Turinys:
Įvadas 2
1. Lizingo raidos ypatybės 3
1.1.Lizingo atsiradimo istorija 3
1.2. Lizingo ypatybės atskirose išsivysčiusiose šalyse 6
1.2.1. JAV 6
1.2.2. Didžioji Britanija 7
1.2.3. Prancūzija 7
1.2.4. Austrija 8
1.2.5. Švedija 8
1.3. Lizingo rinka Lietuvoje 9
2.UAB „Vilniaus banko lizingas“ 11
2.1.Įmonės istorija 11
2.2. „VB lizingas“ privalumai 11
2.3. Veiklos rezultatai 12
3. Teikiamos paslaugos 14
3.1. Lengvieji automobiliai. 14
3.2. Sunkusis transportas. 14
3.3. Įranga. 15
3.4. Nekilnijamasis turtas 15
3.5. Organizacinė technika. 16
3.6. Paslaugų lizingas 16
3.7. Parduodamas turtas. 17
4. Įmonės konkurentai 18
4.1. UAB Hanza Lizingas 18
4.2. SAMPO lizingas 19
4.3. SNORO lizingas 20
4.4. NORD/LB lizingas 21
4.5. „VB lizingas“ palyginimas su didžiausiais konkurentais 23
Išvados 24
Literatūra ir šaltiniai: 25
Priedai: 27Įvadas
Darbe tiriamas lizingas kaip alternatyvus finansavimo šaltinis. Ši
darbo tema pasirinkta neatsitiktinai. ŠŠiandieninės ekonominėmis sąlygomis
daugelis įmonių sprendžia finansines problemas, kylančias dėl pinigų
stokos. Plečiant įmonės veiklą, vadovams reikia rinktis iš kokių šaltinių
finansuoti naujus projektus. Neišsivysčiusiose užsienio šalių kapitalo
rinkose dažnai nėra didelio išorinių kapitalo kaupimo šaltinių pasirinkimo.
Kaip alternatyva bankinėms paskoloms, išsivysčiusiose Vakarų Europos šalyse
ypač paplitusi tokia finansavimo rūšis kaip lizingas.
Darbe apžvelgiama lizingo atsiradimo istorija, jo vystymasis
išsivysčiusiose pasaulio šalyse, taip pat ir Lietuvoje. Norint geriau
suprasti kas yra lizingas ir kaip jis veikia, pasirinkome konkrečią įmonę ,
t.y. nagrinėjome UAB “Vilniaus banko lizingas” veiklą, jos teikiamas
paslaugas. Taip ppat pat apžvelgiame svarbiausius ir didžiausius „VB
lizingas“ praėjusių metų veiklos rezultatus.
Taip pat darbe apibūdinami didžiausi „VB lizingas“ konkurentai, jų
teikiamos paslaugos, bei išryškinami įmonės privalumai.
Šio darbo tikslas buvo arčiau susipažinti su lizingu, bei lizingo
rinkos lydere Lietuvoje –UAB „Vilniaus banko lizingas“
Grupės narių in
Lina Zabulionytė parašė 2 ir 3 referato dalis, Jelena Kovalevskaja –4
referato dalį ir Rūta Šerėnaitė – 1 referato dalį bei įvadą su išvadom.
Lizingo raidos ypatybės
3 1.1.Lizingo atsiradimo istorija
Laikoma, jog visi ekonominiai teisiniai santykiai, susiję su lizingu,
priklauso šiuolaikiniams ūkiniams santykiams. Tačiau taip iš tikrųjų nėra.
Dokumentai liudija, jog nuoma žmonijai žinoma nuo senų laikų.
Išperkamosios nuomos sutarties ištakos siekia net Aristotelio laikus
(384/383-322 m.pr.Kr.). Būtent Aristotelis teigė, kad “turto esmė yra jo
naudojime, o ne teisėje į jį”. Kitaip sakant, tam kad gautum kažkokį tai
pelną nebūtina turėti turto, pakanka tik teisės juo naudotis ir iš to
gauti pajamas.
Nuomos sutartys buvo paplitusios IV a. pr.Kr. P.Baltus ir B.Major
knygoje “Europos lizingo mokykla” rašė, kad tokios sutartys buvo sudaromos
Senovės Šumero valstybėje. Uro mieste rastos molinės lentelės liudija apie
žemės ūkio įrankių, žemės, vandens šaltinių, buivolų ir kiitų gyvūnų nuomą.
Šios 1984m. rastos molinės lentelės pasakoja apie šventikus – nuomotojus,
sudarinėjusius sutartis su vietiniais fermeriais. Tačiau senieji Šumero
valstybės dokumentai nenurodo konkrečios lizingo atsiradimo datos ir tai
nereiškia, jog tokios nuomos sutartys nebuvo sudarinėjamos anksčiau.
Anglų istorikas T.Clark, nagrinėjęs Hamurabio įstatymus, priimtus apie
1775-1750 m. pr. Kr., rado keletą straipsnių, kuriuose labai smulkmeniškai
bei įvairiapusiškai išnagrinėti nuomos bei nuomos mokesčių variantai, turto
užstato aplinkybės.
Kitos Senovės civilizacijos, įskaitant graikus, romėnus, egiptiečius,
laikė nuomą patraukliu, prieinamu ir kartais netgi vieninteliu būdu įsigyti
žemės, įrankių bei naminių gyvulių.
Senovės finikiečiai, garsėję kaip puikūs j
nuomojo laivus. Daugybė trumpalaikių nuomos sutarčių garantavo laivo su
ekipažu įsigijimą. Šiuolaikinėmis sąlygomis tokios operacijos vadinamos
“šlapiu” lizingu.
Senovės Romos teisėje taip pat buvo apibrėžti turtiniai santykiai,
susiję su turto valdymu, tačiau be nuosavybės teisės į jį.
Kaip rodo istoriniai šaltiniai nuomojami buvo ne tik žemės darbų
įrankiai, tačiau ir karinė technika.
Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose lizingo operacija paminėta 1066
metais, kai Vilhelmas Užkariautojas išsinuomavo iš Normandijos pirklių
laivų Britanijos salų puolimui. Ši operacija nebuvo pamiršta, ir praėjus
dviems amžiams, sudaryta pirmoji oficiali lizingo sutartis – kryžiuočiai,
ruošdamies.i eiliniam kryžiaus žygiui, šiuo būdu įsigijo karo amunicijos.
XVI amžiuje išperkamąja nuoma Venecijos pirkliai įsigydavo tais
laikais brangių inkarų. Grįžę iš kelionių, inkarus grąžindavo savininkams,
kurie juos vėl išnuomodavo.
Analogiškos operacijos buvo ir Anglijoje. Vienas iš pirmųjų norminių
aktų, reguliavusių santykius labai panašius į lizingo sutarties, buvo
1284m. priimtas Velso įstatymas (Statue of Wales). 1572 metais Anglijoje
priimtas įstatymas, leidžiantis “tikrąjį”, o ne “menamąjį” lizingą, t.y.
nuomos sutartimis buvo laikomos tik tos sutartys, kurios buvo pasirašomos
“protingomis” sąlygomis. Kadangi tuo metu paplito sutartys, kuriomis
siekiant apgauti kreditorius, buvo slepiama, kas iš tikrųjų yra turto
savininkas, o kas tik nuomininkas. XX a. vystantis pramonei Anglijoje,
išaugo lizinguojamų prekių skaičius. Didžiausias vaidmuo čia teko sparčiai
besivystančiai geležinkelio bei anglies kasybos pramonei.
Anglies kasyklų savininkai iš pat pradžių pirko vagonus anglies
pervežimui, tačiau vėliau tai pasirodė ekonomiškai nenaudinga (augo anglies
gavyba, atsidarydavo naujos šachtos, r
įmonėlės ryžosi pasinaudoti susidariusia situacija – jos pirko vagonus ir
juos išnuomodavo geležinkelio transporto kompanijoms. Atsirado kompanijos,
kurių vienintelis tikslas buvo garvežių ir vagonų nuoma. Po kiek laiko
įmonė į sąlygas įtraukė nuomininkui opciono teisę nupirkti vagonus,
pasibaigus lizingo sutarčiai. Viena iš šios sąlygos atsiradimo priežasčių –
kai egzistuoja turto įsigijimo perspektyva ateityje, tai nuomininkai
taupiai ir atsargiai naudojosi išnuomotu turtu, jį labiau saugo. Tokios
sutartys buvo vadinamos nuomos-pardavimo sutartimis. Jos davė pagrindą
operatyvinio lizingo atsiradimui.
