Paukščiai

Ant grindų laikomų paukščių higiena

Vištų laikymas

Vištas reiktų laikyti atskiroje patalpoje. Jos gali būti laikomos ant gilaus kraiko, ant lystelių, ant vielos tinklo grindų ar narveliuose. 10 – 30 cm kraiko sluoksnis supilamas iš karto, o vėliau kreikiama papildomai. Tam tinka durpės, pjuvenos bei susmulkinti šiaudai. Kraikas turi būti nuolat permaišomas, kad nesusidarytų pluta.
Paukštidės turi būti gerai pašildomos ir pakankamai vėdinamos, kad kraikas visuomet būtų sausas. Paukštidėje žiemos metu turėtų būti 5 – 8˚C, dar geriau – 12 – 16˚C ir 60 – 75% drėgmės. Esant žemesnei arba aukštesnei kaip 233˚C temperatūrai, mažėja paukščių dėslumas. Didelę įtaką vištų auginimui turi jų tankis 1m². 1m² laikomos 3,5 – 4 reprodukcijai skirtos vištos, 5 – 6 prekinio pulko vištos. Vienoje sekcijoje turėtų būti laikoma nedaugiau 500 reprodukcijai auginamų vištų ir ne daugiau 2000 prekinių vištų. Patalpos temperatūra turi būti 12 – 18˚C, santykinė oro drėgmė 70 – 80 %. Gryno oro šiltu metų laiku reikia 5, 8 – 5m³/h, šaltu metų laiku – 1,7 – 2m³/h, vienam kilogramui gyvo svorio.
Paukštidės ore sieros vandenilio dujų neturėtų būti daugiau kaip 0, 005, amoniako – 0,01mg/l, o anglies dioksido – 0,18 – 0,20%. Nukrypimai nuo normos mažina paukščių produktyvumą.
Kenksmingas medžiagas išskiria ne tiik paukščiai, bet ir mėšlas. Laikant ant gilaus kraiko, kenksmingų medžiagų koncentracija ore yra 2 – 3 kartus didesnė, todėl turi būti labai gera paukštidžių ventiliacija. Turi būti padarytas landos išėjimai į lauke aptvertus gardus: 30 x 40 cm vištoms. Tūkstančiui vištų skiriamas vienas hektaras ploto.

br />Grindys paukštidėje turėtų būti su nuolydžiu, tuomet paukštidėje bus mažiau drėgmės.
Lizdas turi būti įrengiamas iš pigių, lengvai valomų medžiagų. Jis visuomet turi būti švarus – tuomet ir kiaušiniai bus švarūs. Gūžtos vištoms yra įrengiamos virš grindų. Dėsliųjų vištų lizdas turi būti 20 cm pločio, 30 cm gylio ir 30 cm aukščio.
Loveliai vištoms lesinti daromi 110 cm ilgio, 24 cm pločio ir 13 cm aukščio. Juos galima lengvai pernešti į kitą vietą. Virš lovelių prikalama medinė juosta, kad paukščiai mažiau išbarstytų lesalo. Lesalinės ilgis vienai vištai – 4cm, lesinant sausais pašarais ir 10 cm, lesinant drėkintais pašarais. Suaugusioms vištoms girdyti geriausiai tinka gėralinės su pratekančiu vandeniu. Jos gali būti medinės arba skardinės. Trūkstant vandens, negrįžtamai sumažėja produktyvumas. Vienam paukščiui skiriama dviejų centimetrų gėralinės krašto. Lesalinės ir gėralinės turi būti išdėstytos 3 – 5m atstumu, kad paukščiai lengvai rastų lesalus ir vandenį.
Paukščiai turi patirti kuo mažiau streso. Staiga kilus triukšmui ar neatsargiai gaudant, kyla panika. Daug paukščių gali uždusti, būti užspausti, todėl po vištidę pašaliniai neturėtų vaikščioti.
Vištų produktyvumas labai priklauso nuo apšvietimo trukmės. Labai intensyvus apšvietimas vištoms nėra reikalingas, tačiau dienos šviesa tinka. Kai vištos pradeda dėti kiaušinius, apšvietimo trukmė ilginama palaipsniui iki 17 valandų per parą. Šviesos stiprumas yra 20 liuksų, arba 3,5 – 4 W/1m². Jei šviesa paukštidėje stipresnė, paukščiai gali pradėti kapotis.
Vištos la
abai mėgsta tupėti ant laktų, kurios išdėstomos taip, kad paukščiai neterštų vieni kitų. Laikant vištas ant medžių lysčių grindų laktų nereikia. Tarpai tarp laktų dėsliosioms vištoms turi būti nuo 25 iki 30 cm, mišrios produkcijos paukščiam 30 – 35cm.

