Moters profesinės karjeros keliai

Dar ne taip ir seniai vienintelė galima karjera moteriai buvo žmona-mama. Kitose srityse jos nebuvo laukiamos, o jei ir pavykdavo prasmukti į vyrų kolektyvą, tam, kad pasiektų kokių nors profesinių aukštumų, dailiosios lyties atstovės turėdavo nemenkai paplušėti. Šiandien situacija gerokai pasikeitusi, moterims nebetrukdoma veržtis į karjeros olimpą, tačiau ar jos pačios jau pakankamai pasiruošusios tai daryti? Psichologė M. Hewit rašo, jog daugelis moterų po 10—15 metų darbo baigia savo profesinį kilimą ir iki pensijos lieka užimtose pareigose. Ji pažymi kelis būdingesnius moterų profesinės karrjeros variantus.

PIRMASIS. Moteris labiau rūpinosi šeima nei karjera. Todėl negalėjo pakankamai jėgų skirti profesijai ir rinkosi mažiau atsakingą darbą, kurį stengėsi itin kruopščiai atlikti. Jai tai pavyko. Ji tapo puikia kitų nurodymų vykdytoja. Vykdytoja ji ir liks.

ANTRASIS. Moteris atsisakė šeimos, pasiaukojo darbui. Stengėsi visu kuo panėšėti į vyrą. Įsižeisdavo, jei kas pagirdavo jos šukuoseną ar figūrą, apsidžiaugdavo, jei kas ištardavo: „Mąstai kaip vyras”. Norėjo būti panaši į tiksliai pajamas ir išlaidas apskaičiuojantį kompiuterį. Jos darbu vadovybė patenkinta. Ji gali vadovauti nedideliam padaliniui. Jos neppaskirs į aukštesnes pareigas, nes jai trūksta fantazijos ir išradingumo. Sulaukusi 40—45 metų ji supras, kad jos profesinė sėkmė nėra didelė, o kaina už ją buvo tikrai nemaža. Tada taps dar pedantiškesnė ir bus perkelta į pareigas, kuriose reikia tvarkyti dokumentus ir nereikia ben

ndrauti su žmonėmis. Didžiausias ir geriausias jos pasiekimas — tapti archyvo viršininke. Sėkmingesnis variantas — nors ir vėlai, bet ištekėti. Gana dažnai už našliu tapusio vaikystės draugo (bet tokių kandidatų į jaunikius akivaizdžiai trūksta). Po to ji taps kiek atlaidesnė pavaldiniams ir gal dar truputį pakils karjeros laiptais.

SĖKMINGIAUSIAS VARIANTAS. Moteris sutiks ir pamils vyrą, kuris ją vertins, palaikys ir pritars jos profesiniams siekiams. Ji pasirinks darbą, kuriame jos noras padaryti karjerą bus laikomas privalumu ir jai bus sudaromos sąlygos kelti kvalifikaciją. Moters vadovai supras, kad, rūpindamiesi pavaldinių karjera, jie rūpinasi ir tuo, jog ateityje vadovų postuose būtų jų draugai. Aplinkiniai manys, jog šiai moteriai pasisekė ir pasirenkant darbovietę, ir kuriant šeimą. Kartais ir ji pati manys, jog jai tiesiog pasiekė. Tačiau, kaip teigia psichologė Anaa Enkelmann, didelės kompanijos vadove tapusiai moteriai pasisekė pirmiausia dėl to, kad ji visada ryžtingai atsisakydavo jos netenkinančio, neperspektyvaus pasirinkimo. Atrodo, kas gali būti paprasčiau, bet visgi kaip sunku tai padaryti. Visgi bandyti – verta.

0 thoughts on “Moters profesinės karjeros keliai”

  1. Manau, labai teisingas pastebėjimas, kad kai moteris kažką labai aukoja, stengiasi nebūti savimi, galiausiai nieko gero jai ir neišeina. Net karjera turi vystytis natūraliai. Vienoms ji klostosi savaime, nes jos tinkamos vadovaujančiam darbui ir joms patinka, ką daro, kitoms, net verčiantis per galvą, nepavyksta nieko gero pasiekti. Svarbiausia rasti savo vietą. Aš bent jau šiame gyvenimo laikotarpyje irgi atsisakiau galimybės padaryti stulbinamą karjerą ir gauti gerą atlyginimą, nes noriu dirbti paprastesnį darbą, kuris man teikia malonumą kiekvieną dieną.

    Reply
  2. Ulrichai, priklausi nuo to, ką vadini karjeriste. Jei moterį, kuri nori pasiekti sąžiningai gerų rezultatų darbe, manau karjerizme nieko blogo nėra, o jei kalę, kuri visiems per galvas lipa…
    Šiaip yra ir taip vadinamų karjerisčių, kuriomis žaviuosi. Pavyzdžiui, Dalia Grybauskaitė.

    Reply
  3. Man nėra nieko baisesnio kaip moteris viršininkė… Kai baigiau studijas, pirmame darbe man vadovavo moteris. Nemokėjo žmoniškai paaiškinti užduočių, po to rėkdavo, kad ne taip padariau. Arba rėkdavo be priežasties, gal dėl pms…

    Reply
  4. Nieko gero karjieristeje nematau, po to pasensta zmogus, mirsta, o i laidotuves susirenka bendradarbiai, kolegos, pazystami, o seimos nera, nes neliko laiko…

    Reply
  5. Pati buvau virsininke gal 100 zmoniu ir ta pasiekiau gana jauna. galiu pasakyti tiek – geriau jau moterys nebutu virsininkes ir geriau jau vyrai visur vadovauja, nes nei as pati man rodos be emociju nemokejau vadovauti (nors visi mane iki siol prisimena gerai tikrai), nei dabartine mano virsininke yra normali. o kas tiesa tas tiesa – moteris kai siekia karjeros daznai seima prie to nesiderina ir lieka senmerges. neduok die man taip bus:)))

    Reply
  6. Vyrai pasiekia daugiau,nes vaikais,namais bei juo paciu rupinasi moteris.Pasakojo,jog vienas profesorius atsisedo prie stalo,tai zmona net sakute,peili padave-jam net apie tai neteikia galvoti.Be to,jie turi daugiau agresijos,yra maziau jautrus visokiems “sake,pasake”.Mazai girdi ir mazai mato,turi stipru ego.Tikrai moka vadovauti,nieko nesakau.Tik visada reikia neuzmirsti: uz gera karjera padariusio vyro visada stovi ji palaikanti,juo besirupinanti,ji isklausanti ir suprantanti moteris.Puse jo nuopelnu tyliai priklauso jai.O moterys…Pati vadovavau,aciu Dievui,trumpai.I viska reaguodavau!Fu,fu ir dar karta fu!Dabar virsisninke irgi moteris.Mmmmmm,geriau nereikia.

    Reply

Leave a Comment