Terminas “lizingas” pradėtas vartoti praėjusio šimtmečio pabaigoje,
kai amerikiečių bendrovė “Bell” nutarė ne vien pardavinėti, bet ir nuomoti
telefono aparatus, kurių negalėjo pirkti mažiau pasiturintys piliečiai. Tuo
pat metu augant lizingo operacijų apimtims, išaugo ir transporto priemonių
išperkamoji nuoma. 30-aisiais metais H.Ford labai sėkmingai savo versle
panaudojo lizingo operacijas. Tačiau automobilių pardavimo išperkamosios
nuomos būdu “tėvu” laikomas Z.Frenk – pardavimų agentas iš Čikagos, kuris
pirmasis pasiūlė ilgalaikę automobilių išperkamąją nuomą.
Tačiau tikroji revoliucija šioje finansavimo srityje Amerikoje įvyko
50-aisiais metais, kai masiškai pradėta lizinguoti: technologiniai
įrengimai, mašinos ir mechanizmai, laivai, lėktuvai ir t.t. JAV vyriausybė,
įvertinusi šį reiškinį, operatyviai įgyvendino lizingo skatinimo programą.
Pirmoji specializuota lizingo bendrovė Jungtinėse Amerikos Valstijose
buvo įkurta 1952 metais “United States Leasing Corporation” (įkūrėjas –
Henry Shonfeld). 1960-ųjų metų pabaigoje JAV lizingo operacijų apyvarta jau
buvo vienas milijardas dolerių. Nuo šeštojo dešimtmečio pabaigos lizingas
ėmė plisti ir Europoje. Štai 1979 metais įregistruota per 50 mlrd. JAV
dolerių vertės li
1982 metai ypač svarbūs aviacinei technikai. Tais metais McDonnel
korporacija lizingo pagalba sugebėjo išsikovoti dalį rinkos parduodama
lėktuvus DC-9-80. McDonnel koncepcija buvo pavadinta “fly before buy”
(“pirmiau skristi nei pirkti”).
1988 metais lizingo apyvarta siekė jau 250 mlrd. JAV dolerių. Šiaurės
Amerikoje lizingo būdu kasmet atnaujinama 25-30 proc. visos naudojamos
įrangos. Anglijoje, Prancūzijoje, Švedijoje, Ispanijoje išperkamąja nuoma
įsigyjama 13-17 proc. naujų įrengimų, Italijoje, Olandijoje – 12-14 proc.,
Danijoje – 8-10 proc. Pagal lizingo operacijų apimtį absoliučia išraiška
Europoje pirmauja Vokietija. Pajamos iš kilnojamojo turto lizingo toje
šalyje 1994 metais siekė 19,2 mlrd. ekiu (apie 24 mlrd. JAV dolerių)..
Europoje maždaug keturios iš penkių lizingo bendrovių yra dukterinės bankų
įmonės. Baltijos šalių išperkamosios nuomos lyderė yra Estija, nes
daugiausia šios šalies lizingo rinkos užima kaimynė Suomija. Latvijoje
veikia šešiolika.
Pasaulyje daugiausia lizingo būdu parduodami lengvieji automobiliai
(38,8 proc.), pramonės įrengimai (24,3 proc.), kompiuteriai ir orgtechnika
(13,9 proc.), krovininiai automobiliai (13,8 proc.), lėktuvai, vagonai,
laivai (4,2 proc.). Automobiliai ir kitų transporto priemonių lizingas
Lietuvoje taip pat laikomas itin perspektyviu rinkos segmentu.
80-aisiais ir 90-ųjų metų pradžioje lizingas sėkmingai vystėsi visuose
žemynuose. Tam įtakos turėjo lizingo, kaip paslaugos šiame versle
dalyvaujančioms šalims teikiami privalumai, o taip pat atskirų valstybių
vyriausybių parama šiame versle.
Neatsitiktinai lizingas užima svarbią vietą kapitalo rinkoje. Kai
kuriose išsivysčiusiose šalyse lizingui tenka daugiau kaip 30 proc. naujų
investicijų. Per paskutinius 15 metų London Financial Group duomenimis
lizingo operacijų apyvarta išaugo beveik 5 kartus ir 1994 metais sudarė
356,4 mlrd. USD.
Didžiausia dalis lizingo operacijų tenka trims žemynams: Š.Amerikai,
Azijai, ir Europai, kuriose 1994 metais lizingo operacijos sudarė 93,9
proc. pasaulinės lizingo apyvartos. 1989 metais šių žemynų apyvarta sudarė
95,9 proc. pasaulinės rinkos. Iki 1993 metų pagal lizingo operacijų
apyvartą pirmavo Š.Amerika, antra – Europa, trečia – Azija. 1993 metai
pasižymėjo tuo, kad antrą vietą užėmė Azija, nustumdama į trečią Europą.
Šis įvykis susijęs su stipria ekonomine krize, apėmusia Europą 1991 metų
pabaigoje, ir audringu lizingo vystymusi tokiose Azijos šalyse, kaip Pietų
Korėja, Hong-Kongas, Indonezija.
Ypač nepalankūs lizingui buvo 1992-1993 metai. Tai tiesiogiai susiję
su paaštrėjusia ekonomine krize išsivysčiusiose Vakarų Europos šalyse.
Pasaulinė lizingo operacijų apyvarta sumažėjo beveik 10 proc. – nuo 345,3
mlrd. USD 1991m. iki 309,6 mlrd. USD 1993m.
Jei lizingo operacijų apyvartos 1992m. krito Š.Amerikoje, Europoje ir
Azijoje, tai 1993m. apyvartų mažėjimas pastebimas tik Europoje. Tai buvo
gana ryškus apyvartų smukimas, kad net lizingo operacijų apyvartų augimas
JAV, Azijoje ir kituose regionuose, neatsvėrė pasaulinės apyvartos
sumažėjimo 4 proc. Lizingui Europoje 1993 metai buvo “juodi”, kai pastarųjų
operacijų apyvarta nukrito 79,9 mlrd. USD. Ekonominė krizė Europą palietė
labiau nei JAV ir Japoniją. Jau 1994m. pastebimas Europoje lizingo
operacijų apyvartos augimas.
Nepaisant to, kad likusių trijų kontinentų (P.Amerika, Australija ir
Afrika) lyginamasis svoris bendroje pasaulinėje lizingo apyvartoje sudaro
nežymią dalį (1994m. –6,1 proc.), tačiau lizingo verslas čia sėkmingai
vystosi ir užima svarbią vietą investicinėje veikloje. Lyginant su 1989
metais šie regionai užėmė papildomai 1,2 proc. pasaulinės rinkos.
Ypač dinamiškai lizingas vystėsi 1990-aisiais metais P.Amerikoje, kuri
dabartiniu metu užima ketvirtą vietą. Jos nepalietė pasaulinė lizingo
krizė. 1990-1994 metais pastebimas pastovus lizingo operacijų augimas,
kurios išaugo beveik penkis kartus. Viena iš šio žemyno šalių Brazilija –
patenka į didžiausių lizingo šalių dešimtuką.
1994 metais lizingo operacijų apyvarta P.Amerikoje lyginant su 1993
metais išaugo 18,9 proc., Australijoje – 21,2 proc., Afrikoje – 135,5 proc.. 1.2. Lizingo ypatybės atskirose išsivysčiusiose šalyse
1.2.1. JAV
JAV tenka apie puse visos pasaulinės lizingo apyvartos. 1986m. JAV
įrangos parduota išperkamosios nuomos būdu už 85 mlrd.USD.
Viena iš pagrindinių greito lizingo vystymosi JAV priežasčių – mokesčių
lengvatos: pagreitinta amortizacija ir mokesčių lengvata investicijoms.
Pavyzdžiui, perkant įrangos už 100.000,-USD, investicijų lengvata – 10
proc. Tačiau tokios nuolaidos galioja tik tada, kai sutartis atitinka
nuomai keliamus reikalavimus:
➢ lizingo sutarties trukmė ne mažiau 30 metų;
➢ lizingo sutarties pratęsimas galimas, įvertinus įrenginio rinkos
kainą;
➢ nepirkti įrenginio mažiau už protingą kainą, pvz., 1 USD;
➢ lizingo kompanija neprivalo peržiūrėti mokėjimų grafiko.
