Bendri reikalavimai imones pastatams, patalpoms

BENDRIEJI REIKALAVIMAI ĮMONĖS PASTATAMS, PATALPOMS
REFERATAS

Šiuo metu įstaigų pastatai rekonstruojami, statomi nauji, atsižvelgiant į reikalavimus. Klientai kelia vis didesnius reikalavimus. Įstaigų vadovai, remiantis šiomis nuostatomis, stengiasi sudaryti geras darbo sąlygas, parinkti kvalifikuotą personalą ir sukurti konkurencišką įstaigą. Šiam tikslui reikalingos ir vadybos, ir technikos, ir psichologinės, ir statybinės žinios.
Įstaigose žmonės didžiąją dienos dalį praleidžia sėdėdami. Ilgai sėdint gali prasidėti sveikatos sutrikimai. Norint to išvengti, kuriama speciali įranga: stalai, kėdės, spintos, stalčiai, gali būti kuriamos darbo vietos stovint, numatomos poilsio pertraukos ir pan. Užžsakant, projektuojant ir įsigyjant įrangą būtina, kad ji atitiktų keliamus reikalavimus: dokumentai būtų pasiekiami ranka, kad visa reikiama informacija būtų arti. Kompiuterių naudojimui turi būti įrengiamos patogios darbo vietos.
Pagal Pasaulinės Sveikatos Organizacijos reikalavimus būtina įrengti darbo vietas taip, kad jos padėtų išsaugoti sveikatą, palaikytų gerą žmonių savijautą, t.y. sudarytų socialinį komfortą. Neigiami veiksniai mažina darbingumą, sukelia nuovargį.
Kiekvienam darbuotojui privalo būti sudarytos saugios ir sveikos darbo sąlygos, neatsižvelgiant į įmonės veiklos rūšį, darbo sutarties rūšį, darbuotojų skaičių, įmonės rentabilumą, darbo vietą, darbo applinką, darbo pobūdį, darbo dienos ar darbo pamainos trukmę, darbuotojo pilietybę, rasę, tautybę, lytį, seksualinę orientaciją, amžių, socialinę kilmę, politinius ar religinius įsitikinimus. Šio Įstatymo nustatytos darbuotojų saugos ir sveikatos garantijos taikomos taip pat ir valstybės bei savivaldybių institucijų ar įs

staigų valstybės tarnautojams.
Darbuotojo teisę turėti saugias ir sveikas darbo sąlygas garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, šis Įstatymas ir kiti darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai teisės aktai. Saugias ir sveikas darbo sąlygas darbuotojams privalo sudaryti darbdaviai. Dėl saugių ir sveikų darbo sąlygų sudarymo darbuotojas turi teisę kreiptis į darbuotojų atstovą, padalinio vadovą ar kitą darbdavio įgaliotą asmenį, darbdaviui atstovaujantį asmenį, įmonės saugos ir sveikatos komitetą, Valstybinę darbo inspekciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinė darbo inspekcija) ar kitas valstybės institucijas teikdamas pasiūlymus ar reikalaudamas, kad būtų sudarytos saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos.
Kiekvieno darbuotojo darbo vieta ir darbo vietų aplinka turi atitikti Darbuotojų saugos ir sveikatos Įstatymo ir kitų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus. Darbo vietos turi būūti įrengtos taip, kad jose dirbantys darbuotojai būtų apsaugoti nuo galimų traumų, jų darbo aplinkoje nebūtų sveikatai kenksmingų ar pavojingų rizikos veiksnių. Įrengiant darbo vietas turi būti įvertintos darbuotojo fizinės galimybės.
Projektuojant ir naudojant įstaigos įrangą griežti reikalavimai keliami darbo saugai, siekiant apsaugoti darbuotojus nuo nelaimingų atsitikimų ir sveikatos sutrikimų, išlaikyti gerą psichologinį klimatą.
Darbo rezultatai priklauso nuo darbo laiko bei tempo. Be poilsio ir pertraukų įstaigose dirbantys žmonės negali dirbti, nes per didelis darbo krūvis sukelia stresinę būseną. Žmogus da
arbe sąveikauja su įranga. Darbe dėmesys turi būti skiriamas žmogiškajam veiksniui, o ne technikai. Tai daroma tam, kad:
• didinti įstaigos darbo efektyvumą;
• garantuoti darbo saugumą.
Remiantis minėtomis nuostatomis įstaigos turi planuoti savo patalpas bei jų įrangą. Įrangos išdėstymą patalpoje būtina periodiškai keisti. Organizuojant darbo vietą, įrangą, vadovaujamasi įstaigos konkretaus darbo analize ir čia laikomasi tokių taisyklių:
 patalpa turi būti tokių išmatavimų, kad darbuotojai jaustųsi laisvai;
 būtina parinkti optimalią darbo padėtį pagal darbuotojo pageidavimus (sėdint, stovint);
 būtina numatyti erdvę poilsiui.
Išdėstant įrangą vadovaujamasi:
 įranga grupuojama pagal atliekamas funkcijas;
 ji išdėstoma pagal nusistovėjusią seką;
 svarbiausi objektai – kompiuteris, faksas, spausdintuvas – turi užimti patogiausią naudoti vietą.
