniai medžiai ir paklaida tūrio ±5-6% ir medyno tūris tyrimo barelyje pagal rastus modelinio medžio aps Me=V1*ΣG1/g1+.+Vn*ΣGn/gn) 3)pagal modelinius medžius parenkamus laipsniškai proporcingu būdu (modeliniai medžiai parenkami pagal storumo laipsnius ir grafiniu būdu pagal nustatytus aukščius Me=V1*ΣG1/g1+.+ΣV3*ΣG3/g3+.+Vn*ΣGn/gn) 4)grafišku būdu (nupjautų mod medž tūrius trūkstamiems storumo laipsniams randame analitiniu arba grafiniu būdu išbrėžiant tūrio kreivę arba tiesę Pagal gautą tūrio kreivę randamas mod medž tūris kiekvienam storumo laipsniui Me=V1*n1+.Vn*nn)
17,MEDYNŲ TŪRIO PRIEAUGIO IR TAKSACINIŲ RODIKLIŲ KOREALECINIAI RYŠIAI Absoliuti dauguma galimų medyno prieaugio ryšių su kitais taksaciniais rodikliais yra stochastinio pobūdžio Korealiaciniai ryšiai padeda geriau pažinti šio biologinio proceso ypatumus daugumą medynų tūrio einamąjį prieaugį lemiančių veiksnių geriausiai atspindi radialinis prieaugis ir tai pirmasis porinis- tūrio einamojo prieaugio procento su radialiniu pieaugiu korealiacinis ryšysSekantis ryšys aibiniai ryšiai Nustatyti ryšiai gali būti pateikti korealiacinėmis lygtimis grafikais ir lentelėmis Medienos prieaugio koreliacijos lygtys vertinamos kaip matematiniai prieaugio modeliai
18.Medynų tūrių nustatymas atrėžiant biržes.Materialinio biržių įvertinimo pabaigoje skaičiuojamas biržės vid stiebo tūris.Bendrą likvidinį tūrį dalijant iš stiebų skaičiaus.Nenukirsto miško tūrio palyginamas pagaminto medienos tūriui.Malkinė ir plokščių mediena prilyginama malkinei,olikusi padarinei.
19.AUKŠTIMAČIAI IR JŲ RŪŠYS. Aukštimačiai skirstomi į 2 grupes: 1)pagrįsti geometriniu principu2)pagrįsti trigonometriniu principu.1-os grupės aukšt priklausomai nuo atsumo nuo medžio matavimo galima suskirstyti į 2pogrupius:1)baziniai2)nebaziniai. Vienas iš bazinių aukšt. Faustmano veidrodinis aukštimatis.Tai paprasta medinė lentelė,kurios viršutinės dalies galuose yra 2 prilenkiami dioprai.Kitas-Lazdinis aukštimatis. Tai papraščiausias aukštimatis,kurį sudaro rankos ilgio lazda,matuojant laikoma statmenai ištiestoje rankoje.Taip pat yra ir Žerglinis aukštimatis su svambalu ir be jo.Baziniams aukštimačiams priklauso ir Optinis aukštimatis,kurį sudaro optinė sistema.Beveik visais šiais instrumentais aukštis apskaičiuojamas pagal du trikampius kurie susidaro vizuojant į medį.Nebaziniams(nereikia matuoti atstumo nuo medžio) aukšt. priskiriamas Lazdinis aukšt.,hristeno aukštimatis ir Šarnyrines žerglės.Lazdinis aukšt. –tai lazda sudalyta į 10lygių dalių.
