Kavines “Fantazija” verslo planas

TURINYS

ĮVADAS 2
SANTRAUKA 3
1. VERSLO APRAŠYMAS 4
1.1. Verslo srities aprašymas 4
1.2. Verslo plano tikslai 4
1.3. Paslaugos aprašymas 4
1.4. Darbuotojų kvalifikacija 5
1.5. Teisiniai aspektai 5
2. MARKETINGO PLANAS 6
2.1. Rinkos analizė 6
2.2. Marketingo rinkinys 6
2.3. Pardavimų prognozės 7
3. MEDŽIAGOS, PATALPOS IR ĮRANGA 8
3.1. Reikalingos medžiagos ir žaliavos 8
3.2. Įranga ir priemonės 9
3.3. Patalpos 9
4. ORGANIZACINIS PLANAS 10
4.1. Darbuotojų pareigos ir atlyginimas 11
4.2. Darbuotojų atsakomybė 13
5. RIZIKOS ĮVERTINIMAS 14
5.1. Rizikos valdymo metodai 14
5.2. SSGG analizė 15
5.3. Alternatyvi veikla 15
6. FINANSINIS PLANAS 16
6.1. Finansiniai šaltiniai 16
6.2. Sąnaudų prognozė 16
6.3. Ilgalaikis materialusis turtas 17
6.4. Pelno ataskaita 17
6.5. Balansas 18
6.6. Pinigų srautų analizė 19
6.7. Projekto atsipirkimo laikas 19
IŠVADOS 21
LITERATŪROS SĄRAŠAS 22

ĮVADAS

Vienas iš svarbiausių etapų, pradedant savo verslą ar norint išplėsti veiklą, yra verslo plano sudarymas.

Individualios įmonės „Fantazija“ verslo planas – tai dokumentas, kuriame aiškiai ir argumentuotai išdėstyta verslo sumanymo esmė, numatyta strategija ir ateities perspektyvos, prognuozuojami rezultatai. Šio verslo prradžios planavimas – tai tikslų nustatymas ir priemonių tiems tikslams pasiekti plano sudarymas. Trumpalaikiai ir ilgalaikiai planai padės priimti teisingus sprendimus, būtinus norint pasiekti verslo tikslus. Taigi, tikslai yra konkretūs, atitinkantys realią ekonominę įmonės galią.

Svarbiausi verslo plano rengimo tikslai:
 Numatyti įmonės veiklos kryptis, kuriomis bus siekiama galutinio tikslo – pelno;
 Įsitikinti pinigų investavimo tikslingumu;
 Parodyti verslo perspektyvą;
 Numatyti, kaip efektyviau pasiekti norimų rezultatų.

Uždaviniai tikslams pasiekti
• Įvertinti verslo formavimo ir vystymo sąlygas:
 Atlikti išorinės ir vidinės aplinkos analizę;
 Apskaičiuoti priimtiems sprendimams įgyvendinti reikalingas lėšas (rasti efektyviausią kainos ir kokybės santykį);
 Įvertinti poolitinės, teisinės aplinkos, mokesčių normatyvinės bazės, rinkos konkurencinių sąlygų kaitos faktorius.

Verslas visada susijęs su galima nesekme t.y. rizika. Riziką lemia informacijos stoka arba jos klaidingumas. Vadovaujantis turima informacija priimsiu valdymo sprendimus, nuo kurių priklausys rizikos pasekmės. Stebėsiu ir analizuosiu aplinkos po

okyčius, būsiu pasiruošusi dirbti nuolat kintančiomis sąlygomis.

Kavinė „Fantazija“ bus naujai įsikūrusi įmonė. Vartotojus pritrauksime jaukiu ir patraukliu interjeru, skaniu ir kokybišku maistu, aukštos kokybės aptarnavimu, neaukštomis ir lanksčiomis kainomis. Stengsimes būti išskirtiniai savo paslaugomis.

Realizuodama savo sumanymą, įkurdama kavinę ‚Fantazija‘ tikiuosi, kad veikla bus sėkminga, ir pelninga.

SANTRAUKA

Kavinė ,,Fantazija“ – individuali įmonė, veiklos pobūdis – maitinimas. Įmonė savo veiklą planuoja pradėti 2007-05-01. Buveinė – Kretingos rajonas, patalpos naudojamos pagal panaudos sutartį (nuosavybės teise priklauso savininkės tėvams). Įmonė steigiama nuosavomis lėšomis, valstybės kapitalas nedalyvauja. Nuosavos lėšos – 150000 Lt.

Įmonė nuosavybės teise priklauso fiziniam asmeniui – xxxxxxxxxxxxxxxx. Pradėti savo verslą lėmė noras save realizuoti ir būti nepriklausomai. Turiu darbo patirties šioje srityje.

Įmonės pagrindiniai tikslai: tenkinti vartotojų norus ir pageidavimus, įsitvirtinti rinkoje, siekti maksimalaus pelno.

Vartotojus pritrauksime jaukiu ir patraukliu interjeru, skaniu irr kokybišku maistu, aukštos kokybės aptarnavimu, neaukštomis ir lanksčiomis kainomis.

Kavinėje ,,Fantazija“ pasiūlysime įprastų – šašlykų, kepsnių ant grotelių, gaiviųjų gėrimų, alaus, plataus asortimento vynų – ir neįprastų patiekalų, kaip pavyzdžiui, desertų, ruoštų ant grotelių. Maistas bus ruošiamas laikantis visų technologinių normų. Mūsų įmonė specializuosis, būtent, tokio pobūdžio maitinime.

Ištyrę rinką, nustatėme, kad pas mus lankysis įvairaus amžiaus vartotojai, kurių pajamos vidutinės ir didelės.

Konkurentų, kurie ruoštų tokios receptūros patiekalus, nėra, todėl mes būsime stiprūs.
Kavinė įsikūrusi geroje vietoje: atokiau nuo gyvenamųjų namų, geras privažiavimas, šalia mi

iškas, upė (galima maudytis).
Sudarysime sutartis su tiekėjais, kurie savo transportu pristatys produktus, taip pat su pavieniais ūkininkais, iš kurių produkciją atsigabensime patys. Maistas bus ruošiamas tik iš šviežių ir geros kokybės produktų.
Įmonėje dirbs septyni darbuotojai (be savininkės), kurie bus atrenkami bendraujant ,,akis į akį‘‘ su savininke. Tikimės suburti gerą komandą. Pirmais metais darbuotojų atlyginimai bus nuo 700 iki 1000 Lt. Kai įmonės veikla stabilizuosis, atlyginimai bus didinami.
Įmonės veiklai reikalingą įrangą pirksime naują. Įrangai planuojama išleisti 88900 Lt.
Sukursime originalų interjerą. Remonto išlaidos – 30000 Lt.
Reklamai skirsime didelį dėmesį, naudosime šias reklamos rūšis: spausdintą, transliacinę, išorines ekspozicijas. Nuolat palaikysime ryšį su visuomene, nes vartotojas – geriausias informatorius.
Individualios įmonės ,,Fantazija“ vadovavimo stilius –linijinė valdymo sistema.