Statinių ir jų patalpų, kuriuose įrengiamos darbo vietos, stabilumo ir tvirtumo, darbo vietų įrengimo, patalpose ir įmonės teritorijoje esančių judėjimo kelių bei evakuacinių išėjimų ir evakuacinių kelių įrengimo, elektros instaliacijos įrengimo, darbo vietų, esančių ne statiniuose įmonės teritorijoje (įmonei priklausančiame nuosavybės teise arba įstatymų nustatyta tvarka įmonės valdomame ar naudojamame žemės, vidaus ar jūros priekrantės vandenų plote su nustatytomis ribomis), bendruosius reikalavimus ir kitus darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimus darbo vietoms nustato Darboviečių įrengimo bendrieji nuostatai. Juos tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras ir sveikatos apsaugos ministras. Konkretūs darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimai darbo vietų įrengimui įmonės statiniuose ir įmonės teritorijoje nustatomi projektuojant įmones, jų padalinius ar
r darbo vietas, įvertinant naudojamų darbo priemonių saugaus naudojimo reikalavimus, darbo, gamybos pobūdį, vadovaujantis Darboviečių įrengimo bendraisiais nuostatais ir kitais darbuotojų saugos ir sveikatos norminiais teisės aktais, iš jų – higienos normomis.
Darbo patalpos, darbo vietos ir įmonės teritorija, kur galima rizika darbuotojų saugai, privalo būti pažymėtos darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų nustatytais ženklais.
Įstaigų pastatų konstrukcijos tobulėja. Jos gali būti klasifikuojamos įvairiai:
 Pagal paskirtį skiriamos:
 laikančiosios konstrukcijos atlaiko visų rūšių apkrovas;
 atitvarinės konstrukcijos padeda išplanuoti patalpas, atitveria nuo aplinkos nepageidaujamo poveikio;
 pagal išdėstymą skiriamos:
 vertikalios;
 horizontalios.
Pastato konstrukcinė sistema priklauso nuo dydžio, aukštų skaičiaus, statybos būdo, klimato ir kitų veiksnių. Kuriant įstigą būtina įvertinti audras, žemė drebėjimus ir kitus veiksnius, kurie turi įtakos parenkant pastatų konstrukcijas.
Statinių, iš jų įmonių statinių, kuriuose įrengiamos darbo vietos, pripažinimo tinkamais naudoti ir jų naudojimo tvarką nustato aplinkos ministras.
 Statinys turi būti pastatytas taip, kad:
1) nekeltų pavojaus žmonių gyvybei, sveikatai, aplinkai;
2) jo architektūra atitiktų statinio paskirtį ir derėtų prie kraštovaizdžio;
3) būtų nepažeistos nekilnojamosios kultūros vertybės;
4) būtų patvarus ir atsparus;
5) būtų numatytos gamtos ir energijos išteklių taupymo, priešgaisrinės apsaugos, civilinės saugos ir turto apsaugos techninės priemonės;
6) būtų galima prieiti prie visų statinio dalių apžiūrai ir remontui atlikti.
 Statinys turi būti pastatytas taip, kad invalidai ir senyvi žmonės galėtų patekti į jiems skirta patalpas (nustatytas statybos techniniuose normatyviniuose dokumentuose) ir jomis naudotis.
 Statinys, kurio st
tatyba finansuojama visuomenės lėšomis, turi būti statomas taip, kad jo statybos ir naudojimo išlaidos būtų kuo mažesnės.
 Statinys turi būti taip statomas ir pastatytas, o jo sklypas taip tvarkomas, kad statybos metu ir naudojant pastatytą statinį, trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos, kurias jie turėjo iki statybos pradžios, būtų išsaugotos arba pakeistos pagal statybos techninių ir specialių reikalavimų normatyvinių dokumentų nuostatas. Šios sąlygos yra:
1) esamų statinių būklės ir naudojimo išsaugojimas;
2) galimybė patekti į valstybės ir visuomenės tvarkomus viešuosius kelius;
3) galimybė naudotis vandentiekiu, kanalizacija, elektros ir šilumos energija, dujomis bei ryšio ir kitomis inžinerinėmis priemonėmis;
4) patalpų, skirtų žmonėms gyventi, natūralus norminis apšvietimas;
5) apsauga nuo keliamo triukšmo, vibracijos, elektros trikdymų ir pavojingo spinduliavimo;
6) apsauga nuo oro, vandens ar dirvožemio teršimo;
7) hidrotechnikos ir melioracijos įrenginių išsaugojimas, kad nebūtų užtvindyta teritorija.
Darboviečių statinių stabilumas ir tvirtumas:
 Statinių, kuriuose yra darbovietės, stabilumas ir tvirtumas turi atitikti jų naudojimo paskirtį.
Evakuaciniai keliai ir išėjimai:
 Evakuaciniai keliai ir išėjimai turi būti laisvi ir pagal galimybę tiesiai vesti į lauką arba saugios zonos link.
 Kilus pavojui darbuotojams turi būti sudaryta galimybė greitai ir saugiai evakuotis iš visų darbo vietų.
 Evakuacinių išėjimų durys turi atsidaryti evakavimo kryptimi (į išorę).
 Evakuacinės išėjimo durys turi būti užsklendžiamos taip, kad įvykus avarijai jas lengvai ir nedelsdamas galėtų atidaryti bet kuris asmuo, jei to prireiktų.
 Evakuaciniai keliai ir išėjimai turi būti paženklinti pagal normatyvinius dokumentus. Ženklai turi būti patvarūs ir išdėstyti reikiamose vietose.
 Evakuacinio išėjimo durys neturi būti rakinamos.
 Keliai bei durys, vedantys į evakuacinius kelius ir išėjimus, privalo būti be kliūčių, kad bet kuriuo metu nekliudomai galima būtų jais naudotis.
 Evakuaciniuose keliuose ir išėjimuose turi būti įrengtas reikiamo intensyvumo avarinis apšvietimas tam atvejui, jei bendras apšvietimas sugestų.
Gaisro aptikimas ir gesinimas:
 Atsižvelgiant į pastatų matmenis ir paskirtį, pastatuose esančią įrangą, juose laikomų medžiagų fizines ir chemines savybes ir galimą didžiausią žmonių skaičių, darbovietėse turi būti tinkama gaisro gesinimo įranga ir, jei būtina, gaisrinės signalizacijos įrenginiai.
