Valstybinės įmonės

Turinys

Tyrimo objektas, tikslai, uždaviniai..............................3
Įvadas..............................4
Juridinio asmens statuso įmonės..............................5
Juridinių asmenų steigimo įstatymas............................5
Valstybinės įmonės..............................6
Valstybės ir savivaldybės įmonės..............................7
Mokesčio už valstybės turto naudojimą patikėjimo teise įstatymas.............7
Valstybės turto sandara.............................. 10
Valstybės ir savivaldybių turto įgijimas........................... 10
Valstybės ir savivaldybių turto valdymas, naudojimas ir disponavimas juo........ 11
Išvados.............................. 13
Naudotos literatūros sąrašas..............................14Įvadas
Šią temą pasirinkau suvakdamas valstybinių įmonių svarbą kasdieniniame gyvenime. Manau, tikslinga išsiaiškinti valstybinių įmonių steigimo procesus, veikimo pobūdį, finansavimą, valstybės turto įgijimą ir panaudojimą. Visa tai stengsiuosi išdėstyti savo referate.Juridinio asmens statuso įmonės
Juridinis asmuo yra fiktyvus (fizine prasme) asmuo, kuriam suuteiktos realaus asmens teisės ir įgaliojimai teisiniams veiksmams atlikti; veikia neribotą laiką, nesvarbu, kiek laiko gyvuoja jam atstovaujantys realūs fiziniai asmenys; jo valia nepriklauso nuo atskirų jį sudarančių fizinių ar juridinių asmenų valios ir gali su ja nesutapti; jo turtas atskirtas nuo jį sudarančių realių (fizinių) asmenų turto; pats atsako už savo prievoles ir įsipareigojimus ir visada tik savo turtu; kaip ir realus (fizinis) asmuo, turi teisę sudaryti sandorius savo vardu; kaip ir realus (fizinis) asmuo, gali būti ieškovas ir attsakovas teisme savo vardu.
Juridinio asmens statusą turi akcinės ir uždarosios akcinės bendrovės (kai kurios jų gali būti specialios paskirties bendrovėmis); kooperacinės bendrovės; valstybės (savivaldybės) įmonės; investicinės akcinės bendrovės; žemės ūkio bendrovės.Juridinių asmenų steigimo įstatymas
I Bendrosios nuostatos
1. Juridinių asmenų steigimo įstatymas, nustato įm

monių, organizacijų, partijų steigimo tvarka.
2. Kiekvienas Valstybės pilietis gali įsteigti įmonę,organizaciją ar partiją.
3. Leidimą organizacijoms, partijoms ar įmonėms išduoda Teisingumo ministerija.

II Juridinių asmenų steigimo tvarka
4.Leidimas organizacijai ar įmonei išduodamas, kai
a)paraiškoje nurodomi organizacijos ar įmonės tikslai, funkcijos, nustatytos įstatuose, neprieštarauja Valsty.bės įstatymams, kitiems teisės aktams ir principams. Įstatus patvirtina arba atmeta Teisingumo ministerija per 5 dienas nuo įstatų pateikimo.Per šį laikotarpį Tm teikia pastabas.;
b)gauti duomenys iš Policijos apie steigėjų patikimumą. Jei asmuo norintis steigti įmonę ar organizaciją, yra teistas ar įtariamas nusikalstama veikla, asmeniui taikomi sugriežtinti reikalavimai.Šį darbą policiją atlieka per 5 dienas nuo tos dienos, kai Tm paprašo patikrinti steigėjo veiklą.;
c)gauti duomenys iš Fm apie steigėjų finansinį patikimumą.Fm duoda sutikimą per 3 dienas nuo tos dienos, kai Tm paprašo sutikimo.;
d)gautas Ūkio ministerijos sutikimas[įmonės steigimas].Ūkio ministerija patvirtinima peer 3 dienas nuo tos dienos, kai Tm paprašo patvirtinimo.
e)gautas Centrinio banko patvirtinimas, jog asmuo įvykdė finansinius reikalavimus ir juridinio asmens gyvavimui būtinas įstatinis kapitalas yra saugomas banko saugyklose.Asmuo įstatinio kapitalo suma turi pervesti per tris dienas.
5.Leidimas partijai steigti išduodamas, kai:
a)paraiškoje nurodomi partijos tikslai, funkcijos, nustatytos įstatuose, neprieštarauja Valsty.bės įstatymams, kitiems teisės aktams ir principams.Tm patvirtina arba atmeta įstatus per 7 dienas nuo įstatų pateikimo dienos.Taip pat per šį laikotarpį Tm teikia pastabas dėl įstaų.;
b)gauti duomenys iš Policijos apie steigėjų patikimumą. Jei asmuo no

