TURINYS
1. ŽEMĖS DIRBIMO MAŠINOS 32. SĖJAMOSIOS IR SODINIMO MAŠINOS 73. ŽOLINIŲ PAŠARŲ RUOŠIMO MAŠINOS 104. TRĘŠIAMOSIOS IR AUGALŲ APSAUGOS MAŠINOS 125. DERLIAUS DOROJIMO MAŠINOS 156. VALOMOSIOS IR DŽIOVYKLOS 20LITERATŪRA 231. ŽEMĖS DIRBIMO MAŠINOSPlūgo paskirtis ir klasifikacija:
Norint pagerinti dirvos derlingumą, ją reikia gerai įdirbti, tai yra apversti, supurenti, sulyginti. Pagrindinis žemės dirbimo padargas yra plūgas, juo žemė apverčiama ir iš dalies supurenama.Traktoriniai plūgai skirstomi:• pagal paskirtį į: o bendruosiuso specialiuosius krūmų-pelkių sodų miškų plantažinius• pagal korpusų skaičių į: o vieno,o dviejų,o trijų,o t.t.• pagal sujungimą su traktoriumi į: o pakabinamuosiuso pusiau pakabinamuosiuso prikabinamuosius• verčiamus• hidrifikuotus
Plūgo darbinės dalys:Verstuvinio plūgo darbinės dalys yra:• korpusas o noragaso verstuvaso pavažao stovas• priešplūgis• peilis• armens gilintuvas (naudojamas rečiau)
Verstuvinio plūgo darbinės dalys yra korpusas, priešplūgis, peilis. Armens gilintuvas naudojamas rečiau. Pagrindinė plūgo darbinė dalis yra korpusas. Jis sudarytas iš norago, verstuvo, pavaržos ir stovo. Noragai būna kaltiniai ir trapeciniai. Verstuvas trupina norago atpjautą dirvos riekę ir apverčia ją į vagą, kurią padarė priekinis plūgo korpusas. Pagal formą verstuvai skirstomi į cilindrinius, kultūrinius, pusiau sraigtinius ir sraigtinius. Pavarža padidina plūgo pastovumą ir atlaiko šoninį slėgį darbo metu. Pavaržos būna aukštos, žemos ir apverčiamos. Kai kurie specialieji plūgai turi lauko lentelę. Ši lentelė tvirtinama virš pavaržos ir sudaro platesnę pavaržą. Stovai būna aukšti ir žemi. Bendruosiuose plūguose dažniausiai būna aukšti stovai. Jie mažiau užsikemša piktžolėmis. Žemi stovai naudojami rečiau. Jie tvirtinami prie kablinių rėmų. Peiliai vertikaliai atpjauna ariamą žemės sluoksnį. Jie būna diskiniai ir kotiniai.Diskinis peilis besisukdamas apie savo ašį, sminga į žemę ir pjauną ją iš viršaus žemyn. Priešplūgis yra mažesnių matmenų korpusas. Jį sudaro plieninis kotas, kultūrinis verstuvas ir noragas. Jis atpjauna viršutinį piktžolėtą dirvos sluoksnį ir apverčia jį į vagos dugną.
Bendrosios ir specialiosios paskirties plūgų skirtumai:
Bendriejųjų ir specialiųjų plūgų konstrukcija yra panaši, tik specialiosios paskirties plūgai būna tvirtesni, jų darbinės dalys pritaikytos specialiems žemės dirbimo darbams dirbti.
Kultivatorių noragėliai ir jų panaudojimo atvejai:
Pagrindinė kultivatorių paskirtis – purenti durvą ir naikinti piktžoles.Kultivatorių pagrindinės dalys: 1. Rėmas, 2. Važiuoklės pakabinimo įrenginys, 3. Darbinės dalys – noragėliaiNoragėliai sudaryti iš koto ir ašmenų. Kotai dažniausiai būna standūs, bet būna ir spyruoklinių. Ištisinio dirbimo kultivatorių noragėliai skirstomi į strėlinius universalius ir purenamuosius.
Ištisinio įdirbimo ir tarpueilinis kultivatorius:
Kultivatoriai skirstomi į ištisinio įdirbimo ir tarpueilinius.Ištisinio įdirbimo kultivatoriai turi dirvą purenti vienodu gyliu ir išpjaustyti piktžoles.Tarpueiliniai kultivatoriai skiriami kaupiamųjų kultūrų tarpueiliams įdirbti. Darbinių dalių komplekte yra įvairaus darbinio pločio vienpusiai plokščiapjoviai ir strėliniai noragėliai. Prie šių kultivatorių dažniausiai būna kaltinių ir tręšiamųjų noragėlių komplektai.
Akėčių tipai ir jų naudojimo atvejai:
Akėčios skiriamos suartam dirvos paviršiui supurenti ir išlyginti bei dirvos plutai suardyti. Be to, akėčios tinka pasėliuose sudygusioms piktžolėms naikinti ir pakrikai pasėtoms sėkloms arba išbarstytoms trąšoms užakėti. Akėčių yra įvairių tipų. Pagal darbines dalis akėčios yra skirstomos į virbalines ir lėkštines.
Ekologinės akėčios:
Spyruoklinės akėčios yra geriausia priemonė užauginti didelį derlių, taip pat moderniausia priemonė išsaugoti gamtą, apsaugoti augalus bei finansinė sėkmė. Dėl tvirtos konstrukcijos ir universalumo APV spyruoklinės akėčios yra geriausia įranga, naudojama žemės ūkyje. APV spyruoklinės akėčios net…uri naudojimo apribojimų. Naudojama naikinti piktžoles vietoje cheminių preparatų javuose, kukurūzuose, runkeliuose, rapsuose, sojose, žirniuose, pupelėse, bulvėse, daržovėse ir kituose žaliuose plotuose. Spyruoklinės akėčios atlieka puikų darbą laukuose!
Pritaikymas:– intensyvus pasėlių kultivavimas;– dirvos kultivavimas;– piktžolių naikinimas;– pievų ajeravimas.
Valkės ir volai:
Valkės skirtos dirvos paviršiui sulyginti. Valkiuojama anksti pavasarį, kol dirva būna neišdžiūvusi. Valkės sudarytos iš grandinėlėmis sujungtų metalinių sijų. Volai skirti grumstams sutrupinti, bei lauko paviršiui suslėgti ir sulyginti. Jie būna : 1. Lygusis volas skirtas lauko paviršiui sulyginti ir suslėgti prieš sėją arba sėjant. 2. Žiedinis volas remiasi į žemę mažesniu paviršiumi negu lygus, todėl dirvą labiau suslegia. Šis volas sutrupina grumstus bei suslegia dirvos paviršių. 3. Kombinuotas volas sudarytas iš lygių ir žiedinių volų komplekso. Žiediniai volai kaitaliojami su lygiaisiais. Jie sumauti ant vienos volo ašies. Jie taip pat gerai trupina grumstus. 4. Pentininis volas tinka grumstams trupinti ir dirvos paviršiui slėgti. Volo darbinės dalys – laisvai užmauti ant sekcijos ašies ketiniai diskai su pentinais.2. SĖJAMOSIOS IR SODINIMO MAŠINOSSėjos būdai ir agrotechniniai reikalavimai: Sėkmingam sėjimui būtinas tikslus sėklų dozavimas bei išbėrimas. Sudėtinės sėjamosios mašinos gali būti eksploatuojamos diapazonu nuo 0.5 kg/ha (pavyzdžiui, aguonų sėklos) iki 450 kg/ha (žirniai, pupos). Piltuvėlio formos angos virš sėjamosios mašinos ričių užtikrina tolygų sėklų paskirstymą grūdo tikslumu, netgi sėjant smulkias sėklas. Smulkių sėklų atveju ypač taikomas „sėjimas priešinga kryptimi”. Sėjant smulkias sėklas, sėjamosios mašinos ašies sėjomainos kryptis pakeičiama į priešingą, paprasčiausiai perjungiant krumplinę pavarą, esančią šoninėje važiuoklės sekcijoje. Mažos įpjovos užpakalinėje sėjamosios mašinos ričių dalyje paima po vieną grūdą ir pristato jį pro ritės viršų tiesiai į sėklavamzdį. Ši sistema yra panaši į atskirų grūdų sėjimo procesą. Sėjamoji sėklas turi sėti tolygiai. Sėjamieji aparatai turi būti tinkamai sudėti ir nepažeisti sėklų. Visi sėjamosios aparatai turi išberti vienodą kiekį sėklų. Sėjos būdai yra pakrika ir eilinė sėja.Eilinė sėja gali būti ištisinė, punktyrinė, lizdinė, kvadratinė- lizdinė ir kt. Eiline sėja sėjama grūdinės kultūros, žolės, daržovės, linai. Ši sėja būna siauraeilė, plačiaeilė, kryžminė ir juostinė.Punktyriniu būdu sėjamos sėklos išberiamos eilėmis lygiais atstumais.
Sėjamųjų mašinų pagrindinės dalys:
Sėkladėžė. Joje yra du skyriai. Kai trąšos nebarstomos, nuo pertvarų angų nuimami dangčiai ir skyriai susijungia. Taip padidėja talpa. Kad sėklos lengviau birtų sėkladėžės daromos į apačią siaurėjančios. Apačioje ties skylėmis tvirtinami sėjamieji aparatai. Sėjamieji aparatai būna ritiniai, krumpliniai, pneumatiniai, išcentriniai, diskiniai.Sėklavamzdžių būna spiraliniai-juostiniai ir gumoti gofruoti. Sudaro: piltuvas, lankstus vamzdis ir antgalis. Piltuvas prijungiamas prie sėjamojo aparato, o antgalis prie noragėlio.Noragėliai dirvoje padaro vagutes ir nukreipia į jas sėklas. Noragėliai būna: diskiniai, pleištiniai, inkariniai, pavažiniai.
Eilinės sėjamosios:
Javų sėjamųjų konstrukcija ir pagrindinės dalys:
Sėjamosios pagrindinės dalys yra: 1. Sėkladėžė 2. Sėjamieji aparatai 3. Sėklavamzdžiai 4. Noragėliai,5. Sėklų užžeriamieji įtaisai, 6. Tręšiamieji aparatai. Konstrukcija: prie sėjamosios rėmo pritvirtintos dvi sėkladėžės. Sėkladėžių pertvaros dalija jas į du skyrius. Į priekinį sėkladėžės skyrių pilamos sėklos, į užpakalinį – granuliuotos trąšos. Sėkladėžių apačioje ties skylėmis pritvirtinti sėjamieji aparatai. Ties užpakalinės sienelės skylėmis tvirtinami tręšiamieji aparatai granuliuotoms trąšoms berti. Sėjamosios noragėliai tvirtinami prie pavadėlių, lanksčiai sujungtų su sėjamosios rėmu. Visų noragėlių pavadėliai strypais sujungti su svirtimis, standžiai pritvirtintomis prie pakėlimo velenėlio.
Bulvių sodinamosios pagrindinės dalys ir darbo procesas:
Bulviasodės darbinės dalys yra pagrindinės ir pagalbinės.
Pagrindinės dalys yra šios:1. Sodinamieji aparatai 2. Tręšiamieji aparatai 3. Noragėliai 4. Vagų užžeriamosios lėkštės 5. Aketėlės. Kitos dalys yra pagalbinės: 1. Rėmas su pakabintuvu 2. Sėkladėžės 3. Pavaros 4. Valdymo- reguliavimo mechanizmai 5. Ženklintuvai. Bulviasodė pakabinama prie traktoriaus. Ji sodina keturias eiles bulvių 60 arba 70 cm tarpueiliais. Sodinant bulves beriamos ir mineralinės trąšos. Mašinos darbines dalis suka traktoriaus darbinis velenas. Bulviasodės noragėliai į žemę sminga smailu kampu. Noragėlio viršuje yra du vamzdžiai: per priekinį vamzdį byra trąšos, o per užpakalinį – krinta bulvės. Trąšos įterpiamos giliau nei bulvės. Noragėlio antgalis sulygina vagos dugną. Trąšos byra iš priekinio vamzdžio ant kreipiklio, kuris jas beria ant vagos dugno. Išsikišę iš noragėlio šoninių sienelių verstuvėliai atpjauta nuo vagos šonų žeme užžeria noragėlio priekyje išbertas trąšas.
