TURINYS
ĮVADAS ………………………………………………………………………………………………………………..3I. VIDURINIS IŠSILAVINIMAS JAV ……………………………………………………………………..41. JAV MOKYKLŲ PAGRINDINĖ PEDAGOGINĖS MINTIES RAIDA ……………….42. JAV MOKYKLŲ SOCIALINĖS IR PEDAGOGINĖS FUNKCIJOS …………………..53. VIDURINIS IŠSILAVINIMAS JAV (HIGH SCHOOL) ……………………………………73. 1. Vidurinio išsilavinimo tikslai …………………………………………………………………73. 2. Ugdymo turinio veiksniai ………………………………………………………………………8II. AUKŠTASIS IŠSILAVINIMAS JAV ………………………………………………………………….91. KOLEDŽAI IR UNIVERSITETAI: KLASIFIKACIJA IR SKIRTUMAI ……………92. STUDIJŲ KOKYBĖ …………………………………………………………………………………….113. AUKŠTOJO MOKSLO FINANSAVIMAS ……………………………………………………114. BAKALAURO STUDIJOS (BACHELOR’S) …………………………………………………134. 1. Stojimo į aukštąsias mokyklas tvarka ……………………………………………………145. MAGISTRANTŪRA (MASTER’S) ………………………………………………………………17IŠVADOS …………………………………………………………………………………………………………..19Literatūra ……………………………………………………………………………………………………………20ĮVADASJAV – milžiniška šalis, tad nenuostabu, kad joje gau¬su kontrastų ir paradoksų. Jos švietimo sistema taip pat sudėtinga ir paini. JAV daug anksčiau negu Europoje suvokta, kad ugdymas kaip absoliučiai teisingos žmonijos patirties perteikimas yra ribotas: kam mokytis to, kas vėliau, kai vaikas tampa suaugusiuoju, pasirodo nepilna, net klaidinga. Šis prieštaravimas paskatino pragmatizmo pedagogikos įsitvirtinimą JAV ugdymo sistemoje [2].Mokykla privalo išmokyti keisti aplinką ir kartu ją kontroliuoti. Todėl ji turi vykdyti trejopą funkciją – suprastinti, apvalyti ir išlaikyti kultūrinio palikimo ir aplinkos pusiausvyrą. Šią mokyklos funkciją pragmatizmo pedagogika laiko ne statiška, o dinamiška, t.y. priklausoma nuo sparčiai besikeičiančios visuomenės. Vadinasi, negali būti metai iš metų nesikeičiančio mokymo turinio, stabilių ir aprobuotų vadovėlių, pastovių socialinių vertybių kaip ugdymo tikslų ir pan. Mokymas turi būti socialinių problemų sprendimo priemone, o mokiniai turi jausti, analizuoti ir ieškoti būdų, kaip išspręsti tas problemas, su kuriomis žmonija susiduria kiekvieną dieną [2].JAV švietimo sistema, kuri per du šimtmečius periodiškai pertvarkoma, yra sukaupusi gausią patirtį (nors ne visada pozityvią), liudijančią pagrindų svarbą nacionalinės švietimo sistemos raidai. JAV švietimo sistemą sudaro kelios pakopos ir kryptys: bendrojo lavinimo (vidurinė) mokykla, profesinio rengimo, aukštojo mokslo ir suaugusiųjų švietimo institucijos ir papildomo ugdymo, ikimokyklinio amžiaus vaikų auklėjimo, asmenų su specialiaisiais poreikiais ugdymo institucijos [2].JAV švietimo sistema nėra centralizuota. Nėra valstybinės institucijos, reguliuojančios universitetų ir koledžų programų reikalavimus, priėmimo sąlygas ir pan. (Aukštųjų mokyklų laisvę šiek tiek varžo akreditavimas.) [3]..I. VIDURINIS IŠSILAVINIMAS JAV 1. JAV MOKYKLŲ PAGRINDINĖ PEDAGOGINĖS MINTIES RAIDAPastaraisiais dešimtmečiais JAV plinta humanistinės pedagogikos idėjos, grindžiamos A. M. Maslou (Maslow) ir K. R. Rodžerso (Rogers) humanistine psichologija. Humanistai įsitikinę, kad vaiko išmokyti neįmanoma, galima jam tik padėti mokytis. Mokiniai pakankamai giliai įsisavina tik jų poreikius atitinkančią medžiagą, o apie mokymosi rezultatus visų pirma sprendžia patys. Todėl mokymo turinys turi būti integruotas, o vertingiausi yra tie metodai, kurie skatina mokinių savarankišką pažinimo veiklą, įvairių problemų sprendimą, mokinių kūrybinio potencialo plėtrą [2]. Po devintojo dešimtmečio mokyklos krizės, reformos buvo sprendžiamos valstijų ir fcderaliniu lygmenimis. 1986 metais valstijų gubernatoriai pareiškė esą pasirengė būti “griežti ir energingi švietimo reformų partneriai”. Jie padarė išvadą, kad švietimo pertvarka susijusi su valstijų ypatumais, todėl kiekviena valstija turi parengti savąją šios pertvarkos strategiją. Visose valstijose tobulinant mokymo programas, išryškėja šios pagrindinės tendencijos: dėmesys technologijai, kritinio mąstymo ugdymas, problemų sprendimas, požiūrio į vertybių sistemą, žmonių tarpusavio bendravimą formavimas, tarpdalykinių ryšių akcentavimas, dėmesys visuomenės poreikiams. Tarp realizuotų priemonių pažymėtinos didesnės galimybės tėvams pasirinkti mokyklas, o pačioms mokykloms spręsti iškilusias problemas, naujos pedagogų skatinimo sistemos taikymas, decentralizuotos kontrolės diegimas, intensyvus mokyklų vadovų rengimas, dėmesys socializacijos proceso tobulinimui ir kt. [2].Nežiūrint į valstijų pastangas tobulinti švietimo sistemą, devintasis dešimtmetis nedavė lauktų rezultatų. Viešoji nuomonė tokia, kad JAV ir toliau praranda vadovaujantį vaidmenį pasaulyje. Susiklosčius tokiai situacijai, amerikiečiai siekė toliau reformuoti švietimo sistemą. 1990 metais su valstijų gubernatoriais Dž. Bušas pravedė pasitarimą, kuriame priimtas pirmasis JAV istorijoje visų valstijų gubernatorių susitarimas dėl mokyklų reformos. Tuo pat metu JAV visuomenė įsitikinusi, kad pedagogų kūrybiškumas, mokymo proceso įvairovės analizė pasiūlys ne¬vieną modelį švietimo sistemai reformuoti [2].2. JAV MOKYKLŲ SOCIALINĖS IR PEDAGOGINĖS FUNKCIJOS