1. VERSLO PLANO INFORMACIJOS ŠALTINIŲ APŽVALGA

Rašydama verslo planą naudojausi įvairiais literatūros šaltiniais, kuriuose radau bendro pobūdžio informaciją apie verslo pradžią ir planavimą.
Andriaus Jovaišos knygoje “Kaip parengti verslo planą“, radau praktinių patarimų, kaip parengti verslo planą: į kokius klausimus reikėtų atsakyti, kaip apipavidalinti ir kaip pristatyti parengtą projektą. Be to pateikiama informacijos, kaip atlikti rinkos tyrimus ir kaip parengti veiklos biudžetą.
Eugenijaus Bagdono ir Eglės Kazlauskienės knygoje “Verslo pradmenys“ rasta medžiaga padėjo susisteminti teorines žinias ir įsitikinti kiek nuo vadovo sugebėjimų, tinkamos strategijos parinkimo konkurencijos sąlygomis, mokėjimo įvertinti finansinė veiklą priklauso jo įmonės finansinė padėtis.
Onos Gudaitienės knygoje „Buhalterinė apskaita“ pateikta in

nformacija padėjo suprasti,kad labai didelę reikšmę apskaitos organizavimo procese turi darbuotojai ir jų dalykinė kvalifikacija. Racionalus apskaitos organizavimas yra toks, kaip gaunama geros kokybės informaciją, kuri operatyviai pateikiama ir ja patenkinti išoriniai ir vidiniai vartotojai.
Nagrinėjant Ritos Puteikienės knygą „Apskaitos pagrindai“ paaiškėjo, kad apskaitos požiūriu įmonė yra savarankiškas ūkinis vienetas, atribotas nuo kitų įmonių ir savininkų. Įmonė gali egzistuoti tik gaudama atitinkamą informaciją, kitaip ji negalės įvertinti savo padėties tarp kitų. Apskaitos informacija formuojama iš pradinių duomenų, atmetant nereikšmingus duomenys.Tam , kad būtų galima sąmoningai valdyti, būtinai reikalinga grįžtamojo ryšio informacija, kuri nusakytų valdomojo objekto būklę kiekvienu laiko momentu.
Bronislovo Martinkaus ir Skaidrės Žičkienės knygoje „Verslo organizavimas“ išsamiai apžvelgiama verslo istorinė raida, vertinamas tam tikrais laikotarpiais, verslo atsiradimo sąlygos Lietuvoje, jo pagrindinės fortmos, pasitaikančios verslo organizavimo klūtys. Metodinėje priemonėje pateikta medžiaga orientuojama į gamybos verslą, nesigilinant į paslaugų, prekybos ar kitų verslo rūšių ypatumus.
Rolandas Drejeris „Maitinimo įmonių darbo organizavimas“. Šioje knygoje pateikiama informacija sėkmingai galėtų nudotis maitinimo verslo pasaulio atstovai, ypač tie, kurie tik pradeda plėtoti maitinimo verslą, neturintys reikiamos patirties šioje srytyje. Šioje knygoje nesigilinama į lankytojų aptarnavimo organizavimą, maisto ruošimo pagrindus, o pateikiamos naujos apibendrintos ir susistemintos vadybos, marketingo, maitinimo įminių įrengimų, maisto prekių kokybės vadybos, buhalterinės apskaitos ir kalkuliacijos, mitybos ir higienos dalykų ži
inios.

2. I.Į „FANTAZIJA“ VERSLO PLANAS

2.1.Verslo srities aprašymas

Individualios įmonės ,,Fantazija“ veiklos pobūdis – maitinimo paslaugos. Idėją pradėti savo verslą aš brandinu jau keletą metų, ir tai įtakojo keletas veiksnių: noras save realizuoti ir būti nepriklausomai. Sukaupus kapitalo, atsirado galimybė idėją paversti realybe. Tokį mano pasirinkimą (steigti, būtent, maitinimo įstaigą) lėmė: maisto pramonės verslo perspektyvumas, nes žmogui maistas reikalingas kaip oras. Taip pat turiu šio darbo patirties. Be to, didėja poreikis švęsti šventes ir pietauti ne namie.

Klientus planuojama pritraukti savitu, įdomiu stiliumi, nepriekaištinga aptarnavimo kultūra, skaniais ir geros kokybės patiekalais, malonia aplinka, nedidelėmis kainomis.

Iš pokalbio su architekte Audra Kaušpėdiene žurnale „Geras skonis“: ,,Interjeras yra tik viena iš kelių lygiaverčių restorano sėkmės prielaidų. Prisivilioti interjeru praeivį negana. Kas toliau? Vidun užėjusįjį turi įtraukti atmosfera – viskas turi veikti kaip vientisas, gerai suderintas mechanizmas – ir interjeras, ir aptarnavimas, ir maistas, ir muzika, ir kainos“. (,,15 min“, 2006-10-02, Nr. 155 (288)).

Musų moto – ,,Ką darai, daryk ypatingai gerai!“

2.2. Verslo tikslai

Kiekviena įmonė turi savo tikslų sistemą, nes įmonės tikslai yra jos veiklos orientyras bei vertinimo kriterijus, kuriems pasiekti yra nukreipta visa įmonės veikla ir tam taikomos priemonės. Rinkos ekonomikos sąlygomis kiekvieno individo tikslai turėtų sutapti su įmonės tikslais.

Įmonės tikslai:
• Sudominti kuo didesnį klientų skaičių;
• Įvertinti verslo perspektyvas ir gyvybingumą;
• Palyginti prognozuojamus ir faktiškus rezultatus;
• Apskaičiuoti reikalingų lėšų poreikį
• Įdiegti efektyvią ir lanksčią valdymo sistemą;
• Kompetetingo personalo dėka patenkinti klientų poreikius;

2.3. Teisiniai aspektai

Įmonė bus steigiama ir joje dirbama, atsižvelgiant į LRIĮ įstatymą (,,Valstybės žinios“, 2003-11-28, Nr. 112-499), įsigaliojusį nuo 2004-01-01.

Oficialus įmonės pavadinimas ,,Fantazija“. Įmonė ,,Fantazija“ bus įregistruota kaip individuali įmonė. Įmonės savininku bus vienas asmuo –xxx. Savininkas turės teisę į visą uždirbtą įmonės pelną, drauge įsipareigodamas visu savo turtu, jei įmonė bankrutuotų.

Savo veikloje įmonė vadovausis Lietuvos Respublikos Civiliniu kodeksu, kitais Lietuvos Respublikos įstatymais bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais. Įmonė bus neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo, įsteigta neribotam laikui.

Įmonės teisinė forma – individuali įmonė. Įmonė turės sąskaitą Lietuvos Respublikoje įregistruotame banke ir savo antspaudą. Finansiniais metais bus laikomi kalendoriniai metai.

3, MARKETINGO PLANAS

3.1.Rinkos analizė

2004 m. gegužės 1 d. Lietuvai tapus ES nare, palaipsniui pagyvėjo visos šalies ekonominis augimas. Kartu su ekonominiu bei socialiniu augimu didėja ir žmonių poreikiai – tai skatina naujų paslaugų, naujų technologijų atsiradimą. Vartotojų poreikiai vis didėja, jie ieško netradicinių patiekalų, greito ir kokybiško aptarnavimo, ką mes ir bandysime pasiūlyti.

Viena iš planuojamo sėkmingo verslo vystymo salygų -patogi geografinė padėtis, puikus susisiekimas su aplinkiniais miesteliais, 6 km nuo Kretingos. Taip pat geras privažiavimas, yra kur pastatyti automobilius, šalia miškas, upė.

Mūsų įmonės vienas iš tikslų – įsitvirtinti rinkoje.

