Vilniaus bako lizingas

pagal
VadybaReferatasIlgas6 260 žodžių32 min. skaitymo
Turinys

Įvadas

Darbe tiriamas lizingas kaip alternatyvus finansavimo šaltinis. Ši darbo tema pasirinkta neatsitiktinai. Šiandieninės ekonominėmis sąlygomis daugelis įmonių sprendžia finansines problemas, kylančias dėl pinigų stokos. Plečiant įmonės veiklą, vadovams reikia rinktis iš kokių šaltinių finansuoti naujus projektus. Neišsivysčiusiose užsienio šalių kapitalo rinkose dažnai nėra didelio išorinių kapitalo kaupimo šaltinių pasirinkimo.

Kaip alternatyva bankinėms paskoloms, išsivysčiusiose Vakarų Europos šalyse ypač paplitusi tokia finansavimo rūšis kaip lizingas.

Darbe apžvelgiama lizingo atsiradimo istorija, jo vystymasis išsivysčiusiose pasaulio šalyse, taip pat ir Lietuvoje. Norint geriau suprasti kas yra lizingas ir kaip jis veikia, pasirinkome konkrečią įmonę , t.y. nagrinėjome UAB “Vilniaus banko lizingas” veiklą, jos teikiamas paslaugas. Taip pat pat apžvelgiame svarbiausius ir didžiausius „VB

lizingas“ praėjusių metų veiklos rezultatus.

Taip pat darbe apibūdinami didžiausi „VB lizingas“ konkurentai, jų teikiamos paslaugos, bei išryškinami įmonės privalumai.

Šio darbo tikslas buvo arčiau susipažinti su lizingu, bei lizingo rinkos lydere Lietuvoje –

UAB „Vilniaus banko lizingas“

Grupės narių indėlis į referatą:

Lina Zabulionytė parašė 2 ir 3 referato dalis, Jelena Kovalevskaja –4

referato dalį ir Rūta Šerėnaitė – 1 referato dalį bei įvadą su išvadom.

Lizingo raidos ypatybės

Lizingo atsiradimo istorija

Laikoma, jog visi ekonominiai teisiniai santykiai, susiję su lizingu, priklauso šiuolaikiniams ūkiniams santykiams. Tačiau taip iš tikrųjų nėra.

Dokumentai liudija, jog nuoma žmonijai žinoma nuo senų laikų.

Išperkamosios nuomos sutarties ištakos siekia net Aristotelio laikus

(384/383-322 m.pr.Kr.). Būtent Aristotelis teigė, kad “turto esmė yra jo naudojime, o ne teisėje į jį”. Kitaip sakant, tam kad gautum kažkokį tai pelną nebūtina turėti turto, pakanka tik teisės juo naudotis ir iš to gauti pajamas.

Nuomos sutartys buvo paplitusios IV a. pr.Kr. P.Baltus ir B.Major knygoje “Europos lizingo mokykla” rašė, kad tokios sutartys buvo sudaromos

Senovės Šumero valstybėje. Uro mieste rastos molinės lentelės liudija apie žemės ūkio įrankių, žemės, vandens šaltinių, buivolų ir kitų gyvūnų nuomą.

Šios 1984m. rastos molinės lentelės pasakoja apie šventikus – nuomotojus, sudarinėjusius sutartis su vietiniais fermeriais. Tačiau senieji Šumero valstybės dokumentai nenurodo konkrečios lizingo atsiradimo datos ir tai nereiškia, jog tokios nuomos sutartys nebuvo sudarinėjamos anksčiau.

Anglų istorikas T.Clark, nagrinėjęs Hamurabio įstatymus, priimtus apie

1775-1750 m. pr. Kr., rado keletą straipsnių, kuriuose labai smulkmeniškai bei įvairiapusiškai išnagrinėti nuomos bei nuomos mokesčių variantai, turto užstato aplinkybės.

Kitos Senovės civilizacijos, įskaitant graikus, romėnus, egiptiečius, laikė nuomą patraukliu, prieinamu ir kartais netgi vieninteliu būdu įsigyti žemės, įrankių bei naminių gyvulių.

Senovės finikiečiai, garsėję kaip puikūs jūreiviai bei prekeiviai, nuomojo laivus. Daugybė trumpalaikių nuomos sutarčių garantavo laivo su ekipažu įsigijimą. Šiuolaikinėmis sąlygomis tokios operacijos vadinamos “šlapiu” lizingu.

Senovės Romos teisėje taip pat buvo apibrėžti turtiniai santykiai, susiję su turto valdymu, tačiau be nuosavybės teisės į jį.

Kaip rodo istoriniai šaltiniai nuomojami buvo ne tik žemės darbų įrankiai, tačiau ir karinė technika.

Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose lizingo operacija paminėta 1066

metais, kai Vilhelmas Užkariautojas išsinuomavo iš Normandijos pirklių laivų Britanijos salų puolimui. Ši operacija nebuvo pamiršta, ir praėjus dviems amžiams, sudaryta pirmoji oficiali lizingo sutartis – kryžiuočiai, ruošdamies…i eiliniam kryžiaus žygiui, šiuo būdu įsigijo karo amunicijos.

XVI amžiuje išperkamąja nuoma Venecijos pirkliai įsigydavo tais laikais brangių inkarų. Grįžę iš kelionių, inkarus grąžindavo savininkams, kurie juos vėl išnuomodavo.

Analogiškos operacijos buvo ir Anglijoje. Vienas iš pirmųjų norminių aktų, reguliavusių santykius labai panašius į lizingo sutarties, buvo

1284m. priimtas Velso įstatymas (Statue of Wales). 1572 metais Anglijoje priimtas įstatymas, leidžiantis “tikrąjį”, o ne “menamąjį” lizingą, t.y.

nuomos sutartimis buvo laikomos tik tos sutartys, kurios buvo pasirašomos “protingomis” sąlygomis. Kadangi tuo metu paplito sutartys, kuriomis siekiant apgauti kreditorius, buvo slepiama, kas iš tikrųjų yra turto savininkas, o kas tik nuomininkas. XX a. vystantis pramonei Anglijoje, išaugo lizinguojamų prekių skaičius. Didžiausias vaidmuo čia teko sparčiai besivystančiai geležinkelio bei anglies kasybos pramonei.

Anglies kasyklų savininkai iš pat pradžių pirko vagonus anglies pervežimui, tačiau vėliau tai pasirodė ekonomiškai nenaudinga (augo anglies gavyba, atsidarydavo naujos šachtos, reikėjo vis daugiau vagonų). Mažos įmonėlės ryžosi pasinaudoti susidariusia situacija – jos pirko vagonus ir juos išnuomodavo geležinkelio transporto kompanijoms. Atsirado kompanijos, kurių vienintelis tikslas buvo garvežių ir vagonų nuoma. Po kiek laiko įmonė į sąlygas įtraukė nuomininkui opciono teisę nupirkti vagonus, pasibaigus lizingo sutarčiai. Viena iš šios sąlygos atsiradimo priežasčių –

kai egzistuoja turto įsigijimo perspektyva ateityje, tai nuomininkai taupiai ir atsargiai naudojosi išnuomotu turtu, jį labiau saugo. Tokios sutartys buvo vadinamos nuomos-pardavimo sutartimis. Jos davė pagrindą operatyvinio lizingo atsiradimui.

Terminas “lizingas” pradėtas vartoti praėjusio šimtmečio pabaigoje, kai amerikiečių bendrovė “Bell” nutarė ne vien pardavinėti, bet ir nuomoti telefono aparatus, kurių negalėjo pirkti mažiau pasiturintys piliečiai. Tuo pat metu augant lizingo operacijų apimtims, išaugo ir transporto priemonių išperkamoji nuoma. 30-aisiais metais H.Ford labai sėkmingai savo versle panaudojo lizingo operacijas. Tačiau automobilių pardavimo išperkamosios nuomos būdu “tėvu” laikomas Z.Frenk – pardavimų agentas iš Čikagos, kuris pirmasis pasiūlė ilgalaikę automobilių išperkamąją nuomą.

Tačiau tikroji revoliucija šioje finansavimo srityje Amerikoje įvyko

50-aisiais metais, kai masiškai pradėta lizinguoti: technologiniai įrengimai, mašinos ir mechanizmai, laivai, lėktuvai ir t.t. JAV vyriausybė, įvertinusi šį reiškinį, operatyviai įgyvendino lizingo skatinimo programą.

