VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS TRANSPORTO INŽINERIJOS FAKULTETAS
VEŽIMAI GELEŽINKELIŲ TRANSPORTU
REFERATAS
|Atliko: |TVn-1 gr. studentas || |Vaidas Vaišvila ||Priėmė: |Doc. Daiva || |Griškevičienė |
VILNIUS, 2004 Siekiant rinkos pagrindu pertvarkyti Lietuvos Respublikos ūkį,integruotis į Europos rinką, intensyviai vykdoma esminė Lietuvos transportosistemos reforma ir rekonstrukcija. Šiuo metu Lietuvos transporto sistemą sudaro atskiros transportošakos. Transporto sistema yra gerokai izoliuota nuo Vakarų Europos šaliųtransporto sistemos, trūksta šiuolaikinės kelių ir transportoinfrastruktūros, transporto priemonių, atitinkančių tarptautiniustechninius, technologinius bei ekologinius standartus, nepakankatarptautinės komercinės transporto veiklos specialistų, žinančiųtechnologinius ir komercinius vežimų įvairių transporto organizavimoypatumus ir bendrus jų pagrindus bendroje transporto sistemoje. Krovinių vežimas – pastaruoju metu plačiai paplitęs terminas,apibrėžiantis didelį ratą operacijų, kurios atliekamos nuo produkcijospagaminimo iki pateikimo ją vartotojams. Šias operacijas sudaro: medžiagųvežimas, sandėliavimas ir saugojimas, komplektavimas ir įpakavimas, taippat vežimas bet kokia transporto rūšimi. Čia taip pat priklauso tokiosoperacijos kaip: maršruto parinkimas, eismo grafikų sudarymas ir transportopriemonių techninis aptarnavimas. Šių operacijų tikslas likviduotiteritorinį skirtumą tarp gamintojo ir vartotojo, ir užtikrinti saugų irsavalaikį krovinių vežimą iš gamybos vietos į vartojimo vietas, kur jiereikalingi ir kada reikalingi. Atliekant šias operacijas, ten, kur gamyba yra specializuota,neišvengiami yra tolimieji vežimai. Pagrindiniais prekybos maršrutaisnenutrūkstamai juda dideli kiekiai žaliavų ir gatavos produkcijos, kurinukenčia nuo atmosferinių sąlygų, žemės ūkio kenkėjų ir grobstytojų. Norintįvertinti šiuos poveikius, reikia rengti specialius vežimo planus. Šieplanai turi būti ekonomiškai realūs, todėl, kad vežimas per geografines irlaiko sienas gali pasirodyti beprasmiškas, jeigu bendra kaina vartotojuibus nepriimtina. Vartotojas turi gauti ne tik būtiną krovinių kiekį, bet irreikiamoje jam vietoje, reikalingu laiku ir už tinkamą kainą. Todėlpagrindinis uždavinys vežant krovinius – operacijų ekonomiškumas. Transporto – ekspedicinės įmonės darbuotojų pagrindinis uždavinysparinkti transporto rūšį, geriausiu būdu pritaikyta vežimams atlikti,kuriems jinai skirta. Įmonės priimdamos sprendimą turi vadovautis įvairiųtransporto rūšių privalumais ir trūkumais. Kartais pradinis parinkimas galibūti patikslintas įvertinus besikeičiančias aplinkybes, pavyzdžiui, vežimųapimčių padidėjimas arba sumažėjimas, atskirų krovinių pristatymo skubumolaipsnis. Krovinių vežimas geležinkelių transportu sudaro pagrindinękomercinės veiklos dalį. Vežimų apimtis ir krovinių apyvarta priklauso nuodaugelį veiksnių. Didžiausią įtaką jiems turi pramonės ir žemės ūkioprodukcijos apimtis irt struktūra, gamybos jėgų pasiskirstymas irtarprajoniniai ryšiai, produkcijos tiekimo ir realizavimo organizavimas irspecializacija, vežimų planavimo kokybė, susisiekimo kelių plėtra irkrovinių pasiskirstymas įvairioms transporto rūšims.Krovinių vežimų struktūra apibudina vieną ar kitą krovinį pagal bendrąvežtų krovinių kiekį krovinių apyvartą. Geležinkelių transportui kroviniųapyvartos struktūra turi svarbią reikšmę, nes nuo jos priklauso vagonųparko sudėtis ir keliamoji galia, vidutinė traukinio masė, krovimo darbųmechanizavimo priemonės, įtaisų kroviniams stotyse talpinti konstrukcija irkt. Krovinių struktūra ir vežimo sąlygos turi įtakos savikainai beipajamoms. 1999 m. Lietuvos geležinkeliais vežta 28 347 tūkst. tonųkrovinių. 53% visų Lietuvos geležinkeliais vežtų krovinių buvotranzitiniai. 1999 m. tranzitinių krovinių vežta 15 076 tūkst. tonų Taisudaro 1,328 mln. T. daugiau negu 1998m. IX B ir IX D tarptautiniais transporto koridoriais SPAB „Lietuvosgeležinkeliai“ daugiausiai krovinių veža iš NVS šalių į Kaliningrado sritįir atgal, taip pat į Klaipėdos jūrų uostą, kurį aptarnauja dvi aukščiausiosklasės prekių stotys – „Draugystė“ ir Klaipėdos. Klaipėdos stotyje kraunama28% visų „Lietuvos geležinkelių“ vagonų, o „Draugystės“ stotyje – 12%.„Draugystės“ stotis aptarnauja tarptautinę keltų liniją „Klaipėda –Mukranas“ (Vokietija). Pastaraisiais metais imta rūpintis geležinkelių plėtra Itarptautiniame koridoriuje, kuriame numatyta tiesti europines vėžesgeležinkelio liniją, sujungiančia Varšuva su Kaunu (Vilniumi), o vėliau suRyga bei Talinu. Europinio standarto vėžės geležinkelio linija išlikusi nuoLietuvos/Lenkijos sienos iki Šeštokų stoties. 1995m. buvo atnaujintaskeleivinių traukinių eismas ir krovinių vežimas iš Baltijos valstybių įLenkija ir toliau į Vakarų Europa per Šeštokus. Pagal Vokietijos, Lenkijos,Suomijos, Lietuvos transporto ministerijų ir geležinkelių vadovų ketinimųdeklaraciją, gretimoje Mockavos geležinkelio stotyje atlikta stoties keliųrekonstrukcija ir sumontuotas automatinis vagonų aširačių tarpvėžio keitimoįrenginys. Rekonstruoti 3 „Lietuvos geležinkelių“ pusvagoniai, kurie kartusu 4PKP dengtaisiais vagonais dalyvavo ekspluotaciniuose krovinių vežimobandymuose ir kursavo Lenkijos geležinkelių (PKP) ir LG linijomis. Krovinių vežimai geležinkelių transportu atliekami šiomissusisiekimo rūšimis: vietiniu – vieno kelio ribose; tiesioginiu –dalyvaujant dviem ir daugiau kelių; tiesioginiu mišriu – dalyvaujant dviemir daugiau transporto rūšių. Vežimai tiesioginiu – mišriu susisiekimuvykdomi pagal bendrą vežimo dokumentą, sudarytą visam krovinio keliui. Be