Rinkos potencialas – pakankamas. Daugiau vartotojų sulauksime vasaros sezono metu. Gražiai sutvarkysime aplinką: pastatysime lauke pavėsines, įrengsime žaidimų aikšteles vaikams. Vartotojų pritraukimo pagrindas – jų norų, skonių tenkinimas, jaukus interjeras, malonus aptarnavimas. Pas mus visa tai bus galima rasti.

Konkurencija naudinga visiems: vartotojas gauna geresnės kokybės paslaugą ir pigesnę produkciją. Šiuo metu sunku sužinoti apie konkurentų finansinę būklę, jų tikslus, ateities planus, nes nėra viešos informacijos. Mums tenka daryti apytikslius skaičiavimus bei tenkintis įvairiais kanalais gauta informacija.

Išanalizavus konkurencines firmas, galima pasirinkti veiksmingiausius konkurencinės kovos būdus, nuspręsti, kokie veiksniai – kainos, kokybės ar paslaugos – bus efektyvesni.

Artimiausia maitinimo paslaugų įmonė yra už 4 km. Tai tikrai labai stiprūs konkurentai. Tačiau, apklausus potencialius vartotojus, padarėme išvadą, kad šioje vietoje žmonėms tikrai trūksta maitinimo paslaugas teikiančių įmonių, nėra norimo pasirinkimo.

3.2. Marketingo rinkinys

Užsimojus tenkinti vartotojų reikmes ir sukūrus tas reikmes tenkinančius produktus, reikia sudaryti tai, ką vadybos ir marketingo specialistai vadina marketingo rinkiniu. Pagrindiniai marketingo rinkinio elementai yra:
1. Prekė (produktas);
2. Kaina;
3. Prekių paskirstymas;
4. Pardavimo rėmimas.

Prekė (produktas). Konkurencinės gamybos sąlygomis vartotojas perka tik tokius gaminius, kurių kokybė atitinka tam tikrą lygį. Todėl ir mūsų įmonės išlikimas labai priklausys nuo gaminamo produkto kokybės. Vienas iš kavinės tikslų – pagaminti ir parduoti kokybišką, skanų, patrauklų lankytojui patiekalą. Svarbiausi maisto produkto kokybės rodikliai – nekenksmingumas vartotojo sveikatai ir jusliniai rodikliai (skonis, kvapas, spalva).

Kaip sėkmės garantas, esant stipriai konkurencijai, bus nuolatinis produkcijos kokybės gerinimas. Tai darbas atliekamas 2 kryptimis. Viena – geriau tenkinti lankytojų poreikius (pvz., gerinti aptarnavimą, plėsti paslaugas), kita – gerinti įmonės vidaus procesus (pvz., gamybos planavimą, apskaitos tobulinimą). Stengsimės pateikti tokias gaminio ir paslaugos savybes, kurios galėtų patenkinti esamus ir numatomus vartotojų poreikius. O tai bus galima pasiekti tik vadovaujantis maitinimo įmonių produkcijos kokybės formule:

KOKYBĖ = tinkamos žaliavos + receptūrų laikymasis + higienos
taisyklių laikymasis + tinkamas aptarnavimas

Kavinė ,,Fantazija“ vartotojams pasiūlys tik iš kokybiškų produktų pagamintus patiekalus, kurie bus ruošiami pagal visas technologines normas. Patiekalai bus gaminami išmoningai ir išradingai, kiekvienas iš jų tarsi meno kurinys.

Kaina. Kitas svarbus marketingo elementas, lemiantis pardavimo sėkmę, yra kaina. Ekonomika sėkmingai funkcionuoja, kai veikia trys elementai: pelnas, konkurencija ir kainų sistema.

Mūsų įmonės uždavinys – nuspręsti, kokia prekės kaina padengs visas gamybos išlaidas ir duos pelną.

Nustatant kainas, būtina žinoti ir konkurentų kainas. Pasinaudosime jų kainomis kaip atskaitos tašku nustatydami savo kainas. Konkurentai ir vartotojai lemia, kokią produkciją parduoti ir kokia kaina. Mūsų įmonei svarbus kainos ir kokybės lyderio pozicijų užėmimas, nes turime prasiskverbti į rinką ir išlaikyti konkurenciją. Stengsimės pritraukti kuo daugiau vartotojų, kuo geriau tenkinti jų norus. Turint gerą reputaciją ir pakankamą skaičių vartotojų, parduodama vis daugiau – taip gaunamas didesnis pelnas. Taikysime nuolaidas pastoviems klientams, rengsime įvairias loterijas.

Paskirstymas. Dauguma įmonių stengiasi pagaminti ir parduoti kokybiškus produktus (prekes, paslaugas) už pirkėjams prieinamą kainą. Tačiau tai įmanoma tik tuomet, jei produktai tinkamu laiku atsiduria vartotojams patogioje vietoje, t.y. nukreipiami nuo gamintojo iki vartotojo. Rinkoje tai vadinama paskirstymu. Kad produktas būtų naudingas, jis turi būti toje vietoje ir tada, kada yra reikalingas. Kad įmonės parduotų savo produktus, jos turi nuspręsti, kada ir kur pirkėjai galės jų įsigyti. Šiuo atveju maitinimo paslaugas teikiančios įmonės su tokiomis problemomis nesusiduria. Čia naudojamas trumpiausias įmanomas paskirstymo kanalas
– tiesioginis pardavimas vartotojui.

Pardavimo rėmimas. Kavinė ,,Fantazija“ itin didelį dėmesį skirs rėmimo organizavimui: reklamai, pardavimų skatinimui, ypatingai pirmais metais. Nuolat palaikysime ryšį su visuomene, nes pats didžiausias informatorius – vartotojas. Stengsimės suformuoti teigiamą įmonės įvaizdį. Naudosime šias reklamos sritis:
 Transliacinę: per Klaipėdos ,,Balticum TV“, radiją;
 Išorines ekspozicijas: iškabos.
Pirmais metais reklamai planuojama išleisti 2000 Lt.

3.3. Paslaugų aprašymas

Kavinė ,,Fantazija“ vartotojams siūlo paslaugą – maitinimą. Maitinimo įmonės sėkmė – virtuvė, skanūs ir geros kokybės patiekalai. Planuojama ruošti šašlykus, kurie bus iš vištienos, kiaulienos, kepti kepsnius ant grotelių: jie bus ruošiami iš žuvies, kiaulienos, jautienos, paukštienos. Gaminsime vegetariškų patiekalų bei desertų ruošiamų netradiciniu būdu.

Pasiūlysime specializuotą meniu:
 Šašlykai;
 Kepsniai ant grotelių;
 Jūros gėrybės, žuvis, vegetariški patiekalai;
 Desertai;
 Gaivieji gėrimai;
 Alus;
 Plataus asortimento vynai.

Mes tenkinsime visų vartotojų norus ir pageidavimus pagal jų skonius ir mūsų galimybes.

3.4. Darbuotojų kvalifikacija

Priimant darbuotojus bei stebint juos bandomuoju laikotarpiu ir vertinant jau dirbančio personalo darbą, bus vadovaujamasi šiais krterijais:
 Darbštumas ir požiūris į darbą;
 Elgesys su bendradarbiais;
 Atsakomybė;
 Sugebėjimas bendrauti su klientais;
 Darbo kokybė.
Kaip jau supratome, šioje srityje darbuotojų kvalifikacija yra labai svarbi. Čia didelį vaidmenį vaidina darbuotojų darbštumas, sugebėjimas bendrauti, gerai atlikti savo darbą ir energingumas.