Pirmoji specializuota lizingo bendrovė Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo įkurta 1952 metais “United States Leasing Corporation” (įkūrėjas –

Henry Shonfeld). 1960-ųjų metų pabaigoje JAV lizingo operacijų apyvarta jau buvo vienas milijardas dolerių. Nuo šeštojo dešimtmečio pabaigos lizingas ėmė plisti ir Europoje. Štai 1979 metais įregistruota per 50 mlrd.

Jav

dolerių vertės lizingo operacijų.

1982 metai ypač svarbūs aviacinei technikai. Tais metais McDonnel korporacija lizingo pagalba sugebėjo išsikovoti dalį rinkos parduodama lėktuvus DC-9-80. McDonnel koncepcija buvo pavadinta “fly before buy”

(“pirmiau skristi nei pirkti”).

1988 metais lizingo apyvarta siekė jau 250 mlrd. JAV dolerių. Šiaurės

Amerikoje lizingo būdu kasmet atnaujinama 25-30 proc. visos naudojamos įrangos. Anglijoje, Prancūzijoje, Švedijoje, Ispanijoje išperkamąja nuoma įsigyjama 13-17 proc. naujų įrengimų, Italijoje, Olandijoje – 12-14 proc.,

Danijoje – 8-10 proc. Pagal lizingo operacijų apimtį absoliučia išraiška

Europoje pirmauja Vokietija. Pajamos iš kilnojamojo turto lizingo toje šalyje 1994 metais siekė 19,2 mlrd. ekiu (apie 24 mlrd. JAV dolerių)….

Europoje maždaug keturios iš penkių lizingo bendrovių yra dukterinės bankų įmonės. Baltijos šalių išperkamosios nuomos lyderė yra Estija, nes daugiausia šios šalies lizingo rinkos užima kaimynė Suomija. Latvijoje veikia šešiolika.

Pasaulyje daugiausia lizingo būdu parduodami

Lengvieji automobiliai

(38,8 proc.), pramonės įrengimai (24,3 proc.), kompiuteriai ir orgtechnika

(13,9 proc.), krovininiai automobiliai (13,8 proc.), lėktuvai, vagonai, laivai (4,2 proc.). Automobiliai ir kitų transporto priemonių lizingas

Lietuvoje taip pat laikomas itin perspektyviu rinkos segmentu.

80-aisiais ir 90-ųjų metų pradžioje lizingas sėkmingai vystėsi visuose žemynuose. Tam įtakos turėjo lizingo, kaip paslaugos šiame versle dalyvaujančioms šalims teikiami privalumai, o taip pat atskirų valstybių vyriausybių parama šiame versle.

Neatsitiktinai lizingas užima svarbią vietą kapitalo rinkoje. Kai kuriose išsivysčiusiose šalyse lizingui tenka daugiau kaip 30 proc. naujų investicijų. Per paskutinius 15 metų London Financial Group duomenimis lizingo operacijų apyvarta išaugo beveik 5 kartus ir 1994 metais sudarė

356,4 mlrd. USD.

Didžiausia dalis lizingo operacijų tenka trims žemynams: Š.Amerikai,

Azijai, ir Europai, kuriose 1994 metais lizingo operacijos sudarė 93,9

proc. pasaulinės lizingo apyvartos. 1989 metais šių žemynų apyvarta sudarė

95,9 proc. pasaulinės rinkos. Iki 1993 metų pagal lizingo operacijų apyvartą pirmavo Š.Amerika, antra – Europa, trečia – Azija. 1993 metai pasižymėjo tuo, kad antrą vietą užėmė Azija, nustumdama į trečią Europą.

Šis įvykis susijęs su stipria ekonomine krize, apėmusia Europą 1991 metų pabaigoje, ir audringu lizingo vystymusi tokiose Azijos šalyse, kaip Pietų

Korėja, Hong-Kongas, Indonezija.

Ypač nepalankūs lizingui buvo 1992-1993 metai. Tai tiesiogiai susiję su paaštrėjusia ekonomine krize išsivysčiusiose Vakarų Europos šalyse.

Pasaulinė lizingo operacijų apyvarta sumažėjo beveik 10 proc. – nuo 345,3

mlrd. USD 1991m. iki 309,6 mlrd. USD 1993m.

Jei lizingo operacijų apyvartos 1992m. krito Š.Amerikoje, Europoje ir

Azijoje, tai 1993m. apyvartų mažėjimas pastebimas tik Europoje. Tai buvo gana ryškus apyvartų smukimas, kad net lizingo operacijų apyvartų augimas

JAV, Azijoje ir kituose regionuose, neatsvėrė pasaulinės apyvartos sumažėjimo 4 proc. Lizingui Europoje 1993 metai buvo “juodi”, kai pastarųjų operacijų apyvarta nukrito 79,9 mlrd. USD. Ekonominė krizė Europą palietė labiau nei JAV ir Japoniją. Jau 1994m. pastebimas Europoje lizingo operacijų apyvartos augimas.

Nepaisant to, kad likusių trijų kontinentų (P.Amerika, Australija ir

Afrika) lyginamasis svoris bendroje pasaulinėje lizingo apyvartoje sudaro nežymią dalį (1994m. –6,1 proc.), tačiau lizingo verslas čia sėkmingai vystosi ir užima svarbią vietą investicinėje veikloje. Lyginant su 1989

metais šie regionai užėmė papildomai 1,2 proc. pasaulinės rinkos.

Ypač dinamiškai lizingas vystėsi 1990-aisiais metais P.Amerikoje, kuri dabartiniu metu užima ketvirtą vietą. Jos nepalietė pasaulinė lizingo krizė. 1990-1994 metais pastebimas pastovus lizingo operacijų augimas, kurios išaugo beveik penkis kartus. Viena iš šio žemyno šalių Brazilija –

patenka į didžiausių lizingo šalių dešimtuką.

1994 metais lizingo operacijų apyvarta P.Amerikoje lyginant su 1993

metais išaugo 18,9 proc., Australijoje – 21,2 proc., Afrikoje – 135,5 proc…. 1.2.

Lizingo ypatybės atskirose išsivysčiusiose šalyse

1.2.1. JAV

JAV tenka apie puse visos pasaulinės lizingo apyvartos. 1986m. JAV

įrangos parduota išperkamosios nuomos būdu už 85 mlrd.USD.

Viena iš pagrindinių greito lizingo vystymosi JAV priežasčių – mokesčių lengvatos: pagreitinta amortizacija ir mokesčių lengvata investicijoms.

Pavyzdžiui, perkant įrangos už 100.000,-USD, investicijų lengvata – 10

proc. Tačiau tokios nuolaidos galioja tik tada, kai sutartis atitinka nuomai keliamus reikalavimus:

➢ lizingo sutarties trukmė ne mažiau 30 metų;

➢ lizingo sutarties pratęsimas galimas, įvertinus įrenginio rinkos kainą;

➢ nepirkti įrenginio mažiau už protingą kainą, pvz., 1 USD;

➢ lizingo kompanija neprivalo peržiūrėti mokėjimų grafiko.

Iki 1977 metų firmos galėjo įsigyti įrengimų išperkamosios nuomos būdu, nerodydamos jų savo balansuose. Todėl įmonės, turinčios jau nemažus finansinius įsipareigojimus, galėjo įsigyti įrangos, nerodydamos išaugusios įsiskolinimų sumos. Tokiu būdu tikroji skola buvo slepiama nuo investuotojų ir kreditorių. 1976 metais priimtas įstatymas, kuriame buvo keletas punktų:

➢ nuosavybės teisė pasibaigus sutarčiai pereina nuomininkui;

➢ lizingo sutartis suteikia galimybę jai pasibaigus nupirkti turtą pigiau rinkos vertės;

➢ sutarties trukmė daugiau arba lygi 75 proc. turto naudingo naudojimo laiko.

Paskutiniu metu išaugo grįžtamojo lizingo (naftos tankeriai, geležinkelio konteineriai, kompiuteriai, lėktuvai), operatyvinio lizingo (transporto priemonės, spausdinimo įrenginiai) reikšmė. 1.2.2.

