Aplinkosauga

Turinys:

1. Įvadas............................. 2 psl.
2. Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas........ 2 psl.
3. Pagrindiniai aplinkos apsaugos finansavimo šaltiniai....4 psl.

3.1. Sanglaudos fondas................... 5 psl.

3.2. Bendrijos programa LIFE..............5 psl.

3.3. Europos ekonominės erdvės (EEE) ir Norvegijos

finansinių mechanizmų parama........... 6 psl.

3.4. Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų parama..6 psl.
4. Mokesčiai bei baudos taikomi už aplinkos teršimą......7 psl.

4.1. Pakuotės apmokestinimas...............7 psl.

4.2. Apmokestinami gaminiai............... 7 psl.

4.3. Baudos taikomos už aplinkos teršimą.........8 psl.

5. Išvados............................10 psl.

6. Priedai.............................11 psl.

6.1. 1.Priedas.......................11 psl.

6.2. 2.Priedas.......................13 psl.

6.3. 3.Priedas.......................14 psl.

1. Įvadas

Prieštaravimai tarp žmogaus ir gamtos šiuo metu tapo itin ryškūs ir palaipsniui vis didėja. Oro, dirvos, vandens teršimo, neracionalaus gamtos išteklių naudojimo neigiamos pasekmės juntamos visoje planetoje, tame tarpe irr Lietuvoje. Dėl to paskutiniais dešimtmečiais ypač aktuali tapo supančios aplinkos apsauga.
Išleista daug įstatymų, parengta normų ir taisyklių, reguliuojančių aplinkos apsaugą, tačiau praktiškų veiksmų sėkmė labai priklauso nuo atskirų sričių specialistų, vadovų bei visos visuomenės ekologinio išprusimo, nuo to, kaip jie suvokia iškylančias problemas, ar sugeba gerai ir toliaregiškai naudotis mokslo ir technikos laimėjimais, plėtodami gamybą, naudodami gamtos išteklius.
Lietuvoje pagrindinė aplinkos apsaugą reguliuojanti įstaiga yra Aplinkos apsaugos ministerija. Atskiruose Lietuvos regionuose ir miestuose aplinkos apsaugą organizuoja vietos savivaldybės. Šiiame darbe panagrinėsime, kas yra Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas ir kokį vaidmenį atlieka aplinkosaugoje, kokie yra pagrindiniai aplinkos apsaugos finansavimo šaltiniai ir kokie mokesčiai bei baudos yra taikomi už aplinkos teršimą.

2. Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas

Mano nuomone vienas iš svarbiausių ži

ingsnių gerinančių aplinkos apsaugą, tai projektų kūrimas, kuriuos būtina finansuoti, tuo tikslu 1996 metais Aplinkos apsaugos ministerija įsteigė Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondą (LAAIF), kurio pagrindinis uždavinys – remti visuomeninį ir privatų sektorius, įgyvendinant aplinkos apsaugos projektus, mažinančius neigiamą ūkinės veiklos įtaką aplinkai, atitinkančius Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos strategiją. Fondo įsteigimą rėmė Europos Komisija , skyrusi Fondui 3 mln. eurų kapitalą ir techninę pagalbą bei Jungtinių Amerikos Valstijų tarptautinės plėtros agentūra, skyrusi Fondui keliasdešimt tūkstančių JAV dolerių techninę pagalbą . Investicinius projektus Fondas remia lengvatinių paskolų ir subsidijų forma.
Subsidijos:

• Teikiamos subsidijos suma vienam paramos gavėjui negali viršyti 350 000 (trys šimtai penkiasdešimt tūkstančių) litų per tris metus ir 70 % bendros investicijų sumos į aplinkos apsaugos priemones.
• Subsidijos LAAIF lėšomis gali būti teikiamos paramos gavėjams tik kartu su Kredito įstaigos (komercinio baanko, lizingo bendrovės), teikiama paskola paramos gavėjo įgyvendinamam projektui finansuoti.
• Subsidijos savivaldybėms bei jų įmonėms gali būti teikiamos nepriklausomai nuo to, ar Kredito įstaiga finansuoja projektą.
• Fondas gali teikti subsidijas tik Kredito įstaigos lėšomis suteiktos paskolos daliniam arba visiškam padengimui.
• Fondo mokėjimai paramos gavėjui vykdomi subsidijos sutarties pagrindu per Kredito įstaigą.
• Subsidijos išmokamos kai paramos gavėjas pilnai įvykdo projektą.
• Subsidijos teikiamos Lietuvos Respublikos nacionaline valiuta.
Lengvatinės paskolos:

