Žmogaus sauga darbe

Energetikos įmonė – ūkinis vienetas, įsteigtas ir įregistruotas Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo ir nustatyta tvarka įsteigta elektros ir šilumos gamybos perdavimo, skirstymo ir tiekimo veiklai. Energetikos įrenginiai, tai gamybos, perdavimo ir skirstymo priemonės (katilai, turbinis, generatoriai, transformatoriai, vamzdynai ir visi kiti pagalbiniai mechanizmai). Energetinė veikla – tai veikla, susijusi su energijos išteklių žvalgymu, gavyba, transportavimu, paskirstymu, energijos gamyba, perdavimu, prekyba ar energetikos įrenginių eksploatavimu. Visu tuo užsiima operatyvinis personalas. Eilėje padalinių, skyrių, cechų dirba žmonės. Jie atlieka tam tikras funkcijas, kad įmonės veeikla vystytųsi. Darbuotojų kolektyvas, kurį sudaro visi darbuotojai darbo santykiais susiję su darbdaviu.
Chemijos tarnybos laborantės pareigose gali dirbti asmenys ne jaunesni kaip 18 metų, pasitikrinę sveikatą (sveikatos patikrinimai atliekami kas vieneri metai), išklausę įvadinį instruktažą, apmokyti pagal atitinkamą programą, išlaikę egzaminus ir atlikę dviejų savaičių stažuotę bei turintys nustatytos formos pažymėjimą. Žinių patikrinimai atliekami: periodiniai – ne rečiau kas du metai, papildomi – pažeidus darbų saugos reikalavimus. Periodinis instruktavimas atliekamas ne rečiau kaip kartą per dvylika mėnesių.

Cheminių analizių laborantė darbo vietoje turi tuurėti cheminių analizių laborantės pareiginę instrukciją, cheminių analizių laborantės saugos ir sveikatos instrukciją ir darbo su toksiškomis medžiagomis chemijos laboratorijoje saugos instrukciją. Atliekant analizes naudotis cheminių analizių metodikų instrukcijomis, nepasitraukti iš darbo vietos ir darbo zonos, apie tai neinformavus chemijos ta

arnybos vadovybės. Nesiimti darbų, kurie nesusiję su cheminių analizių laborantės pareigomis, neliesti įrenginių, kurie nesusiję su cheminių analizių laborantės darbu. Pastebėjus chemijos tarnyboje ar katilinės patalpose potencialiai pavojingą reiškinį (didelį garavimą, hidraulinius smūgius, nenormalų įrenginių darbą) skubiai pasišalinti iš šios zonos ir pranešti apie tai chemijos tarnybos viršininkui ar inžinieriui.
Cheminių analizių laborantė, atėjusi į darbą turi apžiūrėti savo darbo vietą, patikrinti ar yra elektros energija, ar veikia traukos spinta. Darbo vietai keliamos sąlygos. Jos gali būti normalios, kenksmingos ir labai kenksmingos. Patikrinti ar darbo vietoje yra tirpalai, reikalingi darbui. Laboratoriniai indai ar tvarkingi. O taip pat įsitikinti darbo saugos priemonių tvarkingumu, ar yra apsauginiai tirpalai. Įsitikinus priešgaisrinių saugos priemonių tvarkingumu, įsijungti traukos spintą likus 5 min. iki darbo pradžios.
Cheminių analizių laborantė daarbo metu turi dirbti su chalatu ir kitomis saugos priemonėmis. Saugos priemonės yra bendros (kolektyvinės) ir individualios. Atskirais atvejais tai turėtų būtų apsauginiai akiniai, pirštinės nuo cheminių medžiagų ir drėgmės, darbiniais ar guminiais batais, ausinėmis, šalmu, vatinuku, gumine prijuoste, dujokauke ar respiratoriumi. Darbo chalatai, vatinukai, darbinė ar guminė avalynė laikomi rūbų spintoje, o šalmai, apsauginiai akiniai, ausinės, pirštinės nuo cheminių medžiagų ar drėgmės, laikomi laboratorijoje. Laboratorijoje turi būti vaistinėlė, kuri nuolat tikrinama ir papildoma.