JAV grindžiamas mokyklos atvirumo visuomenei parametras. Mokyklos atvirumo kriterijus toks: uždarąja laikoma mokykla, kurios veiklos tikslas bei turinį sąlygoja iš esmės vien socialinė makroaplinka, o atvirąja – kai mikrosocialiniai veiksniai yra esminiai sprendžiant klausimus, ko mokyti jaunimą, kaip jį ugdyti. Mokyklos atvirumą, visų pirma, sąlygoja bendresnieji regioniniai (miesto, priemiesčio, kaimo), ekonominiai (gyventojų socioekonomine padėtis), etniniai (tautiniai, rasiniai ir kt.) – veiksniai. Tarp mikrosocialinių veiksnių, darančių įtaką mokyklos veiklai, pažymėtina teritorinės bendruomenės šeimų sudėtis, bendruomenės narių įsitikinimai, nuolat kintančios išorinės sąlygos [2]. Egzistuoja jėgos, siekiančios ženklios mokyklos pertvarkos, ir jėgos, siekiančios palikti tradicinę mokyklą. Tokiomis sąlygomis JAV mokykla siekia permainų ir pastovumo sintezės, nes ji atlieka dvejopą socialinę funkciją – išlaikyti nacijos kultūrinį stabilumą ir skatinti jos kultūrinę raidą. Šias funkcijas mokykla stengiasi įgyvendinti kurdama savo subkultūrą. Mokyklos subkultūra – tai pažiūrų, vertybių, įsitikinimų, tradicijų, mąstymo ir veiklos būdų įvairovė, jungianti skirtingus individus į bendruomenę [2].Mokyklos, turinčios pozityvią subkultūrą, tikslas – įtvirtinti idealus ir perteikti intelektines bei moralines vertybes ugdytiniams, vadovaujantis demokratiniais principais. Šio tikslo realizavimą sąlygoja tokios aplinkybės: JAV mokyklos pasaulietiškumas, mokyklos kaip švietimo ir lavinimo institucijos vienpusiškas traktavimas. JAV mokykla kaip atvira institucija pradeda save neigti ir ieško nuo konkrečios socialinės aplinkos nepriklausančio vertybinio pagrindo. Mokyklos atvirumas socialinei aplinkai skatina ir stiprina jos vidinius prieštaravimus, kurių pirminė priežastis – švietimo decentralizacijos absoliutinimas. Tačiau JAV nūdienos mokykla yra tiek toli pažengusi atvirumo keliu, kad jos grįžimas į europinės mokyklos modelį nebeįmanomas [2].Prancūzų švietėjo Ž.Ž. Ruso suformuluota idėja, kad laisvė yra aukščiausia prigimtinė teisė, buvo įrašyta į JAV Nepriklausomybės deklaraciją, po to – į Konstituciją. Tuo remdamiesi švietimo politikai teigia, kad JAV sudarytos visos sąlygos pažangai, individo autonomiškumui ir savarankiškumui siekti [2]. Kultūrinis pliuralizmas, susiklostęs imigrantų šalyje, sąlygoja asmeninio elgesio formų ir socialinių galimybių pasirinkimą. Dėl šios priežasties individui iškyla daug klausimų, susijusių su kultūra, jos skirtybėmis ir tolerancija. JAV visuomenės nariai etninį identiškumą laiko svarbiu socialiniu veiksniu. Sumažėjus ryšiams tarp individų, turinčių tą pačią kilmę, etninis identiškumas taikomas kaip priemonė solidarumui palaikyti. Tačiau bendravimas tarp šių individų problemiškas, nes dauguma jos narių jau yra praradę etninio identiškumo aspektus, o solidarumas įmanomas tik tada, kai etninis identiškumas yra socialiai pripažįstamas .Mokykla turi esminę reikšmę perduodant individui visuomenėje egzistuojančią kultūrą, daro poveikį pačios visuomenes pertvarkai. Mokykla įvertina jau esamą kultūrą ir tuo pat metu kuria naują kultūrą. XX amžiuje daugumai amerikiečių mokykla suteikdama vienodas galimybes visiems jauniems žmonėms užimti deramą socioekonominę padėtį turėjo tapti demokratinės visuomenės plėtros simboliu. Šitai sąlygojo JAV mokyklos socialinę funkciją – sudaryti kuo daugiau galimybių bendrai ugdytinių veiklai tam, kad jie suvoktų savo veiklos socialinę prasmę. Sprendžiant šią problemą, mokymas turi skatinti individus bendrauti tarpusavyje ir siekti bendro tikslo [2].JAV visuomenėje socioekonominių grupių struktūra sąlygoja bendrą kultūros kūrimą. Kiekvienoje socioekonominės grupės struktūroje egzistuoja ir savita subkultūra. Individo perėjimas iš vienos socioekonominės grupės į kitą sietinas su įsisavinimu tų subkultūros vertybių, kurios padėtų jam lengviau funkcionuoti naujoje aplinkoje. Per paskutiniuosius dešimtmečius greita visuomenės kaita, permainos ekonomikoje, šeimose, kult…ūroje paspartino dalies socioekonominių ir etninių grupių kultūrinį atsilikimą [2]. Šeimos socialinės pedagoginės funkcijos akcentavimas JAV turi senas tradicijas. Tačiau XX amžiaus antroje pusėje pastebima tendencija, kad tėvams vis sunkiau spręsti, kokių gebėjimų ir įgūdžių vaikams reikės ateityje. Šitai skatina tėvus dalyvauti