UAB “Lietuvos studentų ir jaunimo kelionių biuro” rinkodaros planas

SANTRAUKA

Kursiniame darbe nagrinėjama UAB “Lietuvos studentų ir jaunimo kelionių biuro” rinkodaros planas.

Tema – UAB “Lietuvos studentų ir jaunimo kelionių biuro” rinkodaros planas.

Objektas – UAB “Lietuvos studentų ir jaunimo kelionių biuro” rinkodara.

Tikslas – parengti rinkodaros planą UAB “Lietuvos studentų ir jaunimo kelionių biurui“.

Uždaviniai:
1. Rinkodaros plano teorinė analizė.
2. Išnagrinėti UAB “Lietuvos studentų ir jaunimo kelionių biuro” makroaplinką.
3. Išnagrinėti UAB “Lietuvos studentų ir jaunimo kelionių biuro” mikroaplinką.
4. Išnagrinėti rinkodaros kompleksą.
5. Išsiaiškinti, kokia biuro misija, vizija.
6. Iškelti tikslą ir numatyti uždavinius.
7. Kiekvienam rinkodaros plano elementui parinkti strategijas.
8. Sudaryti kiekvienam rinkodaros komplekso elementui veiksmų planą.
9. Numatyti veiksmų pllano atlikimo kontrolę.
10. Pateikti išvadas.
Darbe naudotasi tokiais metodais: literatūros šaltinių analizė, lyginamoji analizė.
Pagrindiniai šaltiniai: V. Pranulis, A. Pajuodis, S. Urbonavičius, R. Viršilaitė „Marketingas“. Vilnius: The Baltic Press, 2000m.
Išvados. Kiekvienos įmonės rinkodaros skyrius, siekdamas nustatyti rinkodaros tikslus bei numatyti jų įgyvendinimo būdus, rengia rinkodaros planus, kuriuose yra aprašoma paprastų veiksmų seka, siekiant įgyvendinti tuos tikslus.

TURINYS

ĮVADAS 4
1. RINKODAROS PLANO ANALIZĖ 5
TEORINIU ASPEKTU 5
1.1. ĮMONĖS IŠORINĖS APLINKOS ANALIZĖ 5
1.2. VIDINĖS APLINKOS ANALIZĖ IR RINKODAROS 9
KOMPLEKSO ELEMENTŲ CHARAKTERISTIKOS 9
1.3. ĮMONĖS VIZIJA, MISIJA, TIKSLAI, UŽDAVINIAI 12
1.4. RINKODAROS STRATEGIJOS 13
1.5. STRATEGIJŲ ĮGYVENDINIMAS 15
(VEIKSMŲ PLANAS, KONTROLĖ) 15
2. UAB “LIETUVOS STUDENTŲ IR JAUNIMO KELIONIŲ BIURO“ RIINKODAROS PLANAS 16
2.1. UAB „LIETUVOS STUDENTŲ IR JAUNIMO KELIONIŲ BIURO„ IŠORINĖ APLINKOS ANALIZĖ 17
2.3. MISIJA, VIZIJA, TIKSLAI, UŽDAVINIAI 21
2.4. „LIETUVOS STUDENTŲ IR JAUNIMO KELIONIŲ BIURO“ STRATEGIJOS 22
2.5. UAB „STUDENTŲ IR JAUNIMO KELIONIŲ BIURO“ STRATEGIJŲ 22
ĮGYVENDINIMAS 22
IŠVADOS 24
LITERATŪRA 25

ĮVADAS

Rinkodaros planas atskleidžia, ką daro rinkodaros specialistai.

Tikslas – parengti rinkodaros planą UAB “Lietuvos studentų ir jaunimo ke

elionių biurui” .

Uždaviniai:

1. Rinkodaros plano teorinė analizė.

2. Išnagrinėti UAB “Lietuvos studentų ir jaunimo kelionių biuro” makroaplinką.

3. Išnagrinėti UAB “Lietuvos studentų ir jaunimo kelionių biuro” mikroaplinką.
4. Išnagrinėti rinkodaros kompleksą.
5. Išsiaiškinti, kokia įmonės misija, vizija.
6. Iškelti tikslą ir numatyti uždavinius.
7. Kiekvienam rinkodaros plano elementui parinkti strategijas.
8. Sudaryti kiekvienam rinkodaros komplekso elementui veiksmų planą.
9. Numatyti veiksmų plano atlikimo kontrolę.
10. Pateikti išvadas.
Objektas – UAB “Lietuvos studentų ir jaunimo kelionių biuras” rinkodara.
Darbe naudotasi tokiais metodais: literatūros šaltinių analizė, lyginamoji analizė.
Pagrindiniai šaltiniai: V. Pranulis, A. Pajuodis, S. Urbonavičius, R. Viršilaitė „Marketingas“. Vilnius: The Baltic Press, 2000m.
Išvados. Kiekvienos įmonės rinkodaros skyrius, siekdamas nustatyti rinkodaros tikslus bei numatyti jų įgyvendinimo būdus, rengia rinkodaros planus, kuriuose yra aprašoma paprastų veiksmų seka, siekiant įgyvendinti tuos tikslus.

1. RINKODAROS PLANO ANALIZĖ
TEORINIU ASPEKTU

Rinkodara apima rinkos tyrimus, siekiant išsiaiškinti, kokių produktų nori vartotojas, paklausių prroduktų kūrimą, jų gamybą, kainų nustatymą, vartotojų skatinimą, siekiant, kad jie nupirktų produktą, produkto pristatymą vartotojui, pirkėjų aptarnavimą bei nuolatinį informacijos rinkimą apie produkto gerąsias ir blogąsias savybes.(1, p.13)

Rinkodara – tai rinkos tyrimas ir valdymas.

Rinkodara – tai rinkos rūšis, kuri mainų būdu tenkina vartotojų poreikius, paklausą ir savo galimybes.

Rinkodarą galima apibūdinti įvairiai, tačiau kiekviename apibrėžime rasime du svarbius momentus: 1) rinkodara skirta tenkinti vartotojų poreikius; 2) šie poreikiai tenkinami per mainus.

1.1. ĮMONĖS IŠORINĖS APLINKOS ANALIZĖ

Gyvenime reiškiasi įvairios jėgos, nepavaldžios įmonės valiai. Jos veikia pagal sa

avo dėsnius ir pavienė įmonė nieko negali pakeisti. Kiekvienas aplinkos pasikeitimas – tai ne tik nauja grėsmė, bet ir nepanaudotos galimybės.(2, p. 12)

Skiriamos kelios įmonei visiškai nekontroliuojamos marketingo aplinkos. Tai:
– ekonominė,
– socialinė-kultūrinė,
– teisinė-politinė,
– mokslinė-techninė,
– gamtinė.

Ekonominė aplinka – tai rinkodaros makroekonominės aplinkos elementas, pasireiškiantis tam tikrais ūkio raidos dėsningumais bei tendencijomis, kurie daro įtaką rinkodaros sprendimams ir veiksmams.

Svarbiausia ekonomikoje – pažinti keletą pagrindinių jos reiškinių ir dėsningumų. Visų pirma verta žinoti, kad ekonomika beveik visuomet vystosi netolygiai. Ekonominio ciklo stadija veikia marketingo sritį daugiausia per vartotojų elgesio pasikeitimus. Kai ekonomika vystosi sėkmingai, daugumos žmonių pajamos didėja. Vartotojai darosi mažiau jautrūs kainai, perka kokybiškesnių ir brangesnių prekių. Dėl to daugelio įmonių parduoda vis daugiau prekių, gauna didelius pelnus.

Ekonomikai smunkant, vyksta priešingi dalykai. Daugėja mažai pasiturinčių vartotojų. Jie perka tik būtiniausias prekes, dažnai renkasi ne tiek pagal kokybę, kiek pagal kainą.