Einant į katilinę ar turbinų salę būtina už
žsidėti šalmą. Cheminių analizių laborantė privalo žinoti saugos darbe taisykles imant vandens, garo, kondensato pavyzdžius. Nesilaikant taisyklių, galimi terminiai nudegimai. Payzdžių paėmimo vietos turi būti gerai apšviestos ir lengvai prieinamos. Vandens ir garo pavyzdžius galima imti tik įsitikinus, kad pavyzdžių paėmimo taškai tvarkingi. Esant defektams, apie tai pranešti chemijos tarnybos viršininkui ar inžinieriui. Vandens pavyzdžių temperatūra turi būti ne aukštesnė kaip 40oC. Garuojant, esant hidrauliniams smūgiams, pavyzdžius imti draudžiama.
Laikytis saugaus darbo taisyklių dirbant su stikliniais indais, cheminiais reagentais, laboratoriniais prietaisais. Laboratorijoje stikliniai indai yra grūdinto ir negrūdinto stiklo. Labai svarbu naudoti laboratorinius indus pagal paskirtį, kad išvengtume traumų ir nelaimingų atsitikimų. Negalima dirbti su įskilusiais indais. Šildant, virinant ar gaminant tirpalus, jei išskiriama šiluma, reikia naudoti grūdinto stiklo indus. Indą su karštais skysčiais nedėti ant šalto paviršiaus. Visus laboratorinius indus, prietaisus, reagentus laikyti jiems skirtose vietose, neužstatyti praėjimo laboratorijoje.
Darbo vietai yra keliamos sąlygos. Jos gali būti nekenksmingos, kenksmingos ir labai kenksmingos.
Kenksmingi darbo aplinkos veiksniai mažina organizmo atsparumą ir kitiems išorinės aplinkos poveikiams, todėl turi neabejotinos reikšmės ir neprofesinei patologijai. Is cheminių medžiagų, nors ir veikdamos mažomis koncentracijomis, sutrikdo organizmo fermentinių sistemų veiklą bei mažina organizmo imuninį reaktyvumą.
Prisilaisčius vandens, tuoj pat jį sušluostyti. Išsiliejus cheminiams reagentams, neutralizuoti atitinkamai pagal sa
augumo priemones. Pagrindinės chemijos laboratorijoje naudojamų cheminių reagentų grupės yra šios: ardančios (ėsdinančios), degios, toksiškos.
Pavojingų cheminių medžiagų etiketės privalo būti su pavojaus simboliais ir turėti sutartinį klasifikacijos žymenį.
Ardančios (ėsdinančios) medžiagos, tai medžiagos, kurios sukelia cheminius nudegimus, veikia metalą, dėl sąveikos su medienos pjuvenomis, popieriumi, riebalais, tepalais gali užsiliepsnoti. Dažniausiai chemijos laboratorijoje naudojamos šios ardančios medžiagos, tai druskos rūgštis, sieros rūgštis, azoto rūgštis, kalio šarmas, Neslerio reagentas, amonio hidroksidas. Patekus sieros rūgščiai, natrio ar kalio šarmui ant odos, atsiranda sunkiai užgyjanti žaizda, o patekus į akis – gresia apakimas. Druskos ir sieros rūgštys gali sukelti cheminius nudegimus, o jų garai gali pažeisti kvėpavimo takus, akių gleivinę, apnuodyti organizmą. Patekus rūgštims ant odos ar į akis, reikia plauti dideliu vandens kiekiu ir neutralizuoti sodos tirpalu. Išsiliejusią rūgštį reikia užpilti smėliu, po to smėlį sušluoti medine ar plastmasine šluotele. Vietą, kurioje išsipylė rūgštis, užberti kalkėmis arba soda, po to paplauti vandeniu.
Patekus šarmams (Neslerio reagentas yra 30% kalio šarmo ir gyvsidabrio jodido tirpalas) ant odos ar į akis, reikia plauti dideliu kiekiu vandens. Šarmai, patekę ant odos, neutralizuojami apsauginiu acto rūgšties tirpalu, o patekus į akis – naudoti apsauginį boro rūgšties tirpalą.
