Stresas kaip žalingas veiksnys

758 0

 

Vytauto Didžiojo universitetas

EKONOMIKOS IR VADYBOS FAKULTETAS

EKONOMIKOS IR FINANSŲ STUDIJOS

 

Aistė Katunskytė

 

Stresas kaip žalingas veiksnys

 

Dėstytojas: Vykintas Baublys

 

Kaunas, 2015

 

ĮVADAS

 

Temą „Stresas kaip žalingas veiksnys“ pasirinkau, nes šiai dienai ji labai aktuoli. Kiekvienas žmogus su juo susiduria, nori jis to ar ne. Tai neatsiejama gyvenimo dalis, daugumos kasdienybė. O ir pati labai dažnai su juo susiduriu. Stresas gali atsirasti dėl įvairių nepalankių veiksnių, traumų poveikio, įtampos. Stresą sukelia išgąstis, triukšmas, konfliktai šeimoje ar darbe, kasdieniai rūpesčiai, nesaugumo pojūtis, socialinės problemos, įtemptas darbas, nuolatinė skuba, ar net

tgi oras. Manoma, kad kiekvienas didesnis susijaudinimas ar susinervinimas daro neigiamą įtaką žmogaus kūnui tiek fiziškai ,tiek psichiškai, didina žmogaus psichologignę ir emocinę įtampą. Atsižvelgiant į šiandieninę problemą – dėl per didelio kiekio streso, žmonės nesupranta kaip elgtis vienose ar kitose situacijose, nebežino ką daryti, kad to išvengti.

Taigi, šio referato tikslas – supažindinti skaitovą su streso sąvoka ir parodyti, kokį neigiamą poveikį, ligas jis sukelia organizmui ir kaip būtų galima jo išvengti.

 

STRESAS IR STRESORIAI

 

Streso sąvoka mokslinėje literatūroje sutinkama dažnai. Ji buvo vartojama jau antikos lai

ikais, tačiau tik 1936 metais mokslinę streso sąvoką pateikė Kanados mokslininkas H.Seljė: Stresas – tai bendra nespecifinė organizmo reakcija į bet kokį “pakenkimą, nukreipta į organizmo gynybinių jėgų mobilizavimą.“ [1]. Socialiniame žmogaus gyvenime stresas neretai gali būti siejamas su neigiamu aplinkybių atsiradim. Tačiau tam tik
kras įvykis gyvenime vienam asmeniui gali kelti stresą, kitam – jo gali ir nebūti. Taip pat stresuojančiai gali veikti ne tik neigiami, bet ir teigiami dalykai. Vis dėlto, negatyvūs įvykiai mūsų gyvenime dažniau būna streso priežastimi. Taigi, stresas labai priklauso nuo asmenybės .

Streso sąvoka, laikui bėgant, keitėsi – pasidarė kur kas platesnė nei buvo ansčiau.

Dabar streso sąvoka yra suprantama ne tik kaip reakciją į žmogui fiziškai kenksmingus, bet ir bet kokius įvykius, sukeliančius neigiamas emocijas. Juk įvykiai, sukeliantys įtampą, gali neturėti tiesioginės grėsmės sveikatai, tačiau kenkti socialiniam statusui arba sukelti tam tikras neigiamas emocijas – kaltę, pavydą , gėdą, liūdesį.

Kaip stresas apibrėžiamas dabar? Stresą galime apibrėžti kaip procesą, kuriuo įvertiname ir reaguojame į tam tikrus grėsmę ar iššūkį keliančius įvykius, vadinamuosius stresorius; stresas atsiranda tuomet, kai žmo

onės susiduria su įvykiais, kuriuos jie suvokia kaip žalingus fizinei sveikatai ar psichologinei gerovei. [2]

Stresoriai – tam tikri įvykiai ar situacijos, prie kurių žmonėms tenka taikytis. Stresoriai gali būti bet kokie veiksniai, verčiantys asmenį keistis arba adaptuotis. Stresorių spektras yra labai platus: nuo globalių, katastrofiškų situacijų iki įkyrių, kasdieninių įvykių.