3.5. Pardavimų prognozė

Remiantis tyrimais, prognozėmis, statistiniais duomenimis, gautais analizuojant rinką ir marketingo rinkinio elementus, galima numatyti pardavimų apimtis ir apskaičiuoti realizavimo įplaukas.

Realizavimo įplaukas galima apskaičiuoti optimistiniu, pesimistiniu ir labiausiai tikėtinu variantais, tai leis sumažinti rizikos tikimybę.

1 lentelė. Prognozuojamos realizavimo įplaukos

Variantai Optimistinis Tikėtinas Pesimistinis
Laikotarpis
Gegužė 26000 20000 14000
Birželis 31000 25000 19000
Liepa 31000 25000 19000
Rugpjūtis 31000 25000 19000
Rugsėjis 29000 23000 17000
Spalis 29000 23000 17000
Lapkritis 29000 23000 17000
Gruodis 34000 28000 22000
Iš viso: 240000 192000 144000

Pavyzdžiui, jei atsirastų naujų konkurentų – ir mes būtume priversti sumažinti kainas ir operatyviai reaguoti į pasikeitusiais rinkos sąlygas . Tada apskaičiuojamas pesimistinis variantas. Optimistiniame variante galime tikėtis didesnės savo produktų paklausos, mokesčių sumažinimo, konkurentų bankroto ir kt. Patikimiausias variantas – tarpinis variantas.

4. GAMYBOS PLANAS

4.1. Reikalingos medžiagos

Žaliavos perkamos siekiant perdirbti jas į maitinimo įmonės gamybos produktą – patiekalą. Ruošiant patiekalą, finansinės apskaitos požiūriu, žaliavos pereina tris stadijas. Pirmausia jos tampa žaliavų atsargomis. Perdavus šias žaliavas gamybai ir pradėjus ruošti patiekalus, jos laikomos nebaigtos gamybos atsargomis (tai gali būti paruoštų pusgaminių atsargos). Tai tarpinis etapas tarp žaliavų ir gatavos produkcijos atsargų.

Galimų atsargų rūšys maitinimo įmonėje pateiktos pav. 3.1.

Prekių atsargos maitinimo įmonėje

Žaliavos Nebaigta Pagaminta Neapdorojamos

Gamyba produkcija prekės

4.1 pav. Atsargų rūšys maitinimo įstaigoje
Šaltinis: Drejeris R. Maitinimo įmonių darbo organizavimas. 2004. Vilnius, p.67

Racionalaus atsargų dydžio, būtino normaliai kavinės veiklai, nustatymas yra labai svarbus įmonės darbo organizavimo veiksnys. Per didelės atsargos ,,užšaldo” lėšas, panaudotas greitai nevartojamoms prekėms įsigyti, saugoti. Be to, ilgai laikant prastėja kai kurių prekių kokybė. Todėl atsiranda nuostolių, susijusių su kai kurių prekių atsargų nukainavimu, kartais net nurašymu. Tačiau nepakankamo atsargų kiekio turėjimas irgi gali būti darbo ritmo sutrikimo priežastis.

Norėdami sėkmingai plėtoti verslą, stengsimės kad mūsų įmonė būtų aprūpinta reikiamais maisto produktais ir reikiamu asortimentu, kuris atitiktų pagal valgiaraštį gaminamus patiekalus. Maisto produktų galiojimo terminai gali turėti įtakos jų tiekimo apimtims. Tik iš kokybiškų produktų galima gaminti kokybiškus patiekalus.

Nuo to, kaip organizuojamas prekių tiekimas, priklauso ne tik prekių judėjimo greitis, prekių kokybė, bet ir materialinės tiekimo sąnaudos. Todėl tenka ieškoto optimalių ir originalių prekių tiekimo būdų, kurie padėtų išsiskirti iš konkurentų, sutaupytų lėšų, keltų įmonės ir jos gaminamos produkcijos reputaciją, gerintų įvaizdį ir padėtų siekti užsibrėžtų tikslų.

Įvertine potencialius tiekėjus, sudarysime tiesioginės prekybos sutartis (4.2 pav.).

Sutartis

Tiekėjai Prekės Kavinė ,,Fantazija“
Apmokėjimas

4.2 pav. Prekių ir pinigų judėjimo kryptys, esant tiesioginei prekybos sutarčiai
Šaltinis: Drejeris R. Maitinimo įmonių darbo organizavimas. 2004. Vilnius, p.33

Tiekėjai:
 ,,Klaipėdos duona“;
 ,,Klaipėdos mėsinė“;
 ,,Zigmo žuvys“;
 ,,Vievio paukšynas“;
 ,,Galina Blanca“;
 ,,Sanitex“;
 ,,Mineraliniai vandenys“;
 ,,Bennet Distributors“;
 Baltijos ,,Švyturio“darykla;
 Pavieniai ūkininkai.

4.2. Įranga ir priemonės

Įmonės veiklai bus reikalinga įvairi įranga ir priemonės: buitinė technika, pekybos salės baldai ir įrengimai, indai įrankiai ir visa kita, kas reikalinga maitinimo įmonei, t. y. ilgalaikis (lentele 6.2) ir trumpalaikis turtas (indai, įrankiai, pagalbinės priemonės ir kt.).

Visa įranga bus perkama nauja, atsižvelgiant į kokybę. Mums nepasisekus išplėtoti verslo, įrangą būtų galima parduoti ir taip atgauti dalį investuotų lėšų.

Pirksime iš tų prekybos centrų, kurie pasiūlys mums palankiausias pirkimo ir sumontavimo sąlygas.

Įrangai planuojama išleisti 88900 Lt.

4.3. Patalpos

Patalpos, naudojamos kavinei įkurti, nuosavybės teise priklauso kavinės savininkės tėvams ir bus naudojamos pagal panaudos sutartį.

Pradedant verslą labai svarbu:
 Teisingai panaudoti ir įrengti maitinimo įmonei tinkamas (reikalingas) patalpas;
 Išdėstyti patalpas pagal technologinį nuoseklumą;
 Suvokti ryšių tarp patalpų būtinumą.

Visa tai svarbu, nes žaliavų srautai maitinimo įmonėje juda tam tikru nuoseklumu, kuris atitinka žaliavų technologinio apdorojimo eigą:

Tarnybinės ir

buitinės patalpos

Sandėlių Gamybinės Lankytojų
Žaliavos patalpos patalpos patalpos Lankytojai

Techninės

patalpos

4.3 pav. Maitinimo įmonių patalpų klasifikacija

Šaltinis:Drejeris R. Maitinimo įmonių darbo organizavimas. 2004. Vilnius, p.58

Sukursime originalų stilių. Sienos bus iš senų vokiečių gamybos plytų, interjerui bus panaudotas sendintas medis.

Remonto darbams planuojama išleisti 30 000 Lt.

5. IĮ „FANTAZIJA“ ORGANIZACIJOS STRUTŪRA

Kaip sėkmingai vyks įmonės veikla, didžiaja dalimi priklausys nuo jos valdymo ir vadovavimo jai. Taigi, didžiausia atsakomybė šiuo atveju tenka įmonės vadovui, kadangi jis vienintelis yra šios įmonės savininkas ir pats turi sukurti įmonės struktūrą, pasirinkti vadovavimo modelį bei stilių, ir tai turi būti gerai apgalvota dar prieš įmonės įkūrimą. Spręsdama šį klausimą ir kurdama valdymo struktūrą, renkuosi tai, kas geriausiai atitiktų įmonės veiklą ir garantuotų gerą valdymą.

