TURINYS
ĮVADAS 31.ORGANIZACIJOS IŠORINĖ APLINKA, JOS SUDEDAMOSIOS DALYS IR JĄ VEIKIANTYS TIESIOGINIAI IR NETIESIOGINIAI VEIKSNIAI 41.1.Organizacijos išorinė aplinka 41.2.Išorinės aplinkos sudedamosios dalys 61.2.1.Teisinė aplinka. 71.2.2.Ekonominė aplinka. 81.2.3.Politinė aplinka. 81.2.4.Technologinė aplinka 91.2.5. Socialinė ir kultūrinė aplinka. 91.3.Organizacijos išorinės aplinkos tiesioginiai veiksniai 101.4. Organizacijos išorinės aplinkos netiesioginiai veiksniai. 132.APLINKOS DINAMIKOS, POLITINIŲ, EKONOMINIŲ, SOCIALINIŲ, TECHNOLOGINIŲ IR IŠORĖS VEIKSNIŲ ANALIZĖ 152.1.Aplinkos dinamikos analizė 152.2. Politinių ekonominių socialinių technologinių veiksnių analizė 182.3.Išorės veiksnių analizė 213. PAGRINDINIAI IŠORINĖS ORGANIZACIJOS APLINKOS ANALIZĖS YPATUMAI 22IŠVADOS 25LITERATŪRA 26ĮVADASIšorinė aplinka – nuo verslo įmonės nepriklausantys veiksniai, darantys įtaką jos veiklai.Nustatyti ir įvertinti organizacijos išorinę aplinką yra sunku. Tačiau šiuolaikinis organizacijos valdymas – neatsiejamas nuo pastovaus išorinių faktų, veikiančių visą organizacijos veiklą, vertinimo, tinkamo ir savalaikio sprendimo priėmimo. Bet koks verslas veikia tiek, kiek leidžia visuomenė. Įmonės veiklą pastoviai silpniau ar stipriau veikia daugelis komponentų. Pati įmonė ar organizacija taip pat įtakoja šias aplinkas. Todėl naujausiose vadybinėse teorijose išorinės aplinkos poveikiui skiriamas itin didelis dėmesys. Nepakanka vien žinojimo, jog įmonę veikia daugelis veiksnių. Siekiant konkurencingumo bei veiklos efektyvumo labai svarbu nuolat susipažinti su naujausiomis aplinkos įvertinimo strategijomis, išmokti ne tik diagnozuoti galimą poveikį, tačiau išmokti analitiškai vertinti galimus pasikeitimus kurioje nors iš išorinių aplinkų. Išorinę verslo aplinką galima valdyti. Reikia tik įsisavinti šios aplinkos tyrimo būdus, išmokti analitiškai vertinti ir prognozuoti.Darbo tikslas – apžvelgti ir paanalizuoti išorinę aplinką ir ją įtakojančius veiksnius.Uždaviniai: Išanalizuoti išorinę aplinką bei jos sudedamąsias dalis; Aptarti išorinę aplinką įtakojančius tiesioginius ir netiesioginius veiksnius; Išanalizuoti išorinės aplinkos politinius, ekonominius, socialinius ir technologinius veiksnius.1.ORGANIZACIJOS IŠORINĖ APLINKA, JOS SUDEDAMOSIOS DALYS IR JĄ VEIKIANTYS TIESIOGINIAI IR NETIESIOGINIAI VEIKSNIAI1.1. Organizacijos išorinė aplinkaIšorinė aplinka – tai visi elementai esantys už organizacijos ribų, kurie yra svarbūs organizacijos veiklai.[9] Išorinė aplinka – tai visi už organizacijos ribų esantys elementai, nuo kurių priklauso jos veikla [7] Išorinę verslo aplinką galima apibrėžti kaip įvykius, aplinkybes ir veiksnius, esančius už verslo įmonės veiklos ribų, tačiau darančius jai poveikį. Prie išorinės aplinkos priskiriami visi veiksniai, turintys verslo įmonei įtakos.[2] Įmonės išorinę aplinką apibūdina: Ūkio plėtros bendroji ekonominė situacija; Ūkio šakų MTP(buvusi, esama, planuojama)arba technologijų lygis veiklos zonose; Rinkos konkurencija ir konkurentai; Valstybės politika(šalies ūkyje – vidaus ir šalies ūkyje – išorės); Tarptautinė aplinka (objektyvios ir subjektyvios sąlygos); Socialinė aplinka; Rinkos aplinka; Politiniai – socialiniai integriniai pokyčiai, veikiantys aplinką. [5]Įmonės vadovų uždavinys – panaudoti išorinės aplinkos privalumus ir sumažinti jos neigiamą poveikį įmonei. Išorinė aplinka nėra nekintanti: priešingai, ypač dabartiniu metu jos pokyčiai labai dažni. Aplinkai kintant vis sparčiau, įmonei lieka vis mažiau laiko sukurti strategiją, kaip reaguoti į tam tikrus aplinkos pokyčius.Kai kurių aplinkos pokyčių poveikis būna labai didelis. Prie tokių priskiriama: revoliucijos, dėl ko eksportuoti prekes į šalis, kuriose jos kyla, yra rizikinga; didėjanti palūkanų norma, dėl ko didėja skolinimosi kaštai; nauji teisės aktai, verčiantys įmones peržiūrėti savo veiklos organizavimą; naujos technologijos, skatinančios įprastines prekes pakeisti naujomis.Kitų pokyčių poveikis ne toks didelis, tačiau jie suformuoja tam tikrą aplinkos kitimo tendenciją, kurią jaučia ne tik visuomenė ar atskiri jos nariai, bet ir verslo įmonės.Išorinės aplinkos elementus galima klasifikuoti pagal jų poveikio įmonei dydį ir dažnumą. Šiuo atveju išskiriama artimoji ir tolimoji aplinka. Išorinės aplinkos elementai skirstomi ir pagal jų prigimtį. Šiuo atveju skiriama: socialinė aplinka; teisinė aplinka; ekonominė aplinka; politinė aplinka; technologinė aplinka.Artimoji aplinkaVerslo įmonė – tai struktūra, kurioje panaudojant įvairius gamybos veiksnius siekiama gauti didžiausią rezultatą. Artimoji aplinka daro poveikį įsigyjant įvairių gamybos išteklių(ypač darbo, kapitalo, žaliavų ir žemės) bei paskirstant pagamintą produkciją vartotojams. Taigi artimąją aplinką sudaro veiksniai, kurių poveikis dažnas ir tiesioginis, tai yra vartotojai, tiekėjai, darbo jėga, finansinės institucijos, akcininkai ir konkurentai.Tolimoji aplinkaTolimąją aplinką sudaro veiksniai, kurie verslo įmonę veikia nereguliariai ir netiesiogiai. Pavyzdžiui, verslo įmonė gali ir nepatirti stiprėjančios religinės bendruomenės tiesioginės įtakos. Tačiau jei priklausymas tokiai bendruomenei daro poveikį vartojimo pajamų daliai, verslo įmonė tai pajus.[2]