orintis steigti partiją, yra teistas ar įtariamas nusikalstama veikla, asmeniui taikomi sugriežtinti reikalavimai.Tai įvykdoma per 7 dienas.
c)paraišką steigti partiją pateikia ne mažiau 3 % Valst.bės piliečių.
6.Asmeniui, kuris yra teistas arba įtariamas nusikalstama veikla, steigiant partiją, organizaciją ar įmonę taikomi sugrieštinti reikalavimai.
7.Visi 5 ir 4 punkte numatyti veiksmai vykdami paeiliui nuo a dalies.

III Juridinių asmenų steigimo reikalavimai
8. Reikalavimai asmeniui, kuris nori steigti įmonę ar organizaciją:
a) asmuo turi būti finansiškai pajėgus sumokėti minimalų įstatinį kapitalą ir įvykdyti finansinius įsipareigojimus;
b) norintis įsteigti įmonę turi pervesti į Centrinio banko saugyklas įstatuose nustatytą įstatinio kapitalo suma.
c) Gyvenimo Valsty.bėje trukmė – 1 mėn. .
d) Sumokamas rinkliavos mokesti, kurį nustato Fm.
9. Sugriežtinti reikalavimai:
a) asmeniui turinčiam įvykdyti sugriežtintus reikalavimus galioja įprastiniai reikalvimai ir keli specialūs reikalavimai;
b) asmuo vykdantis sugriežtintus reikalavimus turi policijai pateikti pajamų deklaraciją;
c) asmuo vykdantis sugriežtintus reikalavimus turi į steigiamos įmonės ar organizacijos darbuotojų sąrašą įtrauktį policijos nurodytą stebėtoją, kuriam turi būti suteiktos visos teisės.
10. Įstatinio kapitalo reikalavimai:
a) Įmonėms minimumas – 5000 VL
b) Organizacijoms – 3000 VL
c) Įmonės ar organizacijos finansiniai įsipareigojimai negali viršyti
įstatinio kapitalo sumos. Norint didinti finansinius įpareigojimus reikia didinti įstatinį kapitalą
11. Asmuo norintis steigti įmonę ar organizaciją turi įvykdyti šiame skyriuje nustatytus reikalavimus.

IV Baigiamosios nuostatos
12. Iškilus šio įstatymo ir kitų elementų išskyrus parlamentą įstatų ar sprendimų kolizijai, pirmenybė teikiama šio įstatymo sukurtoms normoms.
13. Šis įstatymas įsigalioja nuo rugsėjo 20 d. . Iki šio įstatymo įs

sigaliojimo leidimai juridiniam asmeniui steigti neišduodami.Valstybinės įmonės
Valstybinės (vietos savivaldybės) įmonės valstybinės nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei arba vietos savivaldybei, turi juridinio asmens teises, yra ribotos turtinės atsakomybės. Valstybės ir savivaldybės įmonės turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja turto patikėjimo teisėmis. Jos pagal savo prievoles atsako tik tuo įmonės turtu, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas. Įmonės neatsako už valstybės ir savivaldybės prievoles. Valstybės ir savivaldybės įmonių teigimą veiklą, reorganizavimą ir likvidavimą taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymas, kiti norminiai aktai bei įstatymų nustatyta tvarka patvirtinti ir įregisrtuoti įmonės įstatai.

Valstybinės įmonės yra:
* Vyriausybės kanceliarija;
* Informacinės visuomenės plėtros komitetas;
* LR Prezidentūra, ministerijos;
* Valstybės kontrolė;
* Valstybinė mokesčių inspekcija;
* Muitinės departamentas;
* LR Specialiųjų tyrimų tarnyba;
* Generalinė prokuratūra;
* Teismai;
* Savivaldybės ir kt.
*
Valstybinė įmonė – tai bet kuri įmonė, kuriai valdžios institucijos tiesiogiai ar netiesiogiai gali daryti lemiamą įtaką dėl to, kad yra jos savininkės, dėl finansinio dalyvavimo įmonėje arba dėl to, kad tai numato įmonių veiklą reglamentuojančios taisyklės.
Valstybinė įmonė steigiama iš valstybės lėšų pagal LR Vyriausybė priimtą įmonės steigimo aktą. Valstybinės įmonės sieka dvejopo tikslo: gauti pelno ir išspręsti bendravalstybinius uždavinius. Pagal LR įstatymus valstybinės įmonės skiriamos į:
 Biudžetines įmones, kurių pajamos ir išlaidos pereina per valstybės biudžetą, jas finansuoja valstybė. Ši