Didžioji Britanija

Įvedus kai kurių mokesčių lengvatų, Didžiojoje Britanijoje lizingas sparčiau ėmė vystytis tik po 1970 metų. Kompanijos iš apmokestinamų pajamų galėjo 100 proc. nurašyti investicijas. Kompanijos šiomis mokesčių lengvatomis galėjo pasinaudoti tik ataskaitinių metų pabaigoje.

Todėl jei įmonė investavo metų pradžioje, ji turėjo kurį laiką laukti naudos iš šios mokesčių lengvatos.

Tačiau jei ji parduodavo įrengimus lizingo kompanijai ir po to jį iš pastarosios nuomodavosi (su sąlyga, kad lizingo įmonei finansiniai metai baigiasi anksčiau), tai nauda iš mokesčių lengvatų pasinaudodavo greičiau. Lizingo įmonės stengėsi kurti savo filialus su skirtingomis finansinių metų pasibaigimo datomis. Investicijų mokesčių lengvata neatlygintina, tačiau atgal ji sugrįžta per mokesčių mokėjimus.

Vėliau mokesčiai buvo mažinami pamažu (1 lentelė žiūrėti priedus) tačiau tai ne iš karto atsiliepė lizingo vystymuisi.

Tolimesnė lizingo raida priklausys nuo investicijų apimčių, nepelningai dirbančių įmonių skaičiaus ir įmonių sprendimų įsigyti pagrindinių priemonių lizingo pagalba. 1.2.3.

Prancūzija

Ši finansavimo forma labai paplito Prancūzijoje, ypač jos rūšis “credit buy”. 1967 metų balandyje įkurta pirmoji kompanija “Lokafrance”.

Dabar Prancūzijoje lizinguojami lėktuvai, malūnsparniai, laivai, baržos, konteineriai, medicininė įranga, spausdinimo mašinos ir kt. įrengimai.

Viena didžiausių Prancūzijos lizingo kompanijų “BNP/Bail”, kurią sudaro kompanijos “Natio Equipment, “Natio Location”, “Natio Energie”,

“Locafinance”, “Natiofail”, “Natiocredifail”. Lizinguoti kilnojamąjį turtą pradėta 1960 metais, o Lizingo įstatymas priimtas 1966 metais, kuris įvedė mokesčius perleidžiant teises į įrengimus perparduodant nuomotojui, perleidžiant tretiesiems asmenims, apmokestino kainos skirtumą tarp balansinės prekės vertės ir tos kainos, už kurią parduodama prekė.

Likutinė vertė sudaro nuo 1 proc. iki 7 proc. pradinės prekės vertės. Nuomos mokesčiai mokami kas mėnesį, kas 3 mėnesius, kas 6 mėnesius, kartą per metus. Nuomos mokesčiai gali būti vienodo dydžio, mažėjantys, didėjantys.

Nekilnojamo turto lizingas taip pat apibrėžtas 1966 metų įstatymo.

1967 metais įkurta Operacijų nekilnojamuoju turtu pramonės ir prekybos srityse taryba (SIKOMI). Tai akcinė bendrovė kurios įstatinis kapitalas nemažesnis kaip 10 mln. frankų. SIKOMI lizingo kompanijoms suteikiamos mokesčių lengvatos: pagreitinta amortizacija, 85 proc. apmokestinamo pelno neapmokestinamas pelno mokesčiu.

Paprastai nekilnojamo turto sutarčių trukmė 15-20 metų. Sutarčių objektai – žemė, statiniai, pavieniai darbai, įrengimai. 1.2.4.

Austrija

Austrijoje vidutinė sutarties trukmė priklausomai nuo sutarties objekto svyruoja nuo 2 iki 5 metų. Sutartyje nėra numatyta opciono teisė sutarčiai pasibaigus nusipirkti objektą arba galimybės pratęsti sutartį.

Sutarties galiojimo metu sudaromas naujas kontraktas naujam eksploatacijos periodui arba vedamos derybos dėl objekto pirkimo.

Kaip Vokietijoje, taip ir Austrijoje lizingo vystymuisi pagrinde įtakos turėjo nuomos įstatymo priėmimas. Austrijoje lizingas vystosi jau daugiau kaip 25 metus. Lizingo būdu netgi įsigyjami vaikų darželiai, mokyklos. Remiantis 1984 metų įstatymu, tam kad pasinaudotum mokesčių lengvatomis, sutarties trukmė turi neviršyti 40-90 proc. bendro sutarties objekto naudojimo laiko ir sutarties objektas turi būti savarankiškas elementas. Viena iš pagrindinių Austrijos lizingo kompanijų – “Raiffeisen leasing”. 1.2.5.

Švedija

Švedijoje lizingas atsirado 60-ųjų metų pradžioje. Paprastai šiomis operacijomis naudojosi smulkios ir vidutinės įmonės. Bankai reikalavo tam tikrų įsipareigojimų. Iš pradžių buvo sudaromos sutartys, pagal kurias prekės tiekėjas įsipareigodavo atpirkti prekę, jei klientas neįvykdydavo savo įsipareigojimų lizingo kompanijai. Augant konkurencijai tarp lizingo kompanijų, šis pardavėjo įsipareigojimas sutartyse sutinkamas vis rečiau ir rečiau. Vidutinė sutarties trukmė paprastai trunka 3-5 metus, išskirtiniais atvejais iki 9 metų.

Apibendrinant apžvelgtas Vakarų Europos šalis, JAV matome, jog:

➢ lizingo operacijomis pagrinde užsiima ne bankai, o jų specializuotos įmonės;

➢ lizingo operacijos stiprina ekonomikos sektorių, sukurdamos sąlygas strategiškai svarbių šakų vystymuisi, stimuliuoja kapitalo atėjimą į gamybinę sferą;

➢ tam tikrų mokesčių lengvatų įvedimas skatina lizingo operacijų vystymąsi.

10 Lizingo rinka Lietuvoje

Lietuvoje lizingo bendrovės pradėjo steigtis 1995 metais. Legaliai joms veikti leido 1994 m. gruodžio mėn. priimtos Komercinių bankų įstatymo pataisos, apskaitą reglamentuojantys aktai. Plečiantis lizingo veiklai

Lietuvoje išryškėjo pagrindinės, dažniausiai naudojamos lizingo rūšys – tai finansinis bei veiklos lizingas. Tuo tarpu Finansinį lizingą reglamentuojančio įstatymo šiuo metu Lietuvoje nėra, tiesa, Teisingumo ministerija bei Ekonomikos ir privatizavimo institutas prie Ūkio ministerijos rengė lizingo įstatymo projektą, kuris taip ir nebuvo priimtas. Todėl šiuo metu pagrindiniai teisiniai dokumentai, reglamentuojantys ūkio subjektų tarpusavio santykius, yra ūkinės sutartys, nuomą bei kreditavimą reglamentuojantys aktai.

Lietuvoje viena po kitos kuriasi lizingu besiverčiančios kompanijos, nors šio verslo aplinka, ekspertų teigimu, nėra ideali ir neatitinka

Europos šalių praktikos. Įstatymų spragas pajunta įmonės ar verslininkai, besinaudojantys lizingo paslaugomis. Dėl įstatyminių kliuvinių jos pabrangsta, o specialistų siūlomos pataisos padėčiai pagerinti stringa valdininkų stalčiuose.

Siekdami sutvarkyti šios veiklos teisinę bazę, didžiausių lizingo bendrovių vadovai įregistravo Lietuvos Lizingo Asociaciją (LLA). Pagal įmonių registrą apie 1100 įmonių tarp kitų savo veiklos rūšių nurodė ir lizingą. Tačiau į LLA atviras kelias tik toms, kurios iš lizingo veiklos per metus gauna ne mažiau kaip 70 proc. bendrųjų pajamų. LLA vienija šiuo metu septynis narius, trys iš jų yra užsienio bankų dukterinės kompanijos.

Kaip matome iš 1 pav. (žiūrėti priedus) duomenų, pagrindiniai Lietuvos lizingo rinkos lyderiai – UAB “Vilniaus banko lizingas” bei UAB “Hanza lizingas”, kurių lizingo portfelis 2000 metais buvo atitinkamai – 976,4

mln.Lt ir 968,2 mln.Lt. LLA 2004.01.01 duomenimis, UAB “Vilniaus banko lizingas” priklausė 36,21 proc., UAB “Hanza lizingas” – 35,90 proc.