Organizacijos tikslas – tenkinti vartotojų poreikius ir gauti naudą. Ar organizacija pasieks tikslus, ar jos veiksmai bus efektyvūs, daug priklauso nuo to, kaip ji orientuojasi išorinėje aplinkoje.Pirmoji organizacijos vadovybės problema – teisingai apsibrėžti išorinę aplinką.Galimi du organizacijos aplinkos pažinimo būdai: Atskleidžiant jos būdinguosius bruožus, Išanalizuojant ją sudarančius elementus.Organizacijos aplinkos bruožai yra šie: Sudėtingumas; Judrumas; Išteklių prieinamumas; Aplinkos neapibrėžtumas; Veiksnių sąryšis.1. Aplinkos sudėtingumas reiškiasi veiksnių įvairove ir jų poveikio organizacijai mastu. Yra organizacijų, kurios turi ryšių su keliais šimtais tiekėjų, o jų veiklą reglamentuoja daugybė įstatymų ir norminių aktų; tokiu atveju sakome, kad organizacijos aplinka yra sudėtinga. Pavyzdžiui, sudėtingoje aplinkoje veikia muitinės, ligoninės, prekybos įmonės ir t.t.2. Organizacijos aplinkos judrumą lemia pokyčių sparta. Farmacijos, chemijos, elektronikos technologija ir konkurencija keičiasi daug sparčiau nei mašinų, automobilių… atsarginių dalių ar konditerijos pramonėje, todėl sakoma, kad šių organizacijų aplinka judri. Galima pažymėti, kad aplinkos judrumas esti nevienodas ir skirtinguose tos pačios organizacijos padaliniuose, pavyzdžiui, daugeliu atveju organizacijos tyrimų skyriuje pokyčiai esti spartesni nei prekės gamybos ar paslaugų teikimo padaliniuose.3. Išteklių prieinamumas sąlygoja organizacijos aplinkos grėsmingumą arba palankumą. Galimybė gauti visus veiklai reikalingus išteklius lemia palankią organizacijai veiklą. Tačiau labai dažnai organizacijos stokoja lėšų, o bankai ir kiti galimi finansavimo šaltiniai dėl įvairių priežasčių negali teikti paskolų. Taigi šioje situacijoje organizacijos aplinka vadintina grėsminga.4. Išorinės aplinkos neapibrėžtumas – tai turimos informacijos apie konkretų veiksnį apimtis ir patikimumas. Ne tik verslas, bet ir pelno nesiekianti veikla darosi sudėtingesnė, todėl jiems valdyti reikia vis daugiau patikimos informacijos. Didėjant išorinės aplinkos neapibrėžtumui, sunkiau priimti efektyvius sprendimus.5. Išorinės aplinkos veiksnių tarpusavio ryšys pasireiškia tuo, kad vieno veiksnio pasikeitimas turi įtakos kitiems veiksniams. Pavyzdžiui, kylančios naftos kainos veikia visą šalies ekonomiką. Kyla visų kitų prekių kainos. Dėl šių priežasčių vyriausybė privalo imtis įvairių priemonių, kad būtų efektyviai naudojamas kuras, ieškoma alternatyvių energijos šaltinių ir t.t. Tarpusavio priklausomybė galioja ir pasaulinėje rinkoje, nes vyksta tarptautinė prekyba.6. Dažniau aplinka tiriama analizuojant ją sudarančius elementus. Kadangi organizacijos veiklai įtakos turi daugybė veiksnių, tai juos tikslinga pirmiausia suskirstyti pagal poveikio mastą.[1]1.2. Išorinės aplinkos sudedamosios dalysKaip jau buvo minėta išorinę aplinką galima skirstyti į: Teisinę; Ekonominę; Politinę; Technologinę; Socialinę- kultūrinę;[2]Daugelis autorių dar išskiria konkurencinę aplinką, demografinę aplinką ir geografinę aplinką.Organizacijos išorinės aplinkos sudedamosios dalys pavaizduotos 1 paveiksle.1 pav. Organizacijos išorinės aplinkos sudedamosios dalys[9]1.2.1.Teisinė aplinka.Verslo įmonės veiklą riboja teisinė aplinka, kuri sprendžia ginčytinus klausimus ir reguliuoja įmonės veiklą taip, kad ji būtų naudinga visuomenei. Visų verslo santykių pagrindas – vieno ūkio subjekto pasižadėjimas tiekti tam tikras prekes ar teikti paslaugas ir kito ūkio subjekto pasižadėjimas už jas sumokėti. Labai svarbu, kad abi šalys gerai suvoktų savo teises ir pareigas. Šią sritį reguliuoja sutarčių teisė, kuri, be to, nustato, šalių įsipareigojimus ištikus nesėkmei. Šiandieninėje modernioje ekonominėje aplinkoje teisiškai nereguliuojama ūkinė veikla jau nebeįmanoma.Sutartis tarp verslo įmonių ir jų klientų bei darbuotojų reguliuoja kitos teisės šakos, nes šiuo atveju ir vartotojų, ir darbuotojų interesus labai lengva pažeisti, todėl būtina juos apsaugoti ypatingomis teisinėmis priemonėmis. Atskiros teisės šakos reguliuoja verslo įmonės ir jos kreditorių bei verslo įmonės ir jos savininkų santykius. Dar viena teisės šaka, paliečianti įmonės interesus, kontroliuoja verslo įmonės ir visuomenės santykius. Verslo įmonės veiklą, kad ji nebūtų žalinga visuomenei ar nepažeistų viešosios tvarkos, reguliuoja teisės aktai. Didėjantis dėmesys aplinkos apsaugai verčia griežčiau reguliuoti tam tikras verslo sritis. Teisės normos teikia verslo santykiams stabilumo ir mažina riziką. Jos riboja verslo įmonių veiklą arba, priešingai, verčia imtis tokios veiklos, kokios anksčiau jos plėtoti neketino. Taigi ši aplinka padidina įmonės veiklos kaštus.1.2.2.Ekonominė aplinka.Ekonominė aplinka – tai ekonominiai reiškiniai veikiantys verslo įmonę.Bet kurios šalies ekonominę aplinką apibūdina konkurencijos mastas, paklausa rinkoje ir įmonės funkcionavimo ekonominės sąlygos. Analizuodama konkurencinę aplinką įmonė turi atsakyti į klausimus:1. Kiek yra konkurentų ir kaip juos grupuoti?
