VADYBOS IR VERSLO ADMINISTRAVIMO STUDIJŲ PROGRAMOS LIETUVOJE

PLANAS

I. ĮVADAS..............................2
II. DISCIPLINOS VIETA HSM SISTEMOJE..............3
III. ISTORINIS EKSKURSAS......................4
IV. VEIKLOS SEKTORIAI........................6
V. APLINKOS TENDENCIJOS....................12
VI. SSGG MATRICA............................15
VII. APIBENDRINIMAS.........................17

ĮVADAS

Šio darbo trumpa analizė nepretenduoja į išsamų vadybos ir verslo administravimo krypties Lietuvoje vertinimą visoje mokslo bei studijų procesų apibrėžiamoje erdvėje. Ruošiamo viešam aptarimui Lietuvos humanitarinių ir socialinių mokslų plėtros strategijos projekto kontekste ją reikėtų suvokti kaip pagrindinių pastebėtų problemų sąrašą, kurį sudarant stengtasi neliesti reiškinių, šiandien būdingų visai Lietuvos mokslo ir studijų sistemai. Visų suinteresuotųjų šalių diskusija padėtų tobulinti šį dokumentą, o tuo pačiu ir kuriamą humanitarinių ir socialinių mokslų plėtros strategiją.
Šiame darbe pateiktos reekomendacijos apie ekspertų grupės darbą, atliktą įvertinant 94 vadybos ir verslo administravimo krypties studijų programas Lietuvos aukštosiose mokyklose. Čia ekspertai nurodys tik bendrus pastebėjimus ir rekomendacijas Švietimo ir mokslo ministerijai, nes siūlymai ir rekomendacijos aukštosioms mokykloms yra pateiktos studijų programų vertinimo išvadose. Ekspertų grupė įvertino 94 studijų programas vykdomas 26 aukštosiose mokyklose. Iš jų 21 programa yra universitetinių pagrindinių (bakalauro), 35 – magistrantūros, 4 – specialiųjų profesinių studijų programos ir 34 neuniversitetinių studijų programos vykdomos kolegijose.
Ekspertų grupė pamatė, jog programų vykdytojai stengiasi kurti aukšto tarptautinio lygio studijų programas. Taarp vertintų studijų programų yra dalis programų, kurios yra aukšto lygio ir gali būti konkurencingos tarptautiniame lygyje. Tarp jų yra nemažai gerų kolegijų studijų programų su gera praktinio rengimo dalimi.
Ekspertai taip pat nori pažymėti apie teigiamą nuotolinio mokymo veiklą, si

iekį tobulinti personalo kvalifikaciją įtraukiant naujus darbuotojus studijavusius užsienyje. Programose dažniausiai aptinkami tie dalykai, kurių reikėtų tikėtis nagrinėjant vadybos ir verslo administravimo krypties studijų programas. Ypatingai stiprios šioje kryptyje yra buhalterinės apskaitos ir finansų studijų programos, kai tuo tarpu bendrosios vadybos programos, tokios kaip strateginis valdymas, projektų ir kokybės vadyba, vadovavimas (lyderystė) atrodo mažiau išvystytos.
Bendroji apžvalga apima rekomendacijas kylančias iš bendrų aukštojo mokslo sistemos silpnųjų vietų, institucinio programų pasiskirstymo ir pačių programų turinio. Aiškesniam supratimui apie brandžiąją rinkos ekonomiką įgyti, aukštųjų mokyklų pastovumui susiformuoti vis dar reikia laiko. Dėl to ekspertai norėtų kiek plačiau aptarti kai kuriuos aspektus.

DISCIPLINOS VIETA HSM SISTEMOJE

Vadyba ir verslo administravimas Lietuvos aukštojo mokslo sistemoje kartu apibrėžia atskirą studijų kryptį. Istoriškai verslo administravimo (business administration) studijos kiildinamos iš ekonomikos studijų ir buvo suprantamos kaip pagrindinis pelno siekiančių organizacijų vadovų rengimo edukacinis šaltinis. Besiformuojant vadybos (management) mokslui pradėta laikytis požiūrio, kad vadyba nebūtinai visada susijusi su verslu, kuris dažniausia apibrėžiamas kaip kryptinga veikla, siekiant pelno. Vadyba – tai veikla, kuria siekiama, kad organizacijos materialieji ir žmogiškieji ištekliai būtų efektyviai panaudoti siekiant užsibrėžtų tikslų (Drucker, 1985). Įsigalioja požiūris, kad vadybos mokslas apibrėžia platesnį kontekstą, kuriame pagrindinis dėmesys skiriamas organizacijų vadovų racionalaus, sisteminio požiūrio į problemų sprendimą formavimui (Dennis, 1998). Tuo tarpu verslo ad

dministravimas labiau orientuojamas į atskiras organizacijos funkcijas, pvz., finansus, personalą, rinkodarą ir pan.

ISTORINIS EKSKURSAS

Vadybos ir verslo administravimo universitetinių studijų formavimosi pradžia siejama su 19-tojo amžiaus antrąja puse, kai įsikūrė tokios aukštosios mokyklos, kaip Wharton Business School Pensilvanijos universitete (JAV) bei Ecole des Hautes Etudes Commerciales Paryžiuje. Prasidėjęs spartus pramonės vystymasis įtakojo ir verslo studijų vystymąsi. Bene didžiausią įtaką Europoje 20-tojo amžiaus pradžioje turėjo vokiškasis studijų modelis, pagal kurį buvo įkurtos specializuotos verslo aukštosios mokyklos ir kitose šalyse, ypač Skandinavijoje. Pagrindiniai tuo metu dėstomi dalykai: ekonomika, teisė, apskaita. Techniškieji Vokietijos universitetai į mokymo programas pirmieji įtraukė dalykus, suformavusius šiuolaikinės vadybos pagrindus: darbo organizavimą, darbo psichologiją, personalo valdymą. Didžiulis vadybos ir verslo administravimo studijų populiarumo augimas septintajame 20-tojo amžiaus dešimtmetyje siejamas su amerikietiškojo studijų modelio įsigalėjimu. Šio modelio pagrindą sudarė formalių, matematinių metodų taikymas vadyboje, o taip pat biheviorizmo pagrindu pradėję formuotis elgsenos mokslai, pasiūlę organizacijų ir juos sudarančių individų veiklos analizės metodus. Imta visuotinai pripažinti, kad vadybos ir verslo administravimo koncepcijos pajėgia apibrėžti teorinius sėkmingos organizacijų veiklos pagrindus (Engwall, 1994).
Lietuviškoji vadybos ir verslo administravimo, kaip akademinės disciplinos, formavimosi pradžia siejama su Ekonomikos skyriaus įkūrimu 1923 metais Kauno universiteto Teisės fakultete. Tuo metu, tarp kitų dalykų, čia pradėtas dėstyti mokslas apie prekybos ir pramonės įm