21.TYRIMŲ BARELIŲ RŪŠYS,JŲ PASKIRTIS IR REIKŠMĖ MEDYNUI. Bareliai yra skistomi į:laikinuosius ir nuolatinius.Laikinieji tyrimo bareliai yra naudojami mokymo tikslams,sudarant naujus normatyvus ir pan.Šie tyrimo bareliai po vienkartinio apmatavimo nustoja egzistavę.Nuolatiniai tyrimo bareliai įrengiami ilgailaikiams stebėjimams,periodiškai apmatuojant medžius,stebint jų natūralų išretėjimą,tiriant medyno augimo eigą,našumą,prieaugį ir kt.Barelyje matuojama ne tik medžių skersmenys bet ir aukštis,amžius,radialinis prieaugis,atliekama pomiškio,trako,augalijos dangos apskaita,dirvožemis aprašomas pagal genetinius horizontus.Iš šios informacijos yra apskaičiuojamas medyno tūris.
22,MEDYNO FORMA ARDO IŠSKYRIMO KRITERIJAI medyną sudaranti sumedėjusi ir žolinė augalija yra išsidėsčiusi ardais patį viršutinį ir neretai po juo einančius 2 3 ardus sudaro dažniausiai vyresnio amžiaus medžiai po to būtų pomiškis trakas augalijos danga Medyno išsidėstymas ardais priklauso nuo bendrijos rūšinės sudėties biologinių savybių augimo sąlygų augavietės. Ardas kuriam tenka didžiausioji dalis medyno tūrio laikomas pagrindiniu o kiti šalutiniais ardais Medynas skirstomas ardais jei jo santykinis skalsumas ne žemesnis kaip 0,3 jei pirmojo pagrindinio ardo vid h ne mažesnis kaip 15m o antrojo bei visų kitų ardų ne mažesnis kaip 4m Išskiriamų ardų vidutinis aukštis turi skirtis ne mažiau kaip 25% tūris sudaryti ne mažiau kaip 30m3/ha vid skersmuo būti ne mažesnis kaip 6cm Medžiai mažsni kaip 4 m sudaro pomiškį
24,MIŠKO PLANINĖ KARTOGRAFINĖ MEDŽIAGA medynų planas buvo sudaromas girininkijoms užrašomas sklypo nr vėliau sklypo plotas amžiaus klasė bonitetas augavietė nuo 1991-2-3 pasikeitė Lietuvoje kartografinė sistema Planšeati tapo miškų žemėlapiu su 1:10000masteliu atatinkamai tapo garafiniai žemėlapiai juose viskas kas ymanoma parodyta kuo išsamiau dabar gaminami tik kompiuteriniu būdu Kartu daromi medynų planai nurodomi sklypai nurodomos spalvos pagal medžių rūšis prie medyno lapo pateikiamas taksoraštis ši medžiaga pateikiama urėdijoms ir girininkijoms
25.APVALIOS MEDIENOS TŪRIO NUSTATYMAS GRUPINIU METODU.tai medienos rietuvė ryšulys ar paketas Grupinis matavimo metodas taikomas medienai iki 2m ilgio o popiermedžiams malkoms plokščių medienai nepriklausomai nuo jų ilgio Tūrio nustatymas Rietuvės h nustatomas kaip vid aritmetinis dydis padalinus rietuvę 1-3m ilgio sekcijas ir matuojant h abiejų rietuvių pusėse sekcijų viduryje tariamai išlyginus atskirų dalių sekcijų aukštį Sekcijų ilgio parinkimas priklauso nuo rietuvės L ir sukrovimo kokybės Aukštis matuojamas iki 10 m ilgio rietuvėms parenkamos 1m ilgio sekcijos o ilgesnėms kad sudarytų nemažiau kaip 10 sekcijų Rietuvės tūris aps sudauginus rietuvės glaudumo koeficientą aukštį ilgį ir plotį
26.STAČIO MEDŽIO SKERSMENS MATAVIMAS TYRIMO BARELIUOSE,TEIKIAMI MATAVIMAMS Skersmens matavimai Skersmuo matuojamas 1,3m aukštyje nuo šaknies kaklelio dviem statmenomis kryptimis 1cm tikslumu matuojama žerglėmis taksacine matuokle rulete denrometrai Biterlicho veidrodinis relaskopas švediškos žerglės šie matvimai 1,3m aukštyje svarbūs aukščio stiebo formos bei liemeningumo rodikliams