Mėsinių paukščių laikymo technologija

Mėsiniams paukščiams sudaromos tokios sąlygos, kad iš kiekvienos dedeklės būtų galima gauti kuo daugiau kiaušinių.
Tokie paukščiai yra laikomi ant gilaus kraiko. 1m² laikoma iki 4,5 – 5 paukščių. Vianam paukščiui tenka 15cm pailgų lesalinių krašto ilgio, 10cm – apvalių, o gėralinių – atitinkamai 3- 2cm. Kadangi mėsinėms vištoms yra taikomas ribotas lesinimas, prie lesalinių turi iš karto prieiti visi paukščiai. Viršutinės lesalinės kraštas turi būti vištos nugaros aukštyje, o gėralinės truputį aukščiau. Tokiu atveju paukščiai mažiau išbarsto lesalų. Jei vištos laikomos kartu su gaidžiais, jų santykis turi būti 10:1. lizdas mėsinėms vištoms turi būti 30cm pločio, 35cm gylio ir tiek pat aukščio.
Apšvietimo laikas per parą pradedamas ilginti nuo 23 savaičių amžiaus. 23 – 24 amžiaus savaitę apšvietimo trukmė per parą 10 valandų. 24 – 25 savaitę 12 valandų. 25 – 26 savaitę – 14 valandų. Vėliau kiekvieną savaitę apšvietimo trukmė per parą ilginama po 30 min. iki 17 valandų per parą. Vištidės ilgiau apšviečiamos rytinėmis valandomis, nes tuo metu vištos daugiau deda. Lempos kabinamos 2m.aukštyje nuo grindų, skiriant 60 vatų 15 m² grindų ploto. Šviesos intensyvumas turi būti 20 – 30 liuksų. Paukščių skaičius sekcijoj neturėtų viršyti 400 – 600 vnt. Temperatūra pa

atalpoje turėtų būti 13 – 18 ˚C, santykinis oro drėgnumas – 65 – 70%.

Viščiukų auginimas

Iki atvežant viščiukus paukštidė turi būti paruošta iš anksto: išvalyta, išdezinfekuota, pakreikta, joje turėtų būti augintuvės, išdėstytos lesalinės – padėklėliai, kurie pridengti tinklelių (mažiau barstytų lesalo), ir gėralinės. Po augintuve galima talpinti iki 500 viščiukų. Atskirai pagal lytį viščiukai auginami iki 140 dienų amžiaus. Paukštidėje 1m² laikomi 8 – 9 viščiukai. 63 dienų amžiaus jie brokuojami, ir 1m² paliekami 5 viščiukai.
Viščiukai girdomi iš vakuuminių gėralinių. Gėralinės pripildomos vandens 1 val. Prieš atgabenant viščiukus – tuomet vanduo sušyla. Valyti gėralines reikia 4 kartus per parą.
Po 4 – 7 auginimo dienų padėklėliai pakeičiami lesalinėmis ir naudojamos gėralinės su pratekančiu vandeniu, o viščiukai paleidžiami iš aptvarėlių. Lesalinių aukštis yra reguliuojamas pagal viščiukų amžių. Iki dviejų savaičių amžiaus viščiukams skiriama 2,5 cm lesalinės ir 1 cm girdyklos krašto ilgio, 15 – 18 dienų atatinkamai 5 ir 1,5cm, 29 – 63 dienų – 8 ir 2 cm, 64 – 140 dienų – 10-2,5cm, o vėliau 12 – 15 ir 5cm.
Apsiplunksnavusiems 10 savaičių amžiaus viščiukams užtenka 18 – 16˚C. Kai viščiukams pakanka šilumos, jie yra judrūs, gerai auga pūkai, o plunksnelės blizga.
Per pirmąsias dvi amžiaus savaites patalpa apšviečiama 23 – 24 val.per parą. Vėliau šis laikas palaipsniui trumpinamas ir 4 – 5 savaičių viščiukams užtenka apšviesti 8 valandas per parą. Esant tokiam šviežiam režimui, vištaitės lėčiau bręsta ir nenutunka.