Iki 1977 metų firmos galėjo įsigyti įrengimų išperkamosios nuomos
būdu, nerodydamos jų savo balansuose. Todėl įmonės, turinčios jau nemažus
finansinius įsipareigojimus, galėjo įsigyti įrangos, nerodydamos išaugusios
įsiskolinimų sumos. Tokiu būdu tikroji skola buvo slepiama nuo investuotojų
ir kreditorių. 1976 metais priimtas įstatymas, kuriame buvo keletas punktų:
➢ nuosavybės teisė pasibaigus sutarčiai pereina nuomininkui;
➢ lizingo sutartis suteikia galimybę jai pasibaigus nupirkti turtą
pigiau rinkos vertės;
➢ sutarties trukmė daugiau arba lygi 75 proc. turto naudingo
naudojimo laiko.
Paskutiniu metu išaugo grįžtamojo lizingo (naftos tankeriai,
geležinkelio konteineriai, kompiuteriai, lėktuvai), operatyvinio lizingo
(transporto priemonės, spausdinimo įrenginiai) reikšmė. 1.2.2. Didžioji Britanija
Įvedus kai kurių mokesčių lengvatų, Didžiojoje Britanijoje lizingas
sparčiau ėmė vystytis tik po 1970 metų. Kompanijos iš apmokestinamų pajamų
galėjo 100 proc. nurašyti investicijas. Kompanijos šiomis mokesčių
lengvatomis galėjo pasinaudoti tik ataskaitinių metų pabaigoje. Todėl jei
įmonė investavo metų pradžioje, ji turėjo kurį laiką laukti naudos iš šios
mokesčių lengvatos. Tačiau jei ji parduodavo įrengimus lizingo kompanijai
ir po to jį iš pastarosios nuomodavosi (su sąlyga, kad lizingo įmonei
finansiniai metai baigiasi anksčiau), tai nauda iš mokesčių lengvatų
pasinaudodavo greičiau. Lizingo įmonės stengėsi kurti savo filialus su
skirtingomis finansinių metų pasibaigimo datomis. Investicijų mokesčių
lengvata neatlygintina, tačiau atgal ji sugrįžta per mokesčių mokėjimus.
Vėliau mokesčiai buvo mažinami pamažu (1 lentelė žiūrėti priedus) tačiau
tai ne iš karto atsiliepė lizingo vystymuisi.
Tolimesnė lizingo raida priklausys nuo investicijų apimčių,
nepelningai dirbančių įmonių skaičiaus ir įmonių sprendimų įsigyti
pagrindinių priemonių lizingo pagalba. 1.2.3. Prancūzija
Ši finansavimo forma labai paplito Prancūzijoje, ypač jos rūšis
“credit buy”. 1967 metų balandyje įkurta pirmoji kompanija “Lokafrance”.
Dabar Prancūzijoje lizinguojami lėktuvai, malūnsparniai, laivai, baržos,
konteineriai, medicininė įranga, spausdinimo mašinos ir kt. įrengimai.
Viena didžiausių Prancūzijos lizingo kompanijų “BNP/Bail”, kurią sudaro
kompanijos “Natio Equipment, “Natio Location”, “Natio Energie”,
“Locafinance”, “Natiofail”, “Natiocredifail”. Lizinguoti kilnojamąjį turtą
pradėta 1960 metais, o Lizingo įstatymas priimtas 1966 metais, kuris įvedė
mokesčius perleidžiant teises į įrengimus perparduodant nuomotojui,
perleidžiant tretiesiems asmenims, apmokestino kainos skirtumą tarp
balansinės prekės vertės ir tos kainos, už kurią parduodama prekė.
Likutinė vertė sudaro nuo 1 proc. iki 7 proc. pradinės prekės
vertės. Nuomos mokesčiai mokami kas mėnesį, kas 3 mėnesius, kas 6 mėnesius,
kartą per metus. Nuomos mokesčiai gali būti vienodo dydžio, mažėjantys,
didėjantys.
Nekilnojamo turto lizingas taip pat apibrėžtas 1966 metų įstatymo.
1967 metais įkurta Operacijų nekilnojamuoju turtu pramonės ir prekybos
srityse taryba (SIKOMI). Tai akcinė bendrovė kurios įstatinis kapitalas
nemažesnis kaip 10 mln. frankų. SIKOMI lizingo kompanijoms suteikiamos
mokesčių lengvatos: pagreitinta amortizacija, 85 proc. apmokestinamo pelno
neapmokestinamas pelno mokesčiu.
Paprastai nekilnojamo turto sutarčių trukmė 15-20 metų. Sutarčių
objektai – žemė, statiniai, pavieniai darbai, įrengimai. 1.2.4. Austrija
Austrijoje vidutinė sutarties trukmė priklausomai nuo sutarties
objekto svyruoja nuo 2 iki 5 metų. Sutartyje nėra numatyta opciono teisė
sutarčiai pasibaigus nusipirkti objektą arba galimybės pratęsti sutartį.
Sutarties galiojimo metu sudaromas naujas kontraktas naujam eksploatacijos
periodui arba vedamos derybos dėl objekto pirkimo.
Kaip Vokietijoje, taip ir Austrijoje lizingo vystymuisi pagrinde
įtakos turėjo nuomos įstatymo priėmimas. Austrijoje lizingas vystosi jau
daugiau kaip 25 metus. Lizingo būdu netgi įsigyjami vaikų darželiai,
mokyklos. Remiantis 1984 metų įstatymu, tam kad pasinaudotum mokesčių
lengvatomis, sutarties trukmė turi neviršyti 40-90 proc. bendro sutarties
objekto naudojimo laiko ir sutarties objektas turi būti savarankiškas
elementas. Viena iš pagrindinių Austrijos lizingo kompanijų – “Raiffeisen
leasing”. 1.2.5. Švedija
Švedijoje lizingas atsirado 60-ųjų metų pradžioje. Paprastai šiomis
operacijomis naudojosi smulkios ir vidutinės įmonės. Bankai reikalavo tam
tikrų įsipareigojimų. Iš pradžių buvo sudaromos sutartys, pagal kurias
prekės tiekėjas įsipareigodavo atpirkti prekę, jei klientas neįvykdydavo
savo įsipareigojimų lizingo kompanijai. Augant konkurencijai tarp lizingo
kompanijų, šis pardavėjo įsipareigojimas sutartyse sutinkamas vis rečiau ir
rečiau. Vidutinė sutarties trukmė paprastai trunka 3-5 metus, išskirtiniais
atvejais iki 9 metų.
Apibendrinant apžvelgtas Vakarų Europos šalis, JAV matome, jog:
➢ lizingo operacijomis pagrinde užsiima ne bankai, o jų
specializuotos įmonės;
➢ lizingo operacijos stiprina ekonomikos sektorių, sukurdamos
sąlygas strategiškai svarbių šakų vystymuisi, stimuliuoja kapitalo
atėjimą į gamybinę sferą;
➢ tam tikrų mokesčių lengvatų įvedimas skatina lizingo operacijų
vystymąsi.
10 Lizingo rinka Lietuvoje
Lietuvoje lizingo bendrovės pradėjo steigtis 1995 metais. Legaliai
joms veikti leido 1994 m. gruodžio mėn. priimtos Komercinių bankų įstatymo
pataisos, apskaitą reglamentuojantys aktai. Plečiantis lizingo veiklai
Lietuvoje išryškėjo pagrindinės, dažniausiai naudojamos lizingo rūšys – tai
finansinis bei veiklos lizingas. Tuo tarpu Finansinį lizingą
reglamentuojančio įstatymo šiuo metu Lietuvoje nėra, tiesa, Teisingumo
ministerija bei Ekonomikos ir privatizavimo institutas prie Ūkio
ministerijos rengė lizingo įstatymo projektą, kuris taip ir nebuvo
priimtas. Todėl šiuo metu pagrindiniai teisiniai dokumentai,
reglamentuojantys ūkio subjektų tarpusavio santykius, yra ūkinės sutartys,
nuomą bei kreditavimą reglamentuojantys aktai.
Lietuvoje viena po kitos kuriasi lizingu besiverčiančios kompanijos,
nors šio verslo aplinka, ekspertų teigimu, nėra ideali ir neatitinka
Europos šalių praktikos. Įstatymų spragas pajunta įmonės ar verslininkai,
besinaudojantys lizingo paslaugomis. Dėl įstatyminių kliuvinių jos
pabrangsta, o specialistų siūlomos pataisos padėčiai pagerinti stringa
valdininkų stalčiuose.
Siekdami sutvarkyti šios veiklos teisinę bazę, didžiausių lizingo
bendrovių vadovai įregistravo Lietuvos Lizingo Asociaciją (LLA). Pagal
įmonių registrą apie 1100 įmonių tarp kitų savo veiklos rūšių nurodė ir
lizingą. Tačiau į LLA atviras kelias tik toms, kurios iš lizingo veiklos
per metus gauna ne mažiau kaip 70 proc. bendrųjų pajamų. LLA vienija šiuo
metu septynis narius, trys iš jų yra užsienio bankų dukterinės kompanijos.