monių organizavimą. Vėliau (1940 m.), jau Vilniaus universitete buvo įkurtas Ekonomikos mokslų fakultetas, pradėjęs ūkio planavimo, pramonės ekonomikos, finansų ir kredito, statistikos, ūkinės apskaitos specialybių studijas. Būdinga, kad sovietiniu laikotarpiu terminai “vadyba” ir “verslo administravimas” buvo nevartojami, siejant juos su priešiškais oficialiajam mentalitetui norais susivokti žmonių valdyme (leista tik išrinktiesiems) ar siekti pelno (baudžiama pagal įstatymus).
Atkūrus nepriklausomybę, tie patys terminai pirmiausia tapo ginčų objektu. “Biznis” ar “verslas”, “menedžmentas” ar “vadyba”? – tai klausimai, ilgai aptarinėti akademinėje bei bulvarinėje spaudoje, tiek ieškant geriausio lietuviško atitikmens, tiek ir aiškinantis šių terminų apibrėžiamą turinį. Pirmosios vadybos ir verslo administravimo studijos universitetuose formavosi, dažnai tik iš nuogirdų mėginant atspėti, kaip ir kodėl jos organizuojamos Vakarų Europos ar JAV aukštosiose mokyklose. Pradininkais čia reikėtų laikyti Kauno technologijos universiteto Administravimo fakultetą ir Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokyklą. Po nepriklausomybės atkūrimo pradėję aktyviai lankytis istorinėje tėvynėje JAV lietuviškosios akademinės bendruomenės atstovai įtakojo spartų amerikoniškojo studijų modelio paplitimą. Per pastarąjį dešimtmetį vadybos ir verslo administravimo studijos atsirado bene kiekvienoje aukštojoje mokykloje.

VEIKLOS SEKTORIAI

Moksliniai tyrimai. Palyginti didelis aukštųjų mokyklų skaičius ir pakankamai tolygus jų pasiskirstymas Lietuvos teritorijoje iš pažiūros sudaro dėkingas sąlygas darniai mokslinei veiklai plėtotis. Tačiau pernelyg trumpos vadybos ir verslo administravimo mokslo tradicijos Lietuvoje sąlygoja visą eilę problemų, apsunkinančių kokybiškos, ko