iai grupei priklauso ryšių įmonės, mokslo tiriamieji centrai ir kt.
 Valstybines akcines įmones – tai valstybinė įmonė, išleidusi akcijas, kurių nominalioji vertė viršija 1/5 įmonės įstatinio kapitalo. Jos akcijos gali būti platinamos arba viešai, arba turėti ribotą cirkuliacijos sferą.

Valstybės (VĮ) ir savivaldybės (SĮ) įmonės

Lietuvoje iki 1995 metų pradžios buvo valstybinės ir valstybinės akcinės įmonės (VĮ). Daugiau kaip 1/5 įstatinio kapitalo akcijų išleidusios VĮ tapdavo valstybinėmis akcinėmis įmonėmis (VAĮ). Valstybės turimų akcijų nominali vertė vegalėjo viršyti 50 proc. įstatinio kapitalo.
1994 metų gruodžio mėnesį Lietuvos Respublikos seimas priėmė naują „Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą“. Šis įstatymas reglamentuoja valstybei ir savivaldybėms nuosavybės teuse priklausančių įmonių steigimą, valdymą, veiklą, reorganizavimą ir likvidavimą.
Pasikeitė įmonės valdymo būdas: įmonę valdo administracija, bet kaip patariamasis organas gali būti sudaryta ir valdyba. Įmonėje turi būti administracijos vadovas )generalinis direktorius ar direktorius) ir vyriausias finansininkas (buhalteris). Šiuos vadovus samdo steigėjas – tai yra ministerijos ar savivaldybės vadovybė, kuriai priklauso kita įmonė. Esant reikalaui, įmonės steigėjas sudaro valdybą. Tai koliagialus organas, jai vadoauja administracijos vadovas. Valdybos nariai skiriami ne ilgesniam kaip 4 metų laikotarpiui.
Valstybinės įmonės kapitalas skirtstomas į valstybinį ir skolintą. Taigi paprastai čia nebėra privataus kapitalo. Be to, įmonei draudžiama investuoti kapitalą kitose įmonėse. Kapitalas nėra įmonės nuosavybė, todėl už turimą kapitalą reikia mokėti iš įmonės perlno palūkanas. Palūkanos mokamos į valstybės ar savivaldybių biudžetą.
Valstybinės (vietos savivaldos) įmonės nuosavybės teisė priklauso Lietuvos valstybės arba vietos savivaldybei, taip pat turi juridinio asmens teises, yra ribotos turtinės atsakomybės).

LIETUVOS RESPUBLIKOS
MOKESČIO UŽ VALSTYBĖS TURTO NAUDOJIMĄ PATIKĖJIMO TEISE
ĮSTATYMAS
2004 m. liepos 8 d. Nr. IX-2332
Vilnius
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
Šis įstatymas nustato valstybei nuosavybės teise priklausančio ir valstybės įmonei patikėjimo teise perduoto turto apmokestinimą mokesčiu už valstybės turto naudojimą patikėjimo teise (.toliau – mokestis).
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
Šiame įstatyme vartojamos sąvokos:
1) valstybės įmonė – suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatyme;
2) finansiniai metai, ūkinės veiklos pradžios balansas – suprantama taip, kaip šios sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme.
3 straipsnis. Mokesčio mokėtojai
Mokestį moka valstybės įmonės.

4 straipsnis. Mokesčio objektas
Mokesčio objektas yra valstybės įmonės savininko patikėjimo teise valstybės įmonei perduotas turtas, kurio vertė šiame įstatyme prilyginama valstybės įmonės savininko kapitalui, išskyrus žemę.