to, kroviniai vežami tiesioginiu tarptautiniu susisiekimu pagal vienąvežimo dokumentą, dalyvaujant geležinkeliams dviejų ir daugiau valstybiųbei tiesioginiu – mišriu tarptautiniu geležinkelių – vandens transportupagal vieną vežimo dokumentą, dalyvaujant geležinkelių ir vandenstransportui dviejų ir daugiau valstybių. Priklausomai nuo krovinio kiekio, pateikiamo pagal vienąvažtaraštį, vežimai atliekami: smulkiomis, mažo tonažo, vagoninėmis,grupinėmis ir maršrutinėmis siuntomis. Smulki siunta tai krovinio partija nuo 20 kilogramų iki 5 tonų irkurios tūris nedidesnis 1/3 dengto keturašio vagono talpos arba aikštelėsketurašės platformos. Mažo tonažo siunta – tai kiekis nuo 10 iki 20 tonų irnedaugiau pusės vagono talpos tūrio. Vagoninei siuntai reikalingas atskirasvagonas. Grupinė siunta – tai krovinio partija, kuriai reikalinga daugiaunei vienas vagonas, bet mažiau už maršrutą. Maršrutinei siuntai pateikiamasvagonų kiekis, atitinkantis maršruto (traukinio) normą, pagal masę. Priklausomai nuo pristatymo greičio, kroviniai vežami krovininių,dideliu ir keleiviniu greičiu. Krovininių – paprastais krovininiaistraukiniais; dideliu – pagreitintais krovininiais traukiniais,važiuojančiais nustatytomis kryptimis, keleiviniu (krovininių bagažo) –keleivinių traukinių bagažo vagonuose arba pašto – bagažo traukiniais.Greičio rūšį nustato ir nurodo siuntėjas vežimo dokumente. Tais atvejais, kada kroviniai atvežami arba išvežamiautomobiliais, reikalinga atlikti dvi tarpines operacijas (kroviniųiškrovimas iš automobilio ir jo pakrovimas i traukinį). Jeigu keliųtransportas naudojamas ne tik vežimo proceso pradiniame, bet ir galutiniamepunkte, tai tenka atlikti keturias papildomas krovimo operacijas. Naudojantis privačiais geležinkelio privažiavimo keliais,papildomas krovimo operacijas naudoti nebūtina, kroviniai atvežami tiesiogį gamybos cechus arba vartotojams. Masė, t.y. krovinio kiekis , kurį vežėjas priima iš siuntėjo ir,kuris turi būti pristatytas ir perduotas gavėjui, nustatomas iki krovinioišsiuntimo iš stoties ir nurodomas važtaraštyje. Ją nustato vežėjas,pakraudamas bendrojo naudojimo vietose ir siuntėjas pakraudamas antgeležinkelio privažiuojamųjų kelių. Bendrą siuntos masę galima nustatyti:sveriant, apskaičiuojant pagal trafaretą krovinių vietas, pagal standartą,skaičiuojant, matuojant arba sąlyginai. Visais atvejais, išskyrus svėrimą,tai daro siuntėjas. Išimtį sudaro suverstiniai ir piltiniai kroviniai,kraunami bendrojo naudojimo vietose. Jų masę, jeigu stotyje yra vagoninėssvarstyklės reikalaujant siuntėjui, nustato vežėjas. Taroje vienetiniai kroviniai sveriami prieš atiduodant vežti beinurodoma kiekvienos krovinio vietos bruto ir neto masės. Pateikiantstandartinės masės krovinius pastarąją nurodyti kiekvienai vietai nebūtina,išskyrus tuos atvejus, kada to reikalauja standartai. Sąlyginai nustatoma medienos krovinių, automobilių, žemės ūkiomašinų, gyvulių, paukščių ir kt. masė. Krovinių, vežamų pusvagoniais irbunkeriuose, masė nustatoma skaičiuojant. Suverstinius ir piltinius krovinius, taip pat krovinius, kuriųmasės prekybinėmis svarstyklėmis nustatyti neįmanoma, sveria vagoninėmissvarstyklėmis. Vietų skaičių siuntoje nustato siuntėjas. Vagonus , atsiųstus pakrovimui, kuriuos prieš tai privaloapžiūrėti vagonų tarnybos darbuotojai, apžiūri priėmėjas, kuris nustato arvagonas užtikrins krovinių saugumą vežant. Ne bendrojo naudojimo vietosevagonų komercinę apžiūrą atlieka siuntėjai. Dažniausiai, bendrojo naudojimo vietose vagonus ir automobiliuspakrauna ir iškrauna geležinkelio darbuotojai, o ne bendrojo naudojimovietose – siuntėjai ir gavėjai. Kroviniai kraunami į vagonus taip, kad būtųužtikrintas eismo saugumas ir racionalus krovimo priemonių ir vagonų talpospanaudojimas. Norint sumažinti perkrovimo apimtis ir racionaliai išnaudotisandėlių plotus, krovinius reikia perkrauti tiesiogiai iš automobilio įvagoną ir atvirkščiai.Kroviniai vagone sudedami glaudžiai ir tolygiai, o prireikus,pritvirtinami. Sunkūs kroviniai sudedami apačioje, o lengvi viršuje.Kroviniai, turintys specialią markiruotę, kraunami laikantis būtinųatsargumo priemonių ir išdėstomi vagone taip, kad juos iškraunantmarkiruotė būtų matoma. Smulkios siuntos pakraunamo taip, kad jas būtųpatogu iškrauti ant pakelės krovinių rūšiavimo platformų. Vagonuosekrovinių išdėstymo ir tvirtinimo būdas priklauso nuo jų savybių, todėlparenkamas pagal atskirų krovinių vežimo technines sąlygas ir taisykles. Baigus krovimą uždarų vagonų ir konteinerių durys užtvirtinamosminkšta viela, uždari vagonai ir cisternos užplombuojamos geležinkelio arbasiuntėjo plomba (atsižvelgiant į tai, kieno priemonėmis buvo kraunama).Konteineriai plombuojami siuntėjo plomba, išskyrus konteinerius su žemėsūkio produkcija ir namų apyvokos daiktais, kurie, dalyvaujant siuntėjui,plombuojami geležinkelio plombomis. Jeigu siuntėjus aptarnauja transportoekspedicijos įmonė, konteineriai plombuojami jos plombomis. Plomba yra apsaugo ženklas, o jos vientisumas patvirtina, kadvežimo metu krovinys nebuvo paliestas. Plombos gaminamos iš švino arbapolietileno ir pritvirtinamos minkšta viela. Vagonų ir konteineriųplombavimo tvarka reglamentuoja tam tikros taisyklės. Pakrovus krovinius į vagoną priėmėjas, krovinių priėmimoišsiuntimo knygoje, įrašo vagono numerį, pakrovimo laiko pradžią ir
pabaigą, tuo baigiasi krovinio materialinė apskaita sandėlyje. Kiekvienam pakrautam vagonui priėmėjas surašo vagono žiniaraštįir atiduoda jį į prekių kontorą. Vagono žiniaraštyje išvardinami visi kroviniai pakrauti tamevagone. Žiniaraštyje nurodoma: vagono numeris, važtaraščių numeriai,išsiuntimo ir pristatymo stotys, vietų skaičius, krovinių pavadinimai irmasė, įpakavimo rūšis, gavėjo pavadinimas, žinios apie plombas, laikas(kada buvo pristatytas vagonas pakrovimui ir kada pakrovimas baigtas).Pagal vagono važtaraščius sudaromas traukinio sąstato natūrinisvažtaraštis, taip pat informuojami gavėjai, organizuojamas iškrovimas irkrovinių rūšiavimas. Prekių kontoroje prie vagonų žiniaraščių išrenkami tam tikrivažtaraščiai su pridėtais prie jų kitais dokumentais ir viskas atiduodama įstoties informacijos ir vežimo dokumentų apdorojimo centrą, o nedidelėsestotyse stoties budėtojui. Norint užtikrinti dokumentų slaptumą, jiesiunčiami užrakintuose portfeliuose, patronuose it t.t. Suformavus traukinio sąstatą, lokomotyvo mašinistui arbavyriausiajam konduktoriui įteikiami dokumentai