onkurencingos mokslinės produkcijos kūrimą. Daugiau kaip prieš dešimtmetį atsiradusi galimybė išsamiau susipažinti su pažangia tarptautine patirtimi nebuvo iškart tinkamai išnaudota dėl nepakankamo užsienio kalbų mokėjimo. Dar ir šiandien tai pakankamai rimta kliūtis, stabdanti Lietuvos mokslininkų integravimąsi į tarptautinę akademinę bendruomenę. Ilgesnes vietines tradicijas turinčių sričių mokslininkams nepakankamas kalbos žinojimas šiuo požiūriu mažiau kliudo, nes jie pakankamai laisvai jaučiasi “profesinio slengo” erdvėje. Čia reikia pastebėti, kad daugumą vadybos ir verslo administravimo srities mokslininkų sudaro vyresnės kartos atstovai, dažniausiai pastarąjį dešimtmetį pakeitę savo mokslinių interesų sritį.
Pati tyrimo sąvoka vadybos moksle iš pradžių buvo sunkiai suvokiama posttotalitariniame, į technologinius ir tiksliuosius mokslus orientuotame kontekste. Tokie nauji tyrimo objektai, kaip organizacijos kultūra, darbuotojų motyvacija, intelektualusis kapitalas, vartotojo elgsena reikalauja ne tik kokybiškai naujų tyrimo metodų supratimo, bet ir jų taikymo patirties, kuri gali atsirasti tik nuolat sprendžiant konkrečias praktines problemas, t.y., užsiimant taikomaisiais (arba užsakomaisiais) tyrimais.
Ministerijai ir institucijoms, atsakingoms už magistrantūros studijų vykdymą, itin rekomenduojama stiprinti mokslinių tyrimų veiklą ir remti bei skatinti tokių studijų programų kokybę. Tai reikštų atitinkamos aukštosios mokyklos struktūros formavimąsi gerbiant dabartinę institucijos sąrangą, ypač skiriant daugiau laiko, pinigų ir darbinės erdvės, pvz. atskirų laboratorijų reikalingų moksliniams tyrimams vykdyti. Tuo pat metu ekspertai rekomenduoja iš kolegijų nereikalauti per daug teorinių tyrimų. Kolegijose turėtų būti skatinami taikomieji tyrimai ir konsultacinė veikla.
Taikomieji tyrimai. Vadybos ir verslo administravimo kryptyje taikomieji tyrimai paprastai atliekami organizacijų konsultavimo bei praktinio mokymo projektų pavidalu. Pagrindinė kliūtis šiuo požiūriu – abipusis nepasitikėjimas, atsiradęs rinkos ekonomikos formavimosi apyaušryje, kai pirmieji savamoksliai Lietuvos verslininkai greit uždirbo palyginti didelius pinigus, o pirmieji vadybos specialistai universitetuose nevisai nuoširdžiai stengėsi nepripažinti jų sugebėjimų. Ne vienoje aukštojoje mokykloje įsikūrė verslo konsultavimu užsiimantys padaliniai, tačiau tik labai nedidelė jų dalis pelnė verslo bendruomenės pasitikėjimą ir sugeba konkuruoti su lietuviškomis bei tarptautinėmis konsultacinėmis kompanijomis. Savo ruožtu, dauguma universitetų dėstytojų vengia leistis į aktualių verslo problemų sprendimą, nenorėdami prisiimti atsakomybę už rezultatus, nuo kurių kartais priklauso organizacijų ir žmonių likimai. O tie dėstytojai, kurie nebijo konfrontacijos su realiomis verslo problemomis ir dalyvauja konsultavimo ar mokymo projektuose, dažniausiai ilgainiui palieka akademinę terpę ir išeina dirbti į konsultacines kompanijas, kurios siūlo nepalyginamai didesnius atlyginimus. Ta negausi mokslininkų, sugebančių suderinti akademinę ir konsultacinę veiklas, dalis kaip tik ir yra šiandieninių vadybos ir verslo administravimo mokslo bei studijų varomoji jėga. Būtent jie užtikrina realių situacijų analizės įtraukimą į studijų procesą, gerai jaučia aktualių tyrimo uždavinių poreikį, gali įtakoti studijų programų turinį, atsižvelgdami į naujų kompetencijų poreikio atsiradimą. Deja, lyginant su pripažintomis užsienio aukštosiomis mokyklomis, tokių individų Lietuvos akademinėje bendruomenėje yra per mažai.
Ekspertai pastebėjo, kad daugelis dėstytojų eina 2 ar 3 pareigas skirtingose institucijose. Tai reiškia, kad institucija sunkiai gali suformuoti kritinę pastovaus personalo masę. Dėstytojų darbo užmokestis aukštojoje mokykloje turėtų didėti tikintis pasiekti kokybiškus darbo rezultatus. Todėl ekspertai rekomenduoja sumažinti ne visu etatu dirbančių dėstytojų skaičių ir didinti visu etatu dirbančių dėstytojų skaičių. Mokant praktinių dalykų reikėtų kviesti daugiau specialistų dirbančių praktikoje. Reikalingos sistemiškesnės ir nuolatinės pastangos tobulinti pedagogų kvalifikaciją.
Atrodytų, kad valstybės institucijos turėtų rodyti didesnį pasitikėjimą konsultantais ir patarėjais iš akademinės bendruomenės. Tuo labiau, kad pastaruoju metu stipriai padidėjęs įvairių strateginių planų (atskirų ūkio sričių, miestų bei regionų ir kt.) bei paraiškų tarptautiniams fondams rengimo poreikis sudaro palankias sąlygas bendradarbiavimui. Tačiau valstybės institucijos taip pat pakankamai skeptiškai vertina potencialią tokio bendradarbiavimo naudą ir stengiasi atlikti minėtus darbus savo darbuotojų pajėgomis, arba samdydamos profesionalius konsultantus.
Pastaruoju metu, ypač – nepakankamo mokslo ir studijų finansavimo kontekste, dažnai kalbama apie tai, kad verslas turėtų aktyviau remti akademinę veiklą. Verslo įtraukimas į mokslo ir studijų plėtros procesą bus sėkmingas tik tada, kai verslas turės tam reikalingas paskatas. Iš vienos pusės tai susiję su pasitikėjimu mokslo bei studijų rezultatų kokybe ir pritaikomumu, iš kitos pusės – su aplinka, didele dalimi – su įstatymine aplinka, kuri skatina atitinkamą verslo požiūrį ir elgesį. Viena dažniausiai minimų (galbūt – ir nesunkiai įgyvendinamų) pastarosios aplinkos korekcijų galėtų būti mokesčių lengvatų taikymas organizacijoms, finansuojančioms savo darbuotojų studijas, skiriančioms ilgalaikį finansavimą tyrimams, nesusijusiems tiesiogiai su tų organizacijų veikla ar kitais būdais remiančių mokslą ir studijas.
Studijos. Ekspertų įvertintos 94 vadybos ir verslo administravimo krypties studijų programos iš 149 įregistruotų (2005 m. birželio mėn. duomenimis). Jau praėjo 15 metų nuo to laiko, kai buvo įkurta nepriklausoma Lietuva. Vadybos ir verslo administravimo krypties studijomis susidomėjusių studentų skaičius, kuris yra palyginti didelis, ateityje gali sumažėti. Todėl Švietimo ir mokslo ministerijai reikėtų ištirti, kiek studentų gali būti priimama į šias studijas per ateinančius 5-10 metų. Toks tyrimas gali padėti įgyvendinti teisingą šios krypties studijų programų skaičiaus ir struktūros politiką. Ekspertai rekomenduoja atidžiau peržiūrėti programas ypatingai tuose universitetuose, kur šios krypties studijų programos vykdomos keliuose fakultetuose siekiant pagerinti fakultetų ir katedrų bendradarbiavimą ir veiksmų koordinavimą vykdant šios krypties studijų programas.
Švietimo ir mokslo ministerijos studijų krypties reglamentas ir reikalavimai studijų programoms nustatantys studijų programos struktūrą ir sudėtines dalis (bendrojo lavinimo, studijų krypties pagrindų ir specialaus lavinimo) yra pernelyg nelankstūs. Be to, aukštosios mokyklos jais vadovaujasi taip pat labai nelanksčiai. Aukštosioms mokykloms turėtų būti suteikta daugiau laisvės nustatant kokius dalykus ir kokias žinias teikti minėtų platesniųjų programos dalių rėmuose. Vietoj detalių nurodymų Ministerija turėtų skirti didesnį dėmesį užtikrinimui, kad aukštųjų mokyklų siūlomi kursai atitinka užsienio kolegų siūlomus kursus (pavadinimais ir kursų turiniu) ir kad studijų programos nebūtų pernelyg fragmentiškos (per daug savarankiškų dalykų), o studentai nebūtų perkrauti auditoriniu darbu. Bendrojo lavinimo dalykai ir studijų krypties pagrindų dalykai turėtų būti labiau susieti su specialaus lavinimo dalykais.
Per pastaruosius 10 metų rinkos ekonomika tapo esmine sąvoka verslo administravimo ir ekonomikos studijose. Tai paskatino naujų vadovėlių, žurnalų ir kitokios spaudos leidybą, taip pat ir šaltinių prieigą naudojantis internetu. Ekspertų nuomone, mokymosi patalpos dar nėra tinkamai pritaikytos prie naujo pedagoginio stiliaus. Auditorijos, seminarams skirtos patalpos ir laboratorijų įranga daugeliu atvejų visiškai nepakitę lyginant su ankstesniais laikais. Bet svarbiausia, pagrindinė mokymosi proceso prielaida, atrodo, vis dar turi būti vystoma. Ekspertų nuomone, palyginti didelis skaičius labai siaurų ir specifinių dalykų rodo, kad fakulteto administracijos ir dėstytojų mąstymas turėtų tobulėti siekiant tarptautinio lygio.
Siekiant tobulinti dalykų programas turėtų būti atsižvelgiama į verslo bendruomenės internacionalumą. Faktas, kad Lietuva yra Europos Sąjungos dalis, tam tikra prasme, stipriai įtakoja ir aukštąjį mokslą. Studentų ir dėstytojų mainai pagerins aukštojo mokslo tarptautinį aspektą.
Kita Vakarų Europoje plačiai taikoma sritis yra praktinių pavyzdžių nagrinėjimo metodologija, kuri gali palengvinti tokios problemos kaip praktinių įgūdžių stoka sprendimą. Ekspertai, vertindami programas, pasigedo šios metodologijos taikymo studijų procese.
Lietuvos aukštojo (povidurinio) mokymo studijų programų sandara ir laipsniai, ypač verslo vadybos ir administravimo srityje, turėtų būti permąstyti. Šiuo metu yra neuniversitetinės ir nuosekliosios universitetinės programos. Šitaip Lietuvoje buvo dar kartą įvesta gana nelanksti binarinė struktūra, kurią daugelis Europos šalių keičia į struktūrą (sąrangą), siūlančią studijų tęstinumą, kai studentai gali pereiti iš vieno lygio į kitą ar palikti švietimo sistemą.
Bolonijos aukštojo mokslo sistema su dviem pakopomis (lygmenimis) (bakalauras ir magistras) vienaip ar kitaip turėtų būti permąstoma Lietuvoje. Taip pat yra būtina nurodyto ECTS, kad būtų pasiektas skaidrumas tiek tarp institucijų Lietuvoje, tiek bendradarbiaujant tarptautiniu mastu. Ne mažiau svarbu, kad studentai tam tikrų kursų ribose galėtų pereiti iš vienos programos srities į kitą, pereidami į aukštesnes pakopas (lygmenis).
Tokioje, dabar esančioje sąrangoje, šalia trijų aukštojo mokslo laipsnių (bakalauras, magistras, daktaras), išduodami žemesnio lygio studijų nei aukščiau išvardyti laipsniai, studijų pažymėjimai ir diplomai. Išpildę tam tikrus reikalavimus, studentai, įgiję tokius diplomus, gali tęsti studijas ir siekti universitetinio laipsnio.
Pagal tokią sąrangą programos ir laipsniai pripažįstami taip:
1 lygis. Profesinis povidurinis mokymas ir diplomai (pažymėjimai)
(Dauguma Lietuvos kolegijų programų patenką į šią kategoriją).
2 lygis. Universitetinių pagrindinių studijų programos ir laipsniai.
(Dalis Lietuvos kolegijų programų ir universitetinių pagrindinių studijų programos).
3 lygis. Specialiųjų profesinių studijų programos ir diplomai (pažymėjimai).
(Be panašiai pavadintų esančių lietuviškų programų, dalis magistrantūros programų taip pat galėtų būti priskiriamos šiai kategorijai).
4 lygis. Magistrantūros studijų programos ir laipsniai.
5 lygis. Doktorantūros studijų programos ir laipsniai.
Perdėta specializacija, fragmentacija Lietuvoje pastebima ir antrosios pakopos studijose (magistrantūroje). Bet čia reikėtų atkreipti dėmesį į dar vieną, kiek svarbesnį trūkumą, atsiradusį tiek dėl nepakankamo studijuojančiųjų lūkesčių ir galimybių įvertinimo, tiek ir dėl ribotos antrosios pakopos studijų formų įvairovės. Daugumoje Lietuvos aukštųjų mokyklų magistrantūroje nėra aiškaus skirtumo tarp dieninių ir vakarinių studijų. Dažnai užsiėmimai pradedami pavakare, pvz., 17 valandą, t.y., faktiškai atsižvelgiant į tai, kad reikšminga dalis studijuojančiųjų dirba pilną darbo dieną. Tačiau visais kitais atžvilgiais studijų procesas niekuo nesiskiria nuo įprastinių dieninių studijų, kurioms apibūdinti dažnai vartojamas terminas “full-time”, implikuojantis, kad studijuojantieji turėtų skirti visą darbingą laiką studijoms. Tačiau pradėję darbo dieną 8 valandą ir užbaigę paskaitas 21 valandą, savarankiškam darbui jie geriausiu atveju tegali skirti savaitgalius. Suprantama, kad norint užtikrinti kokybiškas studijas užsiimantiems profesine veikla žmonėms, būtina iš esmės keisti studijų procesą, derinant jį su studijuojančiųjų galimybėmis ir poreikiais. Tuo labiau, kad vadybos ir verslo administravimo magistro laipsnio siekiančiųjų interesai yra pakankamai nevienalyčiai. Atsižvelgiant į šią interesų įvairovę, daugelio ilgesnes vadybos ir verslo administravimo studijų tradicijas turinčių šalių aukštojo mokslo sistemose priimta skirti “akademinę” ir “profesinę” magistrantūras. Tipiški šių magistrantūrų skiriamieji bruožai, apibendrinti pagal Shenton (2000), Greensted (2002) ir ABS (2002) pateikiami 1-oje lentelėje. Tikėtina, kad panašūs principai, praplečiantys magistrantūros sąvoką bei įteisinantys didesnę jos tipų įvairovę, bus atspindėti Švietimo ir mokslo ministerijos naujai ruošiamuose antrosios studijų pakopos reikalavimuose.