Iš pradžių, kuriant įmonę, visais reikalais rūpinsiuos aš- kaip jos vadovas (kadangi darbuotojų dar nėra, be to, jie ir negalėtų tvarkyti įmonės kūrimo reikalų, nes tam neturėtų teisinio pagrindo). Veiklai įsibėgėjus bus būtina darbus paskirstyti, kad būtų išvengta nesusipratimų ir greičiau būtų pasiektas norimas rezultatas. Būtina susidaryti aiškų vaizdą, kaip atrodys įmonės valdymas, ir pagal tai parinkti valdymo struktūrą. Šiuo atveju geriausiai tinka linijinė valdymo struktūra (žr. 4.1. pav.). Kadangi įmonėje dirbs nedaug žmonių, paranku palaikyti tiesioginį ryšį su jais, taip efektyvinant kontrolę ir gaunant tikslesnę informaciją apie veiklą. Verta pastebėti, kad informacijai keliaujant per kelis etapus, ji pakinta ir tai gali privesti prie neteisingų sprendimų.

5.1 pav. Įmonės pavaldumo schema
Šaltinis: E. Bagdonas, E. Kazlauskienė. Verslo pradmenys. 2002. Kaunas, p.36

Verslo įmonės turi rūpintis personalo valdymu, nes personalo darbo efektyvumas turi tiesioginę įtaką gamybos rezultatams. Vadovavimo personalui procesą sudaro keletas elementų: personalo parinkimas, profesionalumo įvertinimas, atlyginimo motyvavimas, mokymas ir kvalifikacijos kėlimas:

5.2 pav. Personalo valdymas
Šaltinis:Martinkus B., Žičkienė S. Verslo organizavimas. 200., Šiauliai, p.97

Personalo tarnybos organizavimas priklauso nuo jai keliamų uždavinių, darbuotojų kavalifikacijos, įmonės dydžio, organizacinės technikos ir technologijos lygio it kt. Pirmiausia nustatomos darbų kryptys ir uždaviniai, vėliau darbų apimtys, apskaičiuojant darbuotojų skaičių.
Manoma, kad geriausias stilius vadovauti įmonei yra demokratinis. Savininkas ir jo darbuotojai turėsime veikti kaip komanda, t.y. suvokti, kad veiksmai turi būti suderinti, nes siekiama bendro tikslo – gauti pelną. Darbuotojai, savo ruožtu, turi suvokti, kad jei ką padaro neteisingai, vadovas turi teisę juos perspėti ar pasakyti, kas jam nepatinka, kad kiekviena veikla reikalauja kontrolės.
Įmonėje bus naudojamas vienas iš vadovavimo modelių – delegavimas. Tai vienas priimtiniausių variantų nes yra suinteresuotumas, kad įmonėje dirbtų savarankiški, savo darbą išmanantys darbuotojai, o tai nulems atsakomybės paskirstymas, kuriuo ir pagrįstas delegavimas. Kaip tai ketinama daryti? Darbuotoją priimant į darbą, iš jo dar nereikalaujama nieko, tik iš su juo bendraujama, stengiantis jį pažinti, išsiaiškinti jo sugebėjimus, kad būtų žinoma, ko iš jo galima reikalauti ir tikėtis, ir, apskritai, ar jis tinka. Vėliau jam duodami įvairūs nurodymai, kaip ir ką daryti, ir yra kontroliuojamas, kaip jis tai vykdo, daromos atitinkamos pastabos, pasakoma, kaip norima, kad būtų atliktas darbas. Kai įsitikinama, kad darbuotojas suprato reikalavimus ir veiklos specifiką, paliekamos jam didesnės galimybės veikti laisvai – svarbus veiklos rezultatas, o ne tai, kaip tai daroma. Taip palengva darbuotojas pripranta prie reikalavimų, nusistovėjusios tvarkos įmonėje, sužino savo atsakomybės sritį.

5.1. Darbuotojų pareigos ir atlyginimas

Kad darbas kavinėje vyktų sėkmingai, būtina jį tinkamai organizuoti. Kiekvienas darbuotojas turi gerai žinoti savo pareigas ir atsakomybę. Jis turi palaikyti bendrus įmonės tikslus bei suvokti savo asmeninį indėlį jų siekiant.

Maitinimo paslaugas teikia žmonės, todėl personalą reikia skatinti kuo labiau išnaudoti savo galimybes.

Nė vienas restoranas negali efektyviai funkcionuoti be gerai subalansuotos darbo tvarkos. Nė vienas darbas negali būti gerai atliktas, jei darbuotojams aiškiai ir nuosekliai nebus išaiškintas jo tikslas ir tikslo pasiekimo būdai.

Santykiai su lankytoju turi būti tokie, kaip tarpusavio santykiai tarp šeimininko ir svečio. Kaip lankytojas praleis laiką maitinimo įstaigoje, kokį susidarys įspūdį apie ją – priklauso nuo aptarnaujančio personalo ir pirmiausia nuo administratoriaus. Lankytojams patinka, kai juos dėmesingai sutinka, skaniai maitina, jais rūpinasi. Pagrindinis aptarnavimo ir teikiamų paslaugų tikslas yra suteikti svečiui maksimalų pasitenkinimą, kad jis patirtų kuo didesnį malonumą. Todėl administratorius turi būti aukštos kvalifikacijos specialistas ir išmanyti maitinimo įmonės darbą, stalų serviravimo ir svečių aptarnavimo taisykles, padavėjų darbo metodiką bei techniką. Administratorius turi žinoti patiekalų gamybos technologiją, indų ir įrankių paskirtį. Administratoriui būtinas profesinis taktas ir kantrybė, paslaugumas, mandagumas. Administratorius turi taisyklingai kalbėti ir mokėti bent dvi užsienio kalbas.

Padavėjas turi būti pasitikintis savimi, bet ne arogantiškas, atidus, bet ne nuolankus. Padavėjo įvaizdį gerina graži laikysena. Svečiui malonu matyti padavėją, trykštantį sveikata ir spinduliuojantį gyvenimo džiaugsmą. Reikia gerbti ir vertinti savo darbą, tobulinti profesinį meistriškumą. Į darbą reikia ateiti laiku, gerai pailsėjus ir pasiruošus. Padavėjui reikia greitos orientacijos, geros atminties ir fizinio ištvermingumo.

Nė viena užduotis neturi tapti rutina, nes antraip darbuotojus labai greitai apima apatija ir darbas tampa neefektyvus.

Darbotvarkės tikslas:
 Apibrėžti kiekvieno darbuotojo atsakomybę;
 Tinkamai paskirstyti pareigas darbuotojams;
 Vengti diskriminacijos, skirstant darbuotojams darbo valandas bei laisvas dienas;
 Užtikrinti, kad administratorius nuolat stebėtų, ar darbuotojai atlieka savo funkcijas.
Ko būtina vengti aptarnaujančiam darbuotojui:
 Nemalonaus tono bendraujant su lankytojais ar kolegomis;
 Nereikalingo plepėjimo ir asmeninių pokalbių su kolegomis prekybos salėje;
 Neprašytam dalyvauti svečių pokalbyje;
 Apkalbėti kitus lankytojus ar kolegas;
 Kivirčytis su kolegomis lankytojų akyse;
 Lankytojų akivaizdoje valgyti, gerti, kramtyti, rūkyti, šukuotis ir pan.