apie vagonus, kurie yratraukinio sąstate. Kroviniai ir vežimo dokumentai atiduodami pagal natūrinįžiniaraštį, kuriame nurodoma vagono rūšis ir ašių skaičius, žinios apiestabdžius, pristatymo stotis, krovinio masė vagone, žinios apie plombas. Krovinio kelyje atliekama daug komercinių operacijų: traukinio irvagonų komercinė apžiūra, krovinių perkrovimas iš vagonų (nuo vienų bėgių įvagonus ant kitų bėgių) į kitą transporto rūšį, vagonų ir konteineriųapskaita, smulkių siuntų ir konteinerių rūšiavimas, maršrutų adresavimasišsklaidymo punktuose ir kt. Be to, atliekamos operacijos, kurios atsirandadėl krovimo taisyklių, krovinių tvirtinimo, vežimo sąlygų nesilaikymo,vežimo planavimo klaidų ir t. t. Prie tokių operacijų priskiriama:komercinių gedimų šalinimas, perkrovimas iš vieno vagono į kitą dėltechninių arba komercinių gedimų, patikrinimas, papildomas siuntimas,peradresavimas ir kt. Traukinių formavimo, lokomotyvų ir brigadų pakeitimo stotyse,taip pat, tranzitinių traukinių techninės apžiūros stotyse, pakrautivagonai tikrinami komerciniu atžvilgiu. Komercinių apžiūrų punktuoseįtaisyti elektroniniai gabaritiniai vartai, apžvalgos bokštai, kuriuoseįrengta pramoninė televizija, videomagnetofonai, teletaipai, radijo ryšys,pneumopaštas. Komercinės apžiūros punktuose pramatavimo prietaisai,kopėčios, elektriniai portatyviniai žibintai, žirklės vielai karpyti,įvairūs stovai, padėklai ir kt. Nuo apžvalgos bokštų traukinių priėmėjaiapžiūri atvykusių traukinių vagonus: tikrina ar neišplėšti vagonų irkonteinerių stogai, uždarų vagonų viršutinių pakrovimo angų dangčiųpadėtį, ar nesugedęs krovinių tvirtinimas ant atvirų platformų. Atvykusių traukinių komercinį tikrinimą atlieka du priėmėjai tuopačiu laiku iš dviejų sąstato pusių arba dvi ir daugiau priėmėjų grupės.Kiekvieno traukinio apžiūros rezultatai įrašomi į komercinių gedimųregistracijos knygą, esančią komercinės apžiūros punkte. Vėliau traukiniųpriėmėjai su jų žinioje esančiais darbininkais taiso pakrautų vagonų arbakrovinių gedimus, kurie gresia eismo arba vežamų krovinių saugai (pvz. buvonesilaikyta pakrovimo taisyklių, nėra arba sugadintos vagonų plombos,atskiri daiktai pasislinkę iš savo vietos gabaritų ribų, sugriuvę arbapasislinkę krovinių štapeliai), taip pat taiso ir kitus gedimus.Komerciniai gedimai, kuriuos būtina pašalinti, išvardinti traukinių irvagonų komercinės apžiūros taisyklėse. Pirmiausiai gedimai šalinami vagonų neatkabinus nuo sąstato. Betjei pašalinti gedimus traukinio sąstate arba be jo užlaikymo neįmanoma, taivagonas atkabinamas. Jeigu atkabinus vagoną jo pataisyti neįmanoma, taistotis privalo perkrauti krovinį į kitą vagoną ir patikrinti jo dokumentus. Surastas komercinio vagono gedimas įforminamas bendros formosaktu, kurio vienas egzempliorius pridedamas prie vežimo dokumentų, kitaspaliekamas stotyje, o trečias siunčiamas į kelio konteinerių vežimo irkomercinio darbo tarnybą, kuri atsakinga už gedimus. Surasti kroviniųgedimai įforminami komerciniu aktu, kurio kopija pridedama prievažtaraščio. Jeigu yra sugedęs vagonas, tai surašomas aktas apie vagonotechninę būklę. Krovinių perkrovimas atliekamas iš vieno vagono į kitą punktuose,kur keičiasi geležinkelio kelio plotis. Perkrovus, važtaraštyje ir keliožiniaraštyje, užbraukiamas vagono numeris ir kitos žinios apie jį taip, kadjas galima būtų perskaityti ir įrašomos naujos žinios apie vagoną, į kurįperkrautas krovinys. Sudaromas naujas vagono žiniaraštis, o pirminispridedamas prie komercinio akto pirmojo egzemplioriaus. Jeigu nebuvosudarytas komercinis aktas, pirminis vagono žiniaraštis paliekamasperkrovimo stotyje. Jame nurodoma perkrovimo priežastis ir nurodomas vagononumeris, į kurį perkrautas krovinys. Punktuose, kur pereinama nuo vienokelio į kitą kelią, perduodami vežimo dokumentai uždarų pakrautų vagonų,krovinių ant atvirų platformų, taip pat traukinių, vagonų ir konteineriųperėjimo apskaita pagal natūrinius žiniaraščius. Tai reikalinga paskirstantatsakomybę tarp įvairių kelių už krovinių saugumą ir laiku atliktąpristatymą, norint palengvinti jų paiešką, taip pat nustatyti vagonų beikonteinerių balansą kelyje ir kelių tinkle. Peradresavimas – tai krovinio, priimto vežimui, pristatymostoties pakeitimas. Ši operacija suardo vežimų planą ir apsunkina keliodarbą. Tai daroma išimtinais atvejais, prašant siuntėjui arba gavėjui beileidžiant konteinerių vežimų ir komercinio darbo tarnybos vadovui. Papildomas siuntimas – tai krovinio dalis, kuri siunčiama vienuadresu, bet dėl kokios nors priežasties lieka neišsiųsta viename vagone supagrindine krovinio partija, kuri vežama pagal vieną vežimo dokumentą.Papildomos siuntos atsiranda perkraunant krovinius iš vagonų, kurie stoviant skirtingo vežės pločio, sugedusių vagonų; kada stotyje atsirandakrovinio dalis, kuri dėl apsirikimo neišsiųsta su pagrindine partija irt.t. Papildoma siunta vežama pagal tokį kelio siuntos žiniaraštį,kuris adresuotas siuntimo stoties viršininkui ir kuriame pažymimaspagrindinės stoties numeris. Tokia siunta išduodama pateikus pagrindinėssiuntos važtaraštis. Apie traukinių ir krovinių atvykimą stotis gauna pradinęinformaciją (prieš 12 val.) iš kelio skyriaus informacinio centro kartu supamainos užduotimi ir tikslią informaciją teletaipogramų – natūriniųžiniaraščių pavidalu iš kaimyninių paskirstymo stočių informacinių centrųkas 2 – 3 val. Pagal pirminę informaciją apie vagonus, atvykstančiusiškrovimui, stotis rengia iškrovimo frontus, o pagal tikslios informacijosduomenis apie krovinių rūšį ir kiekį, jų atvykimo laiką ir gavėją –rengiamasi jų iškrovimui ir išvežimui. Krovinių gavėjai informuojami apiekrovinių artėjimą pagal sutartis, sudarytas su geležinkelio stotimi. Krovinio siuntimo stotyse pristatytų siuntų vežimo dokumentaiperduodami į technologinį centrą, kur juos įrašo į vežimo dokumentųpriėmimo knygą, o ant vagonų ir kelio žiniaraščių uždedami kalendoriniaiantspaudai nurodant traukinio numerį, datą ir jo atvykimo laiką. Kelio žiniaraščius ir krovinių važtaraščius perduoda