Kriterijai
“Akademinė” magistrantūra “Profesinė” magistrantūra
Reikalavimai priimamiesiems Vadybos/verslo administravimo bakalauro laipsnis Bakalauro laipsnis ir privaloma vadybinio darbo patirtis
(2 – 4 m.)
Studijų programa Programos objektas – organizacijų valdymo studijos, pagrįstos moksliniais tyrimais.
Programos tikslas – paruošti individus darbui organizacijose pagal pasiriktą specializaciją (jei studijų programoje numatyta specializacija), padidinti karjeros galimybes pirmosios studijų pakopos apibrėžtoje kryptyje, paruošiant vadybiniam darbui arba akademinei karjerai.
Mokymo procesui būdinga stipri teorinė orientacija, kartu ugdant kritinį požiūrį į dabartines praktinio taikymo galimybes bei ateities vystymosi tendencijas.
Atsižvelgiant į studijuojančiųjų praktinės patirties stygių, mokymo procesas grindžiamas konceptualiais teoriniais modeliais, kurių praktinio taikymo įgūdžiai formuojami atvejų analizės, situacijų modeliavimo bei tiriamųjų darbų pagalba. Programos objektas – organizacijų valdymo studijos, pagrįstos vadybos mokslo rezultatų taikymu praktinėje verslo ar viešojo administravimo veikloje.
Programos tikslas – profesinės karjeros galimybių plėtra.
Mokymo procesas grindžiamas turima vadybinio darbo patirtimi, jam būdinga stipri praktinė bei profesinė orientacija. Pagrindinis dėmesys skiriamas lyderystės ir strateginio valdymo žinių bei įgūdžių tobulinimui.
Pedagoginis personalas Dėstytojai turi būti kvalifikuoti ir kompetentingi mokslininkai, kurių mokslinės veiklos sritis atitinka jų dėstomus dalykus bei turėti praktinio ar konsultacinio darbo patirtį.

