Turinys
1. Plataus vartojimo prekių paklausa ir maisto vartojimas
2. Konsumerizmo didėjimas: D.Britanija
3. UAB “X” charakteristika
3.1 UAB “X” valdymo shema ir darbuotojų funkcijos
4. UAB “X” asortimento formavimas
4.1 Asortimento politika
4.2 Asortimento optimizavimas
4.3 Asortimento kontrolė
Išvados
Priedai
ĮVADAS
Šis prekybos organizavimo disciplinos kursinis darbas susideda iš keturių dalių. Pirmosiose dviejose dalyse yra pateikiama mažmeninės prekybos teorija išversta iš anglų kalbos , naudojantis John Benson ir Gareth Show šaltiniu: – “Mažmeninės prekybos evoliucija”. Pirmosiose dviejose dalyse pateikiamas dviejų šios knygos skyrių vertimas iš anglų kalbos. Pirmojoje dalyje apžvelgiama mažmenininės prekybos plėtra per plataus vartojimo prekių apimties svyravimus šimtmečio laikotarpyje (nuo 19a. pradžios iki 20a. pradžios). Pateikiamos dviejų šalių – Vokietijos ir D.Britanijos maisto vartojimo, kitų namų apyvokos prekių paklausos ir pasiūlos tendencijos, kai kur jos palyginamos. Antrojoje dalyje aprašomas 19a. pabaigoje ir 20 amžiuje į gavęs vis didesnį tempą D.Britanijos vartojimo augimas- konsumerizmas, suprantamas kaip vartotojų revoliucija. Akcentuojami pokyčiai pasiūloje ir veiksniai sąlygoję vartojimo bumą. Trečiojoje dalyje pateikiamas UAB “X” trumpas veiklos aprašymas, valdymo schema. Toliau pateikiama mažmeninių prekybos įmonių mokslo teorija asortimento tema ir pritaikoma UAB “X” veiklai. Išskiriamas UAB “X” asortimentas, asortimento politika, koreagavimas, kontrolė.
1. Plataus vartojimo prekių paklausa ir maisto vartojimas
Aptariant Anglijos ir Vokietijos mažmeninės prekybos sistemos plėtrą, vienas iš svarbiausių veiksnių būtų mažmeninių prekių vatrtojimo apimties didėjimo išmatavimai. Šioje srityje yra akcentuojama kintanti maisto prekių paklausa ir jos ryšys su mažmeninės prekybos kitimu. Jeigu per daug nesigilintume į ginčus, kylančius aptariant pragyvenimo lygį, būtų įmanoma užsienio pokyčius sutapatinti su pagrindiniais maisto prekių suvartojimo kiekiais. Nors ir nėra statistikos suvestinės,tačiau turimi D.Britanijos duomenys teigia, kad iki 1940m. vidurio čia nebuvo žymaus pagrindinių maisto produktų vartojimo padidėjimo. Kaip teigia Rule’s, darbininkų klasės maisto vartojimo teigiamas pokytis buvo mažiausias 19 amžiujei ir labai skyrėsi kiekviename regione tiek miestuose, tiek ir visos šalies mąstu. Pvz.; 1849-1850 metų duomenys rodo, kad mėsos vartojimas tarp fermų darbuotojų ir jų šeimų pietų Anglijoje taip ir liko žemame lygyje 19 a. pirmoje pusėje.Todėl Kentų vartojimas 1793-1812m. sumažėjo proporcingai 20 procentų. Tačiau Anglijos kasyklose dėl didelių atlyginimų mėsos vartojimas buvo didžiausias. Panšiai ir miestuose mėsos vartojimas pasiekė aukštesnį lygį.Nors kai kuriuose darbininkų klasės lygiuose vartojimas buvo žymiai mažesnis.
Šefilde, metalo pjovėjas suvartodavo kasmet 81 lbs mėsos, kai tuo tarpu bendras nacionalinis vartojimo vidurkis 87,3 lbs vienam žmogui 1851-1860m. Bendrais apskaičiavimais asmeninis vartojimas D.Britanijoje per pirmąją 19a. pusę pakilo [bazinėmis 1791m. kainomis] tiktai nuo 8,7svaro [1801m.] iki 17,6svaro [1841m.] vienam žmogui arba 2,5 cento bendrai paėmus. Vartojimas išaugo iki 24,5 svaro [1851m.] arba kas metus po 3,9 cento. Kaip teigia 2,2 lentelės duomenys, šie vidurkiniai dydžiai apima platų vartotojų spektrą , pradedant vartotojus gaunančius didelius pelnus, baigiant maža, bet išplėsta darbininkiškų profesijų grupe , ar mažesniu įmoninkų , menedžerių ir profesionalų grupe, taip vadinama viduriniąja klase. Alexander,[1970,p,34] teigia, kad: “ši klasė, nors ir mažas gyventojų segmentas turbūt vis turtingėjo ir šis “kuklus” šuolis jos vartojime sąlygotas proporcingai namų ūkių , fermų samdinių vartojimu”. 1830m, kartu su profesionaliąja viduriniąja klase ir įvairių profesijų amatininkų vartojimu taip pat didėjo ir užmiesčio vartotojų lygis, kuris kartu atnešė naujų investicijų ir taip suformavo aukštą vartojimo lygį. Visų šių trijų visuomenės grupių aukštas vartojimo lygis atsispindėjo mažmeninėje prekyboje, ypatingai užmiesčio kurortuose.
