1. Herbologijos mokslo raida.Herbologija – mokslas apie piktžoles. Susiformavo penktame XX a. dešimtmetyje. Anksčiau buvo botanikos dalis.Pirmas Lietuvos augalijos tyrimus pradėjo prof. Žilibertas. Jis parašė 5 tomų veikalą „Lietuvos flora“. Kiti parašė botanikos žodyną lotynų – lietuvių kalb. Vienas pirmų leidinių apie piktžoles buvo išleistas 1913 Vaisgamčio „piktžolės ir jų naikinimas“.1924 įkūrus ŽŪA pradėta tirti kokios piktžolės teršia pasėlius ir kultūrinių augalų sėklas. Piktžolių tyrimai LT išsiplėtė 1958 LŽI Vokėje įkūrus herbicidų laboratoriją, čia daug pasižymėjo prof. Monstilaitė.Piktžolių ir kultūrinių augalų santykius tyrė P.Lazauskas. Suformulavo pasėlių produktyvumo dėsnį: „visos bendrijos produktyvumas yra pastovus“. V.Europoje plačiai žinomi piktžolių tyrinėtojai Vėsargas ir Korimo. Rusijoj – Malcevas, Kotas… 2. Piktžolių kilmėLietuvoje randama apie 420 piktžolių rūšių. Apie 270 jų yra segetalinės piktžolės, likusios – ruderalinės. Dalis piktžolių yra vietiniai augalai (apofitai): *kilę iš spygliuočių miškų – smilga, vaist. Veronika. * kilę iš lapuočių miškų – garšva, šl.vėdrynas.Nevietinės(antrapofitai):-atneštos žmogaus. Jos sudaro 112 dirbamų žemių ir 415 bergždynų piktžolių:*iš Vid.Europos ir viduržemio – aguonos*iš PR europos ir PV Azijos – dirv.karpažolė*iš Amerikos – burnočiai,galinsogos.Per pastaruosius 100m LT konstatuota 31nauja piktž. Rūšis. Bet nei viena plačiai nepaplitusi3. piktžolių paplitimasTam didžiausią reikšmę turi gamtinės sąlygos. Taip pat žmogaus veikla. LT klimatas panašus,bet dirvožemio savybės skiriasi. Svarbiausios savybės nulemiančios palitimą yra šios: granuliometrinė sudėtis, vandens ir maisto medžiagų kiekis, pH.4. piktžolės – dirvos savybių indikatoriai.Sausose lengvos granuliometrinės sudėties dirvose paplitusios- vien.klestenė, dirvinis kežys, baltoji smilga, rugiagėlė, svėrė, pap.kraujažolė.
Drėgnuose smėliuose bei priesmėliuose, kurie dengia nekarbonatingas, sunkesnės sudėties uolienas – smulkioji rūgštynė, dirvinis kežys, vienmetė klestenė, rugiagėlė, dirvinė usnis, dirv.pienė,papr.varputis.Karbonatingiems dirvožemiams būdinga pasėlių bendrijos – garstukas, dirv.raguolis,apyn.liucerna, dirv.vijoklis, lipikas, vikiai.Pošlapiuose lygumų priemoliuose, priesmėliuose, smė;iuose, kurie nestoru sluoksniu dengia H2O nelaidžius sunkius ir vid.sunkumo priemolius – didysis gyslotis, pelkinis pūkelis, pelk.notra, darž.žliūgė, žąs.sidabražolė.Nerūgščiose sukultūrintuose dirvožemiuose plinta ankstyvasis šalpusnis, kib.lipikas, plačioji balandūnė, gulsčioji žemenė.5. Piktžolių žalaPasireiškia labai įvairiai:*užima vietą,kur galėtų augti kultūriniai augalai*konkuruoja dėl šviesos, vandens ir maist. Medžiagų.*suteikia prieglobstį ligoms ir kenkėjams (rūgštynės ir amarai, balandos ir spragė, balanda ir kopūst.baltukas, garstukas ir juodoji kojelė)*kažkurios rūšys nuodingos augalams (dirv.raguolis, aitr.vėdrynas, juodoji kiauliauogė) *blogina produktū kokybę(melž.karv)*apsunkina žemės dirbimą (papr.varputis-derliaus nuėmimą, usnis,d.pienė,d.vijoklis)6. Piktžolių alelopatinės savybėsAlelopatija – kai piktžolių antžeminės dalys, šaknys ar sėklos būdamos dirvoje išsskiria fiziologiškai aktyvias medžiagas, kurios stabdo arba skatina kitų augalų dygimą, augimą ir vystymąsi.7. atskirų piktžolių rūšių žalingumo laipsnis.Įvairių pikt. rūšių žalingumas yra nevienodas. Ypč žalingos tos, kurios dauginasi ne tik sėklomis, bet ir vegetatyviniu būdu. Žymiai mažiau žalingos, kurios niekad neišauga aukštos. Plinta tik sėklomis. Vertiant pikt. 10 balų sistema 1-2 balai mažiausiai žalingos, 10- žalingiausios. 10-varputis, usnis, brantas; 9-d.pienė, šalpusnis, vijoklis; 8-d.asiūklis, bekv. šunramunis, 7-garstukas, svėrė, balanda ; 6-lipikas, rugiagėlė; 5-rūgčiai,kežys; 4-žvaginė, čiužutė.