Temperatūros ir santykinės oro drėgmės reikalavimai viščiukidėje
Viščiukų amžius savaitėmis Oro temperatūra Santykinis oro
drėgnumas %

Po augintuve patalpoje
0-1 35-30 30-28 65-70
1-2 30-29 28-26 65-70
2-3 29-26 26-24 65-70
3-4 26-24 24-22 60-65
4-6 – 22-20 55-60
6 ir daugiau – 20-16 55-60

Broilerių auginimas
Individualioje sodyboje nėra sudėtinga auginti mėsai skirtus paukščius br

roilerius. Pirmosiomis dienomis jų augimas mažai kuo skiriasi nuo kitų viščiukų. Čia taip pat reikalingos augintuvės. Broileriai dažniausiai auginami ant kraiko. 1m² laikoma 12 – 18 vienadienių viščiukų. Jei viščiukų daugiau, viščiukidė turi būti gerai vėdinama. 1 kg gyvo paukščių svorio reikia 5,5 m³ oro per valandą. Pirmąsias dvi savaites broilerių augimo patalpa intensyviai apšviečiama, vėliau apšvietimas gali būti ne toks intensyvus, bet jo trukmė turi būti ne mažesnė kaip 14 val/parą. Jei broileriai leidžiami į lauką, jie gauna daugiau žolės, bet priauga mažiau, todėl, norint greičiau užaugint broilerius, reikėtų apriboti jų judėjimą.
Kraikui naudojamos pjuvenos, drožlės, šiaudai, durpės ir kt. Kraiko drėgnumas neturėtų būti didesnis kaip 25%. Pirminis pakreikimas 5-6 cm kraiko. Vienam viščiukui skiriami 2,5 cm lesinimo ir 1 cm girdymo lovelių krašto. Pirmą savaitę viščiukai lesinami iš padėklų ir lovelių, girdomi iš vakuuminių girdyklų, kurios turi būti kiekvieną dieną plaunamos.
Broileridėje patalpos temperatūra turi būti 28-26C. Vėliau ji palaipsniui mažinama iki 17C. Santykinis oro drėgnumas 65-70%. Vasarą broileridėje turėtų būti ne daugiau kaip +33C, o vyresnio amžiaus broileriams +26C. Oro judėjimo greitis patalpoje neturėtų būti didesnis kaip 0,5 m/s žiemą ir 0,6 m/s vasarą. Kai patalpoje oro temperatūra 28-30C, o broileriai vyresni kaip 9 savaičių, patalpoje oro judėjimas gali būti ir 1,5/s.
Kenksmingų dujų koncentracija leidžiama tokia: anglies dioksido – 0,25% tūrio, amoniako – 15 mg/m³, sieros vandenilio – 5 mg/m³.
Vištaites ir gaidžiukus galima auginti atskirai. 8 savaičių amžiaus gaidžiukų masė būna 20% didesnė negu vištaičių. Jie greičiau užauga ir juos galima anksčiau realizuot.