Daigų sodinamosi…os pagrindinės dalys ir darbo procesas:
Daigiasodė pakabinama traktoriaus užpakalyje. Abiejose traktoriaus pusėse primontuojami du bakai vandeniui ir stelažai dėžėms su daigais sukrauti. Daigiasodės purenamieji noragai, ratai, sodinamoji sekcija, laistymo įrenginiai ir ženklintuvai pritvirtinti prie skersinės sijos. Sodinamoji sekcija sudaryta iš rėmų, sodinamojo disko noragėlio, prispaudžiamųjų volelių, laistymo indo, daigų laikiklių, dėžės daigams ir sėdinės, ant kurios sėdi darbininkė. Sodinamųjų aparatų diskus suka daigiasodės ratai grandinine pavara. Sukantis sodinamiesiems diskams, laikikliai ties sėdyne atsidaro. Sodintoja tuo metu, paėmusi iš dėžės daigą, įstato jį į laikiklį šaknimis į save. Laikiklis užsidaro ir specialiomis gumelėmis prispaudžia daigą prie disko. Kai laikiklis pasisuka iki apatinio taško, laikiklio laisvintuvas atidaro laikiklį ir daigas įstatomas į padarytą vagutę. Daigo šaknis iš abiejų pusių apspaudžia žemėmis voleliai.3. ŽOLINIŲ PAŠARŲ RUOŠIMO MAŠINOSŠienapjovės:
Šienaujamosios mašinos skirstomos į šienapjoves, žolės smulkintuvus, grėblius, rinktuvinius kupetuotuvus, presus, velketus, kupetvežius, šieno krautuvus. Šienapjovės būna prikabinamos, pakabinamos ir pusiau pakabinamos. Pagal pjaunamų aparatų skaičių būna su vienu ir keliais pjaunamaisiais aparatais. Labiausiai paplitę pakabinamosios šienapjovės su dalginiu pjaunamuoju aparatu. Yra taip pat šienapjovių su rotaciniu pjaunamuoju aparatu. Šios šienapjovės turi greitai besisukantį diską su pakraščiuose pritvirtintais aštriais segmentais arba būgną su peiliais.
Dalginės šienapjovės pagrindinės dalys ir veikimo principas. Dalginis žirklių principu pjaunantis aparatas yra ne tik šienapjovėse, bet ir javapjovėse, javų kombainuose. Šį aparatą sudaro sijelė su pirštais ir dalgis sudarytas iš trapecijos formos plieninių segmentų. Segmentai su juosta sudaro dalgį. Viename dalgio gale yra galvutė, kuria jis sujungiamas su švaistikliu. Švaistiklis dalgį judina. Dalgis slankioja virš pirštų plokštelių ir žolė nupjaunama tarp segmento ir pirštų plokštelės ašmenų.
Rotacinės šienapjovės pagrindinės dalys ir veikimo principas. Rotacinė šienapjovė KRN – 2,1 yra prikabinama prie traktoriaus MTZ užpakalyje. Šienapjovė tinka derlingoms pievoms bei pagulusioms žolėms pjauti. Šienapjovės pjaunamasis aparatas yra rotacinis- diskinis. Jį sudaro keturi horizontalieji greitai besisukantys diskai. Jų pakraštyje šarnyriškai pritvirtinta po du peilius. Juos suka su šienapjovės kardaniniu velenu sujungtas traktoriaus darbinis velenas. Kardaninio veleno gale yra pagrindinis skriemulys, kurio viduje yra vienakryptė mova. Ji leidžia sustabdžius traktoriaus darbinį veleną, diskams su peiliais iš inercijos suktis toliau. Šienapjovę pervežant, pjaunamasis aparatas pastatomas vertikaliai.
Grėbliai:
Skersiniai grėbliai šieną sugrėbia į sangrėbas, statmenas grėblių važiavimo krypčiai. Grėbliai yra sulenktais spyruokliniais dantimis. Nuleisti iki žemės grėblių dantys grėbia šieną, kol surenkama pakankamo didumo sangrėba. Tada dantys pakeliami ir sangrėba paliekama ant žemės.
Pradalginiai grėbliai šieną sugrėbia į ištisinę sangrėbą, lygiaverčia važiavimo krypčiai. Pradalginiai grėbliai yra būgniniai ir žvaigždiniai. Dabartiniu metu daugiausia dirbama su žvaigždiniais grėbliais. Jie yra labai paprastos konstrukcijos, sudaryti iš atskirų įstrižai pastatytų apie 1,5 m skersmens ratų. Ratų pakraščiuose yra spyruokliniai dantys, kurie važiuojant liečia žemę ir tokiu būdu grėbliai sukasi. Kiekvienas ratas atskirai kopijuoja žemės paviršių.
Šieno ir šiaudų surinkimo mašinos:
Rinktuvinė priekaba. Šienui surinkti iš sangrėbų į priekabą geriausiai tinka specialios talpos priekabos, kurių priekyje įtaisytas būgninis rinktuvas, o priekabų dugne – grandininis transporteris. Važiuojant išilgai sangrėbos besisukantis būgninis rinktuvas sviedžia šieną aukštyn į priekabą. Priekabos dugne lėtai slenkantis transporteris perneša šieną į priekabos užpakalinę dalį. Pilną priekabą perveža ir iškrauna. Iškraunama įjungus dugnu slenkantį transporterį.
Smulkintuvai:
Gaminant žolės miltus, šienainį ar žaliuosius pašarus silosuojant, nupjautą žolę reikia susmulkinti. Žolės smulkintuvai nupjauna žolę ją pakrauna į priekabas ir susmulkina. Žolės smulkintuvuose yra pjaunamieji aparatai, būgniniai ir diskiniai smulkinamieji aparatai. Kai kuriuose žolės smulkintuvuose vietoj pjaunamo aparato galima pritaisyti rinktuvą ir juo iš sangrėbų rinkti apdžiūvusią žolę.
Šieno džiovinimas aktyviąja ventiliacija:
Džiovinant šieną aktyviąja ventiliacija 1 – 2 dienas šienas džiovinamas lauke. Šienas padžiūvęs iki 40 -45 proc. drėgnumo vežamas į daržinę. Daržinėje iš lentų padaromas stačiakampio skerspjūvio kanalas. Vienas kanalo galas išeina prie daržinės sienos ir čia pastatomas ašinis ventiliatorius. Jį suka elektros variklis. Kanalas per visą ilgį yra ne vienodo pločio. Abiejuos…e kanalo pusėse iš medinių tašelių padaromi ardeliai, ant kurių kraunamas šienas. Išilgai kanalo, jo viršuje ir šonuose yra plyšiai orui išeiti. Kanalo galas aklinai užkalamas. Išdžiūvus pirmam šieno sluoksniui iki 20 25 proc. drėgnumo, ant jo kraunamas kitas 2 – 2,5 m storio sluoksnis. Iš viso sukraunama 5 -6 m aukščio sluoksnis. Ventiliatoriumi šienas perpučiamas tol, kol šieno drėgnumas sumažėja iki 20 proc. Jei daržinė didelė, statomi keli ventiliatoriai.4. TRĘŠIAMOSIOS IR AUGALŲ APSAUGOS MAŠINOSMineralinės trąšų barstomosios:
Mineralinių trąšų barstomosios pagrindinės dalys yra tokios: trąšadėžė, tręšiamieji aparatai, dozatorius. Tręšiamosiose įtaisomi lėkštiniai arba išcentriniai tręšiamieji aparatai.
Diskinis išcentrinis tręšiamasis aparatas. Išcentrinį tręšiamąjį aparatą sudaro vienas ar du diskai su mentėmis. Darbo metu diskai sukasi 11,6 – 13,3 s-1 dažniu. Iš trąšadėžės byrančias trąšas diskų mentelės sviedžia ant dirvos paviršiaus. Išberiamų trąšų kiekis keičiamas reguliuojant trąšų išbyrėjimo iš trąšadėžės plyšį ir keičiant įtaiso, paduodančio trąšas iš trąšadėžės judėjimo greitį.
Krumplinis tręšiamasis aparatas. Šis aparatas statomas kombinuotose sėjamosiose ir skirtas granuliuotoms trąšoms berti. Trąšų barstomosios technologinis darbo procesas. Pro trąšadėžės užpakalinėje sienelėje esančius plyšius besisukančios lėkštės trąšas paduoda žertuvų menčių link. Žertuvai iš lėkščių trąšas nužeria ant dirvos paviršiaus. Virš lėkščių esantys skirstytuvai paskirsto trąšas abiems žertuvams. Trąšoms susilaikyti trąšadėžėje neleidžia išilgai jos slankiojantys maišikliai.Mėšlakratės technologinis darbo procesas:
Kratytuvą lauke prikrauna savivartės mašinos. Tam tikslui kratytuvo kėbulas nuleidžiamas žemyn. Kartu atsidaro ir nusileidžia žemyn krovimo sienelė. Mašinai atbuline pavara užvažiavus ant nuleistos kėbulo sienelės, mėšlas išverčiamas į kratytuvo kėbulą. Automašinai nuvažiavus, kratytuvo kėbulas pakeliamas, o krovimo sienelė užsidaro. Įjungus traktoriaus pavarą ir darbinį veleną kratytuvas pradeda kratyt mėšlą.
Srutų laistytuvai:
Vakuuminio ežektoriaus veikimas. Ežektorius sudarytas iš tūtos, vamzdžio, maišymo kameros. Pastarąją galima uždaryti sklende. Uždarius sklendes išmetamosios dujos sudaro slėgį ir vamzdžiu eina į sisterną. Atidarius sklendę iš tūtos išeinančios dujos maišymo kameroje sudaro išretėjimą ir vamzdžius iš cisternos traukia orą.
Purkštuvų dalys:
Pagrindinės purkštuvų dalys yra šios: rezervuaras, filtras, maišiklis, apsauginis ir redukcinis vožtuvai, siurblys, ventiliatorius, purškimo įrenginiai, elektorius. Rezervuarai yra cilindriniai ir stačiakampiai. Jų talpa gali būti nuo kelių iki 2000 litrų. Maišiklis įtaisomas rezervuaro viduje. Maišikliai skiriami nuodingam skysčiui maišyti, kad būtų vienoda jo koncentracija. Maišiklių būna hidraulinių, mechaninių, pneumatinių. Siurbliai siurbia skystį iš rezervuaro ir išspaudžia į purškimo įrenginius. Purkštuvuose statomi plunžeriniai, stūmokliniai, sūkuriniai, krumpliaratiniai ir diafragminiai siurbliai. Purkštuvo rezervuaro talpa gali būti nuo 2000 iki 3500 l, o darbinį plotį taip pat galima pasirinkti nuo 16 iki 24 m. Kad per greitai nesidėvėtų purkštuvo siurblys, neužsikimštų vožtuvai ir purkštukai yra visi reikalingi filtrai: įpylimo angos, siurbimo linijos, centrinis slėgio linijos ir purkštukų. Slėgio linijos filtras yra išsivalantis.
Jis sudarytas iš dviejų plastmasinio korpuso dalių (2 pav.), sietelio 3, srautą nukreipiančio kūgio 4 ir sklendės 6. Tirpalas iš siurblio į filtrą tiekiamas slėgio linija 1. Kūgis 4 padidina tirpalo tekėjimo greitį ir nukreipia prie sietelio 3 sienelių. Išvalytas tirpalas slėgio linija 5 tiekiamas į valdymo pultą, o priemaišos bei neištirpusios preparatų dalelės per sklendę 6 grįžtamąja linija 7 patenka atgal į rezervuarą. Sklendės dydis (nuo 3 iki 6 mm) parenkamas pagal siurblio markę, didžiausią darbinį slėgį ir didžiausią visų purkštukų našumą. Užsiteršus filtrui, tirpalas per apsauginį vožtuvą grįžtamąja linija 2 gali patekti atgal į rezervuarą.