28.MEDYNO ELEMENTO NUSTATYMAS,AMŽIŲ KLASES,BRANDUMO GRUPES Medyną sudarantieji medžiai pagal amžių gali būti vienmečiai vienaamžiai įvairiaamžiai norint sužinoti medyno vid amžių reikia nustatyti kiekvieno miško elemento medžio amžių Miško elementai pagal amžiaus kartas išskiriami į atskirus vienetus kai spygliuočių ir kietųjų lapuočių amžius skiriasi ne mažiau kaip 30m o minkštųjų lapuočių ne mažiau kaip 20m Vid amžius nustatomas iki10-20 metų vienerių metų tikslumu nuo 20 iki 100 penkerių metų tikslumu virš 100 metų 10 metų tikslumu Amžiaus klasės l- ma amž kl-1-10 metų ll- ra amž kl- 11-20 metų lll- ia amž kl- 21-30metų ir ttMiško elemento vid. amžius nustatomas iki 10metų – 1 metų tikslumu,nuo 10 iki100 5metų tikslumu,nuo 100 10m. Projerktuojant ūkines priemones medynai yra skirstomi brandumo grupėmis: jaunuolynai (sudaro pirmų dviejų amžiaus klasių minkštieji lapuočiai ir pirmų keturių amžiaus klasių spygliuočiai bei kietėji lapuočiai ) pusamžiai (laiko tarpas tarp jaunuolynų ir bręstančių medynų ) bręstantys, brandūs (laikomi pasiekę kirtimo amžių ) ir perbrendę (vyresni medynai už brandžius) medynai Medynų vid amžiaus nustatymas o vėliau jų paskirstymas pagal amžiaus klases brandumo bei amžiaus grupes lemia miško kirtimo apimtį miško naudojimą
29,MEDYNO PRIEAUGIO RYŠYS SU AMŽIUMI einamojo prieaugio maksimumo amžius priklauso nuop medžių rūšių biologinių savybių klimato ir augavietės sąlygų ūkinio rėžimo ir medžio aplinkos Normaliai augančio medžio tūrio einamasis prieaugis būna didžiausias apie 35-50metus Medynui pasiekus gamtinės brandos amžių einamasis tūrio pokytis pradeda staigiai mažėti Medyno vidutinio ir einamojo tūrio pokyčių kreivių maksimumas kartu rodo žemutinę kirtimų ribą ty kiekybinės brandos amžių
31.Nupjauto medžio stiebo ir jo sortimentų matavimai,įrankiai ir reikalavimai.Yra 2 būdai:1)vienetinis,kai išmatuojama kiekvieno rasto ilgis ir storis.2)Grupinis metodas,kai išmatuojama medienos reikšmė,ryšulys ir paketas.Storis matuojamas slankmačiu,tikslumas 0,1 mm.plotis ir ilgis matuojamas standžia matuokle arba lanksčia metaline rulete,tikslumas 0,1mm.Matavimo kryptis turi būti statmena briaunai ar kraštui,o matavimo vietos be defektų.Storis matuojamas ne mažiau kaip trijuose vietuose,150mm nuo abiejų galų o kitos lentos viduryje.Skersmens(nukirsto) matavimas-matuojamas 1,2m atstumu nuo stiebo,statmenai sortimento išilginiai ašiai per geometrinį centrą.Rąstų skersmuo be žievės matuojamas jų viduryje.Tūrio matavimas-nustatomas pagal ilgį ir skersmenį,0,001 m tikslumu.Pločio matavimas-Apipjautos medienos plotis matuojamas trijose vietuose,du matavimai ne mažiau kaip 150mm nuo abiejų galų,o kitas viduryje.Su nelygiagrečiais kraštais plotis matuojamas jo šono viduryje.Ilgio matavimas-naujamos ruletes,rąstams-matavimo lazdos.Skersmens-žerglės,jos gali buti medines ,metalines,plastmasines.Ilgis matuojamas matuojant maziausia atstuma tarp jos isivaizduojamu staciu kampu apipjautų galų,gautas dydis mm išreiškiamas m.
