Jei norite sužinoti, ar jūsų vyras turi „rūpesčio geną“, papasakokite jam savo problemas ir stebėkite, kaip atidžiai jis jūsų klauso ir žiūri į jus, kol jūs pasakojate savo rūpesčius. Vyrai, kurie nusišypso, klausydamiesi kito žmogaus problemų, dažniausiai turi šį geną. Taip vadinamas „rūpesčio genas“ verčia juos būti dėmesingais ir labiau užjausti antrąsias puses.
JAV ir Kanados mokslininkai stebėjo 23 savanorius, kurie klausėsi savo partnerių rūpesčių. Išanalizavus gautus duomenis mokslininkai priėjo išvadų, kad šis genas siejamas su oksitocinu, taip vadinamu „rūpesčio hormonu“. Jis žmogaus organizme valdo jautrumą ir rūpestį aplinkiniams.
Mokslininkai mano, kad šis atradimas greitu metu padės nustatyti individo asmenybės tipą. Mokslininkas Aleksandras Koganas iš Toronto universiteto sako: „Mūsų atradimas rodo, kad net mažiausias genetinis pakitimas gali pakeisti žmogaus elgseną, kurią pastebėtų aplinkiniai.“
Visi studijos dalyviai prieš
eksperimentą buvo tirti ir nustatyta, koks jų oksitocino geno tipas. Savanoriams buvo priskirtas tam tikras „rūpinimosi“ reitingas (jis oficialus). Mažiausiai rūpestingi ir aplinkiniais nesidomintys individai yra A grupė, o labai rūpestingi – G grupė.
Šis tyrimas, pasak mokslininkų, paaiškina, kodėl žmonės, vien pažvelgę į nepažįstamą žmogų, gali nustatyti jų asmenybės tipą ir savybes.
Ankstesni tyrimai yra parodę, kad A grupei priskirti asmenys jaučia stresą socialinėse situacijose ir dažnai serga autizmu.
