Regis, kas gali būti lengviau, nei suskaičiuoti iki trijų ir tik po to priimti vyro siūlymą susitikti. Visgi daugybė moterų mano, kad ne dėl jos turi būti kovojama, o jos pačios turi rodyti iniciatyvą. Tada patarimas palaukti jo skambučio tampa sunkiai įvykdomas, ir nekantruolė vardija gausybę priežasčių, dėl kurių ji pati turi rinkti sudominusio vyriškio telefono numerį, pati turi kviesti jį pasimatyti. Jai reikia sužinoti, kodėl jis neskambina, ji nori pasiteirauti, kaip jam sekasi, ji vyksta atostogauti į Kanarus ir nori sužinoti, kaip pasiruošti šiai kelionei. Be to, ji mano, kad XXI amžiuje vyrai ir moterys yra lygūs (deja, sugeba pamiršti, jog jie lygūs darbe ir visuomenėje, o ne jausmuose). Kitos ne mažiau rimtos tokio elgesio priežastys: „nežiopsoti” jai patarė draugė ar mama, ji pamiršo jo automobilyje skėtį, nori dar kartą paklausti, ar tarp jų tikrai viskas baigta…
Už tokio nesugebėjimo nubrėžti malonaus, leidžiančio būti mylimai ir geidžiamai elgesio ribos slypi savęs vertinimo ir savigarbos supainiojimas. Kiekvienas žmogus, įveikęs kliūtį, išsprendęs sunkų uždavinį, gali didžiuotis, o pralaimėjęs — nuliūsti. Savigarba neturėtų priklausyti nuo sėkmės. Norint save gerbti, nebūtina visiems ir visada patikti. Pirmiausia reikia patikti sau, mažiau sau priekaištauti, kaltinti ar savęs gailėti. Tada kitų dėmesys ir pripažinimas ateis tarsi savaime, nes kas gi kitas gali jo sulaukti – aišku, tik žavi ir įdomi moteris. Tokia kaip Jūs.