KALBOTYROS PRADMENYS
1. Kas parašė ir kada buvo išspáusdinta pirmoji lietuvių kalbos gramatika?Pirmoji žinoma lietuvių kalbos gramatika buvo išleista 1653 m. Karaliáučiuje. Ją lotyniškai parašė Danielius Kleinas.Pirmąją mokslinę lietuvių kalbos gramatiką parašė vokiečių kalbininkas Augustas Šleicheris.2. Kurias žinai lietuvių kalbos gramatikas, išėjusias XVII – XVIII a.?1653 m. išleista Danieliaus Kleino parašyta pirmoji žinoma lietuvių k. gramatika. 1747 m. Povilas Frydrichas Ruigys; 1791m. Gotfrydas Ostermejeris; 1800m. Kristijonas Gotlibas Milkus išleido Prūsijoje vokiškai parašytas lietuvių kalbos gramatikas. 3. Nurodyk svarbesnes XIX – XX a. gramatikas.Kazimieras Jaunius parašė ‘’Lietuvių kalbos gramatiką’’ , kuri buvo išleista Sankt Peterburge 1911m. lietuvių kalba. Jonas Jablonskis parašė pirmąją norminę lietuvių kalbos gramatiką. Ji pasirodė 1901m. Tilžėje. Vėliau Jonas Jablonskis išleido dar dvi lietuvių kalbos gramatikas:1919m. Vilniuje ir 1922m. Kaune.Didžiausia ir išsamiausia yra Lietuvos mokslų akademijos Lietuvių kalbos ir literatūros instituto 1965 – 1976m. išleista trijų tomų ‘’Lietuvių kalbos gramatika’’4. Kas ir kada išleido pirmąjį lietuvių kalbos žodyną? Kuo jis svarbus?Pirmas lietuvių kalbos žodynas pasirodė Vilniuje apie 1620m. Autorius Konstantinas Sirvydas. Jis daug prisidėjo norminant ir turtinant lietuvių kalbą.5. Kuriuos žinai XVII – XIX a. žodynus ?Prūsijoje išleisti dvikalbiai (lietuvių ir vokiečių) žodynai: F. Hako (1731m.), P. Ruigio (1747m.) ir K. Milkaus(1800m.). 1850 – 1864m. parašytas Simono Daukanto lenkų – lietuvių kalbų žodynas.1883m. lietuvių – vokiečių, o 1870 ir 1874m. dvitomį vokiečių – lietuvių žodyną išleido Frydrichas Kuršaitis.Lietuvių kalbotyrai labai svarbus Antano Jùškos žodynas. Jį Rusijos mokslų akademija leido 25-erius metus (1894 – 1922)Pats išsamiausias, reikšmingiausias ir didžiausias yra daugiatomis ‘’Lietuvių kalbos žodynas’’, kurio sumanytojas ir pirmasis leidėjas Kazimieras Būga. 6. Kuris žodynas yra svarbiausias lietuvių leksikologijos darbas? Kodėl?Iš visų lietuvių kalbos žodynų reikšmingiausias, didžiausias ir išsamiausias yra daugiatomis ‘’ Lietuvių kalbos žodynas’’. Jo sumanytojas ir pirmas leidėjas yra žymus kalbininkas Kazimieras Būga. ’’Lietuvių kalbos žodynas’’ yra unikalus savo dydžiu ir išsamumu.