2 pav. Išsivalantis slėgio linijos filtras:1, 5 – slėgio linijos; 2, 7 – grįžtamosios linijos; 3 – sietelis; 4 – kūgis; 6 – sklendė
Hidraulinio ventiliatorinio purkštuvo technologinis darbo procesas:
Purkštuvas veikia taip: siurblys siurbia skystį iš rezervuaro per siurbimo magistralę ir išspaudžia per slėgio magistralę į purškimo įrenginį…. Ventiliatoriaus sudaryta oro srovė skystį dar labiau išretina. Skysčio srauto kryptis keičiama pasukant hidrauliniu cilindru ventiliatorių. Hidraulinis cilindras sujungtas su traktoriaus hidrauline sistema.
Hidraulinio vamzdinio purkštuvo technologinis darbo procesas:
Purkštuvas gali dirbti termomechaniniu būdu. Į degimo kamerą paduodamas oras ir benzinas, kur susidaręs jų mišinys padegamas žvakės kibirkštimi. Aukštos temperatūros degimo dujos, pučiant orą kompresoriumi ir staigiai užsidegus mišiniui, veržiasi į degimo vamzdį prijungtą prie degimo kameros. Į degimo vamzdį gale per žiklerį paduodamas nuodingas skystis, kuris nuo didelės temperatūros išgaruoja ir garų pavidalu išpučiamas per tūtą. Ore nuodingo skysčio garų ir degimo dujų mišinys kondensuojasi į nuodingą rūką – aerozolius. Termomechaniniu būdu išpurškiamas rūkas iki 100 m pločio ruožu.5. DERLIAUS DOROJIMO MAŠINOSJavų kombaino pagrindinės dalys ir darbo procesas:
Kombainą sudaro pjaunamoji, nuožulnusis transporteris, kuliamoji, kupetuotuvas, važiuoklė, variklis, grūdų bunkeris, hidraulinė sistema, valdymo įrenginiai, rinktuvas. Javų kombaino pagrindinės dalys: skirtuvai, lektuvai , pjovimo aparatas , sraigė , nuožulnusis transporteris, priėmimo biteris , spragilinis kūlimo būgnas , arderinis pobūgnis , kratomoji lenta , išcentrinis ventiliatorius , grandiklinis grūdų elevatorius , grūdų sraigė , pirštiniai ardeliai , viršutinis sietas , valymo dugnas , grandiklinis varpų elevatorius , varpų sraigė , ilgintuvas , pelų kimštuvai , kupetuotuvas , šiaudų kimštuvai , klavišiniai kratikliai , užuolaida , viršutinė sraigė , atmušimo biteris , grūdų bunkeris , grūdų iškrovimo sraigė . Darbo procesas: Skirtuvai atskiria pjaunamus javus nuo nepjaunamų. Lenktuvai juos palenkia prie pjovimo aparato, palaiko pjovimo metu, nupjautus nustumia prie sraigės, kuri javus iš abiejų pjaunamosios kraštų sustumia į vidurį. Sraigės būgno pirštai javus nustumia pjaunamosios dugnu nuožulniąjam transporteriui. Pastarasis perduoda javus priėmimo biteriui, kuris juos teikia kūlimo aparatui, sudarytam iš spragilinio būgno ir arderinio pobūgnio. Sukant kūlimo būgną, spragilai daužo ir traukia javus pro tarpus tarp būgno spragilų ir pobūgnio. Po pobūgniu yra kratomoji lenta, ant kurios subyra kūlenos. Kūlimo būgnas šiaudus ir grūdus meta ant kratiklių. Šiaudus atmušimo biteris nukreipia ant klavišinių kratiklių pradžios. Atmušimo biteris sumažina šiaudų lėkimo greitį ir dalinai išskiria iškultus grūdus iš šiaudų. Šiaudai klavišiniais kratikliais slenka į kupetuotuvą. Virš kratiklių yra užuolaida, kuri sumažina šiaudų slinkimo greitį klavišais. Gale klavišų esantys šiaudų kimštuvai stumia šiaudus į kupetuotuvą. Pro kratiklių ardelius prabyrėję grūdai, pelai ir šiaudgaliai slenka kratiklių dugnu žemyn ir nubyra ant kratomosios lentos galo. Čia yra pirštiniai ardeliai, kurie sumažina viršutinio sieto paviršiaus apkrovimą. Pro ardelius prabyrėję grūdai bei smulkios priemaišos patenka ant viršutinio sieto, kurio apačioje yra kitas sietas. Abu sietai švytuoja priešingomis kryptimis. Juos prapučia ventiliatorius. Viršutinio sieto gale pritvirtintas ilgintuvas. Pelai ir šiaudai pučiami į kupetuotuvą. Neiškultos varpos slenka viršutiniu sietu. Varpos byra pro tarpus tarp ilgintuvo plokštelių į varpų sraigę. Ventiliatoriaus oro srovė išpučia iš grūdų lengvų priemaišų likučius, kai jos byra nuo viršutinio sieto ant apatinio, ir nuo apatinio ant valytuvo dugno. Varpų sraigė pelus, varpas grūdus nuneša į grandiklinį varpų elevatorių, kuris mišinį kelia aukštyn ir beria į viršutinę sraigę, o pastaroji ant atmušimo biterio, kuris beria ant būgno viršaus. Būgnas pakartotinai kulia varpas.
Pjaunamosios pagrindinės dalys ir veikimas. Pjaunamosios paskirtis – javus nupjauti, sustumti į pjaunamosios vidų ir paduoti nuožulniam transporteriui. Pjaunamąją sudaro: 1. Korpusas, 2. Lenktuvai, 3. Pjovimo aparatas, 4. Sraigė, 5. Pavaržos, 6. Skirtuvai Pjovimo aparato paskirtis nupjauti javus. Sudarytas iš dalgės, pirštų sėjelės ir pavaržos. Lenktuvų paskirtis – atskirti javų ruoželį, palenkti jį prie pjovimo aparato, palaikyti pjaunant, nustumti nupjautus javus prie sraigės ir nuvalyti pjovimo aparatą. Sraigės paskirtis – nupjautus javus sustumti ties pjaunamosios viduriu ir paduoti nuožulniąjam transporteriui.
Kuliamosios pagrindinės dalys ir veikimas. Kuliamoji skirta iškulti grūdams iš varpų, juos iškratyti iš šiaudų ir išvalyti. Švarūs grūdai surenkami į grūdų bunkerį. Šiaudai ir pelai iš kuliamosios pašalinami. Jie gali būti surenkami į šiaudų kupetuotuvą, susmulkinami ir iškraunami į priekabą arba paskleidžiami ant ražienų.
Kuliamosios pagrindinės dalys: 1. Kūlimo aparatas, 2. Klavišiniai kratikliai, 3. Valytuvas, 4. Sraigės ir elevatoriai , 5. Grūdų bunkeris, 6. Šiau…dų kupetuotuvasŠiaudų kupetuotuvas. Iškulti ir iškratyti šiaudai paduodami į kupetuotuvą. Kupetuotuvas sudarytas iš dviejų šoninių sienelių, dugno su šarnyriškai pritvirtintais pirštais ir užpakalinės sienelės. Iš viršaus jį uždengia grotelės. Kupetuotuvas turi šiaudų šakes, šiaudų kimštuvą, iškrovimo, uždarymo mechanizmą ir signalizacijos įrengimus.Kimštuvas sumažina šiaudų tūrį dvigubai. Pelų kimštuvas į kupetuotuvą paduoda pelus. Iš jo šiaudai ir pelai iškraunamu pakeliant užpakalinę sienelę ir nuleidžiant pirštus bei pasukant dugną.
Hidraulinės sistemos veikimas. Kombainuose yra dvi nepriklausomos hidraulinės sistemos: kombaino darbinių dalių valdymo vadinama pagrindine, kombaino vairavimo bei važiavimo greičio keitimo, – vairavimo sistema. Veikimas. Įjungus hidraulinį siurblį tepalas paimamas iš bako, sudaromas tepalo spaudimas. Tepalas paduodamas vamzdžiais į skirstytuvą. Kai sklandis yra pradinėje padėtyje, tepalas teka pro praleidžiamosios sekcijos stūmoklio droselių skylutę į valdymo liniją. Linija yra sujungta su galinio dangtelio kanalu, kuris sujungtas su tepalo grįžtamąja linija. Sklandį pakėlus aukštyn tepalas ima tekėti grįžtamąja linija ir per apsauginį vožtuvą grįžta į baką.
Šiaudų surinkimo mechanizmas:
Šiaudai klavišiniais kratikliais slenka į šiaudų bunkerį. Virš kratiklio esanti užuolaida sumažina šiaudų slinkimo greitį glavišais, gale kratiklio esantys šiaudų kimštuvai stumia šiaudus į šiaudų bunkerį. Pro kratiklių ardelius prabyrėję grūdai, pelai slenka kratiklio dugnu žemyn ir nubyra ant kratomosios lentos. Kratomąjai lentai švytuojant visos kūlenos slenka šėtų link, grūdai ir priemaišos patenka ant viršutinio žvyninio sieto. Grūdai ir smulkios priemaišos prabyra pro viršutinį sietą ir patenka ant apatinio sieto. Prabyrėję pro apatinį sietą grūdai patenka ant valytuvo dugno. Valytuvo dugnu grūdai nuslenka į grūdų sraigę, kuri juos paduoda grandininiam elevatoriui. Elevatorius grūdus pakelia į bunkerį, iš kurio iškrovimo sraige grūdai išpilami į transporto priemonę.
Linų nuėmimo mašinos:
Linarovės yra su diržiniais ir diržiniais- skriemuliniais raunamaisiais aparatais. Vieną diržinio raunamojo aparato sekciją sudaro du besisukantys gumoti diržai, kurie susiliečia. Diržinį- skriemulinį aparatą sudaro vienas gumotas diržas ir keli gumoti horizontalieji skriemuliai.
Linarovės pagrindinės dalys ir darbo procesas. Sudaro: linarovės rėmai, pavara, kilnojamasis įrenginys, skirtuvai, raunamieji skriemuliai, raunamasis diržas. Važiuojant linarovei, skirtuvai atskiria keturias linų juostas ir linai patenka į tarpą tarp skriemulių ir raunamojo diržo. Pagulusius linus skirtuvai palieka. Į tarpą tarp skriemulių patekę linai suspaudžiami ir važiuojant mašinai išraunami. Išrauti linai vertikalioje padėtyje nešami į kairę mašinos pusę. Prie nešamų linų iš kiekvieno raunamojo tarpo prisideda naujai išrauti linai, todėl juosta storėja. Linus pereinančius nuo vieno skriemulio į kitą, prilaiko ir nukreipia į tarpą tarp sekančio skriemulio ir diržo kreipiamieji virbalai. Linai nunešami į klojamąjį įrenginį. Jį sudaro begalinis diržas besiliečiantis su raunamuoju diržu. Linienoja pakloja linus nenutrūkstama juosta, galvutėmis į kairę pusę.