Situacija Vokietijoje yra daugiau fragmentiška nei D.Britanijoje nors atrodytų, kad čia taip pat egzistuoja panaši situacija. Teutenbergas [1982m.] pavyzdžiui pristatė trijų lygių maisto vartojimo modelį. Jis pasireiškė pirmuoju preišindustriniu lygiu, kuris siekė 18a. pabaigą. Tuomet namų ūkių išlaidos maistui siekė vid. Nuo 50-70proc., kur didžiausi kiekiai buvo išleidžiami daržovėms. Antrasis lygis, kurį mini Teutebergas, kaip pereinamąjį, buvo tarp18a. pabaigos ir 19a. pirmosios pucės. Jis susijęs su darbininkų- gamintojų maisto vartojimo pasiūlos išaugimu, ypatingai susitelkusia tose vietose, kur buvo pereinama į pramonės koncentraciją. Daugiau tradiciniame kaimo ekonomijų ryšyje su mažmeninės prekybos distribucija ir vartotojais,dažnai buvo stipriai kontroliuojamas tiek ir meistrų- amatininkų [iš kurių daugelis buvo ir gamintojai ir mažmeninkai] taip ir pirklių.” Pastarieji tarsi dalinosi bendru interesu apsaugoti vietinį monopolį”[Gellatelly,1974,p.19]. Todėl regioninis maisto vartojimas labai skyrėsi Vokietijoje. Tai pasireiškė parduotuvių aprūpinime. Regioniniai skirtumai maisto įvairovėje ir suvartojimo kiekiuose taip pat buvo žymus vartotojų paklausos D.Britanijoje bruožas, ypatingai per pirmąją 19a. pusę [Rule,1981]. Tuo metu pasiūlos įvairovė buvo ypatingai svarbi sąlygojant vietinį ir regioninį maisto suvartojimą. Daugumą tiesioginių pavyzdžių kyla iš mažiau apmokamų kaimo vartotojų. Vieną iš tokių pavyzdžių aprašė Smith [1864m.], kuris surūšiavo Corvwall, Davon, Oxfird, Berkshine, Somerset, Herfordshiro regionus, kaip tokius, kur “karbohydrato ir proteino vartojimo lygis buvo rimtai žemiau vidurkio”[Rule 1986.p47 ]. Vargingiausiose pitvakarių vietovėse beveik kas tečia šeima retai kada vartojo mėsą. Sekantis paklausos regioninių skirtumų aspektas buvo susijęs su taip vadinamais “maisto maištais” prasidėjusiais 18 amžiuje.Tai tęsėsi iki 19a. pradžios [ Stevenson,1979]. Nors patys maištininkai tai interpretavo kaip kainų kėlimą, ir specialius trikdymus, tačiau tai kartu ir buvo platinimo sistemos tiesioginis padarinys.Iš tikrųjų dauguma maištininkų , tokiose maisto gaminimo vietose, kaip Devon ir Cornwall, kur vietiniai žmonės reikalavo, kad pirkliai koreaguotų kainas ir perkeltų pasiūlą iš rajonų į naudingesnes miesto rinkas. Kaip Rule [1986 p.351] pažymi, kad “ maisto streikų geografija rodo, kad vartotojiški susivienijimai labiausiai buvo pažeidžiami esant maisto prekių trūkumui ir aukštoms kainoms, ypatingai grūdų rinkoje” Transporto tinklo svarba atsiradus “maisto” maištams buvo minėta Stivensono [1979m], nors maištai buvo atgavinti ankstesnėse ir kasybos gyvenvietėse , kurios turėjo didelę priklausomybę nuo vietinės maisto pasiūlos. Ši situacija galėjo atsirasti dėl daugiau nei keleto vargingų vietinių įmonių ir vietinių prekiautojų pasiūlos kontrolės. Kaip jau buvo minėta, periodas prieš 1840m. D.Britanijoje buvo charakterizuotas kaip giminingų mažų vartojimo pakilimų ir tvirtų regioninių kitimų. Įvykiai po šio laikotarpio įkvėpė naujo vartotojų paveikslo susidarymą. Nuo 1840m. iki maždaug 1973m. gan dramatiškas vartojimo augimas atsirado maisto prekių sferoje. Po to apie 1873- 1896 metus sekė kainų kritimų ir pigių importinių prekių , susijusių su svarbiais technologiniais pokyčiais, periodas. Vartojimas pagaliau įgavo tautinį lygį, rodantį augimo žymes. Arbatos vartojimas išaugo iki 3,5 lbs vienam gyventojui. 1870-1910m. jis išaugo iki 6,2 lbs. Cukraus vartojimas – nuo 45lbs iki 87lbs per tą patį periodą. Taip pat ir sviesto, margarino, kumpio ir kiaulienos vartojimas 1870-1910m. padidėjo tris ir šešis kartus. Panašios tendencijos pastebėtos ir Vokietijoje. Nuo 1877 iki 1913 metų padvigubėjo kapitalo pajamos ir plataus vartojimo prekių paklausa padidėjo 43 procentais [Bry.1960,p.p 21-3 ]. Bry [1960.p67] nurodo skerdienos ie daržovių didmeninių kainų dalinį sumažėjimą kaip atsaką į žemės ūkio augimą ir importo įtaką tuo pačiu periodu. Didmeninių kainų sumažėjimas Vokietijoje taip pat buvo sąlygotas ekonominių struktūrinių pokyčių. Nors 1873- 1896 metų prekybos nuosmukis įtakojo ekonomiką, bet vartotojams dauguma prekių buvo prieinamos. Daržovių, mėsos, tabako, vyno vartojimas po 1870m taip pat pastebimai padidėjo. Kaip Pierenkemper [1987 p.71] pažymi, “fazė nuo 1870metų galo iki Pirmojo Pasaulinio karo gali būti apibūdinta kaip ryškaus pragyvenimo lygio padidėjimo periodas”.Tačiau kaip ten bebūtų, nors ir atlyginimai augo, periodas nuo 1875m. iki 1880m. daugumai gyventojų nebuvo lengvi metai dėl pajamų trūkumo. Tačiau bendrai paėmus, nors ir atlyginimai svyravo, maisto vartojimo lygis Vokietijoje išaugo.Pvz. Berlyne mėsos vartojimas apie 1894m. išaugo nuo 165,7 lbs iki 178,5 lbs vienam gyventojui [Board of Trade,1908,p33]. Nepaisant pagerėjimo darbininkų klasės namų ūkiuose, didžiąją dalį mėsos ir kitų maisto produktų sunaudojo vidurinioji klasė.20a. pradžioje, taip pat pastebimi žymūs regioninio maisto suvartojimo skirtumai. Remiantis Prekybos Tarybos 5046 Vokietijos Vokietijos namų ūkių statistika, didžiausias jautienos suvartojimas pastebėtas Miunchene ir žemiausias Rytų Vokietijojos didmiestyje Bruinsvike. Kiaulienos suvartojimas pastebėtas didžiausias Vestphaliano mieste Bochume ir mažiausias Duseldorfe. Tokia padėtis buvo dėl geografinės situacijos, vietinės žemės ūkio produkcijos ir gyventojų skonių. Pvz. Pietų Vokietijoje ilgai buvo laikomasi prieštaringos nuomonės dėl avienos vartojimo. Ne tik didesni suvartojamo maisto kiekiai, bet ir nauji produktai turėjo įtaką maisto paruošimo pramonės pokyčiams. 