Įvadas
Visame pasaulyje labai sparčiai vystosi pramonė ir transportas. Didėjant produkcijos kiekiui, susidaro daug neirstančių atliekų, kurios ilgam užteršia aplinką. Viena iš jų – naudoti automobiliai. Perdirbant automobilius, teigiamai prisidedama prie poveikio aplinkai mažinimo. Veiksmingas išteklių utilizavimas, kai nereikalingos medžiagos panaudojimos iš naujo, perdirbamos ar naudojamos vietoj energijos šaltinių, sumažina gamtinių išteklių išeikvojimo beipotencialios, į sąvartynus šalinamų atliekų taršos sukeliamą poveikiį aplinkai. Kai kurie automobilių gamintojai domisi perdirbimo galimybėmis kiekvienu transporto priemonės gyvavimo ciklo etapu – sukūrimo, gamybos, naudojimo ir, galiausiai, automobilio sunaikinimo etapu.
Kas daroma su eksploatuoti netinkamomis transporto priemonėmis
Pagamintus automobilius vartotojai naudoja tol, kol jie tampa netinkami eksploatuoti. Šiuo metu perdirbama apytiksliai 75 – 80% eksploatuoti netinkamų transporto priemonių svorio dalių, pagamintų tiek iš juodųjų, tiek iš spalvotųjų metalų. Likusios 20 – 25%, kuriuos daugiausia sudaro heterogeninės medžiagos (pvz.: dervos, guma, stiklas, tekstilė ir kt.), yra išmetami. Išmontavimo įmonės iš eksploatuoti netinkamų transporto priemonių pirmiausia išima bateriją ir susprogdina oro pagalves. Po to seka padangų numontavimas ir automobilyje esančių skysčių pašalinimas (degalai, variklio alyva, pavarų dėžės alyva, vairo stiprintuvo alyva, amortizatorių alyva, oro kondicionavimo reagentas, aušinimo ir stabdžių skystis), išmontuoja variklį, pavarų dėžę, akumuliatorių, katalizinį keitiklį bei kitas paprastai perdirbamas ar pakartotinai panaudojamas dalis.Kvalifikuoto ardymo proceso metu susikaupia dalys, kurios parduodamos kaip naudotos atsarginės dalys arba naudojamos pakeičiamų atsarginių automobilių dalių gamybai.Taip pat išimami automobilio stiklai. Priklausomai nuo bendrų ekonominių sąlygų ir automobilio dalių, pagamintų iš perdirbtų medžiagų, rinkos paklausos, pagamintos iš sintetinio pluošto automobilio dalys išmontuojamos ir perdirbamos.Smulkinimo įmonės rūšiuoja likusiąsias juodųjų ir spalvotųjų metalų dalis, dervas. Perdirbant juoduosius ir spalvuotuosius metalus, smulkintuvo atliekos šalinamos į sąvartynus. Siekiant kuo veiksmingiau išnaudoti žemės išteklius ir sumažinti išmetamų atliekų kiekį, perdirbant automobilius turi būti stengiamasi mažinti atliekų kiekį, skatinti jų pakartotinį panaudojimą, perdirbimą, bei siekti kuo mažesnių neperdirbamų atliekų apimčių.