Linų kombaino pagrindinės dalys ir darbo procesas. Linų kombainais linus nurauna, galvutes nukaršia ir stiebelius suriša į pėdelius. Jie gali taip pat nerištus linus pakloti ištisa juosta linienoje. Linų kombaine yra šios pagrindinės dalys: raunamasis aparatas, skersinis transporteris, suspaudžiamasis transporteris, karšiamasis būgnas, galvenų transporteris, rišamasis aparatas arba klojimo stalas padarytas iš skardos, kombaino pavaros ir važiuoklės. Linų galvenų džiovinimas ir kūlimas. Kombainais nurautų ir nukarštų linų galvutės būna apie 60 proc drėgnumo, todėl jas reikia nedelsiant džiovinti. Geriausia galvena sdžiovinti priverstine ventiliacija. Galvenos… džiovinamos ašinias ventiliatoriais. Aruoge ant medinių grotelių patiesiamas vielos tinklas, ant kurio pilamas 1,2 m storio linų galvenų sluoksnis. Galvenas į aruodą geriausia pilti pniaumatiniu transporteriu. Jis jas vienodai paskirsto visame plote. Galvenos greičiau džiūsta, pučiant ne šaltą, bet pašildytą orą. Oras pašildomas oro šildytuvais, bet ne daugiau kaip iki 40 C, nes linų kombainai nukaršia nesubrendusias galvutes, per greitai jos išdžiovintos nespėja subręsti.
Cukrinių runkelių nuėmimo mašinos:
Rautuvai. Jais išraunami runkeliai. Po to jie surenkami į krūvas ir apdorojami rankiniu būdu. Naudojami dviejų tipų rautuvai: su vienpusiais noragais – letenomis ( SNŠ) ir su dvipusiais šakės formos noragais (SNS – 2M). Rautuvas SNŠ – 3 kasa cukrinius runkelius iš apačios, kartu supurendamas dirvą apie šaknis. Todėl rautuvo noragai turi būti įleidžiami tiek , koks yra techninis runkelių šaknų ilgis. Didžiausias noragų įsmigimo į žemę gylis yra 28 cm.
Lapapjovės pagrindinės dalys ir darbo procesas. Lapapjovė sudaryta iš rėmų, laoų pjaunamojo įrenginio, išilginio transporterio, skersinio bei krovimo transporterių, pavaros mechanizmo, valdymo įrengimo ir važiuoklės. Svarbiausia mašinos dalis yra pjaunamasis įrenginys. Agregatui judant lauku, priekyje esantys liestuvai kopijuoja runkelių eilutes. Jei dėl eilutės kreivumo liestuvas užkliuvęs už runkelio pasitraukia į šoną, jo svirtis perduoda judesį hidraulinės sistemos tepalo skirstytuvui. Pastarasis nukreipia suspaustą tepalą į hidraulinį cilindrą , kuris perstumia mašiną į reikiamą pusę. Pjaunamųjų aparatų kopijuotuvai šliaužia per runkelių galvutes, o už jų besisukantys peiliai nupjauna lapus nustatytame aukštyje. Šaknų kasamosios pagrindinės dalys ir darbo procesas. Pagrindinės dalys: šešios poros diskinių noragų, valcinis šaknų valytuvas, transporteris, grumstų trupintuvas, krovimo elevatorius, pavarų mechanizmas. Veikimas. Vairuotojas priekinius ratus vairuoja runkelių tarpueiliais. Kampu pastatyti noragų diskai, besisukdami išrauna runkelių šaknis iš dirvos ir biteriai numeta jas ant valcinio valytuvo. Valytuvo velenai sukdamiesi skirtingu greičiu nuvalo nuo šaknų žemes, pašalina augalines priemaišas ir perneša jas ant išilginio elevatoriaus. Išilginis elevatorius sukrauna šaknis į bunkerį. Iš čia horizontaliu juostiniu transporteriu šaknys patenka ant grumstų trupintuvo, kurio kumšteliai apvalo jas, atskiria grumstus ir permeta ant iškrovimo elevatoriaus.
Bulvių nuėmimo mašinos:
Bulvienojų nuėmimas. Prieš kasant bulves reikia nuimti bulvienojus. Mechaninis nuėmimo būdas, kai bulvienojai nupjaunami ar nudaužomi, susmulkinami, surenkami ir išvežami iš lauko.Cheminis būdas – kai bulvienojai apipurškiami tam tikrais chemikalais, todėl sunyksta.Kad būtų lengviau pašalinti bulvienojus, kartais taikomas mechaninis-cheminis būdas. Mašinos bulvienojams nuimti mechaniniu būdu pagal darbinių dalių veikimo principą skirstomos su pjaunančiomis, trupinančiomis, raunančiomis ir kombinuotomis darbinėmis dalimis.
Bulviakasių pagrindinės dalys ir darbo procesas. Pagrindinės dalys yra: du plokšti trikampi noragai, grandininis- virbalinis elevatorius , kaskadinis elevatorius, vibracinės grotelės, skydeliai, pavaros mechanizmas, rėmas, ratai. Veikimas. Važiuojant lauku noragai kas dvi šalia esančias bulvių eiles ir paduoda pakastą masę ant pagrindinio elevatoriaus. Dalis žemių prabyra pro virbalus. Toliau pagrindinis elevatorius neša gumbus su likusiais grumstais ant kaskadinio elevatoriaus. Šis elevatorius papildomai iškrato žemes bei bulvienojus ir kitas priemaišas. Nuo šio elevatoriaus gumbai su priemaišų likučiais nešami ant vibracinių grotelių.
Bulvių kombaino pagrindinės dalys ir darbo procesas. Sudaro: aktyvusis noragas, aktyvūs skirtuvai, pagrindinis elevatorius, grumstų trupintuvas, antrasis elevatorius, bulvienojų šalinimo įtaisas, būgninis transport…eris, perrinkimo stalas – transporteris, nuožulnusis transporteris, transporteris bulvėms į bunkerį nunešti, priemaišų transporteris, bunkeris, priekiniai ratai, ratai, rėmas, pavaros mechanizmas, bunkerio pakėlimo ir ratų stabdžių hidraulinis mechanizmas, rinkėjų aikštelės, kombainininko aikštelė.
Bulvių rūšiavimo mašinos. Bulvės rūšiuojamos rūšiuojamuosiuose punktuose. Punkto dalis yra bulvių rūšiuojamoji, ji gali dirbti atskirai. Jos skirstomos pagal darbines dalis. Būna ritinės, transportinės, su plokščiais švytuojančiais sietais, būgninės ir kombinuotos. Bulvės išrūšiuojamos pagal dydį, bei atskiriamos įvairios smulkios priemaišos.6. VALOMOSIOS IR DŽIOVYKLOSGrūdų valomosios:
Grūdai valomi ir rūšiuojami , naudojant jų ir priemaišų fizines ir mechanines savybes: matmenis, skrajumą, aerodinamines savybes, lyginamąjį svorį, paviršiaus šiurkštumą, formą, spalvą, standumą. Pagrindiniai grūdų matmenys yra ilgis, storis ir plotis.
Valymas yra priemaišų atskyrimas nuo pagrindinės kultūros. Valomųjų pagrindinės dalys. Aspiracijos kanalai, Sietai, Ventiliatorius, Pagalbiniai įrenginiai,Sietai. Jie grūdus skirsto pagal jų storį ir plotį. Sietai pailgomis skylutėmis grūdus skirsto pagal jų mažiausią matmenį – storį. Ant sieto sulaikomi tik stori grūdai. Kiti grūdai prabyra pro sietą.
Aspiraciniai kanalai. Grūdų valymo mašinose būna pirmas ir antras aspiraciniai kanalai. Grūdai pakliuvę į aspiracijos pirmą kanalą išvalomi nuo lengvų priemaišų. Išvalyti grūdai ir sunkios priemaišos nukrenta ant sieto. Antrajame aspiraciniame kanale oro greitis didesnis negu pirmąjame. Trijeriai. Jie skiria ilgus grūdus nuo trumpų. Būna cilindriniai ir diskiniai. Trijerių paviršiuje būna išgręžtos arba štampuotos duobutės.
Valomosios pirminiam grūdų valymui darbo procesas. Kombainais iškulti grūdai valomi pirminio valymo mašinomis. Jos atskiria juos nuo piktžolių sėklų ir stambių priemaišų. Paduodami valyti grūdai krenta ant skirstytuvo kuris juos tolygiai paskirsto. Iš skirstytuvo grūdai išbyra ant kratomosios lentos. Nuo jos grūdai krenta į aspiracijos kanalą, kur nusiurbiamos priemaišos. Iš čia grūdai krenta ant pirmojo sieto, atskiriamos stambios priemaišos, kurios nukrenta į stambių priemaišų lataką. Toliau grūdai krenta ant antrojo sieto kur išvalomos žolių sėklos bei kitos smulkios priemaišos. Grūdai slysta į piltuvo formos dėžę. Valomosios antriniam grūdų valymui darbo procesas. Šių mašinų pagrindinės dalys: sietinė, ventiliatorius, oro kanalai ir trijeriai. Dažniausiai yra naudojama valomoji „ Petkus Gigant“ K531 skiriama preliminariai išvalytų ir sausų grūdų galutiniam valymui. Ją sudaro dvi aspiracijos, sietinė, frijeriai, ventiliatorius, rėmas ir pagalbinės dalys.
Specialios valomosios:
Jos skiriamos vienai ar kelioms panašioms kultūroms valyti. Tai linų, dobilų, daržovių valomosios.
Pneumatinis stalas. Kai priemaišų lyginamasis svoris yra skirtingas, jas galima atskirti nuo grūdų pamerkus į skystį ar kratant. Abiem atvejais lengvi grūdai ir priemaišos iškyla į paviršių ir juos galima atskirti. Taip veikia pneumatinis stalas.
Gyvatukas. Gyvatukas grūdus suskirsto pagal jų formą. Pavyzdžiui žirniai yra taisyklingos rutulio formos, o avižos plokščios. Taisyklingos formos grūdai nuožulnia plokštuma rieda greičiau už plokščius. Slystant grūdams sraigto paviršiumi, rutulio formos grūdai įgauna didelį greitį ir nušoka nuo jo. Plokšti grūdai slysta pamažu ir lieka sraigto viduje.
Grūdų džiovyklos:
Grūdai džiovinami džiovyklose pučiant orą arba degimo dujų ir oro mišinį. Dabar yra gaminamos šachtinės ir būgninės džiovyklos.
Šachtinės džiovyklos darbo procesas. Svarbiausios šachtinės džiovyklos darbo dalys: kūrykla, džiovinimo kamera, sraigės, transporteriai, ventiliatoriai. Džiovinant šachta pripilama grūdų. Jie užpildo visas tuštumas tarp lovelių. Į lovelis pučiamas karštas oras. Jis perkošia grūdus, atiduodamas jam savo šilumą ir išgarina drėgmę. Grūdai slenka iš viršaus žemyn. Per apatinius lovelius siurbiamas arba pučiamas šaltas oras. Jis ataušina įkaitusius džiovinamus grūdus. Džiovinami drėgni grūdai pilami į šachtos vidų viršuje, išdžiūvę ir ataušę surenkami apačioje. Šachtos apačioje juos sulaiko grūdų krovimo transporteris.