o Paskolos teikiamos tik aplinkosauginių projektų finansavimui, kuriuos įgyvendinus mažinama neigiama ūkinės veiklos įtaka aplinkai.
o LAAIF teikiamos paskolos maksimali suma – 1,5 mln. Lt

t vienam projektui.
o Maksimalus paskolos gražinimo laikotarpis – 5 metai.
o LAAIF paskolos teikiamos per Lietuvos Kredito įstaigas (komercinius bankus, lizingo bendroves), kurios prisiima paskolų negražinimo riziką, bei suteikia ne mažiau kaip 30 proc. paskolos sumos iš savo lėšų.
o LAAIF už savo lėšų dalį paskoloje palūkanų neskaičiuoja, palūkanos priklauso nuo Kredito įstaigos nustatytos maržos.
Kokiam projektų teikėjų tipui ir kokiai aplinkosauginei investicijų sričiai taikomos minėtos finansavimo rūšys, kiekvienais metais nustato Fondo Priežiūros taryba. Priežiūros taryba nustato LAAIF teikiamos paramos prioritetus, priima sprendimus dėl konkrečių projektų finansavimo, be to, aprobuoja LAAIF sąmatą, veiklos ataskaitas, veiklos planus ir pan.

PARAMOS RŪŠIS TEIKIAMŲ PROJEKTŲ RŪŠYS

Vandens apsauga

Atmosferos apsauga

Atliekų tvarkymas

1 Subsidija iki 350 tūkst. litų Projektai, susiję su gamybinių nuotekų ir paviršinių nuotekų valymu Projektai, susiję su išmetamų į atmosferą teršalų valymu bei atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimu. Projektai, susiję su pavojingų atliekų, biodegraduojančių atliekų ir netinkamų naudoti padangų tvarkymu.
2 Subsidija iki 300 tūkst. litų Projektai, susiję su nuotekų dumblo tvarkymu Projektai susiję su taršos mažinimu ir energijos efektyvumo didinimu. Projektai, susiję su elektroninių, komunalinių ir automobilinių atliekų tvarkymu.
3 Subsidija iki 250 tūkst. litų Buitinių nuotekų valymo ir valymo įrenginių gamybos projektai Kiti atmosferos taršos mažinimo projektai Kiti atliekų tvarkymo projektai
1. Lentelė (LAAIF prioritetai)

Fondas aukščiau minėtomis formomis finansuoja Lietuvos Respublikoje nustatyta tvarka įregistruotų ir vykdančių ūkinę veiklą juridinių asmenų, taip pat fizinių asmenų bei savivaldybių aplinkosauginę naudą duodančius investicinius projektus, kurių įgyvendinimas ma

ažina neigiamą ūkinės veiklos įtaką aplinkai.
Remiami tik aplinkosauginio efekto tęstinumą užtikrinantys projektai.
Pagrindinis Fondo lėšų šaltinis – nuo 2000 metų Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pagrindu į LAAIF mokami 20 proc., o nuo 2003 m. sausio 1d. – 30 proc. mokesčių už taršą. Tai sudaro apie 12 mln. litų per metus. Phare kapitalo dotacija – antras svarbus Fondo finansinis resursas. LAAIF gavo 11,5 mln. litų Phare lėšų.
LAAIF investiciniams projektams finansuoti skirtas paskolas išduoda per komercinius bankus ir lizingo bendroves, kurie prisiima paskolos grąžinimo riziką bei gali prisidėti ir savo lėšomis prie projektų finansavimo. Priežiūros tarybos įgaliojimu šiuo metu pasirašytos sutartys ir bendradarbiaujama remiant investicinius projektus su devyniais komerciniais bankais ir keturiomis lizingo bendrovėmis.