20a. pradžioje Britanijoje dideli mąstai tapo tiesiogiai susiję , įsigyjant maisto gaminimo įrengimus. Jų buvo įsigyjama vis daugiau. Pavyzdžiui, padidėjęs cukraus vartojimas buvo paremtas muito panaikinimu 1874m ir tuo pačiu pokyčiai cukraus perdirbime nuvedė prie didesnių mąstų cuktaus perdirbimo pramonėje.To pasėkoje vystėsi tokios firmos kaip Henrio Tote ir Abramo Lylo, įkurtos 1860m {Murray,1983]. Kas dėl namų darbo maisto produktų gamybos,tokių kaip sūris, tai šiems produktams įtaką turėjo naujos maisto gaminimo technologijos iš užsienio, šiuo atveju – iš Amerikos. Akivaizdus Amerikos gamyklose gaminamo sūrio pasisekimas, ypatingai bakalėjos tipo parduotuvėse, įtikino D.Britanijos prekybininkus, kad šioje srityje tikrai reikalingos permainos.Todėl 1869m. Derbyšyro ir Midlando žemės ūkio bendrijos susirūpino dėl užsienio konkurencijos ir 1870m. įsteigė eksperimentinę sūrio gaminimo gamyklą ir apie 1874m. čia jau buvo mažiausiai 6 gamyklos vien tik Derbyšyre. Tai aišku pakeitė ir kitų maisto prekių gamybą ir to pasėkojepadidėjusi pasiūla suformavo masinę rinką per1870 metus. Tiek D. Britanijos, tiek Vokietijos mokslininkai pradėjo aptarinėti maisto prekių vartojimo permainų prigimtį ir jų ryšį su pajamomis,naudojant šaltinių duomenis [Shou.1985 pateikia D.Britanijosduomenis, o Desajus,1968m-Vokietijos]. Šie šaltiniai nurodo du pagrindinius maisto vartojimo bruožus. Vienas iš jų – miesto darbininkų klasės paklausos modelis buvo charakterizuotas taisyklingu ir dažnu maisto pirkimu gana mažais kiekiais. Antroji – šeimų maisto pirkimų pokytis per 19 a. pabaigą. Kaip minėjome, maisto prekių sfera prasiplėtė, o taip pasikeitė ir platausvarytojimo prekių paklausa gyventojams keliantis į užmiesčius. Kas liečia ribotų pajamų šeimas, lyginant jas su anksčiau minėtų grupių pajamomis, tai būtent šių šeimų pajamų skaičiavimai buvo tęsiami, nors pastarieji ant maisto išleisdavo daugiau. Remiantis 852 Berlyno šeimų apskaičiavimais, ir 27 kitų miestų šeimų pajamomis1907 metais, tai šeimos, kurios uždirbdavo 600-1200 markių per metus, tai 11,4 procentų išleisdavo ant maisto. O šeimos, kurių kasmetinės pajamos siekė 1,200-1,600 markių per metus , ant maisto išleisdavo 13,7 proc. Nuo šios sumos [Desay,1968,pp22-3]. Iš tų pačių šaltinių buvo pateikta informacija apie dažnas gyventojų išvykas nedideliems maisto kiekiams įsigyti, ir atsargų kaupimui. Higys [1983], pvz. detaliai studijuodamas 5 Londono darbininkų klasės šeimas, suskaičiavo, kad šios šeimos pirkdavo apie 46 kartus per savaitę per 1891-1893 metų laikotarpį. Kaip Booth [1902,p131] pastebi, “ vargšas ėjo į parduotuvę taip dažnai, kiek kartų paprasta namų šeimininkė atidaro savo prieskonių dėžutę per dieną”. Šie maži apsipirkimai , dažnai imant kreditą tai pas vieną tai pas kitą parduotuvės šeimininką, ir buvo pagrindinis apsirūpinimas maistu [Hosgood,1989p.441]. Šios aplinkybės taikomos tik finansiškai apsaugotoms šeimoms, kvalifikuotiems darbininkams ir viduriniajai klasei, kur kombinuotos patrduotuvės ir kooperatytvų plėtimas1914 m atnešė naujas galimybes. Veikiant stipriam ir svarbiam šių mažmeninių prekybos institucijų augimui D.Britanijoje, jį lyginant su su Vokietija, galima būtų iš dalies paaiškinti žemesnius maisto kaštus Anglijoje ir Velse 20a. pradžioje. Todėl, Prekybos Tarybos šaltiniuose nustatyta, kad maisto prekių sferoje anglų darbininkas turėtų išleisti 219 pensų jeigu jis pirktų Vokietijoje, kai tuo tarpu Anglijoje jam tai kainuotų 185 pensus.2. Konsumerismo didėjimas: D.Britanija
JAV vartotojų kultūros kilmė aiškinama amerikiečių istorikai (Fox ir Luis,1983,pxi), aprašant miesto aukštuomenės veiklą per du paskutiniuosius 19a. dešimtmečius. Ši vartotojų grupė atrodė reagavo į 3 pagrindinius išsivystymo veiksnius nuo 1980 metų: į tautinės brinkos brandą, į komersinės spaudos šuolį , ir į nenumatytą naujo profesionalų sluoksnio atsiradimą. Prancūzijoje vartojimo augimas taip pat buvo atidžiai išnagrinėtas Milerio (1981) darbuose. Deja, D.Britanijoje ir Vokietijoje į tai nebuvo kreipta pakankamai dėmesio, nors ši tendencija atpažįstama 19a. pabaigoje Prancūzijoje ir Š.Amerikoje. Čia paprastosios bendrosios kryptys atpažįstamos ir kitose pramonės ekonomikos šakose . D.Britanijoje vartojimo augimas pradėtas tyrinėti prasidėjus vartojimo revoliucijai 19a., charakterizuotas įsiveržimu į “naują klestėjimą ir ir žmonių pasitenkinimu perkant plataus vartojimo prekes” (Mc.Kendrick,Brewer ir Plumb,1982,p9). Šie tyrinėjimai sutapatina svarbius pokyčius pasiūloje, kuri sąlygoje vartojimo augimą pirmiausia tarp aukštuomenės grupių, mažos ar didelės jos būtų. Vartojimo bumas 18a. Anglijoje pakeitė mažmeninės prekybos struktūrą.Kaip Davies (1966) pažymi, tai atsispindėjo 19a. pabaigos įvykiuose. Pradedant nuo 1880m., britų ir vokiečių visuomenė atspindėjo modernųjį konsumerismą. Abejais atvejais, minėtais veiksniais buvo pasiekta, kad masiškai gaminamų prekių atsiradimas buvo kaip didesnio komersijos išmanymo ir mažmeninės prekybos sistemos rezultatas, kurio pasėkoje išaugo parduotuvių ir jų sudėtinių organizacijų skaičius. Naujos gamyklos ir parduotuvės buvo pagrindinės šios vartotojų revoliucijos varomoji jėga, veikianti vartotojų elgseną masinėje reklamoje, kainų konkurencijoje, madų parduotuvėse. Tai formavo kredito ėmimo sprendimus, kas formavo naują vartotojų