Džiovinimas aktyviąja ventiliacija. Grūdai, linų, ir dobilų kūlenos, šienas ir pelai kartais džiovinami aktyviąja ventiliacija. Aruodų apačioje įrengiami kanalai orui įeiti. Ventiliatorius orą pučia į pagrindinį kanalą. Jo šonuose yra mažesni kanalai. Ant šių kanalų pilami grūdai. Pučiant ventiliatoriui oras pasiskirsto po visus… kanalus ir eidamas per grūdų masę aušina ir džiovina įkaitusius grūdus. Taip džiovinami grūdai džiūsta lėtai, tačiau jie labiau tinka maistui ir sėklai.LITERATŪRA1. Žemės ūkio mašinos/ Sud. V.Gerulaitis.– V.: Mokslas, 1995.-232p.2. Žemės ūkio mechanizavimas ir elektrifikavimas/Sud. M.Žukas.-V.: Mokslas, – V.: 1978.-361p.Žemės ūkio mašinos/ Sud. R.Petrauskas.- V.:MokslaTURINYS
1. ŽEMĖS DIRBIMO MAŠINOS 32. SĖJAMOSIOS IR SODINIMO MAŠINOS 73. ŽOLINIŲ PAŠARŲ RUOŠIMO MAŠINOS 104. TRĘŠIAMOSIOS IR AUGALŲ APSAUGOS MAŠINOS 125. DERLIAUS DOROJIMO MAŠINOS 156. VALOMOSIOS IR DŽIOVYKLOS 20LITERATŪRA 23
1. ŽEMĖS DIRBIMO MAŠINOS
Plūgo paskirtis ir klasifikacija:
Norint pagerinti dirvos derlingumą, ją reikia gerai įdirbti, tai yra apversti, supurenti, sulyginti. Pagrindinis žemės dirbimo padargas yra plūgas, juo žemė apverčiama ir iš dalies supurenama.Traktoriniai plūgai skirstomi:• pagal paskirtį į: o bendruosiuso specialiuosius krūmų-pelkių sodų miškų plantažinius• pagal korpusų skaičių į: o vieno,o dviejų,o trijų,o t.t.• pagal sujungimą su traktoriumi į: o pakabinamuosiuso pusiau pakabinamuosiuso prikabinamuosius• verčiamus• hidrifikuotus
Plūgo darbinės dalys:Verstuvinio plūgo darbinės dalys yra:• korpusas o noragaso verstuvaso pavažao stovas• priešplūgis• peilis• armens gilintuvas (naudojamas rečiau)
Verstuvinio plūgo darbinės dalys yra korpusas, priešplūgis, peilis. Armens gilintuvas naudojamas rečiau. Pagrindinė plūgo darbinė dalis yra korpusas. Jis sudarytas iš norago, verstuvo, pavaržos ir stovo. Noragai būna kaltiniai ir trapeciniai. Verstuvas trupina norago atpjautą dirvos riekę ir apverčia ją į vagą, kurią padarė priekinis plūgo korpusas. Pagal formą verstuvai skirstomi į cilindrinius, kultūrinius, pusiau sraigtinius ir sraigtinius. Pavarža padidina plūgo pastovumą ir atlaiko šoninį slėgį darbo metu. Pavaržos būna aukštos, žemos ir apverčiamos. Kai kurie specialieji plūgai turi lauko lentelę. Ši lentelė tvirtinama virš pavaržos ir sudaro platesnę pavaržą. Stovai būna aukšti ir žemi. Bendruosiuose plūguose dažniausiai būna aukšti stovai. Jie mažiau užsikemša piktžolėmis. Žemi stovai naudojami rečiau. Jie tvirtinami prie kablinių rėmų. Peiliai vertikaliai atpjauna ariamą žemės sluoksnį. Jie būna diskiniai ir kotiniai.Diskinis peilis besisukdamas apie savo ašį, sminga į žemę ir pjauną ją iš viršaus žemyn. Priešplūgis yra mažesnių matmenų korpusas. Jį sudaro plieninis kotas, kultūrinis verstuvas ir noragas. Jis atpjauna viršutinį piktžolėtą dirvos sluoksnį ir apverčia jį į vagos dugną.
Bendrosios ir specialiosios paskirties plūgų skirtumai:
Bendriejųjų ir specialiųjų plūgų konstrukcija yra panaši, tik specialiosios paskirties plūgai būna tvirtesni, jų darbinės dalys pritaikytos specialiems žemės dirbimo darbams dirbti.
Kultivatorių noragėliai ir jų panaudojimo atvejai:
Pagrindinė kultivatorių paskirtis – purenti durvą ir naikinti piktžoles.Kultivatorių pagrindinės dalys: 1. Rėmas, 2. Važiuoklės pakabinimo įrenginys, 3. Darbinės dalys – noragėliaiNoragėliai sudaryti iš koto ir ašmenų. Kotai dažniausiai būna standūs, bet būna ir spyruoklinių. Ištisinio dirbimo kultivatorių noragėliai skirstomi į strėlinius universalius ir purenamuosius.
Ištisinio įdirbimo ir tarpueilinis kultivatorius:
Kultivatoriai skirstomi į ištisinio įdirbimo ir tarpueilinius.Ištisinio įdirbimo kultivatoriai turi dirvą purenti vienodu gyliu ir išpjaustyti piktžoles.Tarpueiliniai kultivatoriai skiriami kaupiamųjų kultūrų tarpueiliams įdirbti. Darbinių dalių komplekte yra įvairaus darbinio pločio vienpusiai plokščiapjoviai ir strėliniai noragėliai. Prie šių kultivatorių dažniausiai būna kaltinių ir tręšiamųjų noragėlių komplektai.
Akėčių tipai ir jų naudojimo atvejai:
Akėčios skiriamos suartam dirvos paviršiui supurenti ir išlyginti bei dirvos plutai suardyti. Be to, akėčios tinka pasėliuose sudygusioms piktžolėm…s naikinti ir pakrikai pasėtoms sėkloms arba išbarstytoms trąšoms užakėti. Akėčių yra įvairių tipų. Pagal darbines dalis akėčios yra skirstomos į virbalines ir lėkštines.
Ekologinės akėčios:
Spyruoklinės akėčios yra geriausia priemonė užauginti didelį derlių, taip pat moderniausia priemonė išsaugoti gamtą, apsaugoti augalus bei finansinė sėkmė. Dėl tvirtos konstrukcijos ir universalumo APV spyruoklinės akėčios yra geriausia įranga, naudojama žemės ūkyje. APV spyruoklinės akėčios neturi naudojimo apribojimų. Naudojama naikinti piktžoles vietoje cheminių preparatų javuose, kukurūzuose, runkeliuose, rapsuose, sojose, žirniuose, pupelėse, bulvėse, daržovėse ir kituose žaliuose plotuose. Spyruoklinės akėčios atlieka puikų darbą laukuose!
Pritaikymas:– intensyvus pasėlių kultivavimas;– dirvos kultivavimas;– piktžolių naikinimas;– pievų ajeravimas.
Valkės ir volai:
Valkės skirtos dirvos paviršiui sulyginti. Valkiuojama anksti pavasarį, kol dirva būna neišdžiūvusi. Valkės sudarytos iš grandinėlėmis sujungtų metalinių sijų. Volai skirti grumstams sutrupinti, bei lauko paviršiui suslėgti ir sulyginti. Jie būna : 1. Lygusis volas skirtas lauko paviršiui sulyginti ir suslėgti prieš sėją arba sėjant. 2. Žiedinis volas remiasi į žemę mažesniu paviršiumi negu lygus, todėl dirvą labiau suslegia. Šis volas sutrupina grumstus bei suslegia dirvos paviršių. 3. Kombinuotas volas sudarytas iš lygių ir žiedinių volų komplekso. Žiediniai volai kaitaliojami su lygiaisiais. Jie sumauti ant vienos volo ašies. Jie taip pat gerai trupina grumstus. 4. Pentininis volas tinka grumstams trupinti ir dirvos paviršiui slėgti. Volo darbinės dalys – laisvai užmauti ant sekcijos ašies ketiniai diskai su pentinais.
2. SĖJAMOSIOS IR SODINIMO MAŠINOS
Sėjos būdai ir agrotechniniai reikalavimai: Sėkmingam sėjimui būtinas tikslus sėklų dozavimas bei išbėrimas. Sudėtinės sėjamosios mašinos gali būti eksploatuojamos diapazonu nuo 0.5 kg/ha (pavyzdžiui, aguonų sėklos) iki 450 kg/ha (žirniai, pupos). Piltuvėlio formos angos virš sėjamosios mašinos ričių užtikrina tolygų sėklų paskirstymą grūdo tikslumu, netgi sėjant smulkias sėklas. Smulkių sėklų atveju ypač taikomas „sėjimas priešinga kryptimi”. Sėjant smulkias sėklas, sėjamosios mašinos ašies sėjomainos kryptis pakeičiama į priešingą, paprasčiausiai perjungiant krumplinę pavarą, esančią šoninėje važiuoklės sekcijoje. Mažos įpjovos užpakalinėje sėjamosios mašinos ričių dalyje paima po vieną grūdą ir pristato jį pro ritės viršų tiesiai į sėklavamzdį. Ši sistema yra panaši į atskirų grūdų sėjimo procesą. Sėjamoji sėklas turi sėti tolygiai. Sėjamieji aparatai turi būti tinkamai sudėti ir nepažeisti sėklų. Visi sėjamosios aparatai turi išberti vienodą kiekį sėklų. Sėjos būdai yra pakrika ir eilinė sėja.Eilinė sėja gali būti ištisinė, punktyrinė, lizdinė, kvadratinė- lizdinė ir kt. Eiline sėja sėjama grūdinės kultūros, žolės, daržovės, linai. Ši sėja būna siauraeilė, plačiaeilė, kryžminė ir juostinė.Punktyriniu būdu sėjamos sėklos išberiamos eilėmis lygiais atstumais.
Sėjamųjų mašinų pagrindinės dalys:
Sėkladėžė. Joje yra du skyriai. Kai trąšos nebarstomos, nuo pertvarų angų nuimami dangčiai ir skyriai susijungia. Taip padidėja talpa. Kad sėklos lengviau birtų sėkladėžės daromos į apačią siaurėjančios. Apačioje ties skylėmis tvirtinami sėjamieji aparatai. Sėjamieji aparatai būna ritiniai, krumpliniai, pneumatiniai, išcentriniai, diskiniai.Sėklavamzdžių būna spiraliniai-juostiniai ir gumoti gofruoti. Sudaro: piltuvas, lankstus vamzdis ir antgalis. Piltuvas prijungiamas prie sėjamojo aparato, o antgalis prie noragėlio.Noragėliai dirvoje padaro vagutes ir nukreipia į jas sėklas. Noragėliai būna: diskiniai, pleištiniai, inkariniai, pavažiniai.
Eilinės sėjamosios:
Javų sėjamųjų konstrukcija ir pagrindinės dalys:
Sėjamosios pagrindinės dalys yra: 1. …Sėkladėžė 2. Sėjamieji aparatai 3. Sėklavamzdžiai 4. Noragėliai,5. Sėklų užžeriamieji įtaisai, 6. Tręšiamieji aparatai. Konstrukcija: prie sėjamosios rėmo pritvirtintos dvi sėkladėžės. Sėkladėžių pertvaros dalija jas į du skyrius. Į priekinį sėkladėžės skyrių pilamos sėklos, į užpakalinį – granuliuotos trąšos. Sėkladėžių apačioje ties skylėmis pritvirtinti sėjamieji aparatai. Ties užpakalinės sienelės skylėmis tvirtinami tręšiamieji aparatai granuliuotoms trąšoms berti. Sėjamosios noragėliai tvirtinami prie pavadėlių, lanksčiai sujungtų su sėjamosios rėmu. Visų noragėlių pavadėliai strypais sujungti su svirtimis, standžiai pritvirtintomis prie pakėlimo velenėlio.
Bulvių sodinamosios pagrindinės dalys ir darbo procesas:
Bulviasodės darbinės dalys yra pagrindinės ir pagalbinės.
Pagrindinės dalys yra šios:6. Sodinamieji aparatai 7. Tręšiamieji aparatai 8. Noragėliai 9. Vagų užžeriamosios lėkštės 10. Aketėlės. Kitos dalys yra pagalbinės: 6. Rėmas su pakabintuvu 7. Sėkladėžės 8. Pavaros 9. Valdymo- reguliavimo mechanizmai 10. Ženklintuvai. Bulviasodė pakabinama prie traktoriaus. Ji sodina keturias eiles bulvių 60 arba 70 cm tarpueiliais. Sodinant bulves beriamos ir mineralinės trąšos. Mašinos darbines dalis suka traktoriaus darbinis velenas. Bulviasodės noragėliai į žemę sminga smailu kampu. Noragėlio viršuje yra du vamzdžiai: per priekinį vamzdį byra trąšos, o per užpakalinį – krinta bulvės. Trąšos įterpiamos giliau nei bulvės. Noragėlio antgalis sulygina vagos dugną. Trąšos byra iš priekinio vamzdžio ant kreipiklio, kuris jas beria ant vagos dugno. Išsikišę iš noragėlio šoninių sienelių verstuvėliai atpjauta nuo vagos šonų žeme užžeria noragėlio priekyje išbertas trąšas.