8. piktžolių nauda*pasižymi vaistinėmis savybėmis-gyslotis, kraujažolė, našlaitė, varputis.*medingi augalai (nektaro turi) – ankstyvasis šalpusnis, kiaulpienė, rugiagėlė, svėrė, garstukas, barborytė, raguolis.*pašariniai augalai – ruginė dirsė, papr.rietmenė, žal.šerytė,varputis, kiaulpienė*dažantys augalai – rugiagėlė, dilgėlė, jonažolė, p.takažolė, d.raguolis,p.barborytė*prieskoniniai augalai – dirv.čiužutė, dirvinė mėta, bitkrėslė, jonažolė, pelynas.*vitaminingi augalai – dilgėlė, p.kiaulpienė, ankstyvasis šalpusnis.*dekoratyvūs augalai – rugiagėlė, d.raguolis, paprastoji baltagalvė.Žala viršija naudą.9. piktžolių dauginimosi ypatybės*pakenčia nepalankias sąlygas- joms prisitaikyti padeda vystymosi formų įvairumas*pasižymi dideliu vaisingumu*dauginasi vegetatyviniu būdu, ne tik sėklomis*plačiai išplatina sėklas, nes turi įvairius prietaisus – skristukus, kabliukus, inkarėlius.10. piktžolių sėklų savybės*piktžolių sėklos greit subręsta*sėklų gyvybingumas – su pašaru patekusios į gyvulių virškinamąjį traktą lieka nesuvirškintos ir su išmatomis pašalinamos. Būdamos dirvoje sėklos gali išlikti daigios 10 ir daugiau metų.11. piktžolių sėklų dygimo ypatybėspasižymi specifiniu dygimu – ramybės periodas, ištęstas dygimo laikas vegetacijos laikotarpyje.12. segetalinės piktžolėsTai pasėlių piktžolės.*žieminių javų –smilguolė, rugiagėlė, šunramunis, dirsė*vasarinių javų – balanda, garstukas, svėrė*kaupiamųjų daržų – d.žliūgė,rietmenė,galinsoga*daugiamečių žolių – gysločiai, vėdrynai,kiaulpienė*linų – vasarinių javų+svidrė, takažolė,rūgčiai13. Ruderalinės piktžolėsBergždynų piktžolės.*mindomų vietų – gyslotis,takažolė,sidabražolė*panamių, patvorių – kietis, dilgėlės* paplenčių, geležinkelio, pylimų – kietinė ambrozija*šiukšlynų – durnaropės, dilgėlės, varnalėšos,kiečiai14. Morfologinė piktžolių klasifikacijaTai piktžolių skirstymas atsižvelgiant į jų aukštį.*Pikt.aukštesnės už javus – išlenda iš pasėlio (tuščioj(i aviža, d.smilguolė,d.pienė,d.usnis) sėklas subrandina ankščiau nei javai.*Lygios su javais arba didesnės nei pusę javų aukščio – sėklas subrandina ~kartu su javais ir patenka į grūdus (bal.balanda, ruginė dirsė, kib.lipikas,garstukas)*aukštis siekia ¼ – ½ javų aukščio. Sėklos subręsta ~kartu. (dirvinė čiužutė,trik. Žvaginė, dirvinė aklė)*Užauga iki ¼ javų aukščio. Lieka beveik nepažeistos ražienose. Tenka mažiausiai šviesos, subręsta po pjūties. (vien.klestenė, rupūžini vikšris, gulsčioji rietmenė, vienmetė miglė)15. Dviskiltės ir vienaskiltės piktžolės, jų skiriamieji bruožaiDviskiltės – pirmieji 2 lapeliai vadinami skilčialapiais, jie laikini, vėliau sunyksta. Antroji lapelių pora – tikrieji lapeliai. šaknys liemeninės, lapai platus, maždaug horizontalūs. Pvz. balanda, čiužutė.Vienskiltės – skiriame pagal lapų formą arba liežuvėlū, plaukuotumą, auseles. Lapų forma būna pailga, maždaug vertikali. Šaknys kuokštinės. Pvz. vienmetė miglė.16. vasarinių piktžolių savybėsdygsta pavasarį ir tais pačiais metais subrandina sėklas. Jei sudygsta rudenį – žiemą įšala.Ankstyvosios – labai anksti sudygstaVėlyvosios – reikalauja labiau įšilusios dirvos 6-12laipsn.17. žieminių ir žiemojančių piktžolių savybės*žieminės – auga ir vystosi panašaiai kaip žieminiai javai. Jei pavasarį sudygsta – nežydi – turi peržiemoti. Dažniausiai dygsta rudenį ir sėklas duoda tik kitais metais. Žiemojimas būtinas,*žiemojančios – jei sudygsta pavasarį, sėklas subrandina tais pačiais metais. Jei sudygsta rudenį – skrotelės formoje žiemoja ir sėklas duoda kitais metais. Žiemojimas nebūtinas.18. piktžolių parazitizmas*pusiau parazitinės – turi šaknis, stiebus ir lapus, gali iš dirvos imti maisto medžiagas, vykdyti fotosintezę, bet jos geriau auga ir vystosi kai savo šaknimis pasiekia kito augalo šaknis ir iš jo siurbia vandenį su min. maisto medžiagom. Pvz. didysis barškutis.