Atmosferos apsauga Vandenų apsauga Atliekų tvarkymas VISO
Projektų skaičius (vnt.) 33 17 22 72
Bendra projektų vertė (mln.Lt) 55,8 37,7 61,2 154,7
Bendra paskolų suma (mln.Lt) 40 24,4 29,3 93,7
LAAIF lėšų suma paskolose (mln.Lt) 20,7 8,2 16,4 45,3
LAAIF dotacijų suma (mln.Lt) 0,0 0,0 9,0 9,0
LAAIF paskolų subsidijų suma (mln.Lt) 1,8 0,7 1,7 4,2
Projektų, kuriems subsidijuojamos paskolų palūkanos, skaičius (vnt.) 18 12 9 39
2. Lentelė (informacija apie paremtus aplinkosauginius investicinius projektus)

3. Pagrindiniai aplinkos apsaugos finansavimo šaltiniai:

Bene pagrindiniai aplinkos apsaugos finansavimo šaltiniai šiuo metu yra ES ir užsienio šalių parama bei Lietuvos biudžetas.
Aplinkosaugos uždaviniams įgyvendinti skirtos investicijos iš valstybės biudžeto (ir užsienio paskolos bei subsidijos su valstybės garantija) yra nukreipiamos į savivaldybių biudžetus. Valstybės biudžeto išlaidos aplinkos apsaugos tikslams didėjo iki 1994 metų, o vėliau ėmė mažėti. 1999 m. valstybės išlaidos ap

plinkos apsaugai sudarė 32 mln. Lt, arba 0,5 procentų valstybės biudžeto, 2000 m. – 26 mln. Lt arba 0,43 procentų ir 2001 metais – 28 mln. Lt arba 0,44 procentų valstybės biudžeto.
Aplinkos apsaugos investicijų finansavimas savivaldybių nuosavais ištekliais (išskyrus pajamas iš komunalinių paslaugų mokesčių) nėra įprastas reiškinys, nors pastaraisiais metais kai kurios savivaldybės ir skyrė šiek tiek lėšų aplinkos apsaugos tikslams įgyvendinti.
Ligšiolinės valstybės biudžeto išlaidos aplinkos apsaugai buvo beveik išskirtinai orientuotos į nuotekų sistemoms skirtas investicijas. 98,6 % valstybės biudžeto išlaidų aplinkos apsaugos sektoriuje buvo asignuotos nuotekų valymui, o likę 1,4 % atiteko komunalinių atliekų tvarkymui.
Mokesčiai už aplinkos teršimą ir baudos už aplinkos apsaugos įstatymų nesilaikymą yra pagrindiniai specialios aplinkos apsaugos rėmimo programos, 60 savivaldybių gamtos apsaugos fondų ir iš dalies Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo (LAAIF) pajamų šaltiniai. 2002 metais bendros visų aplinkos apsaugos fondų įplaukos sudarė daugiau kaip 40 milijonų litų. Nuo 1997 metų, kai šios įplaukos prilygo 48,7 milijonų litų, jų apimtys kasmet mažėjo daugiausia dėl aplinkos apsaugos priemonių įdiegimo ir gerėjančių technologijų ir tik 2001 metais pradėjo didėti, kadangi į LAAIF buvo nukreiptos didesnės už mokesčius už teršimą gaunamos sumos.
Būtina pabrėžti, kad savivaldybių gamtos fondų finansuojamos priemonės nėra stambios ir pagrindinių infrastruktūros objektų kūrimui naudojamos užsienio paramos ir valstybės biudžeto lėšos.
Kuriant regionines komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, rengiami nauji investicijų projektai ir užtikrinamos ISPA, PHARE ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos jiems įgyvendinti. Iki 2003 metų parengtos galimybių studijos šešiems investiciniams atliekų tvarkymo projektams, kurių vertė maždaug 70 mln. eurų (iš jų maždaug 40 mln. eurų bus finansuojama ISPA lėšomis).
Pertvarkyti vandens sektorių taip pat labai padeda Europos Sąjungos parama. Paskutiniame dešimtmetyje PHARE programa buvo pagrindinis instrumentas, kurio pagalba Lietuvoje buvo formuojamos aplinkosaugos politikos kryptys ir stiprinamos aplinkosaugos institucijos. Iki 2000 metų iš PHARE programos Lietuvos aplinkos apsaugos tikslams įgyvendinti skirta maždaug 37 mln. eurų, iš kurių apie 51% išleista investiciniams projektams. 1998 m. buvo sukurta PHARE stambių infrastruktūros objektų programa (LSIF), pagal kurią 1999 m. Lietuvai buvo suteikta pagalba vandens sektoriui už 14,4 mln. eurų, iš kurių 12,2 mln. eurų atiteko investiciniams projektams (Klaipėdos, Panevėžio ir Jurbarko vandens projektams), o 2,2 mln. eurų buvo skirta techninei pagalbai (rengiant projektus kitam ES instrumentui – ISPA). Iki 2003 metų patvirtinta ISPA finansinė parama 14-ai vandens sektoriaus projektų.
Nuo 2000 metų kiekvienais metais Lietuva gauna apie 25 milijonus eurų iš ISPA programos investiciniams atliekų ir vandens apsaugos projektams rengti. Lietuvai įstojus į ES, ji kasmet aplinkosaugai iš Sanglaudos ir struktūrinių fondų gauna bent keturis kartus daugiau lėšų nei kad gavo prieš tai.
3.1.Sanglaudos fondas