visuomenę. Ši įtaka ir sugebėjimas reaguoti į ją, ypač buvo pastebima augančiame miesto elite: tarp fabrikų savininkų, pirklių, menedžerių, profesionalų, kurie didino savo turtus. Atvirkščiai kaip ankstesnėje visuomenėje “uždarame vartotojų pasaulyje Prancūzijoje, kurią aprašo Wiljamas (1982 Ch.2), noras didinti vartojimą buvo greičiau įsisavintas žemesnėje viduriniojoje ir aukštesniojoje darbininkų klasės grupėse (19a. pab. ir 20a. pradžia). Šie anksčiau minėti veiksniai ir jų įtaka vartotojų požiūriams ir vartotojų visuomenės susikūrimui, gali būti apibrėžta šiomis pagrindinėmis antraštėmis: -naujomis plataus vartojimo prekėmis; -naujais produkcijos metodais; -spaudos įtaka; -vartotojų kreditų ėmimo pokyčiais.Aišku, kiekviena iš šių sudėtinių dalių yra susijusi su mažmeninės prekybos metodų augimu , kas formavo šios knygos trečiąją dalį. Daugmaž kiekviena iš šių sudėtinių dalių galėtų būti išnagrinėta atskirai, nors šioje knygoje kad ir nedidelis iliustracijų kiekis, tačiau jo turėtų pakakti. Esant naujiems produktams ir produkcijos metodams, galima būtų užsiminti apie baldų gamybos gamyklose praplėtimą ir mašinų gamybą, masinę batų gamybą, naujas tekstilės medžiagas, vyriškus drabužius gaminamus gamyklose ir plataus vartojimo elektros prekes.Visa tai reagavo tiek į platinimo sistemą, tiek į vartotojų apsipirkimą. Akivaizdu, kad šie pokyčiai vyko skirtingu laiku , nors dauguma atsirado po 1880, išskiriant gatavos avalynės produkciją tokioje kaip Klarko firmoje, kur 1840m. pradėta progresyvi marketingo politika (Sutton,1964). Daugelis didelių pokyčių buvo batų gamyboje 19a. pabaigoje, kur buvo gaminama tai, kas komentuojama kaip “drabužių revoliucija” (Hudson,1978.p.76). Pirmoji šios revoliucijos pakopa apėmė drabužių gaminimą kainomis prieinamomis žemesniosios darbininkų klasės daugumai. Tai gamino Barrenso ir Ludso firmos, kurios pristatė naujausias gaminimo technologijas jų gamyklose 1870m ir vėliau galingas siuvimo mašinas. Apie 1900m.,kaip pažymi Hudsonas (1978,pp77-8) Ludzo drabužių pramonė buvo padalinta į dvi dalis. Viena dalis susidarė iš individualių gamintojų ar mažų firmų, kurių prekės buvo platinamos tiesiai vartotojams ar didmenininkams, kita- sudarė stambius didmenininkus ,kurie gamino drabužius gamyklų sąlygomis ir tiekdavo tiesiai į parduotuves. Per 1880m, tokios firmos kaip Hepvorto ir Bliakburno atidarė naujas parduotuves ir pradėjo pardavinėti vyriškus, berniukiškus gatavus drabužius tiesiai vartotojams.
Gamyba ir prekių platinimo metodai visų pirma atnešė geros kokybės prekes,skirtas darbininkų klasei, tuo būdu pakeisdami vartojimo modelį. Kas liečia moteriškų drabužių varytojimą, tai ši kryptis įgavo žymią mados svarbą, tuo padidindama vartojimą 19a. viduryje (Cunnington,1937). Keitėsi ne tik mados stiliai, bet ir naujos medžiagos pasirodė parduotuvėse.Ypač tai atsispindėjo 19a. antrojoje pusėje ir tapo labai svarbu apie 1850m. Pavyzdžiui, Adburgamas (1981,p 91) aprašė krinolino įtaką moterų madai ir kaip tai veikė parduotuves ir pirkėjus. 1870-1880 metų mada tapo įtakojama iškilių “judėjimų, iš kurių vienas taip vadinamas “gero skonio judėjimas”. Tai buvo reakcija į gana neapgalvotas prekes, susijusias su mašinų gamybos pradžia. Laisvė, išaukštindama “gerą skonį”, toleravo tolerantiškus gaminius, kuriais greitai prekiavo kai kurios atnaujintos Londono parduotuvės kaip Vitelio (Adburgham,1981,pp 173-7). Kitos mados kryptys asociavosi su tokiais gaminiais, kaip šilkas, kuris tapo labai populiarus ir buvo išaukštintas “Britų Šilko Sąjungos” pirmojoje parodoje 1890 metais. Medžiaga taip pat buvo naudojama ir Vokietijoje laidojimo psalaugoms, ir beveik kiekviena parduotuvė turėjo specializuotą laidojimo paslaugų skyrių. Šiame kontekste Kourtouldo firma įkūrė savo įmonę, gaminančią specialų juodą krepą, naudojamą laidojimo drabužiams (Hudson,1978 p.61). Krepo bumas nuo 1980 metų ir su juo susijusi mada jau ėjo link pabaigos. Ją pakeitė natūrali vilna, kuri buvo įtakota Vokietijoje esnčių krypčių, kurios rėmėsi Džegerio sveikatos kultūros programa. Taip pat buvo pristatytos tokios naujos medžiagos, kaip dirbtinis šilkas, vėliau žonomas kaip rajonas, kurio patentas priklausė Kortouldui. (Hudson,1978, pp 62-3). Šios naujosios mados kryptys skirtingai nei senosios, manufaktūrininkų ir mažmenininkų buvo propaguojamos didesnei vartotojų grupei (Plumb.1983). Šis mados pokytis galėjo būti pateiktas tik mažai aukštuomenės daliai, tačiau mažmeninkai ir ypatingai populiarios parduotuvės užtikrino, kad kiti vartotojai taip pat galėtų priimti mados pokyčius (Miller 1987, pp138-9). Pigesni fabrikiniai drabužiai ekonomiškais kiekiais padarė kainas prieinamas viduriniajai gyventojų klasei ir darbininkų klasės elitui. Idėjos, tai kas buvo madinga, buvo stipriai išaukštintos augančios spaudos pramonės. Iš tikrųjų, didelė reklamos įtaka buvo potenciali jėga formuojant konsumerizmo augimą. Šis faktas buvo atsargiai išdėstytas Vilsono (1983) Šiaurės Amerikoje. Vilsonas (1983 p.41) ginčija, kad “Viktorijos laikų amerikiečiams, kurie priklausė žemesniajai ir viduriniajai klasei, skaitymas buvo kaip kultūrinių vertybių uostas”.Kaip ten bebūtų 19a. pabaigoje supermarketų įtaka kultūriniam augimui formavo dalį “consumeristų “ krypčių. D.Britanijoje panšios jėgos gali būti identifikuojamos kaip laikraščių ir specializuotų žurnalų perpildymas reklama ir visiškas pasitikėjimas vartojimu”.