Kitas svarbus ekonomikos reiškinys – infliacija. Marketingo veiklai ji reikšminga pirmiausia dėl to, kad verčia nuolat stebėti ir keisti kainų politiką. Įsivyravus greitėjančiai infliacijai, rizikinga parduoti prekes kreditan, o mažėjančios infliacijos laikotarpiu taip galima nemažai išlošti. Taip yra dėl to, kad infliacija pasiveja įmonės nustatyto kredito procentą arba atsilieka nuo jo. Kai didėja infliacija, rizikingi visi sandoriai, kur klientas moka už prekes ne iš karto.

Infliacija yra labai susijusi su ekonomikos raidos cikliškumu. Sp
parčiai kylant ekonomikai, paprastai didesnis ir infliacijos procentas. Antra, infliacija dažniausiai lydi staigias ekonominės politikos permainas. Trečia, infliacija yra tarsi nedarbo išvirkštinė pusė. Didėjant infliacijai, bedarbių paprastai mažėja, nes tai dažnai sutampa su ekonomikos kilimu.

Nedarbas – tai dar vienas svarbus marketingo sričiai ekonomikos reiškinys. Nors tikrai didelis nedarbas parastai būna ekonominio nuosmukio laikotarpiu, šiek tiek nedirbančių piliečių būna visuomet. Bedarbių vartotojų elgesys labai priklauso nuo to, dėl ko jie nedirba. Yra 3 nedarbo rūšys:

1. Tekamasis nedarbas. Šios grupės bedarbiai darbo neturi neilgai, jų pajamos išlieka beveik nepakitusios, todėl jų vartojimo elgsena išlieka nepakitusi.

2. Ciklinis nedarbas, kuris kyla ekonominių nuosmukių laikotarpiais dėl menkos visuminio darbo paklausos.

3. Struktūrinis nedarbas. Jei darbo rasti nepavyksta, šių asmenų perkamoji galia sumažėja. Jie persikvalifikuoja, o tai dažniausiai susiję su papildomomis išlaidomis, kurios dar labiau sumažina jų perkamąją galią. Taigi daugėja labai jautrių kainai pirkėjų, didėja nuolaidų ir nukainojimo svarba.

Ekonominius dalykus praktiškai sunku atskirti nuo visuomenės, kurioje jie atsiranda. Gyventojų skaičius, jų įsitikinimai gali padėti šaliai suklestėti arba būti sunykimo priežastis. Dėl to gali didėti arba mažėti rinka, keistis požiūris į atskiras prekių rūšis ir t.t. Todėl socialiniai-kultūriniai dalykai laikomi labai svarbia, bet įmonių nekontroliuojama jėga.(2, p. 16). Socialinę aplinką pirmiausia apibūdina demografiniai rodikliai (lytis, amžius, šeimos sudėtis ir kt.). Įmonei tai labai re
eikšmingi rodikliai, ypač svarbi jų dinamika.

Kiekvienos visuomenės pažinimas prasideda nuo gyventojų skaičiaus nustatymo šalyje, mieste ar pasirinktoje vietovėje. Tas skaičius keičiasi ir dėl to rinka plečiasi arba siaurėja. Tačiau gyventojų daugėja dėl įvairių priežasčių. Gali gimti daugiau vaikų, tuomet bus galima siūlyti daugiau vaikams skirtų prekių. Atvykstantys iš kitur gyventojai paprastai padidina darbingo amžiaus žmonių skaičių. Dėl ilgėjančios vidutinės gyvenimo trukmės daugėja vyresnio amžiaus asmenų, kuriems taip pat reikia atitinkamų prekių ir paslaugų.

Marketingo sričiai svarbus ir žmonių judėjimas iš kaimų į miestus ir atvirkščiai, nes kaimo ir miesto gyventojai vartoja ne visai tas pačias prekes.

Marketingo specialistai prekių vartotojais dažnai laiko ne pavienius žmones, bet šeimas. Todėl svarbu suprasti, kas vyksta šeimose, kaip keičiasi jų dydis, sudėtis ir pajamos. Marketingo specialistams svarbu išsiaiškinti, kiek kokių šeimų yra juos dominančioje vietovėje, kaip jos išsidėsčiusios, kokie pokyčiai vyksta. Tuomet galima ne tik pasirinkti teisingesnes marketingo priemones, bet ir numatyti ateities perspektyvas.

Kitas visuomenės aspektas – jos kultūriniai dalykai, kuriuos sunkiau pažinti ir įvertinti. Čia būtina išsiaiškinti tiek verslo srityse, tiek ir šiaip gyvenime vyraujančias tradicijas ir taisykles. Skirtingos kultūros nevienodai vertina kai kuriuos dalykus. Marketingo veiksmams ir sprendimams didžiausią reikšmę turi tokie kultūros fenomenai ir jų raidos tendencijos:

• Pagrindinių vertybių pastovumas. Kiekviena visuomenė turi tam tikras svarbiausias vertybes ir įsitikinimus, kuriuos laiko pastoviais. Daugeliui žmonių tai darbas, santuoka, sąžiningumas, labdara.

• Subkultūros. Kiekvienoje visuomenėje egzistuoja įvairios žmonių grupės, pasižyminčios vienodu vertybių suvokimu, kuris atsiranda dėl jų ypatingos gyvenimiškos patirties bendrumo ar kitų aplinkybių.

• Antrinių vertybių kitimas. Nors pagrindinės visuomenės vertybės pasižymi dideliu pastovumu, tačiau kiekviena visuomenė, ypač atskiri jos sluoksniai, pergyvena tam tikrus kultūros tarpsnius, kurie vienas nuo kito ryškiai skiriasi.

Teisinė-politinė aplinka – tai tarsi žaidimo taisyklės, kuriomis vadovaujasi visi žaidėjai – įmonės. Įmonėms svarbu žinoti, kas yra draudžiama, o kas leidžiama ir netgi skatinama bei remiama. Marketingo veikloje kiekviena įmonė susiduria su tris sritis reguliuojančiais dokumentais:
– Firmų steigimo, vidinės veiklos ir likvidavimo reguliavimu.
– Firmų santykių su partneriais, pirkėjais ir konkurentais reguliavimas.
– Atskirų marketingo sričių reguliavimas.

Pirmos grupės dokumentai svarbūs visai firmos veiklai, jos strategijai. Jie nustato įmonių, jų filialų, atstovybių, susivienijimų steigimo, jų registravimo ir perregistravimo, reorganizavimo ir likvidavimo tvarką, licencijuojamas veiklos rūšis ir licencijų išdavimo tvarką.

Antrosios grupės dokumentai veikia svarbiausius marketingo srities strategijos sprendimus. Jie aptaria tris firmai svarbius dalykus, t.y. santykius su konkurentais, partneriais ir klientais. (2, p.13).

Ne visose šalyse galioja vienas specialus konkurencijos įstatymas. Jei jo nėra, konkuravimo tvarką apibrėžia kiti įstatymai: antimonopolinis, kainų konkurencijos, sąžiningos reklamos ir pan.

Santykius su partneriais reguliuoja įstatymai, numatantys ūkinių sutarčių sudarymo tvarką, reglamentuojantys arbitražo, teismų ir ekonominės policijos veiklos būdus.

Santykius su klientais reguliuoja vartotojų teisių įstatymai arba vartotojų teises ginančių organizacijų sprendimai. Nors pastarieji juridiškai ne visuomet yra privalomi, nepaisyti jų paprasčiausiai nuostolinga. Panašiai tenka atsižvelgti ir į aplinkos apsaugos, žaliųjų judėjimų nuomonę.

Atskiras marketingo sritis reguliuojantys įstatymai ir potvarkiai svarbūs kasdieninėje marketingo veikloje. Kai kurie iš jų apima gana plačią sferą, sakykim, reklamos įstatymas. Kitų reguliavimo sritis siaura ir galiojimo laikas neilgas. Svarbu žinoti, kad šios srities teisinius dokumentus leidžia ir jų vykdymą prižiūri gana daug institucijų. Antai vien reklamos reikalus reguliuoja autorinių teisių priežiūros organizacijos (prekinių vardų vartojimas), savivaldybės (architektūriniai reikalavimai, kainos), kelių policija (pakelės stendai, reklamos ant automobilių). Kitose marketingo srityse susiduriama su krovinių pervežimų reglamentavimu, muitų ir licencijų tvarka, sanitariniais prekių pardavimo vietų reikalavimais.

