Dar ne taip ir seniai vienintelė galima karjera moteriai buvo žmona-mama. Kitose srityse jos nebuvo laukiamos, o jei ir pavykdavo prasmukti į vyrų kolektyvą, tam, kad pasiektų kokių nors profesinių aukštumų, dailiosios lyties atstovės turėdavo nemenkai paplušėti. Šiandien situacija gerokai pasikeitusi, moterims nebetrukdoma veržtis į karjeros olimpą, tačiau ar jos pačios jau pakankamai pasiruošusios tai daryti? Psichologė M. Hewit rašo, jog daugelis moterų po 10—15 metų darbo baigia savo profesinį kilimą ir iki pensijos lieka užimtose pareigose. Ji pažymi kelis būdingesnius moterų profesinės karjeros variantus.
PIRMASIS. Moteris labiau rūpinosi šeima nei karjera. Todėl negalėjo pakankamai jėgų skirti profesijai ir rinkosi mažiau atsakingą darbą, kurį stengėsi itin kruopščiai atlikti. Jai tai pavyko. Ji tapo puikia kitų nurodymų vykdytoja. Vykdytoja ji ir liks.
ANTRASIS. Moteris atsisakė šeimos, pasiaukojo darbui. Stengėsi visu kuo panėšėti į vyrą. Įsižeisdavo, jei kas pagirdavo jos šukuoseną ar figūrą, apsidžiaugdavo, jei kas ištardavo: „Mąstai kaip vyras”. Norėjo būti panaši į tiksliai pajamas ir išlaidas apskaičiuojantį kompiuterį. Jos darbu vadovybė patenkinta. Ji gali vadovauti nedideliam padaliniui. Jos nepaskirs į aukštesnes pareigas, nes jai trūksta fantazijos ir išradingumo. Sulaukusi 40—45 metų ji supras, kad jos profesinė sėkmė nėra didelė, o kaina už ją buvo tikrai nemaža. Tada taps dar pedantiškesnė ir bus perkelta į pareigas, kuriose reikia tvarkyti dokumentus ir nereikia bendrauti su žmonėmis. Didžiausias ir geriausias jos pasiekimas — tapti archyvo viršininke. Sėkmingesnis variantas — nors ir vėlai, bet ištekėti. Gana dažnai už našliu tapusio vaikystės draugo (bet tokių kandidatų į jaunikius akivaizdžiai trūksta). Po to ji taps kiek atlaidesnė pavaldiniams ir gal dar truputį pakils karjeros laiptais.
SĖKMINGIAUSIAS VARIANTAS. Moteris sutiks ir pamils vyrą, kuris ją vertins, palaikys ir pritars jos profesiniams siekiams. Ji pasirinks darbą, kuriame jos noras padaryti karjerą bus laikomas privalumu ir jai bus sudaromos sąlygos kelti kvalifikaciją. Moters vadovai supras, kad, rūpindamiesi pavaldinių karjera, jie rūpinasi ir tuo, jog ateityje vadovų postuose būtų jų draugai. Aplinkiniai manys, jog šiai moteriai pasisekė ir pasirenkant darbovietę, ir kuriant šeimą. Kartais ir ji pati manys, jog jai tiesiog pasiekė. Tačiau, kaip teigia psichologė Ana Enkelmann, didelės kompanijos vadove tapusiai moteriai pasisekė pirmiausia dėl to, kad ji visada ryžtingai atsisakydavo jos netenkinančio, neperspektyvaus pasirinkimo. Atrodo, kas gali būti paprasčiau, bet visgi kaip sunku tai padaryti. Visgi bandyti – verta.