32.Sklypų atrankiniai taksacijos metodai.Atrankinės taksacijos metodas pagal Biterlichą dar vadinama kampiniu metodu d/w=R/l w-dioptras,d-medzio skersmuo,R-atstumas nuo medzio,l-vizavimo lazdeles ilgis.Biterlichas sukure dar ir relaskopą.Vizuojama į medzio pagrindą,po to medzio stieba aukštyn.Skersmeniui nustatyti matuojami tik vidutiniai medziai ,nustatomas vidutinis medyno skersmuo.Skersmenys nustatomi 5% tikslumu,kartais reikia zinoti medziu skaiciu ir nustatoma pagal formule n=suma g/gm.Atrankinė taksacijos metodai tiksliai atsizvelgiant į medyno charakteristikas kurios yra suskyrstytos I 2 grupes.Pirmai grupei taikoma pagrindiniai ir ugdomieji kirtimai,antrai retinimo,kirtimo.
33.Svarbiausieji medynų taksaciniai rodikliai,tarpusavio.1.Medyno kilmė(iš kur jis atsirado).Yra skiriami 2 kilmes:savaiminiai ir dirbtiniai.2Ardiškumas.Vertikalus medyno suvienijimas pagal aukštį.Gali buti keletą kartų ardų.Lietuvoje formuojasi ne daugiau 2 ardų,nes augavietes nera labai geros.Reikia pas mus išskirti į ardus ir pagal juos nustatyti visus kitus rodiklius.Kiekvienas ardas taksuojamas atskirai.Krūmai yra vadinami traku.Šviesamegiai sudaro I arda,unksminiai gali buti ir I ir II.3Rūšinė sudetis-ji nustatoma pagal medyno tūri.4Amžius-nustatomas pagal morfologinius pozymius(lajos forma..).Tiksliausiai nustaoma pagal rievių skaičių.Rieves suskiaciuojamos Preslerio graztu.5Aukštis ir skersmuo-aukstis nustatomas pagal koreliacini ryšį.Skersmuo gali buti nustatomas vizualiai arba zerglemis.6Bonitetas-dazniausiai nustatomas pagal medyno amziu ir vidutini aukstį.Rulovas pasiulė 5 bonitetines skales.Bonitetas parodo geruma bet neparodo augavietes.7Augavietes-matuojamos pagal drėgnumą ir derlingumą.Dar naudojamas miško tipų principas pagal indikatorius.Nustatoma pagal dirvozemi,zoline danga,medziu rūšį.8Skalsumas-Pats labiausiai paplites bet maziausiai pagristas.Normalus medynas toks kuris išaugina maksimalia medienos mase.Skalsumas skaiciuojamas nenormalaus medyno su normaliu9Glaudumas-laju susiverimo,laju dangos rodiklis.Kiekvienui ardui atskirai nustatome šį rodiklį.Glaudumas niekada nebūna lygus 1.Glaudumas visada mazesnis uz skalsuma.Šį rodiklį galimą nustatyti iš akies,taip yra ir daug prietaisų.10 Tankumas- tai medziu skaicius 1ha.Kartais sakoma kad tai vid atstumas tarp medziu.Tai vienas patikimiausiu rodikliu.Misko tyrimuose retai naudojamas todel kintamumas labai didelis.Svarbiausias pas mus yra skalsumas,jei skalsumas 0,2 laikoma pavieniais medziais.