Marketingui svarbus ir pasiektas mokslo bei technikos lygis, šios srities raida. Mokslinė techninė aplinka daro įtaka visiems rinkodaros komplekso elementams. Tačiau labiausiai ji pastebima prekių kūrimo, jų tobulinimo ir gamybos srityse. Gana dažnai naujų technologijų atsiradimas reiškia ir senųjų žlugimą. Kartais tai kelia grėsmę ne tik anksčiau gamintoms prekėms, bet netgi ištisoms pramonės šakoms. (2, p. 19). Mokslo bei technikos įtaka atsiliepia ir prekių įpakavimui. Šios srities pokyčiai leido daugelį maisto produktų išsaugoti labai ilgai. Tobulas įpakavimas duoda vartotojui papildomos naudos, skatina pirkti prekę.

Įdomus technologijų raidos poveikis prekių kainai. Nauja technologija besiremiantis gaminys paprastai iš pradžių būna brangus, tačiau gamybos savikaina greitai mažėja ir kaina krinta.

Technologijos pažanga keičia ne tik kainos nustatymo, bet ir apskaitos, atsiskaitymo su klientais procedūras. Atsirado galimybė naudotis kredito korteles, greitai atlikti dideles pinigines operacijas tarp labai toli viena nuo kitos esančių firmų ar bankų.

Techninė pažanga veikia ir reklamą. Naujai atsirandančios masinės informacijos ar ryšių priemonės beveik visuomet tampa ir reklamos nešėjais. Techninė pažanga leidžia kurti tobulesnę ir veiksmingesnę reklamą. Taip atsiranda vis naujų būdų pirkėjų dėmesiui patraukti.

Gamtinė aplinka – tai marketingo makroaplinkos elementas, apimantis klimato sąlygų, gamtos išteklių, jų naudojimo ir aplinkosaugos priemonių įtaką marketingo sprendimams bei jų įgyvendinimui.

Įmonių vadovai ir specialistai turi atsižvelgti į didėjantį visuomenės ekologinį išprusimą ir marketingo gamtinės aplinkos kitimą. Reikia atkreipti dėmesį į tris pavojų keliančias, tačiau ir tam tikrų galimybių teikiančias tendencijas:
 Gamtinių išteklių stoka. Žemės gamtinius išteklius galima suskirstyti į tris grupes: neišsenkamus (oras ir vanduo), ribotus neatsigaminančius (nafta, akmens anglis ir kitos naudingosios iškasenos) ir ribotus atsigaminančius (mediena, maisto produktai).
 Energetinių išteklių kainų svyravimas.
 Aplinkos taršos didėjimas. Kai kurie gamybos procesai neišvengiamai kenkia aplinkai. Tas pats pasakytina ir apie cheminių bei branduolinių medžiagų sandėliavimą, nesuyrančias pakavimo medžiagas, dirvožemio, o per jį ir maisto produktų teršimą dėl augalų apsaugos priemonių ir per didelio trąšų su nitratais naudojimo. Todėl visuomenėje vis labiau didėja susirūpinimas šiais faktai ir kyla poreikis aplinkos taršą mažinančioms technologijoms, naujoms pakavimo medžiagoms ir pan. (3, p. 78)

1.2. VIDINĖS APLINKOS ANALIZĖ IR RINKODAROS
KOMPLEKSO ELEMENTŲ CHARAKTERISTIKOS

Svarbiausias kiekvienos įmonė uždavinys – patenkinti tam tikrus pasirinktų tikslinių rinkų pirkėjų poreikius ir gauti pelną.

Rinkodaros mikroaplinką sudaro pirkėjai, partneriai ir konkurentai. Įmonė turi tirti savo mikroaplinką, atsižvelgdama į jos situaciją, nagrinėdama joje vykstančius procesus bei priimti ir įgyvendinti rinkodaros sprendimus. Pirkėjas – tai fizinis ar juridinis asmuo, norintis iš kito asmens įsigyti prekę arba paslaugą ir įsipareigojantis už ją sumokėti nustatytą pinigų sumą. Visus pirkėjus galima suskirstyti į 5 grupes: 1) namų ūkiai: pavieniai asmenys ar asmenų grupės, kurie įsigyja prekes asmeniniam naudojimui; 2) gamintojai: visos įmonės, kurios įgyja prekes gamybai; 3) perpardavėjai: pirkėjai, kurie įsigyja prekes, kad vėl jas perduotų; 4) valstybinės ir nevyriausybinės organizacijos: tai institucijos, kurios įsigyja prekes sau naudoti ar parduoti kitoms organizacijoms; 5) užsienio pirkėjai: tai visų išvardintų grupių pirkėjai užsienyje.

Gamybos įmonėje pagamintos prekės ne visada, o vartojimo reikmenys labai retai pirkėjui, ypač jei jis yra galutinis vartotojas, patenka tiesiogiai. Todėl labai dažnai į prekių judėjimą nuo gamintojo iki pirkėjo įsiterpia tarpininkai, kurie padeda, kad prekių paskirstymo procesas vyktų geriau ir greičiau. Tarpininkai dar darnai yra vadinami pardavimo tarpininkais, kurie ekonominiu ir juridiniu atžvilgiu yra savarankiški ūkio subjektai, savo vardu ir rizika perkantys prekes, kad jas parduotų. Tokį tarpininkų vaidmenį atlieka prekybos įmonės, kurios gali būti didmeninės ir mažmeninės. Prekių paskirstymo, jų judėjimo nuo gamintojo iki pirkėjo procese dalyvauja vadinamieji pardavimo pagalbininkai. Tai būtų įmonės partneriai, padedantys užmegzti glaudžius ryšius tarp atskirų paskirstymo grandžių, taip pat teikiantys kitas prekių pardavimą skatinančias paslaugas. Pardavimo pagalbininkams priskiriami prekybos atstovai (agentai), makleriai, komisionieriai. Jie, kaip ir prekybos įmonės, yra ekonomiškai ir teisiškai savarankiški ūko subjektai. Tačiau, skirtingai nuo prekybos įmonių, jie neperka prekių ir neįgyja nuosavybės teisių.

Kitas spektras pagalbininkų yra skirstomas į 3 grupes: 1) lobistai arba logistikos paslaugos; 2) rinkodaros paslaugos; 3) finansinių paslaugų teikėjai. Pirmosios grupės pagalbininkai atlieka ekspedijavimo funkcijas, kurios padeda prekes įmonėms sandėliuoti ir gabenti. Kiekvienas gamintojas ar prekybininkas, atsižvelgdamas į teikiamų paslaugų kaštus, patikimumą, greitį bei kitus rodiklius, gali savarankiškai pasirinkti šias paslaugas teikiančią įmonę arba pats tuo užsiimti.

Marketingo paslaugų tiekėjai – tai būtų rinkos tyrimų įmonės, reklamos agentūros, visuomenės informavimo priemonės, rinkodaros konsultantai, padedantys įvairioms įmonėms išsiaiškinti rinkos situaciją, pasirinkti bei įgyvendinti įvairias rinkodaros priemones. Pasirenkant šiuos pagalbininkus, reikia įvertinti jų darbo kokybę.

Prie finansinių paslaugų tiekėjų priskiriami bankai, draudimo bendrovės ir kitos įmonės, finansuojančios prekių pirkimą, perdavimą arba perimančios su tuo susijusią riziką. Geri santykiai ir pasitikėjimas tarp finansinių institucijų ir verslo įmonių labai svarbūs vienų ir kitų sėkmingai veiklai.