7. Kada prasidėjo mokslinis lietuvių kalbos tyrimas?Rimčiau kalba pradėta tirti nuo XIX a. vidurio.8. Nurodyk, kuo lietuvių kalbos mokslui yra nusipelnę Augustas Šleicheris ir Frydrichas Kuršaitis.1856m. Prahoje A. Šleicheris išleido vokiškai parašytą mokslinę lietuvių kalbos gramatiką, netrukus pasirodė lietuvių kalbos chrestomatija(tekstų rinkinys). A.Š. pirmasis parodė kaip reikia tirti gyvąją kalbą.Frydrichas Kuršaitis pirmasis moksliškai aprašė lietuvių kalbos priegaides, ištyrė kirčiavimą, nustatė kirčiuotes. Jo gramatika ir žodynas ir dabar kalbos mokslui yra didžiai vertingi.9. Pasakyk svarbiausius A. ir J. Juškų , A. Baranausko ir K. Jauniaus nuopelnus lietuvių kalbos mokslui.Antanas ir Jonas Juškos vieni pirmųjų lietuvių, gyvenusių Rusijos valdomoje Lietuvos dalyje susirūpino lietuvių kalbos lobių kaupimu ir jų tyrimu. A.J. rinko lietuvių tautosaką ir žodžius. J.J. kaupė lietuvių tarmių duomenis.Antanas Baranauskas sukaupė daug tarmių duomenų, vykusiai suskirstė pačias tarmes.Kazimieras Jaunius. Lietuvių kalbos mokslui svarbi jo gramatika ir tarmių aprašai.10. Kuriose lietuvių kalbos mokslo srityse daugiausia yra dirbęs Kazimieras Būga?Daugiausia jis yra nusipelnęs lietuvių kalbos leksikologijai(mokslui apie žodžius). K. Būgos palikta milžiniška žodyno kartoteka sudarė pagrindą dabar leidžiamam didžiajam’’Lietuvių kalbos žodynui”. Jis yra paskelbęs labai daug gerų etimologijų(žodžių kilmės aiškinimų), nušvietęs mūsų kalbos skolinių kilmę, lietuviškų asmenvardžių darybą. Daug jis yra davęs lietuvių kalbos fonetinės struktūros, gramatinės sandaros, taip pat kirčiavimo studijoms. Daug nusipelnė lietuvių bendrinės kalbos ugdymui.11. Kuo K. Būga nusipelnė lietuvių leksikologijai?K.Būgos palikta milžiniška žodyno kartoteka sudarė pagrindą dabar leidžiamam didžiajam ‘’Lietuvių kalbos žodynui”. Jis yra paskelbęs labai gerų etimologijų, nušvietęs mūsų kalbos skolinių kilmę, lietuviškų asmenvardžių darybą.12. Kuriuos žinai Jono Jablonskio darbus praktiniais lietuvių kalbos kláusimais?Jonas Jablonskis taisė 1904m. pradėtų leisti lietuviškų laikraščių kalbą, vėliau vertėsi spáusdindamas taisyklinga kalba parašytas pigias lietuviškas knygas. 1906m. įsikūręs Panevėžyje rašė straipsnius bei recenzijas apie kalbą, su mokiniais vertė iš rusų kalbos pedagogines knygas. Iki savo mirties (1930m.) J.J. kovojo su lietuvių bendrinės kalbos negerovėmis. Svarbios J.J. gramatikos. Jose nustatytos ir įteisintos rãšomosios kalbos normos. Reikšminga jo knyga ‘’Linksniai ir prielinksniai’’(1928).Kovodamas su kalbos negerovėmis, J.J. stengėsi įdiegti ir yra įdiegęs mūsų rašomojoje kalboje labai daug iš liaudies bei tarmių paimtų gražių lietuviškų žodžių ar posakių. Štai keli J.J. naujadarai:vienaskaita,daugiskaita,asmenuotė, bendratis, nuosaka, giminė, galininkas, vietininkas, jungtukas, ateitis, atvirukas, bendradarbis, degtukas, deguonis, įspūdis, įtaka, mokykla, pažanga, pieštukas, pojūtis, šviesuolis, tamsuolis, švietimas, tautietis, teismas, vadovėlis, vaizduotė, valdininkas, valstietis, vandenilis, pirmadienis, antradienis ir kt.13. Su kokiomis bendrinės kalbos negerovėmis kovojo J. Jablonskis?J.J buvo didžiausias mūsų rašomosios kalbos tobulintojas. Daugiausia