Automobilio kėbulas presuojamas ir perduodamas metalo pjaustymo įmonei. Mašinos kėbulas gali virsti metalo laužu tik po to, kai nuo jo naudojant tam tikrą technologiją nuimami dažai ir lakas. Kėbulas susmulkinamas mažais kelių centimetrų gabaliukais, kuriuos vėliau galima perdirbti. Taip perdirbama beveik 80% automobilio.Kenksmingų medžiagų naudojimo ribojimas
2000 m. spalio mėn. Europos Sąjunga priėmė Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių (ENTP) direktyvą (200/53/EB), kurią vadovaujantis turėtų būti mažinamas ir ribojamas atliekų kiekis, tobulinamos eksploatuoti netinkamų transporto priemonių ir jų dalių pakartotinio panaudojimo, perdirbimo bei atnaujinimo procedūros. Be to, Direktyva skatina ekologinį dizainą, perdirbtų medžiagų panaudojimą ir visų ūkio subjektų (smulkintojų, išmontuotojų), susijusių su transporto priemonės gyvavimo etapais, aplinkosauginio veiksmingumo gerinimą.ENTP direktyvos keliami pakartotinio panaudojimo, perdirbimo ir atliekų sunaikinimo tikslai:• Nuo 2006 m. turės būti perdirbta bent 85 % ENTP svorio, įskaitant daugiausia 5% energijos kompensavimą. Nuo 2015 m. turės būti perdirbta bent 95% ENTP svorio, įskaitant daugiausia 10 % energijos kompensavimą.• Uždrausti naujuose automobiliuose naudoti pavojingąsias medžiagas, pvz., šviną, gyvsidabrį, kadmį, šešiavalentį chromą – kaip nuo 2003 m. liepos mėn. (išskyrus tas dalis, kurių gamybai šios medžiagos nebūtinos).Dalys, iš kurių buvo pašalintas švinas:
Akumuliatoriaus laidų gnybtai Variniai radiatoriai Varinės šildytuvo šerdys Antikorozinė kėbulo danga Didelio slėgio vairo stiprintuvo žarnos Šoninė apsauginė apdaila Laidų komplektai Saugos diržų G jutikliai Degalų žarnos
Dalys, iš kurių netrukus bus pašalintas švinas: Degalų bakai Stiklo keramikos spaudai Matavimo prietaisų rodyklių stabilizatoriai Ratų stabilizatoriai Elektroniniu būdu paskirstomi dažai
Pakeičiamų atsarginių dalių gamyba
Aukščiausias perdirbimo lygmuo yra išmontuotų netinkamų eksploatuotų transporto priemonių dalių pakartotinis panaudojimas. Todėl iš panaudotų automobilių dalių gamina naujas originalias pakeičiamas atsargines dalis, kurioms, žinoma, suteikiama garantija kaip naujoms. Pavyzdžiui, taip iki šiol iš naudotų agregatų pagaminta daugiau nei 7,2 milijono variklių ir 2,2 milijono pavarų dėžių. Bendrą tokių detalių asortimentą šiuo metu sudaro 8.000 pozicijų iš 42-jų gaminių grupių (duomenys vien iš perdirbtų “Volkswagen” automobilių ).
Katalizatorių perdirbimas
Kaselio mieste (Vokietija) “Volkswagen” turi savo katalizatorių perdirbimo centrą. Šiame centre atliekamas aukštos kokybės katalizatorių gamybos atliekų, sugedusių bei panaudotų katalizatorių perdirbimas. Jo metu išgaunami vertingi taurieji metalai platina, paladis, rodis naudojami naujų katalizatorių gamyboje. Šis procesas teigiamai veikia ne tik aplinką, bet ir “Volkswagen” bei jo klientų naudai užtikrina aprūpinimą žaliavomis.
RSDP plėtojimasUretano putos ir pluoštas – pagrindinės smulkintuvo atliekų dalys, yra rūšiuojamos ir perdirbamos į RSPP (perdirbti garso izoliacijos gaminiai), garso izoliacijos medžiaga panaudojama keliose transporto priemonės dalyse. Lyginant su įprastais produktais, ši nauja garso izoliacijos medžiaga turi dideles oro poras, dėl kurių ši medžiaga pasižymi puikiu garso izoliacijos ir garso sugėrimo balansu ypatingomis sąlygomis.
Alternatyvus kuras
Smulkintuvo atliekų dervos rūšiuojamos pagal svorį ir dalių dydį. Jos kaista kur kas labiau nei anglys. Dėl šitos priežasties šios atliekos potencialiai pakeičia anglį ir žibalą. „Toyota“ kartu su „Sanei Industry Co., Ltd.“ ištyrė galimybę naudoti rūšiuotas dervas kaip alternatyvų kurą ir ėmė juo prekiauti. Šis kuras naudojamas Japonijoje nuo 1999 m. balandžio mėn.Neapdorota stiklo medžiaga keramikos pramonei
Panaudojant aukštų kokybės charakteristikų automobilių stiklą, miltelių pavidalo stiklas iš smulkintuvo atliekų yra perdirbamas į plyteles, kurios pasižymi ypatingu tankiu ir tvirtumu. Jos taip pat naudojamos dekoratyvinėms plytelėms.