Nemažai svarbi įmonės veiklos sritis yra tiekimas. Kad įmonė galėtų normaliai dirbti, ji turi pasirūpinti prekėmis, žaliavomis, medžiagomis, įranga ir kitais ištekliais, kurie būtini įmonės veiklai. Tiekėjai – tai įmonės ir pavieniai asmenys, iš kurių perkamos gamybos priemonės. Įmonė taip pat turi teisę pasirinkti tokius tiekėjus, kurie palankiomis kainomis, sutartu laiku užtikrintų jos aprūpinimą reikiamomis priemonėmis.

Konkurentai – tai rinkos dalyviai, siūlantys potencialiems pirkėjams tuos pačius ar panašius poreikius tenkinančias prekes. Konkurencija tarp įmonių iš esmės pasireiškia kaip konkurencija tarp jų prekių. Skiriamos tokios tarp prekių vykstančios konkurencijos rūšys: 1) visuotinė konkurencija – tai visų rinkoje siūlomų prekių varžymasis dėl pirkėjų joms įsigyti skiriamų piniginių lėšų. Konkuruoti šioje srityje yra labai sudėtinga, nes gyventojų prekinių išlaidų struktūrą formuoja makroaplinkos rodikliai; 2) vertikalioji konkurencija – tai varžymasis tarp tuos pačius pirkėjo poreikius tenkinančių skirtingų prekių rūšių; 3) horizontalioji – tai varžymasis tarp tuos pačius pirkėjo poreikius tenkinančių vienos rūšies prekių.

Konkurencijos rūšį įtakoja rinkos struktūros tipai:
– grynoji konkurencija;
– monopolija;
– oligopolija.

Konkurencijos analizė apima šiuos klausimus: 1) bendros konkurencinės situacijos nagrinėjamoje rinkoje išsiaiškinimą. 2) Savo padėties ir galimybių rinkoje nustatymą. 3) Svarbiausių konkurentų identifikavimą ir jų įvertinimą. 4) Įmonės ir konkurentų silpnųjų ir stipriųjų pusių ištyrimą.

Įmonė, pasirinkusi bendrą konkurencinių pranašumų siekimo strategiją, gali pereiti prie detalaus rinkodaros komplekso planavimo. Rinkodaros kompleksas – viena iš kertinių šiuolaikinės rinkodaros sąvokų.

Rinkodaros kompleksą sudaro viskas, ką įmonė gali padaryti, kad darytų įtaką savo prekės paklausai. Visas galimybes galima suskirstyti į 4 kintamųjų grupes: prekė, jos kaina, paskirstymas ir rėmimas. Šie 4 rinkodaros komplekso elementai sudaro vadinamąjį rinkodaros kompleksą.

Planuodama savo rinkodaros veiklą, įmonė remiasi visais rinkodaros komplekso elementais, tačiau kiekvienas iš jų gali būti įgyvendinamas naudojant įvairias alternatyvias priemones, skirtingas strategijas. Rinkodaros specialistų uždavinys – suderinti rinkodaros komplekso elementų strategijas, jų įgyvendinimo veiksmus. (1, p. 17)

Rinkodaros kompleksui elementui prekė priskiriami sprendimai, susiję su prekės kūrimu, gamyba, prekių asortimentu, kokybe, dizainu, įpakavimu, prekės ženklu, patarnavimu, garantijomis.

Rinkodaros komplekso elementas kaina apima sprendimus, susijusius su prekės kainos nustatymu, nuolaidomis, mokėjimo terminais, apmokėjimo bei kredito sąlygų taikymu.

Rinkodaros kompleksui elementui paskirstymas priskiriami sprendimai, kuriais pasirenkami prekės pateikimo vartotojams keliai, transportavimas, dislokavimo vieta, atsargos sandėliuose.

Rinkodaros komplekso elementas rėmimas – tai sprendimai, kuriais siekiama pirkėjus informuoti apie prekes ir paskatintinuos tas prekes pirkti – reklama, pardavimo skatinimas, asmeninis pardavimas, ryšiai su visuomene.

Efektyvi rinkodaros programa sujungia visus šiuos rinkodaros komplekso elementus į vieningą programą, sukurtą įmonės tikslams įgyvendinti.

1.3. ĮMONĖS VIZIJA, MISIJA, TIKSLAI, UŽDAVINIAI

Įmonės strategijos tikslinė orientacija yra išplėtojama 3 skirtingos detalizacijos ir konkretizacijos lygiais: vizija, misija ir tikslai. (4, p. 207). Vizija traktuojama kaip sąmoningai apibendrintas supratimas ir suvokimas, kodėl, kur ir kaip įmonė bei konkurentai konkuruos ateityje. Vizija yra tarsi uždangos pakėlimas organizacijos misijai ir tikslams kurti. Vadinasi, vizijos negalima sutapatinti su organizacijos misija ir tikslais. Vizija yra tik ateities vaizdinys. Paprastai toks vaizdinys siejamas su tolima perspektyva, nebūtinai konkrečiai apibrėžiant jos trukmę. Tuo tarpu misija ir tikslai apibūdina organizacijos vaidmenį ir užduotis, kurias ji pasirenka, atsižvelgiant į dabartinę situaciją. Misiją ir tikslus organizacija jau susieja su konkrečiau apibrėžtu laiko periodu ir nustatytais įvykdymo terminais. Misija ir tikslai turi normatyvinį pobūdį, t.y. įpareigoja įmonę daryti tam tikrus veiksmus ir sprendimus. Tačiau vizija tokio griežto įpareigojančio vaidmens neatlieka. Rengiant įmonės viziją, reikia vadovautis tam tikrais kriterijais. Nesant tokių kriterijų, vizija būtų fantastinio pobūdžio, neturinti ryšio su įmonės padėtimi, ištekliais, rinkos galimybėmis ir konkurencijos joje tendencijomis.

Misija nubrėžia bendrais bruožais pagrindines kryptis, kurių įmonė laikysis vidutinės trukmės perspektyvoje, ir trumpai reziumuoja šias kryptis pagrindžiančius argumentus ir vertybes. Misija, kuri pabrėžia dėmesį klientų poreikiams, norams ir lūkesčiams, padeda sukurti teigiamą įmonės įvaizdį tarp klientų ir visuomenės. Misija padeda nukreipti įmonės darbuotojų pastangas viena linkme. Kadangi misija nusako įmonės veiklos paskirtį ir svarbiausias kryptis, vadovams ir vadybininkams, aiškiai suvokiantiems ką ir kodėl reikia daryti, tampa lengviau formuluoti užduotis pavaldiniams. Misija padeda racionaliai naudoti įmonės išteklius. Turint įmonės misijoje aiškiai apibrėžtus veiklos prioritetus, galima racionaliau paskirstyti ir panaudoti įmonės paprastai ribotus fizinius, finansinius ir žmonių išteklius. (4, p. 219).

Rinkodaros tikslas – surasti vartotojus ir įtikinti juos pirkti ir naudoti prekę ar įsigyti ją norint parduoti.

Rinkodaros priemonėmis paprastai siekiama tokių tikslų:
 maksimalaus vartojimo;
 maksimalaus poreikių tenkinimo;
 plačiausio asortimento;
 maksimalios gyvenimo kokybės.

Visi šie tikslai yra alternatyvūs, jų esmė artima, tik skiriasi jų formulavimas. Tačiau iš tiesų kiekviena įmonė turėtų kuo geriau tenkinti vartotojų poreikius, siekiant svarbiausio tikslo – pelno. Siekiant šio tikslo, reikia suformuoti atitinkamus konkrečius marketingo uždavinius. Galima išskirti tris uždavinių grupes:
 Uždavinius, susijusius su poreikių analize ir rinkos tyrimu;
 Uždavinius, susijusius su įmonės gaminamos produkcijos atitikimu rinkos struktūrą;
 Uždavinius, susijusius su poveikiu pirkėjui, formuojant jo poreikių struktūrą.

1.4. RINKODAROS STRATEGIJOS

Rinkodaros strategija – kaip suprasti ir kokiomis priemonėmis naudotis, siekiant patenkinti vartotojo poreikius.