2. Kokia yra konkurencijos struktūra?3. Kokią strategiją taiko pagrindiniai įmonės konkurentai, kokie jų tikslai ir veiklos rodikliai?4. kokius galima išskirti konkurentų veiklos privalumus ir trūkumus?[4]Verslo įmonės veiklos sėkmę lemia ne tik konkurencijos lygis. Jos veiklai turi įtakos ir bendri ekonominiai rodikliai, nes nuo jų priklauso žaliavų pasiūla ir paklausos lygis. Prie tokių rodiklių priskiriami pajamų augimo, nedarbo ir infliacijos lygis, valiutų kursas, įmokų ir išmokų balanso deficitas. Be natūraliai vykstančių pokyčių, verslo įmonės veiklai turi įtakos ir vyriausybės, kuri savo priemonėmis siekia paveikti bendruosius ekonomikos rodiklius, politika. Valstybės ekonominė politika gali suteikti verslo įmonei papildomų galimybių, tačiau gali jos veiklą ir riboti. Valstybės kišimąsi į ekonomiką nagrinėjo įvairių krypčių ekonomistai. Jau 1776 m. Adam Smith savo veikale The Wealth of Nations teigė, kad natūraliai egzistuojančios rinkos jėgos užtikrina geriausią įmonės veiklos rezultatą.XIX a. Jo idėjas toliau plėtojo klasikinės ekonomikos teorijos šalininkai. Šios krypties ekonomistams oponuoja intervencionistinio požiūrio šalininkai. Kiek tolerantiškiau valstybės kišimąsi į ekonomiką traktuoja reformistai, kurie palankiai vertina privačios įmonės veiklą ir pagrindiniu jos motyvu pripažįsta pelno siekimą.Izoliuotose šalyse įmonės veiklai turi įtakos tik tų šalių socialinės ir ekonominės tendencijos. Tuo tarpu mes gyvename atviros ekonomikos sąlygomis, todėl įmonių veiklai įtakos turi viso pasaulio įvykiai, o ypač vykstantys tose šalyse, iš kurių prekės importuojamos arba į kurias eksportuojamos.1.2.3.Politinė aplinka.Politinę aplinką sukuria valstybės valdymo organų veikla ir bendros politikos kryptys.Be to, įmonei turi įtakos ne tik valstybės, kurioje ji veikia, politinis gyvenimas, bet ir tarpvalstybinių institucijų darbas. Valstybė daro didžiulę įtaką ekonomikai, taikydama šias priemones: Mokesčių sistemą; Valstybės išlaidas; Privatizaciją; Konkurencijos skatinimo priemones; Regioninę politiką; Pagalbą smulkiąjam ir vidutiniam verslui.Daugelyje valstybių ekonomika yra mišri, tai yra egzistuoja privatusis ir valstybinis sektoriai. Privačios įmonės siūlo rinkoje prekes ir paslaugas, siekdamos gauti pelno. Valstybinį sektorių, kurį sudaro keletas smulkesnių sudedamųjų dalių, valdo valstybė. Valstybė taip pat yra prekių ir paslaugų pirkėja. Daug privačių įmonių vykdo jos užsakymus.Sudedamoji politinės aplinkos dalis yra šalies gyventojų politinė nuomonė. Jos įtaka ypač sustiprėja prieš rinkimus.1.2.4.Technologinė aplinkaTechnologinė aplinka taip pat nepaliaujamai kinta. Šis kitimas, viena vertus, atveria verslo įmonėms naujų galimybių, kita vertus, gali turėti neigiamų padarinių. Labiausiai technologijų pokyčiai veikia įmonės siūlomų prekių paklausą. Pavyzdžiui, sukūrus kompaktinius diskus, kai kurioms įmonėms atsivėrė naujos galimybės, bet toms, kurios gamino kitokios firmos įrašus, tai buvo nuostolinga. Technologijų pokyčiai gali verslo įmonę veikti ir kitaip. Jie skatina gamybos proceso pokyčius ir keičia reikalingų darbuotojų skaičių ar jų kvalifikacijos reikalavimus. Technologijų pokyčių svarba verslo įmonei labai didelė. Juos galima vadinti kūrybine destrukcija, nes jų dėka atnaujinamos įprastos prekės, procesai ar darbo praktika. Dažnai manoma, kad technologijų pokyčių priežastis – išradimai ar atradimai. Tačiau neretai išradimas yra ilgo tyrimų proceso, kurį atlieka viena ar kelios ekspertų grupės, aukščiausias taškas. Galima sakyti, kad išradimas ne toks reikšmingas kaip inovacijos. Anot ekonomistų, technologijų inovacijas skatina konkurencija.1.2.5. Socialinė ir kultūrinė aplinka.Svarbiausias socialinės aplinkos rodiklis – šalies gyventojų skaičius. Verslo įmonei naudinga, kai gyventojų skaičius didėja, nes, pirma, daugėja potencialių jos prekių vartotojų, antra, didėja darbo jėgos pasiūla. Jei gyventojų daugėja labai lėtai, mažėja potenciali vartotojų rinka ir darbo jėgos pasiūla.Verslo įmonei didelę reikšmę turi ne tik bendras gyventojų skaičius, bet ir kiek kurio amžiaus žmonių šalyje gyvena. Gimstamumo rodiklis labai aktualus įmonėms, kurios siūlo kūdikių priežiūros priemones ar mokymo paslaugas. Svarbus ir pensinio amžiaus gyventojų skaičius, nes būtent pensininkams galima pasiūlyti konkrečių prekių ar paslaugų.Visuomenės pokyčiai – tai ne tik bendro ar tam tikrų amžiaus grupių gyventojų skaičiaus kitimas. Kinta gyvenimo būdas, pagrindinės vertybės, etninių ir religinių vertybių sistemos, socialinės – ekonominės gyventojų klasės. Šie pokyčiai verslo įmonei labai svarbūs, nes nuo jų priklauso darbo jėgos pasiūla ir visuomenės įpročiai. Didelę reikšmę turi ir pakitusi šeimos gyvensena.Verslo įmonei svarbus ne tik gyventojų, kurie yra prekių ar paslaugų vartotojai ir jos darbo jėga, skaičius bei pasiskirstymas, bet ir jų kultūrinės vertybės. Kultūra – tai visuomenės vertybių, pažiūrų, normų ir papročių visuma, perduodama iš kartos į kartą. Nuo jos nemažai priklauso ką perkame ir kaip atliekame savo darbą. [2] Kultūra glaudžiai susijusi su šalies ekonomine, politine ir teisine aplinka. [4]Kaip ir kitos aplinkos sudedamosios dalys, socialinė aplinka nuolat kinta.[2]1.3. Organizacijos išorinės aplinkos tiesioginiai veiksniaiTiesioginio poveikio elementai – aplinkos elementai darantys tiesioginę įtaką organizacijos veiklai.Tiesioginio poveikio aplinką sudaro įtaką darantys asmenys, individai arba grupės, kuriuos tiesiogiai ar netiesiogiai veikia tai, kaip organizacija suvokia savo tikslus.[7]Tiesioginio poveikio veiksniai – tai vartotojai, konkurentai, tiekėjai, darbo ištekliai ir įstatymai bei kitos valstybės reguliavimo normos. Vartotojai. Organizacijos turėtų vadovautis žymaus vadybos specialisto Peterio Druckerio tvirtinimu, kad organizacijos gyvavimą pateisina tik sugebėjimas savo veiklos produktui (prekei ar paslaugai) rasti vartotojų. Vartotojas – tai ne tik fizinis asmuo, bet ir įstaiga. Kiekvienas jų skiriasi savo charakteriu, skoniu, norais ir įpročiais. Tik išanalizavus vartotojo poreikius galima pateikti jam tai, ko jis nori, ką gali įvertinti ir apmokėti. Vartotojai nusprendžia, kokios prekės ir paslaugos jiems reikalingos, todėl nuo vartotojų sprendimų priklauso ir organizacijos veiklos rezultatai.Organizacija privalo žinoti, kas lemia vartotojo apsisprendimą įsigyti jos pagamintą produktą: kaina, kokybė, tiekimo terminai, aptarnavimas, asmeniniai ryšiai ar politiniai įsitikinimai. Tikslinga įvertinti, koks organizacijos, jos prekių ar paslaugų įvaizdis susiformavo vartotojų akyse.Savo vartotojus turi ir ne pelno, ir viešosios, ir politinės organizacijos. Pavyzdžiui, rinkimų metu reklama ar susitikimai su rinkėjais siaurame rate reikalingi tam, kad rinkėjai balsuotų būtent už tą, o ne už kitą kandidatą.