*parazitinės – neturi šaknų ir lapų, nevykdo fotosintezės. Siurbtukų pagalba siurbia kito augalo syvus. Pvz. dobilinis,lininis brantai, amalas.19. dvimečių piktžolių savybėsreikalingi du vegetacijos laikotarpiai. Pirmais metais išaugina lapus ir išsivysčiusias šaknis. Žiemą antžeminės dalys sunyksta, šaknys žiemoja ir iš jų atželia kitais metais atžalos. Vystosi žiediniai stiebai, subrandina sėklas.20. daugiametės sėklomis plintančios piktžolės*liemenšakninės*kuokštašakninės21. daugiametės vegetatyvinės piktžolės, jų savybės*šliaužiančiosios – bamblių vietoje gali įsišaknyti – šl.vėdrynas*šakniastiebinės – šakniastiebiais – pap.varputis*šakniaatžalinės – turi tvirtą liemenin šaknį, kuri siekia1-2m gylį, šoninės šaknys turi pumpurų. – dirvinė usnis.*stiebagumbinės – turi sustorėjusias gumbuotas šaknis. – dir.mėta,pelkinė notra.*svogūninės – dauginasi svogūnais – l.česnakas22. piktžolių efemeriškumastai piktžolės kurios turi trumpą vegetacijos laikotarpį ir per vieną sezoną gali subrandinti kelias sėklų kartas (pas mus dvi).23. piktžolių gausos rodikliai*piktžolių skaičius vnt/m2*sausųjų medžiagų masė g/m2*piktžolių projekcinis padengimas %*piktžolių kiekis % visoje biologinėje masėje24. tikslioji piktžolių apskaitaatliekama mokslinių tyrimų įstaigose, bandymų stotyse. Reikalingas tikslumas. Jai reikalingi vielos rėmeliai, svarstyklės.25. apytikslė piktžolių apskaita. Pasėlių piktžolėtumo kartogramaap.apsk atliekama gamybiniuose pasėliuose, kur nereikia tikslumo, nes dydžiai vegetacijos metu kinta. Vertinama keturbalėje sistemoje. 1-pavienės piktžolės, 2 – mažai piktžolėta, 3 – daug,bet mažiau nei javų stiebų, 4 – daugiau nei javų stiebų.Kartogramos gali būti dvejopos: operatyvinės ir sisteminės. Operatyvinės sudaromos prieš pat kontrolės priemonių panaudojimą. Sisteminės – kasmet planuojant piktžolių naikinimą sekančių metų pasėliams.26. Kaip sumažinti dirvos užterštumą piktžolių sėklomis(apsaugos priemonės)*išgedusių pasėlių, pakelių nušienavimas*tikslus derliaus nuėmimo laikas*pelų sunaikinimas ir išvežimas iš lauko*sėklų valymas*tinkamas mėšlo laikymas*karantinas (iš užsienio atvežtai produkcijai)27. žemės ūkio augalų stelbiamosios galios didinimas (stelbimo priemonės)sudaro geresnias sąlygas kultūriniams augalams, kuriuose blogiau augal piktžolės*sėjaimainos,*dirvų sausinimas*dirvų kalkinimas*savalaikė sėja*optimalus pasėlio tankumas*tręšimas(opt.tankume mažina piktžolėtumo, o retame – didina)28. Piktžolių naikinimo priemonėsKolkas nėra priemonių sunaikinti dirvoje esančias sėklas. Naikinamos dygstančios ar sudygusios.*mechaninės (rankų darbas)*agrotechninės(žemės dirbimas keičia aplinkos sąlygas)*cheminės*terminės(šiltnamiuose)*fizikinės (aukšto dažnumo elektromagnetinės bangos)*biologinės(galima dirbtinai apkresti kenkėjais)-lt netaikoma.29. Piktžolių naikinimas dirbant žemę rudenį.Tinkamiausia vieta ir laikas naikinti yra ražieninės dirvos. Palankiais metais ražienose būna daug pribyrėjusių piktžolių sėklų ir beveik nepažeistų žemaūgių piktžolių. Po deriaus nuėmimo jų augimo sąlygos pagerėja, todėl piktžolės gausiai daigina sėklas.Ražienų skutimą reikia atlikti kuo skubiau. Reikia nuskusti savaitės laikotarpyje po pjūties lėkštiniasi skutikais 4-7cm arba verstuviniais 10-12cm gyliu. Nuskustoje dirvoje pagerėja drėgmės sąlygos ir dygsta išverstos ankstesnių metų piktžolių sėklos. Atžaloms auginti jos eiklovja maisto medžiagas. Jei dirva piktžolėta labai ir ilgas ruduo – deretų nuskusti dar kartą. Pakartotinai nuskutus vėl pažeidžiamos piktžolės, vėl išsiverčia sluoksnis ir po to ariama 23-25cm gyliu praėjus 2-3sav. Jei ražieninės dirvos lieka nenuskustos tokias dirvas geriausia suarti su priešplūgiais, kad geriau būtų suversta ražiena. Neskustos sunkesnės dirvos turi būti