Personalo parinkimas. Įmonės vadovas turi itin atidžiai formuoti personalą, t. y. jį parinkti ir priimti. Parenkant naujus žmones reikia tiksliai žinoti, kiek ir kokių yra laisvų darbo vietų, kur ieškoti reikalingų darbuotojų, kaip atrinkti pačius geriausius. Kandidatai vertinami pokalbio metu aiškinantis abiems pusėms rūpimus klausimus. Efektyvus pokalbis ,,akis į akį“. Rekomenduojama naudoti psichologinius testus. Jie gali būti įvairių grupių: testai, nustatantys protinio sugebėjimo lygį, išryškinantys galimybes ir polinkius, profesiniai testai – testai potencialiam lyderiui nustatyti.

Profesinės veiklos įvertinimas. Darbo sėkmė priklauso nuo teisingo darbuotojų profesinės veiklos įvertinimo. Svarbiausi vertinimo tikslai būtų šie: padidinti gamybos efektyvumą, išsiaiškinti darbuotojų sugebėjimą atlikti darbą, skatinti darbuotojų saviauklą, ugdyti jų profesionalumą. Įvertinant profesionalumą reikia skatinti suinteresuotumą ir išsiaiškinti darbuotojų motyvaciją, siekti geresnių vadovo ir pavaldinių santykių, didinti pasitenkinimą darbu, aiškiai ir nedviprasmiškai informuoti darbuotojus apie jų veiklos vertinimą. Darbuotojo darbo įvertinimo rezultatas paprastai būna atlyginimas (apdovanojimas), mokymas ir kvalifikacijos kėlimas.

Mokymas ir kvalifikacijos kėlimas. Darbuotojų mokymas ir kvalifikacijos kėlimas būtinas dėl darbo pobūdžio pasikeitimo, technologinių reikalavimų padidėjimo, naujų profesijų atsiradimo ir kt. priežasčių.

Naudojami tokie darbuotojų mokymo metodai: paskaitos, grupiniai aptarimai, idėjų mugė, smegenų šturmas, seminarai, testai, dalykiniai žaidimai, mokymas darbo vietoje.

Atlyginimas. Darbo užmokesčiui lėšos turi būti panaudotos racionaliai, formuojant atlyginimų valdymo tikslus (5.3 pav.).

Pirmais metais darbuotojams planuojama mokėti 700-1000 Lt (4.4 pav.). Kai veikla stabilizuosis, darbo užmokestis bus didinamas.

5.2. Darbuotojų atsakomybė

Savininko atsakomybė:
 Atsako investuotu turtu prieš valstybę ir darbuotojus bankroto atveju;
 Atsako už įmonės finansinės ir komercinės veiklos teisėtumą;
 Atsako už darbuotojų saugumą darbe;
 Atsako už įmonės materialaus ir nematerialaus turto saugojimą.
Darbuotojai yra atsakingi už kokybišką darbų atlikimą.
Visi įmonėje dirbsiantys darbuotojai privalo būti sąžiningi, pakantūs vieni kitiems, suvokiantys, kad siekiama bendro tikslo ir kiekvienas jų veiksmas – tiek teigiamas, tiek neigiamas – savo ruožtu įtakoja įmonės veiklą, jos gaunamą pelną, o taip pat ir darbuotojams mokamus atlyginimus.

Kvalifikuotus Saugumą Rinkoje ezistuojantį atlyginimų dydį

Norinčius dirbti Teisingumą Tvirtesnį nei konkurentų atlyginimą

5.3 pav. Atlyginimų valdymo tikslai
Šaltinis:Martinkus B., Žičkienė S. Verslo organizavimas. 200., Šiauliai, p.97

Lentelė 5.1 Prognozuojami atlyginimai darbuotojams

Pareigos Darbuotojų skaičius Atlyginimas per mėnesį 2007 2008 2009 2010
Padavėjas – administratorius 1 1000 8000
12000
12000
12000

Padavėjai 3 2400 19200
28800
28800
28800

Barmenai 2 1600 12800
19200
19200
19200

Virėjos 2 1500 12000
18000
18000
18000

Valytoja 1 350 2800
4200
4200
4200

Viso: 9
6850
54800
82200
82200
82200

VSD (31%) 2123.50
16988.00
25482.00
25482.00
25482.00

Bendra suma 8973.50
71788.00
107682.00
107682.00
107682.00

5.3. SSGG analizė

Stiprybės

 Įmonė įsikūrusi patogioje vietoje.
 Geras privažiavimas.
 Maisto receptūros originalumas.
 Savitas interjeras.
 Aukštos kultūros aptarnavimas.
 Kvalifikuoti darbuotojai.
Silpnybės

 Maža apyvarta pradžioje.
 Patirties stoka (jauna įmonė).
 Mikroklimato nebuvimas.
 Finansų trūkumas.

Galimybės

 Galimybė plėstis.
 Augančios gyventojų pajamos.
 Ekonominis augimas.
 Papildomų vartotojų verbavimas.
Grėsmės

 Naujų konkurentų atsiradimas.
 Konkurentų pastangos ,,sugriauti“ įmonės įvaizdį.
 Naujų mokesčių atsiradimas.
 Tikimybė įdarbinti nekvalifikuotų darbuotojų.
 Tiekėjų pasikeitimas.
 Vartotojų poreikių ir skonių pasikeitimas.

6. FINANSINIS PLANAS
6.1. Finansiniai šaltiniai

Planuojant pradėti individualų verslą, būtina pasvarstyti, kokios yra įmonės įkūrimo finansinės galimybės, kokie parankiausi jam yra finansavimo keliai, per kiek laiko įdėti pinigai atsipirks ir ar iš viso jie atsipirks – tam reikia labai gerai susipažinti su ta verslo šaka, į kurią ketinama investuoti – ar tai savo, ar tai skolintas lėšas. Tiek naudodamas nuosavą kapitalą, tiek prašydamas paskolos, verslininkas turi nors apytiksliai būti pasiskaičiavęs, kiek jam reikės lėšų įmonės steigimui ir veiklos pradžiai, taip pat kokį jis prognozuoja pelną pirmiesiems veiklos metams ir kuo tai pagrindžia. Aišku, kad visai tiksliai nusakyti, kiek reikės tam pinigų yra neįmanoma, nes tai priklauso nuo įvairių pokyčių, susijusių tiek su pačia verslo šaka, tiek su teisiniais ir įstatyminiais bei ekonominiais pakitimais šalyje.

Šiai įmonei steigti bus panaudotas savininko asmeninis kapitalas.

Paskaičiuota, kad steigiant įmonę, kapitaliniai įdėjimai bus sekantys:

Lentelė 6.1. Lėšų poreikis ir jų panaudojimas

Finansavimo šaltiniai Jų panaudojimas
Nuosavos lėšos 150000 Ilgalaikis turtas 88900
Trumpalaikis turtas 61100
Žaliavos 45100
Pinigai 16000
Iš viso: 150000 150000

6.2 Sąnaudų prognozė

Sąnaudų prognozė naudojama pelno paskaičiavimui, o svarbiausia – gaminio savikainai sužinoti. Į pelno ataskaitą administracinės ir pardavimų sąnaudos bus perkeliamos kaip veiklos sąnaudos.
Lentelė 6.2 Prognozuojamos sąnaudos