1999-ieji metai lizingo rinkai nebuvo lengvi – visos Lietuvos išperkamosios nuomos rinkos portfelis per 1999 metų devynis mėnesius sumažėjo 6,1 proc. iki 585 mln. Lt . Bendrovių vadovai tvirtina, kad vis daugiau dėmesio skiriama ne kiekybei, o lizingo portfelio kokybei gerinti.

Realiai kiekvienos lizingo bendrovės dalį rinkoje įvertinti sunku, kadangi ne visos jos pateikia duomenis LLA. Be to, bendrovės skirtingai suvokia lizingo sąvokas, todėl nevienodai pateikia duomenis spaudoje. Tikra painiava dėl lizingo portfelio sąvokos. Vienos bendrovės skelbia joms dar negrįžusią sumą, kitos tuo metu galiojančių sutarčių finansinę sumą.

Lizingo rinka Lietuvoje gana sparčiai auga, įsisavinamos naujos lizingo paslaugos, atsiranda vis daugiau klientų, pageidaujančių įsigyti turtą lizingo būdu. Nepaisant Rusij…os krizės, per 1998m. daugelio lizingo kompanijų portfeliai augo ir padidėjo 1,5-2 kartus.

Lietuvos lizingo asociacija, stebėdama lizingo rinką, nagrinėja ir jo plėtrą pagal šakas bei kitokius požymius. (žiūrėti 2 pav. ir 2 lentelė

Priedai

„AutoTyrimai“ duomenimis, 2002 metais Lietuvoje iš viso buvo parduoti

10 359 nauji lengvieji automobiliai, o 46 proc. iš jų buvo įsigyti lizingu.

2003 metais buvo parduota 10 360 lengvųjų automobilių, net 57 proc. iš jų įsigyta naudojantis lizingo bendrovių paslaugomis.

Palyginti su Estija, kurioje naujų automobilių išperkamąja nuoma nuperkama daugiau nei 50 proc., Lietuva smarkiai atsilieka. Tačiau ekspertai mano, kad ši rinka didės ir Lietuvoje. Lengvųjų automobilių išperkamosios nuomos lyderė pernai buvo UAB “Vilniaus banko lizingas”,

“Auto tyrimų” duomenimis, antroje vietoje pernai buvo UAB “Hanza lizingas”

(žiūrėti 3 pav. Priedai). Lengvųjų automobilių, taip pat ir lizingo rinkai, didelę įtaką turėjo ekonominiai sunkumai bei pirkėjų netikrumas dėl ateities. Tačiau lizingo bendrovės pasiūliusios palankesnes išperkamosios nuomos sąlygas tikisi išjudinti ne tik lengvųjų automobilių lizingo, bet ir lengvųjų automobilių pardavimo rinką.

Taigi, apibendrinant lizingo rinkos padėtį Lietuvoje, galima teigti, jog:

➢ Rinka plėsis ne tik dėl padidėjusio pardavimo, bet ir dėl naujų finansinių paslaugų paklausos,

➢ 1999 metai Lietuvos lizingo rinkai nebuvo lengvi,

➢ Viena naujausių išperkamosios nuomos paslaugų – nekilnojamojo turto lizingas,

➢ Populiariausia paslauga – automobilių lizingas,

➢ Lizingo bendrovės daugiau dėmesio skiria ne kiekybei, o lizingo portfelio kokybei gerinti,

➢ Lietuvoje lizingo bendrovių konkurencija nepakankama, todėl sąlygos vartotojui nėra palankios,

➢ Šiuo metu išperkamąja nuoma Lietuvoje daugiau naudojasi didelės ir vidutinės bendrovės.

➢ Tikėtina, kad išsprendus kai kuriuos mokesčių klausimus, lizingas būtų dar populiaresnis ir puiki finansavimo šaltinio alternatyva, sudarydama palankias sąlygas ne tik firmoms, bet ir fiziniams asmenims. 2.UAB „Vilniaus banko lizingas“

2.1 Įmonės istorija

UAB „Vilniaus banko lizingas“ yra pirmoji Lietuvoje lizingo bendrovė, kurią 1995 metų balandį įsteigė AB „Vilniaus bankas“. Tuo metu joje dirbo tik trys žmonės, o įstatinis kapitalas buvo 1 milijonas litų.

1997 metais Lietuvos lizingo rinka sparčiai plėtėsi ir UAB „VB

lizingas“ taip pat sparčiai augo: netrukus bendrovė persikėlė į naujas erdvias patalpas, bendrovės darbuotojų skaičius išaugo iki 4, o valdomas lizingo perteklius jau siekė net 160,5 mln. litų.

1999 metai UAB „VB lizingui“ buvo didelių permainų metai. AB „Vilniaus bankas“ gavo leidimą įsigyti AB banką „Hermis“ ir buvo nusopręsta prie UAB

„VB lizingo“ prijungti ir UAB „Hermis lizingą“. Kartu įmonė į savo rankas perėmė ir 43 mln. Litų UAB „Hermis“ lizingo portfelį. Tais pačiais metais

Švedijos SEB grupė įsigijo AB „Vilniaus banko“ kontrolinį akcijų paketą ir

UAB „VB lizingas“ tapo SEB grupės nariu. Tais pačiais metaisUAB „VB

lizingas“ padidino įstatinį kapitalą iki 28,5 mln. litų ir didžiausiuose

Lietuvos miestuose (Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose) įsteigė savo atstovybes.

Per visą laikotarpį UAB „VB lizingas“ sugebėjo išlaikyti rinkos lyderio pozicijas ir šiuo metu yra viena didžiausių lizingo bendrovių

Lietuvoje. 2003 metų rugpjūčio mėnesį pasikeitė UAB „VB lizingas“ vadovybė.

Jaunas ir veržlus kolektyvas vadovaujamas generalinio direktoriaus A.

Čičelio siekia patenkinti visus klientų poreikius:

➢ Didinti paslaugų skaičių;

➢ Gerinti paslaugų kokybę‘

➢ Ir svarbiausia užtikrinti greitą ir lankstų klientų finansavimą. 2.2.

„VB lizingas“ privalumai

Klientai nusprendę pasinaudoti lizingo paslaugomis turėtų atkreipti dėmesį į šiuos UAB „VB lizingas“ privalumus:

1) Visų pirma tai daugiau nei finansavimas. UAB „ VB lizingas“

teikia profesionalias konsultacijas, siūlo patrauklias finansavimo sąlygas, o galimybė naudotis išsirinktu turtu suteikiama greičiau nei galima įsivaizduoti.

2) Paprastesnis atsiskaitymas. Siekiant taupyti visiems klientams brangų laiką UAB „VB lizingas“ gali pasiūlyti tiesioginio debeto paslaugą. Jeigu jūs esate „Vilniaus banko“ klientas, atsiskaityti už lizingo paslaugas nuo šiol bus visiškai paprasta, nes tuo kiekvieną mėnesį pasirūpins

„Vilniaus bankas“

3) Turto draudimas. Įsigydami turtą turite pasirūpinti ir jo draudimu. Jūsų patogumui draudimo brokerio įmonė „

Finalas“, kurios atstovai dirba bendrovės „VB lizingas“

patalpose, suteiks visas konsultacija draudimo klausimais ir pasiūlys optimalias pirmaujančių Lietuvos draudimo įmonių sąlygas.

4) „VB lizingas“ lengvųjų automobilių lizingo terminą pratęsė net iki septynerių metų. Klientai, pasirinkę ilgesnio termino lizingą, galės mokėti mažesnes lizingo įmokas ir taip jų kasmetinis biudžetas nukentės mažiau. „VB lizingas“

yra pirmoji bendrovė, pasiūliusi tokio ilgo termino lengvųjų automobilių lizingą.

5) „Lukoil“ nuolaidų kortelė. „VB lizingas“ visiems klientams, lizingo būdu įsigijusiems naujus lengvuosius automobilius, dovanoja „Lukoil“ nuolaidų kortelę. Ši kortelė „Lukoil“

degalinėse suteikia 5 centų nuolaidą kurui, 20 % nuolaidą plovyklos paslaugoms, 5 % nuolaidą kitoms prekėms. Kortelės turėtojai už minėtas paslaugas ar prekes galės atsiskaityty ir grįnaisiais pinigais ir banko kortelėmis „Lukoil“

degalinėse Lietuvoje, Latvijoje bei Estijoje.