prekiųkontorai, vagonų žiniaraščius – transporto sandėlių komplekso priėmėjamsarba ant privažiavimo kelio krovinio gavėjui. Dokumentai surenkamų vagonų,kurie bus rūšiuojami, perduodami krovinių rūšiavimo platformos kontorai. Prekių kontoroje dokumentai įrašomi krovinių atvykimo knygoje,čia jiems suteikiamas eilės numeris. Taip pat knygoje nurodoma siuntosatvykimo data, vagono ir važtaraščio numeris, išsiuntimo stotis. Vėliauįrašo eilės numeris užrašomas ant kelio žiniaraščio. Prekių kontora pranešagavėjui apie atvykusį krovinį tą pačią dieną arba ne vėliau kaip 12 val.kitos dienos (telefonu, teletaipu, paštu arba kitomis priemonėmis, kuriaspasirinko gavėjas). Transporto – sandėlių komplekse gautus vagonų žiniaraščiuspriėmėjas įrašo krovinių iškrovimo knygoje (materialinės apskaitos pradžiasandėlyje). Prieš pradedant iškrovimą, priėmėjas kruopščiai apžiūri vagonąkomercinių požiūriu, tikrina vagono atitikimo numerį ir plombas, nurodytasvagono žiniaraštyje. Vagonų iškrovimui vadovauja priėmėjas. Pastarasistikrina vagono žiniaraščio duomenų atitikimą su tikrove. Vagono pristatymoiškrovimui laiką, jo pabaigą ir kiekvienos siuntos vietą priėmėjas pažymivagono žiniaraštyje, kuris vėliau perduodamas prekių stočiai, ovažtaraštyje ir kelio žiniaraštyje pažymima apie krovinio saugojimo vietąir uždedamas kalendorinis antspaudas apie iškrovimo laiką. Įmonių atstovams kroviniai išduodami pagal pastovius arbavienkartinius įgaliojimus, pasirašytus vadovo ir vyriausiojo buhalterio beiužtvirtinti anspaudu, o privatiems asmenims – pagal dokumentus,patvirtinančius jų asmenybę ir gyvenamą vietą. Jeigu su krovinių gavėjaisatsiskaitoma necentralizuotai, tai gavėjas prekių kontoroje, pagal jampateiktą kvitą, sumoka pinigus ir po dokumentinio krovinio išdavimoįforminimo, jam pasirašius kelio žiniaraštyje, važtaraštis atiduodamasgavėjui. Priėmėjas krovinį išduoda gavėjui pateikus važtaraštį, ant kuriopažymi išdavimo datą, krovinio vietų skaičių ir masę, o iškrovimo knygoje –automobilio numerį ir iškrovimo datą. Jeigu krovinys išduodamas pasibaigusnemokamo saugojimo terminui, tai gavėjas turi pateikti priėmėjui kvitą apietai, kad jis sumokėjo už krovinio saugojimą. Jeigu vagonai iškraunami ne bendrojo naudojimo vietose, priėmėjastikrina vagonų plombas ir perduoda vagonus gavėjui. Iškraunant dalyvaujastoties priėmėjas, jeigu reikalinga patikrinti krovinio būklę ir kiekį. Atsiuntimo stotis turi tikrinti masę, vietų skaičių ir kroviniobūklę, kai krovinys atvežtas sugadintame vagone ir sugadintomis plombomis,bei esant kitiems pažeidimams, kai krovinys vežamas atvirose platformose aruždaruose vagonuose be plombų, kai tokį krovinį leidžia vežti vežimotaisyklės ir kai jis buvo pakrautas siuntėjo priemonėmis. Taroje arvienetiniai kroviniai tokiais atvejais išduodami patikrinus sugadintų vietųmasę ir būklę. Krovinių, pakrautų siuntėjo priemonėmis ir atvykusių supažeidimais, masę atsiuntimo stotis turi tikrinti tik kai kurių pavadinimų(grūdai ir kt.) krovinį išvardintą vežimo taisyklėse. Likusių kroviniųmasę, vežamą suvertus ar supylus (išskyrus tuos, kurių masė nustatytaskaičiuojant, matuojant arba sąlyginai) tikrina gavėjui reikalaujant ir tikapie 10% kiekio, atgabento vienu vagonu, tačiau nemažiau dviejų vagonų irtik esant vagoninėms svarstyklėms stotyje arba pas gavėją. Geležinkelio priemonėmis pakrauti kroviniai, išduodami būtinaipatikrinus masę, kiekį ir būklę netgi ir tais atvejais, kai nėra įtarimųdėl jų saugojimo. Tai motyvuojama tuo, kad krovinys gali būti pamestas arbasugadintas kraunant arba saugojant stoties sandėlyje. Dėl tos pačiospriežasties tikrinami kroviniai, iškrauti geležinkelio priemonėmis irišduodami iš bendrojo naudojimo vietų. Kroviniai taroje ir vienetiniai iršiais atvejais išduodami patikrinus masę bei būklę tik sugadintų vietų.Kroviniai, atvežti nesugadintame konteineryje su sveikomis siuntėjoplombomis, išduodami netikrinant masės ir vietų skaičiaus. Kroviniai atsiuntimo stotyje saugomi stotyje saugomi nemokamaivieną parą, skaičiuojant 24 val. nuo jų iškrovimo dienos geležinkeliopriemonėmis. Pasibaigus šiam terminui už saugojimą tenką mokėti. Jeigugavėjas nesilaiko krovinių išvežimo terminų ir dėl to stotyje susidarosunkumai, stoties viršininkas turi teisę padidinti mokestį už saugojimąpenkis kartus. Vežimo taisyklės numato diferencijuotus atskirų kroviniųribinius saugojimo ir išvežimo terminus. Vežamų geležinkeliais krovinių įvairovę lemia krovininių vagonųparko struktūrą. Ją sudaro įvairių tipų vagonai, pritaikyti vežti atskirųrūšių arba grupių krovinius. Krovininiai vagonai turi tenkinti tam tikruseksploatacinius reikalavimus, užtikrinančius racionalų jų išnaudojimą,vežamų krovinių saugą ir minimalias transporto išlaidas. Pagal pakrovimo būdą vagonai skiriami į atvirus ir uždarus.Pirmajam tipui priklauso pusvagoniai, platformos, dumkarai, transporteriai,o antrajam – paprasti dengtieji, cisternos, izoterminiai ir dalisspecializuotu. Daugumoje Europos šalių specializuotieji vagonai bendrameparke sudaro 30 – 45%. Specializuotieji vagonai yra šie: dumpkarai, hoperiai vežticementui, mineralinėms trašoms, grūdams, atviri hoperiai, specialioscisternos vežti cementui, miltams, sodai, spiritui, naftai; dviejų aukštųplatformos lengviems automobiliams; transporteriai sunkiasvoriamskroviniams, vagonai gyvoms žuvims ir kt. Dažniausiai naudojami krovininiai vagonai yra keturių ašių,aštuonių ašių pusvagoniai ir cisternos. Transporteriai turi nuo 19 iki 20ašių. Pagrindinė krovinio vagono charakteristika yra jo įkrovimas –maksimaliai leidžiamas vagono apkrovimas, nustatomas garantuojant visiškątraukinių eismo saugumą. Didėjant vagonų įkrovimui mažėja: – vežimų savikaina; – išlaidos kurui ir elektroenergijai, taip pat remontui ir manevriniam darbui; – kapitaliniai įdėjimai, skaičiuojant savikainą vienos tonos įkrovimui didžiakrūvio vagono savikaina mažesnė negu mažakrūvio vagono; – laiko sąnaudos pakrovimo – iškrovimo darbams, ypač iškraunant specializuotai. Be to, sutrumpėja