Jei gamintojas žino, koks rinkodaros tikslas, tai rinkodaros strategija atsako į klausimą, kaip daryti. Kuriant rinkodarą reikia žinoti, ką daryti, norint užkariauti vartotoją. Ar sumažinti kainas? O gal gaminti kokybiškesnes prekes? Gal keisti įvaizdį ir t.t.

Bendrosios rinkodaros strategijos:
1. konkuravimo būdo strategija:
a) dominuojanti (gali diriguoti konkurentams);
b) stipri (įmonės yra savarankiškos, pajėgios įgyvendinti nepriklausomą strategiją);
c) palanki (turi pranašumų, kurie leidžia sutvirtinti savo pozicijas);
d) stabili (galimybės pagerinti padėtį nėra didelės);
e) silpna (reikia spręsti ar imtis ryžtingų priemonių, ar iš viso keisti veiklos pobūdį);
f) neperspektyvi (rodikliai yra labai blogi ir nėra būdo jiems pagerinti. Įmonė turi imtis kitos veiklos).
2. geografinės įmonės veiklos mąsto strategija (geografinės rinkodaros strategija):
a) vietinė;
b) regioninė;
c) šalies;
d) tarptautinė;
e) globalinė.
3. įmonės aktyvumo rinkoje lygio strategija (aktyvumo strategija):
a) lyderė (40 % visos rinkos);
b) persekiotoja (30 % rinkos);
c) sekėja (20% rinkos);
d) nyšų užpildytoja (10% rinkos).

Lyderis turi daug galimybių atakuoti konkurentus, juos spausti it netgi tiesiogiai žlugdyti.

Persekiotojas turi visas galimybes tapti lyderiu. Paprastai jis siekia užimti didesnę rinkos dalį.

Nyšas užpildančių įmonių yra beveik visose rinkose. Jų pagrindinė ypatybė – gebėjimas prisitaikyti prie specifinių nedidelių rinkos segmentų poreikių.

Vis dažniau lyderio paslaugas kopijuoja sekėjai. Jie būna dviejų tipų:
1) kai nusižiūri pagrindines idėjas ir tarsi seka lyderio pėdomis;
2) kiti flagijuoja viską, kas susiję su lyderio paslaugomis bei rinkodaros priemonėmis.
Funkcinės rinkodaros strategijos:
1) tikslinės rinkos pasirinkimas ( pasirinkimo strategija):
a) nediferencijuotos rinkodaros strategija;
b) diferencijuotos rinkodaros strategija;
c) koncentruotos rinkodaros strategija.

Nediferencijuotos rinkodaros strategija – tai tokia rinkodaros strategija, kai įmonė visai rinkai įvaldyti naudoja vieną universalų rinkodaros kompleksą.

Diferencijuotos rinkodaros strategija – tai tokia rinkodaros strategija, kai įmonė atskiroms tikslinėms rinkoms įvaldyti naudoja skirtingus specialiai joms pritaikytus rinkodaros kompleksus.

Koncentruotos rinkodaros strategija – tai tokia rinkodaros strategija, kai įmonė stengiasi visas pastangas sutelkti tik į vieną tikslinę rinką ir jai įvaldyti naudoja specialiai pritaikyta rinkodaros kompleksą. Tokia rinkodara yra patogi mažoms įmonėms, jos užima mažus rinkos segmentus ir sėkmingai konkuruoja su stambiomis įmonėmis, kurioms tokie segmentai nepatrauklūs dėl jų dydžio.
2) atskyrų rinkodaros komplekso elementų funkcinių strategijų pasirinkimas.
3) pozicionavimo būdo pasirinkimas.
Pozicionavimas – tai prekės ar įmonės įvaizdžio vartotojo sąmonėje kūrimas, siekiant ją išskirti iš konkurentų. Pozicionavimas vyksta įvairiomis rinkodaros priemonėmis. Pozicionuoti galima pagal:
a) prekės savybę (prekę bandoma išskirti pagal kokia nors konkrečią savybę: dydį, spalvą, greitį, saugumą, patikimumą ir pan.);
b) pagal prekės duodamą naudą;
c) vartojimo būdą ar situaciją. Šiuo atveju sureikšminama tam tikra prekės vartojimo situacija, kurioje atsiskleidžia jos išskirtinės savybės, pvz., kai kurios prekės geriausiai tinka tada, kai pirkėjas savo poreikius nori patenkinti kuo greičiau. Kitos, kai naudojamos tam tikromis specifinėmis sąlygomis.
d) pagal vartotoją;
e) pagal konkurentą. Šiuo atveju siekiama įrodyti pranašumą prieš tam tikrą konkretų konkurentą. Šis būdas nėra itin etiškas, be to gali sukelti analogišką konkurento atsaką ir tuomet pirkėjai nusigręš nuo abiejų gamintojų;
f) pagal prekių grupę: tai palyginimas ne su konkrečiu konkurentu, bet su panašių prekių grupe, siekiant įrodyti jos pranašumą prieš visus konkurentus;
g) pagal kokybę ir kainą.
1.5. STRATEGIJŲ ĮGYVENDINIMAS
(VEIKSMŲ PLANAS, KONTROLĖ)

Veiksmų planas nurodo svarbiausius uždavinius bei sprendimus, kuriuos reikia priimti įgyvendinant rinkodaros planą; jame numatomi atsakingi vykdytojai bei įvykdymo terminai (5, p. 130).
Veiksmas Kada vyks Kas vykdys

1 pav. Veiksmų planas

Įgyvendinant rinkodaros planus galimi įvairūs netikėtumai, rinkodaros skyrius privalo vykdyti nuolatinę rinkodaros kontrolę. Rinkodaros kontrolė – tai rinkodaros strategijos ir plano rezultatų įvertinimas bei koregavimas siekiant įgyvendinti rinkodaros tikslus. Rinkodaros kontrolę sudaro keturi etapai. Pirmiausia vadovybė suformuluoja konkrečius rinkodaros tikslus. Po to ji įvertina veiklos rinkoje rezultatus ir išsiaiškina priežastis, dėl kurių laukiami ir realūs rezultatai skiriasi. Galiausiai vadovybė imasi koreguojamųjų veiksmų, kad panaikintų spragas tarp tikslų ir realių veiklos rezultatų. Tam gali prireikti pakeisti veiksmų programas arba net tikslus (2 pav).

2 pav. Kontrolės procesas

2. UAB “LIETUVOS STUDENTŲ IR JAUNIMO KELIONIŲ BIURO“ RINKODAROS PLANAS

Bendros Lietuvos – Italijos įmonės UAB “Lietuvos studentų ir jaunimo kelionių biuras” Klaipėdos filialas įsikūrė 1993 metais Klaipėdoje, J.Janonio g-vė 16-1.
Ši firma buvo įkurta siekiant padėti jaunimui ir studentams keliaujant, sudominti kuo daugiau jaunimo kelionių pasiūlymais, vykti į užsienio šalis pagal darbo užsienyje programas, suteikti kuo daugiau nuolaidų.
Nuo pirmų įsikūrimo dienų biuras platina pažymėjimus:
 EURO<26 – Europos jaunimo
 ITIC – pedagogo
 IYTC – pasaulio jaunimo
 ISIC – moksleivio/studento
 ISIC/ITIC pagalbos linija
Pažymėjimus labai pamėgo keliaujantis jaunimas. Vasaros pradžioje jaunieji “piligrimai” užplūsta biurą, nes vargiai beįsivaizduoja keliones be nuolaidų transporto bilietams, muziejams, viešbučiams, kavinėms ir restoranams.
Taip pat ”Lietuvos studentų ir jaunimo kelionių biuras” siūlo mokytis anglų, prancūzų, vokiečių kalbų Anglijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje.