Kalakutų auginimas
Kalakutus auginti sudėtingiau negu kitų paukščių jauniklius. Jie pirmomis dienomis jautrūs drėgmei, skersvėjams, temperatūros pakitimams. Tačiau pradėjus formuotis koralams, 30 – 40 dienų amžiaus, kalakučiukai jau tampa atsparesni aplinkos poveikiui.
Geriausia, kai kalakučiukus išperina ir išaugina kalakutė, juolab kad kalkutės – geros perekšlės ir vedžiotojoms. Viena kalakutė gali išperėti apie 18 kiaušinių ir išauginti 20 – 30 kalakučiukų. Kalakutė jauniklius prižiūri apie 50 dienų.
Jei kalakutės neturime arba auginame daugiau jauniklių, reikėtų laikytis tokių reikalavimų:
Išperintus inkubatoriuje kalakučiukus auginimui atrenkame atsižvelgdami į šiuos požymius: svoris didesnis nei 52 gramai, plunksnos sausos, paukščiukai tvirti stovi ant kojyčių, snapas – su švariomis, teisingai išvystytomis šnervėmis, akys judrios, blizgančios, nėra ryškaus šašo „bambutės“ vietoje, nekraujuoja;
24 val. prieš talpinant kalakučiukus, paruošiama patalpa. Kraikui sausų pjuvenų pilama 8 – 10 cm storio, o nuo 8 savaičių amžiaus galima naudoti smulkintus šiaudus. Patalpa turi būti įšildoma iki 28 – 30˚C. Augintuvės (arba šildančios lempos) aptveriamos, kad jaunikliai nenuklystų nuo šilumos šaltinio. Viename būryje nepatariama laikyti daugiau nei 400 kalakučiukų. Po trijų dienų aptvarėlių perimetras padidinamas, o po septynių aptvarėliai visai nuimami. Pakraštyje ratu išdėstomos gėralinės ir lesalinės. Jei pirmą dieną pervežami iš toli, pirmą dieną jiems tinka girdyti gliukoze pasaldintą vandenį;
Vienadienius kalakučiukus galima išrūšiuoti pagal lytį. Lytis nustatoma pagal kloakos formą. Patinėlių kloakoje yra du kietos konsistencijos pusrutulių formos iškilimai, o patelių tie iškilimai perskirti puriu jungiamuoju audiniu. Atidarius kloaką, lytiniai patelių organai pasidaro plokšti, o patinėlių išlieka apvalūs. Auginant atskirai pateles ir patinėlius, apie 10% sumažėja augimo savikaina ir 11% padidėja priesvoriai, nes jie skirtingai lesinami ir taikomas skirtingas talpinimo tankis.
Ar gerai parinkta temperatūra, rodo kalakučiukų elgesys po augintuve: jei kalakučiukai susigūžę viduryje – šalta, jei pasklidę i šalis ir į vidurį neina – karšta. Kai kalakučiukai judrūs ir pasklidę vienodai, o nakčiai sugula po augintuve nesispiesdami, temperatūra optimali. Santykinė oro drėgmė 65-70%. Patalpa turi būti gerai vėdinama, joje neturi jaustis amoniako kvapas. Leistina anglies dvideginio koncentracija iki 0,4%, amoniako iki 20 ppm.
Vienam kalakučiukui iki 8 dienų amžiaus skiriama 1,3 cm gėralinės ir 2,5 cm lesalinės, nuo 9 dienos iki 8 savaičių 1,1cm, nuo 9 savaičių iki auginimo pabaigos atitinkamai 1,4cm ir 2,0cm. Lesalinės turi būti nugaros aukštyje, gėralinės – snapo aukštyje.
Optimali temperatūra kalakučiukams
Amžiaus dienos Po augintuve ar lempa ˚C Patalpoje ˚C Amžiaus dienos Patalpoje ˚C
1 37-39 25-27 35 20-21
7 36-38 27-26 42 20-21
14 34-36 23-24 49 19-20
21 32-34 22-23 58 19-20
28 30-32 21-22 70 18-20

Patalpos apšvietimas
Dienos 1-3 4 5 6 7 8 Nuo 12 Nuo 98
Šviesos laikas h 24 23 20 18 16 14 12 16-18
Intensyvumas lux 100 100 100 100 100-80 30-40 6-10 6-10

Į lauką, esant šiltam orui ir nukritus rasai, kalakučiukus galima išleisti nuo 2 savaičių amžiaus. Pirmą kartą jie ten laikomi 10-15 minučių, vėliau laikas po truputį ilginamas.