34,MEDYNO EINAMOJO TŪRIO PRIEAUGIO NUSTATYMAS PAGAL MODELINIUS MEDŽIUS Nustatant medyno tūrio einamąjį prieaugį vienkartiniais paskirtų medžių apmatavimais medyno tūrio einemąjį prieaugį sudaro matavimo laiku medyne esančių medžių prieaugis ZMe=(MA-mA-n)/n šiuo atveju nepriimama dėmesin išnykstančios dalies prieaugis Čia svarbu modelinių medžių skaičius jų parinkimas medyne prieaugio nustatymas ir medyno tūrio einamojo prieaugio apskaičiavimas šiuo metodu daroma ±10% paklaida medyne imama 10-14 modelinių medžių šis metodas reikalauja nemažai darbo sąnaudų aukštos kvalifikacijos darbuotojų todėl jo gamybinis panaudojimas ribotas
35.SKLYPINĖS MIŠKO INVENTORIZACIJOS ETAPAI ji skirstoma į paruošiamoji lauko kaneriniai darbai Svarbiausi paruošiamieji darbai svarbiausias kvartalinis projektas čia miškas skirstomas į kvartalus20-50ha iškertami spindžiai miško tvarkymas vyksta urėdijose miškotvarkos specialistai nustatomos miškų ribos reikia geodezinės nuotraukos svarbu nustatyti miško taksacijos nuostatas Kvartalai dar skirstomi į sklypus Lauko darbai tai miško taksatorių apmokymai šie darbai kainuoja 70 procentų miškotvarkos vykdoma instrumentinė taksacija ji vykdoma visuose brandžiouse medynuose toliau tyrimo darbai reikia apskaitos metodu nustatyti želdinimo kokybę Nustatomas miško atkūrimo šviesinimo projektai Tiriama sanitarinė būklė Kameriniai darbai čia sudaroma miško fondų suvestinė svarbiausia amžiaus klasių suvestinė nes pagal ją viskas kontroliuojama ir pagal tai matosi visos urėdijos vaizdas patvirtinami taksaciniai rodikliai patvirtinami visi duomenys
MEDŽIO STIEBO FORMA IR FORMOS KOEFICIENTAS Stiebų formą aptaria stiebo įvairiame aukštyje skersmenų santykis su pagrindiniu stačio medžio stiebo skersmeniu 1,3m aukštyje A.Šifelis pasiūlė matuoti stiebo skersmenį kelme ir išreikšti santykiub su skersmeniu 1,3m aukštyje ir šie santykinia dydžiai buvo pavadinti formos koeficientais nustatyta kad formos koeficientų keitimasis priklauso nuo medžių rūšių biologinių ekologinių savybių amžiaus ir daugelio išorinių ir vidinių veiksnių kurie veikia besiformuojantį stiebą geriausiai stiebo formą nusako formos koeficientas q2=d0,50:d1,3 šio koeficiento keitimąsi lemia stiebo aukštis ir skersmuo 1,3m aukštyje kuriems didėjant formos koeficientas q2 mažėja Įvairių medžių rūšių formos koeficientas q2 kinta gana plačiai nuo 0,45 iki 0,87
KOREALIACINIAI RYŠIAI TARP STIEBO SKERSMENS AUKŠČIO JŲ REIKŠMĖ STAČIO MEDŽIO TAKSACIJAI stačio medžio taksacija susijusi su tiesiogiai matuojamu vieninteliu stiebo skersmeniu 1,3m aukštyje nuo šaknies kaklelio Pagal šiuos skersmens 1,3m aukštyje ir aukščio matavimus koreliaciniu būdu nustatoma stiebo forma liemeningumas bei nulaibėjimas jų korealiacija su stiebo skersmeniu 1,3m aukštyje ir su aukščiu remiantis šiais korealiaciniais ryšiais sudarytos stačio miško tūrio lentelės- pagrindinis stačio medžio tūrio į vertinimo normatyvas