Reagentai laboratorijoje laikomi rakinamose spintose su nurodytu užrašu, su ardančiais reagentais galima dirbti tik traukos spintoje. Koncentruotų rū
ūgščių stiklinėje taroje su pritrintais kamščiais laikyti ne daugiau kaip 3 kg, didelės talpos stiklinius indus su agresyviais skysčiais galima nešti specialiose medinėse ar metalinėse dėžėse. Gaminant sieros rūgšties tirpalus, reikia pilti rūgštį į vandenį. Naudoti grūdinto stiklo laboratorinius indus. Išsiliejus ardantiems skysčiams, juos sušluostyti galima tik prieš tai neutralizavus. Neutralizuojama su kalkėmis arba soda. Negalima ardančių reagentų į pipetę traukti su burna. Reikia tam naudoti guminę kriaušę ar specialią pipetę.
Degių medžiagų klasifikacijai priskiriamos skystos medžiagos ir preparatai, kurių žema pliūpsnio temperatūra (didesnė nei 21oC ir mažesnė ar lygi 55oC). Jos gali sukelti gaisrą laboratorijoje, o taip pat termiškai nudeginti odą. Nudegusią odą reikia steriliai aprišti ir kreiptis į gydytoją. Dažniausiai chemijos laboratorijoje naudojamos šios degios medžiagos: etilo alkoholis, benzinas, heksanas, anglies tetrachloridas. Visos šios medžiagos, išskyrus etilo alkoholį, netirpsta vandenyje. Netirpstančių vandenyje degių medžiagų negalima gesinti vandeniu. Jos gesinamos naudojant angliarūgštinį gesintuvą. Išsipylus degioms medžiagoms, reikia užpilti smėliu ir susemti mediniu ar plastmasiniu semtuvėliu. Laboratorijoje, kurioje naudojamos degios medžiagos, turi būti gesintuvas, smėlio dėžė, nedegi antklodė. Degios medžiagos laboratorijoje turi būti laikomos nedegamose, rakinamose spintose ant kurių turi būti užrašas. Galima laikyti, iš viso, ne daugiau kaip 4 kg degių medžiagų ir ne daugiau kaip 1 kg vieno pavadinimo. Traukos spinta, kurioje dirbama su degiomis medžiagomis, turi būti išklota nedegia medžiaga.
Toksiškos medžiagos, tai tokios medžiagos, kurios mažais kiekiais patekusios į žmogaus organizmą per virškinamąjį traktą, kvėpavimo takus arba prasiskverbę per odą sukelia ūminius ar lėtinius sveikatos sutrikimus ar net mirtį. Laboratorijoje naudojamas bario chloridas, gyvsidabrio nitratas, fenolas, natrio sulfidas. Toksiški reagentai laboratorijoje laikomi rakinamose spintose, ant kurių uždėtas toksiškas medžiagas žymintis ženklinimas, nurodytas pavadinimas. Su toksiškomis medžiagomis būtina dirbti traukos spintoje. Jei reikia paimti nedidelį kiekį toksiškos medžiagos, naudojama pipetė su guminė kriauše. Negalima traukti toksiškų skysčių burna. Skystos medžiagos, iš didesnės talpos į mažesnę turi būti perpilamos traukos spintoje. Tam naudojami specialūs sifonai. Išsipylusią toksišką medžiagą reikia tuoj pat surinkti, panaudojant hidroskopišką medžiagą. Surinkus toksišką medžiagą, užterštą vietą reikia gerai išplauti parinktu tirpikliu, o po to vandeniu. Toksišką skystį sugėrusi medžiaga surenkama ir sudeginama traukos spintoje. Nepalikti nuodingų tirpalų ant laboratorinių stalų. Kaitinti toksiškas medžiagas galima tik apvalaus dugno kolbose. Tam tikslui negalima naudoti atviros ugnies. Išsipylus toksiškai medžiagai, reikia tuoj pat surinkti, o užterštą vietą gerai išplauti. Toksiškas medžiagas galima užpilti smėliu. Patekus nuodingoms medžiagoms ant drabužių, būtina juos tuoj pat pasikeisti. Išpilti toksiškas medžiagas galima tik jas neutralizavus. Neutralizavimo būdas nurodytas toksiškų medžiagų saugos lape.Saugos lapai gaunami kartu su reagentais. Juose turi būti nurodyta: cheminės medžiagos ir įmonės gamintojos identifikacija, sudėtis, informacija apie sudedamąsias dalis, pavojaus identifikacija, pirmosios pagalbos priemonės, priešgaisrinės priemonės, avarijos metu taikytinos priemonės, tvarkymas ir sandėliavimas, poveikio kontrolė ir asmeninė apsauga, fizikinės ir cheminės savybės, stabilumas ir reaktingumas, toksikologinė informacija, ekologinė informacija, atliekų naikinimas, gabenimas, teisinė informacija, kita informacija.