Iš Sanglaudos fondo Lietuvos aplinkosaugai planuojama skirti apie 100 mln. eurų kasmet. Per trejus metus ši parama sudarys 307 mln. eurų. Su Sanglaudos fondo parama Lietuvoje bus įgyvendinami didelių investicijų reikalaujantys projektai vandentvarkos, atliekų tvarkymo ir oro apsaugos srityse. Šiais metais Europos Komisija yra nustačiusi, kad mūsų šalies aplinkosaugos sektoriui galėtų būti skirta iki 95 mln. eurų Sanglaudos fondo paramos. Aplinkos ministerija pateikė paraiškų, kurių vertė siekia 180 mln. eurų, arba 206 mln. eurų su PVM (paprašyta Sanglaudos fondo parama siekia beveik 150 mln. eurų). Daugiau kaip 80 proc. paramos turėtų tekti vandentvarkos sistemoms modernizuoti bei plėtoti Nemuno žemupio ir vidurupio baseinuose. Vidurupio baseino investiciniam projektui Europos Komisija jau preliminariai pritarė. Kitos dvi paraiškos – tai atliekų tvarkymo projektai. Jie skirti Kauno bei Utenos regionų buitinių atliekų tvarkymo sistemoms sukurti. Penktasis projektas numato techninę paramą rengiant naujus aplinkosaugos projektus.Pažymėtina, kad rengiamų projektų paraiškose numatytos investicijos apėmė 33 savivaldybes, kurių specialistai ir vadovai dalyvavo rengiant projektus ir tvirtinant parengtus projektų dokumentus. Europos Komisija šiuo metu svarsto Lietuvos pateiktų projektų dokumentaciją, teikia užklausimus Aplinkos ministerijai dėl papildomos informacijos, prašo paaiškinti vienus ar kitus sprendimus. Toks procesas vyko kiekvienais metais dėl ISPA paramos, taip vyksta ir dėl Sanglaudos fondo lėšų. Į EK pasiūlymus dėl projektų paraiškų tobulinimo jau dabar atsižvelgiama rengiant paraiškas Sanglaudos fondo 2005 m. finansavimui gauti. Kitais metais numatoma pateikti 6 paraiškas, kurių bendra vertė sudarys 160 mln. eurų. Kitais metais būtų teikiamas ir Panevėžio regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimo projektas, jeigu Panevėžio apskrities ir savivaldybių valdžia sutars dėl sąvartyno vietos.
3.2.Bendrijos programa LIFE:

Tikslas – teikti paramą bendrijos aplinkos politikos vystymui ir įgyvendinimui
• LIFE jau daugiau kaip 10 metų (nuo 1992 m.) remianti Europos Bendrijos aplinkos apsaugos plėtrą ir jos įgyvendinimą.
• LIFE III programa yra pratęsta papildomai dvejiems metams t. y. iki 2006 m.
• 317,2 mln. Eurų. 3 metams
LIFE III programos dalys:

• LIFE-Nature 47 %
• LIFE-Environment 47 %
• LIFE-Trečiosios šalys 6 %
Programos prioritetai:

o klimato kaita
o gamta ir biologinė įvairovė – unikalių resursų apsauga
o aplinka ir sveikata
o darnus gamtos išteklių naudojimas ir atliekų tvarkymas
o aplinkosauginis švietimas
o aplinkosauginės teisės stiprinimas ir įgyvendinimas
Programos finasavimas:

• Life -Nature nacionalinis kofinasavimas nuo 25 iki 50 %
• LIFE- Environment nacionalinis kofinasavimas nuo 50 iki 70 %

3.3.Europos ekonominės erdvės (EEE) ir Norvegijos finansinių mechanizmų parama:

1. EEE finansinis mechanizmas
Lietuva gaus 4,5 % arba 27 mln. eurų 2004-2009 m. laikotarpiu (kasmet po 5,4 mln. EUR).
EEE paramos sritys:

 aplinkos apsauga, taršos mažinimas, atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo skatinimas;
 darnaus vystymosi skatinimas – geresnis išteklių naudojimas ir valdymas;
 ir tt.
2. Norvegijos finansinis mechanizmas
Lietuva gaus 7,1 % arba 40,257 mln. eurų 2004-2009 m. laikotarpiu (kasmet po 8,0514 mln. EUR).
Norvegijos finansinio mechanizmo paramos sritys:

remiamos tos pačios sritys, kaip ir iš EEE finansinio instrumento, tačiau prioritetas teikiamas:
 aplinkai, akcentuojant administracinių gebėjimų stiprinimą, įgyvendinant acquis ir investuojant į infrastruktūrą bei technologijas, ypatingas dėmesys skiriamas miesto atliekų valdymui;
 ir tt.
Gaunama parama turėtų nedubliuoti paramos, gaunamos iš ES šaltinių (Struktūrinių bei Sanglaudos fondų, Šengeno bei Pereinamojo laikotarpio institucijų plėtros priemonių ir t.t.), tačiau kuo efektyviau ją papildyti.Lietuvos prioritetai turi atitikti EEE sutartyje įtvirtintas EEE bei Norvegijos finansinių mechanizmų paramos sritis.Siekiant kuo efektyviau panaudoti EEE ir Norvegijos finansinių mechanizmų lėšas, Lietuva išskiria intervencines paramos sritis, kurioms bus skiriamas ypatingas dėmesys.Parama yra teikiama negrąžintinų subsidijų forma. Ir EEE, ir Norvegijos finansinių priemonių parama gali siekti iki 60 % projekto sumos. Jeigu projektą vykdo centrinė, regioninė ar vietos valdžia, EEE ir Norvegijos finansinių priemonių parama gali būti teikiama iki 85 % visos projekto sumos.

3.4.Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų parama

Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų parama Lietuvos aplinkosaugai 2004 metais sudarys beveik 8,3 mln. litų, o didžiausia jos dalis teks Baltijos pajūriui. Praėjusių metų gruodžio pradžioje Aplinkos ministerija jau patvirtino remiamus projektus, vien šalies pajūrio žemyniniam krantui tvarkyti skirta ES struktūrinių fondų parama – 5,6 mln. litų. Didžioji Baltijos pajūriui patvirtintos paramos dalis teks paplūdimiams ir apsauginiam paplūdimio kopagūbriui atkurti ir tvarkyti žemyninėje kranto dalyje, nes šis ruožas ilgą laiką nebuvo kompleksiškai tvarkomas.ES struktūrinių fondų lėšos taip pat bus panaudotos Kuršių nerijos paplūdimiams ir apsauginiam kopagūbriui atkurti ir tvarkyti.Daugiau kaip milijonas litų iš Lietuvai teksiančios ES struktūrinių fondų 2004 metų paramos numatyta skirti 5 projektams – ežerams bei upeliams valyti ir sutvarkyti.Beveik šeštadalis aplinkosaugai numatytų ES struktūrinių fondų paramos – 1,4 mln. litų – bus panaudota siekiant Lietuvos visuomenę geriau informuoti apie aplinką ir jos pokyčiais.