MIŠKO ELEMENTO VID SKERSMUO VID H IR JŲ NUSTATYMO METODAI vidut skersmuo nustatomas 2-3% tikslumu tam reikia apmatuoti 200-400 madžių skersmenįo vizualiai vertinant medyną ledžiama 10% paklaida 7-16 medžių swkersmenį Miško elemento vidutinis skersmuo gali būti randamas pagal vid skersplotį vid svertinį skersmenį sąlygišką skersmenį momentų būdu pagal vidutinio medžio vietą medyne Pagal Šifelio skersmens redukcinį skaitmenį dažniausiai miško elemento vcid skersmuo nmustatomas pagal vid skersplotį Vidut h miško elemento vidut h gali būti apibūdinamas aritmetiniu grafiniu ir analitiniu būdu atliekant instrumentinę medynų taksaciją kada matuojamas medžių skersmuo 1,3m aukštyje ir grupuojamas pagal storumo laipsnį vid medyno aukštis randamas kaip vid svertinis dydis Vidsvertinis aukštis randamasdauginant kiekvieno miško elemento vid h iš ardo rūšinės sudėties koeficientų ir šių sandaugų sumą dalijant iš 10 Vidut h paklaida priklauso nuo aukščio kintamumo koeficiento apmatuotų medžių skaičiaus ir gaunamų santykinių aukščio matavimo paklaidų santykinė aukščio paklaida ±14,1% ir du kartus didesnė nei atliekant vizualinę taksaciją
MEDYNO RŪŠINĖ SUDĖTIS JOS NUSTATYMAS IR FORMULĖS APRASYMAS Medžių rūšių sudarančių medyną sąrašas nurodant jų tūrio santykį vad medyno rūšine sudėtimi Pagal rūšinę sudėtį medynai skirstomi į grynuosius ir mišriuosiusSurašant rūšinės sudėties formulę pagal išskirtus ardus reikia vadovautis medžių rūšių tūrio % palyginus su bendru ardo tūriu pagal ką ir nustatomi rūšinės sudėties koeficientai Medyno ardo rūšinė sudėtis išreiškiama formule kurioje nurodomi tūrio skerspločių sumos santykio koeficientai skaitmenimis sudarančiais arde 10 vienetų išvardijamos medžių rūšys pagal priimtas santrupas nurodomas amžius Medynų rūšinė sudėtis yra l nepastovi dinamiška priklausanti didžia dalimi nuo žmogaus ūkinės veiklos
MEDYNO KILMĖ IR JO NUSTATYMAS atkurti medynai nuo savaiminės kilmės dažniausiai skiriasi vien amžiškumu jų ryškus medžių išsidėstymas eiliškumas kultūrinės kilmės medynai yra tankesni nei savaiminės kilmės kartu neretai našesni Atauginės- atžalinės kilmės medynai iš pradžių greičiau auga ir anksčiau subręsta todėl vidaus bei kelminio puvinio pažeidžiami dažniau nei sėklinės kilmės Lietuvoje didžioji dalis (080%) miškų yra savaiminės kilmės dirbtinis miškas atkuriamas dažniausiai sodinimo ar sėjimo būdu Taksuojant svarbu tiksliai apibūdinti medynų kilmę nes priklausomai nuo to numatomos ir skirtingos ūkinės priemonės kirtimai
MEDYNO TŪRIO NUSTATYMAS VIZUALIUOJU METODU vizualinis metodas pagrįstas taksatorių teorine ir praktine patirtimi tobulesnių taksacinių instrumentų normatyvų lentelių panaudojimu šio metodo tikslumas ir leidžiamų paklaidų dydį lemia objektyvios ir subjektyvios priežastys Vizualiai medynų tūris patenkinamai gali būti nustatytas ±20% paklaida Vizualiai apibūdinti medyno tūrį naudojamasi įvairiomis formulėmis ir lentelėmis M=k(H-a)*St k- pastovus koeficientas a- aukščio pataisos rodiklis St- medyno santykinis skalsumas IŠTISINIO MEDŽIO APMATAVIMO METODAS išskirtame spindžiais medyne medžių skersmuo 1,3m aukštyje matuojamas ištisai keičiant skersmens matavimo kryptį meridiano atžvilgiu Medžiai pagal skersmenį grupuojami į 1,2 ar4 cm storumo laipsnius Miško elementų medyno (ardo) tūris apskaičiuojamas pagal lenteles ir formules Me=ΣgeHfe; Mm(ardo)=Mel+Mell+.