5 straipsnis. Mokesčio tarifas
Taikomi šie mokesčio tarifai:
1) valstybės įmonėms prie pataisos įstaigų, tauriųjų metalų ir brangakmenių bei jų gaminių valstybinę priežiūrą atliekančiai valstybės įmonei, Klaipėdos valstybinį jūrų uostą valdančiai valstybės įmonei – 0,1 procento;
2) valstybinės reikšmės kelius (automobilių bei vandens) valdančioms, naudojančioms ir disponuojančioms jais valstybės įmonėms, indėlininkų indėlių, įsipareigojimų investuotojams draudimą atliekančiai valstybės įmonei – 0,05 procento;
3) kitoms valstybės įmonėms – 0,5 procento.

6 straipsnis. Mokestinis laikotarpis
1. Mokesčio mokestinis laikotarpis – valstybės įmonės finansiniai metai.
2. Pirmuoju mokestiniu laikotarpiu yra laikomas laikotarpis nuo valstybinės įmonės įsteigimo (pertvarkymo į valstybės įmonę) dienos iki finansinių metų pabaigos.
3. Paskutiniu mokestiniu laikotarpiu yra laikomas laikotarpis nuo finansinių metų pradžios iki valstybės įmonės pabaigos (pertvarkymo) dienos.

7 straipsnis. Mokesčio skaičiavimo, deklaravimo ir mokėjimo tvarka
1. Valstybės įmonės savininko kapitalo dydis, nuo kurio skaičiuojamas mokestis, nustatomas pagal mokestinio laikotarpio pirmos dienos būklę.
2. Valstybės įmonė pateikia teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai, kurioje ji įregistruota kaip mokesčių mokėtoja, mokesčio deklaraciją iki mokestinio laikotarpio septinto mėnesio pirmos dienos.
3. Mokesčio deklaracijos formą bei užpildymo tvarką nustato Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos.
4. Įsteigtų naujų (pertvarkomų) valstybės įmonių savininko kapitalo dydis pirmąjį mokestinį laikotarpį nustatomas pagal įsteigtos (pertvarkomos) valstybės įmonės parengto ūkinės veiklos pradžios balanso duomenis. Šios įmonės mokestį skaičiuoja proporcingai likusiai mokestinio laikotarpio daliai (mėnesių skaičiui nuo kito mėnesio po valstybinės įmonės įsteigimo (pertvarkymo į valstybės įmonę) iki mokestinio laikotarpio pabaigos) ir deklaraciją pateikia teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai iki pirmojo mokestinio laikotarpio paskutinės dienos.
5. Mokestį už paskutinį mokestinį laikotarpį valstybės įmonė skaičiuoja proporcingai paskutinio mokestinio laikotarpio mėnesių skaičiui (įskaitant valstybės įmonės pabaigos (pertvarkymo) mėnesį) ir deklaraciją pateikia teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai iki paskutinio mokestinio laikotarpio paskutinės dienos.
6. Valstybės įmonė mokestį sumoka ne vėliau kaip paskutinę mokesčio deklaracijos pateikimo termino dieną.
7. Mokestis sumokamas į teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos, kurioje valstybės įmonė įregistruota kaip mokesčių mokėtoja, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

8 straipsnis. Mokesčio įskaitymas
Mokestis įskaitomas į valstybės biudžetą.
9 straipsnis. Mokesčio administravimas
Mokestį administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija. Mokesčio administravimui taikomos Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nuostatos.

10 straipsnis. Atsakomybė už šio įstatymo pažeidimą
Už šio įstatymo pažeidimus skiriamos baudos ir skaičiuojami delspinigiai Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

11 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
Šis įstatymas įsigaliojo nuo 2005 m. sausio 1 d..Valstybės turto sandara
Valstybės turtas gali būti:
1) Ilgalaikis materialusis;
2) Nematerialusis;
3) Finansinis;
4) Trumpalaikis materialusis;

Valsybės ilgalaikis materialusis turtas yra:
1) Žemė, vidaus vandenys, miškai, parkai ir kiti nekilnojamieji daiktai, išskyrus tuos, kurie nuosavybės teise priklauso fiziniams ir juridiniams asmenims;
2) Žemės gelmės, taip pat valstybinės reikšmės vidaus vandenys, miškai, parkai, keliai bei nekilnojamosios kultūros vertybės ir paminklai, jei bet koks šiame punkte išvardytas turtas valstybei nuosavybės teise priklauso įstatymų nustatyta tvarka;
3) Lietuvos bankui, valstybės institucijoms, valstybės įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, savivaldybėms ir šio įstatymo 9 straipsnyje nustatytais atvejais kitiems juridiniams asmenims patikėjimo teise perduoti pastatai ar jų dalys, statiniai ar įrenginiai;
4) 1990 metų blokados fondo vertybės;
5) Kitas ilgalaikis materialusis turtas.