Straipsniai 2007 2008 2009 2010
Remonto išlaidos – 2000.00 2000.00 2000.00
Komunalinės paslaugos 2800.00 5200.00 5200.00 5200.00
Įrangos nusidėvėjimas 6835.95 10253.93 10253.93 10253.93
Atlyginimai 54800.00 82200.00 82200.00 82200.00
Soc. draudimas (31 %) 16988.00 25482.00 25482.00 25482.00
Kanceliarinės. ir ryšių išlaidos 2000.00 2500.00 2500.00 2500.00
Rinkos tyrimai, reklama 2000.00 1000.00 1000.00 1000.00
Žaliavos (medžiagos) 67000.00 100500.00 100500.00 100500.00
Atsargos (įrankiai) 1000.00 1000.00 1000.00 1000.00
Viso 153423.95 230135.93 230135.93 230135.93
Šaltinis: Bagdonas E., Kazlauskienė E. Verslo pradmenys. 2002. Kaunas, p.201
Lentelė 6.3. Ilgalaikis materialusis turtas bei jo nusidėvėjimas

Pavadinimas Įsigijimo savikaina Likvidacinėvertė (1%) Nusidėvėjimo metai Nusidėvėjimo suma

2007 2008-2010
1 2 3 4 5 6
Virtuvės įranga 10000 100 10 660.00 990.00
Elektrinė viryklė (2 vnt.) 2000 20 10 132.00 198.00
Grilius 2500 25 5 330.00 495.00
Šaldytuvas (2 vnt.) 2500 25 5 330.00 495.00
Šaldiklis 1000 10 5 132.00 198.00
Indaplovė 1500 15 8 123.75 18.63
Baro sistema 25000 250 10 1650.00 2475.00
Kavos aparatas 3000 30 5 396.00 594.00
Muzikinis centras 800 8 5 105.60 158.40
Salės baldai 20000 200 10 1320.00 1980.00
Oro kondicionierius 10000 100 10 660.00 990.00
Kasos aparatas 2000 20 5 264.00 396.00
Biuro baldai 5000 50 10 330.00 495.00
Kompiuteris 2500 25 5 330.00 495.00
Seifas 1100 11 10 72.60 108.90
Iš viso: 88900 6835.95 10253.93
Šaltinis: Gudaitienė O. Buhalterinė apskaita. 2005. Vilnius, p. 87

6.4 Pelno (nuostolio) ataskaita

Kiekvienas verslininkas realizuodamas savo sumanymą, tikisi, kad jo veikla bus sėkminga, ir jis gaus pelną.

Bendrasis pelnas apskaičiuojamas iš realizacinių (gautų pardavus produkciją) ir nerealizacinių pajamų (sudaro ekonominės sankcijos, nuomos mokesčiai ir pan.) atėmus savikainą. Iš to atėmus veiklos sąnaudas (administracinės ir pardavimų) gaunamas veiklos pelnas.

Lentelė 6.4. Pelno (nuostolio) skaičiavimo lentelė

Eil.
Nr. Straipsniai 2007 2008 2009 2010
1 Pardavimo pajamos 192000 288000 288000 288000
2 Pardavimo savikaina 67000 100500 100500 100500
3 Bendras pelnas 125000 187500 187500 187500
4 Veiklos sąnaudos 86424 129636 129636 129636
5 Tipinės veiklos pelnas 38576 57864 57864 57864
6 Pelno mokestis (15 %) 5786 8680 8680 8680
7 Grynasis pelnas 32790 49184 49184 49184
Šaltinis: Gudaitienė O. Buhalterinė apskaita. 2005. Vilnius, p198
6.5. Balansas

Įmonės balansas tai finansinės ataskaitos dokumentas parodantys įmonės finansinę padėtį atitinkamai datai. Balanso sudėtinės dalys jo turtas , sudėtis ir paskirstymas bei nuosavybė ir įsipareigojimai, kurioje nurodoma iš kokių šaltinių sudarytas turtas. Ruošuant verslo planą pateikiame balansą atydarymo dienai, bei sekančiu laikotarpiu.
Lentelė 6.5. Balanso lentelė

Nr. TURTAS 2007-05-01 2007-12-31 2008-12-31
A. ILGALAIKIS TURTAS 128900 127064 118810
I Nematerialusis turtas 40000 45000 47000
II. Materialusis turtas 88900 82064 71810
B. TRUMPALAIKIS TURTAS 21100 55726 113164
I. Atsargos išankstiniai apmokėjimai 16000 16000 16000
II. Pinigai ir ir pinigų ekvivalentai 5100 39726 97164

TURTO IŠ VISO: 150000 182790 231974
I. Įstatinis kapitalas 150000 150000 150000
II. Nepaskirstytas pelnas  32790 81974

NUOSAVAS KAPITALAS 150000 182790 231974
Šaltinis: Gudaitienė O. Buhalterinė apskaita. 2005. Vilnius, p199

6.6 Pinigų srautų analizė

Pinigų srautų ataskaita yra būtina mūsų įmonėje, nes joje pateikiamas lėšų judėjimas, tai yra kiek į įmonę atėjo ir kiek įmonė išleido per tam tikrą laikotarpį ir koks jų likutis laikotarpio pabaigoje. Per pinigų srautų judėjimą įmonėjė išryškėja lėšų paskirstymas tam tikru laikotarpiu, o tai parodo jų dydį ir gaunant pajamas, skirstant pinigines lėšas.

Lentelė 6.6 Pinigų srautų ataskaitos lentelė

Straipsniai METAI

2007 2008 2009 2010
GAUTA PINIGŲ 39626 59438 59438 59438
1. Grinasis pelnas 32790 49194 49184 49184
2.Nusidėvėjomo sąnaudos 6836 10254 10254 10254
IŠLEISTA PINIGŲ 45000 2000 2000 2000
1. Statybos ur remonto darbams 40000 2000 2000 2000
2. Kitos išlaidos 5000
Pinigai laikotarpio pradžioje 45100 39726 97164 154602
Atimti: išleistus pinigus 45000 2000 2000 2000
Pridėti: gautus pinigus 39626 59438 59438 59438
Pinigai laikotarpio pabaigoje 39726 97164 154602 212040
Šaltinis: Gudaitienė O. Buhalterinė apskaita. 2005. Vilnius, p. 202

6.7 Projekto atsipirkimo laikas

Prognozuojant įmonės veiklą, labai svarbu numatyti, kad ši veikla būtų nenuostolinga net tada, kai greta maksimalaus pelno siekimo įmonė sau kelia kitus tikslus, ji turi gauti didesnes pajamas nei joms uždirbti reikia sąnaudų. Todėl turi būti nustatyta, kiek įmonė būtinai turi parduoti prekių ir paslaugų, kad jos veikla būtų nenuostolinga. Pelningumo lūžis yra toks parduodamų gaminių ar paslaugų skaičius vienetais arba pinigine išraiška, kuris garantuoja pardavimus dar negaunant pelno, bet nepatiriant ir nuostolių. O tai reiškia, kad pardavimų apimtis susilygina su sąnaudomis ir iš to gaunamas pelnas yra nulinis.

Imant, konkrečiai, mūsų įmonę ,,Fantazija“ ir darant prielaidą, kad grynasis metinis pelnas nekinta (lentelė .), nesunkiai galime apskaičiuoti, per kiek laiko investuotos lėšos atsipirks. Tam reikia investuoą kapitalą padalinti iš grynojo mėnesinio pelno ir gausime, per kiek mėnesių pasieksime nulinį pelną:

150000:(49184:12) = 36,59 mėn. (36 mėn. 18 dienų).

6.7 pav. Lūžio taškas

7. RIZIKOS ĮVERTINIMAS

7.1.Rizikos valdymo metodai

Geras valdymas apima gebėjimą pasitelkus visus įgūdžius ir patirtį numatyti bei įveikti galimus pavojus. Taigi, jokios alternatyvos tam negali būti. Patartina susidaryti rizikų sąrašą, kuriame jos būtų išdėstytos tikimybės tvarka.