 Gaisro gesinimo priemonės turi būti lengvai pasiekiamos ir paprastos naudoti.
 Gesinimo priemonės turi būti paženklintos pagal galiojančius normatyvinius dokumentus. Ženklai turi būti patvarūs ir išdėstyti reikiamose vietose.
Darboviečių patalpų vėdinimas:
 Atsižvelgiant į darbo veiklos pobūdį ir darbuotojų fizinę įtampą, uždarose darbovietėse turi būti pakankamai grynas oras, atitinkantis normatyvinius dokumentus.
 Jei įrengta dirbtinė vėdinimo sistema, prireikus ji turi veikti bet kuriuo metu.
 Vėdinimo įranga, kur tai svarbu darbuotojų sveikatai, turi turėti kontrolės sistemą, nurodančią bet kokį vėdinimo įrangos gedimą.
 Darbo aplinkos orą teršiančios medžiagos, galinčios tiesiogiai kenkti darbuotojų sveikatai, turi būti nedelsiant šalinamos.
Patalpos temperatūra:
 Darbo patalpose darbo metu temperatūra, atsižvelgiant į darbo veiklos pobūdį ir darbuotojų fizinę įtampą, turi atitikti šiluminės aplinkos normatyvinius dokumentus.
 Poilsio, budėtojų, sanitarinių, valgyklų ir pirmosios pagalbos patalpų temperatūra turi atitikti šių patalpų paskirtį.
Natūralus ir dirbtinis patalpų apšvietimas:
 Darbovietės, kiek įmanoma, turi būti pakankamai apšviestos natūralia šviesa ir turi būti įrengtas dirbtinis apšvietimas, atitinkantis darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus.
 Darbovietėse, kuriose darbuotojams gresia pavojus, turi būti įrengtas tokio pat intensyvumo avarinis apšvietimas, jeigu išsijungtų dirbtinis apšvietimas.
 Darbo patalpų, kuriose nuolat dirbama, kiek įmanoma, turi būti užtikrintas natūralus apšvietimas, atitinkantis darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus.
 Natūralus apšvietimas pagal langų (šviesos angų) išdėstymą skirstomas į šoninį, viršutinį ir kombinuotą.
 Skirtingam regos darbui ir veiklai, atsižvelgiant į regos darbų charakteristiką, nustatytos atskiros kategorijos ir atitinkamai mažiausios NAK ribinės vertės. Pateiktos aštuonios regos darbų kategorijos, kurios priklauso nuo mažiausio matomo objekto dydžio, matomo objekto ir fono skirtumo:
a) I kategorija, kai atliekami maksimaliai tikslūs regos darbai (mažiausio matomo objekto dydis yra mažesnis kaip 0,15 mm);
b) II kategorija, kai atliekami labai tikslūs regos darbai (mažiausio matomo objekto dydis yra nuo 0,15 mm iki 0,30 mm);
c) III kategorija, kai atliekami tikslūs regos darbai (mažiausio matomo objekto dydis yra nuo 0,30 mm iki 0,50 mm);
d) IV kategorija, kai atliekami vidutiniškai tikslūs regos darbai (mažiausio matomo objekto dydis yra nuo 0,50 mm iki 1,00 mm);
e) V kategorija, kai atliekami nelabai tikslūs regos darbai (mažiausio matomo objekto dydis yra didesnis kaip 1,00 mm);
f) VI kategorija, kai atliekami netikslūs (mažiausiai tikslūs) regos darbai (mažiausio matomo objekto dydis yra didesnis kaip 5,00 mm);
g) VII kategorija, kai atliekami darbai su šviečiančiomis medžiagomis ir gaminiais karštuose gamybos padaliniuose (mažiausio matomo objekto dydis yra didesnis kaip 0,50 mm);
h) VIII kategorija, kai atliekamas bendras darbo proceso stebėjimas.
 Skirtingi regos darbai ir patalpos skirstomi į skirtingas regos darbų grupes, kurioms atitinkamai nustatytos NAK mažiausios ribinės vertės. Pateiktos šešios regos darbų grupės, atsižvelgiant į mažiausio matomo objekto dydį, patalpos šviesumą:
a) A grupė, kai atliekami labai tikslūs regos darbai (mažiausio matomo objekto dydis yra nuo 0,15 mm iki 0,30 mm);
b) B grupė, kai atliekami tikslūs regos darbai (mažiausio matomo objekto dydis yra nuo 0,30 mm iki 0,50 mm);
c) C grupė, kai atliekami vidutiniškai tikslūs regos darbai (mažiausio matomo objekto dydis yra daugiau kaip 0,50 mm);
d) D grupė, kai matomas objektas nepriklausomai nuo jo dydžio trumpai išskiriamas labai šviesioje darbo patalpoje (NAK vertė apie 3,0 %);
e) E grupė, kai matomas objektas nepriklausomai nuo jo dydžio trumpai išskiriamas šviesioje darbo patalpoje (NAK vertė apie 2,5 %);
f) F grupė, kai matomas objektas nepriklausomai nuo jo dydžio trumpai išskiriamas silpnai apšviestoje darbo patalpoje (NAK vertė apie 2,0 %).
 Darbo patalpoje gali būti išskirtos šoninio natūralaus apšvietimo zona (prie lauko sienos su langais) ir viršutinio natūralaus apšvietimo zona. Kiekvienos zonos natūrali apšvieta matuojama ir vertinama atskirai.
 Dirbtinis apšvietimas gali būti bendras, vietinis ir kombinuotas.
 Bendras dirbtinis apšvietimas turi būti įrengtas visose darbo patalpose taip pat lauko zonose, kuriose įrengtos darbo vietos.