Kaip matome iš 1 pav. (žiūrėti priedus) duomenų, pagrindiniai Lietuvos
lizingo rinkos lyderiai – UAB “Vilniaus banko lizingas” bei UAB “Hanza
lizingas”, kurių lizingo portfelis 2000 metais buvo atitinkamai – 976,4
mln.Lt ir 968,2 mln.Lt. LLA 2004.01.01 duomenimis, UAB “Vilniaus banko
lizingas” priklausė 36,21 proc., UAB “Hanza lizingas” – 35,90 proc.
1999-ieji metai lizingo rinkai nebuvo lengvi – visos Lietuvos
išperkamosios nuomos rinkos portfelis per 1999 metų devynis mėnesius
sumažėjo 6,1 proc. iki 585 mln. Lt . Bendrovių vadovai tvirtina, kad vis
daugiau dėmesio skiriama ne kiekybei, o lizingo portfelio kokybei gerinti.
Realiai kiekvienos lizingo bendrovės dalį rinkoje įvertinti sunku,
kadangi ne visos jos pateikia duomenis LLA. Be to, bendrovės skirtingai
suvokia lizingo sąvokas, todėl nevienodai pateikia duomenis spaudoje. Tikra
painiava dėl lizingo portfelio sąvokos. Vienos bendrovės skelbia joms dar
negrįžusią sumą, kitos tuo metu galiojančių sutarčių finansinę sumą.
Lizingo rinka Lietuvoje gana sparčiai auga, įsisavinamos naujos
lizingo paslaugos, atsiranda vis daugiau klientų, pageidaujančių įsigyti
turtą lizingo būdu. Nepaisant Rusij.os krizės, per 1998m. daugelio lizingo
kompanijų portfeliai augo ir padidėjo 1,5-2 kartus.
Lietuvos lizingo asociacija, stebėdama lizingo rinką, nagrinėja ir jo
plėtrą pagal šakas bei kitokius požymius. (žiūrėti 2 pav. ir 2 lentelė
priedai).
„AutoTyrimai“ duomenimis, 2002 metais Lietuvoje iš viso buvo parduoti
10 359 nauji lengvieji automobiliai, o 46 proc. iš jų buvo įsigyti lizingu.
2003 metais buvo parduota 10 360 lengvųjų automobilių, net 57 proc. iš jų
įsigyta naudojantis lizingo bendrovių paslaugomis.
Palyginti su Estija, kurioje naujų automobilių išperkamąja nuoma
nuperkama daugiau nei 50 proc., Lietuva smarkiai atsilieka. Tačiau
ekspertai mano, kad ši rinka didės ir Lietuvoje. Lengvųjų automobilių
išperkamosios nuomos lyderė pernai buvo UAB “Vilniaus banko lizingas”,
“Auto tyrimų” duomenimis, antroje vietoje pernai buvo UAB “Hanza lizingas”
(žiūrėti 3 pav. Priedai). Lengvųjų automobilių, taip pat ir lizingo rinkai,
didelę įtaką turėjo ekonominiai sunkumai bei pirkėjų netikrumas dėl
ateities. Tačiau lizingo bendrovės pasiūliusios palankesnes išperkamosios
nuomos sąlygas tikisi išjudinti ne tik lengvųjų automobilių lizingo, bet ir
lengvųjų automobilių pardavimo rinką.
Taigi, apibendrinant lizingo rinkos padėtį Lietuvoje, galima teigti,
jog:
➢ Rinka plėsis ne tik dėl padidėjusio pardavimo, bet ir dėl naujų
finansinių paslaugų paklausos,
➢ 1999 metai Lietuvos lizingo rinkai nebuvo lengvi,
➢ Viena naujausių išperkamosios nuomos paslaugų – nekilnojamojo turto
lizingas,
➢ Populiariausia paslauga – automobilių lizingas,
➢ Lizingo bendrovės daugiau dėmesio skiria ne kiekybei, o lizingo
portfelio kokybei gerinti,
➢ Lietuvoje lizingo bendrovių konkurencija nepakankama, todėl sąlygos
vartotojui nėra palankios,
➢ Šiuo metu išperkamąja nuoma Lietuvoje daugiau naudojasi didelės ir
vidutinės bendrovės.
➢ Tikėtina, kad išsprendus kai kuriuos mokesčių klausimus, lizingas būtų
dar populiaresnis ir puiki finansavimo šaltinio alternatyva, sudarydama
palankias sąlygas ne tik firmoms, bet ir fiziniams asmenims. 2.UAB „Vilniaus banko lizingas“
2.1.Įmonės istorija
UAB „Vilniaus banko lizingas“ yra pirmoji Lietuvoje lizingo bendrovė,
kurią 1995 metų balandį įsteigė AB „Vilniaus bankas“. Tuo metu joje dirbo
tik trys žmonės, o įstatinis kapitalas buvo 1 milijonas litų.
1997 metais Lietuvos lizingo rinka sparčiai plėtėsi ir UAB „VB
lizingas“ taip pat sparčiai augo: netrukus bendrovė persikėlė į naujas
erdvias patalpas, bendrovės darbuotojų skaičius išaugo iki 4, o valdomas
lizingo perteklius jau siekė net 160,5 mln. litų.
1999 metai UAB „VB lizingui“ buvo didelių permainų metai. AB „Vilniaus
bankas“ gavo leidimą įsigyti AB banką „Hermis“ ir buvo nusopręsta prie UAB
„VB lizingo“ prijungti ir UAB „Hermis lizingą“. Kartu įmonė į savo rankas
perėmė ir 43 mln. Litų UAB „Hermis“ lizingo portfelį. Tais pačiais metais
Švedijos SEB grupė įsigijo AB „Vilniaus banko“ kontrolinį akcijų paketą ir
UAB „VB lizingas“ tapo SEB grupės nariu. Tais pačiais metaisUAB „VB
lizingas“ padidino įstatinį kapitalą iki 28,5 mln. litų ir didžiausiuose
Lietuvos miestuose (Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose) įsteigė savo
atstovybes.
Per visą laikotarpį UAB „VB lizingas“ sugebėjo išlaikyti rinkos
lyderio pozicijas ir šiuo metu yra viena didžiausių lizingo bendrovių
Lietuvoje. 2003 metų rugpjūčio mėnesį pasikeitė UAB „VB lizingas“ vadovybė.
Jaunas ir veržlus kolektyvas vadovaujamas generalinio direktoriaus A.
Čičelio siekia patenkinti visus klientų poreikius:
➢ Didinti paslaugų skaičių;
➢ Gerinti paslaugų kokybę‘
➢ Ir svarbiausia užtikrinti greitą ir lankstų klientų
finansavimą. 2.2. „VB lizingas“ privalumai
Klientai nusprendę pasinaudoti lizingo paslaugomis turėtų atkreipti
dėmesį į šiuos UAB „VB lizingas“ privalumus:
1) Visų pirma tai daugiau nei finansavimas. UAB „ VB lizingas“
teikia profesionalias konsultacijas, siūlo patrauklias
finansavimo sąlygas, o galimybė naudotis išsirinktu turtu
suteikiama greičiau nei galima įsivaizduoti.
2) Paprastesnis atsiskaitymas. Siekiant taupyti visiems
klientams brangų laiką UAB „VB lizingas“ gali pasiūlyti
tiesioginio debeto paslaugą. Jeigu jūs esate „Vilniaus
banko“ klientas, atsiskaityti už lizingo paslaugas nuo šiol
bus visiškai paprasta, nes tuo kiekvieną mėnesį pasirūpins
„Vilniaus bankas“
3) Turto draudimas. Įsigydami turtą turite pasirūpinti ir jo
draudimu. Jūsų patogumui draudimo brokerio įmonė „
Finalas“, kurios atstovai dirba bendrovės „VB lizingas“
patalpose, suteiks visas konsultacija draudimo klausimais
ir pasiūlys optimalias pirmaujančių Lietuvos draudimo
įmonių sąlygas.
4) „VB lizingas“ lengvųjų automobilių lizingo terminą pratęsė
net iki septynerių metų. Klientai, pasirinkę ilgesnio
termino lizingą, galės mokėti mažesnes lizingo įmokas ir
taip jų kasmetinis biudžetas nukentės mažiau. „VB lizingas“
yra pirmoji bendrovė, pasiūliusi tokio ilgo termino
lengvųjų automobilių lizingą.