mokyklos gyvenime (stebėtojo, pagalbininko ir užsakovo lygmenimis) [2].Ugdytinių bendruomenės funkcionavimą trikdo vis stiprėjantis paauglių asocialumo veiksnys. Šį asocialumą sąlygoti galėjo septintajame dešimtmetyje prasidėję akademinių reikalavimų nenuoseklumai [2].Pedagogų bendruomenėje išsiskiria tie, kurie pagrindinį dėmesį skiria mokomajam dalykui, ir pagrindinį dėmesį skiriantieji mokinio asmenybei. Pirmieji menkina mokinių galimybes spręsti, ko mokytis, antrieji šias galimybes pervertina, todėl abu požiūriai į ugdytinių vaidmenį vertintini kaip kraštutiniai. Tačiau JAV mokyklinėje bendruomenėje šios pedagogų poliariškos pozicijos yra gana ryškios [2].3. VIDURINIS IŠSILAVINIMAS JAV (high school)3. 1. Vidurinio išsilavinimo tikslaiJAV ugdymas visų pirma interpretuojamas kaip socialinių, bendrųjų ir konkrečiųjų tikslų realizavimas (lietuviški terminų aims, goals, objectives atitikmenys). Galima teigti, kad JAV švietimo politika kuriama tokiomis ugdymo tikslų turinio kryptimis:• Asmenybės socializacija. Šis tikslas suprantamas kaip ugdytinio rengimas prisitaikyti prie bendruomenės gyvenimo sąlygų, kompetetingai ir pilnavertiškai integruotis į visuomenės gyvenimą.• Bazinių ir protinių veiklos mokėjimų ugdymas. JAV individo dalyvavimas visuomenės gyvenime priklauso nuo pagrindinių bazinių mokėjimų (skaitymo, rašymo, skaičiavimo) įvaldymo ir gebėjimo juos pritaikyti įvairiose gyvenimo situacijose; šie mokėjimai yra minimalus reikalavimas kiekvienam individui, kad jis gautų bent menkiausių gebėjimų reikalaujantį darbą [2].• Pilnutinis asmenybės ugdymas. Pilnutinės asmenybės ugdymas gali būti suprantamas dvejopai: pilnutinis kaip visapusiškas ir pilnutinis kaip integralus. Šitai sąlygoja ugdymo tikslų parinkimą. Aiškesnis yra pilnutinio asmenybės ugdymo traktavimas jos visapusiškumo kontekste. Tokiu atveju dėmesys telkiamas į skirtingų vaiko asmenybės ugdymo aspektų (intelektinį, emocinį, pažintinį, jausminį) atskleidimą [2].Pilnutinį asmenybės ugdymą traktuojant kaip integralių tikslų realizavimą, dėmesys kreipiamas į skirtingų vaiko asmenybės ugdymo aspektų siejimą į visumą, atsižvelgiant į pagrindinius visaapimančio požiūrio į gyvenimą elementus (norą, galimybes ir poreikius). Ugdymo teorijoje ir praktikoje išryškėjo keletas populiarių mokyklinio ugdymo integralių tikslų [2].• Mokinių rengimas spręsti problemas: išmokyti ugdytinius taikyti bendruosius problemų sprendimo principus bei metodus ir formuotis poreikį drąsiai ir protingai spręsti problemas, su kuriomis jie susidurs gyvenime [2].• Mokinių komunikacinis ugdymas: JAV visuomenėje įsitvirtinusi nuostata, kad mokėjimas bendrauti yra pagrindinis gyvenimo sėkmės laidas. Todėl jau nuo mažens vaikai mokomi bendravimo meno [2].• Charakterio ugdymas: pabrėžiamas jaunosios kartos ugdymas atsakomybės ir tolerancijos dvasia; manoma, kad šių vertybių pagrindu galima išugdyti pilnutinę asmenybę. • Ugdytinių socialinis aktyvumas: mokiniai skatinami kritiškai žvelgti į tai, ką yra pasiekusi žmonija, o ugdymo turinyje ženkli vieta skiriama žmonijos globalinėms problemoms (branduolinis pavojus, aplinkos užterštumas, badas daugelyje šalių, žmogaus teisių pažeidinėjimai ir kt.). Šie integralūs ugdymo tikslai liudija naują JAV pedagoginės minties etapą, nes įvairios ugdymo tikslų koncepcijos, nežiūrint jų vidinio prieštaringumo, akivaizdžiai artėja viena prie kitos [2].3. 2. Ugdymo turinio veiksniaiJAV mokyklų ugdymo turiniui (angl. “curriculum” atitikmuo) būdingas pliuralistinis pobūdis. JAV mokyklose ugdymo turinys susiklostė istoriškai, todėl iš esmės skiriasi nuo europietinio šios mokyklos mokymo turinio. XX a. ypatingas vaidmuo tenka tradicionalizmo ir progresyvizmo koncepcijų sankirtai. Šiuolaikinis ugdymo turinio funkcionavimas gali būti aptariamas dviejų teorinių perspektyvų aspektu. Vienas iš jų pabrėžia mokomąjį dalyką, kitas – ugdytinį ir jo asmenybę. Pirmuoju atveju ugdymo turinys traktuojamas kaip visuma mokomųjų dalykų, kurie duoda tam tikrus išmokimo rezultatus. Antruoju atveju ugdymo turinys atspindi ugdytinių poreikius ir nuostatas; pagrindas yra pats ugdymo procesas. Daroma išvada, kad į dalyką orientuotas turinys paremtas mokslo logika, o jo pagrindas – žinios apie realios tikrovės daiktus bei santykius ir šių žinių pagrindu susiformavusios mokinių asmeninės savybės – praktiniai bei protiniai mokėjimai, vertybinės orientacijos. Į mokinį orientuotas turinys grindžiamas asmenybės protinės bei dvasinės raidos specifika, išorinio pasaulio įasmeninimu per individo sąveiką su aplinka [2]. Nepriklausomai nuo koncepcijos, JAV egzistuoja tokie bendrieji turinio sudarymo principai: saviraida – parinktasis turinys turi padėti mokiniams siekti