lyginamasis vagono ilgis vienai bruto tonai,pavyzdžiui, aštuonių ašių pusvagoniui jis 26,3% trumpesnis, negu keturiųašių, o aštuonių ašių cisternos 14,5% trumpesnis, negu keturių ašių. Naudojant pusvagonius ir cisternas aštuonių ašių, kurių įkrovimas120 – 125 t galima, esant vienodam kelio ilgiui, padidinti traukinio masęir kartu geležinkelių vežamumą. Krovinių vagonų parko konstrukcija turi nemažą įtaką krovimooperacijų atlikimo greičiui, krovinių saugai, bendram vežimų efektyvumui.Todėl jiems keliami tam tikri eksploataciniai ir ekonominiai reikalavimai:nedidelė statybos kaina, nedidelė taros masė esant pakankamam vagonostiprumui, traukinių saugaus eismo užtikrinimas, krovinių sauga, maksimalusįkrovimo ir talpos išnaudojimas, galimybė kompleksiškai mechanizuotipakrovimo – iškrovimo darbus ir sutrumpinti vagonų prastovas krovimooperacijų metu. Krovinių vagonų kokybę apsprendžia jų masė nepakrautoje būklėje,kuri turi būti kiek įmanoma mažesnė, kadangi ji yra papildomas,nereikalingas krovinys, kurį turi vežti lokomotyvas. Krovinių vagonų išnaudojimo gerinimas pagal laiką, įkrovimą irtalpą leidžia arba sumažinti jų poreikį ir sumažinti kapitalinius įdėjimusjų statybai bei eksploatacines ir remonto išlaidas, arba įsisavintipadidėjusią krovinių apyvartą prie to paties darbingų vagonų parko. Norint pagerinti krovininių vagonų įkrovimą ir talpą stotyseatliekamos bendros priemonės visiems vagonų tipams: – sudaromos optimalios vagonų paskirstymo ir pristatymo pakrovimui schemos, atsižvelgiant į krovinio tankį; – vagonų pakrovimui taikomos racionalios schemos kiekvienam kroviniui, atsižvelgiant į jo gabaritus ir savybes; – taiko kombinuotą vagonų pakrovimą sunkiais ir lengvais kroviniais; – siuntėjai gerina krovinių paruošimo transportavimui kokybę; – kontroliuoja ar teisingai siuntėjai nurodo vežimo dokumentuose krovinių masę ir vagonų pakrovimą pagal nustatytas normas. Kartu su bendromis priemonėmis konkretiems vagonų tipams numatomispecialūs pakrovimo metodai ir veiksmai, didinantys vidutinį įkrovimą.Uždariems vagonams, vežant taroje ir vienetinius krovinius, taikomosoptimalios jų išdėstymo schemos vagone, su visišku jo talpos išnaudojimu;standartizuodami taros matmenys. Pusvagoniams, vežant masinius suverčiamus krovinius, naudojamosapsauginės organinės ir polimerinės plėvelės, neleidžiančios pamestikrovinių, apsaugančios krovinį nuo išsibarstymo traukinio eismo metu beipaaukštinami bortai. Platformoms paaukštinami bortai, norint padidinti jų tūrį vežantnedidelio tankio krovinius; įvairūs gremėzdiški kroviniai, žemės ūkiotechnika ir kt. vežami dalinai arba visiškai išrinkti. Krovininiaiautomobiliai pakraunami nuožulniai, o tai leidžia sumažinti vagonų poreikį40% Kadangi vežant įvairius krovinius vagono įkrovimo negalimavisiškai išnaudoti, tai jiems nustatomos techninės vagonų krovimo normos,priklausomai nuo krovinio tankio, jo formos ir rūšies. Techninės pakrovimo sąlygos, sudarytos kiekvienai krovinio rūšiaiir atitinkamų tipų vagonams, užtikrina nustatytų techninių normų įvykdymą.Techninė norma – tai vagono pakrovimo lygis, kai vagoną pakrauti kroviniumažiau neleidžiama. Jeigu siuntėjas nepakrauna vagono iki šios normos, jismoka baudą. Kadangi rinkos ekonomikos sąlygomis yra tendencija kurtisnedidelėms įvairaus profilio įmonėms, todėl ateityje krovinių vežimaismulkiomis siuntomis didės. Tai jau pastebima ir dabar. Kroviniai smulkiomis siuntomis vežami surenkamais vagonais, kurieyra: tiesioginiai, tiesioginiai atskiruose ruožuose ir perkraunamieji.Tiesioginiai surenkamieji vagonai veža krovinius įvairių gavėjų adresu įvieną iškrovimo stotį. Jeigu pakankamai gerai išnaudojamas įkrovimas irnedidelis krovinių kaupimo laikas, tada vežimų sistema yra efektyviausia,kadangi nereikia rūšiuoti krovinių jų vežimo kelyje. Tiesioginiai vagonaiatskiruose ruožuose pakraunami smulkiomis siuntomis ir siunčiami į vienorūšiavimo ruožo stotį, esančią tarp dviejų krovinių rūšiavimo stočių. Perkraunamieji vagonai veža smulkias siuntas į siuntimo stotis,esančias keliuose krovinių rūšiavimo ruožuose. Kroviniai vežami ikinustatytų krovinių rūšiavimo stočių, kuriose smulkios siuntos rūšiuojamosir vėliau vežamos į siuntimo stotis. Ruožiniai surinkimo – išskirstymo, sekcijiniai vagonai irplatformos su išdėliotais ant jų konteineriais važinėja tarp vieno ruožokrovinių rūšiavimo stočių, jie surenka ir išvežioja smulkias siuntas potarpines stotis. Krovinių vežimai smulkiomis siuntomis turi daug ypatumų. Operacijoms su smulkiomis siuntomis atidaryta daug stočių irpunktų. Smulkios siuntos daugiausiai pakraunamos stambiuose pramonės irgyvenamuose centruose, todėl charakterizuojamos žymiai didesnekoncentracija, negu iškrovimas. Lyginamasis svoris smulkių siuntų, vežamųgeležinkeliu, siekia iki 10% bendrojo jų kiekio. Smulkių siuntų masėsantykinai nedidelė; vidutinė jų masė apie 1300 kg, iš jų vežamų dengtuosevagonuose 800 kg ir ant atvirų platformų 3400 kg. Pastebima kad vidutinėsmulkių siuntų masė turi tendencija nuolat didėti. Vagonų įkrovimo išnaudojimo lygis, vežant smulkias siuntas,sudaro apie 25%. Su kiekviena smulkia siunta kelyje vidutiniškai atliekama apie2,5 – 2,7 rūšiavimo operacijų, dėl ko labai didėja vagono apyvartos laikas,krovinių pristatymo terminai ir jų vežimo kaina. Faktiškas greitiskrovinių, vežamų smulkiomis siuntomis 2,0 – 2,5 karto mažesnis, neguvagoninėmis siuntomis, o transporto išlaidos vežimui 5 – 6 kartus didesnės. Smulkiomis siuntomis daugiausiai vežami brangūs kroviniai;vidutinė kaina vienos tonos krovinio siekia 2000 – 2500 lt, o tai apie 10kartų daugiau už mažmeninę kitų krovinių kainą. Todėl reikia skirti dėmesįatliekant su jais įvairias krovinines operacijas. Mažo tonažo siuntomis vežami visi kroviniai, išskyrus greitaigendančius. Leidžiama krauti viename vagone smulkias ir mažo tonažosiuntas, vežamas į vieną siuntimo stotį. Smulkios ir mažo tonažo siuntoskelių gavėjų adresu gali būti sugrupuojamos į vieną tiesioginį arbaperkraunamą vagoną. Krovinių gabenimų apimtys