6) Kiekvienas įmonės klientas tampa jos partneriu.

Nuolatiniams įmonės klientams įmonė siūlo dar geresnes finansavimo sąlygas, dar geresnį aptarnavimą. 2.3.

Veiklos rezultatai

Itin gerų finansinių rezultatų pasiekusi Vilniaus banko grupės įmonė

„VB lizingas“ per praėjusius metus susigrąžino rinkos lyderio vardą. 2003

metais „VB lizingas“ aplenkė visus konkurentus ne tik pagal bendrą naujų sutarčių vertę, bet ir pagal lizingo portfelio dydį. 57 procentais per metus padidėjęs bendrovės lizingo portfelis 2003 metų pabaigoje buvo 976

mln. litų.

Pernai pagal lizingo portfelio dydį bendrovė užėmė 36,2 procento rinkos, o pagal naujų sutarčių vertę „VB lizingo“ užimama rinkos dalis buvo

38 procentai. Per 2003 metus bendrovės sudarytų sutarčių bendra vertė buvo

50 procentų didesnė nei 2002 metais – 752 mln. litų.

Per 2003 metus „VB lizingas“ sudarė beveik 5,6 tūkst. naujų lizingo sutarčių. Palyginti su 2002 metais, bendrovės sudarytų naujų sutarčių skaičius padidėjo net 43 procentais. Vidutinė vienos praėjusiais metais sudarytos lizingo sutarties vertė – 158 tūkst. litų.

Per praėjusius metus Vilniaus banko grupės įmonė „VB lizingas“ ne tik išlaikė naujų lengvųjų automobilių rinkos lyderio pozicijas, bet dar labiau atsiplėšė nuo konkurentų. 2003 metais „VB lizingas“ finansavo beveik 2,5

tūkst. naujų lengvųjų automobilių pirkimą ir užėmė 42,2 proc. rinkos.

Net 2 procentiniais punktais padidinti savo užimamą rinkos dalį bendrovei pavyko tobulinant paslaugas ir teikiant nestandartinius, bet efektyvius finansavimo sprendimus verslo ir privatiems klientams“, – teigė

A.Čičelis. Anot jo, paslaugos populiarumas yra taip pat susijęs su augančiu pragyvenimo lygiu ir vis gerėjančiomis lizingo sąlygomis. 2002 metais iš viso „VB lizingas“ finansavo 1,9 tūkst. naujų lengvųjų automobilių pirkimą ir užėmė 40,2 proc. rinkos. (4 ir 5 pav. priedai).

3. Teikiamos paslaugos

3.1. Lengvieji automobiliai.

Dar prieš keletą metų daugelis Lietuvos gyventojų iš viso nebuvo girdėję apie lizingą –išperkamąją nuomą, tačiau pastaruoju metu vis daugiau žmonių perka naujus automobilius būtent lizingo dėka. Šiandien „VB

lizingas“ administruoja beveik kas antro Lietuvoje perkamo išsimokėtinai automobilio įsigijimą.

„VB lizingas“ pirkti išsimokėtinai siūlo:

➢ Lengvuosius automobilius;

➢ Lengvuosius krovininius automobilius;

➢ Visureigius;

➢ Mikroautobusus.

Išsirinkus automobilį prie jo vairo sėsti galima per 24 valandas.

Tačiau tam reikia įvykdyti keletas būtinų sąlygų:

➢ Išsimokėjimo terminas turi būti iki 7 metų;

➢ Pradinė įmoka nuo 10 % automobilio kainos;

➢ Vienkartinis administravimo mokestis – 1 –1,5 % automobilio kainos;

➢ Finansavimo valiutos –litai, JAV doleriai, eurai.

Jeigu kliento pradinė įmoka sudarys nemažiau 30 % automobilio kainos, tai deklaruojamos pajamos bus vertinamos žymiai atlaidžiau. 3.2.

Sunkusis transportas

Dažna problema, trukdanti įmonėms plėsti savo veiklą, yra apyvartinių lėšų trūkumas.

UAB „VB lizingas“ gali padėti įmonei sutaupyti apyvartinių lėšų ir geriau valdyti finansinius išteklius. UAB „VB lizingas“ įmonėms siūlo įvairaus sunkiojo transporto (nuo vilkikų iki specialiosios paskirties transporto) ir žemės ūkio išperkamąją nuomą. Taip pat galima naudotis užsienio lizingu (bioss –Border) paslauga ir įsigyti turto išperkamosios nuomos būdu per užsienio lizingo bendroves. Sudarius tokį sandėrį galima pasinaudoti PVM mokesčio lengvata.

Sąlygos:

➢ Lizingo terminas –iki 5 metų;

➢ Pradinė įmoka –nuo 10 % turto vertės;

➢ Vienkartinis administravimo mokestis –1 % turto vertės. 3.3.

Įranga

Šiandieniniai rinkai būdinga aštri konkurencija. Labai dažnai įmonės sėkmė priklauso nuo galimybės investuoti į naują įrangą ir technologijas.

UAB „VB lizingas“ siūlo pirkti išsimokėtinai:

➢ Gamybos įrangą;

➢ Medicinos prietaisus ir įrangą;

➢ Statybos techniką ir įrangą;

➢ Maisto pramonės įrangą;

➢ Prekybos ir viešojo maitinimo įstaigų įrangą;

➢ Automobilių serviso įrangą;

➢ Specialios paskirties įrangą ir kitą turtą.

Sąlygos:

➢ Išperkamosios nuomos terminas –iki 5 metų;

➢ Pradinė įmoka –nuo 10 % turto vertės;

➢ Vienkartinis administravimo mokestis –1 % turto vertės, bet ne mažiau kaip 300 litų.

3.4. Nekilnojamasis turtas

UAB „VB lizingas“ siūlo išperkamosios nuomos būdu įsigyti komercinio ir gyvenamojo nekilnojamojo turto –nuo privataus būsto iki viso pastatų komplekso. Tai daug operatyvesnė ir mažiau formalumų reikalaujanti paslauga, nes visiems jau įprastu tapęs banko ilgalaikis būsto kreditas.

Paprastai visos lizingo procedūros gali trukti apie 1 –2 savaites.

Klientui pačiam nebereikia rūpintis nekilnojamojo turto registracija ir kitais formalumais. Viskas ką klientui reiki padaryti, tai pasirašyti lizingo sutartį su „ VB lizingas“. Kiti administraciniai klausimai –tai jau

„Vb lizingo“ rūpestis. Be to, patyrę „VB lizingo“ nekilnojamojo turto ekspertai nemokamai įvertins kliento pasirinktą objektą. Vertintojai apžiūrėję turtą, rekomenduos klientui tinkamiausias išperkamosios nuomos sąlygas.

Sąlygos:

➢ Įsigijamo nekilnojamojo turto kaina neturėtų būti mažesnė nei

150 000 litų. Be to turtas turi būti užregistruotas VĮ registrų centre.

➢ Išpirkimo terminas –iki 15 metų;

➢ Pradinė įmoka –nuo 15 %, atsižvelgiant į turto likvidumą;

➢ Finansavimo sąlygos –pagal susitarimą;

➢ Vienkartinis administravimo mokestis – 1% nuo lizingu įsigijamo turto kainos.

➢ Papildomos išlaidos: notarinė rinkliava už turto pirkimo ir pardavimo sutarties notarinį patvirtinimą, mokestis už turto įregistravimą, žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonėje, turto draudimas, metinis juridinių asmenų nekilnojamojo turto mokestis (1%). 3.5.

Organizacinė technika

Šiuo metu UAB „VB lizingas“ išperkamosios nuomos būdu siūlo įsigyti įvairios organizacinės technikos, kurios pageidaujama mažiausia finansuojama suma be PVM būtų daugiau nei 5000 litų: kompiuteriai, spausdintuvai, kopijavimo aparatai ir visa kita, ko gali prireikti kasdieninėje biuro veikloje.

Sąlygos:

➢ Išpirkimo terminas –iki 24 mėnesių;

➢ Metų palūkanos –nuo 9%;

➢ Pradinė įmoka –nuo 30 % turto vertės;

➢ Vienkartinis administravimo mokestis – 1 % turto vertės, bet ne mažiau kaip 300 litų. 3.6.