saviraidos pačiu ekonomiškiausiu būdu; reikšmingumas – dėl jo raiškos dažnai ginčijamasi, nors visi sutinka su pačiu reikšmingumo principu; interesai – tik mokinio sąmoningai priimtos žinios turi reikšmę jo gyvenimui; naudingumas – turinio pritaikomumas; validumas – pasirinkto turinio autentiškumas; prieinamumas – mokymo turinys neturi būti per sunkus; realizavimo galimybė – turinio parinkimas atsižvelgiant į realijas. Ši principų apžvalga rodo, kad JAV mokyklos didaktiniai pagrindai yra gana nutolę nuo europinės klasikinės didaktikos. Pabrėžtini du pozityvūs bruožai: galimybių įvairovė ir pedagoginė atsakomybė. Centralizuotoje sistemoje mokytojas negali rinktis ir nėra atsakingas už ugdymo turinį. JAV patirtis liudija, kad be tokio rinkimosi mokykla negali būti demokratiška ir nepajėgi ugdyti visuomenės nario, atsakingo už save, savo ir visuomenės ateitį [2].II. AUKŠTASIS IŠSILAVINIMAS JAV
1. KOLEDŽAI IR UNIVERSITETAI: KLASIFIKACIJA IR SKIRTUMAIJAV yra ypač daug aukštųjų mokyklų. Jei Kanadoje jų priskaičiuojama apie 300, tai JAV yra apie 40000 universitetų ir koledžų [3]. JAV – milžiniška šalis, tad nenuostabu, kad joje gau¬su kontrastų ir paradoksų. Jos švietimo sistema taip pat sudėtinga ir paini, o aukštosios mokyklos, kurių skaičius viršija 6000, yra itin skirtingos ir įvairios. Jas galima skirstyti daugybe būdų: į valstybines ir pri¬vačias, į prestižines ir eilines, į koledžus ir universite¬tus. Taip pat svarbūs ir tokie kriterijai kaip mokymo įstaigos dydis ir studijų kaina. Mokslas vienose aukš¬tosiose kainuoja kelis, kitose – keliasdešimt tūkstan¬čių dolerių metams. Vienose mokosi pora, kitose ke¬lios dešimtys tūkstančių studentų. Vienų diplomai labai vertinami visame pasaulyje, kitos suteikia tik simbo¬linį aukštąjį išsilavinimą, kuris vertinamas nebent vieti¬niame miestelyje [1]. Abiturientas, rinkdamasis aukštąją mokyklą gali atkreipti dėmesį ir į jos pobūdį – JAV yra nemažai krikščioniškų, moterų, specializuotų ir kt. aukštųjų mokyklų [3].Pačios didžiau¬sios JAV aukštosios mokyklos – tai valstybiniai (na¬cionaliniai) universitetai ir koledžai. Atitinkamai ten jų yra atitinkamai 4 ir 2 tūkstančiai. Koledže vidutiniškai mokosi apie 2000 studentų. Juo¬se rengiami beveik vien bakalaurai. Valstybiniame ko¬ledže mokslo kaina dažniausiai nesiekia 10 tūkstančių dolerių per metus kartu su pragyvenimu (įvairių JAV koledžų kainų už mokslą pavyzdžiai pateikti 1 len¬telėje). Kaip ir mūsų kolegijos, koledžai suteikia tik žemesnio lygio aukštąjį išsilavinimą. Baigus daugu¬mą valstybinių koledžų, perspektyvų nedaug: prastas ir palyginti mažai apmokamas darbas arba tolesnės studijos žemesniame nei vidutinis universitete [1].Dvimečiai visuomeniniai arba profesiniai koledžai. Koledžai JAV gali buti dviejų rūšių: keturmečiai ir dvimečiai (Community College). Keturmečiai koledžai niekuo nesiskiria nuo universitetų [3]. Apie pusė šių koledžų yra dvimečiai. Tai vadinamieji visuomeniniai (community) arba profesiniai (technical) koledžai. Jų kaina paprastai būna mažiausia, net nuo kelių tūkstančių dolerių kartu su pragyvenimu. Siūlomos programos maždaug atitinka pirmus dvejus bakalauro studijų metus kituose koledžuose ir univer¬sitetuose. Pagrindinė dvimečių koledžų paskirtis yra suteikti konkrečios srities žinių (tokių kaip informati¬ka, fotografija ir kt.) jaunimui, nemėgstančiam papil¬domų akademinių dalykų. Tai žemiausias aukštesnio¬jo išsilavinimo laiptelis. Keletas gana aukšto lygio dvimečių koledžų – tik išimtis iš taisyklės. Šios mo¬kyklos dažniausiai yra skirtos vietiniam aplinkinių miestelių jaunimui ir parengia tik paprastiems darbams. Nors kartais visuomeninio koledžo studentai po dvejų metų pereina į rimtesnę aukštąją mokyklą (to¬kie perėjūnai vadinami transfer students), tačiau, sa¬vaime suprantama, jų galimybės įstoti yra toli gražu menkesnės nei stojančiųjų iš karto į pirmąjį kursą. Pa¬vyzdžiui, finansinė parama jiems neskiriama [1]. Dvimečių koledžų koncepcija artima Lietuvos aukštesniųjų mokyklų koncepcijai – tai mokykla, kurioje studentas įgyja profesinį išsilavinimą. Kai kurie dvimečiai koledžai yra pasirašę sutartis su universitetais ir keturmečiais koledžais. Pagal šias sutartis studentas, baigęs dvimetį koledžą pereina tiesiai į trečią universiteto kursą [3].Valstybiniai universitetai. Dauguma JAV universitetų valstybiniai. Daugumos jų lygis palyginti žemas, kai kurių – žemesnis už Lietu¬vos universitetų. Universitetai rengia ir bakalaurus, ir magistrus, ir doktorantus. Juose mokosi nuo 5 iki net 40 tūkstančių studentų; jie turi bent keletą fakultetų ir daugiau specialybių nei koledžai [1]. Kaip ir visur, vieni JAV universite¬tai geresni, kiti prastesni. Daugumoje valstybinių