Šiuo atveju rinkėjai esti konkretaus kandidato ar politinės partijos idėjų „vartotojai“.Vartotojų pažinimas – tai sudėtingas ir nenutrūkstamas procesas, todėl organizacija privalo atidžiai stebėti visuomenėje vykstančius pokyčius, nagrinėti įvairių socialinių grupių reikmes ir joms pritaikyti gaminamą produkciją. Konkurentai. Šiuolaikinei ekonomikai būdinga aštri konkurencinė kova, todėl būtina žinoti svarbiausius konkurentus ir jų pasiekimus. Organizacija, blogiau už konkurentus tenkinanti vartotojų poreikius, ilgai neišsilaiko – ji bankrutuoja. Dažnai ne vartotojai, o konkurentai lemia, kokią produkciją gaminti ir kokia kaina ją galima parduoti. Gerai susipažinus su konkurentų laimėjimais, galima pasirinkti veiksmingiausius konkurencinės veiklos būdus, nuspręsti, kokie veiksniai – kainos, kokybė ar paslaugos – bus efektyvesni.Taip pat svarbu suprasti, kad organizacijos varžosi ne tik dėl vartotojų. Kova gali vykti dėl darbo išteklių, medžiagų, kapitalo ir teisės taikyti technikos naujoves. Nuo konkurencijos priklauso vidinės organizacijos darbo sąlygos, darbo užmokestis, vadovų ir pavaldinių santykiai.Konkurencija naudinga visiems: vartotojas gauna modernesnę, geresnės kokybės, o kai kada ir pigesnę produkciją, o gamintojas nuolat skatinamas tobulėti, įveikti kliūtis, ieškoti naujovių. Tiekėjai. Kiekviena organizacija įsigyja išteklių – žaliavų, paslaugų, energijos, įrengimų ir darbo jėgos – iš aplinkos ir naudoja juos rezultatams gauti[7] Labai svarbu, kad organizacija gerai suprastų savo santykius su tiekėjais. Svarstydama šiuos savitarpio santykius, organizacija turi nustatyti, kiek ji priklauso nuo savo tiekėjų, kiek jos pozicija nuo jų neapsaugota, t.y. pažeidžiama. Ši priklausomybė parodo, kokiu laipsniu verslas priklauso nuo reikalingų įvairių žaliavų arba parengiamųjų darbų, kuriuos turi atlikti tiekėjas. Pažeidžiamumas parodo, kokiu laipsniu verslas būtų paveiktas, sužlugus tiekimo tinklui. Organizacija, siekdama išsiaiškinti savo priklausomybę nuo tiekėjų, paprasčiausiai gali nustatyti konkuruojančių tiekėjų skaičių. Paprastai kuo mažiau tiekimo šaltinių, tuo labiau verslas priklauso nuo kaprizingos tiekėjų veiklos.[6] Veikianti įmonė iš kitų įmonių gauna žaliavas, medžiagas, įrenginius, energiją, finansus. Laisvos rinkos sąlygomis šiuos išteklius galima gauti bemaž iš viso pasaulio. Pasirenkant tiekėjus, vadovaujamasi kainų, kiekybės ir kokybės kriterijais. Galimybė pasirinkti tiekėją – tai ne tik… sėkmingos veiklos prielaida, bet ir tam tikra rizika. Pasirenkant tiekėjus užsienyje rizikuojama dėl valiutos kurso svyravimo, teisinių normų skirtumų, lemiančių verslo aplinkos neapibrėžtumą, o kartais ir dėl politinio nestabilumo.Kai kuriais atvejais organizacijos susiduria su tiekėjo galia. Taip atsitinka, jei atitinkamus išteklius, pavyzdžiui, vandenį, elektrą ir šiluminę energiją, organizacija gali gauti tik iš vieno tiekėjo. Tuomet organizacija tampa priklausoma nuo tiekėjo, kuris nustato sau palankias tiekimo sąlygas.Medžiagų tiekėjai. Yra įmonių, sakykim, tekstilės, prekybos, maisto pramonės ir kt., kurių veikla priklauso nuo nenutrūkstamo medžiagų, pusgaminių, žaliavų pristatymo iš kitų organizacijų. Neturint šių medžiagų, negalima pateikti ir gatavos produkcijos. Norėdamos išvengti gamybos pertrūkių, įmonės priverstos kaupti medžiagų atsargas sandėliuose, dėl to įšaldomos lėšos. Kad galėtų dirbti ritmingai, organizacijai svarbu pasirinkti patikimus medžiagų tiekėjus.Kapitalo tiekėjai. Auganti ir sėkmingai besivystanti organizacija dideliems sumanymams įgyvendinti pristinga kapitalo. Tada ji ieško kapitalo tiekėjų. Potencialūs investitoriai yra šie: bankai, įvairios paskolų teikimo programos, akcininkai ir privatūs asmenys, akceptuojantys organizacijos vekselius arba perkantys jos obligacijas. Kuo stipresnė organizacija, tuo daugiau ji turi galimybių rasti investitorių ir gauti iš jų veiklai plėtoto reikalingų lėšų. [1] Darbo ištekliai. Rinkos santykių veikiama, keičiasi ekonomikos struktūra, atsiranda naujų specialybių poreikis, didėja darbuotojų profesionalumo ir kompetencijos reikalavimai. Siekdami geresnės darbo vietos, darbuotojai privalo būti iniciatyvūs ir veiklūs, gilinti žinias ir tobulinti savo gebėjimus.Organizacijos tikslams įgyvendinti reikalingas efektyvus darbas, todėl jos personalas – vadovai, specialistai (ekonomistai, inžinieriai, technikai) ir darbininkai – turi būti atitinakmų specialybių ir reikiamos kompetencijos. Ypač tai pasakytina apie įmonės vadovus. Parinkti ir išlaikyti talentingus vadovus – pagrindinė šiuolaikinės organizacijos problema. Vienas iš jos sprendimo būdų – ugdyti vadovus iš gabiausių savo organizacijos darbuotojų.Darbo rinkoje pasiūla dažniausiai viršija paklausą.[1] Kad veikla būtų sėkminga, organizacija turi pritraukti ir išlaikyti gabius darbuotojus. Organizacijos sugebėjimą samdyti reikalingą personalą lemia trys veiksniai: organizacijos, kaip darbdavio, reputacija; vietinio užimtumo lygis ir galimybė rasti tinkamos kvalifikacijos darbuotojų.[6] Tačiau suformuoti efektyviai dirbantį personalą ne visada lengva, nes tai priklauso ne tik nuo užimtumo lygio, bet ir nuo darbo išteklių tinkamumo bei įmonės reputacijos. Įstatymai ir kitos valstybės reguliavimo normos. Organizacijos veiklai didelį poveikį daro įstatymai ir valstybinės valdžios įgyvendinimo institucijos. Gamintojų ir vartotojų santykius, žaliavų įsigijimą ir naudojimą, gatavos produkcijos pardavimą ir pan. reguliuoja įstatymai. Kiekviena organizacija turi tam tikrą juridinį statusą (IĮ, UAB,AB,BĮ, VĮ, pelno nesiekiančios organizacijos, viešosios įstaigos), kuris lemia, kaip ji gali plėtoti savo veiklą ir kokius mokesčius privalo mokėti. Nepriklausomai nuo to, kaip vadovas vertina vieną ar kitą įstatymą, jis privalo jų laikytis, kitaip organizacijai bus taikomos įvairios sankcijos, gresia net verslo nutraukimas.Organizacija turi paisyti ne tik valstybėje galiojančių įstatymų, bet ir verslo priežiūros institucijų nurodymų. Šie reikalavimai galioja kaip ir įstatymai. Pavyzdžiui, reglamentuojama pardavimų veikla užsienio šalyse, telefono, televizijos ir radijo ryšiai, kaip akcinės bendrovės, įstaigos turi tvarkyti finansinę ir buhalterinę apskaitą. Įkurtos kokybės inspekcijos, visuomenės sveikatos centrai, konkurencinė tarnyba, standartizacijos komitetai, ir kt.[1]…1.4. Organizacijos išorinės aplinkos netiesioginiai veiksniai.Išorinės aplinkos netiesioginio poveikio elementai – tai išorinės aplinkos elementai, darantys poveikį klimatui, kuriame veikia organizacijos. Tiesioginio poveikio organizacijai jie nedaro.