Kavinė ,,Fanazija“ bus naujai įsikūrusi įmonė. Nors mums atrodo, kad mes būsime išskirtiniai savo paslaugomis ir kad sugebėsime konkuruoti, vis dėl to, turėtume įvertinti rizikos veiksnius. Kuo atidžiau numatomos rizikos galimybės, tuo geresnis bus planas.

Šioms rizikos grupėms vertėtų skirti daugiau dėmesio:
 Pramonė. Ko nori konkurentai?
 Rinka. Kaip ji keičiasi? Kokią įtaką jos kaita turės pardavimams?
 Jūsų produkcija. Reikia stebėti, kad ji išliktų kokybiška, nedidėtų gamybos sąnaudos ir nesumažėtų paklausa.
 Pardavimas. Mažai parduodant gaunamas nedidelis pelnas. Dideli pardavimai mažina produktyvumą.
 Tyrimai ir plėtra. Reikia įsitikinti, kad pinigai nekeliauja į juodąją skylę.
 Kokybės užtikrinimas. Prasta kokybė mažina produkcijos pardavimą.
 Kokybės kontrolė. Jei negalite garantuoti prekės ar produkto kokybės, susitaikyk su prarasta reputacija ir pirkėjais.
 Išteklių ribojimas. Reikia stengtis nepritrūkti įgūdžių, įrenginių, medžiagų . Bet jei padauginsi, tai irgi nieko gero.
 Produktyvumas. Esant menkam produktyvumui, didėja gamybos sąnaudos.
 Pajėgumas. Perteklinis pajėgumas nenaudingas, nes brangiai atsieina, be to varžo pardavimo išlaidas.
 Inventorius. Jei jo nepakanka, mažėja pardavimų apimtys. Jeigu per daug – išeikvojamos grynųjų pinigų atsargos.
 Investicijos. Jei per mažai investuojate į marketingą, įrangą, mokymus, profesinės veiklos kokybės gerinimą ar tyrimus, galit nesugebėti konkuruoti.
 Informacinės technologijos. Ar esate pasirengęs sistemos sutrikimams ir gedimams? Ar žinote, kada ji susidėvės, koks jos tarnavimo laikas? Ar adekvačios apdorojimo galimybės? Ar pakanka su marketingu susijusios informacijos?
 Administracijos blokavimas. Sutrikusi darbo tvarka ar čekių spausdinimo įranga gali parklupdyti verslą.
 Verslo valdymas. Prastas vadovavimas žeidžia moralę ir mažina pelną. Nepastebint aptikti išorinių pavojų, bankroto riba gali pastebimai priartėti.
 Bendra politika. Vidiniai konfliktai eikvoja energiją, slopina efektyvumą, o pasiekę išorinį pasaulį gali rimtai pakenkti įmonės reputacijai.
 Grynųjų pinigų srautas. Nepakankamas pinigų srautas žlugdo verslą. Per didelis ir prastai paskirstytas mažina investicines įplaukas.

7.2. Alternatyvi veikla

Jei verslas nepasisektų, planuojama toje pačioje vietoje plėstis toliau. Pastatytume pirtelę su sale, kurioje būtų galima švęsti gimtadienius, organizuoti mergvakarius, bernvakarius ir pan. Būtų galima įrengti kelis miegamuosius kambarius. Pirtelės šiuo metu gan paklausios. Vietovė tam gana palanki: šalia miškas, maudymuisi tinkama upė, atokiau nuo gyvenamųjų namų. Manome, kad taip įmanoma pritraukti nemažai vartotojų.

IŠVADOS

Šio verslo plano parengimui reikėjo labai įvairios informacijos. Iš esmės buvo kaupiama informacija apie:
 Ekonominę aplinką – gyventojų pajamų lygį, darbojėgos pasiūlą kapitalo, medžiagų rinkų, kainų stabilumą;
 Socialinę kultūrinė aplinką – demografinius procesus, sveiko gyvenimo būdo propagavimą, nacionalines tradicijas, laisvalaikio naudojimą;
 Politinė teisinę aplinką – apie įstatymus ir jų projektus, mokesčius, prekybos taisykles, konkureciją, įmonių rejestrą, buhalterinę apskaitą, prekių ir paslaugų ženklus ir kt.;
 Ekologinę aplinką – gamtosaugos reikalavimus, įpakavimo bei utilizacijos perspektyvas, Žaliųjų partijos judėjimą;
 Technologinę aplinką – naujovių ,,žinau kaip“ atsiradimo tikimybę, įmonės galimybes šias technologijas įsigyti, technologijų pakeičiamumą.
Vienas svarbiausių verslo planavimo etapų – tikslų nustatymas bei uždavinių, tiems tikslams pasiekti, apibrėžimas (1 sk.). Įmonės ,,Fantazija“ pagrindinis tikslas – įsitvirtinti rinkoje, gauti pelną bei plėtoti verslą. Įmonės veikla – maitinimo paslaugų teikimas.
Marketingo plane (2 sk.) įvertinama rinkos analizė, neužmirštant konkurentų, taip pat svarbu nepamiršti marketingo rinkinio elementų: produkto, kainos, paskirstymo, rėmimo.

Remiantis tyrimais, prognozėmis, statistiniais duomenimis, gautais analizuojant rinką ir marketingo rinkinio elementus, buvo numatytos pardavimų pajamos optimistiniu, pesimistiniu ir labiausiai tikėtinu variantais (lentele 2.1).
Kaip sėkmingai vyks įmonės veikla, didžiąja dalimi priklauso nuo jos valdymo ir vadovavimo jai (4 sk.). Kad darbas kavinėje vyktų sėkmingai, būtina tinkamai jį organizuoti. Kiekvienas darbuotojas turi gerai žinoti savo pareigas ir atsakmybę. Jis turi palaikyti bendrus įmonės tikslus bei suvokti savo asmeninį indėlį jų siekiant. Todėl daug lemiantis veiksnys yra personalo parinkimas. Darbo sėkmė priklauso ir nuo teisingo darbuotojų profesinės veiklos įvertinimo, skatinimo – mokymo ir kvalifikacijos kėlimo, atlyginimų.
Rinkos ekonomikoje verslo sėkmė priklauso nuo pasirinktos rizikos, priimant valdymo sprendimus, laipsnio. Verslas visada susijęs su galima nesėkme, t.y. rizika. Verslininkas turi ne tik vengti rizikos, bet išmokti ją jausti, siekti ją sumažinti, įvertinti jos laipsnį. Riziką lemia informacijos stoka arba jos klaidingumas. Vadovaujantis turima informacija priimami ir valdymo sprendimai, nuo kurių priklauso rizikos pasekmės. Būtina visada stebėti ir analizuoti aplinkos pokyčius, būti pasirengus dirbti nuolat kintančiomis sąlygomis (5 sk.).
Planuojant pradėti individualų verslą, verslininkas turi būti paskaičiavęs, nors apytiksliai, kiek jam reikės lėšų įmonės steigimui ir veiklos pradžiai (lentelė 6.1), taip pat, koks prognozuojamas pelnas (6.4 lentelė). Pagal prognozuojamo pelno ataskaitą galime teigti, kad įmonė bus moki ir jos veikla bus nenuostolinga.
Projekto atsipirkimo laikas – 3 metai (6.7 pav.).

Leave a Comment