Daigų sodinamosios pagrindinės dalys ir darbo procesas:
Daigiasodė pakabinama traktoriaus užpakalyje. Abiejose traktoriaus pusėse primontuojami du bakai vandeniui ir stelažai dėžėms su daigais sukrauti. Daigiasodės purenamieji noragai, ratai, sodinamoji sekcija, laistymo įrenginiai ir ženklintuvai pritvirtinti prie skersinės sijos. Sodinamoji sekcija sudaryta iš rėmų, sodinamojo disko noragėlio, prispaudžiamųjų volelių, laistymo indo, daigų laikiklių, dėžės daigams ir sėdinės, ant kurios sėdi darbininkė. Sodinamųjų aparatų diskus suka daigiasodės ratai grandinine pavara. Sukantis sodinamiesiems diskams, laikikliai ties sėdyne atsidaro. Sodintoja tuo metu, paėmusi iš dėžės daigą, įstato jį į laikiklį šaknimis į save. Laikiklis užsidaro ir specialiomis gumelėmis prispaudžia daigą prie disko. Kai laikiklis pasisuka iki apatinio taško, laikiklio laisvintuvas atidaro laikiklį ir daigas įstatomas į padarytą vagutę. Daigo šaknis iš abiejų pusių apspaudžia žemėmis voleliai.
3. ŽOLINIŲ PAŠARŲ RUOŠIMO MAŠINOS
Šienapjovės:
Šienaujamosios mašinos skirstomos į šienapjoves, žolės smulkintuvus, grėblius, rinktuvinius kupetuotuvus, presus, velketus, kupetvežius, šieno krautuvus. Šienapjovės būna prikabinamos, pakabinamos ir pusiau pakabinamos. Pagal pjaunamų aparatų skaičių būna su vienu ir keliais pjaunamaisiais aparatais. Labiausiai paplitę pakabinamosios šienapjovės su dalginiu pjaunamuoju aparatu. Yra taip pat šienapjovių su rotaciniu pjaunamuoju aparatu. Šios šienapjovės turi greitai besisukantį diską su pakraščiuose pritvirtintais aštriais segmentais arba būgną su peiliais.
Dalginės šienapjovės pagrindinės dalys ir veikimo principas. Dalginis žirklių principu pjaunantis aparatas yra ne tik šienapjovėse, bet ir javapjovėse, javų kombainuose. Šį aparatą sudaro sijelė su pirštais ir dalgis sudarytas iš trapecijos formos plieninių segmentų. Segmentai su juosta sudaro dalgį. Viename dalgio gale yra galvutė, kuria jis sujungiamas su švaistikliu. Švaistiklis dalgį judina. Dalgis slankioja virš pirštų plokštelių ir žolė nupjaunama tarp segmento ir pirštų plokštelės ašmenų.
… Rotacinės šienapjovės pagrindinės dalys ir veikimo principas. Rotacinė šienapjovė KRN – 2,1 yra prikabinama prie traktoriaus MTZ užpakalyje. Šienapjovė tinka derlingoms pievoms bei pagulusioms žolėms pjauti. Šienapjovės pjaunamasis aparatas yra rotacinis- diskinis. Jį sudaro keturi horizontalieji greitai besisukantys diskai. Jų pakraštyje šarnyriškai pritvirtinta po du peilius. Juos suka su šienapjovės kardaniniu velenu sujungtas traktoriaus darbinis velenas. Kardaninio veleno gale yra pagrindinis skriemulys, kurio viduje yra vienakryptė mova. Ji leidžia sustabdžius traktoriaus darbinį veleną, diskams su peiliais iš inercijos suktis toliau. Šienapjovę pervežant, pjaunamasis aparatas pastatomas vertikaliai.
Grėbliai:
Skersiniai grėbliai šieną sugrėbia į sangrėbas, statmenas grėblių važiavimo krypčiai. Grėbliai yra sulenktais spyruokliniais dantimis. Nuleisti iki žemės grėblių dantys grėbia šieną, kol surenkama pakankamo didumo sangrėba. Tada dantys pakeliami ir sangrėba paliekama ant žemės.
Pradalginiai grėbliai šieną sugrėbia į ištisinę sangrėbą, lygiaverčia važiavimo krypčiai. Pradalginiai grėbliai yra būgniniai ir žvaigždiniai. Dabartiniu metu daugiausia dirbama su žvaigždiniais grėbliais. Jie yra labai paprastos konstrukcijos, sudaryti iš atskirų įstrižai pastatytų apie 1,5 m skersmens ratų. Ratų pakraščiuose yra spyruokliniai dantys, kurie važiuojant liečia žemę ir tokiu būdu grėbliai sukasi. Kiekvienas ratas atskirai kopijuoja žemės paviršių.
Šieno ir šiaudų surinkimo mašinos:
Rinktuvinė priekaba. Šienui surinkti iš sangrėbų į priekabą geriausiai tinka specialios talpos priekabos, kurių priekyje įtaisytas būgninis rinktuvas, o priekabų dugne – grandininis transporteris. Važiuojant išilgai sangrėbos besisukantis būgninis rinktuvas sviedžia šieną aukštyn į priekabą. Priekabos dugne lėtai slenkantis transporteris perneša šieną į priekabos užpakalinę dalį. Pilną priekabą perveža ir iškrauna. Iškraunama įjungus dugnu slenkantį transporterį.
Smulkintuvai:
Gaminant žolės miltus, šienainį ar žaliuosius pašarus silosuojant, nupjautą žolę reikia susmulkinti. Žolės smulkintuvai nupjauna žolę ją pakrauna į priekabas ir susmulkina. Žolės smulkintuvuose yra pjaunamieji aparatai, būgniniai ir diskiniai smulkinamieji aparatai. Kai kuriuose žolės smulkintuvuose vietoj pjaunamo aparato galima pritaisyti rinktuvą ir juo iš sangrėbų rinkti apdžiūvusią žolę.
Šieno džiovinimas aktyviąja ventiliacija:
Džiovinant šieną aktyviąja ventiliacija 1 – 2 dienas šienas džiovinamas lauke. Šienas padžiūvęs iki 40 -45 proc. drėgnumo vežamas į daržinę. Daržinėje iš lentų padaromas stačiakampio skerspjūvio kanalas. Vienas kanalo galas išeina prie daržinės sienos ir čia pastatomas ašinis ventiliatorius. Jį suka elektros variklis. Kanalas per visą ilgį yra ne vienodo pločio. Abiejuose kanalo pusėse iš medinių tašelių padaromi ardeliai, ant kurių kraunamas šienas. Išilgai kanalo, jo viršuje ir šonuose yra plyšiai orui išeiti. Kanalo galas aklinai užkalamas. Išdžiūvus pirmam šieno sluoksniui iki 20 25 proc. drėgnumo, ant jo kraunamas kitas 2 – 2,5 m storio sluoksnis. Iš viso sukraunama 5 -6 m aukščio sluoksnis. Ventiliatoriumi šienas perpučiamas tol, kol šieno drėgnumas sumažėja iki 20 proc. Jei daržinė didelė, statomi keli ventiliatoriai.
4. TRĘŠIAMOSIOS IR AUGALŲ APSAUGOS MAŠINOS
Mineralinės trąšų barstomosios:
Mineralinių trąšų barstomosios pagrindinės dalys yra tokios: trąšadėžė, tręšiamieji aparatai, dozatorius. Tręšiamosiose įtaisomi lėkštiniai arba išcentriniai tręšiamieji aparatai.
Diskinis išcentrinis tręšiamasis aparatas. Išcentrinį tręšiamąjį aparatą sudaro vienas ar du diskai su mentėmis. Darbo metu diskai sukasi 11,6 – 13,3 s-1 dažniu. Iš trąšadėžės byrančias trąšas diskų mentelės sviedžia ant dirvos paviršiaus. Išberiamų trąšų kiekis keičiamas reguliuojant trąšų išbyrėjimo iš trąšadėžės plyšį ir keičiant įtaiso, paduodančio trąš…as iš trąšadėžės judėjimo greitį. Krumplinis tręšiamasis aparatas. Šis aparatas statomas kombinuotose sėjamosiose ir skirtas granuliuotoms trąšoms berti. Trąšų barstomosios technologinis darbo procesas. Pro trąšadėžės užpakalinėje sienelėje esančius plyšius besisukančios lėkštės trąšas paduoda žertuvų menčių link. Žertuvai iš lėkščių trąšas nužeria ant dirvos paviršiaus. Virš lėkščių esantys skirstytuvai paskirsto trąšas abiems žertuvams. Trąšoms susilaikyti trąšadėžėje neleidžia išilgai jos slankiojantys maišikliai.
Mėšlakratės technologinis darbo procesas:
Kratytuvą lauke prikrauna savivartės mašinos. Tam tikslui kratytuvo kėbulas nuleidžiamas žemyn. Kartu atsidaro ir nusileidžia žemyn krovimo sienelė. Mašinai atbuline pavara užvažiavus ant nuleistos kėbulo sienelės, mėšlas išverčiamas į kratytuvo kėbulą. Automašinai nuvažiavus, kratytuvo kėbulas pakeliamas, o krovimo sienelė užsidaro. Įjungus traktoriaus pavarą ir darbinį veleną kratytuvas pradeda kratyt mėšlą.
Srutų laistytuvai:
Vakuuminio ežektoriaus veikimas. Ežektorius sudarytas iš tūtos, vamzdžio, maišymo kameros. Pastarąją galima uždaryti sklende. Uždarius sklendes išmetamosios dujos sudaro slėgį ir vamzdžiu eina į sisterną. Atidarius sklendę iš tūtos išeinančios dujos maišymo kameroje sudaro išretėjimą ir vamzdžius iš cisternos traukia orą.
Purkštuvų dalys:
Pagrindinės purkštuvų dalys yra šios: rezervuaras, filtras, maišiklis, apsauginis ir redukcinis vožtuvai, siurblys, ventiliatorius, purškimo įrenginiai, elektorius. Rezervuarai yra cilindriniai ir stačiakampiai. Jų talpa gali būti nuo kelių iki 2000 litrų. Maišiklis įtaisomas rezervuaro viduje. Maišikliai skiriami nuodingam skysčiui maišyti, kad būtų vienoda jo koncentracija. Maišiklių būna hidraulinių, mechaninių, pneumatinių. Siurbliai siurbia skystį iš rezervuaro ir išspaudžia į purškimo įrenginius. Purkštuvuose statomi plunžeriniai, stūmokliniai, sūkuriniai, krumpliaratiniai ir diafragminiai siurbliai. Purkštuvo rezervuaro talpa gali būti nuo 2000 iki 3500 l, o darbinį plotį taip pat galima pasirinkti nuo 16 iki 24 m. Kad per greitai nesidėvėtų purkštuvo siurblys, neužsikimštų vožtuvai ir purkštukai yra visi reikalingi filtrai: įpylimo angos, siurbimo linijos, centrinis slėgio linijos ir purkštukų. Slėgio linijos filtras yra išsivalantis.
Jis sudarytas iš dviejų plastmasinio korpuso dalių (2 pav.), sietelio 3, srautą nukreipiančio kūgio 4 ir sklendės 6. Tirpalas iš siurblio į filtrą tiekiamas slėgio linija 1. Kūgis 4 padidina tirpalo tekėjimo greitį ir nukreipia prie sietelio 3 sienelių. Išvalytas tirpalas slėgio linija 5 tiekiamas į valdymo pultą, o priemaišos bei neištirpusios preparatų dalelės per sklendę 6 grįžtamąja linija 7 patenka atgal į rezervuarą. Sklendės dydis (nuo 3 iki 6 mm) parenkamas pagal siurblio markę, didžiausią darbinį slėgį ir didžiausią visų purkštukų našumą. Užsiteršus filtrui, tirpalas per apsauginį vožtuvą grįžtamąja linija 2 gali patekti atgal į rezervuarą.