Automobiliuose naudojamo plastiko perdirbimas Automobiliams naudojamus plastikus perdirbti sunku. Todėl Toyota sukūrė specialų perdirbimui pritaikytą plastiką, vadinamą Toyota Super Olefin Polymer arba TSOP. Jis gali būti naudojamas automobilių buferių ir kitų daugkartinio perdirbimo dalių gamybai. Švinas, gyvsidabris, kadmis ir šešiavalentis chromas yra sunkieji metalai, kuriuos sąvartynuose palaidojus neapdorotus, aplinka patiria ilgalaikę žalą.
Atliekų po smulkinimo sutvarkymas
Susmulkinus netinkamą eksploatuoti transporto priemonę likdavo apie 20% atliekų, kurių didesnę dalį sudaro nemetalinės medžiagos. Iki šiol jos buvo nepanaudojamos. “Volkswagen” gamintojas kartu su savo technologijų partneriais sukūrė naują atliekų apdorojimo metodą. Taip vadinamas “VW – SiCon” metodas suderina įvairius išbandytus apdorojimo žingsnius. Taigi, iš kažkada beverčių atliekų po smulkinimo gaunamos įvairios frakcijos, kurios vėliau ekonomiškai prasmingai panaudojamos ir atitinka visus aplinkosaugos medžiagų perdirbimui taikomus reikalavimus. Tokiu būdu panaudojama 95% netinkamos eksploatuoti transporto priemonės ir prisidedama prie pirminių žaliavų tausojimo.
Padangų perdirbimasAugimo greitis tiesiogiai priklauso nuo automobilizacijos lygio ir daugelyje šalių panaudotų padangų utilizavimo problema nėra išspręsta. Pasaulyje yra sukaupti labai dideli panaudotų padangų kiekiai. Vien tik per keletą pastarųjų metų Europos Sąjungos šalyse susikaupė apie du milijonai metrinių tonų panaudotų padangų. Tokia pati panaudotų padangų problema yra ir Lietuvoje, nes automobilių skaičius siekia apie 1.3 milijono. Lietuvos Respublikos vyriausybė apribojo panaudotų padangų importą, tačiau jis toliau auga ir panaudotų padangų problema egzistuoja. Automobilių padangos yra vienas is pagrindinių gumos pramonės produktų. Visos sudedamosios medžiagos po padangos panaudojimo pakeičia savo savybes ir struktūrą. Padangų metalo kordas nepasikeičia, nes jis neturi sąlyčio su oru ir drėgme; padangų gumoje yra priemaišos, kurios stabdo oksidacijos procesus ir senėjimą. Taigi yra tikslinga perdirbti panaudotas padangas, atskiriant metalo ir gumos granules, kurias galima vėliau sėkmingai panaudoti kitų produktų gamyboje. Panaudotų padangų perdirbimas kaip ekologinis problemos sprendimas yra labai svarbus. Taigi ši problema gali būti sėkmingai sprendžiama organizuojant panaudotų padangų perdirbimą, kurio metu yra gaunama antrinė žaliava kitų produktų gamybai. Panaši strategija vis labiau taikoma Europos Sąjungos šalyse: 1990 metais 50 visų panaudotų padangų buvo išmetama į sąvartynus, tačiau dabar yra siektinas visiškas padangų perdirbimas.
Panaudoti tepalaiPavojingųjų atliekų ( t.t.įvairių tepalų ) tvarkymas prasideda nuo jų susidarymo ir rinkimo. Surinktosios atliekos su¬rūšiuojamos pagal jų kenksmingumą ir tal¬pinamos į specialius konteinerius.Įrengti pavojingųjų atliekų surinkimo punktą yra gana paprasta. Tai aptverta te¬ritorija, kurioje esti atliekų, laikomų spe¬cialioje taroje, sandėliavimo vieta, kontei¬neriai nesupakuotoms atliekoms kaupti, pa¬talpa personalui. Dirbantieji turi mokėti elgtis su pavojingosiomis atliekomis (t.y. panaudotais tepalais ): jas priimti, rūšiuoti ir pristatyti į perkrovos sto¬tis.Fiziniai ir cheminiai atliekų apdoro¬jimo būdai. Jais siekiama taip apdoroti me¬džiagas, kad sumažėtų jų tūris ir būtų gau¬ti nepavojingi arba mažai pavojingi aplin¬kai produktai, kuriuos būtų galima palai¬doti pavojingųjų atliekų poligone. Šiais bū¬dais apdorojamos ir organinės, ir neorganinės, ir skystos, ir kietos atliekos. Konkretus būdas parenkamas atsižvel¬giant į pavojingųjų atliekų sudėtį. Organi¬nės ir neorganinės medžiagos apdorojamos atskirai. Apdorojant organines atliekas, bū¬tinos šitokios operacijos: chromatų reduk¬cija, cianidų oksidacija, sunkiųjų metalų nusodinimas ir flokuliacija. Naftos atliekos paprastai apdorojamos terminiu būdu. Ši¬taip gaunama 5% vandens ir 95% naftos produktų, kuriuos galima panaudoti kaip antrinę žaliavą (pvz., kurui).