Aukštesni reikalavimai mokslinio tiriamojo darbo rezultatams. Aukštesni reikalavimai praktinio, taikomojo tiriamojo darbo bei konsultacinės veiklos rezultatams.
Baigiamasis darbas ir absolventų kompetencijos Baigiamasis darbas yra analitinė organizacijų valdymo studija, pagrįsta moksliniais tyrimais.
Magistras turi pademonstruoti plačias organizacijų valdymo žinias, sugebėti vadovauti organizacijose vykstantiems pokyčiams bei suprasti, kaip jų įgytas išsilavinimas (pirmojoje ir antrojoje studijų pakopoje) gali būti geriausiu būdu panaudojamas organizacijos kontekste.
Jei studijų programoje numatyta specializacija, magistras turi pademonstruoti gilias žinias ir supratimą pasirinktoje specializacijoje, susiedamas ją su platesniu organizacijos kontekstu bei suprasti ir mokėti taikyti šiuolaikinius tyrimo metodus, naudojamus jo pasirinktoje specializacijoje. Baigiamasis darbas yra empiriniais stebėjimais ir tyrimais pagrįstas strateginis projektas, analizuojantis praktinę valdymo problemą, pateikiant tos problemos sprendimo konceptualų pagrindą.
Magistras turi pademonstruoti analizės, sintezės bei sudėtingų nestruktūrizuotų organizacijos problemų sprendimo sugebėjimus, mokėti vadovauti skirtingų sričių specialistams bei efektyviai įdiegti suderintus sprendimus.
Teikiama kvalifikacija (pvz.) Jei specializacijos nėra: Master of Science in Management, jei numatyta specializacija: MSc in Finance; MSc in International Management. Master of Business Administration (MBA),
Master of Management (MM)
Tolesnių studijų galimybė Studijos “akademinėje” doktorantūroje (PhD) Studijos “profesinėje” doktorantūroje:
Doctor of Business Administration (DBA)