universitetų ir koledžų moky¬tis nesunku, klasės didžiulės, studentai neapkrauti, dėstytojai irgi ne patys geriausi, todėl ir parengimo kokybė neypatinga. Juos baigus, laukia daug siaures¬nės darbo ir tolesnių studijų perspektyvos [1].Valstybiniai koledžai bei universitet…ai paprastai nelabai vertinami, tačiau kai kurie iš jų garsūs visame pasaulyje. Tai prestižiniai Prinstono ar Stenfordo (Stanford) universitetai, Kali¬fornijos technologijos institutas (California Institute of Technology, CALTECH). JAV yra bent 20 tokių universitetų, ne žemesnio lygio nei Oksfordas ar Kembridžas. Mokslas juose kainuoja nuo 20 iki 40 tūkstan¬čių dolerių per metus. Įstoti į juos gana sunku, gauti stipendijas dar sunkiau. Prestižiniuose universitetuo¬se mokosi geriausi studentai ir dirba geriausi dėstyto¬jai. Tad pabaigus tokį universitetą atsiveria plačios perspektyvos renkantis karjerą visame pasaulyje [1].Kitos aukštosios mokyklos. JAV yra keli šimtai alternatyvių aukštųjų mokyklų. Tai jau nebe valstybinės, o privačios mokyklos. Pavadi¬nau jas alternatyviomis, nes Europoje tokių aukštųjų nedaug. Dauguma jų irgi vadinasi koledžais (!), ta¬čiau nereikia jų painiokite su jau aptartaisiais aukščiau. Kai ku¬rie šie koledžai lygiaverčiai tokiems garsiems universitetams kaip Harvardas, Prinstonas ar Heilis. Pagrindinis kriterijus koledžo kokybei nusakyti yra tai, ar jis privatus, ar valstybinis. Tarp 100 geriausių JAV koledžų tėra tik 2 valstybi¬niai [1].Nuo seno įprasta, kad koledžai papras¬tai apsiriboja tik bakalauro studijomis, o universitetai siūlo tolesnį išsilavinimą. Juose taip pat dirba geriausi dėstytojai, mo¬kosi geriausi studentai ir jų diplomai gerai vertinami visame pasaulyje. Tačiau šie koledžai turi ir kitų priva¬lumų. Visų pirma, čia daug geresnės finansavimo są¬lygos studentams užsieniečiams. Antra, jie gilinasi tik į bakalauro studijas, todėl šiuo lygiu studentus dažnai paruošia net geriau nei universitetai. Be to, dėl nedi¬delio studentų skaičiaus (1000-2000) kiekvienam as¬meniui skiriama daugiau dėmesio. Klasės mažesnės, kartais jose mokosi tik dešimt studentų, todėl ga¬rantuotas artimesnis kontaktas su dėstytojais. Tai ne¬abejotinas privalumas protingam žmogui, norinčiam iš studijų išspausti kaip galima daugiau naudos [1].JAV konkurencija tarp koledžų yra dar didesnė nei tarp mokinių, todėl kiekvienas ko¬ledžas stengiasi būti kuo geresnis, siūlyti kuo puikes¬nes sąlygas, siekia, kad jame mokytųsi kiek galima daugiau iš įvairių šalių atvykusių studentų. Studentai užsieniečiai suteikia koledžui spalvingumo, nuotaikin¬gumo ir įdomumo [1].2. STUDIJŲ KOKYBĖJAV mokslo įstaigos, ypač privatūs koledžai, dažniausiai disponuoja daug didesnėmis lėšomis negu Europoje. O nuo mokymo įstaigos turtingumo priklauso ir mokymosi medžiagos kokybė, ir dėstytojų kvalifikacija, jų skaičius, klasių dydis, studijų galimybės, todėl JAV daugiau tikrai aukšto lygio koledžų ir universitetų nei Europoje [1].Kiek¬vienoje prestižinėje mokymo įstaigoje dėsto tikri savo srities specialistai. Mokslo specialistai – tai koledžų ir universitetų dėsty¬tojai bei profesoriai, skaitantys įvairius kursus. Tarp jų pasitaiko Holivudo prodiuserių, Microsoft programuotojų ar Volstrite (Wall Street) besidarbuojančių finansų mak¬lerių. Šie žmonės – tikri savo srities profesionalai, ga¬lintys perteikti ne tik teoriją, bet ir duoti gausybę prak¬tinių pavyzdžių iš realaus gyvenimo [1].3. AUKŠTOJO MOKSLO FINANSAVIMASMokslai prestižiniame JAV koledže kainuoja 30-40 tūkstančių dolerių per metus. Taigi per ketve¬rius metus bakalauro studijų išeina apie 150 tūks¬tančių dolerių. Didžioji šios sumos dalis yra mokes¬tis aukštajai mokyklai už mokslą, o kita dalis skirta bendrabučio nuomai, maistui, draudimui, knygoms, transportui ir asmeninėms išlaidoms. Kaina tiesiog proporcinga kokybei – prestižiniai koledžai ir uni¬versitetai retai kada kainuoja mažiau nei 25 tūks¬tančius dolerių metams [1]. Mokymosi kainai padengti yra skirti JAV valstybiniai ir kitokie fondai, be to, patys koledžai geriausiems kan¬didatams skiriamos stipendijos. Be to, galima pasiimti paskolą, kurią reikia grąžinti per dešimt metų po bai¬gimo. Metinės palūkanos paprastai svyruoja tarp 4-6 proc., retkarčiais imami papildomi mokesčiai. Be to, JAV įprasta, kad studentai dirbtų ir prie mokslo kainos prisidėtų savo pačių uždirbtais pinigais. Iš visų šių šal¬tinių įmanoma susirinkti visą sumą už studi¬jas ir pragyvenimą. Koledžai gali skirti pačią įvairiausią paramą pinigų paskirties bei kilmės atžvilgiu, kuri būna kelių rūšių: dovanojama suma (angl. grant), stipendija (scholarship), paskola (loan) arba darbas (campus job) [1].1 lentelė. Įvairių JAV koledžų bakalauro studijų kaina (doleriais) metams [1]Įstaiga Komentaras Visa kaina (studijos ir kt.) Tik studijų kainaHarvard University universitetas 42 000 28 000Grinnell College LiberaI Arts Tier-I 33 400 25 000Lafayette College LiberaI Arts Tier-I 37 300 27 000Occidental College LiberaI Arts Tier-I 38 000 28 000Wofford College LiberaI Arts Tier-ll 27 000 20 000Blackburn College Tier-IV 14 000 10 000Amberton University Community college 5000 3500Blinn College Community college 4800 4800