nėra pastovus dydis. Jos kintapamečiui, nes priklauso nuo bendros ekonominės ir politinės situacijos.Krovinių vežimai nuo 1995m. nuolat didėjo. Tai būdinga visoms kroviniųrūšims. Šį krovinių srauto didėjimą susieję su bendros ekonominėssituacijos kaina, pastebėtume, kad krovinių pervežimų didėjimas susijęs sušalies bendrojo vidaus produkto (BVP) augimu. Spartėjant bendram ekonomikosaugimui, kyla ir gamybos lygis, o nuo to daugiausiai priklauso importo,eksporto ir vietiniai vežimai. Tačiau krovinių vežimai geležinkeliu yra jautrūs išoriniamsekonominiams ir politiniams pokyčiams. Štai iki 1998m. vežimai augo, o nuo1999m. krovinių vežimas sumažėjo dėl Rusijos ekonominės krizės sutrikusatsiskaitymams. Tuo tarpu tranzitinių krovinių vežimas santykinai padidėjo.Dėl šios priežasties nebuvo gautos iš krovinių vežimo planuojamos pajamosir LG bendrovė patyrė nuostolį. Mockavoje geležinkelio stoties suskystintų dujų terminale„Mockavos perpyla“ 1999m. perkrauta apie 26,4 tūkst. t. dujų. Planuojama šįterminalą plėsti ir vienu metu perkrauti daugiau vagonų. Pastačius muitinėsir pasienio policijos postus Mockavoje, pakeista šios ir Šeštokų stotiesdarbo technologija. Pasienio tarnybų procedūros dabar atliekamos neŠeštokų, Mockavos stotyje. SPAB „Lietuvos geležinkeliai“ Eksperimentinio centro kroviniųterminaluose Vilniuje, Kaune bei Šiauliuose kroviniai kraunami, Šeštokuoseperkraunami į vagonus, siunčiamus į Vakarų Europos šalis. Eksperimentiniscentras ekspedituoja krovinius, sandėliuoja juos muitinės sandėliuose,importo ir eksporto terminaluose, teikia muitinės tarpininko paslaugas.1999m. iš viso buvo pakrauta ir iškrauta 824 tūkst. t. krovinių, Šeštokųkrovinių terminale perkrauta 94,6 tūkst.t. krovinių, ekspedituota 936tūkst. t. krovinių. 2000m. pasirašytos ekspedijavimo sutartys su Latvijos,Baltarusijos ir Kaliningrado srities geležinkeliais, konteinerių perkrovimosutartis su Polzug Polen – Hamburg Transport GmbH ir Ekspedicinio centrotiekiamų paslaugų sutartys su Lietuvos ir užsienio subjektais. Šiomis priemonėmis norėta pagerinti SPAB „Lietuvos geležinkeliai“infrastruktūros ir vagonų parko naudojimą ir taip pat padidinti įmonėsrentabilumą. Bendrovės veiklos rezultatų gerėjimui didžiausiosįtakos turėjo analizuojamu laikotarpiu išaugę krovinių vežimo mastai. Perpirmą pusmetį vežta 19,7 mln. t krovinių, tai 14,6 proc. daugiau nei per2002 m. I pusm. Tarptautinių krovinių srautas išaugo 27,9 proc. ir sudarė17,5 mln. t, tačiau vietiniai vežimai sumažėjo 37,4 proc. (iki 2,2 mln. t).Tarptautiniame susisiekime 2003 m. I pusm. vežta 2,7 mln. t importuojamų,2,8 mln. t – eksportuojamų ir 12,0 mln. t – tranzitinių krovinių. Vietiniųkrovinių vežimo mastų mažėjimui įtakos turėjo pokyčiai naftos ir naftosproduktų vežimo rinkoje. Pernai didesnė dalis šių krovinių buvo vežamavietiniais maršrutais, o 2003 m. – eksportuojama. Toliau pateikiamakrovinių vežimo geležinkeliais 2003 m. I pusm. struktūra (1 pav.).1 paveikslas
Krovinių vežimo geležinkeliais 2003m. I pusm. struktūra
2003 m. I pusm. krovinių vežimuose dominavo naftos ir josproduktų vežimas (41,4 proc. visų vežtų krovinių kiekio). Šios rūšieskrovinių vežimai analizuojamu laikotarpiu, palyginti su 2002 m. I pusm.,padidėjo 3,6 proc. Cheminių ir mineralinių trąšų pervežimai bendrojekrovinių vežimo struktūroje sudarė 14,6 proc., juodųjų metalų – 10,7 proc.ir, palyginti su praėjusių metų I pusm., padidėjo atitinkamai 26,9 proc. ir10,6 proc. Taip pat padidėjo statybinių krovinių ir cemento, grūdų irmiltų, anglies ir kokso bei maisto produktų vežimais vežta 3,4 mln.keleivių, tai 5,2 proc. mažiau nei pernai. Keleivių vežimo vietinio. Bendrovės 2003 m. I pusm. pajamos sudarė 413,5 mln. Lt ir buvo17,5 proc. didesnės nei pernai. Pajamų augimui įtakos turėjo 22,0 proc.padidėjusios krovinių vežimo pajamos. Tuo tarpu pajamos iš keleivių vežimoanalizuojamu laikotarpiu sumažėjo 15,7 proc.Darbo našumas arba darbuotojui tenkančio produkcijos kiekio rodiklis 2003m. I pusm. padidėjo 16,1 proc. Darbo našumo augimui įtakos turėjo padidėjęsvežimo mastas bei sumažėjęs bendrovės darbuotojų skaičius. Bendrovėsvidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius sumažėjo 2,8 proc., ir sudarė 12810 žmonių. 2003 m. I pusm. į Lietuvos geležinkelių infrastruktūrą buvoinvestuota 191,9 mln. Lt, iš jų 86,8 mln. Lt buvo investuota pagalValstybės investicijų programą (VIP). 20,4 proc. visų nagrinėjamolaikotarpio investicijų sudarė Europos Sąjungos parama (ISPA grantai), 13,5proc. – valstybės biudžeto lėšos, 19,6 proc. – AB „Lietuvos geležinkeliai“lėšos, 30,9 proc. – paskolos su valstybės garantija, 14,8 proc. – paskolosvalstybės vardu ir kitos paskolos, 0,8 proc. – Privatizavimo fondo lėšos. Toliau tobulinama kitų valstybių geležinkeliams perduodamų ir išjų gaunamų vagonų, krovinių ir konteinerių numeravimas ir apskaita.Kybartų, Tilžės (Sovetsko, Rusijos Federacijos) ir Mockavos geležinkeliostotyse perdavimo operacijas atlieka bendros abiejų šalių geležinkeliųbrigados. Kitose vagonų perdavimo stotyse šias operacijas kiekviena šalissavo teritorijoje atlieka savarankiškai. Vagonų perdavimo stotyse įrengtos kompiuterizuotos šios apskaitostvarkymo darbo vietos. Bugenių stotyse įrengtos kompiuterizuotos šiosapskaitos tvarkymo darbo vietos. Bugenių stotyje, kurioje kraunama 31,2%visų LG eksportuojamų krovinių, įdiegta kompiuterizuota krovinių vežimoorganizavimo sistema: tvarkoma apskaita, pildomi važtos dokumentai,traukinių lapai, vagonų perdavimo žiniaraščiai, atliekamos kitosoperacijos. Šios priemonės yra naudojamos norint palengvinti kroviniųapskaitą, sumažinant jų prastovas pasienyje, o to pasekmė yra greitesniskrovinio pristatymas užsakovui ir mažesnė krovinio gabenimo savikaina. 