5) „Lukoil“ nuolaidų kortelė. „VB lizingas“ visiems klientams,
lizingo būdu įsigijusiems naujus lengvuosius automobilius,
dovanoja „Lukoil“ nuolaidų kortelę. Ši kortelė „Lukoil“
degalinėse suteikia 5 centų nuolaidą kurui, 20 % nuolaidą
plovyklos paslaugoms, 5 % nuolaidą kitoms prekėms. Kortelės
turėtojai už minėtas paslaugas ar prekes galės atsiskaityty
ir grįnaisiais pinigais ir banko kortelėmis „Lukoil“
degalinėse Lietuvoje, Latvijoje bei Estijoje.
6) Kiekvienas įmonės klientas tampa jos partneriu.
Nuolatiniams įmonės klientams įmonė siūlo dar geresnes
finansavimo sąlygas, dar geresnį aptarnavimą. 2.3. Veiklos rezultatai
Itin gerų finansinių rezultatų pasiekusi Vilniaus banko grupės įmonė
„VB lizingas“ per praėjusius metus susigrąžino rinkos lyderio vardą. 2003
metais „VB lizingas“ aplenkė visus konkurentus ne tik pagal bendrą naujų
sutarčių vertę, bet ir pagal lizingo portfelio dydį. 57 procentais per
metus padidėjęs bendrovės lizingo portfelis 2003 metų pabaigoje buvo 976
mln. litų.
Pernai pagal lizingo portfelio dydį bendrovė užėmė 36,2 procento
rinkos, o pagal naujų sutarčių vertę „VB lizingo“ užimama rinkos dalis buvo
38 procentai. Per 2003 metus bendrovės sudarytų sutarčių bendra vertė buvo
50 procentų didesnė nei 2002 metais – 752 mln. litų.
Per 2003 metus „VB lizingas“ sudarė beveik 5,6 tūkst. naujų lizingo
sutarčių. Palyginti su 2002 metais, bendrovės sudarytų naujų sutarčių
skaičius padidėjo net 43 procentais. Vidutinė vienos praėjusiais metais
sudarytos lizingo sutarties vertė – 158 tūkst. litų.
Per praėjusius metus Vilniaus banko grupės įmonė „VB lizingas“ ne tik
išlaikė naujų lengvųjų automobilių rinkos lyderio pozicijas, bet dar labiau
atsiplėšė nuo konkurentų. 2003 metais „VB lizingas“ finansavo beveik 2,5
tūkst. naujų lengvųjų automobilių pirkimą ir užėmė 42,2 proc. rinkos.
Net 2 procentiniais punktais padidinti savo užimamą rinkos dalį
bendrovei pavyko tobulinant paslaugas ir teikiant nestandartinius, bet
efektyvius finansavimo sprendimus verslo ir privatiems klientams“, – teigė
A.Čičelis. Anot jo, paslaugos populiarumas yra taip pat susijęs su augančiu
pragyvenimo lygiu ir vis gerėjančiomis lizingo sąlygomis. 2002 metais iš
viso „VB lizingas“ finansavo 1,9 tūkst. naujų lengvųjų automobilių pirkimą
ir užėmė 40,2 proc. rinkos. (4 ir 5 pav. priedai). 3. Teikiamos paslaugos
3.1. Lengvieji automobiliai.
Dar prieš keletą metų daugelis Lietuvos gyventojų iš viso nebuvo
girdėję apie lizingą –išperkamąją nuomą, tačiau pastaruoju metu vis daugiau
žmonių perka naujus automobilius būtent lizingo dėka. Šiandien „VB
lizingas“ administruoja beveik kas antro Lietuvoje perkamo išsimokėtinai
automobilio įsigijimą.
„VB lizingas“ pirkti išsimokėtinai siūlo:
➢ Lengvuosius automobilius;
➢ Lengvuosius krovininius automobilius;
➢ Visureigius;
➢ Mikroautobusus.
Išsirinkus automobilį prie jo vairo sėsti galima per 24 valandas.
Tačiau tam reikia įvykdyti keletas būtinų sąlygų:
➢ Išsimokėjimo terminas turi būti iki 7 metų;
➢ Pradinė įmoka nuo 10 % automobilio kainos;
➢ Vienkartinis administravimo mokestis – 1 –1,5 % automobilio
kainos;
➢ Finansavimo valiutos –litai, JAV doleriai, eurai.
Jeigu kliento pradinė įmoka sudarys nemažiau 30 % automobilio kainos,
tai deklaruojamos pajamos bus vertinamos žymiai atlaidžiau. 3.2. Sunkusis transportas.
Dažna problema, trukdanti įmonėms plėsti savo veiklą, yra apyvartinių
lėšų trūkumas.
UAB „VB lizingas“ gali padėti įmonei sutaupyti apyvartinių lėšų ir
geriau valdyti finansinius išteklius. UAB „VB lizingas“ įmonėms siūlo
įvairaus sunkiojo transporto (nuo vilkikų iki specialiosios paskirties
transporto) ir žemės ūkio išperkamąją nuomą. Taip pat galima naudotis
užsienio lizingu (bioss –Border) paslauga ir įsigyti turto išperkamosios
nuomos būdu per užsienio lizingo bendroves. Sudarius tokį sandėrį galima
pasinaudoti PVM mokesčio lengvata.
Sąlygos:
➢ Lizingo terminas –iki 5 metų;
➢ Pradinė įmoka –nuo 10 % turto vertės;
➢ Vienkartinis administravimo mokestis –1 % turto vertės. 3.3. Įranga.
Šiandieniniai rinkai būdinga aštri konkurencija. Labai dažnai įmonės sėkmė
priklauso nuo galimybės investuoti į naują įrangą ir technologijas.
UAB „VB lizingas“ siūlo pirkti išsimokėtinai:
➢ Gamybos įrangą;
➢ Medicinos prietaisus ir įrangą;
➢ Statybos techniką ir įrangą;
➢ Maisto pramonės įrangą;
➢ Prekybos ir viešojo maitinimo įstaigų įrangą;
➢ Automobilių serviso įrangą;
➢ Specialios paskirties įrangą ir kitą turtą.
Sąlygos:
➢ Išperkamosios nuomos terminas –iki 5 metų;
➢ Pradinė įmoka –nuo 10 % turto vertės;
➢ Vienkartinis administravimo mokestis –1 % turto vertės, bet ne
mažiau kaip 300 litų.
3.4. Nekilnojamasis turtas
UAB „VB lizingas“ siūlo išperkamosios nuomos būdu įsigyti komercinio
ir gyvenamojo nekilnojamojo turto –nuo privataus būsto iki viso pastatų
komplekso. Tai daug operatyvesnė ir mažiau formalumų reikalaujanti
paslauga, nes visiems jau įprastu tapęs banko ilgalaikis būsto kreditas.
Paprastai visos lizingo procedūros gali trukti apie 1 –2 savaites.
Klientui pačiam nebereikia rūpintis nekilnojamojo turto registracija ir
kitais formalumais. Viskas ką klientui reiki padaryti, tai pasirašyti
lizingo sutartį su „ VB lizingas“. Kiti administraciniai klausimai –tai jau
„Vb lizingo“ rūpestis. Be to, patyrę „VB lizingo“ nekilnojamojo turto
ekspertai nemokamai įvertins kliento pasirinktą objektą. Vertintojai
apžiūrėję turtą, rekomenduos klientui tinkamiausias išperkamosios nuomos
sąlygas.
Sąlygos:
➢ Įsigijamo nekilnojamojo turto kaina neturėtų būti mažesnė nei
150 000 litų. Be to turtas turi būti užregistruotas VĮ registrų
centre.
➢ Išpirkimo terminas –iki 15 metų;
➢ Pradinė įmoka –nuo 15 %, atsižvelgiant į turto likvidumą;
➢ Finansavimo sąlygos –pagal susitarimą;
➢ Vienkartinis administravimo mokestis – 1% nuo lizingu įsigijamo
turto kainos.
➢ Papildomos išlaidos: notarinė rinkliava už turto pirkimo ir
pardavimo sutarties notarinį patvirtinimą, mokestis už turto
įregistravimą, žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir
registro valstybės įmonėje, turto draudimas, metinis juridinių
asmenų nekilnojamojo turto mokestis (1%). 3.5. Organizacinė technika.
Šiuo metu UAB „VB lizingas“ išperkamosios nuomos būdu siūlo įsigyti
įvairios organizacinės technikos, kurios pageidaujama mažiausia
finansuojama suma be PVM būtų daugiau nei 5000 litų: kompiuteriai,
spausdintuvai, kopijavimo aparatai ir visa kita, ko gali prireikti
kasdieninėje biuro veikloje.