(Forty,1986;Luis,1983). Reklamos išaukštinimas ir nauji produktai pasireiškė skirtingais būdais aukštosios mados žurnaluose pristatant kai kuriuos ankstesnius 18a. pabaigos produktus (Adburgham,1981,p29;McKendrick, Brewer and Plumb, 1983, p.47). Po 1850 metų ne tik padidėjo mados žurnalų kiekis (prie10 Londone dar prisidėjo mažiausiai 6), bet ir prasiplėtė jų sirkuliacija. Daugelis iš jų atnešė naujas madas tiesiai vartotojui per spaudą, ir galimybę pasisiūti drabužius namuose.(Adburgham, 1981, p.115). 19a. viduryje taip pat buvo atgaivintas spausdinimo procesas, kuris padarė įmanomu gaminti pigesnes spausdintas afišas. Šis faktas kartu su konkurencija mažmeninėje prekyboje privedė prie didesnio afišų ant sienų spausdinimo, kuris savo ruožtu iššaukė didesnią reklamos kontraktų paklausą. Afišų spausdinimo asociacija buvo įkurta 1862m ir nuo 1885m čia buvo mažiausiai 522 afišų spausdinimo kompanijos, veikiančios 447 miestuose (Frazer, 1981 p.135). Per 19a. pabaigą daug maisto ir gėrimų gamintojų įsteigė efektyvias vietines reklamos kompanijas ir tokių firmų spausdiniai, kaip Bovrilo, Cadbuno, Rountreso, Okso tapo gerai žinomais D.Britanijos gatvėse. Vartotojams irgi turėjo įtakos pašto katalogų leidyba, išaugus parduotuvių skaičiui. Tuo daug prekybos reklamų buvo patalpintos kataloguose , žurnaluose ir lsikraščiuose. Visa tai turėjo įtakos formuojant plataus vartojimo prekių paklausą, ypatingai nuo 1880 metų, kai tokios reklamos agetūros kaip Centrinė Londono Agentūra išplėtė savo funkcijas.Tokios agentūros, o tokių buvo aoie porą šimtų vien Londone, kaip savo funkciją matė naujų rinkų atradimą ir esamų rinkų plėtimą. Laikraščiai veikė įprastomis taisyklėmis naudodamiesi šiomis profesionaliomis agentūromis ir tuom vystydami naujus produktų pardavimų kiekius, kurių vienas ryškiausių buvo “Kasdieninio Pašto” išmetimas į rinką “Idealių namų” parodoje 1908 metais. (Frazer,1981.p.p138-9). Atsiradus naujiems produktams, padidėjo spaudimas pirkti ir pradėjo skirtis parduotuvių gerovė.Vartotojai dažnai vartojo spaudimą savo biudžetams. Nepaisant bendro pajamų padidėjimo, visi visuomenės sluoksniai manė, kad tam tikru laiku, jie turėjo nepakankamai pinigų įsigyti kokiam nors produktui. Kad pasiūla atitiktų paklausą, tokiomis aplinkybėmis, mažmenininkai ir manufaktūrininkai išvystė kreditinių paslaugų lygį. Tai prasidėjo toli gražu ne 19a. pabaigoje, nes įrašai apie išankstinius labai brangių prekių pardavimus siekė ankstyvąjį 18 amžių (BPP 1970-1, p40). Kaip ten bebūtų, tai buvo po 1850metų. Skolinamieji pirkimai atsirado pardavime viduriniajai ir darbininkų klasėms, ypatingai tai buvo tokios prekės kaip pianinai, siuvimo mašinos, gaminamos “Zingerio” firmos 1860 metų pradžioje. Per 1870 metus, ši sistema parduodant kreditan, žodžiais buvo minima, kaip “skolinimo sistema” baldams įsigyti ir “dviejų metų” sistema – siuvimo mašinoms.(BPP 1970, p.41). Ši pardavimo kreditan sistema išaugo 1880 metais ir 1891m. Čia jau buvo atitinkamai1mln. “skolinimo pirkimo” sutarčių tikrovėje, kurios daugiausia buvo finansuojamos tiek manufaktūrinkų tiek mažmenininkų. Pirmas specialus vartotojų prekių finansavimas buvo”Pasaulinio Mąsto Rankų darbo baldų asociacija” įkurta1877 metais, su tikslu padėti įsigyti baldus pasauliniu mąstu.(BPP 1970-1, p42). 19a. pabaigoje pirkimo išsimokėtinai sistema buvo pagrinde vartojama viduriniosios klasės tarpe, pirkti labai brangias ilgalaikio vartojimo prekes. Darbininkų klasėje, perkant maistą, drabužius kreditan, buvo naudojamasi kitomis priemonėmis kreditui gauti. Kreditan parduodavo mažų parduotuvių savininkai ir netgi didesnių kooperatyvų savininkai buvo privesti kai kuriais atvejais duoti prekes kreditan, kai prkėjai buvo ekonominiame nepritekliuje, apie 82 proc. Visuomenės narių naudojosi kreditu 1911metais.(Johnson,1985 p.133). Kaip kredito atmaina kai kuriems darbininkų klasės vartotojams buvo taip vadinami “čekių klubai”, institucijos, kurios atsirado kaip savipagalbos judėjimai arba “Scotch Drapery” sistema. Pastaroji buvo bene pati seniausia forma ir buvo sugalvota prekybininkų valdant centrinius sandėlius iš kur pardavėjai pardavinėjo drabužius ir namų apyvokos prekes kreditan tiesiai iš sandėlių.(BPP 1970-1, p.47). Kita kredito forma buvo tokių organizacijų kaip “Aprūpinimas Drabužiais “ įkūrimas 1881 metais. Tai veikė per tas kompanijas, kur dauguma gaunančių žemesnes pajamas žmonių galėjo pasipelnyti iš pigesnių fabrikinių drabužių, ypatingai vyriškų ir vaikiškų drabužių. Taip buvo atkreipiamas dėmesys į naujų produktų kombinuotumą, didėjantį vartotojų nežinojimą, didėjantį technikos pardavimą, taip pat kai buvo būtina kredito davimo praplėtimą. Ir tai padėjo apie1880 metus sukurti plačią vartotojų visuomenę.3. UAB X” charakteristika
UAB “X” įsikūrė 1991 metais. Įmonės veikla buvo pradėta perkant prekybinius kioskus įvairiose Kauno pramoniniuose ir prekybiniuose rajonuose.UAB “X” taip pat turėjo filialą Jurbarke, kur apsiribodami viena nedidele parduotuve puikiai verčiasi mažmenine prekyba iki šiol. Keičiantis politinei padėčiai, išeinat naujiems įstatymams, firmos direktorė dalį kioskų priskiria Svajonės Kuzminskienės individualiai įmonei, tuo sumažindama valstybinius mokesčius. Daugiausia kioskų yra nupirkta ir pastatyta Dainavos, Pramonės, Šilainių, Eigulių, Sargėnų, Vilijampolės ir Žalialkalnio mikrorajonuose. Geriausiai prekyba vyksta Dainavos ir Šilainių mikrorajonuose. UAB “X” šiai dienai turi apie dešimt mobilių statinių ir kelias parduotuves.