sielojosi dėl mūsų kalbos ateities, ypač rašomosios kalbos sunorminimo, visokių šiukšlių išvalymo…14. Kuo lituanistikai svarbūs Prano Skardžiaus ir Antano Salio darbai?Gyvendamas Lietuvoje, P. Skardžius aktyviaĩ įsitraukė į lituanistinį darbą: tiek mokslinį, tiek ir praktinį – bendrinės kalbos ugdymą. Vertingi jo mokslo veikalai ‘’Slavų skoliniai lietuvių kalboje’’(vokiškai), ‘’Daukšos akcentologija’’, ‘’Lietuvių kalbos kirčiavimas’’ ir ypač ‘’Lietuvių kalbos žodžių daryba”.Salys daugiausia nusipelnė lietuvių dialektologijai. Svarbūs ir jo lietuvių kalbos fonetikos tyrimai. Daug rašė praktiniais bendrinės kalbos ugdymo klausimais. Romoje 1970 – 1992m. išleistas jo lituanistinių darbų rinkinys(4 tomai).15. Kókius dar žinai lietuvių kalbininkus ir jų darbus? Jurgis Gerulis paliko reikšmingų vokiškai rašytų darbų apie lietuvių ir kitas baltų kalbas, lietuvių tarmes.Juozas Balčikonis nusipelnė lietuvių kalbos kultūrai ir norminimui. Parašė daug straipsnių praktiniais kalbos klausimais, ujo spaudos kalbos negeroves, pavyzdinga kalba vertė jaunimui knygas, ypač pasakų rinkinius. Labai daug nuveikė lietuvių leksikografijoje (sudarydamas žodynus).16. Išvardink užsienio šalių kalbininkus, tyrusius lietuvių kalbą.Janis Eñdzelynas – latvių kalbininkas, parašęs mokslinę latvių kalbos gramatiką, kurioje išsamiai nagrinėja ir daugelį lietuvių kalbos istorijos klausimų. Daug lietuvių kalbai davė vokiečių kalbininkai Francas Špechtas, Reinholdas Trautmanas, danas Lujis Jelmslevas, suomiai Josepis Mikola ir Einas Nieminenas, šveicaras Maksas Nydermanas, prancūzas Antuanas Mejė. 17. Pasakyk kalbininkų sukurtus naujadarus. Nurodyk jų autorius.J. Jablonskis – vienaskaita, daugiskaita, asmenuotė, bendratis, nuosaka, giminė, galininkas, vietininkas, jungtukas, ateitis, atvirukas, bendradarbis, degtukas, deguonis, įspūdis, įtaka, mokykla, pažanga, pieštukas, pojūtis, šviesuolis, švietimas, tamsuolis, tautietis, teismas, vadovėlis, vaizduotė, valdininkas, valstietis, vandenilis, pirmadienis, antradienis ir t.t.A. Baranauskas – balsis, raĩdė, rašyba, sakinys, tarinys, raštinė, dalyba, trikampis. K. Jaunius – priegaidė, priesaga, priešdėlis, veiksmažodis, prieveiksmis, asmuo, linksnis, kamienas.18. Kurios mokslo įstaigos rūpinasi lietuvių kalbos tyrimu?Po karo Lietuvos mokslų akademijos sistemoje buvo atkurtas Lietuvių kalbos institutas. Vėliau jis paverstas Lietuvių kalbos ir literatūros institutu(nuo 1990m. vėl atkurtas atskiras Lietuvių kalbos institutas). Ši įstaiga vadovauja lietuvių kalbos tiriamajam darbui.Antrasis lietuvių kalbos tiriamasis centras – Vilniaus universiteto Lietuvių kalbos ir Baltų filologijos katedros.Tiriamąjį darbą atlieka ir šalies aukštosios mokyklos: Vilniaus pedagoginis universitetas, Šiaulių universitetas, Klaipėdos universitetas ir kt.19. Pasakyk, kuriuos žinai kalbos praktikos leidinius. Jono Kazlausko ‘’Lietuvių kalbos istorinė gramatika’’ ; Algirdo Sabaliausko ‘’Lietuvių kalbos tyrinėjimo istorija’’; Zigmo Zinkevičiaus ‘’Lietuvių dialektologija’’, ‘’Lietuvių kalbos istorinė gramatika’’, ‘’Lietuvių kalbos istorija’’, Antano Pakerio ‘’ Lietuvių bendrinės kalbos fonetika’’ ir kt.20. Pasakyk žinomus kalbinius žurnalus.‘’Gimtasis žodis’’, …