“Lietuvos studentų ir jaunimo kelionių biuras” suteikia daug naujos ir naudingos informacijos prieš vykstant į užsienį ar atvykus į Lietuvą iš užsienio valstybių.
“Lietuvos studentų ir jaunimo kelionių biuro” Klaipėdos filialas yra didesnės firmos padalinys. Klaipėdos filialas užsiima šia veikla:
 Aviabilietų pardavimas ir rezervacija,
 Tarptautinių (ISIC, ITIC, EURO26) pažymėjimų išdavimas,
 Draudimas su 30 – 40 % nuolaida,
 Au Pair programa,
 Įdarbinimo programos užsienyje.
Darbas “Lietuvos studentų ir jaunimo kelionių biure” vyksta visus metus. Tačiau daugiau užsakymų būna prieš Šv. Kalėdas, Naujuosius Metus bei prasidedant vasaros sezonui. Labiausiai yra populiari Au Pair programa, kurią renkasi studentai.
Au Pair programa siūlo tokias šalis ir garantuoja išvykimą kaip į: JAV, Vokietija, Prancūzija, Austrija, Belgija, Norvegija, Danija, Anglija, Airija bei kitas šalis. Šis biuras siekia kuo maksimaliau patenkinti klientų poreikius, bet tuo pačiu ir gauti pelną iš šios veiklos.
Šioje agentūroje yra puikiai įrengtos patalpos, turima techninė bazė leidžianti efektyviai vykdyti savo veiklą.
2.1. UAB „LIETUVOS STUDENTŲ IR JAUNIMO KELIONIŲ BIURO„ IŠORINĖ APLINKOS ANALIZĖ
UAB “Lietuvos studentų ir jaunimo kelionių biuro” veiklai įtakos turi šios makroaplinkos:
1) ekonominė;
2) socialinė – kultūrinė;
3) technologinė.
Bet labiausiai “Lietuvos studentų ir jaunimo kelionių biure” veikiančios aplinkos yra: ekonominė aplinka, socialinė – kultūrinė, konkurencinė bei technologinė aplinka.

Nuo 2000 m. mažėjant infliacijai, t.y. prekių ir paslaugų kainų augimui, gyventojų realiosios pajamos padidėjo. Tai reiškia, kad padidėjo ir pinigų kiekis, skirtas prekėms įsigyti.
Infliacija Lietuvos mastu

2000 m. – 1,4%

2001 m. – 2,0%

2002 m. – -1,0%

2003 m. – -1,3%
Ekonominė aplinka turi didelę įtaką ir “Lietuvos studentų ir jaunimo kelionių biuro” Klaipėdos filialo veiklai. Pagrindinė rinkos sąlyga yra ekonominė padėtis. Galima pastebėti tendenciją, kad šiek tiek pagerėjus ekonominėms sąlygoms atsirado daugiau keliauti galinčio ir norinčio jaunimo. Tačiau dėl aukšto nedarbo lygio vis daugiau jaunimo naudojasi įdarbinimo programomis užsienyje. Tarp merginų nuo 18 iki 30 metų populiari Au Pair programa.
“Lietuvos studentų ir jaunimo kelionių biuras” stengiasi padėti keliaujančiam jaunimui, sutaupyti pinigų taikydami įvairiausias nuolaidas. Gerėjant ekonominėm sąlygom potencialus turistas galėtų daugiau lėšų skirti norimai kelionei. Tačiau daugelis klientų pageidauja pigių, tačiau labai gerai paruoštų kelionių.

Nedarbas taip pat yra labai svarbus reiškinys. Nuo to ar žmonės turi darbą, ar ne priklauso jų perkamoji galia. 2000 m. Lietuvoje bedarbių buvo 204908 tūkst., o nedarbo lygis siekė 11,5%. Bet nedarbo lygis sumažėjo ir 2003m. jau siekė 10,3%.
“Lietuvos studentų ir jaunimo kelionių biuro” veiklai turi įtakos socialinė – kultūrinė aplinka. Siūlant paslaugas kreipiamas dėmesys į klientų poreikius, siekiama juos patenkinti. Kiekvienas klientas čia sutinkamas su šypsena, nes biure dirba jaunas kolektyvas, taigi bus bet kada smagu pabendrauti ar pasiteirauti apie planuojamos kelionės galimybes.
Siekiama išspręsti kiekvieno kliento problemas ir rasti optimaliausią problemos sprendimo būdą. Pvz: šeima nori skristi į Čikagą. Tai “Lietuvos studentų ir jaunimo kelionių biure” darbuotojai bandys rasti geriausią skrydžio variantą, pritaikyti kuo daugiau nuolaidų ir suteikti kuo daugiau išsamesnės informacijos prieš kelionę. Kreipiamas dėmesys į žmonių gyvensenos pokyčius ir tuo pačiu pakitusius poreikius.
“Lietuvos studentų ir jaunimo kelionių biuras” siekia technologinių naujovių. Klientų ir darbuotojų patogumui praeitų metų balandžio mėnesį ofisas persikėlė į naujas patalpas. Buvo patobulinta kompiuterinė sistema. Čia yra naudojama aviabilietų rezervavimo sistema “Galileo”, kuri įgalina aviabilietų rezervavimą visame pasaulyje. Ši rezervavimo sistema leidžia klientams be jokio vargo užsisakyti aviabilietus į bet kurį pasaulio kampelį, keisti rezervavimo datas.

“Lietuvos studentų ir jaunimo kelionių biure” naudojamas specialus printeris tarptautiniams pažymėjimams. Kompiuterinės sistemos dėka tuo pat metu duomenys įvedami į kompiuterį ir atprinteriuojami. Naudojamasi faksu, kopijavimo aparatu. Turimos technologinės sistemos ir priemonės palengvina personalo darbą.

2.2. “LIETUVOS STUDENTŲ IR JAUNIMO KELIONIŲ BIURO” VIDINĖS APLINKOS ANALIZĖ IR RINKODAROS KOMPLEKSO ELEMENTŲ CHARAKTERISTIKA

Norėdama sėkmingai plėtoti savo veikla, UAB „Lietuvos studentų ir jaunimo kelionių biuras“ turi gerai išsianalizuoti ne tik išorinę, bet ir vidinę aplinką. Ją sudaro: tiekėjai; tarpininkai; pirkėjai (klientai); konkurentai.

Tiekėjai “Lietuvos studentų ir jaunimo kelionių biuro” tiekėjai yra avialinijos, (nes jie gali parduoti bilietus į visų avialinijų reisus, kurios yra kompiuterinės rezervavimo sistemos narės).

Tarpininkai “Lietuvos studentų ir jaunimo kelionių biuras” yra tarpininkas tarp Au Pair programos organizatorių ir klienčių. Jie turi licenziją, kuri leidžia būti įgaliotuoju atstovu. Taip pat “Lietuvos studentų ir jaunimo kelionių biuras” yra tarpininkas tarp aviakompanijų ir kliento. Bilietus klientai perka netiesiogiai iš aviakompanijų, bet tarpininkaujant “Lietuvos studentų ir jaunimo kelionių biurui”.

Pirkėjai (klientai). Kadangi tiesiogiai dalyvauja paslaugų teikimo ir vartojimo procese, yra svarbiausias paslaugų įmonės mikroaplinkos veiksnys. Vartotojai gali būti skirstomi į pavienius vartotojus ir į grupes. Todėl svarbiausia žinoti, kas yra paslaugų vartotojai, kokios kiekvieno jų specifinės ypatybės, kokie jų norai ir poreikiai, nes tai svarbiausias paslaugų marketingo momentas.
“Lietuvos studentų ir jaunimo kelionių biuro” pagrindinis vartotojai yra studentai, moksleiviai, mokytojai, dėstytojai, jaunimas. Šių vartotojų grupių dėka firma gali pelningai plėtoti savo veiklą. Daugiausia tai vidutines pajamas turintys klientai. Jie nori kuo taupiau nuvykti į kažkokį tai tašką, o “Lietuvos studentų ir jaunimo kelionių biuras” stengiasi padėti įgyvendinti visus klientų pageidavimus.