 Darbo patalpų nuolatinių darbo vietų bendram dirbtiniam apšvietimui turi būti naudojamos išlydžio lempos. Kaitinimo lempas leidžiama naudoti išimtiniais atvejais, kai dėl technologinio proceso ypatumų arba dėl reikalavimų darbo patalpų vidaus apdailai išlydžio lempų negalima naudoti.
 Darbo vietų dirbtiniam vietiniam apšvietimui gali būti naudojamos išlydžio ir kaitinimo, tarp jų ir halogeninės, lempos.
 Darbo patalpoje, kurioje įrengtos darbo ir pagalbinės zonos, turi būti priartintas (lokalizuotas) prie darbo zonos (esant bet kokiai apšvietimo sistemai) bendras dirbtinis apšvietimas ir mažesnio intensyvumo pagalbinių darbo zonų, priskiriamų VIIIa kategorijos regos darbams, dirbtinis apšvietimas.
 Esant kombinuotam dirbtiniam apšvietimui, bendro dirbtinio apšvietimo šviestuvų skleidžiama darbo paviršiaus apšvietos vertė turi sudaryti ne mažiau kaip 10 % kombinuoto dirbtinio apšvietimo apšvietos ribinės vertės, nustatytos tiems patiems šviesos šaltiniams, kurie naudojami ir vietiniam apšvietimui. Tokiu atveju darbo vietų dirbtinės apšvietos ribinė vertė turi būti ne mažesnė kaip 200 lx naudojant išlydžio lempas ir ne mažesnė kaip 75 lx naudojant kaitinimo lempas.
 Darbo patalpoje, kurioje nėra natūralaus apšvietimo, esant kombinuotam dirbtiniam apšvietimui, bendro dirbtinio apšvietimo šviestuvų skleidžiama darbo paviršiaus apšvietos ribinė vertė turi būti didinama viena padala.
 Darbo paviršiaus didžiausios ir mažiausios dirbtinės apšvietos verčių santykis dirbant I-III kategorijos regos darbus neturi būti didesnis kaip 1,3, kai šviesos šaltiniai yra liuminiscencinės lempos, ir 1,5 – naudojant kitus šviesos šaltinius; dirbant IV-VII kategorijos regos darbus, apšvietos verčių santykis neturi būti didesnis kaip 1,5 ir 2,0.
 Tais atvejais, kai bendro dirbtinio apšvietimo šviestuvai įrengiami tik darbo aikštelėse, ant kolonų ar pastatų sienų, darbo paviršiaus didžiausios ir mažiausios dirbtinės apšvietos verčių santykį leidžiama didinti iki 3,0.
 Gamybinių patalpų perėjimų ir vietų, kuriose nedirbama, dirbtinės apšvietos ribinė vertė turi sudaryti ne daugiau kaip 25 % bendro dirbtinio apšvietimo šviestuvams nustatytos apšvietos ribinės vertės, bet būti ne mažesnė kaip 75 lx naudojant išlydžio lempas ir ne mažesnė kaip 30 lx naudojant kaitinimo lempas.
 Automatizuoto technologinio proceso įrenginių darbui stebėti turi būti naudojamas bendras dirbtinis apšvietimas. Taip pat turi būti papildomai įjungiami bendro ir vietinio dirbtinio apšvietimo šviestuvai, užtikrinantys reikiamą apšvietą atliekant remonto bei derinimo darbus.
 Darbo vietų dirbtiniam vietiniam apšvietimui turi būti naudojami šviestuvai su neperšviečiamais reflektoriais (atšvaitais). Šviestuvai turi būti išdėstyti taip, kad lempų skleidžiamas šviesos srautas neakintų darbuotojų tiek jų darbo vietoje, tiek kitose darbo patalpos vietose.
 Darbo paviršių dirbtinė apšvieta, kai darbai atliekami lauke, po pastoge, ant pastolių, turi atitikti dirbtinės apšvietos ribines vertes.
 Viešųjų pastatų darbo patalpų bendram dirbtiniam apšvietimui turi būti naudojamos išlydžio lempos.
 Viešųjų pastatų darbo patalpose turi būti naudojamas bendras dirbtinis apšvietimas. Patalpose, kuriose atliekami A-C grupės regos darbai (pvz., kabinetuose, darbo kambariuose, bibliotekose skaityklose, archyvuose ir pan.), gali būti naudojamas kombinuotas dirbtinis apšvietimas.
 Buitinio aptarnavimo įmonių darbo patalpose, kuriose atliekami I-IV kategorijos regos darbai (pvz., juvelyriniai ir graviravimo, laikrodžių, televizorių, radijo aparatūros, skaičiavimo mašinėlių taisymo ir pan.), turi būti naudojamas kombinuotas dirbtinis apšvietimas.
Durys ir vartai:
 Permatomos durys turi būti ryškiai pažymėtos.
 Į abi puses varstomos arba sukamosios durys bei vartai turi būti permatomi. Jei jie nepermatomi, turi turėti permatomas įsprūdas.
 Atverti vartai neturi kelti pavojaus darbuotojams.
Pavojingos zonos:
 Kai darbovietėse yra pavojingų zonų, kuriose dėl darbo pobūdžio gali kilti pavojus nukristi darbuotojui ar daiktui, jose turi būti pakankamai apsaugos priemonių, kad į tas zonas nepatektų pašaliniai darbuotojai. Reikiamų priemonių šiose zonose turi būti imtasi ir darbuotojų saugai. Pavojingos zonos turi būti aiškiai pažymėtos.
Nėščios moterys ir maitinančios motinos:
 Nėščioms moterims ir maitinančioms motinoms turi būti sudarytos reikiamos sąlygos pailsėti atsigulus.
Persirengimo kambariai ir spintelės:
 Persirengimo kambariai turi būti numatyti darbuotojams, kurie privalo dėvėti darbo drabužius, ir ten, kur sveikatos arba etikos požiūriu jie negali persirengti, kitoje patalpoje.