4. Mokesčiai bei baudos taikomi už aplinkos teršimą:

4.1. Pakuotės apmokestinimas.
Pagal Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo bei Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymus, įsigaliojusius 2003 m. sausio 1 d., gamintojai, naudojantys pakuotes bet kokiems gaminiams pakuoti, ir importuotojai, importuojantys supakuotus gaminius, privalo mokėti mokesčius už pirmines iš bet kokios medžiagos pagamintas pakuotes, pagal šiuos patvirtintus tarifus:

Pakuotės rūšys Tarifai
Stiklinė pirminė pakuotė 0,05 Lt/l pripildytos pakuotės tūrio arba
0,09 Lt/kg pakuotės svorio
Plastmasinė pirminė pakuotė 0,07 Lt/l pripildytos pakuotės tūrio arba
1,80 Lt/kg pakuotės svorio 1
Kombinuota pirminė pakuotė 0,07 Lt/l pripildytos pakuotės tūrio arba
2,00 Lt/kg pakuotės svorio 1
Metalinė pirminė pakuotė 0,09 Lt/l pripildytos pakuotės tūrio arba
2,60 Lt/kg pakuotės svorio 1
Popierinė ir kartoninė pirminė pakuotė 0,10 Lt/kg pakuotės svorio
Kita pirminė pakuotė 0,20 Lt/kg pakuotės svorio
3. Lentelė(apmokestinamosios pakuotės mokesčio tarifai)
Mokestis už atitinkamos rūšies pakuotes nėra didelis palyginus su kitomis Europos valstybėmis tai akivaizdžiai matosi grafikų pateiktų 1 priede.
Pagal kenksmingumą gamtai pakuotės yra apmokestinamos skirtingomis kainomis, mokesčio dydis yra nustatomas arba pagal pakuotės svorį, arba pagal kubatūrą. Visa tai grafiškai pavaizduota 2 priede.
4.2. Apmokestinami gaminiai.
Yra apmokestinami kai kurie gaminiai – padangos, akumuliatoriai, gyvsidabrio lempos, galvaniniai elementai, vidaus degimo variklių degalų ar tepalų filtrai, šių variklių įsiurbimo oro filtrai bei automobilių hidrauliniai (tepaliniai) amortizatoriai.
Gaminys Kodas Tarifas
Padangos, sveriančios daugiau kaip 3 kg:
Naujos Ex40.11 0,30 Lt už 1 kg
Restauruotos Ex40.12 0,30 Lt už 1 kg
Naudotos Ex40.12 0,36 Lt už 1 kg
Akumuliatoriai, naudojami
Transporto priemonėse Ex85.07 0,50 Lt už 1 kg
Gyvsidabrio lempos 8539.32.10 15% lempos didmeninės kainos
Galvaniniai elementai ir akumuliatoriai, išskyrus nurodytus 2 punkte 8506.30;
ex85.07 4% didmeninės kainos
Vidaus degimo variklių degalų arba tepalų filtrai 8421.23 1 Lt už vienetą
Vidaus degimo variklių įsiurbimo oro filtrai 8421.31 1 Lt už vienetą
Automobilių hidrauliniai (tepaliniai) amortizatoriai 8708.80 3 Lt už vienetą
4. Lentelė(apmokestinamųjų gaminių mokesčio tarifai)
4.3.Baudos taikomos už aplinkos teršimą
Šiose lentelėse pateikti baudų dydžiai, kurie yra nustatomi pagal medžiagos kenksmingą poveikį gamtai, šie dydžiai yra pateikti iš Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo.