Valstybės nematerialusis turtas yra:
1) Valstybės vardas;
2) Lietuvos Respublikos heraldikos objektai;
3) Teisės į oro erdvę virš Lietuvos Respublikos teritorijos, jos kontinentinį šelfą bei ekonominę zoną Baltijos jūroje;
4) Radijo dažnių ištekliai;
5) Valstybės institucijų, valstybės įmonių, įstaigų ir organizacijų vardu gauti patentai ir lecinzijos, taip pat teisės, atsiranančios iš patentų ir licenzijų, valstybiniai sertifikavimo ženklai, techniniai projektiniai dokumentai, valstybės valdoma informacija, kurios naudojimą reglamentuoja kiti įstatymai, informacijos apdorojimo programos ir intelektinės veiklos rezultatai;
6) Turtinės teisės;
7) Kitas nematerialusis turtas.

Valstybės finansinis turtas yra:
1) Pagal įstatymus ir kitus teisės aktus iš mokesčių, rikliavų ir kitų įmokų gaunamos valstybės biudžeto, valstybės pinigų fondų pajamos bei kiti piniginiai ištekliai;
2) Lietuvos banko kapitalas;
3) Valstybei nuosavybės teise priklausantys vertybiniai popieriai ir turtinės teisės, atsirandančios iš šių vertybinių popierių;
4) Valdant, naudojantvalstybės turtą ar disponuojant juo gautosgrynosios pajamos, kurios neįskaitomos į valstybės biudžetą;
5) Reikalavimo teisė į valstybės išduotas paskolas;
6) Valstybės įmonių kapitalas;
7) Gauta negrąžinta finansinė parama (lėšos);
8) Pajamos, gautos iš skolininkų, kuriems suteikta paskola su valstybės garantija, arba kurie paskolas yra gavę valstybės vardu, pagal sutartinius įsipareigojimus;
9) Valstybės biudžetinių įstaigų kitos pajamos.

ANTRAS SKIRSNIS
VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ TURTO ĮGIJIMAS

5 straipsnis. Valstybės turto įgijimo būdai

Valstybė turtą įgyja:
1) Įstatymų nustatyta tvarka gaudama pajamų iš mokesčių, kitų įmokų ir rinkliavų;
2) Gaudama pajamų iš valstybės turto valdymo ir naudojimo;
3) Pagal sandorius;
4) Paveldėdama turtą;
5) Įstatymų numatyta tvarka paimdama visuomenės poreikiams fizinių ir juridinių asmenų, veikiančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, turtą;
6) Pagal Vyriausybės nutarimą perimdama savivaldybės turtą, jei šį turtą valstybei nusprendžia perduoti savivaldybės taryba;
7) Paimdama savo nuosavybėn lobį;
8) Perimdama teismo sprendimu bešeimininkį turtą ir konfiskuojamą turtą;
9) Pagal teismo sprendimą perimdama netinkamai laikomas kultūros vertybes;
10) Kitais įstatymų nustatytais būdais.

Vyriausybė nustato konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas paimto ar perduoto turto ir lobių apsakitos, įkainojimom saugojimom realizavimo ir grąžinimo tvarką.

TREČIAS SKIRSNIS
VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ TURTO VALDYMAS, NAUDOJIMAS IR DISPONAVIMAS JUO

7 straipsnis. Valstybės turto valdymo, naudojimas ir disponavimas juo.

1. Valstybės turto savininko funkcijas įgyvendina Seimas ir Vyriausybė, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
2. Valstybės turtą patikėjimo teise valdo, nuodoja ir juo disponuoja:
1) Lietuvos bankas, valstybės institucijos, įstaigos ir organizacijos, remdamosi įstatymais ir kitais teisės aktais;
2) Valstybinės įmonės;
3) Savivaldybės – šio Įstatymo 10 straipsnyje nu.statytais atvejais;
4) Šio įstatymo 9 staripsnyje nustatytais atevjais, kiti juridiniai asmenys – pagal turto patikėjimo sutartį.
3. Subjektų, valdančių, naudojančių valstybės turtą ir disponuojančių juo, teises ir pareigas nustato įstatymai, Vyriausybės nutarimai, šių subjektų įstatai (nuostatai) ir šio įstatymo 9 staripsnio 3 dalyje nustatytais atvejais – turto patikėjimo sutartis.