Paslaugų lizingas

Paslaugų lizingas –tai nuomos sandoris, kai klientas per visą nuomos laikotarpį moka vienodas mėnesio įmokas, kurios apima pasirinktas turto priežiūros paslaugas. Pasibaigus nuomos sutarčiai, turtas gali būti išperkamas už likutinę vertę, surandamas naujas pirkėjas, arba turtas tiesiog grąžinamas lizingo bendrovei.

Pagrindiniai paslaugų lizingo privalumai:

➢ Laisvos apyvartinės lėšos;

➢ Turtas netraukiamas į balansą;

➢ Vienodi iš anksto žinomi mėnesio kaštai, todėl lengvesnis išlaidų planavimas;

➢ Už turtą mokama tik tiek, kiek jis realiai nuvertėja;

➢ Klientas visą dėmesį gali skirti savo pagrindiniai veiklai.

Pagrindinės paslaugos:

➢ 24 h pagalba kelyje įvykus nenumatytiems įvykiams;

➢ Laikinas automobilis, kol kliento automobilis dar tik gaminamas;

➢ Pakaitinis automobilis sugedus kliento automobiliui;

➢ AVIS serviso knygelė garantuos ramią kelionę visoje Europoje;

➢ Techninė priežiūra palengvins kasdieninį automobilių parko administravimą ir priežiūrą;

➢ Padangos kiekvienam metų laikotarpiui, jų keitimas ir sandėliavimas;

➢ Draudimas (civilinis, kasko, gyvybės ir kt.), draudiminių įvykių forminimas ir dokumentų tvarkymas.

Sąlygos:

➢ Nuomos terminas –nuo 1 iki 5 metų;

➢ Pradinė įmoka – 3 mėnesių nuomos sumos depozitas arba 10 –20 %

avansinė įmoka;

➢ Administravimo mokestis – 1 % transporto priemon4s kainos. 3.7.

Parduodamas turtas

Tai nauja UAB „VB lizingas“ pardavimo aikštelė, kurioje realizuijamas bendrovei grąžintas turtas. čia galima pasirinkti 1 –5 metų senumo lengvųjų automobilių¸ sunkvežimių, vilkikų ir kitų transporto priemonių, įrangos bei kito turto. Pasirinktą turtą galima tiesiog nusipirkti arba įsigyti išperkamosios nuomos būdu.

4. Įmonės konkurentai

Kaip rodo mums pav.1 (žiūrėti priedus) , Lietuvoje šiuo metu yra 12

pagrindinių lizingo įmonių. Iš jų 5 įmonės valdo daugiau nei po 5%

procentus Lietuvos lizingo rinkos. Apie jas mes ir pakalbėsime truputį plačiau, bandydami palyginti jų taikomas priemones, siūlomas paslaugas, išaiškinti, kas lemia lizingo vartotojų pasirinkimą tarp lizingą teikiančių įmonių.

Be abejo, bet kuri iš stambių lizingo įmonių turi panašų paslaugų rinkinį, bet siekiant konkurencinio pranašumo, įmonės bando įvesti ir visiškai naujas, klientui patogesnes ir priimtinesnes, lizingo paslaugas.

Bet kurios stambios lizingo įmonės paslaugų sąraše, mes galime rasti šias lizingo rūšis:

➢ Lengvųjų automobilių lizingas

➢ Sunkiojo transporto lizingas

➢ Technologinės, gamybinės įrangos lizingas

➢ Nekilnojamo turto lizingas

➢ Veiklos lizingas (lengviesiems automobiliams)

➢ Kito turto lizingas (organizacinė technika, žemės ūkio technika, buitinė technika, baldai ir pan.) 4.1.

UAB Hanza Lizingas

„Hansabanko” veiklos centre – vidutinės įmonės ir privatūs klientai.

Tačiau būdamas universalus bankas, jis aptarnauja visas klientų grupes. Be to, savo paslaugas bankas teikia ne tik Baltijos šalyse, bet aptarnauja ir tam tikrus klientų segmentus Rusijoje.

Privatiems asmenims UAB Hanza Lizingas siūlo paprastus, greitus ir lanksčius finansinius sprendimus:

➢ būsto lizingą;

➢ autolizingą (išperkamoji nuoma ir veiklos nuoma)

➢ pirkimo išsimokėtinai paslaugą EGO.

Juridiniams asmenims Hansa lizingas siūlo šias paslaugas:

➢ lengvųjų automobilių, keleivinių ir krovininių mikroautobusų lizingą išperkamosios nuomos ir veiklos nuomos būdu;

➢ paslaugų lizingą (transporto priemonių parko valdymas);

➢ ūkinių transporto priemonių ir autobusų lizingą;

➢ komercinės paskirties nekilnojamojo turto lizingą;

➢ gamybinės, medicinos, kompiuterių ir kt. įrangos lizingą;

➢ žemės ūkio technikos lizingą.

UAB „Hanza Lizingas” siūlo pasirinkite Jums labiausiai tinkamą sprendimą: L, XL arba XXL automobilių lizingą.

L lizingą sudaro automobilių išperkamoji nuoma ir veiklos nuoma.

XL paslaugų lizingas: Į šį paketą įeina lizingas bei viskas, kas būtina įsigyjant automobilį: civilinės atsakomybės draudimas, automobilio draudimas arba konsultacijos šiais klausimais bei pasiūlymai apsidrausti palankiomis sąlygomis.

Be to, klientas gauna kuro nuolaidų kortelę bei galimybę naudotis vairuotojų infolinija – visa būtina informacija, susijusi su naudingais patarimais, atsitikus nenumatytam atvejui, techniniams nesklandumams, ar tiesiog prireikus bet kokios informacijos, susijusios su transporto priemone.

Tokios paslaugos vis dar naujovė rinkoje, ir jomis gali naudotis tik UAB „Hanza Lizingas” klientai. Klientui taikomos ir nuolaidos trumpalaikei nuomai. Neretai pasitaiko, kad užsakę naują automobilį, klientai laukia jo tam tikrą laiką, o transporto priemonė yra reikalinga. Tokiems klientams taikomos žymios nuolaidos išsinuomojant automobilį trumpam laiko tarpui – kad ir dienai, kai tuo metu keičiamos automobilio padangos.

XXL paslaugų lizingas su visišku aptarnavimu: į šį paketą įeina paslaugų lizingas (ir visa, kas jau įeina į XL paketą), bei kitos paslaugos, leidžiančios apskritai visus rūpesčius ar didesnę jų dalį dėl automobilio palikti lizingo bendrovei: techninės priežiūros ir remonto organizavimas; aptarnavimo mokestis įtraukiamas į lizingo įmokas, todėl klientui nereikia rūpintis dėl kainų pasikeitimo; pagalba kelyje visą parą;

jeigu jūsų automobilis yra remontuojamas, tvarkomas, keičiamos padangos arba jūs laukiate naujo automobilio, jį užsisakę “Hanza lizingas” suteiks

Jums transporto priemonę – pakaitinį automobilį. Į XXL paketą įeina ir kitos paslaugos, kurios, be abejo, bus įvertintos automobilistų.

Hansabanko padaliniai yra išdėstyti po visą Lietuvą ir tikrai yra lengvai klientų pasiekiami. Centrinė banko būstinė yra Vilniuje, Savanorių pr.19. 4.2.

SAMPO lizingas

SAMPO – žinomiausia finansinių paslaugų grupė Suomijoje, aktyviai stiprinanti pozicijas Baltijos šalyse bei Vidurio ir Rytų Europoje. Daugiau kaip 2 milijonai žmonių Šiaurės Europoje bendradarbiauja su SAMPO kaip lygiaverčiai partneriai.

Mūsų šalyje UAB „SAMPO banko lizingas“ siūlo tokias paslaugas:

• Lengvųjų automobilių lizingą, kuris apima:

– lengvuosius automobilius;

– lengvuosius krovinius automobilius;

– visureigius;

– mikroautobusus;

• Sunkiojo transporto lizingą, kuris apima:

– vilkikus;

– priekabas;

– autobusus;

– žemės ūkio techniką;

• Įrangos lizingą, kuris apima:

– gamybos įrangą;

– statybos techniką ir įrangą;

– maisto pramonės įrangą;

– prekybos ir viešojo maitinimo įstaigų įrangą;

– automobilių serviso įrangą;

– medicinos prietaisus ir įrangą;

– specialiosios paskirties įrangą ir kitą turtą;

• Biuro technikos ir įrengimų išperkamąją nuomą, kuri apima:

– Kompiuterius, spausdintuvus, kopijavimo aparatus, baldus –

beveik viską, ko Jums gali prireikti kasdieninėje biuro veikloje;

• Nekilnojamojo turto išperkamąją nuomą;

• Veiklos lizingą (nuomą) lengviesiems automobiliams.