APLINKOS TENDENCIJOS

Vienas pagrindinių žinių ekonomikos ir informacinės visuomenės šūkių – “We are what we know”, kuris implikuoja ne tik žinių kūrimo, jų integracijos, bet ir paties kūrimo prasmingumo svarbą, atsižvelgiant į visuomenės gerovę (public good), reikalaujant, kad mokslininkai patys paaiškintų savo vykdomų tyrimų prasmę ir naudą. Šiame kontekste formuojasi naujas požiūris į pačius tyrimus: nuo orientuotų į publikacijas tyrimų (publication-driven research) pereinama tyrimų, aiškinančių ir (dar svarbiau!) skatinančių pokyčius (change-driven research). Suprantama, kad reikšmingus pokyčius galima įtakoti tik nukreipiant jungtines mokslininkų pastangas aktualių problemų sprendimui, taigi pereinant nuo tyrimų vienos krypties ar srities ribose prie integruotų tarpdisciplininių tyrimų. (Langenhove, 2001).
Panašūs prioritetai atspindėti ir Europos mokslo politikoje, kurioje dominuoja “vieningos idėjų rinkos” kūrimo tendencijos. Pabrėžiama, kad Europos Sąjunga galės konkuruoti pasaulyje tik tada, kai jos valstybės nebetraktuos žinių ir žmonių sugebėjimų kaip išimtinai nacionalinių išteklių. Kuriant Europos tyrimų erdvę, siekiama mokslui pritaikyti beįsigalinčius laisvo prekių paslaugų, darbo bei kapitalo judėjimo principus. Europos mokslo politikoje išryškinamas dar vienas svarbus visuomeninės mokslo naudos prioritetas – padėti politikams pagrįsti strateginius sprendimus (EC, 2000).
Tarp strateginių krypčių, kurios svarbios vadybos ir verslo administravimo mokslo ir studijų kontekste ir kurios numatomos finansuoti iš struktūrinių ES fondų, nurodomas socialinės ir ekonominės žinių bazės stiprinimas, siekiant Europos bendruomenės pagrindinių problemų sprendimo. Ypatingas dėmesys skiriamas mokslinio potencialo vystymui, kuriant naujas darbo vietas mokslininkams bei skatinant jų mobilumą (CORDIS, 2003).
Sutelkiant ir koordinuojant Europos vadybos ir verslo administravimo akademinę bendruomenę svarbų vaidmenį vaidina tarptautinės bei regioninės vadybos plėtros asociacijos. Istoriškai seniausia (ir autoritetingiausia) iš jų yra EFMD (European Foundation for Management Development) įkurta 1972, vienijanti 450 aukštųjų mokyklų, verslo bei viešojo sektoriaus organizacijų 40-tyje šalių. Savo misijoje ši organizacija deklaruoja meistriškumo siekį vadybos plėtros profesijoje (achieve excellence in the management development profession) (EFMD, 2003). Vienas svarbių EFMD veiklos rezultatų – akreditavimo sistema EQUIS (European Quality Improvement System), įdiegta 1997 m. Šios sistemos tikslas – atlikti vadybos ir verslo administravimo mokslo ir studijų institucijų išsamų visuomenei teikiamų paslaugų (įskaitant visų pakopų studijų programas, tęstinį mokymą, mokslinius bei taikomuosius tyrimus, kitas bendruomenei teikiamas paslaugas) kokybės vertinimą, tokiu būdu formuojant šios krypties Europos kokybės standartą. Aukšti kokybės reikalavimai lemia, kad tarp jų yra vienintelė aukštoji mokykla iš postkomunistinės Europos erdvės. Todėl, norint paskatinti laipsniško mokslo ir studijų kokybės gerinimo procesus šiame regione 1993 m. buvo įkurta Centrinės ir Rytų Europos vadybos plėtros asociacija – CEEMAN (Central and Eastern European Management Development Association), turinti taip pat ir savo akreditavimo sistemą IQA (CEEMAN, 2003). Geografiniu požiūriu Lietuvos akademinei bendruomenei artimiausia analogiška Baltijos vadybos plėtros asociacija – BMDA (Baltic Management Development Association), įkurta 2002 m. ir vienijanti 7 šalių akademines bei verslo institucijas, kurių tarpe Lietuvai atstovauja Tarptautinė aukštoji vadybos mokykla (ISM).
Rekomenduojama padidinti studentų ir dėstytojų mainus su užsienio valstybių aukštosiomis mokyklomis. Siekiant suderinti studentų, vykstančių į užsienio aukštąsias mokyklas, interesus, turėtų būti dažniau skaitoma kursai anglų arba kuria nors kita iš pagrindinių užsienio kalbų. Taip pat reikėtų skatinti užsienio studentus atvykti į Lietuvą. Turėtų būti skiriamas didesnis finansavimas aukštojo mokslo institucijų internacionalizavimui.
Dvigubo laipsnio arba jungtinės programos galėtų būti internacionalizavimo įrankis.
Dėstytojų mainai taip pat turėtų būti skatinami siekiant plėtoti tarptautinę mokslinę veiklą.
Vertinant Lietuvos mokslo politiką ir vadybos ir verslo administravimo atžvilgiu tenka konstatuoti, kad plėtros kryptys šiuo metu nėra nei aiškiai apibrėžtos valstybės prioritetais, nei vienodai suvokiamos pačios akademinės bendruomenės. Vyriausybės patvirtintoje Lietuvos ūkio plėtros strategijoje (LRŪM, 2002) reiškiama viltis, jog šalies verslumas didės pirmiausia įgyjant rinkos ekonomikos patirties, bendradarbiaujant su užsienio partneriais, plečiant verslo konsultavimo paslaugos, o taip pat dėl didesnio jaunų žmonių, baigusių ekonomikos ir vadybos mokslus Lietuvos bei užsienio universitetuose, skaičiaus. Akivaizdu, kad visi šie faktoriai pabrėžia itin pasyvią valstybės poziciją, jie nereikalauja bent kiek reikšmingesnio reguliavimo ir neartikuliuoja prioritetų, būtinų strateginių planų formulavimui bei jų vykdymo kontrolei. Tame pat darbe deklaruojamas verslo, mokslo bei studijų integravimas konkurencingų produktų gamybos ir paslaugų teikimo srityse, tačiau tai nėra paremta jokiomis kitomis prielaidomis, kurios leistų tikėtis tokio integravimo sėkmės. Tai tik dar kartą patvirtina, kad strateginio planavimo įgūdžių vystymas (taip pat ir įvairiuose valstybės valdymo lygiuose) yra labai aktualus uždavinys, kurio nesprendžiant dauguma strateginių planų liks tik svajones bei lūkesčius išreiškiančiais dokumentais. Nuoseklus strateginio krašto raidos planavimo poreikis pabrėžiamas ir ekspertų grupės paruoštame dokumente, apibrėžiančiame Lietuvos švietimo plėtrą (ŠKF, 2003). Tačiau kitais atžvilgiais vadybos vaidmuo čia taip pat suvokiamas labai fragmentiškai, dažnai susiaurinant jį iki verslumo bei užimtumo didinimo, konkurencingumo stiprinimo, smulkaus ir vidutinio verslo išplėtojimo.
Norint tiksliau apibrėžti vadybos ir verslo administravimo mokslo bei studijų plėtros tikslus, reikėtų išryškinti jau minėtus pagrindinius globalinių tendencijų bei Europos konteksto diktuojamus prioritetus:
• tyrimo problemų visuomeninis aktualumas,
• pokyčiai kaip pagrindinis mokslinės veiklos rezultatas,
• tyrimų tarpdiscipliniškumas,
• tyrėjų pastangų jungimas ir koncentravimas.
Vadybos mokslas formuojasi daugelio disciplinų (filosofijos, psichologijos, sociologijos, ekonomikos, sistemų teorijos) sąveikoje, o jo rezultatai naudojami beveik visose žmogaus veiklos – taip pat ir mokslo – srityse: ir tada, kai reikia valdyti laukiamo rezultato kūrimo procesą, ir tada, kai reikia užtikrinti bet kurio mokslinio rezultato įdiegimą ar vartojimą. Šiandien daugelio problemų sprendimas vis dar svarstomas siauru “techniniu” aspektu, dalyvaujant tik konkrečios srities ekspertams. Vadybos specialistų dalyvavimas gali sprendimo procesą paversti efektyvesniu, užtikrinti “holistinį” požiūrį į problemą, ypač – įvairių visuomenės interesų suderinimo poreikio ir visuomeninės naudos kontekste. Visų pirma tas pasakytina apie valstybės politikos formavimo procesą, kurio metu vadybos specialistai turėtų būti pasitelkiami:
• formuluojant svarbiausias strategines problemas,
• apibrėžiant su jų sprendimu susijusius pokyčius bei šių pokyčių įtaką visuomenei,
• identifikuojant būtinus išteklius ir apsirūpinimo jais mechanizmus,
• ugdant žmogiškųjų išteklių socialines kompetencijas, kurios būtinos bendro tikslo siekimui,
• planuojant, organizuojant ir kontroliuojant patį sprendimo procesą.
Šios krypties studijų kokybės gerinimą visų pirma reikėtų sieti su aktyvesniu dalyvavimu tarptautinių vadybos plėtros asociacijų veikloje, siekiant jų vertinimo bei akreditavimo, kurio metu tarptautinės ekspertų grupės vertina institucijų, o ne atskirų studijų programų (kaip Lietuvoje) kokybę. Tarptautinis akreditavimas – tai teisė į vietą Europos mokslo ir studijų erdvėje.