suartos iki rugsėjo pabaigos, lengvesnės – iki spalio vid.30. Piktžolių naikinimas juodajame pūdyme.j.p – laukas kur 1 metus niekas neauginama, o rudenį sėjami žiemkenčiai. Juodasis pūdymas laikomas labai piktžolėtose dirvose. Jį laikyti aktualu ekologiniuose ūkiuose.Dirbimas gali būti dvejopas: įprastinis ir sluoksninis. Įprastinis tai:*ražienų skutimas ir gilus arimas nuėmus piktžolėtą vasarojų*mėšlo užarimas 16-18cm gyliu birželio vidury*arimas23-25cm gyliu3-4sav iki žiemkenč.sėjos*pavasarį ir vasarą tarp arimų kultivavimas agregate su akėčiomis kas dvi savaites31. sluoksninis juodo pūdymo dirbimas*ražienų skutimas ir gilus arimas*pavasarį, dirvai pasiekus fizinę brandą, arimo akėjimas*7-8cm gyliu skutimas po 2sav*arimas kas 2-3sav kaskart didinant gyli3-5cm*paskutinis arimas 23-25cm gyliu3-4sav iki žiemkenčių sėjos. Iš viso ariama 4-5 kartus. Juodo pudymo laikymas ir dirbimas yra nuostolingas. Dirbimas brangus, todėl dažnai pūdyma pakeičia herbicidai.32. piktžolių naikinimas pusiau užimtame pūdimeesmė – masinio piktžolių dygimo metu palikti lauką pūdymauti ir sudygti piktžolėm. Tuomet naikinti. Liepą – rugpjūtį auginama ž.ū. augalai. Toks pūdymas iš rudens dirbamas kaip juodasis pūdymas. Anksti pavasarį dirvai pasiekus fizinę brandą – kultivuojama. Baigus ankstyvų augalų sėją dirva skutama verstuviniais skutikais ir plūgais 8-10cm gyliu po 10-12d skutame 3-5cm gyliu. Gegužės pab-birželio pr.ariama 16-18cm gyliu ir birželio vidury suariama 23-25cm gyliu. Arimas kaskart akėjamas siekiant taupyti drėgmę. Po to beriamos min.trąšos, įterpiamos kultivatoriumi su akėčiomis 3cm gyliu,voluojama. Sėjama žiem ar vas rapsai,aliejiniai ridikai, baltosios garstyčios. Jei vasara sausa ir menkai auga – užariama žal.trąšai rugpjūčio pab. Po to sėjama žiemkenčiai.33. piktžolių naikinimas dirbant žemę prieš žiemkenčių sėją.Žiemkenčiai sėjami rugpj25-rugs15. Jei rugpjūtis sausas piktžolės dygsta silpnai 5proc, todėl priešsėjiniu dirbimu jų sunaikinama nedaug. Drėgnais metais piktžolės dygsta gausiai64proc. Žiemkenčiams priešsėjinis dirbimas panašus į vasariniu javų žemės dirbimą. Kultivuojama 1-2 kartus priklausomai nuo dirvos.34. supaprastintas žemės dirbimas ir pasėlių piktžolėtumas
35. piktžolių naikinimas pavasarį dirbant žemę prieš ankstyvų ir vėlyvų augalų sėją.Ankstyviems augalams ruošiant dirvą piktžolių sunaikinama nedaug. Nereikia delsti sėjos laukiant kad sudygs piktžolės. Pavasarį sudygusių piktžolių kiekis priklauso nuo rudeninio dirbimo. Jei gerai suarta – pavasarį mažai piktžolių. Gerai iš rudens suartos lengvos dirvos gali būti įdirbtos sunkiomis akėčiomis. Sunkesnės dirvos prieš ankstyvų augalų sėją dirbamos kultivatoriumi agregatu su akėčiomis. Kultivuojama 3-5cm gyliu. Vėlyvos sėjos augalams ruošiant dirvą piktžolės dygsta jau intensyviai, todėl čia jų galima sunaikinti daugiau. Kai žemė gerai trupa – akėjama arba sekliai kultivuojama agregate su akėčiomis. Šio darbo paskirtis – mažinti dirvos garavimą kartu naikinant piktžoles. Nuo pirmojo dirvos dirbimo iki augalų sėjos praėjus 2sav gausėja piktžolių dygimas, todėl jas reikia naikinti. Todėl praėjus 1sav po dirbimo 10-12cm gyliu kultivuojama dar kartą ir 3kartą po 1sav, bulvėms 10-12cm, kukurūzams, sojoms 6-8cm gyliu.36. Šviesos įtaka piktžolių sėklų dygimuiPiktžolių sėklų dygimą šviesa skatina. Pakanka trumpo šviesos impulso dirbant žemę ar sėjant. Purenant dirvą ji išjudinama, judinasi kartu ir sėklos. Tuo metu kai jos išsiverčia į paviršių – apšviečiamos ir to pakanka, nors purenimo metu jos vėl įterpiamos į dirvą. Nustatyta kad dirbant dirvą ir sėjant nakties metu piktžolių būna mažiau(~11proc), o jų masė – 40proc mažesnė jei dirbant žemę ir sėjant dienos metu. Panašus rezultatas būna dirbant žemę dieną bet užtamsintu kultivatoriumi ir sėjamąja.