[7]Šalutiniai arba netiesioginio poveikio veiksniai yra kur kas sudėtingesni, tačiau ne tokie akivaizdūs kaip tiesioginiai. Suvokti ir tiksliai apibūdinti šalutinės išorinės aplinkos įtaką sunku, nes prognozuojant galimą jos poveikį tenka remtis neišsamia informacija. Išskiriami šie išorinės aplinkos šalutiniai veiksniai: Ekonominiai veiksniai.Jie tiek šalies, tiek tarptautiniu lygiu susiję su šalies ūkio, kuriame organizacija veikia, raida ir jo kryptimi. Todėl kiekvienai organizacijai svarbu susipažinti su ekonominiais projektais arba prognozėmis. Ypač svarbu organizacijai pažinti ekonominius veiksnius savo tikslinės rinkos viduje dar iki tol, kol šie veiksniai ją paveiks tiesiogiai. Organizacijos vadovybė, įvertindama ekonominių reikalų padėtį, turi atsižvelgti į tai:1. Ar lengva gauti kreditą?2. Kaip sukaupiamas kapitalas?3. Kokia yra pradinė palūkanų norma?4. Kokios palūkanų normos tendencijos?5. Koks infliacijos lygis?6. Kokios bendrojo nacionalinio produkto kitimo tendencijos?7. Kokios mokesčių normos?8. Koks yra nedarbo lygis?9. Kaip žmonės linkę leisti pinigus?10. Kokia yra perkamoji galia?11. Kokia bendra pardavimų apimtis šalyje? Bendroji ekonomikos būklė lemia materialinių išteklių kainas, nuo jos priklauso moki vartotojų paklausa prekėms ir paslaugoms. Organizacijos vadovybė privalo numatyti, kokią įtaką veiklai turės ekonominės būklės pokyčiai. Technologiniai veiksniai. Pasaulyje vyksta techninės revoliucijos procesas. Kompiuterizuotos informacijos šaltiniai ir automatizacija iš esmės keičia organizacijos darbo tvarką, veiklą ir ryšio priemones. Naujai atsirandantys techniniai procesai keičia organizacijos veiklos pobūdį ir tikslus. Naujos technologijos keičia gamybos, informacijos tvarkymo ir išlaidų mažinimo būdus.[6] Technologiniai šuoliai skatina naujų gamybos metodų ir gaminių radimąsi, naujų rinkų formavimąsi ir marketingo metodų keitimąsi, todėl daugelis iš mūsų technologiją sieja su techniniais išradimais ar atradimais Tačiau tai gana ribotas supratimas. Sociologas Č. Perrou technologiją apibūdina kaip priemonę ištekliams ( nesvarbu ar tai būtų žmonės, ar medžiagos, ar informacija)paversti produkcija. Todėl analizuojant technologinius pokyčius būtina atsižvelgti ir į verslo informacijos gavimo, jos tvarkymo, saugojimo bei panaudojimo naujoves.[1] Vadovybė privalo svarstyti ir analizuoti kiekvieną naujovę, apgalvoti jos poveikį organizacijai ir įvertinti, ar ji daro pageidaujamų pokyčių organizacijos veikloje. Įgyvendinant technologines naujoves svarbu nustatyti, kada tai bus atlikta ir kiek kainuos. Be to, apskaičiuotąsias išlaidas reikia palyginti su nuostoliais, kuriuos organizacija patirtų, nepajėgdama konkuruoti rinkoje. Socialiniai veiksniai. Socialinės jėgos dinamiškos: keičiasi vartotojų vertybės, požiūriai, nuostatos, gyvenimo būdas. Tačiau svarbiausia keičiasi visuomenės demografinės charakteristikos: didėja ar mažėja gyventojų skaičius, kinta amžiaus struktūra, lyčių santykis. Šie pokyčiai turi įtakos organizacijos gaminamos produkcijos asortimentui ir teikiamų paslaugų nomenklatūrai.Didelę įtaką organizacijoms turi besikeičiančios darbuotojų nuostatos. Žmogus nebenori būti vien priemone produkcijai gaminti, jis siekia sąmoningai dalyvauti organizacijos veikloje. Jauni išsimokslinę darbuotojai nori savarankiškumo ir pagarbos sau darbe. Neįvertinusi šių nuostatų pasikeitimų organizacija negali tikėtis efektyvaus darbo. Politiniai veiksniai. Jie nubrėžia organizacijų veiklos reguliavimo ribas ir pagrindžia teisinius pamatus.[6] Organizacijai svarbus įstatymus leidžiančios ir juos vykdančių institucijų bei teisinės sistemos požiūris į verslą. Glaudžiai susijęs su socialinėmis ir kultūrinėmis tendencijomis, jis veikia organizacijos pelno apmokestinimą, …prekybinių lengvatų teikimą ar pardavimų apribojimą, vartotojų interesų gynimą, darbo apsaugą, aplinkosaugą, kainų kontrolę ir t.t. Didelę įtaką organizacijos veiklai turi politinės padėties valstybėje stabilumas, santykiai su užsieniu. Vyriausybės politikos pokyčiai gali priversti organizaciją peržiūrėti ir pakeisti strateginius planus.[1] Paprastai Vyriausybė, kaip išorinės aplinkos veiksnys, atlieka tris funkcijas: tiekėjos, vartotojos ir konkurentės. Vyriausybė kaip tiekėja nustato, kaip privatus sektorius naudos gamtinių išteklių ir nacionalinių žemės ūkio produktų atsargas. Vyriausybė kaip pirkėja gali per produktų ir paslaugų paklausą sukurti, išlaikyti, padidinti ar pašalinti palankias rinkos galimybes. Pagaliau valstybė gali būti beveik nepakeičiama rinkos konkurentė.[6] Ekologiniai veiksniai.Vis aktualesnis darosi verslo ir ekologijos ryšys. Kai kurios ūkinės veiklos šakos (pavyzdžiui, chemijos, maisto pramonė, žemės ūkis, transportas) ypač teršia aplinką. Galioja nemažai normų, reguliuojančių taršos lygį. Jų nesilaikančios organizacijos privalo atlyginti aplinkai padarytą žalą. Pradedant verslą, ekologiniai veiksniai gali tapti viena iš didžiausių įėjimo į šaką barjerų.Išorinės aplinkos analizė suteikia organizacijai realų pranašumą: vadovybė, žinodama organizacijos galimybes, gali nustatyti teisingą veiklos kryptį ir atsisakyti tos veiklos, kurią vykdyti organizacija per silpna. Iniciatyvūs vadovai, vadovaudamiesi išorinės aplinkos analizės duomenimis, numato organizacijos veiklos perspektyvas ir priima būtinus sprendimus. Tačiau dar nemaža vadovų, kurie tik reguliuoja įvykius, kai šie jau įvyksta. Jie gaišta savo laiką ir eikvoja organizacijos išteklius, rūpindamiesi atsirandančiomis problemomis, nors jų būtų galima išvengti analizuojant aplinką. Iniciatyvūs vadovai žiūri į ateitį, jie vertina ir planuoja pokyčius, nuolat ieško organizacijai aplinkos teikiamų palankių progų, įžvelgia grėsmes savo organizacijai ir imasi veiksmų, kad nekiltų krizė. Tokių vadovų valdomos organizacijos veikia sėkmingai ir efektyviai[1]2. APLINKOS DINAMIKOS, POLITINIŲ, EKONOMINIŲ, SOCIALINIŲ, TECHNOLOGINIŲ IR IŠORĖS VEIKSNIŲ ANALIZĖ2.1. Aplinkos dinamikos analizėFormaliai organizacijos išorinę aplinką galima nagrinėti plačiąja ir siaurąja reikšme. Plačiąja reikšme galima laikyti, kad organizacijos išorinei aplinkai priklauso visi išoriniai jai objektai, t.y. visas išorinis pasaulis. Tačiau toks pernelyg platus organizacijos išorinės aplinkos traktavimas būtų neproduktyvus. Siaurąja reikšme išorinę aplinką sudaro tie išoriniai objektai, kurie stipriai veikia organizacijos veiklą ir jos rezultatus. Šitoks išorinės aplinkos traktavimas leidžia atsiriboti nuo visų tų išorinių veiksnių, kurie arba apskritai neturi įtakos organizacijos veiklai, arba ta įtaka yra tiek nereikšminga, kad į ją galima neatsižvelgti.Išorinės aplinkos išskyrimas tai pačiai organizacijai yra sąlyginis ta prasme, kad priklauso nuo nagrinėjamos problemos.Skiriami du organizacijos išorinės aplinkos lygiai: Makroaplinka – veiksniai ir jėgos, kurie veikia visų