Stresoriais gali būti :

Katastrofiški įvykiai ,stichinės nelaimės ( žemės drebėjimas, uraganas, potvyniai )

Gyvenimo pokyčiai ir įtampos ( skyrybos ,nėštumas , artimų žmonių mirtis )

Chroniški stresoriai (gyvenimas netoli oro uosto, greitkelio )

Kasdieninis įkyrumas ( pavyzdžiui, reguliarus važiavimas vie

etove, kur yra didelis automobilių eismas ). [3]

Išvardyti stresoriai – patys savaime nėra stresoriai. Iš pradžių tai yra fizinės būsenos, gyvenimo aplinkybės ar elgesio būdai. Streso faktoriais jie tampa tik tada, kai žmogui sukuria stresą. Tačiau iš principo jiems daugiau ar mažiau būdinga būti streso priežastimi.

 

STRESĄ SUKELIANTYS VEIKSNIAI

 

Veiksniai, susiję su darbo užduotimis. Tai veiksniai, kurie trukdo atlikti užduotis, kaip kad pernelyg trumpas terminas darbams atlikti, pernelyg įvairios arba per daug užduočių, užduočių atlikimo metu kylantis pavojus gyvybei, netgi darbo vieta, jei joje nuolat iškyla trukdžių darbui.

Veiksniai, susiję su darbuotojo vaidmeniu. Pvz., asmens pareigos organizacijoje arba pavaldumo struktūra nėra aiški, asmuo gauna skirtingus nurodymus iš dviejų viršininkų ir turi nuspręsti, kurį vykdyti. Čia gali atsidurti ir konfliktinės situacijos, susijusios su ribų tarp žmonių nustatymu ir išlaikymu, atsakomybė už kitus darbuotojus ir net pokyčiai karjeroje (tiek per greitas paaukštinimas, siejamas su išaugančia atsakomybe, tiek pernelyg lėti karjeros pokyčiai, siejami su nepatenkinamomis ambicijomis).

Bendravimo veiksniai. Stresas darbe gali kilti ir dėl prastų ar menkų santykių su viršininku, pavaldiniais ar bendradarbiais. Esant geriems santykiams, darbuotojas gali gauti socialinę paramą iš bendradarbių, t.y. žmonių, geriausiai žinančių problemas, kylančias tiek pačioje įmonėje, tiek atliekant konkrečius darbus. Erzinantis bendradarbių elgesys, akivaizdus trukdymas dirbti, konkurencija, nuolatiniai skundai ilgainiui gali erzinti ir tap

pti streso šaltiniu.

Sunkumai šeimoje. Žmonės tuokiasi, skiriasi, turi sunkumų su vaikais, tėvais ir pan. Šie įvykiai įtakoja žmonių būseną, jaudulį, kuris persiduoda darbui.

Ekonominiai sunkumai. Žmonės gali išleisti daugiau, nei leidžia jų finansinės galimybės, dėl to gali kilti nerimas. Tyrimai rodo, kad kuo aukštesnės žmonių pajamos, tuo didesnis stresas gali kilti dėl jų finansų planavimo. Darbuotojai, gaunantys mažesnes pajamas, apsiriboja mažesnėm išlaidom ir paprastai nėra linkę įsipareigoti bankams ir pan. instancijoms.

Asmenybė. Tyrimai rodo, kad kai kurie žmonės iš prigimties yra linkę pabrėžti neigiamus aplinkos aspektus. Jei tai tiesa, tuomet gali būti, kad kai kurie asmenys iš esmės yra linkę įžvelgti grėsmę išorėje ir tokiu būdu yra labiau linkę išgyventi stresą.

 

REAKCIJOS Į STRESĄ

 

Atpažinti žmogų, kuris tam tikroje situacijoje patiria įtampą nėra sunku. Lengviausia atpažinti tai iš kai kurių asmens fiziologinių požymių ar gestų. Lengvai atpažinti stresą pasiseks ir tiems, kurie yra susipažinę su emocijų psichologijA. Išoriškai stresą galima pastebėti iš: sugniaužtų rankų, pernelyg suspaustų žandikaulių, sulenktos nugaros, pikto ar nerimastingo žvilgsnio.