3.1 UAB “X” valdymo schema, darbuotojų funkcijos
Įmonės vadovė
Padėjėjas
Buhalterė Pardavėjai Vairuotojai – tiekjai
Kaip matome, įmonės valdymo struktūra nėra sudėtinga. Visi įmonės darbuotojai yra tiesiogiai pavaldūs įmonės vadovei, sudarydami linijinio pavaldumo struktūrą. Buhalterė šioje įmonėje tvarko įmonės buhalteriją, atidžiai seka prekių atsargų judėjimą, organizuoja patikrinimus, perdavimus. Pardavėjai – atlieka prekių pardavimo funkciją prekybiniuose objektuose. Per juos yra aptarnaujami pirkėjai. Vairuotojai – tiekėjai – vairuoja įmonės automobilius, tiekia prekes į prekybos objektus iš didmeninės prekybos taškų.
4. UAB “X” asortimento formavimas
Prekybos įmonėje pateikiamų ir realizuojamų prekių visuma vadinama asortimentu. Tai tam tikras prekių rinkinys, kuris rodo prekybos įmonės prekių pasiūlą. Platesne prasme prekybos įmonės asortimentas apima ir jos teikiamų paslaugų asortimentą. Prekių asortimentą apibūdina įvairūs vienetai ir matai. Baziniu asortimento vienetu laikomas prekės pavadinimas. Tai toks asortimento vienetas, kuris apibūdina prekę, galinčią patenkinti kokį nors poreikį. Tačiau tą patį poreikį tenkinančios prekės gali skirtis įvairiais požymiais , pavyzdžiui ,spalva, sudėtimi, kilme, fasavimu. Mažiausia asortimento dalis- prekės pavidalas. Pavidalas- atskiras vienetas, besiskiriantis nuo kitų dydžiu, svoriu, kiekiu ir kitais požymiais. Priklausomai nuo grupių ir pavidalų skaičiaus, nustatomas asortimento gilumas ir platumas. Apie asortimento platumą galima spręsti iš skirtingos paskirties prekių skaičiaus. Jį galima nustatyti remiantis prekių pavadinimų , prekių grupių skaičiumi. Asortimento gilumą apibūdina tos pačios paskirties prekių kiekis, t.y. tam tikro pavadinimo prekės pavidalų skaičius. Apskritai galimi 4 asortimento gaminiai. 1 lentelė. Asortimento deriniai.Derinys Kur prekiaujama SavybėsPlatus ir gilus Retai pasitaikantis (hypermarketai) Labai didelis pasirinkimas , reikalauja didelio ploto, pirkėjų srautas turi būti labai didelis.Platus ir seklus Universalinės parduotuvės, didelės maisto ir nemaisto prekių parduotuvės (supermarketai) Didelis pasirinkimas, reikalauja didelio ploto, lėšų, pirkėjų srautas didelis.Siauras ir gilus Specializuotos parduotuvės, didmeninė prekyba. Praktiškai visas pavidalų skaičius, tinka tik kai kurioms prekėms, pirkėjui gali tekti toli važiuoti.Siauras ir seklus Mažos parduotuvės, kioskai. Mažas pasirinkimas, maži plotai, lėšos ir pirkėjų skaičius.
Toliau darbe pateikiamas UAB “X” prekių asortimentas lentelių pavidalu.
2 lentelė. UAB “X” vieno prekybos objekto – kiosko asortimento platumas.
Prekių grupės Prekių pavadinimai
Saldumynai SausainiaiSaldainiaiŠokoladaiKramtomoji gumaLedaiCukrus
Rūkalai Cigaretės su filtruCigaretės be filtro
Gėrimai GaivinantiejiAlkoholiniaiKavaArbataKakavaVaisiai ________________Daržovės _________________Čipsai _________________Riešutai _________________Prieskoniai _________________
UAB “X” vieno prekybos objekto – kiosko asortimento gilumas pateikiamas prieduose.4.1 Asortimento politika
Asortimento politika- tai visuma priemonių, kuriomis remiantis sudaromas prekybos įmonės asortimentas, jo struktūra. Asortimento įgyvendinimas grindžiamas tam tikrais strateginiais ir taktiniais sprendimas. Strateginiai sprendimai apima asortimento struktūros nustatymą, o taktiniai – asortimento formavimą. Asortimento struktūros nustatymas apima prekių grupių nustatymą, o jo suformavimas – prekių pavadinimų ir prekių pavidalų nustatymą. Taigi strateginiais sprendimais UAB “X” galime laikyti apsisprendimą prekiauti saldumynais, gėrimais, rūkalais, vaisiais ir daržovėmis ir t.t. Šiomis prekių grupėmis prekiaujama pastoviai. Prie taktinių, einamųjų sprendimų šioje įmonėje galime priskirti prekių pavidalų įvairovę, kuri laikui bėgant atnaujinama, atsisakoma kai kurių prekių pavidalų arba papildoma naujais. Pavyzdžiui buvo atsisakyta kai kurių importinių daržovių, kurių kaina buvo žymiai didesnė nei lietuviškų.