Deginimas. Daugelyje išsivysčiusių ša¬lių pagrindinė kietų atliekų dalis yra degi¬nama, o susidariusi šiluma naudojama ši¬luminei bei elektros energijai gaminti. Tai pats saugiausias daugumos pavojingųjų at¬liekų (pvz., nafta užterštų atliekų, organi¬nių tirpiklių, chlororganinių junginių ir kt.) utilizavimo būdas.Pavojingų atliekų utilizavimas
Dauguma senų automobilių savininkų nedidelį remontą ar techninį automobilio aptarnavimą atlieka patys savo garažuose, todėl dalis PA (automobiliniai filtrai, amortizatoriai, tepalai ir pan.) geriausiu atveju patenka į buitinių atliekų sąvartyną.Siekiant išvengti šių PA patekimo į komunalinių atliekų srautą, kai kurios UAB „Dormeka“ pradėjo gaminti specialius konteinerius šių PA surinkimui, kuriuos galėtų pastatyti prie garažų kooperatyvų, bendrijų, automobilių stovėjimo, saugojimo aikštelių, seniūnijų ar panašių vietų, kur automobilių savininkai PA (filtrus, amortizatorius ir kt.) išmestų ne į buitinių atliekų, o į UAB „Dormeka“ pastatytus konteinerius.
Išvados
Automobilių laužo tvarkymas prisideda prie aplinkos teršimo mažinimo, antrinių žaliavų panaudojimo ar panaudojimo vietoj energijos šaltinių. Lietuvoje, kaip ir daugelyje Vakarų Europos šalių, visiškai nuvažinėti ir išleidę paskutinį kvapą automobiliai dar kurį laiką būna preke. Dalis naudoti tinkamų agregatų perdedami į kitus tos pačios markės modelius, nemaža dalis tampa antrine žaliava.Šiuo metų Lietuvoje automobilių parką sudaro maždaug 1,2 mln. automobilių, iš kurių 1,1 mln. – lengvieji. Daugiau kaip 80 proc. jų – senesni nei 10 metų.Automobilių laužo tvarkymas susideda iš kelių pakopų: Nusausinimas/ išmontavimas Kenksmingos medžiagos Atsarginės dalys Smulkinimas VW – SiCon procesas Metalo laužas Spalvoti metalai ≤ 5% Granulės Drožlės „smėlis“ PVC Automobilių laužo tvarkymas yra ilgas procesas ir reikalaujantis daug materialinių išteklių.
Naudota literatūra
1. Baltrušis, J. Degutis, G.Dienys „Atliekų perdirbimas ir tvarkymas“ 2002m.2. http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=6&aid=58033. http://www.casse-chevalier.com/LT/certifications.htm
4. http://www.metaloidas.lt/lt/padangu_perdirbimas/pradzia5. http://209.85.129.104/search?q=cache:bm7lZgXrxz8J:www.toyota.ee/Images/car_recycling_lt.pdf+automobiliu+perdirbimas&hl=en&ct=clnk&cd=36. http://209.85.129.104/search?q=cache:pL7KiC9QzOsJ:www.volkswagen.lt/Images/utilizacija%2520by%2520TG_trumpa.doc+automobiliu+perdirbimas&hl=en&ct=clnk&cd=227. www.am.lt 8. http://www.dormeka.lt/lt/pavojingos_atliekos9. http://209.85.129.104/search?q=cache:UvwOq7Gz_Q8J:www.ukmin.lt/lt/pramone_ir_verslas/reglamentavimas/Bateriju%2520surinkimo%2520studija_2005_11_21.doc+akumuliatoriu+perdirbimas&hl=en&ct=clnk&cd=5