Sąlygos:
➢ Išpirkimo terminas –iki 24 mėnesių;
➢ Metų palūkanos –nuo 9%;
➢ Pradinė įmoka –nuo 30 % turto vertės;
➢ Vienkartinis administravimo mokestis – 1 % turto vertės, bet ne
mažiau kaip 300 litų. 3.6. Paslaugų lizingas
Paslaugų lizingas –tai nuomos sandoris, kai klientas per visą nuomos
laikotarpį moka vienodas mėnesio įmokas, kurios apima pasirinktas turto
priežiūros paslaugas. Pasibaigus nuomos sutarčiai, turtas gali būti
išperkamas už likutinę vertę, surandamas naujas pirkėjas, arba turtas
tiesiog grąžinamas lizingo bendrovei.
Pagrindiniai paslaugų lizingo privalumai:
➢ Laisvos apyvartinės lėšos;
➢ Turtas netraukiamas į balansą;
➢ Vienodi iš anksto žinomi mėnesio kaštai, todėl lengvesnis
išlaidų planavimas;
➢ Už turtą mokama tik tiek, kiek jis realiai nuvertėja;
➢ Klientas visą dėmesį gali skirti savo pagrindiniai veiklai.
Pagrindinės paslaugos:
➢ 24 h pagalba kelyje įvykus nenumatytiems įvykiams;
➢ Laikinas automobilis, kol kliento automobilis dar tik
gaminamas;
➢ Pakaitinis automobilis sugedus kliento automobiliui;
➢ AVIS serviso knygelė garantuos ramią kelionę visoje Europoje;
➢ Techninė priežiūra palengvins kasdieninį automobilių parko
administravimą ir priežiūrą;
➢ Padangos kiekvienam metų laikotarpiui, jų keitimas ir
sandėliavimas;
➢ Draudimas (civilinis, kasko, gyvybės ir kt.), draudiminių
įvykių forminimas ir dokumentų tvarkymas.
Sąlygos:
➢ Nuomos terminas –nuo 1 iki 5 metų;
➢ Pradinė įmoka – 3 mėnesių nuomos sumos depozitas arba 10 –20 %
avansinė įmoka;
➢ Administravimo mokestis – 1 % transporto priemon4s kainos. 3.7. Parduodamas turtas.
Tai nauja UAB „VB lizingas“ pardavimo aikštelė, kurioje realizuijamas
bendrovei grąžintas turtas. čia galima pasirinkti 1 –5 metų senumo lengvųjų
automobilių¸ sunkvežimių, vilkikų ir kitų transporto priemonių, įrangos bei
kito turto. Pasirinktą turtą galima tiesiog nusipirkti arba įsigyti
išperkamosios nuomos būdu. 4. Įmonės konkurentai
Kaip rodo mums pav.1 (žiūrėti priedus) , Lietuvoje šiuo metu yra 12
pagrindinių lizingo įmonių. Iš jų 5 įmonės valdo daugiau nei po 5%
procentus Lietuvos lizingo rinkos. Apie jas mes ir pakalbėsime truputį
plačiau, bandydami palyginti jų taikomas priemones, siūlomas paslaugas,
išaiškinti, kas lemia lizingo vartotojų pasirinkimą tarp lizingą teikiančių
įmonių.
Be abejo, bet kuri iš stambių lizingo įmonių turi panašų paslaugų
rinkinį, bet siekiant konkurencinio pranašumo, įmonės bando įvesti ir
visiškai naujas, klientui patogesnes ir priimtinesnes, lizingo paslaugas.
Bet kurios stambios lizingo įmonės paslaugų sąraše, mes galime rasti
šias lizingo rūšis:
➢ Lengvųjų automobilių lizingas
➢ Sunkiojo transporto lizingas
➢ Technologinės, gamybinės įrangos lizingas
➢ Nekilnojamo turto lizingas
➢ Veiklos lizingas (lengviesiems automobiliams)
➢ Kito turto lizingas (organizacinė technika, žemės ūkio
technika, buitinė technika, baldai ir pan.) 4.1. UAB Hanza Lizingas
“Hansabanko” veiklos centre – vidutinės įmonės ir privatūs klientai.
Tačiau būdamas universalus bankas, jis aptarnauja visas klientų grupes. Be
to, savo paslaugas bankas teikia ne tik Baltijos šalyse, bet aptarnauja ir
tam tikrus klientų segmentus Rusijoje.
Privatiems asmenims UAB Hanza Lizingas siūlo
paprastus, greitus ir lanksčius finansinius sprendimus:
➢ būsto lizingą;
➢ autolizingą (išperkamoji nuoma ir veiklos nuoma)
➢ pirkimo išsimokėtinai paslaugą EGO.
Juridiniams asmenims Hansa lizingas siūlo šias paslaugas:
➢ lengvųjų automobilių, keleivinių ir krovininių mikroautobusų
lizingą išperkamosios nuomos ir veiklos nuomos būdu;
➢ paslaugų lizingą (transporto priemonių parko valdymas);
➢ ūkinių transporto priemonių ir autobusų lizingą;
➢ komercinės paskirties nekilnojamojo turto lizingą;
➢ gamybinės, medicinos, kompiuterių ir kt. įrangos lizingą;
➢ žemės ūkio technikos lizingą.
UAB “Hanza Lizingas” siūlo pasirinkite Jums labiausiai tinkamą
sprendimą: L, XL arba XXL automobilių lizingą.
L lizingą sudaro automobilių išperkamoji nuoma ir veiklos nuoma.
XL paslaugų lizingas: Į šį paketą įeina lizingas bei viskas, kas
būtina įsigyjant automobilį: civilinės atsakomybės draudimas, automobilio
draudimas arba konsultacijos šiais klausimais bei pasiūlymai apsidrausti
palankiomis sąlygomis. Be to, klientas gauna kuro nuolaidų kortelę bei
galimybę naudotis vairuotojų infolinija – visa būtina informacija, susijusi
su naudingais patarimais, atsitikus nenumatytam atvejui, techniniams
nesklandumams, ar tiesiog prireikus bet kokios informacijos, susijusios su
transporto priemone. Tokios paslaugos vis dar naujovė rinkoje, ir jomis
gali naudotis tik UAB “Hanza Lizingas” klientai. Klientui taikomos ir
nuolaidos trumpalaikei nuomai. Neretai pasitaiko, kad užsakę naują
automobilį, klientai laukia jo tam tikrą laiką, o transporto priemonė yra
reikalinga. Tokiems klientams taikomos žymios nuolaidos išsinuomojant
automobilį trumpam laiko tarpui – kad ir dienai, kai tuo metu keičiamos
automobilio padangos.
XXL paslaugų lizingas su visišku aptarnavimu: į šį paketą įeina
paslaugų lizingas (ir visa, kas jau įeina į XL paketą), bei kitos
paslaugos, leidžiančios apskritai visus rūpesčius ar didesnę jų dalį dėl
automobilio palikti lizingo bendrovei: techninės priežiūros ir remonto
organizavimas; aptarnavimo mokestis įtraukiamas į lizingo įmokas, todėl
klientui nereikia rūpintis dėl kainų pasikeitimo; pagalba kelyje visą parą;
jeigu jūsų automobilis yra remontuojamas, tvarkomas, keičiamos padangos
arba jūs laukiate naujo automobilio, jį užsisakę “Hanza lizingas” suteiks
Jums transporto priemonę – pakaitinį automobilį. Į XXL paketą įeina ir
kitos paslaugos, kurios, be abejo, bus įvertintos automobilistų.
Hansabanko padaliniai yra išdėstyti po visą Lietuvą ir tikrai yra
lengvai klientų pasiekiami. Centrinė banko būstinė yra Vilniuje, Savanorių
pr.19. 4.2. SAMPO lizingas
SAMPO – žinomiausia finansinių paslaugų grupė Suomijoje, aktyviai
stiprinanti pozicijas Baltijos šalyse bei Vidurio ir Rytų Europoje. Daugiau
kaip 2 milijonai žmonių Šiaurės Europoje bendradarbiauja su SAMPO kaip
lygiaverčiai partneriai.