Žąsų laikymas
Žąsų laikymas nėra labai sudėtingas, bet turi savo ypatumų, kurių nepaisant žąsininkystė tampa nerentabili.
Žąsys nėra reiklios patalpoms. Svarbu, kad nebūtų skersvėjų. Patalpa turėtų būti šviesi, sausa, atitvertais gardais, su landomis į lauką. Žąsidės dydis priklauso nuo žąsų kiekio. Vienai žąsiai reikia skirti 0,75 m² naudojamo grindų ploto. Pagal laisvą plota apskaičiuojama kiek galima laikyti žąsų. Norint 35% atnaujinti žąsų pulką, vienai žąsiai reikia auginti 3,5 vienadienio žąsiuko, o vienam žąsiukui reikia 0,25 m² ploto. Skaičiuojant procentais, suaugusių žąsų laikoma 71%, o žąsiukų auginama 29%. Žąsys yra laikomos grupėmis. Optimaliausias grupės dydis – 25-30 žąsų. Laikant lizdais vienam žąsinui skiriamos 2-4 žąsys. Nuo gruodžio mėnesio iki kiaušinių dėjimo pabaigos žąsys laikomos žąsidėse, prie kurių turi būti įrengtos pasivaikščiojimo aikštelės (vienai žąsiai skiriami 3-5m²).
Vasarą žąsys laikomos ganyklose. Nakčiai suvaromos į žąsides. Pulkuose gali būti iki 500 paukščių. Laikant žąsis žąsidėse jas reikia kasdien išleisti pasivaikščioti. Žąsims 15-20˚ C 6altis n4ra pavojingas, tik prie landų reikia pakreikti šiaudų. Labai vėjuotomis dienomis žąsys į lauką neišleidžiamos. Gerai, kai jos maudosi švariame tekančiame vandenyje. Tuomet būna daugiau apvaisintų kiaušinių.
Lesinimui naudojamos bunkerinės lesyklos, o nesant jų – mediniai loveliai (110cm, 25cm aukščio ir 20 cm pločio). Girdymui naudojami loveliai arba girdyklos su pratekančiu vandeniu. Vienai žąsiai skiriama 3cm lovelio krašto.
Lesinant koncentratais, vienam paukščiui skiriama 4cm lesalinės krašto, lesinant žaliaisiais pašarais – 15 cm. Likus mėnesiui iki dėjimo pradžios žąsidėje turi būti įruošti lizdai. Jie paprastai įruošiami prie sienų, mažiau apšviestoje vietoje. 3 žąsims skiriamas 1 lizdas, kurio dydis: plotis 400, ilgis – 600 aukštis – 500mm, slenkstis 10 cm. Lizdai kreikiami šiaudais, juos reikia nuolat keisti (kas – 5-7 dienos), kad būtų sausa ir švaru. Esant drėgnam kraikui, bakterijos patenka į reprodukcinius organus. Kraiko drėgnumas lizde turi būti ne didesnis nei 25%. Kai lizdas sausas ir švarus, kiaušiniai būna švarūs, neužkrėsti bakterijomis, o žąsiukai išsirita sveiki. Vienai žąsiai per metus reikia 30-40 kraiko.
Kiaušinių dėjimo metu, kuris tęsiasi iki 10-12 valandos dienos žąsidėje turi būti kuo ramiau.
Tinkamas žąsų laikymo būdas – kai 20-25% ploto padengta lystėmis arba tinklu, ant kurių statomos lesalinės ir gėralinės. Atstumas tarp lesalinių ir gėralinių turi būti 1,5-2m.
Žąsidėje kraikas turėtų būti 2 sluoksnių. Apatinis yra nekeičiamas, 5 cm storio. Tam tikslui gali būti panaudojamos pjuvenos, durpės, medžio drožlės. Viršuje turi būti 10-15cm storio sausų šiaudų sluoksnis kuris neturėtų būti supelijęs ar užkrėstas grybeliais. Jis nuolat keičiamas.
Žąsidėje turi būti langai. Tinkamas apšvietimas skatina kiaušinių dėjimą. Šviesos trukmė per parą turėtų būti 14-16 valandų. Jeigu natūralios šviesos nepakanka, reikia apšviesti elektra, kuri įjungiama 6-8 valandą ryte ir 9-10 valandą vakare. Apšvietimo intensyvumas – 20 liuksų. Žiemos metu temperatūra žąsidėje gali būti +1,0-1,5˚ C, drėgmė – 70-80%, angliarūgštės ore – nedaugiau kaip 0.2%, amoniako – 0,01mg/l.