Banko klientų aptarnavimo skyriai yra tik didžiausiuose Lietuvos miestuose, dėl tuo yra sunkiai prieinami mažų miestelių ir kaimų gyventojams. 4.3.

SNORO lizingas

Šiuo metu pagrindinė bendrovės veiklos kryptis – ilgalaikio plataus vartojimo prekių bei paslaugų išperkamoji nuoma. Taip pat svarstomi ir finansuojami įvairaus pobūdžio lizingo projektai. „SNORO lizingas“ teikia ilgalaikę išperkamosios nuomos paslaugą, kuri taikoma 150 Lt ir didesnės vertės prekėms bei paslaugoms finansuoti.

Naudojimasis SNORO

lizingo paslaugomis Jus išvengiate daug nepatogumų, susijusių su prekių įsigijimu. Kodėl yra taip naudinga naudotis išperkamosios nuomos paslaugą:

➢ išperkamosios nuomos sutartis pasirašoma per labai trumpą laiką;

➢ suteikiama galimybė patiems pasirinkti priimtiniausią avanso dydį ir sutarties terminus;

➢ itin platus siūlomų įsigyti išsimokėtinai prekių pasirinkimas;

➢ racionali paslaugos kaina;

➢ reikalingi tik svarbiausi asmens dokumentai;

➢ atsiskaityti galima klientams patogiais būdais.

SNORO banko lizingo paslaugos yra lengvai pasiekiamos ne vien dėl to, kad šio banko filialą galima rasti beveik kiekviename Lietuvos mieste, bet ir dėl to, kad išperkamosios nuomos sutartį Jus galite sudaryti bet kurioje parduotuvėje, dirbančioje su bendrovės „SNORO lizingas“ verslo valdymo sistema „Leasing+“. Jei po įvertinimo nustatoma, kad Jūsų pateiktų dokumentų pakanka ir jie atitinka bendrovės reikalavimus, sudaroma išperkamosios nuomos sutartis. Sumokėję avansą ir pasirašę prekės priėmimo–perdavimo aktą, Jūs galite iš karto atsiimti norimą pirkinį. Jei parduotuvėje nepavyksta sudaryti išperkamosios nuomos sutarties, Jus kreiptis į „SNORO lizingas“ būstinę, kur Jums bus suteikta informacija apie kitas lizingo galimybes.

4.4 NORD/LB lizingas

Patirtis ir kompetencija teikiant lizingo paslaugas bei nuolatinis aptarnavimo tobulinimas įgalino NORD/LB lizingą tapti viena sparčiausiai augančių lizingo bendrovių Lietuvoje.

Šiuo metu ji yra viena didžiausių lizingo kompanijų, kurioje dirba 19

darbuotojų, besirūpinančių greitu, patogiu ir kvalifikuotu klientų aptarnavimu.

Kintančių klientų reikmių suvokimas bei žinojimas, kaip jas realizuoti, tampa neįkainojamu turtu. Todėl nuo pat įkūrimo siekiame klientams pasiūlyti lanksčias finansavimo sąlygas, profesionalų bei operatyvų aptarnavimą. Platus pirmaujančių Lietuvos ir užsienio kompanijų, bendradarbiaujančių su NORD/LB lizingu, ratas rodo, kad ši strategija pasiteisina.

“NORD/LB lizingas” teikią lizingo paslaugų paketą, panašų į kitų lizingo kompanijų paslaugas, tačiau banko “NORD/LB Lietuva” valdoma bendrovė “NORD/LB Lizingas” rudenį prasidedančio vilkikų pirkimo bumo metu įveda naują paslaugą – finansinį lizingą su likutine verte.

Naujosios lizingo paslaugos naudotojas galės pats pasirinkti turto likutinės vertės dydį. Taip pat pats vartotojas spręs, ką daryti su turtu, kai pasibaigs lizingo terminas.

“Finansinis lizingas su likutine verte – nauja paslauga su išperkamosios nuomos ir veiklos nuomos elementais. Šis finansavimo būdas yra gerokai lankstesnis – lengviau pritaikomas prie individualių kiekvieno kliento poreikių”, – aiškino “NORD/LB Lizingo” direktorius Aurelijus

Šveikauskas. Pasak jo, finansinio lizingo su likutine verte paslaugą nutarta įvesti, ruošiantis rudenį išaugančiai vilkikų paklausai ir ieškant būdų, kaip sumažinti mėnesines įmokas. Taikant naująjį finansavimo būdą, vežėjui mėnesio lizingo įmoka už naują vilkiką sumažėja apie 100-200 eurų.

Pasibaigus lizingo terminui, turto naudotojas gali pats nuspręsti –

parduoti transporto priemonę, sumokėti likutinę vertę ir iš karto perimti pilną nuosavybės teisę, ar tiesiog pratęsti lizingo sutartį dar keleriems metams ir nepadengtą turt…o vertę išsipirkti dalimis. Rinkoje vyksta arši konkurencija, tačiau pagrindiniu konkuravimo instrumentu vis dar išlieka palūkanos, o joms esant ir taip ypač žemame lygyje, tai klientams nebeduoda matomo finansinio efekto, o tik psichologinį. Todėl bankas pradeda klientams siūlyti naujas paslaugas, kurios suteikia naujų galimybių ir tuo pačiu sumažina įmokas. Finansinis lizingas su likutine verte – neužpildyta niša lizingo rinkoje. Šis finansavimo būdas Vakaruose įprastas, o Lietuvoje vis dar naujiena

“NORD/LB Lizingas”, pasiūlęs finansinį lizingą su likutine verte, prognozuoja, kad kitąmet iki pusės visų sunkiųjų transporto priemonių bus įsigyjama būtent šiuo finansavimo būdu. Finansinis lizingas su likutine verte šį rudenį bus taikomas tik naujoms sunkiosioms transporto priemonėms, tačiau vėliau planuojama naują finansavimo būdą pasiūlyti ir kitų naujų automobilių pirkėjams.

Palyginus su kitais stambiais bankais (Vilniaus banku, Hansabanku,

SNORO banku), NORD/LB įmonės atstovybes yra rečiau sutinkamos mažuose

Lietuvos miestuose, o tai žymiai mažina jo prieinamumą potencialiam klientui.

Pasirinkdamas lizingo įmonę vartotojas susiduria su įvairiai klausimais, kuriuos jis turi kvalifikuotai išspręsti, kad galėtų išvengti finansinių nuostolių : ir užtikrinti sau ir savo šeimai ilgalaikę materialinę gerovę. Taigi, darant tokius sprendimus potencialus lizingo įmonės klientas turi atsižvelgti į šiuos aspektus:

➢ lizingo sutarties sudarymo išlaidos;

➢ lizingo palūkanos (jų dydis, fiksuotos ar kintančios);

➢ pradinės įmokos dydis;

➢ lizingo terminas;

➢ minimali lizinguojama suma;

➢ įmonės prieinamumas ir įvaizdis;

➢ kt. 4.5. „VB lizingas“ palyginimas su didžiausiais konkurentais

Pabandysim palyginti Vilniaus banko, Hansabanko ir NORD/LB banko teikiamas autolizingo paslaugas. (žiūrėti 3 lentelė priedai).

Apibendrinant visus pateiktus faktus, galima išskirti tokias Vilniaus banko geras puses ir nenuginčijamus privalumus:

1. Geras pasiekiamumas, patikimumas ir įvaizdis, sukurtas ilgalaike sėkminga veikla.

2. Didesni lizingo laiko terminai, mažesnės pradinės įmokos, beveik visada mažiausios palūkanų normos, maži sutarties sudarymo kaštai.

3. Platus teikiamų paslaugų ratas, kuris aprėpia ne tik finansinius lizingo aspektus, bet ir užtikrina moralinį kliento pasitenkinimą.

Tai įrodo pačio Vilniaus banko pateiktas jo teikiamų paslaugų privalumų sąrašas, kuris jau buvo patektas 2.2. referato dalyje.