1999m. SPAB „Lietuvos geležinkeliai“ pradėjo naują veiklą –krovinių deklaravimą, kuris atliekamas Vaidotų, Panerių , Kybartų,Radviliškio ir “Draugystės“ stotyse. Todėl 2000m. gauta papildomų pajamų,nes nuo balandžio 1d. visi tranzitu per Lietuvos Respublikos teritorijąvežami kroviniai deklaruojami. Vežant keleivius ir krovinius geležinkeliai konkuruoja suautomobilių, oro ir vandens transportu. Geležinkelių privalumai prieš kitastransporto rūšis yra geležinkelio pritaikymas vežti didelės apimtieskrovinius dideliais atstumais. Jam nereikia daryti pertraukų važiuojant.Geležinkelis yra naudingas pervežant akmens anglį, įvairias iškasenas,žaliavas, pusgaminius, supakuotas prekes, konteinerius ir kitus didelėsapimties ir masės krovinius. Šiuos konteinerius vežant yra išnaudojimasįvairių tipų vagonų įkrovimas, suformuojami ilgi vagonų sąstatai, kuriuostraukia galingi lokomotyvai. Traukinių judėjimas vyksta visą parą, todėlkroviniai pristatomi sąlygiškai greitai. Geležinkelis turi daug privalumų, tačiau yra ir trūkumų. Privalumai. 1. Greitas krovinių vežimas dideliais atstumais tarp svarbiausiųmiestų. Tai būdinga net ir paprastiems krovinių vežimams, tačiau ypačefektyvu, įdiegus multimodalinių vežimų sistemą. 2.Patogu, jeigu gavėjas turi savo privažiavimo kelius, ypač jeigutokie keliai yra abiejose maršruto pusėse. 3. Apmokėjimas už prastovas. Kroviniai gali būti paliktivagonuose visą parą, neskaičiuojant atvykimo dienos, be papildomoapmokėjimo. Tai ypač svarbu ekonomiškai panaudoti darbo išteklius krovimo
darbams, kadangi iškrovimą galima organizuoti , kai kitų darbų yra mažiauarba laikotarpiu tarp kelių transporto priemonių atvykimo. 4. Didelis įkrovimas. Geležinkelių transportas patogusreguliariam didelių kiekių krovinių vežimui, kadangi jo įkrovimas daugdidesnis, negu kelių transporto. Maršrutiniai traukiniai, t.y. nuolataptarnaujantys vieną liniją, plačiai išvystyti. 5. Smulkių siuntų vežimai gali būti atliekami visos šalis ribose. Trūkumai. 1. Ilgas vežimo laikas. Išskyrus magistralines linijas,aptarnavimas retas ir kroviniai užsilaiko ant privažiavimo kelių. 2. Perkrovimai. Didėja pavojus dėl papildomų perkrovimų, laikonuostoliai perkrovimo metu ir bendro vežimo laikas dėl kelių irgeležinkelių transporto eismo grafikų nesutapimo. 3. Įpakavimas. Reikalingas daug stipresnis įpakavimas, norintkompensuoti stiprius smūgius manevravimo metu. 4. Grobstymas. Žymiai patogesnės sąlygos grobstymui, ypač jeiguyra smulkios, nedidelių gabaritų siuntos, kurių bendras tūris mažesnis,negu vagono. Dėl to reikia daug kartų perkrauti ir kroviniai ne visada galibūti stebimi vieno žmogaus, skirtingai nei kelių transporte. Vienas iš šių trūkumų yra santykinai didelė laiko dalisskiriama sudėtingam krovinių paėmimui iš siuntėjų ir pristatymui gavėjams,ypač, jeigu jie neturi privažiavimo kelių vagonams atgabenti prie savosandėlių. Tuomet klientams tenka savo prekes į geležinkelio stotis gabentiautomobilių transportu, dėl ko susidaro papildomų sąnaudų ir gaištis.Organizuotas krovinių gabenimas kelių transporto priemonių į geležinkeliostotis ir iš jų yra vadinamas kombinuotu transportavimu. Didelė geležinkelių problema yra ta, kad vykdant vežimus į VakarųEuropos šalis, yra skirtingas vežės plotis. Šiuo tikslu Mockavos pasieniostotyje įrengta ir tobulinama automatinio vežės keitimo įranga. Gabenant krovinius ir keleivius geležinkeliu vis dar didelėproblema yra traukinių greitis. Dėl susidėvėjusių geležinkelio keliųtraukinių greitis yra nedidelis, o dėl netinkamos kelių geometrijos, mažųkreivių spindulių dažnai kyla grėsmė eismo saugumui. Todėl vienas išpagrindinių LG tikslų yra greičio didinimas. Pagal Europos Sąjungosreikalavimus tarptautiniuose geležinkelių koridoriuose turi būti sudarytossąlygos susisiekimo greitį padidinti iki 160 kmh, o tolimoje perspektyvoje– iki 240 kmh. Padidinus traukinių greitį geležinkelių transportas turėtųtapti konkurentabilesnis kitų transporto rūšių atžvilgiu. Kiekviena įmonė vidaus rinkoje turi formuoti savo aptarnavimorūšių kombinacija. Naujos galimybės Europoje turi leisti geležinkeliamsdalyvauti bendruose specifinio aptarnavimo ir bendros komercinės politikosrinkos tyrimuose. Be to, požiūris į tarptautinių gabenimų organizavimądažnai labai skiriasi nuo požiūrio į vietinio vežimo rinka. Pasikeitimai Europos ekonomikoje pakeitė vežimų rinkos struktūrądėl šių veiksnių: • Masinių ir tradicinių krovinių vežimo geležinkeliu sumažėjimo; • Atsargų kiekio sumažėjimo gamyboje ir būtinybės pristatyti krovinius pagal grafiką; • Prekybos internacionalizavimo sąlygomis jau nepakanka vien tenkinti paklausą nacionaliniu mastu. Tačiau galima plėtoti tris strateginius sektorius: • Mažų siuntų vežimas – konkurencija ne tarp transporto rūšių, o tarp atskirų automobilių, geležinkelių ar oro transporto įmonių; • Siuntos, ekvivalentiškos prekiniams kelių transporto vienetams (čia tarifų, kokybės ir aptarnavimo standartų nustatymo orientuos yra vežimai automobiliais, būtent tokiais standartais turi būti vertinami vežimai geležinkelių); • Masiniai kroviniai. Siūlomų transporto paslaugų negalima reglamentuoti vienu viskąapimančiu dokumentu. Transporto paslaugos turi būti orientuotos į paklausąrinkoje ir reaguoti į jos pasikeitimus. Todėl tikslinga sudarytipagrindinius strateginius variantus, kurie gali tapti pagrindu būsimiemstransporto paslaugų siūlymams. Komercinio sektoriaus plėtros galimybės: • Greitojo susisiekimo linijos. Naujos greitojo susisiekimo linijos sukurs europinio tinklo pagrindą ir užtikrins jos veiklos srities išplėtimą dėl susiejimo su paprastosiomis linijomis. Galimybė visame tradiciniame geležinkelio tinkle naudoti greitojo susisiekimo traukos riedmenis – pagrindinė komercinė ir ekonominės transporto paslaugų sistemų sėkmės sąlyga, įskaitant didėjantį judėjimo greitį; • Transporto politika turi numatyti traukinių skaičiaus pasikeitimą kiekviena kryptimi, atsižvelgiant į rinkos potencialą; • Komercinio valdymo įvedimas, įgyvendinant kainų politika ir optimaliai išnaudojant tinklo pralaidumą. Valstybinis sektorius: • Transporto aptarnavimas yra suderintas su visuomeniniais organais, atsakingais už jo organizavimą, ir su rinkos tyrimų rezultatais. Jis atitinka priimtus kokybinius kriterijus ir jam reikalingos mažiausios išlaidos; • Veždami