Taip pat jis gali būti atpažintas ir pagal tam tikrus psichinius simptomus: nervingumą, irzlumą, išsiblaškymą, depresiją, baimės būseną, koncentracijos sutrikimus ,mokymosi sunkumus, susilpnėjusia atmintimi, vilkišku apetitu arba jo nebuvimu, nuolatine įtampa, nuotaikos svyravimu, išsekimo jausmu, agresija, beprasmiu įniršiu, motyvacijos praradimu, neviltimi, mintimis apie sav

vižudybę.

Be to, susijaudinimą parodo ir pasikeitusios fiziologinės reakcijos: padažnėjas kvėpavimas, padidėjas prakaitavimas, burnos džiūvimas, virškinimo sutrikimai, odos problemos, alergijos, kraujotakos sutrikimai, stipresnis širdies plakimas, nuovargis, miego sutrikimai, nemiga, dusulys, karščiavimas, rankų drebėjimas, įtempti raumenys. [4]

Turbūt visi žinome, kad nuo raumenų įtampos pradeda skaudėti galvą, nugarą, pečius. Taip pat dėl patiriamo streso didėja adrenalino kiekis kraujyje, aktyvuojama skydliaukės veikla, sumažėja organizmo imunitetas, atsiranda opos skrandyje arba dvylikapirštėje žarnoje. Taigi fiziologinis atsakas į stresą daugeliu atveju yra lemtingas žmogaus sveikatai, nes fiziologiškai sužadintas organizmas reaguoja per gyvybines organizmo funkcijas: nervų bei endokrininę sistemą (kraujospūdį, širdies susitraukimų dažnį, odos jautrumą, raumenų įtampą, kvėpavimo pokyčius) [5]. Jei stresas yra ilgalaikis, išsenka žmogaus pasipriešinimo galimybės. Tuomet silpstant imuminei sistemai, atsiranda prielaidos rimtiems susirgimams.

Yra išskiriamos trys psichologinės reakcijos į stresą :

Emocinės

Kognityvinės

Elgesio

Psichologinės reakcijos pirmiausiai reiškiasi per emocijas. Emociniame lygmenyje dominuoja neigiamos emocijos ir jausmai ( baimė, pyktis ). Kognityviniame lygmenyje formuojasi mintys apie žalos ar grėsmės galimas pasekmes ir galimybę jas kontroliuoti. (Šiuo metu gali pablogėti dėmesio koncentracija, kuri trukdo veiklą ir ypač susilpnina sprendimų priėmimo procesą ). Elgesio lygmenyje stresas reiškiasi irstančiais tarpasmeniniais santykiais, alkoholizmu, narkomanija, bendruomenės gyvenime nusistovėjusių socialinių normų ignoravimu.[6] Požiūris į įvykį neretai tampa streso aspektu. Kartais ne taip svarbu objektyvus pavojus, kiek subjektyvus jo vertinimas. Nemotyvuotas išgąstis, realios gr. . .

astiliną

Specifinis jo kvapas primins vaikystę ir pažadins malonius prisiminimus. O stresas sumažės vos per 60 sekundžių. Bent jau taip žada mokslininkai. Neturite namuose plastilino? Tada uždekite obuolių kvapo aromatinę žvakę. Obuolių aromatas stimuliuoja hipokampą, smegenų sritį, kuri iššaukia vaikystės prisiminimus. .

Sustokite ir pauostykite žolės

Šviežiai nupjautos žolės kvapas, pasak mokslininkų, yra antras po šviežiai iškeptos duonos kvapo, kuris suteikia laimės ir saugumo jausmą. Jis nugali gėlių, vanilės, švaros kvapus. O jei tuo pat metu dar ir akis palepinsite žalios didelės pievos vaizdu, raminamasis efektas tik dar labiau sustiprės!

Užsikimškite ausis

Nenuostabu, kad esate pripratę ir prie pakankamai didelio foninio triukšmo. Vis dėlto jei pamėgintumėte apsieiti be jo bent 3 valandas per dieną, pasijustumėte ramesni. Todėl tiek laiko rekomenduojama praleisti su ausų kaištukais – kad negirdėtumėte namiškių įjungto televizoriaus, burzgiančios indaplovės, besisukančio skalbimo mašinos būgno ir kaimynų pašnekesio balkone.

Pakelkite akis į debesis

Žvilgsnis, nukreiptas į dangaus žydrynę, 82 procentams žmonių leidžia pasijausti ramesniems, atgauti energiją, pailsėti. Jei dangus apniukęs – galite to paties efekto pasiekti 2 minutes žvelgdami į horizontą, sukoncentravę žvilgsnį į toliausiai esančius objektus.