ekonomikos šakų ūkinius subjektus. Makroaplinkai priklauso politiniai ir teisiniai, ekonominiai, socialiniai ir kultūriniai bei technologiniai veiksniai.; Šakinė aplinka – veiksniai ir jėgos, kurie būdingi konkrečiai ekonomikos šakai, kurioje veikia organizacija. Šakinė aplinka apima konkurentus, tiekėjus, klientus ir kitus rinkos komponentus bei veiksnius.Analizuojant organizacijos aplinką, skiriamos šios tyrimo sritys: Aplinkos dinamikos analizė; PEST analizė; Svarbiausi sėkmės veiksniai; Penkių jėgų modelis; Rinkos sąlygų analizė; Konkurentų analizė; Klientų analizė. Pradinis momentas, tiriant organizacijos išorinę aplinką, yra jos pokyčių dinamikos pobūdžio apibendrintas įvertinimas. Toks įvertinimas apima abu aplinkos lygius kaip bendrą visumą. Analizuojant aplinkos dinamiką, mėginama įvertinti, kurios jėgos lemia aplinkos pokyčius. Kuo labiau šios jėgos neprognozuojamai arba nenuspėjamai kinta, tuo sunkiau iš anksto numatyti galimas aplinkos situacijas ateityje. Aplinkos dinamiškumo prigimtis turi reikšmės pasirenkant organizacijos prisitaikymo prie šių pokyčių būdus.Aplinkos dinamikos principinė įvertinimo schema pateikta 1 lentelėje. Schemoje numatyti penki organizacijos aplinkos turbulentiškumo lygiai, gauti kombinuojant keturis aplinkos pokyčių pobūdį lemiančius veiksnius: Sudėtingumas; Naujoviškumas; Pokyčių tempas; Prognozuotinumas.Sudėtingumas čia suprantamas kaip technologinių, socialinių ir politinių komplikacijų, darančių įtaką organizacijos veiklai, geografinio paplitimo laipsnis. Pateiktoje lentelėje sudėtingumo veiksnius diferencijuoja trys lygiai: nacionalinis, regioninis ir pasaulinis. Minėtos komplikacijos ir problemos nacionaliniame lygyje yra paprastesnės negu regioniniame lygyje apimant ir išorines šalis. Sudėtingiausios yra pasaulinio masto komplikacijos. Pagal šį veiksnį aplinkos turbulentiškumo lygiai griežtai neatsiejami vienas nuo kito. 1 lentelėPrincipinė organizacijos aplinkos dinamikos įvertinimo schemaVeiksniai 1 2 3 4 5Sudėtingumas Nacionalinis Nacionalinis Regioninis Regioninis PasaulinisNaujoviškumas Visiškai žinomas Pakankamai žinomas Ekstrapoliuojamas Nevisiškai ištirtas Visiškai neištirtasPokyčių tempas Lėtesnis už reakciją Lėtesnis už reakciją Palyginamas su reakcija Greitesnis už reakciją Greitesnis už reakcijąPrognozuotinumas Numatoma Iš dalies numatoma Prognozuojama Iš dalies prognozuojama NeprognozuojamaNaujoviškumas – tai aplinkos ištirtumo laipsnis, kuris leidžia įvertinti, kokiu mastu aplinka sudaro organizacijai naujas situacijas. Lentelėje pateikti penki veiksnio diferenciacijos lygiai( nuo visiško pažinimo iki visiško neištirtumo), griežtai pagal šį veiksnį atsiejant visus aplinkos turbulentiškumo lygius. Visiško ištirtumo lygyje aplinka nesudaro naujų netikėtų situacijų ir visos situacijos gali būti numatytos iš anksto. Antrame lygyje tokio visiško apibrėžtumo jau nėra, bet naujos situacijos nėra nelauktos arba netikėtos. Ekstrapoliuojamo naujoviškumo lygyje naujas situacijas galima numatyti analizuojant praeityje susiklosčiusias tendencija…s ir perkeliant jas į ateitį. Mažo ištirtumo lygyje naujas aplinkos situacijas galima numatyti tik tam tikrais atvejais, epizodiškai. Kai aplinka visiškai netyrinėta, naujos situacijos numatymas beveik apskritai neįmanomas.Pokyčių tempas riboja organizacijos reagavimo į aplinkos pokyčius galimybes laiko požiūriu. Šis veiksnys schemoje diferencijuotas trimis lygiais ir neleidžia griežtai atsieti turbulentiškumo lygius vieną nuo kito. Pirmame veiksnio diferenciacijos lygyje yra galimybė pasirengti iš anksto reaguoti į aplinkos pokyčius. Antras lygis jau susijęs su tam tikra įtampa organizacijos veikloje, bet galimybės reaguoti į aplinkos pokyčius dar egzistuoja. Trečiuoju atveju organizacija nesuspėja laiku sureaguoti į greitai kintančią aplinką.Prognozuotinumas – laipsnis, kuriuo aplinkos pokyčius galima prognozuoti iš anksto, galimybės surinkti naudingą informaciją, požiūriu. Šiuo atveju veiksnys diferencijuotas penkiais lygiais ir leidžia griežtai atsieti vieną nuo kito visus penkis aplinkos turbulentiškumo lygius. Ateičiai numatyti pakanka organizacijoje turimos informacijos ir tradiciškai susiklosčiusių analizės metodų.Prognozavimas(visiškas arba dalinis) reikalauja naujos platesnės informacijos, sudėtingesnių prognozavimo metodų. Remiantis pateikta schema matyti, kad kai organizacijai būdingas trečias turbulentiškumo lygis, tai:1. aplinkos problemos ir komplikacijos nesiriboja nacionaliniu lygmeniu, o išeina į platesnį regioninį lygmenį, apimant keletą šalių;2. aplinkos ištirtumo lygis leidžia numatyti naujas situacijas analizuojant praeityje susiklosčiusias tendencijas;3. aplinkos pokyčių tempas leidžia organizacijai nors ir su tam tikra įtampa prisitaikyti prie pokyčių;4. organizacijai yra būtinas perėjimas nuo tradicinių analizės metodų prie sudėtingesnių prognozavimo metodų panaudojimo. [8]2.2. Politinių ekonominių socialinių technologinių veiksnių analizėIšorinės aplinkos analizėje plačiausiai naudojamą analizės techniką priimta vadinti PEST analize. Ši analizė apima keturis išorinės aplinkos aspektus: politinį ir teisinį, ekonominį, socialinį ir kultūrinį, technologinį.Politinis ir teisinis aspektas. Tarptautinė politinė situacija. Ji svarbi organizacijoms, eksportuojančioms savo produkciją (paslaugas) arba importuojančioms žaliavas bei komplektuojančius gaminius, turinčioms savo filialus užsienyje arba bendras įmones su užsienio kompanijomis, kitaip dalyvaujančioms pasaulinėje rinkoje. Politiniai ir ekonominiai santykiai su užsienio šalimis, sutartys tarp valstybių dėl ekonominio bendradarbiavimo, prekybos, investicijų, tranzito ir t.t. gali tiesiogiai ir netiesiogiai daryti įtaką organizacijos veiklai; Vidinė politinė šalies situacija. Svarbu įvertinti skirtingų politinių partijų programines nuostatas, turinčias sąsajų su organizacijos veikla. Santykiai su šalies valdžios institucijomis. Didžiausią įtaką šiuo aspektu jaučia organizacijos, kurių kapitale dalyvauja valstybė ir savivaldybės. Kur kas mažesnę įtaką vyriausybiniai organai ir savivaldybės turi privataus kapitalo įmonėms. Teisinis reglamentavimas. Visų organizacijų veiklą tiesiogiai ir netiesiogiai veikia atskiri teisės aktai ir ištisi įstatymai, reglamentuojantys bendras organizacijos veiklos sąlygas, mokesčius, darbo santykius ir pan. Ekonominis aspektas. Ekonominis augimas. Šalies bendrojo vidinio produkto augimo tempai, galimi jame struktūriniai poslinkiai, augimo cikliškumas daro įvairią įtaką organizacijos veiklai. Pavyzdžiui, nuosmukio metais, pablogėja produkcijos realizacijos sąlygos, bet gali atsirasti papildomų galimybių sumažinti gamybos sąnaudas. Ekonominio pakilimo stadijoje gali išryškėti priešingos tendencijos.