Ančių laikymas
Antims be jų prieauglio auginti galima pritaikyti turimas laisvas ūkines patalpas. Patalpos turi būti ne mažiau 2 m. aukščio, grindys betoninės ar plūkto molio. Ūkininkai vasaros metu suaugusias antis išleidžia į ganyklas, o išvalytose ir išdezinfekuotose patalpose augina jauniklius. Prie fermos turėtų būti įrengta aikštelė, kurios aptvarų aukštis – 1,2m. Į aikštelę antys išeina pro angas padarytas tvarto sienoje. Žiemos metu patalpa turi būti šildoma.
Antis lesinti galima iš bunkerinių lesalinių arba lovelių. Viršuj jų uždengiamos grotelės, kad būtų mažiau išbarstoma pašaro. Viena lesalinė skiriama 50 ančių. Girdyklos statomos už pertvaros. Pertvara daroma iš lystelių, apie 1,2m auksčio, su 7 – 10cm tarpais, kad paukčiai galėtų įkišti galvas ir atsigerti. Svarbu, kad žiemą patalpoje vanduio neužšaltų. Geriausia būtų įrengti lovelius su tekančiu vandeniu. Antims atsigerti reikia daugiau vandens negu kitiems paukščiams. 1kg sauso lesalo antims reikia keturių litrų vandens. Lizdams geriausiai tinka pailga dėžė su pertvaromis. Ji statoma ant grindų prie paukštidės sienos. Antims lizdai daromi atviri, 50 cm ilgio ir 45 pločio. Vienas lizdas skiriamas 3 -4 antims. 1m² patalpos laikomos 3 -4 antys.
Paukščiai dažniausiai laikomi ant gilaus kraiko. Optimali temperatūra antidėje turėtų būti apie +14˚C, žiemą +5˚C, vasarą ne aukštesnė kaip 22˚C. Kraikas turi būti švarus ir sausas. Jei patalpa nešvari, antys greičiau suserga, mažiau lesa, mažiau deda kiaušinių. Vienai ančiai užauginti reikia 15 kg kraiko.
Antys turi kiekvieną dieną išeiti į lauką. Aikštelėse turėtų būti gėralinės. Girdymo lovelio krašto ilgis vienai ančiai 4cm, vandens lygis lovelyje turėtų būti 9 – 12cm. Labai gerai, jei antys gali pasimaudyti. Maudymasis vandenyje yra labai naudingas – geriau išsivysto ančių riebalinės liaukos. Riebalais išteptos plunksnos vandenyje neįmirksta, gerai saugo paukštį nuo šalčio ir karščio. Žiemos metu antims reikia įjunkti papildomą apšvietimą. Apšvietimo trukmė nuo 14val. palaipsniui ilginama iki 17val. Apšvietimo intensyvumas 20 – 25 liuksai. Antys pastoviai turi gauti gryno oro. Esant blogai ventiliacijai pablogėja jų sveikata. Todėl patalpoje turėtų būti ne daugiau kaip 15 mg/m² amoniako, 0,25 mg/m² anglies dioksido, 5 mg/m² sieros vandenilio. Oro judėjimo greitis žiemą turėtų būti 0,8m/s, šiltu metų laiku – 1,2m/s.

Turinys

Literatūros sąrašas
1. Lietuvos gyvulininkystės institutas, Paukščiai ūkininko sodyboje, Baisiogala, 2003;
2. Aniulienė, E. B., Paukštininkystė, VŠĮ Terra publica, Kaunas, 2004;

Leave a Comment