Mūsų šalyje UAB „SAMPO banko lizingas“ siūlo tokias paslaugas:
• Lengvųjų automobilių lizingą, kuris apima:
– lengvuosius automobilius;
– lengvuosius krovinius automobilius;
– visureigius;
– mikroautobusus;
• Sunkiojo transporto lizingą, kuris apima:
– vilkikus;
– priekabas;
– autobusus;
– žemės ūkio techniką;
• Įrangos lizingą, kuris apima:
– gamybos įrangą;
– statybos techniką ir įrangą;
– maisto pramonės įrangą;
– prekybos ir viešojo maitinimo įstaigų įrangą;
– automobilių serviso įrangą;
– medicinos prietaisus ir įrangą;
– specialiosios paskirties įrangą ir kitą turtą;
• Biuro technikos ir įrengimų išperkamąją nuomą, kuri apima:
– Kompiuterius, spausdintuvus, kopijavimo aparatus, baldus –
beveik viską, ko Jums gali prireikti kasdieninėje biuro
veikloje;
• Nekilnojamojo turto išperkamąją nuomą;
• Veiklos lizingą (nuomą) lengviesiems automobiliams.
Banko klientų aptarnavimo skyriai yra tik didžiausiuose Lietuvos
miestuose, dėl tuo yra sunkiai prieinami mažų miestelių ir kaimų
gyventojams. 4.3. SNORO lizingas
Šiuo metu pagrindinė bendrovės veiklos kryptis – ilgalaikio plataus
vartojimo prekių bei paslaugų išperkamoji nuoma. Taip pat svarstomi ir
finansuojami įvairaus pobūdžio lizingo projektai. „SNORO lizingas“ teikia
ilgalaikę išperkamosios nuomos paslaugą, kuri taikoma 150 Lt ir didesnės
vertės prekėms bei paslaugoms finansuoti.
Naudojimasis SNORO
lizingo paslaugomis Jus išvengiate daug nepatogumų, susijusių su prekių
įsigijimu. Kodėl yra taip naudinga naudotis išperkamosios nuomos paslaugą:
➢ išperkamosios nuomos sutartis pasirašoma per labai trumpą
laiką;
➢ suteikiama galimybė patiems pasirinkti priimtiniausią avanso
dydį ir sutarties terminus;
➢ itin platus siūlomų įsigyti išsimokėtinai prekių pasirinkimas;
➢ racionali paslaugos kaina;
➢ reikalingi tik svarbiausi asmens dokumentai;
➢ atsiskaityti galima klientams patogiais būdais.
SNORO banko lizingo paslaugos yra lengvai pasiekiamos ne vien dėl to,
kad šio banko filialą galima rasti beveik kiekviename Lietuvos mieste, bet
ir dėl to, kad išperkamosios nuomos sutartį Jus galite sudaryti bet kurioje
parduotuvėje, dirbančioje su bendrovės „SNORO lizingas“ verslo valdymo
sistema „Leasing+“. Jei po įvertinimo nustatoma, kad Jūsų pateiktų
dokumentų pakanka ir jie atitinka bendrovės reikalavimus, sudaroma
išperkamosios nuomos sutartis. Sumokėję avansą ir pasirašę prekės
priėmimo–perdavimo aktą, Jūs galite iš karto atsiimti norimą pirkinį. Jei
parduotuvėje nepavyksta sudaryti išperkamosios nuomos sutarties, Jus
kreiptis į „SNORO lizingas“ būstinę, kur Jums bus suteikta informacija apie
kitas lizingo galimybes.
4.4. NORD/LB lizingas
Patirtis ir kompetencija teikiant lizingo paslaugas bei nuolatinis
aptarnavimo tobulinimas įgalino NORD/LB lizingą tapti viena sparčiausiai
augančių lizingo bendrovių Lietuvoje.
Šiuo metu ji yra viena didžiausių lizingo kompanijų, kurioje dirba 19
darbuotojų, besirūpinančių greitu, patogiu ir kvalifikuotu klientų
aptarnavimu.
Kintančių klientų reikmių suvokimas bei žinojimas, kaip jas realizuoti,
tampa neįkainojamu turtu. Todėl nuo pat įkūrimo siekiame klientams
pasiūlyti lanksčias finansavimo sąlygas, profesionalų bei operatyvų
aptarnavimą. Platus pirmaujančių Lietuvos ir užsienio kompanijų,
bendradarbiaujančių su NORD/LB lizingu, ratas rodo, kad ši strategija
pasiteisina.
“NORD/LB lizingas” teikią lizingo paslaugų paketą, panašų į kitų
lizingo kompanijų paslaugas, tačiau banko “NORD/LB Lietuva” valdoma
bendrovė “NORD/LB Lizingas” rudenį prasidedančio vilkikų pirkimo bumo metu
įveda naują paslaugą – finansinį lizingą su likutine verte.
Naujosios lizingo paslaugos naudotojas galės pats pasirinkti turto
likutinės vertės dydį. Taip pat pats vartotojas spręs, ką daryti su turtu,
kai pasibaigs lizingo terminas.
“Finansinis lizingas su likutine verte – nauja paslauga su
išperkamosios nuomos ir veiklos nuomos elementais. Šis finansavimo būdas
yra gerokai lankstesnis – lengviau pritaikomas prie individualių kiekvieno
kliento poreikių”, – aiškino “NORD/LB Lizingo” direktorius Aurelijus
Šveikauskas. Pasak jo, finansinio lizingo su likutine verte paslaugą
nutarta įvesti, ruošiantis rudenį išaugančiai vilkikų paklausai ir ieškant
būdų, kaip sumažinti mėnesines įmokas. Taikant naująjį finansavimo būdą,
vežėjui mėnesio lizingo įmoka už naują vilkiką sumažėja apie 100-200 eurų.
Pasibaigus lizingo terminui, turto naudotojas gali pats nuspręsti –
parduoti transporto priemonę, sumokėti likutinę vertę ir iš karto perimti
pilną nuosavybės teisę, ar tiesiog pratęsti lizingo sutartį dar keleriems
metams ir nepadengtą turt.o vertę išsipirkti dalimis. Rinkoje vyksta arši
konkurencija, tačiau pagrindiniu konkuravimo instrumentu vis dar išlieka
palūkanos, o joms esant ir taip ypač žemame lygyje, tai klientams nebeduoda
matomo finansinio efekto, o tik psichologinį. Todėl bankas pradeda
klientams siūlyti naujas paslaugas, kurios suteikia naujų galimybių ir tuo
pačiu sumažina įmokas. Finansinis lizingas su likutine verte – neužpildyta
niša lizingo rinkoje. Šis finansavimo būdas Vakaruose įprastas, o Lietuvoje
vis dar naujiena
“NORD/LB Lizingas”, pasiūlęs finansinį lizingą su likutine verte,
prognozuoja, kad kitąmet iki pusės visų sunkiųjų transporto priemonių bus
įsigyjama būtent šiuo finansavimo būdu. Finansinis lizingas su likutine
verte šį rudenį bus taikomas tik naujoms sunkiosioms transporto priemonėms,
tačiau vėliau planuojama naują finansavimo būdą pasiūlyti ir kitų naujų
automobilių pirkėjams.
Palyginus su kitais stambiais bankais (Vilniaus banku, Hansabanku,
SNORO banku), NORD/LB įmonės atstovybes yra rečiau sutinkamos mažuose
Lietuvos miestuose, o tai žymiai mažina jo prieinamumą potencialiam
klientui.
Pasirinkdamas lizingo įmonę vartotojas susiduria su įvairiai
klausimais, kuriuos jis turi kvalifikuotai išspręsti, kad galėtų išvengti
finansinių nuostolių : ir užtikrinti sau ir savo šeimai ilgalaikę
materialinę gerovę. Taigi, darant tokius sprendimus potencialus lizingo
įmonės klientas turi atsižvelgti į šiuos aspektus:
➢ lizingo sutarties sudarymo išlaidos;
➢ lizingo palūkanos (jų dydis, fiksuotos ar kintančios);
➢ pradinės įmokos dydis;
➢ lizingo terminas;
➢ minimali lizinguojama suma;
➢ įmonės prieinamumas ir įvaizdis;
➢ kt. 4.5. „VB lizingas“ palyginimas su didžiausiais konkurentais
Pabandysim palyginti Vilniaus banko, Hansabanko ir NORD/LB banko
teikiamas autolizingo paslaugas. (žiūrėti 3 lentelė priedai).
Apibendrinant visus pateiktus faktus, galima išskirti tokias Vilniaus
banko geras puses ir nenuginčijamus privalumus:
1. Geras pasiekiamumas, patikimumas ir įvaizdis, sukurtas ilgalaike
sėkminga veikla.
2. Didesni lizingo laiko terminai, mažesnės pradinės įmokos, beveik
visada mažiausios palūkanų normos, maži sutarties sudarymo kaštai.
3. Platus teikiamų paslaugų ratas, kuris aprėpia ne tik finansinius
lizingo aspektus, bet ir užtikrina moralinį kliento pasitenkinimą.