Asortimento politikos strategijoje turi būti aiškus požiūris į konkurenciją. UAB “X” šiuo požiūriu išsiskiria iš konkurentų žemesnėmis kainomis. Tą daryti įmonė gali, nes turėdama daugiau nei vieną prekybos tašką, gali prekiauti mažesnėmis kainomis. Prekių atsivežimo transportas ir jo išlaidos nulemia žemesnes kainas, kai pavyzdžiui, panašios transporto išlaidos tenka tiek vežant į vieną, tiek į daugiau prekybos objektų.
Asortimento politikos strategija apima taip pat sprendimus, susijusius su asortimento matmenimis. Naudodamiesi 1 lentele, galime nustatyti, kad vieno prekybos objekto – kiosko asortimentas yra siauras ir seklus. Mažmeninės prekybos įmonė turi turėti savo požiūrį į naujas prekes. Šiuo atveju galime išskirti progresyviąją, adaptacinę, konservatyviąją strategijas. UAB “X” laikosi adaptacinės strategijos. Įmonė linkusi asortimentą naujomis prekėmis papildyti tada, kai jos įžengusios į kilimo stadiją.4.2 Asortimento optimizavimas
Prekybos įmonės siekia kuo daugiau efektyvumo, ir tai prekių asortimento politikos požiūriu yra daugiau ar mažiau prieštaringa, todėl prieštaravimus reikia suderinti, optimizuoti asortimentą. Prekybos įmonių atžvilgiu asortimentas optimalus tada, kai prekių pasiūla atitinka jos paklausą, o paklausa patenkinama su minimaliomis atsargomis. Toks asortimentas sudaro sąlygas didinti prekių apyvartą, pajamas bei pelną, mažinti kaštus. Atsižvelgiant į UAB “X” asortimento optimizavimo galimybes, galima būtų teigti, kad laikui bėgant įmonė sugebėjo prisitaikyti prie pirkėjų norų, ir tuo pačiu didinti savo pajamas, sumažinti kaštus. Nors asortimentas yra siauras ir seklus, bet atsižvelgiant į prekybos objekto matmenis, įmonė optimaliai išnaudoja galimybes. Į prekybos objektą prekės vežamos kiekvieną dieną , o asortimentas didinamas priklausomai nuo pokyčių didmeninės prekybos taškuose. Kadangi prekės yra vežamos kiekvieną dieną, iš to galime spręsti, kad prekės yra parduodamos ir neužsibūna prekybos objekte. Nurašomos nebent greitai gendančios daržovės ir vaisiai, pvz. tai priklauso nuo sezono. Optimizuoti prekybos įmonės asortimentą galima: asortimentą plečiant; asortimentą siaurinant; asortimentą pertvarkant. UAB “X” taiko šias optimizavimo priemones. Prireikus asortimentas plečiamas: papildomas naujomis prekių grupėmis ar naujais pavidalais. Kartais asortimentas siaurinamas, atsisakant kai kurių prekių grupių ir pertvarkomas asortimentą papildant.
4.3 Asortimento kontrolė Norint prekybos asortimentą padaryti efektyvų, jį būtina nuolat stebėti, analizuoti ir vertinti. Asortimento analizės kokybė daug priklauso nuo jos nuodugnumo. Svarbus klausimas yra analizės periodiškumas: atlikti ją nepertraukiamai ar periodiškai. Norint nustayti asortimento spragas – trūkstamas prekes, arba nepardavinėjamas prekes užtenka personalo atliekamų stebėjimų, tokių atvejų fiksavimo ar informacijos perdavimo apie prekes skyriams ar asmenims. Norint geriau įvertinti asortimentą, būtini išsamesni stebėjimai, platesnė informacija.Tokią informaciją galima gauti tuo atveju, kai parduotuvėje įrengtas kasos aparatas, prekės koduotos, jos duomenys skanuojami. Jei to nėra, galima išsiversti periodiškais atrankiniais realizavimo eigos stebėjimais. Tada tam tikrą laiką (6-8 savaites) stebima, kiek likučių pirmosios savaitės pradžioje, kiek gauta per savaitę, realizuota per savaitę ir liko prekių savaitės pabaigoje. Registravimo objektai gali būti tam tikrų pavadinimai, jų grupės, prireikus pavidalai. Stebėjimai surašomi lentelėse. Taip galima nustatyti:-tam tikrų prekių pavadinimų pavidalų) vaidmenį apyvartoje; tam tikrų prekių pavadinimų (pavidalų ) paklausos intensyvumą; kiekvieno prekės pavadinimo atsargas, jų apyvartumą; kurių lygių kainoms pirkėjai teikia pirmenybę.Tačiau įmonės pelnui įtakos turi tik pajamos ir prekių realizavimo kaštai. Todėl ir kiekvienos iš asortimento dalių efektyvumą gali rodyti tik išsamesnė pajamų ir kaštų apskaita bei jų analizė. UAB “X” aprašyta detali asortimento kontrolė nevykdoma. Čia yra apsiribojama personalo atliekamais stebėjimais, bendraujant su pirkėjais.Tai yra atliekama patikrinimų metu , pranešant apie asortimento pokyčius tiesiogiai įmonės vadovei, kuri koreaguoja asortimento sąrašus ir reikalingą atsivežti prekių skaičių.
IŠVADOS
Aptarus D.Britanijos ir Vokietijos plataus vartojimo prekių apimties ir maisto suvartojimo tkitimo tendencijas, galima būtų daryti sekančias išvadas:1. Iki 20 amžiaus vidurio D.Britanijoje nebuvo pastebėtas žymus plataus vartojimo prekių padidėjimas. Pokyčiai buvo nežymūs ir skyrėsi kiekviename regione.