SSGG MATRICA

Aptarta situacija vadybos ir verslo administravimo kryptyje glaustai pateikiama “Stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių” (SSGG) matricos pavidalu 2-oje lentelėje.

STIPRYBĖS SILPNYBĖS

Disciplinos Institucijos Disciplinos Institucijos
Moksliniai tyrimai Tarptautinės patirties perėmimas Pakankamai tolygiai pasiskirstęs institucijų tinklas Vietinių tradicijų stoka
Tyrimo sąvokos vadybos moksle neįprastumas Lėtas tarptautinės mokslininkų integracijos procesas.
Vyresnės mokslininkų kartos dominavimas
Studijos Norinčių studijuoti nemažėja Palyginti aukštas prieinamumas Studijų neakademiškumas
Neadekvatus užsienio universitetų studijų programų turinio adaptavimas
Ribota dėstytojų praktinė patirtis Perdėta specializacija, fragmentacija
Orientacija į studijų procesą, bet ne į rezultatą ar į realiai egzistuojančius poreikius
Maža studijų formų įvairovė, neatsižvelgiama į studijuojančiųjų galimybes ir poreikius
Taikomoji veikla Ryšys su praktika, konkretus, apibrėžtas poreikis Didelė organizacinė įvairovė Tyrimo rezultatų konfidencialumas
Sunkiai suderinama praktinė-konsultacinė ir akademinė veikla, šių veiklų patrauklumo disproporcija Organizacijų nepasitikėjimas akademinių tyrimų praktine nauda
Ribotas universitetų dalyvavimas vykdant praktinius užsakomuosius tyrimus
Menkas valstybės institucijų suinteresuotumas pasitelkiant konsultantus iš akademinės sferos

GALIMYBĖS GRĖSMĖS
Globalinės mokslo raidos tendencijos Į problemas orientuoti tarpdisciplininiai tyrimai Lietuvos mokslo potencialo nutekėjimas: (1) į pripažintus užsienio universitetus, (2) į verslą, visų pirma – po magistrantūros studijų užsienyje
ES mokslo politika Mokslininkų mobilumo skatinimas
Regioninis ir tarptautinis studijų programų ir aukštųjų mokyklų akreditavimas Nesugebėjimas konkuruoti
Nesugebėjimas greit atsikratyti “postkomunistinio unikalumo” ir tapti lygiaverčiais ERA dalyviais
Tarptautiniai mokslo tinklai Įsitraukimas į tarptautines ir tarpregionines programas, dalyvavimas tarptautinių asociacijų veikloje Išorinis nepatrauklumas dėl nedidelio mokslininkų skaičiaus, t.y., dėl “kritinės masės” stokos
Tarptautinė institucinė marginalizacija
Lietuvos visuomenės, ūkio, kultūros ir mokslo poreikiai Dalyvavimas vystant žmogiškųjų išteklių socialines kompetencijas
Dalyvavimas vystant strateginio planavimo įgūdžius Vietinės rinkos “persotinimas” absolventais
Taikomųjų tyrimų visiškas perėjimas į konsultacines kompanijas
Lietuvos mokslo politika Mokesčių lengvatų taikymas organizacijoms, finansuojančioms darbuotojų studijas
Verslo, mokslo bei studijų integravimas strateginėse srityse Vertinimas neadekvačiais kriterijais
Nesugebėjimas integruoti vietinių išteklių
Lietuvos hsm sistemos vidinė dinamika Tarpdisciplininių studijų plėtotė Izoliacija nuo kitų Lietuvos hsm
Mokslinio personalo senėjimas