Konkurentai. Kiekviena įmonė susiduria su daugybe įvairių konkurentų. Sudėtinga yra juos stebėti ir analizuoti, bei vertinti jų veiklą, nes konkurentai paprastai ne viską atskleidžia, apie juos galima gauti tik tą informaciją, kuri skirta išoriniam informacijos vartotojui. Todėl paslaugas teikiančios įmonės paprastai labai vertina vartotojų elgseną bei sprendimus, pasirenkant paslaugų įmonę.
Apie Lietuvos firmas šiek tiek informacijos galima gauti informaciniame žinyne “Lietuvos įmonių katalogas”. Kaip ir kiekviename versle, taip ir “Lietuvos studentų ir jaunimo kelionių biuro” veikloje yra tam tikra konkurencija. Konkurentai parduodant aviabilietus yra tos firmos, kurios gali naudotis kompiuterinėmis aviabilietų rezervavimo sistemomis. Tačiau tik šioje firmoje yra taikomos nuolaidos teikiamoms paslaugoms pateikus ISIC, ITIC, EURO<26 pažymėjimus. “Lietuvos studentų ir jaunimo kelionių biure” Jūs galite įsigyti tarptautinius studento, moksleivio, mokytojo, Europos jaunimo pažymėjimus. Klaipėdoje yra daugiau firmų siūlančių Au Pair įdarbinimo užsienyje programą merginoms, todėl vyksta konkurencija su kitomis turizmo agentūromis.

Šia veikla “Lietuvos studentų ir jaunimo kelionių biuras” užsiima legaliai, nes turi licenziją tokiai veiklai. Dabar dar tapo IAPA – tai tarptautinės Au Pair asociacijos nare. Jie vieninteliai šios asociacijos nariai Lietuvoje. Tačiau vyksta konkurencija, nors ir nelabai akivaizdi, su kitomis tokio pobūdžio paslaugas teikiančiomis įmonėmis.

Labiausiai “Lietuvos studentų ir jaunimo kelionių biuras” Klaipėdos mieste konkuruoja su šiomis turizmo agentūromis:
1. “Kolumbo kelionės”
2. “West Express”
3. “Krantas Travel”
Ypač didelė konkurencija vyksta tarp paslaugų, kurios tenkina tą patį poreikį.

“Lietuvos studentų ir jaunimo kelionių biuro” rinka yra vidutines pajamas turintys vartotojai. Tačiau didelę dalį rinkos užima ir jaunimas (studentai, moksleiviai). Teikiamos paslaugos, jų specifika yra būtent orientuota jaunimą bei vidutines pajamas turintį vartotoją.
Paslaugų įmonė turi apsispręsti, kiek segmentų apimti ir kaip nustatyti naudingiausius, tai yra apsispręsti dėl tikslinių rinkų galutinio pasirinkimo. “Lietuvos studentų ir jaunimo kelionių biuras” turi gerą įvaizdį vartotojų tarpe. Teikiamos paslaugos vienokiu ar kitokiu būdu yra pritaikytos prie vartotojų “Lietuvos studentų ir jaunimo kelionių biure”.
“Lietuvos studentų ir jaunimo kelionių biuro” vartotojai yra jauni, veiklūs, siekiantis naujovių . Daugiausia tai iki 28 metų amžiaus vartotojai. Šiuo metu labai populiaru vykti jauniems žmonės į užsienį užsidirbti pinigų. “Lietuvos studentų ir jaunimo kelionių biure” yra specialių įdarbinimo legaliai užsienyje programų. Jaunimo uždarbiavimas užsienyje yra visuomenei priimtinas reiškinys.
“Lietuvos studentų ir jaunimo kelionių biuro” siūlomos paslaugos yra augimo stadijoje, nes sparčiai didėja paklausa. Taip pat pelnas auga dėl didelio pardavimo, nepaisant kitų atsirandančių papildomų išlaidų. Biuras siekia sėkmingai veikti rinkoje ir nuolat analizuoja siūlomų paslaugų struktūrą ir įveda naujas paslaugas.
“Lietuvos studentų ir jaunimo kelionių biure” – Klaipėdos filiale kainos nėra nustatinėjamos. Įdarbinimo programų kainos yra nustatytos iš anksto. Negali būti, kad vienas klientas mokės vieną kainą, o kitas kitokią už tą pačią paslaugą. Aviabilietų kainos yra nustatytos jau iš anksto. Kiekvienas skrydis turi savo kainą. “Lietuvos studentų ir jaunimo kelionių biuras” turi numatęs tam tikrą procentinį antkainį. Tarptautiniai pažymėjimai turi taip pat savo nekintančią kainą. Jie visiems kainuoja 20 litų. Kainos gali būti tik sumažinamos pritaikius vieną ar kitą nuolaidą, tačiau jos negali būti didinamos.
“Lietuvos studentų ir jaunimo kelionių biuras” tarpininkauja tarp paslaugų teikėjo ir kliento. “Lietuvos studentų ir jaunimo kelionių biuras” yra įgaliotasis atstovas “Lietuvos draudimo”. Todėl ir Klaipėdos filiale yra teikiamos draudimo paslaugos. Studentams ir jaunimui taikomos 30 – 40 % nuolaidos. Parduodant aviabilietus “Lietuvos studentų ir jaunimo kelionių biuras” yra tarpininkas tarp avialinijų ir kliento. Aviabilietai yra užsakomi naudojant tarptautinę rezervavimo sistemą “Galileo”. Tarptautiniai pažymėjimai yra parduodami tiesiogiai klientams be tarpininkų. “Lietuvos studentų ir jaunimo kelionių biuras” vienintelis Lietuvoje yra IAPA narys. Tai tarptautinė Au Pair programos asociacija. Tarpininkais tarp “Lietuvos studentų ir jaunimo kelionių biuro” Klaipėdos filialo yra kelionių agentūros “Laprela” ir “Saitas”.
“Lietuvos studentų ir jaunimo kelionių biuro” įvaizdžiui labai svarbūs ir patys agentūros darbuotojai. Jie tikrai neturėtų apie agentūrą ką nors blogai kalbėti, nes jų pasakyta neigiama nuomonė apie darbovietę, iš karto gali atbaidyti vartotojus.
Kadangi Klaipėdos “Lietuvos studentų ir jaunimo kelionių biuras” yra populiarus mieste, tai jau vien tai , tarsi kaip reklama. Reiktų nepamiršti ir tai, kad labai svarbu informuoti klientą apie šią agentūrą ir joje teikiamas paslaugas, nuolaidas. Agentūra privalo išleisti lankstinukus, tik jie turi būti labai informatyvūs ir patrauklūs klientų atžvilgiu.
Kiekviena įmonė turi savo ženklą. Manau, kad ženklo kokybė daug ką pasako klientui apie įmonę. “Lietuvos studentų ir jaunimo kelionių biuras” daug lėšų skiria savo reklamai.
Parduoti daugiau prekių padeda:
 Asmeniškas pardavimas.
 Reklama.
 Pardavimo rėmimas.
 Populiarinimas.
“Lietuvos studentų ir jaunimo kelionių biuro” Klaipėdos filiale naudojamos visos rėmimo formos. Personalas nuolat bendrauja su klientais. Jų patarimai turi įtakos klientų pasirinkimui. Klientams yra patariama kokius skrydžius geriau rinktis, kokiomis avialinijomis geriau skristi, kur yra taikomos didesnės nuolaidos.
“Lietuvos studentų ir jaunimo kelionių biuro” Klaipėdos filialas reklamuojasi “Vakarų eksprese”, “Klaipėdoje”, “Lietuvos ryte”. Skelbimų galima pamatyti mieste, tose vietose kur lankosi studentai ir jaunimas (universiteto fakultetuose, bibliotekose, skaityklose ir kt.). Yra skelbiamos įvairios akcijos (pvz.: su ISIC pažymėjimu buvo pigesni bilietai į kino filmus kino teatre “Jūratė ir Kastytis”). Pardavimai skatinami nuolaidų akcijomis.

Pvz.: skrydis į Londoną kainuoja 1200 litų į abi puses. Svarbu ir žodinės rekomendacijos.