JAV aukštojo mokslo įstaigų finansinės paramos poli¬tika gali būti dviejų tipų: need based ir merit based. Kaip ir sako pavadinimas, need based yra parama, skiriama pagal prašančiojo finansinį poreikį jai gauti, neatsižvelgiant j akademinius rezultatus, asmenines ar bet kokias kitas ypatybes. Ji gali būti skiriama net prasčiausiems priimtiems studentams, jei tik dokumentais bus įrodyta, kad tokia parama reikalinga. Ant¬rosios – merit based – principas yra atvirkštinis: ši pa¬rama skiriama tik pagal studento mokslo ar kitokius pasiekimus, visiškai nepaisant finansinio poreikio. Kartais atsitinka netgi taip, kad daugiau pastarąją pa¬ramą teikiantis koledžas priima ne tik geriausius, bet ir finansinių pajėgumų nestokojančius moksleivius bei skiria jiems solidžias, nors gyvybiškai ir nebūtinas sti¬pendijas. Už borto lieka prastesni kandidatai, kuriems tos stipendijos yra žūtbūt reikalingos, norint pa¬tekti į savo išsvajotą aukštojo mokslo įstaigą. Pagal need based principą finansavimą pirmiausia gauna ne patys geriausi, bet studentai iš mažiau pasiturinčių šeimų, tai yra tie, kuriems papildomų pinigų iš tiesų labiausiai ir reikia [1].
4. BAKALAURO STUDIJOS(Bachelor’s)
Bakalauro studijos JAV vyksta pagal modernų mo¬delį, vadinamąjį Liberal Arts. Jo principas toks – studentas gali pasirinkti ir lankyti visas įdomias paskaitas, stu¬dijuodamas humanitarinius mokslus, tuo pačiu metu gali gilintis ir į tiksliuosius dalykus – ir atvirkščiai. Studentas turi teisę savo pa¬grindinio dalyko pasirinkimą atidėti iki pirmojo kurso pabaigos ar net antrojo vidurio. Liberal Arts įsigalėjimas ir fantastiška sėkmė rengiant žmones gyvenimui – gyvas demokratiškumo ir apgalvotų sprendimų pa¬vyzdys [1]. Liberal Arts siekia tobulinti studentus ne tik akademine prasme. Vienodas dėmesys ir pastangos skiriamos studento mintims, kūnui ir charakterio savybėms for¬muoti. Liberal Arts ir yra tokia mokymo sistema, kuri siekia išugdyti kri¬tišką, analitinį ir argumentuotą mąstymą. JAV studen¬tai ne tik gilinasi į mokslą, bet taip pat išmoksta moky¬tis, integruotis į įvairiapusę visuomenę ir galiausiai idealiai pritaikyti tai, ką žino ir išmoko [1].JAV iš esmės yra tik dviejų tipų bakalauro diplomai: Bachelor of Arts ir Bachelor of Science, t. …y. humanitarinių bei socialinių mokslų bakalauras ir tiks¬liųjų bei gamtos mokslų bakalauras. Šis skirstymas, žinoma, turi reikšmės renkantis darbą ar magistro stu¬dijas, tačiau Liberal Arts suteikia galimybę per penke¬rius metus gauti abu laipsnius vienokioms ar kitokioms specialybėms (majors). Šia sistema siekiama ugdyti laisvai mąstančius, pla¬čios erudicijos ir atsakingus specialistus. Jau iš pat pradžių studentui aišku, kad niekas už jį nepagalvos, niekas nepasirinks. Reikia pačiam domėtis, ieškoti, galvoti apie savo perspektyvas bei norus ir derinti tai su esamomis galimybėmis. Reikia pačiam suprasti, ko nori ir ką gali. Vien pasirinkti paskaitas jau yra ne¬menkas iššūkis ir neblogas asmenybės lavinimas. Be to, čia mokantis vyrauja konkurencija – visi žino, jog studijos nulemia visą tolesnį gyvenimą [1]. Pirmame kurse didelę savo tvarkaraščio dalį, padedamas kon¬sultantų, studentas renkasi pats pagal savo pomė¬gius, gabumus ir siekius. Paskaitų gali turėti tiek, kiek sveikata ir stipendija leidžia, ir tokių įvairialypių, kiek tik pajėgsi sugalvoti. Pavyzdžiui, galima suderinti an¬tikinės dramos ir uolienų erozijos, moderniosios po¬ezijos ir neeuklidinės geometrijos paskaitas. Tačiau tokį savo pasirinkimą reikia motyvuoti. Žinoma, yra tam tikrų apribojimų, tačiau tai tik dėl tvarkos. Pati sis¬tema laisva ir patogi studentui. Koledžas rūpinasi su¬teikti jam kuo daugiau galimybių, o kaip jomis pasi¬naudoti -jau reikia nuspręsti pačiam [1].Savo specialybę galima pasirinkti iki antro kurso pa¬baigos. Pasirinkta specialybė vadinama major, kitaip sakant, pagrindinis dalykas. Kol studentas apsispręs, tam tik¬ros lankomos paskaitos ir išlaikyti egzaminai su¬teikia kreditų, kurių vėliau prireikia. Kitaip sakant, norėdamas kaip pagrindinę (major) specialybę rinktis britų literatūrą, studentas turi būti lankęs tam tikrą kiekį šios pakraipos paskaitų ir išlaikęs egzaminus ar¬ba įskaitas. Egzaminų sesijos dažniausiai būna kas