Kalbėkite.

Įvardykite savo jausmus, pasistenkite kuo tiksliau suformuluoti tai, ką išgyvenate: ko bijote, kas kelia didžiausią nerimą. Nesakykite „Aš nerimauju“. Sakykite: „Man neramu, kad išėjus prieš auditoriją kaip reikiant apsikvailinsiu, prarasiu amą ir visi juoksis“. Ištarus balsu savo nuogąstavimus bus lengviau apgalvoti ir išeitis iš susidariusios situacijos. Šiuo atveju: „Na ir kas? Juk prieš akis galiu pasidėti konspektą. Žvilgtelėsiu – ir viską prisiminsiu“.

Išsimaudykite vonioje su keletu lašų raminamojo poveikio eterinio aliejaus (levandų, rožių, geranijų).

Pamasažuokite. Atlikite sau lengvą taškinį masažą: raskite skausmingą tašą nosies pradžioje, ties antakių susikirtimo linija, ir paspaudykite jį keletą kartų.

Išsirėkite. Idealus variantas – išsirėkite kur nors miške, kur jūsų niekas neišgirs. Svarbiausia – kad plaučiai išsivalytų, o kartu su garsu išlėktų ir emocijų perteklius.

Žolelių arbata. Galite pasitelkti į pagalbą ir seniai išbandytas priemones – valerijono šaknies ir paprastosios sukatžolės nuovirą. Dar galite užsiplikyti 2 arbatinius šaukštelius smulkintos vaistinės šventagaršvės šaknies stikline verdančio vandens, leisti nusistovėti, perkošti ir išgerti mažais gurkšneliais.[10]

 

IŠVADOS

 

Stresą sukeliantys įvykiai žmogų silpnina, tačiau streso stiprumas ir poveikis organizmui priklauso nuo asmens būdo ir jį supančios aplinkos .

Patys įvykiai nėra stresiniai, kol mes jų nesuvokiame kaip stresorių. Daug ką lemia asmenybės objektyvus situacijos vertinimas ir adaptacija .

Dažnai pasikartojantis ar ilgalaikis stresas gali sukelti įvairias ligas bei atsirasti polinkis narkotinėms medžiagoms, alkoholiui.

Atsparumas stresui daugeliu atveju priklauso nuo žmogaus požiūrio į gyvenimą ir į save patį (savivertės), sugebėjimo pažvelgti į nemalonias situacijas iš teigiamos pusės, priimant tai ne kaip atsitiktines bausmes, o kaip postūmį vystytis bei tobulėti.

 

LITERATŪROS SĄRAŠAS

 

Lekavičienė R., Vasiliauskienė Z., Matulienė G. (2007). Psichologija šiandien. KTU leidykla „Technologija“: Kaunas. 411p.

Lekavičienė R., Vasiliauskienė Z., Matulienė G. (2007). Psichologija šiandien. KTU leidykla „Technologija“: Kaunas. 412p.

Lekavičienė R., Vasiliauskienė Z., Matulienė G. (2007). Psichologija šiandien. KTU leidykla „Technologija“: Kaunas. 412p.

Lekavičienė R., Vasiliauskienė Z., Matulienė G. (2007). Psichologija šiandien. KTU leidykla „Technologija“: Kaunas. 412p.

Weigand V., (1998). Moterų stresai. Alma Littera: Vilnius. 18p.

Lekavičienė R., Vasiliauskienė Z., Matulienė G. (2007). Psichologija šiandien. KTU leidykla „Technologija“: Kaunas. 414p.

Myers D. G., (2008). Psichologija. Poligrafijos ir informatikos leidykla: Kaunas. 596p.

Miglė Francaitė. Virškinamąją sistemą gali išderinti stresas. Internetinė prieiga: [Žiūrėta 2015-11-10]

Gintaras Aleknonis. Vėžys ir stresas. Internetinė prieiga: http://www.balsas.lt [Žiūrėta 2015-11-10]

Penkiolika būdų kaip įveikti nuolatinį stresą. Internetinė prieiga: http://sveikas.lt [Žiūrėta 2015-11-10]

 

Join the Conversation