37. posėjinio volavimo įtaka vasarinių augalų piktžolėtumui.Jei dirva sausa – po sėjos pirmas darbas – volavimas. Voluojami beveik visi pasėliai išskyrus bulves. Taip suspaudžiamas viršutinis sluoksnis, todėl kapiliarais vanduo kyla iš giliau ir sudrėkina sėklų guolavietes. Voluotoje dirvoje sėklos turi geresnį kontaktą su dirvožemio dalelėmis, todėl ir sėklos greičiau išbrinksta ir sudygsta. Dirvos suspaudimas ir drėgmės kilimas į viršų naudingas ne tik ž.ū augalų sėklom, bet ir piktžolėm. Voluotoje dirvoje jų sudygsta 20proc daugiau.38. akėjimo įtaka vasarinių augalų piktžolėtumuijei po sėjos praeina lietus dirva suplakama, suardoma viršutinio dirvos sluoksnio struktūra, o išdžiūvus dirvai susidaro pluta, kuri skatina augalų dygimą. Taip pat naikinamos piktžolės. Akėjama lengvomis akėčiomis po sėjos akėjami visi pasėliai, išskyrus linus ir daugiamečių pašarinių žolių įsėlius. Dažniausiai akėjami miežiai. Reikia parinkti tinkamą laiką. Miežiai pakenčia akėjimą 4-5 dienos po sėjos. Antras terminas – sudygus miežiams kai jie turi 2-3 lapelius.39. tarpiniai augalai, jų įtaka pagrindinių pasėlių piktžolėtumui.Neišnaudoja viso šiltojo metų laikotarpio nes anksti subręsta. Derlius nuimamas per liepą. Iki ūkinės brando išauginti augalai – pagrindiniai. Nuėmus šių augalų derlių dar lieka pakankamai laiko, šilumos ir drėgmės, kad išauginti 2 derlių. Po pagrindinių augalų auginami kiti augalai nespėja subrandinti sėklų, bet užaugina žalią masę, kuria galima sušerti gyvuliams arba užarti kaip žaliąją trąšą. Taigi šie augalai įterpiami tarp pagrindinių ir duoda tarpinį produktą. Kup ilgesnis vegetacijos periodas, tuo didesnės perspektyvos tarpiniams augalams. Tarpiniai augalai gali būti vasariniai ir žieminiai. Žieminiai – rugiai, rapsai. Vasariniai – juos galima skirtyti į įsėlius ir posėlius. Įsėliniai – seradėlės, vien. Svidrės. Posėliniai – žiem. rapsai, aliejiniai ridikai.Tarpiniai augalai trukdo augti piktžolėm, jos išauga menkesnės. Be to gali turėti ir alelopatinių savybių.40. Herbicidų naudojimo raida.Herbicidins cheminių medžiagų savybės pastebėtos XIXa pab. Laistant vynuogynus vario sulfatu nuo ligų, buvo pastebėta, kad nukritę tirpalo lašeliai apdegina piktžoles. XX a paaiškėjo, kad piktžoles gali naikinti ir kiti cheminiai junginiai, tačiau plačiai nepaplito.1932 Bayer pagamino DNOK. Šis herbicidas taip pat veikė deginančiai, bet žymiai efektyviau. DNOK pasižymėjo dar ir insekticidinėmis savybėmis. Dabar nenaudojama, nes ta vienas iš toksiškiausių junginių. Herbicidų gamyba susidomėta susintetinus 24D. veikė sisteminiu būdu. Herbicidų gamyba išsiplėtė po II pasaulinio karo, dėl maisto produktų trūkumo. Buvo sukurtas NTA, Simarinas, Piraminas, Betanalas ir kt.glifosato dariniai: dalgis, glifoganas, glifomaksas, glifosas, klinik, reindžeris, rodeo, roundapas(bio,klasik,gold), Sangly, uraganas, taifūnas.Per 2 pastaruosius dešimtmečius herbicidų gamyba sulėtėjo. Viena iš prižąsčių – švarių produktų paklausa. 41. Herbicidų gamintojai ir jų atstovai LietuvojeLietuvoje pesticidai negaminami, jie atkeliauja iš užsienio. Pagrindiniai pesticidų gamintojai yra šie: Basf, Bayer, Novartis, Avintis, singenta, zeneka, du point, monsanto, Don ir kt.Atstovai: Du pont, Bayer, syngenta, kemira, basf ir kt.42. herbicidų klasifikacija pagal cheminę sudėtį*fenoksi rūgščių preparatai (fuziladas, pantera,2.4 amino druska)*benzoinės rūgšt. dariniai (bandvelas, sufiksas)*alkilfoforo rūg.dariniai (roundapas, dalgis)*aromatiniai dariniai(butizanas,teridoksas)*karbamido rūg dariniai (betanalas)*heterocikliniai junginiai(kontrelas, zenkoras)*triarinų dariniai (gezagardas, goltiksas)*sulfurono dariniai (glinas, grodilas)43. herb klasifikacija pagal selektyvumą (veikimo apimtį)• visuotinio poveikio – roundapas, dalgis, rodeo, glifosas, uraganas…• selektyvūs herbicidai:-dviskiltėm pikt – agroksonas, lontrelas-vienskiltėm – asilas, fokus ultra-ir vien ir dvis – betanalas, fiesta, husaras44. herb. Veikimo būdasherbicidai gali veikti išoriškai – nudegina. – kontaktiniai, arba iš vidaus – sisteminiai. Sisteminiai herbicidai patenka i augalo vidų ir sutrikdo normalų funkcionavimą, o svarbiausiai sutrikdo fotosintezės procesus.45. kontaktinių ir sisteminių herb. Savybėskontaktiniai – bazagranas, bladeksas. Kur