semestrą, panašiai kaip ir Lietuvoje [1].Pasirinkęs pagrindinę specialybę (major), jos paskai¬tų studentas turės daugiausia, tačiau vis tiek iki pat bakalauro studijų pabaigos galėsi turėti ir kitų, šalutinių, paskai¬tų. Žinoma, jei tik pats to norės. Gavęs bakalauro di¬plomą, galėsi eiti dirbti arba toliau studijuoti magistrantūroje. Pasirinkus pastarąjį variantą, pravers visos papildomos paskaitos, kurios buvo lankytos. Beje, ma¬gistro studijų pasirinkimas taip pat gana laisvas. Pa¬vyzdžiui, baigęs ekonomiką toliau gali studijuoti teisę, o informatikos bakalauras gali toliau tęsti magistro mokslus ekonomikos srityje. Dabar panaši tvarka įsi¬gali ir Lietuvoje [1].Labai norintys ir nebijantys krūvių gali rinktis studijuo¬ti dvi dažnai mažai susijusias specialybes. Toks pasi¬rinkimas vadinamas double major. Pastaruoju metu studijuojančiųjų du dalykus JAV koledžuose daugėja. Tai atitinka itin dinamišką darbo rinką, kurioje reikala¬vimai darbuotojams nuolat didėja. Norima darbuoto¬jo, kuris turėtų pakankamai platų išsilavinimą, tačiau keletą siaurų sričių išmanytų iki mažiausios smulkme¬nos. Bijantiems krūvių, bet norintiems gauti dvigubą bakalauro diplomą, siūloma vieną dalyką rinktis kaip pagrindinį (major), o antrą kaip šalutinį (minor). Atitin¬kamai privalomų paskaitų bus mažiau nei mokantis dvigubą specialybę, bet stojant į magistrantūrą ar ieš¬kant darbo, tai gerokai praplės galimybes jį gauti [1].4. 1. Stojimo į aukštąsias mokyklas tvarka
Stojimo procedūra į JAV aukštojo mokslo įstaigas vi¬sai nepanaši į mums įprastą, tačiau daugu¬mai pasirodys objektyvesnė ir pažangesnė. Sie¬kiama atpažinti gabius, talentingus ir veiklius žmones, įvertinti ne tik jų akademinius sugebėjimus, bet ir cha¬rakterį bei užklasinę veiklą [1]. JAV ko¬ledžai ir universitetai priima studentus tik po nuodug¬nios ir gilios analizės, stengdamiesi nepalikti nė vie¬nos srities neišnagrinėtos. Visų pirma – tai mokyklos pažymiai ir vidurkis. Tačiau kartais kur kas svar¬besnė gali būti esė. Priėmimo komitetui taip pat svarbūs ir papildomų egzaminų rezultatai, ku¬riuos, kitaip nei valstybinius brandos egzaminus, moksleivis gali laikyti ne vieną kartą [1]. Aplikacija. Aplikacija sudaryta tarsi iš dviejų lygiaverčių dalių. Pir¬moji – tai informacija apie tavo akademinius pasieki¬mus, o antroji – apie užklasinę veiklą bei charakterį. Dauguma koledžų abiem skiria maždaug vienodai dėmesio. Jiems svarbu turėti įvairiaspalvį moksleivių būrelį, tad iš kiekvieno reikalaujama ir aukšto akade¬minio lygio (juk tai prestižinė mokymo įstaiga), ir veik¬laus bei sukalbamo būdo. Neužtenka vien turėti pui¬kius pažymius, kaip ir neužtenka būti užklasinės veiklos aktyvistu, apleidusiu akademines žinias. Turi būti tam tikra abiejų sričių pusiausvyra [1].Gana aiškią ir pagrįstą nuomonę apie akademinius stojančiojo pasiekimus vertintojai susidaro iš keleto atskirų aplikacijos dalių. Visų pirma tai akademiniai rezultatai, tiksliau, semestrų pažymiai nuo pat devin¬tos klasės ir vieta kurse ar klasėje pagal vidurkį. Ši dalis vadinama transcript. Antrojoje vietoje pagal svarbą yra SAT-I (Scholastic Aptitude Test) egzaminas – savotiškas intelekto testas. Iš tiesų SAT-I yra JAV valstybinio egzamino dalis, kuria siekiama visų moksleivių sugebėjimus išmatuoti ta pačia liniuote. Bendrųjų gebėjimų testą – SAT-I amerikiečiai sukūrė tam, kad moksleiviai būtų įverti¬nami pagal vienodą ir kiek galima geriau mąstymą atspindinčią vertinimo sistemą. JAV mokyklose vertini¬mo skalės įvairuoja nuo raidinių (pvz., A- geriausias, D – blogiausias įvertinimas) iki įvairiausių skaitme¬ninių (pvz., 1 – geriausias, 10 – blogiausias pažymys; 7 – geriausias, 1 – blogiausias ir t.t.), tad SAT-I ren¬gianti organizacija sumanė gana įdomų kompromisą. Jie nusprendė vertinti stojantįjį 800 balų skale. Taigi iš vienos SAT dalies galima daugiausia gauti 800 taš¬kų, tiesa, minimumas yra ne 0, kaip galėtų logiškai atrodyti, bet 200. Dar vienas įdomus vertinimo niuan¬sas: surinkti balai mažėja pagal geometrinę progresi¬ją klaidų atžvilgiu: padaręs vieną klaidą gali gauti 780, padaręs dvi – jau tik 760 taškų, tačiau suklydus 25 ar 26 kartus rezultatas bus tas pats. Tai sudaro prielai¬das palyginti nesunkiai gauti vidutinį įvertinimą, tačiau norint pakilti virš vidurkio, tenka gerokai paplušėti [1]. SAT-I testą sudaro dvi dalys: kalbinė, arba verbal, ir matematinė. Abi dalys vertinamos atskirai, tad maksi¬malus viso SAT rezultatas gali būti 800 + 800 = 1600 taškų. Abiem dalimis siekiama įvertinti Jungtinių Vals¬tijų moksleivio bendruosius gebėjimus ir intelektą. Visam SAT-I egzaminui duodamos vos trys valandos. Pirmiausia atliekamos penkios viena kitą keičiančios (pvz., ang¬lų, matematika, vėl