APIBENDRINIMAS

Lietuvos aukštųjų mokyklų bibliotekos stokoja finansinių lėšų ir gerokai atsilieka nuo bibliotekų vakaruose. Žinoma, sukurti gerą, moksliniams tyrimams pritaikytą biblioteką ir aprūpinti ją vertingomis knygomis, brangu. Nepanašu, kad šis skirtumas kada išnyks, tačiau IT suteikia institucijoms naudingų alternatyvų.
Viena iš tokių alternatyvų – (tarptautinės) duomenų bazės panaudojimas, tiek statistinės, tiek aprašomosios. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad pakankamas duomenų bazių skaičius, priklausomai nuo mokslinių tyrimų krypties, būtų 30 ir kai kuriais atvejais padėtų užpildyti esamas spragas. Kita alternatyva – elektroninės knygos – jos taip pat galėtų padėti užpildyti šią spragą. Bet, ko gero, pats svarbiausias veiksnys, galintis palengvinti bibliotekų išteklių plėtrą, yra elektroninė prieiga prie mokslinių (ir kitų) straipsnių. Iš mūsų vizitų į Lietuvos kolegijas ir universitetus galime spręsti, kad dauguma jų puikiai apsirūpinę šiuolaikinėmis elektroninėmis technologijomis.
Aišku, kad Lietuvos studentai turi ribotas galimybes įsigyti mokymosi priemonių. Daugeliu atveju bibliotekos turi pakankamą kiekį dažniausiai naudojamų vadovėlių, bet negali pasiūlyti ir aprūpinti pakankamo kiekio kitų vadovėlių, kurie taip pat įtraukti į mokymo programas. Taip pat dažnai pasitaikantis atvejis, kai dėstytojai spausdina ir kopijuoja mokymo medžiagą studentams.
Vidinių kompiuterinių tinklų sukūrimas institucijose galėtų būti aprūpinimo mokymo priemonėmis sprendimas. Kai kuriose institucijose kol kas tai dar kuriama, bet tai galėtų palengvinti mokymosi procesą keliais būdais. Pirmiausia, atsakingas dėstytojas gali patalpinti kurso programą, paskaitų užrašus ir kitą tiesiogiai susijusią informaciją vidinių tinklų bazėje. Antra, dėstytojas gali naudoti vidinį tinklą (bendradarbiaudamas kartu su biblioteka) norėdamas elektroniniu būdu išplatinti mokymo medžiagą. Per tam tikrą laiką bibliotekos įgis būtiną materialinę bazę platinti medžiagą. Vidinių elektroninių tinklų sukūrimas turi ir dar vieną privalumą – mokytojai ir studentai turi puikią galimybę sukurti pokalbių forumus.
Kalbant apie kompiuterius ir kitą IT įrangą, ekspertų grupė nustebinta išvydusi tokią greitą technologijų plėtrą Lietuvos aukštosiose mokyklose. Aplankytos institucijos turi pakankamai įrangos kompiuterių laboratorijose, o kai kurie studentai turi ir asmeninius kompiuterius.
Kompiuterių pritaikymas mokymo veikloje, atrodo tinkamas, ir panašu, kad instruktoriai noriai įsitraukę į mokymo procesą. Tačiau gali iškilti viena problema dėl mokymo personalo, kuris kai kuriais atvejais nėra pakankamai įgudęs naudoti IT.
Ekspertai rekomenduoja vieno žingsnio programos vertinimo procedūrą. Ekspertų grupelių (sub-team) nariai negalvoja, kad dabartinė procedūra turėtų būti išlaikyta. Atsakinga vertinančių ekspertų grupelė, kuri gilinasi į savianalizes ir lanko aukštąsias mokyklas, išsamiau bei giliau klausinėja ir aptaria rezultatus bei formuluoja rekomendacijas, taip pat turėtų teikti ir galutinį siūlymą dėl akreditacijos, kurį nebūtina aptarti vadovaujančioje ekspertų grupėje. Ekspertų nuomone, užtenka, jog ekspertų grupelės (sub-team) pristato savo ataskaitą Studijų kokybės vertinimo centrui.
Ekspertai taip pat rekomenduoja, kad aukštosios mokyklos teiktų išsamesnes savianalizės suvestines. Jose turėtų būti pristatomi pagrindiniai programos bruožai bei jos vieta bendroje institucinėje sąrangoje, o ne pateikiami statistiniai faktai be paaiškinimo. Kitą reikalingą informaciją visada būtų galima gauti vizito į aukštąsias mokyklas metu. Esant atvejams, kai yra didelis atotrūkis tarp savianalizės parengimo ir vizito į aukštąją mokyklą, turėtų būti privaloma iš anksto pateikti atnaujintą informaciją ir duomenis ekspertų grupei.

LITERATŪRA
1. ABS (2002). Guidelines for the Master of Business Administration Degree (MBA). London: ABS. http://www.the-abs.org.uk/reportpage5n56.html.
2. CEEMAN. (2003). Central and Eastern European Management Development Association. http://www.ceeman.org.
3. CORDIS. (2003) Community Research and Development Information Service. Improving Human resource Potential and the Socio-Economic Knowledge Base. http://www.cordis.lu/improving/
4. Dennis, T.L. (1998). Management Science. St. Paul: West Publ.Co.
5. Drucker, P.F. (1985). Innovation and Entrepreneurship. Practice and Principles. New York: Butterworth
6. EFMD. (2003). European Foundation for Management Development. http://www.efmd.be.
7. Engwall, L. (1994). Management Studies in an Academic Context. Uppsala.
8. Greensted, C. (2002). QAA Subject Benchmarks for Master Awards in Business and Management. London: ABS.
9. IS Mokykla. (2003). Lietuvos švietimo informacinė sistema. Studijų ir mokymo programų registre įregistruotos valstybės pripažintos studijų ir mokymo programos. http://www.mokykla.smm.lt.
10. Kundrotas, V. (1999). Biznio administravimo bakalauro studijos Vakarų šalių ir Lietuvos universitetuose. Kaunas: KTU.
11. LAMA BPO. (2003). Bendrasis priėmimas į Lietuvos aukštąsias universitetines mokyklas: 2003 m. priėmimo duomenys. http://uais.cr.ktu.lt/bp2003static/viesas_sarasas.html.
12. Shenton, G. (2000). Draft Proposal for Designation of Master’s Degree Titles in Management Education in Europe. Unpublished working paper.
13. EC. (2000). European Commission. Community Research. It’s What We Know that Counts. Luxembourg: Office for Official Publications of the EC.
14. Langenhove, L. V. (2001). Rethinking the Social Sciences: Initiatives from Multilateral Organizations. Proc. EC Conf.on Unity and Diversity, Bruges, Oct.29-30, 2001.
15. LRŪM. (2002). Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2015 metų ilgalaikė strategija. Vilnius: LRŪM, LMA. http://www.ekm.lt/catalogs/33/strategijos/galutine020618.doc
16. .ŠKF. (2003). Gairės. Lietuvos švietimo plėtotės strateginės nuostatos.

Leave a Comment