 Į persirengimo kambarius turi būti lengvai patenkama, jie turi būti pakankamai erdvūs.
 Persirengimo kambariai turi būti pakankamai patogūs, su kiekvienam darbuotojui skirta patikimai uždaroma drabužių spintele.
 Kai dirbama su kenksmingomis medžiagomis, nešvarumais ar drėgmėje, kasdieniniams ir darbo drabužiams turi būti įrengtos atskiros spintelės.
 Moterims ir vyrams turi būti įrengti atskiri persirengimo kambariai arba tam tikrais atvejais jiems turi būti sudaryta galimybė tuo pačiu persirengiamuoju kambariu naudotis skirtingu metu.
Neįgaliųjų darbuotojų reikmių tenkinamas:
 Reikalui esant darbovietės turi būti įrengtos atsižvelgiant į neįgaliųjų darbuotojų reikmes.
 Ši nuostata ypač svarbi įrengiant duris, judėjimo kelius, laiptus, dušus, praustuvus, tualetus, kuriais naudojasi darbuotojai su negalia, taip pat darbo vietoms, kuriose jie dirba.
Darbovietės lauke (specialūs reikalavimai). Darbo vietos lauke pagal galimybes turi būti įrengtos taip, kad darbuotojai:
 būtų apsaugoti nuo atšiauraus klimato ir, jei reikia, nuo krentančių daiktų;
 nebūtų veikiami kenksmingų aplinkos veiksnių (triukšmo, dujų, garų ar dulkių);
 kilus pavojui galėtų greitai palikti savo darbo vietas arba skubiai sulaukti pagalbos;
 negalėtų paslysti ar nukristi.
Elektros instaliacijos:
 Elektros instaliacijos turi būti suprojektuotos ir įrengtos taip, kad nekiltų gaisro arba sprogimo pavojus; asmenys turi būti atitinkamai apsaugoti nuo nelaimingų atsitikimų pavojaus dėl tiesioginio ar netiesioginio kontakto su elektros instaliacija.
 Projektavimo sprendiniai, parenkamos medžiagos bei apsaugos priemonės turi atitikti elektros įtampą, aplinkos sąlygas ir asmenų, kontaktuojančių su instaliacijos dalimis, kvalifikaciją.
Patalpų grindys, sienos, lubos ir stogai:
 Darboviečių grindys turi būti tvirtos, stabilios ir neslidžios, be pavojingų išgaubų, angų ir nuožulnumų. Grindų dangos turi atitikti darbo veiklos pobūdį.
 Darbovietės, kuriose yra darbo vietos, atsižvelgiant į darbo sudėtingumą, jo pobūdį ir darbuotojų fizinį aktyvumą, turi būti atitinkamai izoliuotos.
 Grindų, sienų ir lubų paviršiai darbo patalpose turi būti tokie, kad jų paviršius būtų galima valyti ir atnaujinti laikantis higienos normų reikalavimų.
 Permatomos ir šviesą praleidžiančios sienos bei stiklinės pertvaros, esančios patalpose arti darbo vietų ir judėjimo kelių, turi būti ryškiai pažymėtos ir pagamintos iš saugios medžiagos arba įrengtos apsaugos, kad darbuotojai išvengtų sąlyčio su sienomis ar sužeidimų, jei tokios sienos sudužtų.
 Ant stogų, padarytų iš nepakankamai tvirtų medžiagų, turi būti draudžiama užlipti, išskyrus atvejus, kai naudojami įrenginiai užtikrina darbuotojų saugų darbą.
Langai ir stoglangiai:
 Darbuotojai turi turėti galimybę saugiai atidaryti, uždaryti, reguliuoti bei fiksuoti langus, stoglangius ir vėdinimo įrenginius. Atverti langai ir stoglangiai neturi kelti pavojaus darbuotojams.
 Langai ir stoglangiai turi turėti įtaisus, kad nekeltų pavojaus juos valantiems darbuotojams, taip pat darbuotojams, esantiems patalpoje ar teritorijoje šalia pastato.
Judėjimo keliai – pavojingos zonos:
 Judėjimo keliai, taip pat laiptai, pritvirtintos kopėčios, krovimo aikštelės bei platformos turi būti tokių matmenų ir išdėstyti taip, kad pėstiesiems ir transporto priemonėms būtų galima saugiai judėti ir nekeltų pavojaus darbuotojams, esantiems šalia šių judėjimo kelių.
 Pėsčiųjų judėjimo ir (arba) krovinių gabenimo kelių matmenys turi būti nustatomi atsižvelgiant į potencialių naudotojų skaičių ir įmonės tipą.
 Kai judėjimo keliai skirti transporto priemonėms, turi būti numatomas pakankamai saugus tarpas pėsčiųjų praėjimui.
 Saugūs tarpai praėjimui turi būti numatyti tarp transporto priemonių judėjimo kelių ir durų, vartų, pėsčiųjų perėjų, koridorių bei laiptinių.
 Atsižvelgiant į patalpų paskirtį ir jų įrengimą, kur reikalinga darbuotojų apsaugai, turi būti aiškiai pažymėtos judėjimo kelių ribos.
Eskalatoriai ir judamieji takai:
 Eskalatoriai ir judamieji takai turi veikti saugiai. Juose turi būti visi reikiami saugos įtaisai.
 Eskalatoriuose ir judamuosiuose takuose turi būti įrengti gerai matomi ir lengvai prieinami avariniai išjungimo įtaisai.
Krovimo aikštelės ir platformos:
 Krovimo aikštelių ir platformų matmenys turi būti parinkti atsižvelgiant į gabenamų krovinių dydį.
 Krovimo aikštelėse ir platformose turi būti bent vienas išėjimas.