smulkias siuntas geležinkeliai turi konkuruoti su kitomis transporto rūšimis, nekeldami tikslo priversti klientams teigti pirmenybę geležinkelių transportui. Siūlomos paslaugos turi būti konkurentabilios su keliųtransporto paslaugomis, laikomomis šiame sektoriuje etalonu. Šiai užduočiaiįgyvendinti geležinkeliai turi: • išnaudoti visus galimus techninius laimėjimus (prekinių traukinių greičio padidinimas iki Europinio standarto – 160kmh, ašies apkrovos padidinimas it t.t.); • įvertinti skirtingų eismo krypčių ypatumus ir klientų poreikius; • dalyvauti klientų logistikos grandinėje; • organizuoti vežimus labiau Europos mastu negu nacionalinio tinklo ar regiono ribose; • užtikrinti gamybinės veiklos augimą, ypač dėl vežimų koncentravimo numatytuose aptarnavimo punktuose. Organizuojant mišrius vežimus būtina įvertinti du variantus: 1) dalyvavimą siūlant transporto paslaugas, kurias organizuoja kelių transporto įmonės; 2) siūlymą klientams naujų vežimų variantų geležinkeliais, vietoj vežimų automobiliais. Mišriųjų vežimų plėtojimas Europoje pareikalaus kapitaliniųinvesticijų į terminalus ir kelio modernizavimą, o tam reikalingasvalstybės finansavimas, kadangi perėjimas nuo sunkiasvorių automobilių prievežimų geležinkeliais duoda pastebimą naudą visuomenei. Maršrutinių traukinių vežimus galima pritaikyti klientųporeikiams dėl šių veiksnių: • veiklos apimčių didinimas; • maršrutinių traukinių skaičių padidinimas visoje Europoje; • privačių šakų aptarnavimo politikos ir logistikos realizavimas sukuriant krovinių srautų koncentracijos sąlygas ten, kur tai leidžia rinka. Kokybės įvertinimas būtinas tiek siūlomų paslaugų planavimostadijoje, tiek jau vykstant vežimams. Šiam tikslui geležinkeliai tiriįvertinti konkrečias rinkas ir klientų poreikius. Jeigu pervežant dalyvauja kelių šalių geležinkeliai, tai bendruskokybės standartus ir transporto politiką reikia taikyti visoms rinkoms beipaslaugų rūšims, kad garantuotume vienodą paslaugų lygį visuose vežimedalyvaujančiuose geležinkeliuose. Tokios politikos pagrindas turi būti paslaugų (parvežimų) rūšių,tikslų ir vertinimo kriterijų nustatymas. Tokiu būdu užtikrinamas bendrasvežimo procesas, neleidžiant individualiai kritikuoti atskirų geležinkelių. Organizuojant keleivių ir krovinių vežimus, visi sustojimaipateisinami tik tuomet, kai jie pagrįsti komerciškai. Šalių pasų ir muitinės kontrolė turi būti vykdoma kartu, tarpdviejų sustojimų vienoje sienos pusėje, kuri parenkama atsižvelgiant įvežimų schemą ar kitame maršruto linijos punkte. Vežant krovinius muitinėspatikrinimas turi būti atliekamas vidaus stotyse. Sanitarinė, veterinarinė ir medicininė kontrolė, jų trukmė neturiturėti neigiamos įtakos vežimų trukmei. Taigi būtina spręsti ne tik technines problemas, reikalaujančiassustojimų kertant sienas, bet taip pat socialinius ir juridiniusklausimus, susijusius su tokiais sustojimais. Kuo aukštesnės transporto tam tikros transporto rūšiesinfrastruktūros specializacinės charakteristikos (jūros uostai, vidausvandenų keliai, aerouostai, stotys), tuo labiau apribotos šios transportorūšies galimybės siūlyti krovinių siuntėjui tiesioginius vežimus išišsiuntimo punkto į gavimo. Todėl transporto grandinės nepertraukiamumouždavinys įgauna ypatingą reikšmę. Geležinkelių įmonės turi vaidinti lemiamą vaidmenį garantuojanttransporto grandinės darbo kokybę. Transporto grandinės nepertraukiamumoužtikrinimo priemonių pavyzdžiai: • krovinių vežimų logistika (materialinis – techninis aprūpinimas); • geležinkelių integracija į gamybos ar paskirstymo schemas (privatūs geležinkeliai, specialūs riedmenys); • patogus visuomeninio transporto sujungimas su geležinkelių stotimis; • stočių automobilių stovėjimo aikštelės; Marketingo, taip transporto politikos dalies, srityje turi būtinumatytas didelis savarankiškumas nustatant važiavimo kainas ir tarifus. Tarifų politika tarptautiniuose vežimuose turi būti plėtojamaatsižvelgiant į konkrečią tarptautinę rinką, o ne formuotis kaip sekaatskirų geležinkelių tarifų taisyklių. Pagaliau geležinkelių transportopaslaugos tiekiamos rinkoje vieno transporto agento vardu, o ne kaipnuosekli atskirų geležinkelių paslaugų, užtikrinančių savo pervežimųproceso dalį, grandinė. Kaip jau minėjome vienas iš pagrindinių krovinių ūkio trūkumų yramažas traukinių greitis, taip pat nepatogus susisiekimas su vakarų Europa.To priežastis yra seni ir susidėvėję geležinkelių keliai, skirtingas keliopločio standartas Lietuvoje ir Europoje, taip pat seni ir susidėvėjęriedmenys bei traukos priemonės. Keičiantis Lietuvos ekonomikai, jos pagrindiniai verslo irprekybos partneriais tapo Vakarų Europos šalys, tokios kaip Vokietija,Danija, Olandija ir Didžioji Britanija, taip pat Skandinavijos šalys. Sušiomis šalimis susisiekimas geležinkelių transportu yra labai nepatogus.Viena iš jo priežasčių yra geležinkelio vėžės pločio skirtumas. Tuo tiksluMockavos pasienio stotyje buvo pastatyta automatinė vėžės keitimo įranga irtaip pat planuojama paleisti šaudyklinį traukinį iš Maskvos į Klaipėdą. Lietuvoje populiarus vežimas „nuo durų iki durų“. Deja,geležinkelio transportas tokių paslaugų šiuo metu pasiūlyti negali, be to,vežant krovinius smulkiomis siuntomis geležinkeliai turi labai daug trūkumųlyginant su automobilių kelių transportu. Tai yra susiję ir su kroviniųpristatymo greičiu, jų surinkimo iš gavėjų problemomis. Kelių transportasšiuo atžvilgiu turi didelį pranašumą, kadangi surinkti pilną puspriekabędalinių krovinių yra daug lengviau nei suformuoti sąstatą, prie kurioprikabinami vagonai, vežantys smulkius krovinius.Literatūros sąrašas
1. EEK. Baltoji knyga. Transportas. 2001. 2. ES. Dienotvarkė 2000. V., 2000 3. Daiva Griškevičienė Geležinkelių transporto komercinė eksploatacija. Vilnius, „Technika“, 1996 4. A. Baublys. Krovinių vežimai geležinkelių, vandens ir oro transportu.. V.: Technika, 1995. 5. A. Baublys. Krovinių vežimai. II leidimas, Vilnius, „Technika“, 2002 6. A. Baublys. Transporto sistema. Vilnius, „Technika“, 1996
———————–[pic]