Infliacija. Situacijos šioje srityje analizė ypatingai svarbi toms organizacijoms, kurių veiklos rodikliai jautriai reaguoja į kainų svyravimus. Paprastai infliacijos įtaką daugiau ar mažiau patiria visos organizacijos; Užimtumas. Situacijos darbo rinkoje, bedarbystės lygio ir jos struktūros bei dinamikos analizė yra labai svarbi toms įmonėms, kurių veikla susijusi su labai didelėmis darbo jėgos sąnaudomis. Palūkanų normos. Pastarųjų lygis riboja arba išplečia projektų finansavimo skolinto kapitalo pagrindu galimybes. Palūkanų normų įtaką sprendimams jaučia beveik visos organizacijos. Valiutų kursų svyravimas. Visuotinai žinomas ekonominis dėsningumas, kad nacionalinės valiutos kurso augimas užsienio valiutų atžvilgiu yra palankus importuotojams ir nepalankus eksportuotojams. Todėl ir eksportuojančios, ir importuojančios organizacijos privalo stebėti ir prognozuoti situaciją valiutų rinkoje. Investicijų klimatas. Kompanijos didelę dalį finansinių išteklių projektams finansuoti akumuliuoja platindamos akcijas, obligacijas ir kitus vertybinius popierius. Situacija kapitalo rinkoje atspindi bendrą investicijų klimatą, kuris gali būti palankus arba nepalankus. Gamybos veiksnių kainos. Ne visi gamybos veiksniai vienodai svarbūs visoms organizacijoms. Vienoms iš jų reikšmingos yra žaliavų ir kitų materialinių dalykų kainos. Kitoms organizacijoms didelė išlaidų dalis tenka infrastruktūrinių šakų paslaugoms. Dalis organizacijų jautriai reaguoja į darbo jėgos kainos pokyčius.Socialinis ir kultūrinis aspektas: Gyventojų galutinio vartojimo pokyčiai. Atrodytų, kad tokiems pokyčiams ypatingai yra jautrūs tik galutinio vartojimo produktų ir paslaugų gamintojai. Tačiau galutinio gyventojų vartojimo augimas (arba mažėjimas) padidina(arba sumažina) gamybinės paskirties produkcijos ir paslaugų realizavimo galimybes jų gamintojams. Gyventojų galutinio vartojimo pokyčius lemia įvairūs veiksniai: demografiniai pokyčiai, gyventojų pajamų augimas ir pasiskirstymas, žmonių požiūris į darbą ir į laisvalaikį, gyvensenos pokyčiai, kultūrinių vertybių pokyčiai ir t.t. Gyventojų vartojimo kitimas įtakoja vartojimo prekių gamybos ir importo apimtis ir struktūrą, technologin…ės įrangos gamybos ir importo apimtis ir struktūrą. Gamtosaugos problemos. Tai labai svarbu įmonėms, kurių esama arba būsima veikla yra susijusi u gamtą teršiančiomis technologijomis.Visuomenės požiūris į ekologines problemas sparčiai keičiasi ir plėtojasi visuomeninės kovos už švarią aplinką formos. Visa tai labai apsunkina pačią pradžią veiklos, susijusios su ekologinėmis problemomis. Be to, vis didėjančių gamtosaugos normatyvinių reikalavimų ir standartų užtikrinimas reikalauja kruopštaus technologijų parinkimo ir susijęs su didesnėmis gamybos išlaidomis. Švietimas. Ši sritis nepaprastai svarbi jau vien dėl to, kad beveik visų organizacijų veiklos sėkmę lemia bendras gyventojų išsilavinimo lygis. Juk šis veiksnys turi didelę įtaką ir galutinio gyventojų vartojimo pokyčiams. Išplėtota švietimo sistema, be to, garantuoja visoms organizacijoms galimybę apsirūpinti aukštos kvalifikacijos specialistais. Sveikatos apsauga. Bendras sveikatos lygis šalyje taip pat gali veikti gyventojų galutinio vartojimo pokyčius, o kartu ir nemažos dalies įmonių veiklos rezultatus; Kultūra. Organizacijos kultūrą sąlygoja įvairūs veiksniai, tarp jų ir bendras šalies ir net pasaulinės kultūros fonas. Šalies bendrasis kultūros lygis lygiai taip pat, kaip ir švietimas bei sveikatos apsauga, gali paveikti ir organizacijų veiklos rezultatus.Technologinis aspektas. Valstybės technologijų politika. Įmonių technologijų plėtojimo ir atnaujinimo platesnes galimybes garantuoja ir tinkama valstybės technologijų srities politika. Ši analizės sritis ypatingai svarbi toms organizacijoms, kurių veikla susijusi su aukštosiomis technologijomis. Šiuo aspektu analizuojama, kokiu mastu ir kokiose srityse valstybė remia fundamentinius ir taikomuosius mokslo tyrimus, projektavimo ir konstravimo veiklą, kaip valstybė skatina įmonių dalyvavimą tokių tyrimų finansavime. Taip pat svarbus bendras valstybės požiūris į krašto bendrą konkurencinę galią pasaulinėje rinkoje technologiniu požiūriu. Valstybė gali panaudoti įvairius skatinimo būdus, siekdama, kad šalis išlaikytų arba užimtų pirmaujančias pozicijas tam tikrų technologijų srityje. Naujos technologinės galimybės. Technologijoms tenka svarbus vaidmuo palaikant organizacijos ilgalaikius konkurencinius pranašumus rinkoje. Svarbu įvertinti konkurentų mokslinių tyrimų finansavimo ir jų laimėjimų panaudojimo savo veikloje galimybes. Reikia analizuoti naujų technologinių procesų plitimo ir atsinaujinimo tempą. Analizuojant technologines galimybes nepakanka apsiriboti vien siauromis tendencijomis vienoje konkrečioje, tiesiogiai susijusioje su organizacijos veikla, šakoje. Verta analizuoti tendencijas, kurios klostosi gretimose veiklos sferose, galinčiose turėti įtakos organizacijos veiklai ateityje. Politinių, ekonominių socialinių technologinių veiksnių analizė organizacijoje, kuri veiklą plėtoja už savo šalies ribų, neapsiriboja vien savo šalies nacionaliniu lygmeniu. Beveik visos minėtos temos turi būti analizuojamos ir tų šalių atžvilgiu, su kuriomis organizacija susieta investiciniais, eksporto ir importo bei kitais tarptautiniais ekonominiais ryšiais. Šiuo atveju analizė tampa sudėtingesnė, nes susiduriama su žymiai didesnio neapibrėžtumo laipsnio situacijomis.Scenarijų metodas gali padėti analizuojant didžiausią neapibrėžtumą turinčias situacijas. Scenarijų analizė pradedama parenkant vieną iš labiausiai neapibrėžtų išorinės aplinkos situacijų, glaudžiai susijusių su organizacijos veikla. Organizacijai, eksportuojančiai į Rusiją ir kitas NVS šalis, tokią situaciją apibūdina du veiksniai, susiję su galima finansine krize Rusijoje: laukiamas eksporto sumažėjimas ir Rusijos krizės geografinis paplitimas.