Laboratorijoje negalima palikti įjungtų el.prietaisų, distiliavimo aparato, elektrinių krosnių bei plytelių be priežiūros. Visi elektriniai prietaisai, esantys laboratorijoje, turi būti tvarkingi, jų korpusai įžeminti, elektros kištukai ir lizdai tvarkingi. Šilumą išskiriančius elektrinius prietaisus reikia statyti ant nedegia medžiaga padengtų paviršių. Draudžiama naudotis elektriniais prietaisais, turinčiais atvirą spiralę. Elektros srovės traumų pasekmės gali būti įvairios. Priklauso nuo elektros srovės stiprumo, nuo jos poveikio trukmės, nuo nukentėjusio psichinės ir fizinės būsenos. Tai gali būti nudegimas ar net klinikinė mirtis. Visais atvejais būtina iškviesti gydytoją, o iki to laiko, suteikti pirmąją medicininę pagalbą. Elektra labai pažeidžia nervų sistemą, gali sutrikti kvėpavimas ar širdies veikla. Nukentėjusįjį būtina atskirti nuo elektros srovės. Elektros paveiktam žmogui būtina atlikti dirbtinį kvėpavimą ir širdies masažą.
Chemijos laboratorijos patalpos turi būti erdvios, švarios, apšildomos, su paduodama-ištraukiama ventiliacija, aprūpintos šaltu ir karštu vandeniu, kanalizacija. Chemijos laboratorijoje turi būti traukos spinta. Oro greitis 0,5-0,7m/s, dirbant su kensmingomis medžiagomis – 1,1-1,2m/s. Traukos spintos bei darbo stalų paviršiai turi būti padengti nedegiomis medžiagomis, turėti bortelius. Jei darbo metu išsiskiria kenksmingos medžiagos, traukos spinta turi būti uždaryta, darbai atliekami veikiant vėdinimo sistemai. Laboratorijoje draudžiama laikyti maistą ir valgyti, rūkyti ir gerti alkoholinius gėrimus bei naudoti narkotines medžiagas. Laboratorijoje turi būti vaistinėlė su būtinais pirmajai, medicininei pagalbai suteikti, medikamentais, o taip pat apsauginiai tirpalai traukos spintoje
Laboratorijoje negalima palikti pašalinio asmens, neleisti jam dirbti su cheminiais reagentais ar prietaisais.
Įvykus avarijai laborantė turi pranešti tarnybos viršininkui ar inžinieriui ir jų nurodymais pagal galimybes imtis priemonių jos likvidavimui. Reikalui esant, užtikrinti medicininę ar kitokią pagalbą.
Nelaimingas atsitikimas – įvykis darbe, nustatyta tvarka ištirtas ir pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe, kurio padarinys – darbuotojo trauma. Pagal pasekmes skirstomi į lengvus, sunkius ir mirtinus. Pagal nukentėjusiųjų skaičių nelaimingi atsitikimai skirstomi į pavienius ir grupinius. Darbdavys įmonėje, kurioje įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, privalo darbo vietą, įrengimų būklę išsaugoti tokius, kokie buvo nelaimingo atsitikimo metu, kol nelaimingas atsitikimas bus ištirtas.
Lengvas nelaimingas atsitikimas turi būti ištirtas per septynias darbo dienas nuo įvykio dienos. Tiria komisija sudaryta iš darbdavio atstovo ir darbuotojų atstovo saugai ir sveikatai. Tiriant lengvą nelaimingą atsitikimą darbe, gali dalyvauti pats nukentėjusįsis, jo šeimos narys ar nukentėjusiojo atstovas.
Sunkius ir mirtinus nelaimingus atsitikimus darbe tiria darbo inspektorius. Tyrime dalyvauja darbdavio ir darbuotojų atstovas. Gali dalyvauti ir draudimo įstaigos atstovas. Toks atsitikimas turi būti ištirtas per penkiolika darbo dienų nuo įvykio dienos.