2 pav. Išsivalantis slėgio linijos filtras:1, 5 – slėgio linijos; 2, 7 – grįžtamosios linijos; 3 – sietelis; 4 – kūgis; 6 – sklendė
Hidraulinio ventiliatorinio purkštuvo technologinis darbo procesas:
Purkštuvas veikia taip: siurblys siurbia skystį iš rezervuaro per siurbimo magistralę ir išspaudžia per slėgio magistralę į purškimo įrenginį. Ventiliatoriaus sudaryta oro srovė skystį dar labiau išretina. Skysčio srauto kryptis keičiama pasukant hidrauliniu cilindru ventiliatorių. Hidraulinis cilindras sujungtas su traktoriaus hidrauline sistema.
Hidraulinio vamzdinio purkštuvo technologinis darbo procesas:
Purkštuvas gali dirbti termomechaniniu būdu. Į degimo kamerą paduodamas oras ir benzinas, kur susidaręs jų mišinys padegamas žvakės kibirkštimi. Aukštos temperatūros degimo dujos, pučiant orą kompresoriumi ir staigiai užsidegus mišiniui, veržiasi į degimo vamzdį prijungtą prie degimo kameros. Į degimo vamzdį ga…le per žiklerį paduodamas nuodingas skystis, kuris nuo didelės temperatūros išgaruoja ir garų pavidalu išpučiamas per tūtą. Ore nuodingo skysčio garų ir degimo dujų mišinys kondensuojasi į nuodingą rūką – aerozolius. Termomechaniniu būdu išpurškiamas rūkas iki 100 m pločio ruožu.
5. DERLIAUS DOROJIMO MAŠINOS
Javų kombaino pagrindinės dalys ir darbo procesas:
Kombainą sudaro pjaunamoji, nuožulnusis transporteris, kuliamoji, kupetuotuvas, važiuoklė, variklis, grūdų bunkeris, hidraulinė sistema, valdymo įrenginiai, rinktuvas. Javų kombaino pagrindinės dalys: skirtuvai, lektuvai , pjovimo aparatas , sraigė , nuožulnusis transporteris, priėmimo biteris , spragilinis kūlimo būgnas , arderinis pobūgnis , kratomoji lenta , išcentrinis ventiliatorius , grandiklinis grūdų elevatorius , grūdų sraigė , pirštiniai ardeliai , viršutinis sietas , valymo dugnas , grandiklinis varpų elevatorius , varpų sraigė , ilgintuvas , pelų kimštuvai , kupetuotuvas , šiaudų kimštuvai , klavišiniai kratikliai , užuolaida , viršutinė sraigė , atmušimo biteris , grūdų bunkeris , grūdų iškrovimo sraigė . Darbo procesas: Skirtuvai atskiria pjaunamus javus nuo nepjaunamų. Lenktuvai juos palenkia prie pjovimo aparato, palaiko pjovimo metu, nupjautus nustumia prie sraigės, kuri javus iš abiejų pjaunamosios kraštų sustumia į vidurį. Sraigės būgno pirštai javus nustumia pjaunamosios dugnu nuožulniąjam transporteriui. Pastarasis perduoda javus priėmimo biteriui, kuris juos teikia kūlimo aparatui, sudarytam iš spragilinio būgno ir arderinio pobūgnio. Sukant kūlimo būgną, spragilai daužo ir traukia javus pro tarpus tarp būgno spragilų ir pobūgnio. Po pobūgniu yra kratomoji lenta, ant kurios subyra kūlenos. Kūlimo būgnas šiaudus ir grūdus meta ant kratiklių. Šiaudus atmušimo biteris nukreipia ant klavišinių kratiklių pradžios. Atmušimo biteris sumažina šiaudų lėkimo greitį ir dalinai išskiria iškultus grūdus iš šiaudų. Šiaudai klavišiniais kratikliais slenka į kupetuotuvą. Virš kratiklių yra užuolaida, kuri sumažina šiaudų slinkimo greitį klavišais. Gale klavišų esantys šiaudų kimštuvai stumia šiaudus į kupetuotuvą. Pro kratiklių ardelius prabyrėję grūdai, pelai ir šiaudgaliai slenka kratiklių dugnu žemyn ir nubyra ant kratomosios lentos galo. Čia yra pirštiniai ardeliai, kurie sumažina viršutinio sieto paviršiaus apkrovimą. Pro ardelius prabyrėję grūdai bei smulkios priemaišos patenka ant viršutinio sieto, kurio apačioje yra kitas sietas. Abu sietai švytuoja priešingomis kryptimis. Juos prapučia ventiliatorius. Viršutinio sieto gale pritvirtintas ilgintuvas. Pelai ir šiaudai pučiami į kupetuotuvą. Neiškultos varpos slenka viršutiniu sietu. Varpos byra pro tarpus tarp ilgintuvo plokštelių į varpų sraigę. Ventiliatoriaus oro srovė išpučia iš grūdų lengvų priemaišų likučius, kai jos byra nuo viršutinio sieto ant apatinio, ir nuo apatinio ant valytuvo dugno. Varpų sraigė pelus, varpas grūdus nuneša į grandiklinį varpų elevatorių, kuris mišinį kelia aukštyn ir beria į viršutinę sraigę, o pastaroji ant atmušimo biterio, kuris beria ant būgno viršaus. Būgnas pakartotinai kulia varpas.
Pjaunamosios pagrindinės dalys ir veikimas. Pjaunamosios paskirtis – javus nupjauti, sustumti į pjaunamosios vidų ir paduoti nuožulniam transporteriui. Pjaunamąją sudaro: 7. Korpusas, 8. Lenktuvai, 9. Pjovimo aparatas, 10. Sraigė, 11. Pavaržos, 12. Skirtuvai Pjovimo aparato paskirtis nupjauti javus. Sudarytas iš dalgės, pirštų sėjelės ir pavaržos. Lenktuvų paskirtis – atskirti javų ruoželį, palenkti jį prie pjovimo aparato, palaikyti pjaunant, nustumti nupjautus javus prie sraigės ir nuvalyti pjovimo aparatą. Sraigės paskirtis – nupjautus javus sustumti ties pjaunamosios viduriu ir paduoti nuožulniąjam transporteriui.
Kuliamosios pagrindinės dalys ir veikimas. Kuliamoji skirta iškulti grūdams iš varpų, juos iškratyti iš šiaudų ir išvalyti. Švarūs grūdai surenkami į grūdų bunkerį. …Šiaudai ir pelai iš kuliamosios pašalinami. Jie gali būti surenkami į šiaudų kupetuotuvą, susmulkinami ir iškraunami į priekabą arba paskleidžiami ant ražienų. Kuliamosios pagrindinės dalys: 7. Kūlimo aparatas, 8. Klavišiniai kratikliai, 9. Valytuvas, 10. Sraigės ir elevatoriai , 11. Grūdų bunkeris, 12. Šiaudų kupetuotuvas
Šiaudų kupetuotuvas. Iškulti ir iškratyti šiaudai paduodami į kupetuotuvą. Kupetuotuvas sudarytas iš dviejų šoninių sienelių, dugno su šarnyriškai pritvirtintais pirštais ir užpakalinės sienelės. Iš viršaus jį uždengia grotelės. Kupetuotuvas turi šiaudų šakes, šiaudų kimštuvą, iškrovimo, uždarymo mechanizmą ir signalizacijos įrengimus.Kimštuvas sumažina šiaudų tūrį dvigubai. Pelų kimštuvas į kupetuotuvą paduoda pelus. Iš jo šiaudai ir pelai iškraunamu pakeliant užpakalinę sienelę ir nuleidžiant pirštus bei pasukant dugną.
Hidraulinės sistemos veikimas. Kombainuose yra dvi nepriklausomos hidraulinės sistemos: kombaino darbinių dalių valdymo vadinama pagrindine, kombaino vairavimo bei važiavimo greičio keitimo, – vairavimo sistema. Veikimas. Įjungus hidraulinį siurblį tepalas paimamas iš bako, sudaromas tepalo spaudimas. Tepalas paduodamas vamzdžiais į skirstytuvą. Kai sklandis yra pradinėje padėtyje, tepalas teka pro praleidžiamosios sekcijos stūmoklio droselių skylutę į valdymo liniją. Linija yra sujungta su galinio dangtelio kanalu, kuris sujungtas su tepalo grįžtamąja linija. Sklandį pakėlus aukštyn tepalas ima tekėti grįžtamąja linija ir per apsauginį vožtuvą grįžta į baką.
Šiaudų surinkimo mechanizmas:
Šiaudai klavišiniais kratikliais slenka į šiaudų bunkerį. Virš kratiklio esanti užuolaida sumažina šiaudų slinkimo greitį glavišais, gale kratiklio esantys šiaudų kimštuvai stumia šiaudus į šiaudų bunkerį. Pro kratiklių ardelius prabyrėję grūdai, pelai slenka kratiklio dugnu žemyn ir nubyra ant kratomosios lentos. Kratomąjai lentai švytuojant visos kūlenos slenka šėtų link, grūdai ir priemaišos patenka ant viršutinio žvyninio sieto. Grūdai ir smulkios priemaišos prabyra pro viršutinį sietą ir patenka ant apatinio sieto. Prabyrėję pro apatinį sietą grūdai patenka ant valytuvo dugno. Valytuvo dugnu grūdai nuslenka į grūdų sraigę, kuri juos paduoda grandininiam elevatoriui. Elevatorius grūdus pakelia į bunkerį, iš kurio iškrovimo sraige grūdai išpilami į transporto priemonę.
Linų nuėmimo mašinos:
Linarovės yra su diržiniais ir diržiniais- skriemuliniais raunamaisiais aparatais. Vieną diržinio raunamojo aparato sekciją sudaro du besisukantys gumoti diržai, kurie susiliečia. Diržinį- skriemulinį aparatą sudaro vienas gumotas diržas ir keli gumoti horizontalieji skriemuliai.
Linarovės pagrindinės dalys ir darbo procesas. Sudaro: linarovės rėmai, pavara, kilnojamasis įrenginys, skirtuvai, raunamieji skriemuliai, raunamasis diržas. Važiuojant linarovei, skirtuvai atskiria keturias linų juostas ir linai patenka į tarpą tarp skriemulių ir raunamojo diržo. Pagulusius linus skirtuvai palieka. Į tarpą tarp skriemulių patekę linai suspaudžiami ir važiuojant mašinai išraunami. Išrauti linai vertikalioje padėtyje nešami į kairę mašinos pusę. Prie nešamų linų iš kiekvieno raunamojo tarpo prisideda naujai išrauti linai, todėl juosta storėja. Linus pereinančius nuo vieno skriemulio į kitą, prilaiko ir nukreipia į tarpą tarp sekančio skriemulio ir diržo kreipiamieji virbalai. Linai nunešami į klojamąjį įrenginį. Jį sudaro begalinis diržas besiliečiantis su raunamuoju diržu. Linienoja pakloja linus nenutrūkstama juosta, galvutėmis į kairę pusę.