patenka ten ir veikia.Sisteminiai:*per lapus ir stiebus(antžeminiai) – asilas, lontrelas*per šaknis(dirviniai) – reiseris, fiesta*per lapus, stiebus ir šaknis – dialenas, goltiksas.46. sisteminių herbicidų patekimas į augalus ir vartojimo laikas55kl.47. herbicidų veikimo trukmė 1val – agilas, fokus ultra 2val – etocholas, sekatorius 3val – uraganas4-6val – dauguma herbicidų48. herb. Toksiškumas1 LD50 iki 50mg/kg –labai nuodingi2 LD50 50-200 mg/kg- nuodingi3 LD50 200-1000 mg/kg-vid.nuodingi4 LD50 virš 1000 mg/kg-mažai nuodingi49. herbicidų purškimo terminaipurškimo laikas priklauso nuo herbicido veikimo būdo ir patekimo į augalus. Pvz kontaktiniai herbicidai apdegina tik sudygus kultūriniams augalams. Dirviniai sisteminiai herbicidai gali būti purškiami pries sėją arba po sėjos. Sisteminiai antžeminiai – sudygus piktžolėms ir kultūriniams augalams. Parenkant purškimo laiką būtina atsižvelgti į kultūrinių augalų išsivystymą.Dauguma herbicidų purškiami pasėlyje vieną kartą, tik smarkaus lietaus atveju pakartojama. Išskyrus cukrinius ir pašarinius runkelius.50. herb. Vartojimo būdai
51. agrotechniniai reikalavimai purškiant herbicidus*pasėlyje turi būti nustatytas skiedinio kiekis*visas laukas turi būti nupurkštas tolygiai, ką užtikrina:-horizontali purkštuvo vamzdžio padėtis-vienodas visų purkštuvų našumas.-pastovus greitis*gretimų purkštuvo važiavimų sandūra:-neturi likti nenupurkštų juostų-nepurkšti ten pat du kartus-važiuoti technologinėmis vėžėmis arba gairuoti*galulaukėse išpurškiamas toks pats skiedinio kiekis:-posūkių zonoje išjungti purkštuvą-posūkių zoną nupurkšti baigus purkšti lauką.
52. herbicidų paskirtis ž.ū. augalams. Apdorojimų skaičiusvieni herbicidai – siauros paskirties – skirti vienam pasėliui. Kiti gali būti naudojami įvairiuose pasėliuose (universalūs). Pvz. atributas rekomenduojamas tik žieminiams kviečiams, bezagranas – universalus.53. herbicidų sudėtis, pavadinimaisudaro veiklioji cheminė medžiaga, tirpikliai ir įvairios pagalbinės medžiagos. Veikliosios medžiagos yra tik tam tikra dalis. Mažiausiai veikliosios medžiagos yra herbicido Panteros sudėty (4proc), didžiausias kiekis Grodile ir kt (75proc).
kiekvienas herbicidas turi du pavadinimus. Vienas yra komercinis. Jį skiria, sugalvoja gamykla, o kitas – veikliosios medžiagos. Dažnai komercinis pavadinimas būna skirtingas, o veiklioji medžiaga ta pati. Tai reiškia kad tokių herbicidų savybės panašios.54. herbicidų fizinė būklėgrubiai skirstant galima suskirstyti į skysčius ir miltelius. Bet pagal tirpiklius ir jų tirpstamumą, skirstoma sudėtingiau: vandeninis tirpalas, granulės, koncentruota emulsija, koncentruota suspensija, milteliai, skystis.55. herbicidų veikimo mechanizmasdirviniai herbicidai purškiami prieš sėją arba po sėjos. Patenka per dygstančių piktžolių šakneles. Šakniaplaukiai įsiurbia herbicidus kartu su vandeniu. Cheminės medžiagos įsiurbiamos molekulių ir jonų pavidalu. Pirškiant sudygusį pasėlį didžiausia dalis skiedinio pakliūna ant lapų. Dengiamieji lapų audiniai yra padengti vaškiniu sluoksniu – kutikula. Herbicido skiedinys patenka į augalo vidų per kutikulos mikropiles ir žioteles. Atsidariusios žiotelės lengvai praleidžia ne tik co2 bet ir vandenį bei riebalų tirpalus. Kuo tirpesnis vandeny herbicidas, tuo greičiau jis patenka į augalus.Patenka įvairiai, priklausomai nuo herbicido nuo 1 val iki 4-6 val.Judėjimo augale greitis priklauso nuo medžiagų apykaitos intensyvumo. Patekę į augalo vidų dauguma herbicidų telkiasi augimo taškuose, kur sparčiai dalijasi ląstelės ir intensyviai naudojamos maisto medžiagos.56. piktžolių jautrumo ir atsparumo herbicidams priežastysvienos piktžolės yra jautresnės, kitos atsparesnės herbicidams. Labai jautrių galima sumažinti apie90proc, jautrių 70-90proc, vidutiniškai jautrių 40-70proc, mažai jautrių apie 40proc.piktžolių jautrumas yra skirtingas dėl jų morfologinių, biocheminių ir anatominių savybių. Augalų savybė detoksikuoti arba nukenksminti herbicidus yra viena iš svarbiausių priežasčių.57. herbicidų detoksikacija
58. lietaus įtaka herbicidų veiksmingumuiDrėgnu oru herbicido reikia daugiau. Jei lietus nestiprus, tuomet tik truputi sumažėja herbicido veiksmingumas, jei po purškimo praeina stipri liūtis – purškimą reikia pakartoti.