 Kur techniškai įmanoma, krovimo aikštelėse ir platformose, kurios yra ilgesnės nei nustatyta, kiekviename gale turi būti išėjimas.
 Krovimo platformos turi būti pakankamai saugios, kad būtų išvengta darbuotojų kritimo.
Patalpų matmenys, erdvė ir judėjimo laisvė darbo vietoje:
 Darbo patalpos turi būti pakankamo ploto, aukščio ir erdvės, kad dirbant nekiltų pavojaus darbuotojų sveikatai, saugai ir savijautai.
 Darbo vietos laisvo ploto matmenys turi būti apskaičiuoti taip, kad darbuotojai galėtų pakankamai laisvai judėti.
 Jei tai neįmanoma dėl darbo vietos ypatumų, darbuotojas turi turėti galimybę pakankamai laisvai judėti šalia darbo vietos.
Poilsio patalpos:
 Darbuotojų saugos ir sveikatos požiūriu, atsižvelgiant į darbo pobūdį ir veiklą arba esant tam tikram darbuotojų skaičiui, reikiamu atstumu turi būti įrengta poilsio ir (arba) apšilimo patalpa.
 Ši nuostata netaikoma, kai dirbama patalpose, kuriose darbuotojai gali tinkamai ilsėtis pertraukų metu.
 Poilsio patalpos turi būti pakankamai erdvios, jose esančių stalų ir kėdžių su atramomis kiekis nustatomas atsižvelgiant į darbuotojų skaičių.
 Poilsio ir darbo patalpos turi būti įrengtos taip, kad nerūkantieji būtų apsaugoti nuo tabako dūmų.
 Kai darbas yra reguliariai ir dažnai pertraukiamas, o poilsio patalpa neįrengta, turi būti numatytos kitos patalpos, kuriose darbuotojai pertraukų metu galėtų pailsėti, jei to reikia darbuotojų saugai ir sveikatai. Turi būti imtasi reikiamų priemonių, kad nerūkantieji būtų apsaugoti nuo tabako dūmų poilsio vietose.
Dušai ir praustuvai:
 Darbuotojams, jei to reikalauja darbo pobūdis arba higienos poreikiai, turi būti įrengti tinkami dušai.
 Dušų kambariai turi būti įrengti atskirai vyrams ir moterims arba tam tikrais atvejais turi būti sudaryta galimybė jiems atskirai naudotis dušų kambariais.
 Dušų kambariai turi būti pakankamai dideli, kad kiekvienas darbuotojas galėtų be kliūčių praustis pagal higienos reikalavimus.
 Dušams turi būti tiekiamas karštas ir šaltas vanduo.
 Kai dušai pagal 34.1 punkto pirmąją dalį nereikalingi, netoli darbo vietų ir persirengimo kambarių turi būti įrengta pakankamai rankų praustuvų su tekančiu vandeniu (jei būtina – karštu vandeniu).
 Praustuvai turi būti įrengti vyrams ir moterims atskirai arba sudaryta galimybė jiems atskirai naudotis, kai to reikia etikos sumetimais.
 Kai patalpos, kuriose įrengti dušai ar praustuvai, yra atskirtos nuo persirengimo kambarių, iš vienos patalpos turi būti nesunku patekti į kitą.
Tualeto kambariai ir praustuvai:
 Prie darbo vietų, poilsio patalpų, persirengimo kambarių ir patalpų, kuriose įrengti dušai ar praustuvai, turi būti įrengtas reikiamas kiekis atskirų tualeto kambarių ir praustuvų.
 Moterims ir vyrams turi būti įrengti atskiri tualetai arba tam tikrais atvejais sudaryta galimybės tais pačiais tualetais naudotis atskirai.
Pirmosios pagalbos patalpos:
 Jei būtina, atsižvelgiant į darbuotojų veiklos pobūdį, jų skaičių ir traumų dažnumą turi būti įrengiama viena ar daugiau pirmosios pagalbos patalpų.
 Pirmosios pagalbos patalpose turi būti reikalingi pirmosios pagalbos įrengimai ir priemonės, į patalpas turi būti lengvai patenkama su neštuvais.
 Šios patalpos turi būti paženklintos ir nurodytos kelrodžiais pagal normatyvinius dokumentus.
 Be to, reikiamų pirmosios pagalbos priemonių turi būti visose darbo patalpose, kuriose jų gali prireikti pagal darbo pobūdį.
 Šios priemonės turi būti reikiamai pažymėtos ir lengvai pasiekiamos.
Temperatūra
 Patalpos ar jos darbo zonos temperatūra turi būti reguliuojama taip, kad jos svyravimai neturėtų juntamos neigiamos įtakos žmogaus komfortui ar darbo našumui.
 Skaičiuojamosios temperatūros reikšmės šildymo sezono metu gyvenamosiose ir viešosios paskirties patalpose nustatomos pagal HN “Gyvenamųjų ir viešosios paskirties pastatų mikroklimatas”.
 Skaičiuojamoji temperatūra aptarnavimo arba darbo zonoje turi būti:
a) šiltuoju metų laikotarpiu, projektuojant vėdinimą:
– ne didesnė už aukščiausią leistinąją – kai reikia šalinti šilumos perteklių, bet gamybos patalpose ne daugiau kaip 5°C, o viešosios paskirties patalpose – ne daugiau kaip 3°C aukščiau skaičiuojamosios lauko oro temperatūros;
– ekonomiškai pagrįsta, normomis leistinose ribose – kai šilumos pertekliaus nėra;
b) šaltuoju ir pereinamuoju (tiš < 10o C) metų laikotarpiu:
– projektuojant šildymą – ne žemesnė kaip žemiausia leistinoji;
– projektuojant vėdinimą:
– kai reikia pašalinti šilumos perteklių – ne didesnė už aukščiausią leistinąją;
– kai šilumos pertekliaus nėra – ne žemesnė kaip žemiausia leistinoji.