2. 1873-1896 metų periodu D.Britanijoje maisto prekių vartojimas išaugo. Vartojimo augimo priežastis – kainų kritimas ir pigių importinių prekių atsiradimas.3. Vokietijoje maisto vartojimo padidėjimas pastebimas tarp 18a. pabaigos ir 19a. pirmosios pusės, susijęs su pramonės darbininkų maisto vartojimo pasiūlos išaugimu. Čia taip pat pastebimi regioniniai maisto vartojimo skirtumai.4. 1877 – 1913 metų periodu Vokietijoje taip pat pastebėtas vartojimo augimas. Jį sąlygojo: didmeninių kainų sumažėjimas ; žemės ūkio augimas; importo įtaka.5. Abiejose šalyse maisto prekių vartojimo permainų prigimtį lėmė: -dažnas maisto pirkimas nedideliais kiekiais; namų ūkių išleidžiamos pajamos maistui maistui ir pramogoms.6. `Vartojimo bumas 19a. Anglijoje pakeitė mažmeninės prekybos struktūrą ir sudarė sąlygas atsirasti moderniajam konsumerizmui.7. Pagrindinė šios vartotojų revoliucijos varomoji jėga buvo naujos gamyklos ir parduotuvės.8. Didelė reklamos įtaka buvo potenciali jėga formuojant konsumerizmo augimą apie 9. 1880m Anglijoje Anglijoje buvo išvystytas kreditinių paslaugų lygis, technikos pardavimas urmu, fabrikinių drabužių gamyba.Susipažinus su UAB “X” asortimentu galima būtų teigti, kad: .1. UAB “X” specializuojasi mažmeninėje prekyboje2. Įmonės asortimentą pagrinde sudaro fasuotos maisto prekės, ir tik mažą dalį – sveriamos maisto prekės.3. Atsižvelgiant į įmonės prekybinio objekto dydį, asortimentas yra siauras. Apima tik keletą maisto prekių grupių, apimančių būtiniausius maisto prekių pavadinimus. 4. Asortimento gylis įmonėje yra seklus, apimantis ne daugiau dešimtį atskirų maisto prekių grupių pavidalų.5. Įmonės asortimento politika taikoma laikantis adaptacinės strategijos. Stengiamasi prekiauti jau turinčiomis paklausą prekėmis.6. Nors asortimentas siauras ir seklus, tačiau įmonė optimaliai išnaudoja savo galimybes. Prireikus asortimentas plečiamas, siaurinamas, pertvarkomas.7. Asortimento konntrolė įmonėje vykdoma atliekant personalo stebėjimus, bendraujant su klientais.
Priedas.UAB “X” vieno prekybos objekto -kiosko asortimento gylisPrekių pavadinimai ir jų pavidalai Įpakavimas Kaina (lt) Svoris GamintojasSausainiai: “Picnic” Pokelis 1,3 80 gr. Lenkija“Perniki” ____ 2,3 100gr. Lenkija”Beti” ____ 1,0 75 gr Lenkija”Kremali” ____ 1,0 100 gr Lenkija“Disko” ____ 1,9 100 gr Čekija“Gaidelis” ____ 1,1 100 gr LietuvaSaldainiai: “Si Si” Maišelis 1,2 100 Čekija“Bon Pari” ___ 1,00 100 Čekija“UFFO” ___ 0,8 50 Lenkija“Tofo” ___ 0,6 100 Lenkija“Bari” ___ 1,8 100 Turkija“Chupa-Chups” vnt. 0,45 20 Ispanija“M and M” Maišelis 1,6 90 TurkijaŠokoladai: “Hellas” vnt. 1,85 100 Turkija“Prestige” ___ 1,75 100 Danija“Nuss” ___ 3,00 100 Turkija“Karūna” ___ 2,85 100 Lietuva“Princas” ___ 2,85 100 LietuvaKramtomoji guma: “Dirol” Pokelis 1,15 25 Danija“Stimorol” ___ 1,05 25 Danija“C gum” Dėžutė 2,9 30 Vokietija“Terminatorius” vnt. 0,2 00,5 Turkija“Santa Barbara” ___ 0,2 0,05 Lenkija“Barbie” ___ 0,2 0,05 LenkijaLedai: “Pagunda” ___ 0,8 70 Lietuva“Vėsa” ___ 1,00 100 Lietuva“Šokoladiniai” ___ 1,00 100 Lietuva”Tai-bent” ___ 1,10 100 Ledų tortai: dėžutės “Vanilinis” ___ 5,00 1 kg Lietuva
“Močiutės ledai” ___ 8,00 1 kg Lietuva“Snickers” vnt. 1,9 80gr Danija“Bounty” ___ 2,5 80gr Danija“Skitlles” ___ 1,7 80gr Danija“Mars” ___ 1,8 80gr. DanijaCukrus: Panevėžio cukrus maišelis 2,3 1 kg. Lietuva (Panevėžys)Cigaretės su filtru: “Marlboro” pokelis 3,2 Lietuva(“Philips Moris”) “Marlboro light” ___ 3,2 Lietuva(“Philips Moris”) “LM” raudonas ___ 2,3 ___“LM” light ___ 2,3 ___“West” ___ 2,15 ___“West”light ___ 2,2 ___Cigaretės be filtro: pokelis “Astra” ___ 0,65 ___“Prima” ___ 0,65 ___“Belomor kanal” ___ 0,7 LeningradLimonadai: Selita “Energija” Plastm. butelis 2,9 0,33 l. UAB “Selita”“Apelsinas” Plastm. butelis 3,1 1,5 l UAB “Selita“Koka kola” ____ 1,95 1,5 l ___“Citrina” ____ 1,95 1,5 l ___
Mineralinis vanduo: “Fuldataler” Stikl.butelis 1,9 1,5 Vokietija“Fuldataler” Stikl.butelis 0,9 0,33 l ___“Vytautas” ____ 0,8 0,5 l Druskininkai“Birutė” ____ 0,8 ___ ______Sultys: tetra pakas 1 l “Elmenh Orster” ____ 3 1l Suomija“Yess” ___ 3 1l Vokietija“Multivitaminai” ___ 2,9 1l SuomijaKAVA: “Edusho” vak. įpakavimas 9,9 200gr Kraft Jacobs Sushard Lietuva“Jacobs” ___ 10.00 200gr ____“Sido” maišelis 2.2 100gr Lenkija“Arabica Extra” ___ 2,2 75gr LietuvaArbata: “Camelia” dėžutė 2.0 Lietuva“Pickwick” ___ 2,5 VokietijaKakava: ___ “Saldva” 2.0 80gr Lietuva Vaisiai: “Liet.Obuoliai” sveriami 1,8 1kg LietuvaApelsinai sveriami 3,8 1kg MarokasKiwi vnt. 0,9 IspanijaDaržovės: Bulvės maišeliuose 0,8 1kg LietuvaPomidorai sveriami 4,5 1kg LietuvaPriekoniai: Gvazdikėliai Pop. maišelis 1,3 0,025kg LenkijaCinamonas ___ 1,2 0,020kg LenkijaČipsai: “Estrella” Maišelis 3.0 100gr Lietuva“Kims” Maišelis 3.0 100gr LenkijaRiešutai: Migdolai Maišelis 2,5 100gr Lietuva“Nuts” dėžutėse 3,00 100gr Vokietija