(viruso efektas)Parinkus situaciją (finansinė krizė Rusijoje), reikia parengti situaciją nusakančių veiksnių bendrą apibūdinimą ir galimas alternatyvas. Kaip šio žingsnio rezultatas gali būti priimtas sprendimas, kad viruso efektui galimos dvi svarbiausios alternatyvos: krizės pasekmių …paplitimas tik NVS šalių teritorijoje ir krizės paplitimas ir Vakarų šalyse.Turint bendrą veiksnių apibūdinimą, galima sukurti scenarijus, kurie bus toliau analizuojami pasirinktos situacijos atžvilgiu.[8]2.3.Išorės veiksnių analizėAplinka yra veiksnių, esančių už organizacijos ribų – šalies ekonomikos, socialinės bei politinės raidos tendencijų, technologinių galimybių ir konkurencijos, – visuma. Aplinkos permainos yra neišvengiamos. Išorės veiksnių analizės procese nustatomi ir ištiriami organizacijos išorinės aplinkos veiksniai bei įvertinamas jų galimas poveikis veiklai bei organizacijos sėkmei. Išorės veiksnių analizė apima ne tik esamų veiksnių tyrimą, bet ir tų veiksnių kitimo tendencijų išaiškinimą, siekiant numatyti verslo galimybes ir grėsmes, slypinčias išorinės aplinkos permainose. Analizė yra nenutrūkstamas, pasikartojantis procesas.Verslo organizacija, siekdama sėkmės, turi sugebėti nuolat atsižvelgti į besikeičiančią aplinką. Ji privalo numatyti išorinių veiksnių poveikį ir užimti tokią poziciją, kad palankių galimybių dėka įgautų pranašumą ir išvengtų grėsmių, susijusių su aplinkos permainomis.Įvertindama išorinės aplinkos galimas permainas ir jų poveikį, organizacija įgyja realų pranašumą, nes parengia keletą priimtinų sprendimų ir atmeta tai, kas neatitinka jos galimybių. Analizuojant išorės veiksnius, retai surandamas optimalus variantas, tačiau, atmetant blogiausius, priimamas vienas naudingiausių sprendimų.Išorės veiksnių analizė padeda organizacijai taikyti aktyvųjį, o ne pasyvųjį valdymo būdą. Pasyvieji vadovai tvarko jau atsiradusius reikalus. Šie vadovai eikvoja savo laiką ir organizacijos išteklius darbams, kurių išvengtų planuodami veiklą. Praradusi laiką, iššvaisčiusi energiją arba išteklius, organizacija nebeturi galimybių siekti savo galutinių tikslų.Aktyvieji vadovai galvoja apie ateitį ir planuoja įvykius. Jie nuolat ieško palankių galimybių ir palankios padėties savo organizacijos naudai iš jų pačių susikurtų palankių prielaidų. Aktyvieji vadovai anksčiau už kitus atpažįsta ir grėsmes organizacijai, sugeba pradėti veiklą, nukreiptą prieš jas, dar iki krizės pradžios. Dėl to šių organizacijų veikla yra naši, efektyvi ir sėkminga.[6]3. PAGRINDINIAI IŠORINĖS ORGANIZACIJOS APLINKOS ANALIZĖS YPATUMAIOrganizacijos išorinė aplinka laikytina visuma veiksnių, esančių už jos ribų ir galinčių vienokiu ar kitokiu būdu daryti įtaką jos veiklai, siekiant savo tikslų. Savo ruožtu aplinkos analizės tikslas yra nustatyti tokius veiksnius ir jų galimą įtaką organizacijai. Šią analizę tikslinga atlikti dviem lygiais: veiklos aplinkos ir pačios organizacijos situacijos šioje aplinkoje.2 pav. Organizacijos išorinės veiklos aplinkos analizėAtliekant šią analizę, siekiama gauti atsakymus į tokius organizacijai svarbius klausimus:1. Kokia pagrindinė kompanijos veiklos sritis ir jos ekonominės charakteristikos?2. Kokios šios aplinkos varomosios jėgos ir kaip jos gali veikti?3. Kokia šioje veikloje yra konkurencinė aplinka ir kokio stiprumo konkurencinės jėgos?4. Kurių organizacijų yra geresnė ar blogesnė konkurencinė situacija ir kodėl?5. kas iš konkurentų keis savo konkurencinę strategiją ir kaip?6. Kurie pagrindiniai sėkmingos konkurencijos veiksniai ir kaip jie kis?7. Koks, įvertinant visus minėtus veiksnius, yra bendras konkrečios veiklos ir jos aplinkos patrauklumas pelno, augimo ir stabilumo aspektais?Atliekant organizacijos veiklos aplinkos analizę, į problemą galima žiūrėti dviem lygiais. Makro lygio tyrimas – tai bendrosios makroaplinkos – ekonominės, politinės, teisinės, kultūrinės, socialinės, demografinės, resursų, edukacinės, techninės – analizė.Išorinės veiklos aplinkos, ypač biznio srities, ypatumų analizių procesas parodytas 3 paveiksle.
3 pav. Išorinės veiklos aplinkos analizės procesas.[3]
Pagrindinis organizacijos veiklos srities ekonominių ir kitų charakteristikų analizės tikslas – atsakyti į klausimą, – kokia iš tikrųjų yra organizacijos veikla ir sąlygos šiai veiklai.Pagrindiniai šios analizės parametrai yra:1. Rinka: Rinkos dydis; Rinkos kitimo dinamika; Vartotojų ir jų poreikių struktūra.2. Konkurencinė aplinka: Konkurentai, jų skaičius ir jėga; Konkuravimo strategijos ir metodai; Konkurentų stipriosios ir silpnosios pusės, bei jų pačių savęs vertinimas;3. Specifinių sugebėjimų šioje veikloje svarba.
4. Kapitalo ir kitų resursų poreikis;5. Patirties kreivės įtaka;6. Pagrindiniai sėkmės veiksniai;7. Įėjimo į rinką ir išėjimo iš jos barjerai;8. Vertikalios integracijos svarba.[3]IŠVADOSAtlikus mokslinės literatūros analizę galima padaryti tokias išvadas:1. Išorinės aplinkos veiksniai turi įtakos įmonės veiklos plėtros procesams, taip pat šie veiksniai yra tarpusavyje integruoti.2. Išorinės aplinkos analizė suteikia organizacijai realų pranašumą: vadovybė, žinodama organizacijos galimybes, gali nustatyti teisingą veiklos kryptį, kurią vykdyti organizacija per silpna.3. Vadovai, vadovaudamiesi išorinės aplinkos analizės duomenimis gali numatyti organizacijos veiklos perspektyvas ir priimti būtinus sprendimus. Taip pat verslo įmonių vadovai turi stebėti ekonominę aplinką, nes ji, kaip ir kiti aplinkos elementai yra dinamiška ir besikeičianti.Apibendrinant reikia pažymėti, kad išorinė aplinka yra svarbi ir turi reikšmingą vaidmenį verslo organizacijoms.LITERATŪRA1. Bagdonas E. Bagdonienė L. Administravimo principai.- Kaunas: Technologija, 2000. – 228p.2. Jewell B.R. Verslo integruotos studijos. – Vilnius: The Baltic Press, 2000. – 487p.3. Jucevičius P. Strateginis organizacijų vystymas. – Kaunas: Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras,1998.- 454p.4. Kuvykaitė R. Tarptautinis marketingas.- Kaunas: Technologija, 1998.- 251p.5. Makštutis A. Veiklos vadyba: Teorija ir praktika.- Vilnius: Leidybos centras, 1999.- 300p.6. Palubinskas G.T. Strateginio planavimo procesas.- Kaunas: Technologija, 1997. -207p.7. Stoner J.A.F., Freeman R.E., Gilbert J.D.R. Vadyba.- Kaunas: Poligrafija ir informatika.1999.8. Vasiliauskas A. Strateginis valdymas. – Vilnius: Enciklopedija, 2002.- 220p.9.