 Jei leidžia ekonominės ir techninės išgalės, patalpos temperatūrą priimti lygią komfortinei temperatūrai.
 Šiltuoju metų laiku patalpų oro parametrai nenormuojami:
– gyvenamosiose patalpose;
– gamybos ir viešosios paskirties patalpose – ne darbo metu.
 Projektuojant mechaninį vėdinimą ar oro kondicionavimą, patalpose, aukštesnėse nei 6 m, skaičiavimuose reikia priimti, kaip šalinamą iš patalpos, tik tą šilumos dalį, kuri tenka patalpos erdvei iki 6 m aukščio.
 Skaičiuojamoji temperatūra gamybos patalpose, kai technologijos procesas visiškai automatizuotas ir žmonės tose patalpose būna be pertraukos ne daugiau kaip 2 valandas, o technologijai nereikia specifinių sąlygų, rekomenduojama tokia:
a) šaltuoju ir pereinamuoju metų laiku, kai šilumos pertekliaus nėra, prie B grupės lauko oro skaičiuotinų parametrų – +10oC, o kai yra šilumos perteklius – ekonomiškai pagrįsta, tačiau ne žemesnė už 10oC.
PASTABA. Santykinė drėgmė ir oro judrumas, jeigu nėra specialių technologijos reikalavimų, tokios rūšies patalpose nenormuojama.
 Nenuolatinėse remonto vietose, jei darbai be pertraukos tęsiasi ilgiau nei 2 valandas, reikia numatyti priemones palaikyti temperatūrą šiltuoju metų laiku ne aukštesnę kaip 28oC, jei tai neprieštarauja 4.2.1.2 punkto nurodymams, o šaltuoju – ne žemesnę kaip 16oC.
 Darbo vietose su oro dušais – oro temperatūros ir greičiai turi būti tokie:
– kai šilumos srautas yra 140 W/m2 ir didesnis – pagal D priedą;
– kai iš technologijos įrengimų išsiskiria tik kenksmingos medžiagos – pagal higienos normą.
 Oro parametrai pastatuose, kurių mikroklimatui keliami specialūs reikalavimai, priimami pagal tų pastatų higienos, technologijos ir statybos projektavimo normas.
 Viešosios paskirties ir gamybiniuose pastatuose šildymo sistemos turi galėti veikti mažesniu našumu dalinio (budinčio) šildymo režimu ne darbo metu bei poilsio ir švenčių dienomis. Dalinio (budinčio) šildymo režimu veikianti šildymo sistema turi laiduoti patalpoje ne mažesnę kaip 5oC oro temperatūrą (jeigu nėra technologinių reikalavimų palaikyti kitokią oro temperatūrą) ir darbo pradžiai ją vėl pakelti iki skaičiuojamosios. Gyvenamuosiuose pastatuose turi būti galima keisti šildymo sistemų našumą pagal vartotojų poreikius.
 Jeigu nuolatinės darbo vietos šildomos arba vėsinamos spinduliavimo ar kuriuo kitu nestandartiniu būdu, atstojamoji temperatūra patalpose turi būti tokia pati kaip ir patalpose su įprastomis šildymo ir vėdinimo sistemomis, šilumos srauto intensyvumas darbo vietoje dėl to neturi viršyti leidžiamų dydžių.
 Vidaus klimatinės sąlygos kondicionuoto oro patalpose yra nurodytos E priede, išskyrus patalpas, kurioms klimatinės sąlygos nustatytos kitomis normomis.
 Skersvėjai ar kiti veiksniai, darantys įtaką šilumos režimui, darbo aplinkoje neleistini, jeigu jie pablogina komfortines sąlygas ar sumažina darbo našumą.
 Didžiausias leidžiamas patalpos darbo zonos oro greitis, kai joje nuolat būna žmonės, parenkamas pagal higienos normą.
 Jeigu darbo aplinkoje yra intensyvus šilumos spinduliavimo šaltinis, taip pat karšti ar šalti paviršiai, tai patalpos atstojamoji temperatūra tikrinama skaičiavimais arba, jeigu to reikia, matuojama.
Atstojamoji temperatūra tikrinama, pavyzdžiui, patalpose su labai dideliais langais. Jeigu temperatūra nepriimtina, ji pakeliama iki norminės šildymo arba statybinėmis priemonėmis (įrengiamas vietinis šildymas, oro užtvaros ir pan. arba pakeičiami pastato elementai – kitaip išdėstomi langai, pakeičiami jų matmenys, įrengiamos šešėlį metančios konstrukcijos ir kt.).
Santykinė drėgmė
 Santykinė vidaus oro drėgmė turi atitikti patalpos paskirties reikalavimus, pagal kuriuos yra suprojektuotos pastato konstrukcijos ir vėdinimo sistemos.
 Jeigu kurios nors patalpos vidaus oro drėgnumas yra aukštas ir nepriimtinas gretimoms patalpoms, tai oro slėgis joje lauko oro ir kitų aplinkinių patalpų atžvilgiu turi būti mažesnis.
 Jeigu patalpos vidaus oro santykinė drėgmė yra maža, tai orą būtina drėkinti tik tada, kai to reikia technologijos procesui.
Šildymas
 Šildymo sistemos turi būti projektuojamos pagal pastato paskirties, jame numatomo technologinio proceso reikalavimus. Turi būti įvertintas užsakovo pageidaujamas komforto lygis ir specifiniai reikalavimai. Visais atvejaus šildymo sistemos visi komponentai (šildymo prietaisai, vamzdynų medžiaga, išdėstymas, valdomoji išreguliuojamoji įranga) turi atitikti priešgaisrinės saugos ir higienos normų reikalavimus.