Tai įrodo pačio Vilniaus banko pateiktas jo teikiamų paslaugų
privalumų sąrašas, kuris jau buvo patektas 2.2. referato dalyje. Išvados
1. Kiekvienoje šalyje lizingo operacijos vaidina svarbų vaidmenį
ekonominiame gyvenime, tačiau jų vaidmuo gali būti didesnis arba
mažesnis priklausomai nuo šalies išsivystymo lygio, jos vedamos
politikos.
2. Vakarų šalyse lizingas – vienas iš labiausiai paplitusių finansavimo
mechanizmų, suteikiantis naujų galimybių ir privalumų tiek lizingo
davėjui, tiek lizingo gavėjui.
3. Lietuvos lizingo rinkoje sudaromos finansinio ir operatyvinio lizingo
sutartys. Lietuvos lizingo rinka yra gana jauna, todėl ji neveikia
taip, kaip išvystytų užsienio šalių lizingo rinkos. Lizingo bendrovės
labai atsargiai vertina savo klientų galimybes ir stengiasi jiems
perkelti visą sandėrio riziką. Be to, Lietuvos lizingo bendrovių
konkurencija nepakankama, todėl sąlygos vartotojams nėra palankios.
Lizingo paklausa yra labai didelė, tačiau jos patenkinimą smarkiai
riboja nepalankus lizingo sandorių apmokestinimas.
4. UAB „Vilniaus banko lizingas“ yra viena iš lizingo rinkos
lyderių,kurios teikiamų paslaugų asortimentas yra plačiausias ir
palankiausias klientams. Literatūra ir šaltiniai:
✓ Dainauskienė J.Lizingas. Vadovams apie valdymą ir ekonomiką.
Vilnius: Lietuvos informacijos institutas 1996. –53 p.
✓ Lizingas Europos šalių ekonomikoje. Naujasis kapitalas, 1995,
Nr. 25, p1,7.
✓ Brazauskas A. Rieda lizingo kontraktai. Verslo žinios, 1997, p
10-11
✓ Lakis V. Lizingo apskaita Vakarų šalyse. Apskaita ir
kontrolės, 1995, nr.10.
✓ Krasauskas D. Lizingo rinkos plėtrą Lietuvoje anksčiau stabdė
Seimas, o dabar žinių stoka . Lietuvos rytas. 1996, Nr.35, p.
23.
✓ Lietuvos lizingo rinkos dalis pagal portfelį [interaktyvus].
[Žiūrėta 2004 m. kovas 15 d.]. Prieiga per internetą:
✓ Lizingo rinkos pasiskirstymas pagal portfelį [interaktyvus].
[Žiūrėta 2004 m. kovas 15 d.]. Prieiga per internetą:
✓ Lizingo portfelio struktūra pagal turto rūšį. [interaktyvus].
[Žiūrėta 2004 m. kovas 15 d.]. prieiga per internetą: <
http://www.lease.lt/liz_portf_pagal_turta.htm >
✓ Lizingo portfelio struktūra (mln. Lt) [interaktyvus]. [žiūrėta
2004 m. kovas 15 d.]. Prieiga per internetą: <
http://www.lease.lt/liz_portf_str.htm >
✓ „VB lizingas“ įmonės istorija. [interaktyvus].[žiūrėta 2004 m.
kovas 15 d.]. Prieiga per internetą: <
http://www.vblizingas.lt/about.html >
✓ Veiklos ataskaitos [interaktyvus]. [Žiūrėta 2004 m. kovas 15
d.]. Prieiga per internetą: <
http://www.vblizingas.lt/about.html?item_id=61 >
✓ „VB lizingas“ suformavo 1 milijardo litų vertės lizingo
portfelį. [interaktyvus]. [Žiūrėta 2004 m. kovas 15 d.]. Prieiga
per internetą: < http://www.vbl.lt/news.html?item_id=821 >
✓ „VB lizingas“ susigrąžino rinkos lyderio vardą.
[interaktyvus]. [Žiūrėta 2004 m. kovas 15 d.]. Prieiga per
internetą: < http://www.vbl.lt/news.html?item_id=817 >
✓ „VB lizingas“ 2003 metais sustiprino lengvųjų automobilių
lizingo rinkos lyderio pozicijas. [interaktyvus]. [Žiūrėta 2004
m. kovas 14 d.]. Prieiga per internetą: <
http://www.vbl.lt/news.html?item_id=815 >
✓ Leasing Activity in Europe
Key Facts & Figures in 2002 .[Interaktyvus]. [žiūrėta 2004 m.
kovas 15 d.]. prieiga per internetą: <
http://www.leaseurope.org/pages/Download/EuropeanLeasingMarket_Ke
yFigures02.pdf >
✓ STATISTICS 2002. [interaktyvus].[žiūrėta 2004 m. kovas 13 d.].
Prieiga per internetą: <
http://www.leaseurope.org/pages/Download/SL2002.pdf >
✓ http://www.vblizingas.lt
✓ http://www.lizingas.lt/
✓ http://www.sampo.lt/bankas/?id=70
✓ http://www.nordlbl.lt/
✓ http://www.sl.lt/ Priedai:
|Finansiniai |Mokesčiai, proc. |Pirmųjų metų nuolaida, |
|metai | |proc. |
|Iki 1983/84 |52 |100 |
|1983/84 |50 |100 |
|1984/85 |45 |75 |
|1985/86 |40 |50 |
|1986/87 |35 |25 |
1 lentelė: Mokesčių lengvatos Didžiojoje Britanijoje
|[pic] |
1 pav. Lietuvos lizingo rinkos dalis pagal portfelį 2003 12 31
|[pic] |
2 pav. Lizingo portfelio struktūra pagal turto rūšį.
|Pagal lizingo rušį |
|1998 |
|1999 |
|2000 |
|2001 |
|2002 |
|2003 |
| |
|Finansinis lizingas |
|619,6 |
|559,9 |
|648,5 |
|1069,2 |
|1659,9 |
|2488,8 |
| |
|Veiklos lizingas |
|3,3 |
|12,3 |
|31,8 |
|51,5 |
|87,7 |
|207,8 |
| |
|Iš viso:* |
|622,9 |
|572,2 |
|680,3 |
|1120,7 |
|1747,6 |
|2696,6 |
| |
|Pagal turtą |
|1998 |
|1999 |
|2000 |
|2001 |
|2002 |
|2003 |
| |
|Nekilnojamasis turtas |
|13,3 |
|39,1 |
|136,6 . |
|209,9 |
|308,5 |
|457,5 |
| |
|Nematerialusis turtas |
|- |
|- |
|0,012 |
|0,792 |
|- |
|- |
| |
|Kilnojamasis turtas |
|609,6 |
|533,1 |
|543,7 |
|910,8 |
|1439,1 |
|2239,1 |
| |
|Pramonės įranga ir įrengimai |
|126,8 |
|145,5 |
|170,7 |
|262,3 |
|397,5 |
|553,8 |
| |
|Org.technika ir biuro technika |
|16,9 |
|16,9 |
|16,0 |
|39,7 |
|76,2 |
|84,7 |
| |
|Kelių transporto priemonės |
|290,8 |
|203,7 |
|189,7 |
|286,7 |
|467,2 |
|774,1 |
| |
|Lengvieji automobiliai |
|157,6 |
|125,9 |
|145,7 |
|215,7 |
|297,9 |
|510,7 |
| |
|Laivai, lėktuvai ir geležinkelių riedmenys |
|- . |
|- |
|6,8 |
|4,9 |
|2,3 |
|30,0 |
| |
|Kitas turtas |
|17,5 |
|41,1 |
|14,8 |
|100,7 |
|198,0 |
|285,8 |
| |
|Iš viso:* [1] |
|622,9 |
|572,2 |
|680,3 |
|1120,7 |
|1747,6 |
|2239,1 |
| |
2 lentelė: Lizingo portfelio struktūra (mln. Lt)
[pic]
3 pav. Lengvųjų automobilių lizingo rinka 2003 metais
[pic]
4 pav. Lizingo portfelio struktūra
[pic]
5 pav. Lizingo portfelio dinamika
|Bankas |Laiko terminas |Pradinė įmoka |Sutarties |
|Sąlygos | | |mokestis |
|Vilniaus bankas |Iki 7 metų |Nuo 10 % |1-1,5% |
|Hansabankas |6 mėn. – 5 metai|Nuo 15 % |1 % (min.300Lt) |
|NORD/LB |Iki 5 metų |Nuo 15 % |1% (min.100Lt) |
3 lentelė. Autolizingo paslaugų palyginimas
———————–
[1] * Ne visų lizingo bendrovių portfelis pateiktas su užsienio lizingu
(CB).