Visi įmonėse įvykę nelaimingi atsitikimai darbe ir mirties atvejai darbe privalo būti įrašyti į nelaimingų atsitikimų darbe registravimo žurnalus. Valstybinė darbo inspekcija registruoja visų ištirtų nelaimingų atsitikimų darbe aktus. Visi nelaimingų atsitikimų darbe Valstybinėje darbo inspekcijoje saugomi keturiasdešimt penkerius metus. Sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų dokumentai saugomi nuolat.
Darbuotojų sauga ir sveikata – visos prevencinės priemonės, skirtos darbuotojų darbingumui, sveikatai ir gyvybei darbe išsaugoti, kurios naudojamos ar planuojamos visuose įmonės veiklos etapuose, kad darbuotojai būtų apsaugoti nuo profesinės rizikos arba ji būtų kiek įmanoma sumažinta. Pavojaus saugai ir sveikatai atvejais darbuotojas turi teisę nutraukti darbą ir nedelsdamas raštu pranešti darbdaviui atsisakymo dirbti priežastis. Už laiką, kurį darbutojas pagrįstai atsisakė dirbti, darbuotojui mokamas darbo užmokestis.
Asmeninės apsaugos priemonės darbuotojui išduodamos įvertinus jį veikiančius rizikos veiksnius ir turi būti parenkamos tokios, kad apsaugotų darbuotoją nuo rizikos veiksnių poveikio. Saugos priemonės yra bendros (kolektyvinės) ir individualios. Jei darbai susiję su užterštumu, darbuotojams nemokamai išduodamos asmens higienos priemonės (muilas, rankšluoščiai ir kt.). Jei darbai susiję su pavojingų cheminių medžiagų ar jų preparatų naudojimu, atsižvelgiant į chemines medžiagas, jų savybes išduodamos nemokamai kenksmingumo pašalinimo priemonės.
Darbo higiena – tai mokslas, kuris nagrinėja įvairių faktorių įtaką žmogaus organizmui darbo aplinkoje ir tinkamą darbo sąlygų sudarymą. Darbo aplimka – darbuotoją tiesiogiai supanti erdvė, kurioje gali veikti veiksniai: fiziniai, cheminiai, biologiniai, psichologiniai. Didžiausia leidžiama kenksmingų medžiagų koncentracija per visą darbo stažą, tai kiekis medžiagų, kuris negali sukelti ligos ar pakenkti palikuonims.
Darbuotojams nustatoma 5 darbo dienų savaitė su dviem poilsio dienomis. Darbo laiko trukmė negali būti ilgesnė kaip 40 darbo valandų per savaitę. Vidutinis maksimalus darbo laikas kartu su viršvalandžiais 7 dienų laikotarpiu neturi viršyti 48 valandų. Darbuotojų poilsio laikas per parą negali būti trumpesnis kaip 11 valandų ir eilės. Savaitės nepertraukiamo poilsio laikas kiekvieną savaitę privalo būti ne trumpesnis kaip 35 valandos. Darbo dienų skaičius per savaitę ir darbo dienos pradžia, pabaiga, pertraukos pailsėti ir pavalgyti, papildomos ir specialios pertraukos nustatomos įmonės kolektyvinėje sutartyje.
Darbuotojams, dirbantiems darbo aplinkoje, kurioje sveikatai kenksmingų veiksnių dydžiai viršija darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nustatytus leistinus ribinius dydžius ir kai techninėmis ar kitomis priemonėmis jų kiekio darbo aplinkoje sumažinti iki sveikatai nekensmingų dydžių neįmanoma, darbo laikas nustatomas atsižvelgiant į darbo apilnką. Sutrumpintą darbo laiką tvirtina Sveikatos apsaugos ministerija ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Pavojus – tai galima grėsmė darbuotojų sveikatai ar gyvybei. Darbo aplinkoje esantis rizikos veiksnys, dėl kurio darbuotojas gali patirti ūmių sveikatos sutrikimų ar mirti – tai pavojingas veiksnys. Pavojingi veiksniai sukelia pavojų darbuotojų saugai ir sveikatai. Eilė kenksmingų ar pavojingų darbo aplinkos veiksnių, kurie sukėlė ūmius ar lėtinius darbuotojo sveikatos sutrikimus vadiname profesine liga.