+Men Me- miško elementų tūris Σge- miško elementų skerspločių suma Hfe- miško elemento formrodis Medynų tūrio tikslumas šiuo atveju priklauso nuo medžių apmatavimo ir naudojamų normatyvų patikimumo ATRANKINIŲ SKRITULINIŲ BARELIŲ METODAS naudojami palyginus nedidelio ploto 100-500m2 skritulio formos apskaitos aikštelės jos gerokai pranašesnės už stačiakampes apskaitos aikšteles Jų mažesnis perimetras nors aikštelės plotas toks pat mažiau patenka „ribinių“ medžių dėl to padidėja tikslumas naudojant skrituliškas apskaitos barelius nereikia kirsti spindžių Aikštelės parenkamos atrankos būdu ir aikštelių skaičius grindžiamas vien medyno plotu tam yra formulė n=ašaknis iš F n- aikštelių sk a- pastovus koeficientas F- medyno plotas Bareliai išdėstomi tinklelio metodu ir šie bareliai yra pastovūs juose matavimai vyksta kas 5-10 metų MEDYNŲ TAKSACINIŲ RODIKLIŲ KORELIACINIAI RYŠIAI ir jų reikšmė miško taksacijai Medynų tūrio nustatymo metodai skiriasi tikslumu darbo sąnaudomis piniginėmis lėšomis skirtomis 1 ha medynų tūriui nustatyti Parenkant medynų taksavimo metodą reikia atsižvelgti į medyno amžių skalsuma bonitetą medyno plotą medžių išsidėstymą matomumą Pasirenkant teisingą taksavimo metodą galima išlošti ne tik laiko bet ir sutaupyti lėšų bei tiksliau apskiačiuoti medyno tūrį
MEDIENOS PRIEAUGIO ESMĖ IR reiksmė misko taksacijoje visų medžių taksacinių rodiklių prieaugis skirstomas į vidutinį (kuris rodo kaip vid per 1metus keitėsi medžio taksaciniai rodikliai) ir ienamajį (kuris rodo nagrinėjamo taksacinio rodiklio pasikeitimą per paskutinį tam tikrą laikotarpį) Intensyviai tvarkant mišką medienos prieaugio rodikliai naudojqami labai plačiai Medienos prieaugių rodiklio naudojimas glaudžiai susijęs su jo nustatymo būdu ir kokį prieaugį mae nustatome todėl parenkant medienos prieaugio nustatymo metodus atsižvelgiama į miškų ūkio intensyvumą ir į tikslą kuriam jie nustatomi Taigi realus medyno eigą atspindintis medienos prieaugis yra plačiai naudojamas miškotvarkoje
STAČIO IR NUPJAUTO MEDŽIO PRIEAUGIO NUSTATYMAS Nupjauto medžio nustatomas pagal pilnos ir supaprastintos medžio stiebo analizės (šis būdas l paplitęs nupjauto medžio stiebo prieaugio taksacijoje Zv=(Va-Va-n)/n jo procentas Pv=((Va-Va-n)/Va)*100/n šiuo atveju prieaugis sužinomas ±2-3% tikslumu) šoninio paviršiaus ploto (Zv=Sc*Zr Ss-šoninio paviršiaus plotas Zr-radialinis prieaugis) santykinio skersmens (Zv-ž=(Pv-ž*Va-ž)/100 ir jo procentas Pv=Pg+Ph+Pf) bei stiebo tūrio rodiklio koreliaciją Stačio medžio Stačio medžio prieaugis nustatomas matuojant radialinį prieaugį 1,3metro aukštyje Nustatomas su ±25-35% tikslumo paklaida Sneiderio metodas Pv=400/(d1,3-ž*n) Zv-ž=Pv-ž*Va-ž/100 Preslerio metodas kai Zh=0 tai Pv=((ga-ga-n)/(ga+ga-n))*200/n Turskio metodas Pv=(2+K)Pd K- koeficientas priklausantis nuo medžio aukščio augimo energijos Pd- skersmens 1,3m aukštyje einamojo prieaugio procentas
MEDYNŲ TŪRIO PRIEAUGIO NUSTATYMO METODAI PASTOVIŲ BARELIŲ METODU nuolatiniuose tyrimo bareliuose nustatomas medžių sudariusių medyną prieš n metų einamasis tūrio prieaugis ZMb=(Ma-MA-n+ΣMsunyk)/n tikslumą lemia medyno tūrio MA ir MA-n ir Msunyk Tai daug darbo sąnaudų reikalaujantis metodas todėl nėra rekomenduotinas gamybai šiuo metodu medyno tūrio einamąjį prieaugį galime nustatyti tik tirdami medyno augimo eigą.