 Šildymo sistemos šiluminės energijos šaltinis parenkamas pagal technines statybos vietos išgales. Turi būti įvertintos šildymo sistemos įrengimo ir eksploatacijos išlaidos, šildomų patalpų priešgaisrinės saugos ir higienos reikalavimai. Šildymo sistemos ir leidžiama šilumnešio temperatūra nurodytos G priede.
 Šildymo sistemos šilumos generatoriui arba šilumos punktui turi būti numatytos priemonės, garantuojančios pakankamą šilumnešio cirkuliaciją visose šildymo sistemos šakose ir prietaisuose.
 Pastatų, gaunančių šilumą iš miesto ar gyvenvietės šilumos tinklų arba grupinių katilinių, šilumos punktuose turi būti įrengta suvartojamos šilumos kiekio apskaita, tinkanti komerciniam atsiskaitymui.
Gyvenamųjų pastatų šildymo sistemos projektuojamos taip, kad galima būtų įvertinti šilumos suvartojimą taip pat kiekviename bute.
 Šildomų patalpų oro temperatūra numatoma pagal 4 skyriaus reikalavimus.
 Šildymo sistemos skaičiuojamasis šiluminis galingumas nustatomas pagal patalpų šilumos poreikį esant lauko oro skaičiuojamajai temperatūrai.
 Šildymo sistemos skaičiuojamąjį šiluminį galingumą lemia:
a) pastato šilumos nuostoliai per atitvaras;
b) šilumos nuostoliai dėl lauko oro infiltracijos, kuriuos sukelia priverstinės traukos vėdinimo oro ištraukimo ir tiekimo debalansas, natūralios traukos vėdinimo oro ištraukimas, vėjo sukuriamas slėgių skirtumas priešvėjiniuose ir pavėjiniuose pastato fasaduose;
c) šilumos poreikis į šildomas patalpas patenkančioms šaltoms žaliavoms, gaminiams, įrengimams, transporto priemonėms sušildyti;
d) nuolatiniai šilumos srautai, sklindantys į šildomas patalpas nuo technologijos įrengimų, šviesos įrangos, inžinerinių komunikacijų, įneštų į patalpą ir joje auštančių žaliavų ar gaminių, žmonių ir kt.;
e) pastato atitvarų ir įrangos šilumos akumuliavimo ypatybės, kai šildymas periodinis.
 Patalpų šilumos nuostoliai nustatomi pagal skaičiuojamąją patalpos oro temperatūrą. Kai oro temperatūrų skirtumas abipus vidinės atitvaros neviršija 3oC, šilumos nuostolių galima nevertinti.
Vėdinimas, oro kondicionavimas ir šildymas oru
 Vėdinimo, oro kondicionavimo ir šildymo oru būdas, taip pat sistemų konstrukcijos turi būti parinktos pagal pastato paskirtį ir eksploatacijos ypatumus taip, kad garantuotų norminį patalpų mikroklimatą ir oro švarumą normaliomis eksploatacijos ir lauko oro sąlygomis.
 Natūralusis vėdinimas naudotinas, kai tiekiamo ar šalinamo oro nereikia valyti, o naudotojas, nekenkdamas kitiems, gali užtikrinti norminį mikroklimatą ir oro švarumą reguliuodamas tiesiai į patalpą patenkančio oro kiekį arba kai į patalpą infiltruojasi pakankamai lauko oro.
 Mechaninis vėdinimas naudojamas tuomet, kai nėra natūralaus vėdinimo arba juo neįmanoma patalpoje išlaikyti norminių oro parametrų. Mechaninis ir natūralus vėdinimas gali veikti kartu.
 Oro kondicionavimas naudojamas, kai reikia išlaikyti pastovų santykinį oro drėgnumą patalpose arba aušinti tiekiamą orą, bei kai yra specialūs oro švarumo reikalavimai (gydomosios įstaigos, švarios patalpos ir pan.).
 Vėdinimo, oro kondicionavimo ir šildymo sistemų veikimas derinamas tarpusavyje.
 Oro tiekimo sistemos gali būti naudojamos kaip šildymo oru sistemos.
 OK sistemos gali būti naudojamos kaip pagrindinės šildymo sistemos pagrįstais atvejais.
 Veikiant OK sistemoms, patalpa neturi būti natūraliai vėdinama.
 Užterštam orui šalinti projektuojamos atskiros bendrosios apykaitos ir vietinės sistemos.
Triukšmas
Žmonių sveikatai taip pat kenkia triukšmas, jis slopina žmogaus dėmesį. Įstaigose leistinas yra 55 dB garsas. Triukšmą gali mažinti kilimai, apmušalai, speciali lubų danga ir pan.
LITERATŪRA

1. Lietuvos Respublikos Statybos Įstatymas. 1996 m. kovo 19 d. Nr. I-1240.
2. Lietuvos Respublikos Aplinkos Ministro Įsakymas. 1999 m. sausio 18 d. Nr. 19. Dėl STR 2. 09. 02 : 1998 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“.
3. Lietuvos Respublikos Sveikatos Apsaugos Ministro Įsakymas. 2000 m. gegužės 24 d. Nr. 277. Dėl Lietuvos higienos normos HN 98 : 2000 „Natūralus ir dirbtinis darbo vietų apšvietimas. Apšvietos ribinės vertės ir bendrieji matavimo reikalavimai“
4. Lietuvos Respublikos Socialinės Apsaugos ir Darbo Ministerijos ir Lietuvos Respublikos Sveikatos Apsaugos Ministerijos Įsakymas. 1998 m. gegužės 5 d. Nr. 85/223. Darboviečių įrengimo bendrieji nuostatai.
5. Lietuvos Respublikos Darbuotojų Saugos ir Sveikatos Įstatymas. 2003 m. liepos 1 d. Nr. IX – 1672.

Leave a Comment