Teršalas Tarifas lt/t Teršalas Tarifas lt/t
1. Aliuminis 928 2. Arsenas 9280
3. Atrazinas 92800 4. Azotas bendras 232
5. BDS5 232 6. Benz(a)pirenas 92800000
7. Benzolas 928 8. Chloridai 1
9. Chlorofosas 92800000 10. Chromas bendras 46400
11. Cianidai 9280 12. Cinkas 46400
13. 2,4 – D 4640 14. DDT, DDE, DDD 92800000
15. Dalaponas 232 16. Fenoliai 464000
17. Fluoridai 928 18. Formaldehidas 4640
19. Fosfamidas 331760 20. Fosforas bendras 789
21. Furfurolas 464 22. Geležis 1531
23. Gyvsidabris 4640000 24. Kadmis 92800
25. Kalcis 3 26. Kalis 9
27. Karbamidas 93 28. Kobaltas 92800
29. Ksilolas 9280 30. Magnis 12
31. Manganas 46400 32. Metanolis 4640
33. Nafta ir jos produktai 9280 34. Naftalinas 116000
35. Natrio trichloracetatas 13456 36. Nikelis 46400
37. Prometrinas 9280 38. Rodanidai 4640
39. Simazinas 92800000 40. SPAM (detergentai) 4640
41. Stibis 9280 42. Stirolas 4640
43. Sulfatai 5 44. Sulfidai 92800000
45. Suspenduotos medžiagos 46 46. Švinas 35312
47. Terpentinas 2320 48. Toluolas 928
49. Vanadis 464000 50. Varis 92800
51. Vinilacetatas 2320
5. Lentelė (Mokesčiai už vandens teršimą pagrindiniai tarifai)
Iš Panevėžio miesto ir Panevėžio rajono įmonių į Nevėžio upę išmetamiems teršalams pagrindiniai tarifai didinami 2 kartus.
T = 464 x Ai (1), kur Ai – i-os medžiagos santykinio agresyvumo rodiklis, apskaičiuojamas pagal “Gamtosaugos priemonių įgyvendinimo ekonominio efektyvumo nustatymo ir ekonominių nuostolių, kuriuos patiria liaudies ūkis dėl aplinkos užterštumo, įvertinimo laikinąją metodiką” (Patvirtinta TSRS valstybinio plano komiteto, TSRS Mokslų Akademijos Prezidiumo 1983 m. spalio 21 d. Nr. 254/284/134 nutarimu. Maskva, “Ekonomika”, 1986).

Teršalas Tarifas lt/t Teršalas Tarifas lt/t
1. Acetaldehidas 208 2. Acetonas 11
3. Acto rūgštis 71 4. Akroleinas 600
5. Aliuminio oksidai 190 6. Amoniakas 52
7. Angliavandeniliai 6 8. Anglies oksidas 5
9. Anglies tetrachloridas 10 10. Arseno oksidas 7905
11. Azoto oksidai (perskaičiavus į NO2) 206 12. Azoto rūgštis 142
13. Bario chloridas 2236 14. Benzaldehidas 104
15. 3,4 – Benz(a)pirenas 6300000 16. Benzilo alkoholis 43
17. Benzinas (perskaičiuojant į anglį) 6 18. Benzolas 55
19. Boro rūgštis 87 20. Butadienas 1- 3 8
21. Butanolis (butilo alkoholis) 39 22. Butilacetatas 9
23. Chloras 447 24. Chlorbenzolas 17
25. Chloroformas 224 26. Chloroprenas 3873
28. Ciano vandenilis 1410 29. Cikloheksanonas 73
30. Cinko oksidas 1225 31. Dibutilftalatas 173
32. Dichlordifluormetanas (freonas-12) 1 33. Dichloretanas 12
34. Difluorchormetanas (freonas-22) 1 35. Dimetiletanolaminas 548
36. Dimetilformamidas 71 37. Druskos rūgštis 78
38. Etanolis (etilo alkoholis) 1 39. Etilacetatas 17
40. Etilbenzolas 39 41. Etilenas 4
42. Etileno oksidas 224 43. Epichlorhidrinas 87
44. Fenolas 1550 45. Floro junginiai 4900
46. Fluoro vandenilis 4900 47. Fluortrichlormetanas (freonas-11) 1
48. Formaldehidas 1200 49. Fosforo anhidridas 347
50. Furfurolas 66 51. Gyvsidabrio neorganiniai junginiai (Hg) 112000
52. Kadmio oksidas 35355 53. Kanifolijos fliusas 27
54. Kaprolaktamas 50 55. Kobalto oksidas, metalinis kobaltas 8650
56. Ksilolas 12 57. Maleino anhidridas 173
58. Manganas ir jo oksidai (perskaičiavus į MnO2) 35350 59. Matanolis (metilo alkoholis) 25
60. Metilakrilatas 87 61. Metilchloroformas (1,1,1-trichloretanas) 20
62. Metileno chloridas 2 63. Metilmerkaptanas 14450
64. Naftalinas 316