Linų kombaino pagrindinės dalys ir darbo procesas. Linų kombainais linus nurauna, galvutes nukaršia ir stiebelius suriša į pėdelius. Jie gali taip pat nerištus linus pakloti ištisa juosta linienoje. Linų kombaine yra šios pagrindinės dalys: raunamasis aparatas, skersinis transporteris, suspaudžiamasis transporteris, karšiamasis būgnas, galvenų t…ransporteris, rišamasis aparatas arba klojimo stalas padarytas iš skardos, kombaino pavaros ir važiuoklės. Linų galvenų džiovinimas ir kūlimas. Kombainais nurautų ir nukarštų linų galvutės būna apie 60 proc drėgnumo, todėl jas reikia nedelsiant džiovinti. Geriausia galvena sdžiovinti priverstine ventiliacija. Galvenos džiovinamos ašinias ventiliatoriais. Aruoge ant medinių grotelių patiesiamas vielos tinklas, ant kurio pilamas 1,2 m storio linų galvenų sluoksnis. Galvenas į aruodą geriausia pilti pniaumatiniu transporteriu. Jis jas vienodai paskirsto visame plote. Galvenos greičiau džiūsta, pučiant ne šaltą, bet pašildytą orą. Oras pašildomas oro šildytuvais, bet ne daugiau kaip iki 40 C, nes linų kombainai nukaršia nesubrendusias galvutes, per greitai jos išdžiovintos nespėja subręsti.
Cukrinių runkelių nuėmimo mašinos:
Rautuvai. Jais išraunami runkeliai. Po to jie surenkami į krūvas ir apdorojami rankiniu būdu. Naudojami dviejų tipų rautuvai: su vienpusiais noragais – letenomis ( SNŠ) ir su dvipusiais šakės formos noragais (SNS – 2M). Rautuvas SNŠ – 3 kasa cukrinius runkelius iš apačios, kartu supurendamas dirvą apie šaknis. Todėl rautuvo noragai turi būti įleidžiami tiek , koks yra techninis runkelių šaknų ilgis. Didžiausias noragų įsmigimo į žemę gylis yra 28 cm.
Lapapjovės pagrindinės dalys ir darbo procesas. Lapapjovė sudaryta iš rėmų, laoų pjaunamojo įrenginio, išilginio transporterio, skersinio bei krovimo transporterių, pavaros mechanizmo, valdymo įrengimo ir važiuoklės. Svarbiausia mašinos dalis yra pjaunamasis įrenginys. Agregatui judant lauku, priekyje esantys liestuvai kopijuoja runkelių eilutes. Jei dėl eilutės kreivumo liestuvas užkliuvęs už runkelio pasitraukia į šoną, jo svirtis perduoda judesį hidraulinės sistemos tepalo skirstytuvui. Pastarasis nukreipia suspaustą tepalą į hidraulinį cilindrą , kuris perstumia mašiną į reikiamą pusę. Pjaunamųjų aparatų kopijuotuvai šliaužia per runkelių galvutes, o už jų besisukantys peiliai nupjauna lapus nustatytame aukštyje. Šaknų kasamosios pagrindinės dalys ir darbo procesas. Pagrindinės dalys: šešios poros diskinių noragų, valcinis šaknų valytuvas, transporteris, grumstų trupintuvas, krovimo elevatorius, pavarų mechanizmas. Veikimas. Vairuotojas priekinius ratus vairuoja runkelių tarpueiliais. Kampu pastatyti noragų diskai, besisukdami išrauna runkelių šaknis iš dirvos ir biteriai numeta jas ant valcinio valytuvo. Valytuvo velenai sukdamiesi skirtingu greičiu nuvalo nuo šaknų žemes, pašalina augalines priemaišas ir perneša jas ant išilginio elevatoriaus. Išilginis elevatorius sukrauna šaknis į bunkerį. Iš čia horizontaliu juostiniu transporteriu šaknys patenka ant grumstų trupintuvo, kurio kumšteliai apvalo jas, atskiria grumstus ir permeta ant iškrovimo elevatoriaus.
Bulvių nuėmimo mašinos:
Bulvienojų nuėmimas. Prieš kasant bulves reikia nuimti bulvienojus. Mechaninis nuėmimo būdas, kai bulvienojai nupjaunami ar nudaužomi, susmulkinami, surenkami ir išvežami iš lauko.Cheminis būdas – kai bulvienojai apipurškiami tam tikrais chemikalais, todėl sunyksta.Kad būtų lengviau pašalinti bulvienojus, kartais taikomas mechaninis-cheminis būdas. Mašinos bulvienojams nuimti mechaniniu būdu pagal darbinių dalių veikimo principą skirstomos su pjaunančiomis, trupinančiomis, raunančiomis ir kombinuotomis darbinėmis dalimis.
Bulviakasių pagrindinės dalys ir darbo procesas. Pagrindinės dalys yra: du plokšti trikampi noragai, grandininis- virbalinis elevatorius , kaskadinis elevatorius, vibracinės grotelės, skydeliai, pavaros mechanizmas, rėmas, ratai. Veikimas. Važiuojant lauku noragai kas dvi šalia esančias bulvių eiles ir paduoda pakastą masę ant pagrindinio elevatoriaus. Dalis žemių prabyra pro virbalus. Toliau pagrindinis elevatorius neša gumbus su likusiais grumstais ant kaskadinio elevatoriaus. Šis elevatorius papildomai iškrato žemes bei bulvienojus ir k…itas priemaišas. Nuo šio elevatoriaus gumbai su priemaišų likučiais nešami ant vibracinių grotelių.
Bulvių kombaino pagrindinės dalys ir darbo procesas. Sudaro: aktyvusis noragas, aktyvūs skirtuvai, pagrindinis elevatorius, grumstų trupintuvas, antrasis elevatorius, bulvienojų šalinimo įtaisas, būgninis transporteris, perrinkimo stalas – transporteris, nuožulnusis transporteris, transporteris bulvėms į bunkerį nunešti, priemaišų transporteris, bunkeris, priekiniai ratai, ratai, rėmas, pavaros mechanizmas, bunkerio pakėlimo ir ratų stabdžių hidraulinis mechanizmas, rinkėjų aikštelės, kombainininko aikštelė.
Bulvių rūšiavimo mašinos. Bulvės rūšiuojamos rūšiuojamuosiuose punktuose. Punkto dalis yra bulvių rūšiuojamoji, ji gali dirbti atskirai. Jos skirstomos pagal darbines dalis. Būna ritinės, transportinės, su plokščiais švytuojančiais sietais, būgninės ir kombinuotos. Bulvės išrūšiuojamos pagal dydį, bei atskiriamos įvairios smulkios priemaišos.
6. VALOMOSIOS IR DŽIOVYKLOS
Grūdų valomosios:
Grūdai valomi ir rūšiuojami , naudojant jų ir priemaišų fizines ir mechanines savybes: matmenis, skrajumą, aerodinamines savybes, lyginamąjį svorį, paviršiaus šiurkštumą, formą, spalvą, standumą. Pagrindiniai grūdų matmenys yra ilgis, storis ir plotis.
Valymas yra priemaišų atskyrimas nuo pagrindinės kultūros. Valomųjų pagrindinės dalys. Aspiracijos kanalai, Sietai, Ventiliatorius, Pagalbiniai įrenginiai,Sietai. Jie grūdus skirsto pagal jų storį ir plotį. Sietai pailgomis skylutėmis grūdus skirsto pagal jų mažiausią matmenį – storį. Ant sieto sulaikomi tik stori grūdai. Kiti grūdai prabyra pro sietą.
Aspiraciniai kanalai. Grūdų valymo mašinose būna pirmas ir antras aspiraciniai kanalai. Grūdai pakliuvę į aspiracijos pirmą kanalą išvalomi nuo lengvų priemaišų. Išvalyti grūdai ir sunkios priemaišos nukrenta ant sieto. Antrajame aspiraciniame kanale oro greitis didesnis negu pirmąjame. Trijeriai. Jie skiria ilgus grūdus nuo trumpų. Būna cilindriniai ir diskiniai. Trijerių paviršiuje būna išgręžtos arba štampuotos duobutės.
Valomosios pirminiam grūdų valymui darbo procesas. Kombainais iškulti grūdai valomi pirminio valymo mašinomis. Jos atskiria juos nuo piktžolių sėklų ir stambių priemaišų. Paduodami valyti grūdai krenta ant skirstytuvo kuris juos tolygiai paskirsto. Iš skirstytuvo grūdai išbyra ant kratomosios lentos. Nuo jos grūdai krenta į aspiracijos kanalą, kur nusiurbiamos priemaišos. Iš čia grūdai krenta ant pirmojo sieto, atskiriamos stambios priemaišos, kurios nukrenta į stambių priemaišų lataką. Toliau grūdai krenta ant antrojo sieto kur išvalomos žolių sėklos bei kitos smulkios priemaišos. Grūdai slysta į piltuvo formos dėžę. Valomosios antriniam grūdų valymui darbo procesas. Šių mašinų pagrindinės dalys: sietinė, ventiliatorius, oro kanalai ir trijeriai. Dažniausiai yra naudojama valomoji „ Petkus Gigant“ K531 skiriama preliminariai išvalytų ir sausų grūdų galutiniam valymui. Ją sudaro dvi aspiracijos, sietinė, frijeriai, ventiliatorius, rėmas ir pagalbinės dalys.
Specialios valomosios:
Jos skiriamos vienai ar kelioms panašioms kultūroms valyti. Tai linų, dobilų, daržovių valomosios.
Pneumatinis stalas. Kai priemaišų lyginamasis svoris yra skirtingas, jas galima atskirti nuo grūdų pamerkus į skystį ar kratant. Abiem atvejais lengvi grūdai ir priemaišos iškyla į paviršių ir juos galima atskirti. Taip veikia pneumatinis stalas.
Gyvatukas. Gyvatukas grūdus suskirsto pagal jų formą. Pavyzdžiui žirniai yra taisyklingos rutulio formos, o avižos plokščios. Taisyklingos formos grūdai nuožulnia plokštuma rieda greičiau už plokščius. Slystant grūdams sraigto paviršiumi, rutulio formos grūdai įgauna didelį greitį ir nušoka nuo jo. Plokšti grūdai slysta pamažu ir lieka sraigto viduje.
Grūdų džiovyklos:
Grūdai džiovinami džiovyklose pučiant orą arba degimo dujų ir oro mišinį. Dabar yra… gaminamos šachtinės ir būgninės džiovyklos.
Šachtinės džiovyklos darbo procesas. Svarbiausios šachtinės džiovyklos darbo dalys: kūrykla, džiovinimo kamera, sraigės, transporteriai, ventiliatoriai. Džiovinant šachta pripilama grūdų. Jie užpildo visas tuštumas tarp lovelių. Į lovelis pučiamas karštas oras. Jis perkošia grūdus, atiduodamas jam savo šilumą ir išgarina drėgmę. Grūdai slenka iš viršaus žemyn. Per apatinius lovelius siurbiamas arba pučiamas šaltas oras. Jis ataušina įkaitusius džiovinamus grūdus. Džiovinami drėgni grūdai pilami į šachtos vidų viršuje, išdžiūvę ir ataušę surenkami apačioje. Šachtos apačioje juos sulaiko grūdų krovimo transporteris.
Džiovinimas aktyviąja ventiliacija. Grūdai, linų, ir dobilų kūlenos, šienas ir pelai kartais džiovinami aktyviąja ventiliacija. Aruodų apačioje įrengiami kanalai orui įeiti. Ventiliatorius orą pučia į pagrindinį kanalą. Jo šonuose yra mažesni kanalai. Ant šių kanalų pilami grūdai. Pučiant ventiliatoriui oras pasiskirsto po visus kanalus ir eidamas per grūdų masę aušina ir džiovina įkaitusius grūdus. Taip džiovinami grūdai džiūsta lėtai, tačiau jie labiau tinka maistui ir sėklai.
LITERATŪRA
3. Žemės ūkio mašinos/ Sud. V.Gerulaitis.– V.: Mokslas, 1995.-232p.4. Žemės ūkio mechanizavimas ir elektrifikavimas/Sud. M.Žukas.-V.: Mokslas, – V.: 1978.-361p.5. Žemės ūkio mašinos/ Sud. R.Petrauskas.- V.:Mokslas, 1981.-292p….