MIŠKO INVENTORIZACIJOS ESMĖ IR METODAI inventorizacija- sudėtinė priemonė miškotvarkoje čia projektuojamos ūkinės priemonės ir darbai atliekami dendrometriniai ir geodezinniai darbai invetorizacija reikaling kad tuėti patikimus duomenis apie valstybinį miškų fondą norint planingai ir kryptingai tvarkyti miškų ūkį miško pramonę racionaliai ir be žalos miškams panaudoti medienos išteklius ūkyje taip gaunama plati ir išsami informacija apie miškus jų būklę Metodai kolektyvinė treniruotė medynų inventorizacija (vyksta treniruotės labiau paruošiamieji darbai lavinami jaunieji inžinieriai- technikai čia sisteminės paklaidos neturi viršyti ±5%) medynų inventorizacija antžeminiu vizualiuoju metodu (pradedamamiško elementų apžvalga pagal išskirtus ardus parašomos rūšinės sudėties formulės nustatomas skalsuas tūris medyno kilmė augavietės miško tipas aprašomas pomiškis trakas baigiant numatomos ūkinės priemonės ) medynų inventorizacija antžeminiu instrumentiniu metodu (šis medynų inventorizavimo metodas naudojamas brandiems iš dalies bręstantiems medynams ar sulaukusiems tam tikro amžiaus čia naudojamos relaskopinės apskaitos aikštelės čia galima paklaida apie ±7-10%) medynų inventorizacija dešifruojant aeronuotraukas stereovizualiuoju- analitiniu metodu (vykdoma inventorizacija iš kosmoso ji tikslaiusia) medynų inventorizacija fotostatiniu metodu (šis inventorizacijos metodas pagrįstas ištisiniu spektrazoniniu spalvotų kosminių nuotraukų atrankinių spektrazoninių spalvotų aeronuotraukų dešifravimu)
LIETUVOS MIŠKŲ NACIONALINĖ INVENTORIZACIJA Tai galime vad statistine inventorizacija daugiausia naudojama sisteminė atranka ji bendrai organizuojamapirmas barelis atsitiktinai kiti pagal sistemą ši atranka yra kelių pakopų išdėstomi bareliai kas 250 m visoje lietuvoje panaudojamas žemėlpis tie bareliai buvo panaudoti 1:50000kosminio vaizdo taip taškuojant lengva nustatyti kur miškas o kur jo nėra kitas etapas kas 64 taškas bareliai reikalingi kontroliuoti ir žinoti miško plotą įvertinti miško išteklius nustatyti medienos prieaugio balansą miško augavietės būklės kontrolei įvertinti miško ekosistemos būklę užtikrinti miško naudmenų elementų panaudojimą medžiojamos formos paplitimą stichinių nelaimių įvertinimui Inventorizacija vyksta 3 metus 1 metai landšaftiniai tyrimai 3 metai projektavimo metai Kai atlikta inventorizacija išskiriami sklypai 10000ha

Leave a Comment