65. Natrio, magnio, kalio, kalcio, geležies, stroncio, molibdeno, volframo, bismuto oksidai 76

66. Natrio sulfatas 39
67. Natrio šarmas 1096 68. Nikelis ir jo oksidai 27375
69. Nikelio sulfatas 27375 70. Ozonas 1061
71. Perchloretilenas 50 72. Selenas amorfinis 245
73. Seleno oksidas (IV) 86603 74. Sieros anhidridas (SO2) 110
75. Sieros rūgštis (H2SO4) ir SO3 245 76. Sieros vandenilis 274
77. Silicio dioksidas 4166 78. Skruzdžių rūgštis 87
79. Stirolas 387 80. Suodžiai 208
81. Sviesto rūgštis 123 82. Švino neorganiniai junginiai (Pb) 112000
83. Terpentinas 2 84. Trichloretanas 19
6. Lentelė (Mokesčiai už atmosferos teršimą pagrindiniai tarifai)
 T = 5 x Ai (2), kur Ai – i-os medžiagos santykinio agresyvumo rodiklis, apskaičiuojamas pagal “Gamtosaugos priemonių naudojimo ekonominio efektyvumo nustatymo ir ekonominių nuostolių, kuriuos patiria liaudies ūkis dėl aplinkos užterštumo, įvertinimo laikinąją metodiką”
PADIDINTO IR LENGVATINIO TARIFO APSKAIČIAVIMAS
1) TP = TO x (1 + F/N),
2) TP = TO x (1 + 4 x F/N),
3) TL = TO x (1 – 2 x (N-F/N),
kur TO – pagrindinis tarifas (rb/t),
TP – padidintas tarifas (rb/t),
TL – lengvatinis tarifas (rb/t),
F – faktinis išmetamų teršalų kiekis (t),
N – normatyvas
Šiuo metu kaip ir turėjo būti mokesčiai už gamtos teršimą kenksmingomis atliekomis kyla tai akivaizdžiai matoma iš diagramos pateiktos 3 priede.

5. Išvados:

1. Kaip jau ir minėjau labai svarbu, kad Lietuvoje buvo įsteigtas Aplinkos apsaugos investicijų fondas, jo dėka yra finansuojami didžiuliai aplinkosauginiai projektai susiję su atmosferos apsauga, vandens apsauga ir atliekų tvarkymu. Paskutiniai LAAIF finansuotini įmonių projektai kaip:
• AB “Jonavos agrotransportas”, projekto esmė: dyzelinių automobilių ir traktorių išmetamų į aplinką teršalų mažinimas, įdiegiant kuro aparatūros remontą bei reguliavimą pagal firmos “Bosch” technologiją;
• AB “Grigiškės” projekto esmė: medienos atliekų katilinės statyba;
• AB “Naujieji verkiai” projekto esmė: gamybinių nuotekų valymo įrenginių modernizacija.

2. Labai didelę reikšmę Lietuvos ekonomikai, o taip pat ir aplinkosaugai turi Europos Sąjungos bei kitų bendrijų skiriamos lėšos. Iki įstojimo t. y. nuo 1991 metų ES finansinė parama per Phare programą pradėta teikti ir Lietuvai. Phare programos pagrindinis tikslas – remti šalių kandidačių pasiruošimą narystei. Pagrindinė PHARE parama aplinkosaugos sektoriui buvo nukreipta dviem strateginėmis kryptimis: institucinis stiprinimas ir teisės aktų harmonizavimas bei investicijos į vandenvalą. Iki 2000 m. pagrindinis ES pagalbos šaltinis buvo PHARE programa. Lietuvos aplinkos projektams rengti ir institucijoms stiprinti PHARE 1993-2003 m. skyrė apie 65 mln. eurų. Yra ir kitų rėmimo programų didelę dalį jų aprašiau savo darbe kitas Europos Sąjungos programas pateikiu 1. paveikslėlyje, apie jas smulkiau galima pasiskaityti interneto tinklalapyje www.am.lt.

Leave a Comment