9 staipsnis. Valstybės turto valdymas, naudojimas ir disponavimas juo patikėjimo teise

1. Valstybės turtas patikėjimo teise valdyti, naudoti ir disponuoti, perduodamas Vyriausybės nustatyta tvarka, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai nenustato kitaip.
2. Valstybės turtą patikėjimo teise valdo, naudoja ir juo disponuoja valstybės įmonė Valstybės turto fondas, o turtą, kuris Vyriausybės nutarimu neperduotas šiam fondui, – valstybės institucijos, Lietuvos bankas, valstybinės įmonės, įstaigos ir organizacijos, taip pat šio Įstatymo 10 staripsnyje nustatytais atvejais, savivaldybės.
3. Šio staripsnio 2 dalyje norodyti subjektai turi teisę priimti sprendimus, susijusius su valstybės turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, išskyrus sprendimus, susijusius su turto perleidimu kitų asmenų nuosavybėn ar su daiktinių teisinių suvaržymu, jei įstatymai nenustato kitaip. Turinti teisę priimti sprendimus dėl valstybės turto perdavimo, patikėjimo teise valstybės institucija savo sprendime dėl valstybės turto perdavimo patikėjimo teise, turi teisę nustatyti ir kitas patikėto turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo sąlygas.
4. Kitiems juridiniams asmenims, valstybės turtas patikėjimo teise, gali būti perduotas pagal turto patikėjimo sutartį tik tais atvejais, kai įstatymai jiems paskiria valstybines funkcijas. Sprendimą dėl turto perdavimo patikėjimo teise kitiems juridiniams asmenims priima Vyriausybė. Tokiame sprendime turi būti nurodyta valstybės institucija ar įstaiga, įgaliota sudaryti turto patikėjimo sutartį. Kiti juridiniai asmenys, kuriems valstybės turtas perduotas pagal turto patikėjimo sutartį, negali šio turto perduoti nuosavybės teise kitiems asmenims, jo įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktines teises į jį, juo garantuoti, laiduoti ar kitu būdu juo užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymą, jo išnuomoti, suteikti panaudos pagrindais ar perduoti jį kitiems asmenims naudotis kitu būdu. Šis turtas gali būti naudojamas tik įstatymų jiems paskirtomis funkcijoms įgyvendinti. Turto patikėjimo sutartyje gali būti nustatyta ir kitų apribojimų. Turto patikėjimo sutarti pasibaigia Civilinio kodekso 6.967 straipsnio 1 dalies 5 punktu, jei juridinis asmuo (patikėtinis) nebegali įgyvendinti (ar atsisako) valstybinių funkcijų, kurioms įgyvendinti pagal patikėjimo sutartį buvo perduotas turtas. Valstybės institucija ar įstaiga, sudariusi turto patikėjimo sutartį, privalo prižiūrėti, kad sutartis būtų tinkamai vykdoma. Pasibaigus turto patikėjimo sutarčiai, turtą patikėjimo teise valdo, naudoja ir juo disponuoja, sutartį pasirašiusi valstybės institucija ar įstaiga, jei Vyriausybė nenustato kitaip.
5. Patikėjimo teisė į perduodamą valstybės turtą atsiranda nuo turto perdavimo patikėjimo teisės subjektui (patikėtiniui) ir turto perdavimo-priėmimo akto pasirašymo.Išvados
Lietuvos valstybinės įmonės labai sudėtingos institucijos. Valstybinės įmonės yra steigiamos mažomis pakopomis. Jų veiklą reglamentuoja Lietuvos valstybė, jos naudoja Lietuvos respublikos turtą, todėl jų veikla būtina domėtis. Turėtume žinoti valstybinių įmonių veikimo pobūdį, disponavimo turtu bei jo naudojimo subtilybes.
Valstybinių įmonių struktūrą lemia Lietuvos respublikos įstatymai, todėl jos negali veikti savarankiškai. Jų veikla nuolatos domisi Lietuvos respublikos valdžia. Tai turėtų daryti kiekvienas valstybės tarnautojas.

Naudotos literatūros sąrašas:

1. E.Bagdonas, E.Kazlauskienė. Biznio įvadas. K., 1997m.;
2. Junior Achievement. Taikomoji ekonomika;
3. Lietuvos Respublikos įmonių įstatymas. 1-2 skirsniai.

Leave a Comment