2.3. MISIJA, VIZIJA, TIKSLAI, UŽDAVINIAI

„Lietuvos studentų ir jaunimo kelionių biuro“ pagrindinis troškimas, kuo maksimaliau patenkinti klientų poreikius bei norus, didinant paslaugų vertingumą. Jis yra grindžiamas technologiniu inovacijų tęstinumu, darbuotojų kompetencija bei jų motyvavimu.
„Lietuvos studentų ir jaunimo kelionių biuro“ misija: Puoselėti tai, ką jau sukūrėme. Garantuoti tai, ko iš mūsų tikisi kiekvienas mūsų klientas, partneris ir darbuotojas.
„Lietuvos studentų ir jaunimo kelionių biuro“ vizija: Tapti neatskiriama įmonių, susijusių su Lietuvos kultūra, gyvenimo dalimi.

„Lietuvos studentų ir jaunimo kelionių biuro“ tikslas: Modernizuoti filialą taip, kad jis atitiktų visus ES reikalavimus, bei tenkinti vartotojų poreikius.
„Lietuvos studentų ir jaunimo kelionių biuro“ uždaviniai:
1. Veiksmingai išnaudoti įdiegtas technologijas.
2. Pasirūpinti, tai, kad klientai būtų visada patenkinti.
3. Teikti aukščiausios kokybės paslaugas.
2.4. „LIETUVOS STUDENTŲ IR JAUNIMO KELIONIŲ BIURO“ STRATEGIJOS

„Lietuvos studentų ir jaunimo kelionių biuras“ savo veikloje taiko bendrąsias ir funkcines strategijas.

Pozicionavimas – tai prekės ar įmonės įvaizdžio vartotojo sąmonėje kūrimas, siekiant ją išskirti iš konkurentų. UAB Lietuvos studentų ir jaunimo kelionių biuras“ pozicionuoja pagal kokybę ir kainą. Tai viena iš funkcinės rinkodaros strategijų.

2.5. UAB „STUDENTŲ IR JAUNIMO KELIONIŲ BIURO“ STRATEGIJŲ
ĮGYVENDINIMAS

Kad „Studentų ir jaunimo kelionių biuras“ galėtų taikyti ir įgyvendinti savo pasirinktas strategijas, ji turi atlikti SWOT analizę, atkreipdama dėmesį į stipriąsias, silpnąsias biuro puses, galimybes ir grėsmes.

SWOT ANALIZĖ
PRIVALUMAI TRŪKUMAI
1. Paslaugų įvairovė Paslaugų kokybė
2. Kainų prieinamumas Daugiau dėmesio skirti jaunimui
3. Reklama Reklamai trūksta naujovių
4. Aukštos kvalifikacijos darbuotojai
5. Nuolaidos
6. Tarpininkauja tarp paslaugų tiekėjo ir kliento
7. Vienintelis Lietuvoje yra IAPA narys
8. Siekia technologinių naujovių

GALIMYBĖS GRĖSMĖS
1. Gerėjanti šalies ekonominė padėtis 1. Gaisras
2. Didesnis biudžetas reklamai ir pardavimų rėmimui 2. Vagystės
3. Įrengtos ir pritaikytos naujos darbo vietos 3. Reketas

4. Dideli mokesčiai

Atlikus SWOT analizę, galima sudaryti veiksmų planą, kuriame nurodomi svarbiausi uždaviniai ir sprendimai, kuriuos reikia priimti šalinant trūkumus ir įgyvendinant rinkodaros planą.

VEIKSMŲ PLANAS
VEIKSMAS KADA VYKS KAS VYKDYS
Reklama per televiziją nuo 2004-06-01 iki 2004-07-30 Rinkodaros specialistai J. Šalys ir A. Banys
Sudaryti kelionių maršrutą: į Egiptą nuo 2004-08-01 iki 2004-12-30 Rinkodaros specialistas D. Cikanavičius
Sudaryti naujus kelionių maršrutus nuo 2005-01-25 iki 2005-06-30 Rinkodaros vadybininkai L. Šalkys ir K. Samas
Įkurti jaunimo stovyklą užsienyje nuo 2005-07-10 iki 2006-01-01 Rinkodaros vadybininkas E. Novikas
Sudaryti sutartis su jaunimo įdarbinimo agentūromis užsienyje nuo 2006-02-10 iki 2007-07-12 Rinkodaros vadybininkai E. Novikas ir K. Samas

Kad veiksmų planas būtų sėkmingai įgyvendinamas ir būtų pašalinti įvairios spragos, rinkodaros skyrius vykdys nuolatinę veiksmų plano kontrolę. Už kontrolę bus atsakingi rinkodaros vadovai G. Jaunius ir P. Balčiūnas.

IŠVADOS
“Lietuvos studentų ir jaunimo kelionių biuro” Klaipėdos filialo veikla – pelninga. Siekiama kuo maksimaliau patenkinti klientų poreikius bei norus. Siekiama kuo didesnio populiarumo jaunimo tarpe, nes “Lietuvos studentų ir jaunimo kelionių biuro” veikla leidžia mums studentams keliauti pigiau ir patogiau. Taikomos nuolaidos ir įvairiausios akcijos, kurios leidžia
sutaupyti pinigų. “Lietuvos studentų ir jaunimo kelionių biuro” Klaipėdos filialo veiklai įtakos turi makro ir mikro aplinkos.
Rinkodaros plane buvo siekiama išsiaiškinti:
Rinkodaros plano teorinę analizę.
Išnagrinėti UAB “Lietuvos studentų ir jaunimo kelionių biuro” makroaplinką.
Išnagrinėti UAB “Lietuvos studentų ir jaunimo kelionių biuro” mikroaplinką.
Išnagrinėti rinkodaros kompleksą.
Išsiaiškinti, kokia biuro misija, vizija.

Iškelti tikslą ir numatyti uždavinius.
Kiekvienam rinkodaros plano elementui parinkti strategijas.
Sudaryti kiekvienam rinkodaros komplekso elementui veiksmų planą.
Numatyti veiksmų plano atlikimo kontrolę.
Pateikti išvadas.
Pagrindiniai “Lietuvos studentų ir jaunimo kelionių biuro” Klaipėdos filialo vartotojai yra studentai, moksleiviai, jaunimas, pedagogai, nes daugiausia jiems taikomos įvairios nuolaidos.
Šioje turizmo agentūroje teikiamos paslaugos yra: aviabilietų pardavimas, rezervavimas, įdarbinimo užsienyje programos, draudimo paslaugos, tarptautinių pažymėjimų išdavimas.
Išanalizavus įmonę galima teigti, kad yra platus paslaugų asortimentas, lanksti nuolaidų sistema. Trūkumas yra tas, kad žmonės mažai keliauja ne sezono metu.

Galima įžvelgti ir grėsmių: tai pirmiausia didėjantis nedarbas, blogėjanti ekonominė situacija. Plėsti paslaugų asortimentą būtų viena iš galimybių.
“Lietuvos studentų ir jaunimo kelionių biuro” Klaipėdos filialui būtų galima pasiūlyti daugiau reklamuotis spaudoje, radijuje. Reikėtų daugiau reklamos per masinius renginius. Būtų galima didinti ir teikiamų paslaugų asortimentą.

LITERATŪRA

1. J. Vijeikis „Rinkodara: nuo klasikinės teorijos iki šiuolaikinio prisitaikymo“. Vilnius, „Rosma“ 2003.

2. S. Urbonavičius „Marketingas: apie sudėtingus dalykus – paprastai“. Vilnius, „Pačiolis“ 1997.

3. V. Pranulis, A. Pajuodis, S. Urbonavičius, R. Viršilaitė „Marketingas“. Vilnius, „The Baltic Press“ 2000.

4. A. Vasiliauskas „Strateginis valdymas“. Vilnius, Enciklopedija 2002.

5. P. Kotler, G. Armstrong, J. Saunders, W. Wong „Rinkodaros principai“. Kaunas, Poligrafija ir informatika 2003.

Leave a Comment