Profesinė liga – tai darbuotojo sveikatos sutrikimas dėl kenksmingo darbo aplinkos veiksnio, kuris įvertinamas pagal higieninę darbo sąlygų klasifikaciją, atsižvelgiant į atitikimą higienos normoms ir darbo laiko trukmę. Į profesinių ligų sąvoką įeina ir profesiniai apsinuodijimai. Profesinėmis ligomis taip pat laikomos ligų komplikacijos, liekamieji reiškiniai ir keksmingų darbo aplinkos veiksnių sukelti atokūs padariniai. Dažniausiai profesinės ligos skirstomos pagal sisteminį arba etiologinį principą. Sisteminis principas pagrįstas profesinio kenksmingo veiksnio įtaką tam tikrai organizmo sistemai. Pagal etiologinę klasifikaciją profesinės ligos yra 5 grupių: sukeltos cheminių medžiagų, sukeltos dulkių, sukeltos biologinių veiksnių, sukeltos fizikinių veiksnių, sukeltos įtampos.
Profesinės ligos pagal sistemas gali būti įvairios. Priklausomai nuo kenksmingų veiksnių lygio gali pasireikšti ūmia ar lėtine intoksikacija su jų pasekmėmis įvairiuose organuose ar sistemose.
Profesinės ligos pagal pasireiškimo laiką ir požymius skirstomos į lėtines ir ūmias.
Lėtinę profesinę ligą įtaręs asmens sveikatos priežiūros ar įstaigos gydytojas ne vėliau kaip per 3 dienas raštu praneša apie tai Valstybinei darbo inspekcijai ir Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybai.
Darbo ispekcija, gavusi pranešimą apie įtariamą profesinę ligą, sudaro komisiją, į kurią įeina Valstybinės darbo inspekcijos inspektorius, Valsytbinės visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos gydytojas higienistas ir ligą įtaręs gydytojas.
Darbo higieninių sąlygų charakteristikai reikalingi šie duomenys: darbo vietos higieninis įvertinimas, atliekamas darbo aplinkos kenksmingų veiksnių ištyrimas, kenksmingų cheminių medžiagų kokybinė ir kiekybinė charakteristikos.
Komisija, ištyrusi darbo sąlygas, per 1 mėnesį surašo darbo sąlygų higieninę charakteristiką. Nustatyti profesinę ligą turi teisę tik asmens sveikatos priežiūros įstaigos darbo medicinos gydytojas, turintis šiai veiklai licenciją. Darbo medicinos gydytojas turi atkreipti ypatingą dėmesį į: ligonio nusiskundimus, ligos pasireiškimo simptomus, funkcijos sutrikimo laipsnį, ligos etiologijos kenksmingą veiksnį, jo dydį ir poveikio trukmę, atsižvelgiant į darbo sąlygų higieninę charakteristiką, profilaktinių privalomų sveikatos tikrinimų, laboratorinų bei instrumentinių tyrimų duomenis.
Darbo medicinos gydytojui reikalingi šie dokumentai: asmens sveikatos istorijos ar asmens istorijos išrašas pagal Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytą formą, darbo sąlygų higieninė charakteristika.
Ar darbuotojas serga profesinia liga, nustato gydytojas, vadovaudamasis Profesinių ligų tyrimo ir profesinių ligų sąrašu. Profesinę ligą patvirtina profesinės ligos tyrimo komisija. Visi nelaimingi atsitikimai darbe, profesinės ligos ir incidentai įmonėje registruojami.
Ginčytinus klausimus, susijusius su profesinės ligos diagnozės nustatymu, sprendžia Centrinė darbo medicinos ekspertų komisija. Nesutikęs su CDMEK sprendimu pareiškėjas turi teisę kreiptis į teismą.
Profesinės ligos patvirtinimo aktai registruojami Valstybinėje darbo inspekcijoje, kurioje yra Profesinių ligų registras.

LITERATŪRA

1. J.Daukšas Aplinkos apsaugos technologijos VšĮ Šiaulių universiteto leidykla 2004
2. V.Obelenis Darbo medicina LIC „Už gyvybę“ Kaunas 2002
3. Z.Ramonas Žmonių sauga VšĮ Šiaulių universiteto leidykla 2003
4. LR Aplinkos ministro įsakymas 1998 m. gruodžio 22d. Nr.272 Vilnius „Bendrosios pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų sandėliavimo taisyklės“ Vilnius 1999
5. LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas 2003 m. liepos 1d. Nr.IX-1672 Vilniu

Leave a Comment