59. herbicidų efektyvumo sąlygoslemia: veikliosios medžiagos savybės, žemės ūkio augalai, vyraujančios piktžolės ir jų jautrumas herbicidam, piktžolių išsivystymas, meteorologinės sąlygos.Efektyvumas būna biologinis ir ekonominis. Biologinis efektyvumas nustatomas atliekant tiksliuosius bandymus su herbicidais ir taip pat piktžolių apskaita. Biologinį herbicių efektyvumą parodo žuvusių piktžolių skaičius arba jų sausų medžiagų masė. Jis priklauso nuo to ar tinkamai paruostas skiedinys.Ekonominis efektyvumas parodo grynas pajamas. Tai pelnas gautas dėl padidėjusio derliaus sunaikinus piktžoles.60. paviršiaus aktyviosios medžiagostai cheminės medžiagos, kurios nenaikina piktžolių, bet pagerina herbicidų patekimą į augalus. Naudojamos sumaišant su herbicidais.Ad kontakt, kemivet, trend90..61. piktžolių žalos slenkstistai piktžolių kiekis dėl kurio gauto derliaus nuostolio kaina atitinka herbicidų panaudojimo išlaidas. Piktžolių žalingumo riba priklauso nuo vyraujančių piktžolių rūšių ir augalų stelbiamosios galios. Dėl to ta riba įvairi pasėliuose.62. piktžolių rezistentiškumas herbicidamstai piktžolių savybė išlikti ir išauginti palikuonis panaudojus tokią herbicidų normą, kuri šiai rūšiai yra letalinė. Manoma, kad rezidentiškumą sukelia: genetinės mutacijos, herbicidų metabolizmo ypatybės, natūrali atranka.63. kaip sumažinti piktžolių rezistentiškumą1 taikyti herbicidų rotaciją- tos pačios cheminės sudėties herbicidai naudojami ne dažniau kaip kas trys metai.2 naudoti herbicidų mišinius sudarytus iš 2-3 komponentų, kurių degradacija vyksta skirtingai, bet efektyvumas, rezistentiškumas, patvarumas yra panašūs.3. prisilaikyti rekomenduojamų herbicidų normų4.naudoti neselektyvius herbicidus, kurie kontroliuoja daugumą piktžolių5atsižvelgti į ekonominį piktžolių žalingumo laipsnį6. taikyti prevencines piktžolių kontrolės priemones, kurios pagerintų ž.ū augalų konkurencines sąlygas.64. didžiausia leistina herbicidų koncentracija produktuose (DLK)dauguma herbicidų naudojant pagal rekomendacijas jų likučiai augaluose išnyksta vieni greičiau kiti lėčiau. Likučių kiekis produktuose priklauso nuo herbicido normos, purškimo laiko, meteorologinių sąlygų. Yra LRSM 98m patvirtintos higienos normos. Likučiai išreiškiami mg/kg produkcijos. Mažiausia DLK yra 2,4D ir MCPA – 0,05mg/kg Didžiausi – glifosato ir jo darinių.65. herbicidų biologinio efektyvumo vertinimasefektyvumą parodo žuvusių piktžolių skaičius arba sausų medžiagų masė. Kitas rodiklis – gautas derliaus priedas arba sumažėjimas. Nustatomas atliekant tiksliuosius bandymus, kur skaičiuojamos, sveriamos piktžolės, sveriamas derlius.66. vandens kiekis purškiant herbicidus. Skiedinio paruošimasvisi herbicidai išpurškiami su vandeniu, kad galima būtų paskleisti. Vandens kiekis įv.herbicidam skirtingas, nuo 100-400l/ha. Tai priklauso nuo herbicidų savybių. Kontaktiniam ir dirviniam reikia daugiau ~400. sisteminiams tuo tarpu ~200l/ha. Taip pat vandens kiekis priklauso nuo purškimo technikos. Mažiausiai reikia purškiant iš lėktuvų.Skiedinys ruošiamas: į purkštuvo rezervuarą pilamas švarus vanduo ~ iki pusės, tuomet pilamas herbicidas, įjungiamas maišytuvas ir baigiama pildyti rezervuarą. Jei purškiama kelias dienas tai likusi herbicidą kitą diena būtina išmaisyti. Tiksl apskaičiuot kiek ko reikia67. herbicidų purškimo agrotechniniai reikalavimai68. dirbančiųjų apsauga naudojant herbicidusnaudoti