Išvados

1. Kiekvienoje šalyje lizingo operacijos vaidina svarbų vaidmenį ekonominiame gyvenime, tačiau jų vaidmuo gali būti didesnis arba mažesnis priklausomai nuo šalies išsivystymo lygio, jos vedamos politikos.

2. Vakarų šalyse lizingas – vienas iš labiausiai paplitusių finansavimo mechanizmų, suteikiantis naujų galimybių ir privalumų tiek lizingo davėjui, tiek lizingo gavėjui.

3. Lietuvos lizingo rinkoje sudaromos finansinio ir operatyvinio lizingo sutartys. Lietuvos lizingo rinka yra gana jauna, todėl ji neveikia taip, kaip išvystytų užsienio šalių lizingo rinkos. Lizingo bendrovės labai atsargiai vertina savo klientų galimybes ir stengiasi jiems perkelti visą sandėrio riziką. Be to, Lietuvos lizingo bendrovių konkurencija nepakankama, todėl sąlygos vartotojams nėra palankios.

Lizingo paklausa yra labai didelė, tačiau jos patenkinimą smarkiai riboja nepalankus lizingo sandorių apmokestinimas.

4. UAB „Vilniaus banko lizingas“ yra viena iš lizingo rinkos lyderių,kurios teikiamų paslaugų asortimentas yra plačiausias ir palankiausias klientams.

Literatūra ir šaltiniai

✓ Dainauskienė J.Lizingas. Vadovams apie valdymą ir ekonomiką.

Vilnius: Lietuvos informacijos institutas 1996. –53 p.

✓ Lizingas Europos šalių ekonomikoje. Naujasis kapitalas, 1995,

Nr. 25, p1,7.

✓ Brazauskas A. Rieda lizingo kontraktai. Verslo žinios, 1997, p

10-11

✓ Lakis V. Lizingo apskaita Vakarų šalyse. Apskaita ir kontrolės, 1995, nr.10.

✓ Krasauskas D. Lizingo rinkos plėtrą Lietuvoje anksčiau stabdė

Seimas, o dabar žinių stoka . Lietuvos rytas. 1996, Nr.35, p.

23.

✓ Lietuvos lizingo rinkos dalis pagal portfelį [interaktyvus].

[Žiūrėta 2004 m. kovas 15 d.]. Prieiga per internetą:

✓ Lizingo rinkos pasiskirstymas pagal portfelį [interaktyvus].

[Žiūrėta 2004 m. kovas 15 d.]. Prieiga per internetą:

✓ Lizingo portfelio struktūra pagal turto rūšį. [interaktyvus].

[Žiūrėta 2004 m. kovas 15 d.]. prieiga per internetą: <

http://www.lease.lt/liz_portf_pagal_turta.htm >

✓ Lizingo portfelio struktūra (mln. Lt) [interaktyvus]. [žiūrėta

2004 m. kovas 15 d.]. Prieiga per internetą: <

http://www.lease.lt/liz_portf_str.htm >

✓ „VB lizingas“ įmonės istorija. [interaktyvus].[žiūrėta 2004 m.

kovas 15 d.]. Prieiga per internetą: <

http://www.vblizingas.lt/about.html >

✓ Veiklos ataskaitos [interaktyvus]. [Žiūrėta 2004 m. kovas 15

d.]. Prieiga per internetą: <

http://www.vblizingas.lt/about.html?item_id=61 >

✓ „VB lizingas“ suformavo 1 milijardo litų vertės lizingo portfelį. [interaktyvus]. [Žiūrėta 2004 m. kovas 15 d.]. Prieiga per internetą: < http://www.vbl.lt/news.html?item_id=821 >

✓ „VB lizingas“ susigrąžino rinkos lyderio vardą.

[interaktyvus]. [Žiūrėta 2004 m. kovas 15 d.]. Prieiga per internetą: < http://www.vbl.lt/news.html?item_id=817 >

✓ „VB lizingas“ 2003 metais sustiprino lengvųjų automobilių lizingo rinkos lyderio pozicijas. [interaktyvus]. [Žiūrėta 2004

m. kovas 14 d.]. Prieiga per internetą: <

http://www.vbl.lt/news.html?item_id=815 >

✓ Leasing Activity in Europe

Key Facts & Figures in 2002 .[Interaktyvus]. [žiūrėta 2004 m.

kovas 15 d.]. prieiga per internetą: <

http://www.leaseurope.org/pages/Download/EuropeanLeasingMarket_Ke yFigures02.pdf >

✓ STATISTICS 2002. [interaktyvus].[žiūrėta 2004 m. kovas 13 d.].

Prieiga per internetą: <

http://www.leaseurope.org/pages/Download/SL2002.pdf >

✓ http://www.vblizingas.lt

✓ http://www.lizingas.lt/

✓ http://www.sampo.lt/bankas/?id=70

✓ http://www.nordlbl.lt/

✓ http://www.sl.lt/ Priedai:

|Finansiniai |Mokesčiai, proc. |Pirmųjų metų nuolaida, |

|metai | |proc. |

|Iki 1983/84 |52 |100 |

|1983/84 |50 |100 |

|1984/85 |45 |75 |

|1985/86 |40 |50 |

|1986/87 |35 |25 |

1 lentelė: Mokesčių lengvatos Didžiojoje Britanijoje

|[pic] |

1 pav. Lietuvos lizingo rinkos dalis pagal portfelį 2003 12 31

|[pic] |

2 pav. Lizingo portfelio struktūra pagal turto rūšį.

|Pagal lizingo rušį |

|1998 |

|1999 |

|2000 |

|2001 |

|2002 |

|2003 |

|Finansinis lizingas |

|619,6 |

|559,9 |

|648,5 |

|1069,2 |

|1659,9 |

|2488,8 |

|Veiklos lizingas |

|3,3 |

|12,3 |

|31,8 |

|51,5 |

|87,7 |

|207,8 |

|Iš viso:* |

|622,9 |

|572,2 |

|680,3 |

|1120,7 |

|1747,6 |

|2696,6 |

|Pagal turtą |

|1998 |

|1999 |

|2000 |

|2001 |

|2002 |

|2003 |

|Nekilnojamasis turtas |

|13,3 |

|39,1 |

|136,6 … |

|209,9 |

|308,5 |

|457,5 |

|Nematerialusis turtas |

|0,012 |

|0,792 |

|Kilnojamasis turtas |

|609,6 |

|533,1 |

|543,7 |

|910,8 |

|1439,1 |

|2239,1 |

|Pramonės įranga ir įrengimai |

|126,8 |

|145,5 |

|170,7 |

|262,3 |

|397,5 |

|553,8 |

|Org.technika ir biuro technika |

|16,9 |

|16,9 |

|16,0 |

|39,7 |

|76,2 |

|84,7 |

|Kelių transporto priemonės |

|290,8 |

|203,7 |

|189,7 |

|286,7 |

|467,2 |

|774,1 |

|Lengvieji automobiliai |

|157,6 |

|125,9 |

|145,7 |

|215,7 |

|297,9 |

|510,7 |

|Laivai, lėktuvai ir geležinkelių riedmenys |

|6,8 |

|4,9 |

|2,3 |

|30,0 |

|Kitas turtas |

|17,5 |

|41,1 |

|14,8 |

|100,7 |

|198,0 |

|285,8 |

|Iš viso:* [1] |

|622,9 |

|572,2 |

|680,3 |

|1120,7 |

|1747,6 |

|2239,1 |

2 lentelė: Lizingo portfelio struktūra (mln. Lt)

[pic]

3 pav. Lengvųjų automobilių lizingo rinka 2003 metais

[pic]

4 pav. Lizingo portfelio struktūra

[pic]

5 pav. Lizingo portfelio dinamika

|Bankas |Laiko terminas |Pradinė įmoka |Sutarties |

|Sąlygos | | |mokestis |

|Vilniaus bankas |Iki 7 metų |Nuo 10 % |1-1,5% |

|Hansabankas |6 mėn. – 5 metai|Nuo 15 % |1 % (min.300Lt) |

|NORD/LB |Iki 5 metų |Nuo 15 % |1% (min.100Lt) |

3 lentelė. Autolizingo paslaugų palyginimas

[1] * Ne visų lizingo bendrovių portfelis pateiktas su užsienio lizingu

(CB).