specialią aprangą, tinkamą įrangą, saugoti kvėpavimo takus, nedirti ilgiau nei 6val, pajautus poveikį baigti darbą69. aplinkos apsauga naudojant herbicidusnenaudoti didesnių kiekių ir koncentracijų nei nurodyta ar reikia, saugoti bites ir kitu retus gyvūnus. Purkšti nustatytu metu.70. herbicidai javams- Agroksonas Pasėliai purškiami nuo 3-4 lapelių iki pirmojo bamblio pasirodymo,1,3-2, vienmetės ir kažkurios daugiametės dviskiltės. Glifoganas 3; Vienametės ir daugiametės vienaskiltės ir dviskiltės; Purškiama 2 savaitės iki derliaus nuėmimo, kai grūdų drėgmė varpose yra mažesnė nei 30%javams su įsėliu,- Agroksonas su dobilų įsėliu 0,8-1, Purškiama, kai dobilai yra 1-2 tikrųjų lapelių, o javai – krūmijimosi stadijoje, vienmetės ir kažkurios daugiametės dviskiltės.MCPA su dob įsėliu; 0,8-1; Vienametės ir kai kurios daugiametės dviskiltės; Purškiama, kai dobilai yra 1-2 tikrųjų lapelių, o javai krūmijimosi stadijoje.
rapsams,- Agilas 1 Purškiama, kai piktžolės yra 3-5 lapelių stadijoje; Daugiametės ir vienmetės vienskiltėsFokus ultra 4-6; Vienametės ir daugiametės vienskiltės; Purškiama, kai piktžolės turi 3-5 lapelius; bulvėms,- Agilas 1 Purškiama, kai piktžolės yra 3-5 lapelių stadijoje; Daugiametės ir vienmetės vienskiltėsFokus ultra 4 ; Vienametės ir daugiametės vienaskiltės; Purškiama, kai piktžolės turi 3-5 lapelius;runkeliams, – Fokus ultra 4-6, Vienametės ir daugiametės vienskiltės; Purškiama, kai piktžolės turi 3-5 lapelius;Fiuziladas forte 0,75-1; Vienametės vienskiltės; Pasėliai purškiami, kai piktžolės yra 2-4 lapelių stadijojelinams, -Agroksonas 0,8-1,3, Pasėliai purškiami „eglutės” stadijoje, vienmetės ir kai kurios daugiametės dviskiltėsAgilas 1 Purškiama, kai piktžolės yra 3-5 lapelių stadijoje; Daugiametės ir vienmetės vienskiltėskukurūzams, – Stompas; 4-6; Vienametės vienaskiltės ir dviskiltės; Purškiama prieš sudygimą arba po sudygimo, kai kukurūzai turi 1-4 lapeliusBASF 2,4-D amino druska;1-2; Vienametės ir kai kurios daugiametės dviskiltės; Pasėliai purškiami 3-4 lapelių stadijoje.ankštiniams, -Agilas 1 Purškiama, kai piktžolės yra 3-5 lapelių stadijoje; Daugiametės ir vienmetės vienskiltėsFiuziladas forte 0,75-1; Vienametės vienskiltės; Pasėliai purškiami, kai piktžolės yra 2-4 lapelių stadijojegrikiams, – Kemira MCPA; 1,5-2; Vienametės ir kai kurios daugiametės dviskiltės; Purškiama prieš grikių sudygimą.BASF 2,4-D amino druska; 1,5-2; Vienametės ir kai kurios daugiametės dviskiltės; Purškiama 2-3 dienos iki grikių sudygimomorkoms – Fokus ultra 2,5-4 ; Vienametės ir daugiametės vienskiltės; Purškiama, kai piktžolės turi 3-5 lapelius;Fiuziladas forte 0,75-1; Vienametės vienskiltės; Pasėliai purškiami, kai piktžolės yra 2-4 lapelių stadijoje71. neselektyvinių arba visuotinio veikimo herbicidų vartojimaspūdimuose, prieš javapjūtę, miškuose, paelėse, prieš sėją jei leidžia terminai, ražienos po skutimo purškiamos.72. augalų apsaugos produktų naudojimo reglamentavimas.Produktai naudojami laikantis kontrolės principų ir etiketėse nurodytų reikalavimų, profesionaliam naudojimui skirtų produktų naudotojai privalo pildyti apskaitos žurnalą, purškimui naudoti įrangą su dokumentai ir instrukcija, tirpalai ruošiami spec. vietose, tirpalo ruošiama tiek kiek reikia, draudžiama purkšti iš lėktuvų, draudžiama purkšti žydėjimo metu, išskyrus kas nekenkia bitėm, žiūrėti kad nepatektų tirpalo ant gretimo lauko ir t.t.