anglų, vėl matematika ir vėl anglų) dalys (kiekvienai skiriama po pusę valandos), o pa¬baigai paliekamos dvi trumputės, vos penkiolika mi¬nučių trunkančios dalys. Tiesa, viena iš ilgųjų dalių būna nevertinama, o į testą dedama tik tam, kad jį rengianti Collegeboard kompanija galėtų patikrinti naujo pobūdžio užduotis, naujai įtrauktas temas ir pan. Deja, apie tai, kuri dalis nevertinama, sužinosi tik tada, kai bus ir paties SAT-I rezultatai, tad stengtis reikia per visą egzaminą. Pastebėjimas: praktika ro¬do, kad dažniausiai nevertinama būna ketvirtoji arba penktoji dalis. Per visą egzaminą būna tik viena 5-7 minučių per¬traukėlė [1].Akademinius su¬gebėjimus turi patvirtinti ir rekomendacijos, kurių rei¬kia nuo vienos iki trijų. Taip pat reikšmingai mokslo pasie…kimus patvirtina pažy¬mos apie dalyvavimą ir laimėjimus įvairiuose konkur¬suose ir olimpiadose. Tačiau tai jau užklasinė veikla, kuri vertinama pagal atsakymus į bendrojoje aplikacijoje (common application) pateik¬tus klausimus. Jie yra keturi. Pirmajame prašoma iš¬vardyti laimėjimus. Antrajame – trumpai apibūdinti pa¬grindinius maždaug septynis užsiėmimus ir jiems skiriamą laiką. Trečiasis prašo paminėti tavo dirbtus darbus. O paskutiniame reikia trumpai aprašyti savo svarbiausią veiklą, nurodant priežastis, kodėl ji tau to¬kia svarbi. Visi klausimai liečia paskutinius ketverius mokyklos ar gimnazijos metus. Kriterijai visai papras¬ti. Kuo daugiau esi užimtas, kuo platesni tavo užmo¬jai, tuo geriau. Bet net jei neturi ypatingų laimėjimų ar pasiekimų, vertintojus palankiau nuteiksi parodyda¬mas, kad esi užimtas, darbštus ir aktyvus. Gana sa¬votiškai vertinama, kiek ir kas stojančiajam yra svarbu: reikia su¬rašyti valandų skaičių per savaitę ir savaičių skaičių per metus, kiek atitinkamam dalykui jis skyrė laiko [1]. Apie užklasinę veiklą ir charakterį sprendžiama ir iš kitų aplikacijos dalių. Čia daug lemia rekomendacijos. Nors pagrindinė rekomendacijos paskirtis yra patvirtinti aka¬deminius mokinio gabumus, tačiau direktorius ar jo pa¬vaduotojas rekomendacijoje turi vertinti ir mokinio už¬klasinės veiklos rezultatus bei indėlį į mokyklos ar klasės gyvenimą. Vertintojai visada ieško bendrų faktų skirtingose aplikacijos dalyse ir labai džiaugiasi juos atradę. Kita labai svarbi dalis, kuri turbūt labiausiai parodo tavo charakterį ir pomėgius, yra esė. Tai gana alter¬natyvi dalis, jos nepriskirsi nei prie akademinės, nei prie užklasinės, nors ir tas, ir tas gali būti jos tema. Esė – vienintelė aplikacijos dalis, kur už faktų ir skai¬čių vertintojai gali pamatyti Tave – gyvą, bendraujantį, turintį tikslą ir jo siekiantį žmogų. Todėl ir pagrindinis esė reikalavimas – parodyti save. Ir svarbiausia – pa¬rodyti save iš žmogiškosios pusės, kurios nematyti ki¬tose aplikacijos dalyse [1]. Norint įvertinti akademines stojančiojo žinias, užten¬ka suprasti vertinimo sistemą ir žinoti jo balus, kuriuos lengva palyginti su kito kandidato balais. Norint su¬vokti stojančiojo asmenybę ir veiklą, reikia analizuoti esė, vertinti, kokia veikla geresnė, pavyzdžiui, ar me¬tai socialinio darbo senelių namuose, ar ketveri metai irklavimo klube. Dėl šios priežasties koledžų priėmimo komitetai visada pirmiausia žiūri į akademinius re¬zultatus, o tik paskui leidžiasi į kitos tavo veiklos inter¬pretacijas [1].Visos išvardytos stojimo procedūros dalys yra bendros visiems JAV universitetams ir koledžams. Aplikacijos skirtingose aukštosiose mokyklose dažniausiai skiriasi, tačiau beveik visos aukštosios JAV mokyklos priima ir bendrąją formą, vadinamą common application. Ši alternatyva sukur¬ta moksleivių, stojančių į keletą koledžų ar universi¬tetų, patogumui [1]. Be akademinės ir užklasinės dalių, tenka pildyti ir an¬ketas apie finansinę šeimos padėtį: reikia parodyti, kiek prie tavo mokslų galės prisidėti tėvai. Pagrindinė tam skirta anketa yra FSFAA (Foreign (arba international) studentfinancial aid application). Dažnai reikalinga dar ir kita forma, vadinamoji ISCOF (International Student Certification of Finances), kuri iš esmės labai panaši į Pagrindinę. Pateiktai informacijai įrodyti dažniausiai rei¬kia pristatyti ir papildomų dokumentų. Pavyzdžiui, pa¬žymos iš tėvų darbovietės apie metines jų pajamas. Norint gauti finansinę paramą, šie popieriai yra ne ma¬žiau svarbūs priėmimui negu visa aplikacija [1].Atskirų mokslo įstaigų dažnai netenkina vien bendro¬sios aplikacijos (common application) klausimai, kar¬tais jos nori ir daugiau informacijos. Tam skirti vadi¬namieji papildymai – application supplements. Juos pateikia dauguma koledžų. Pildyti šias papildomas anketas paprastai nesunku ir jos nėra lemiamos, tačiau koledžai be jų netvirtina aplikacijos, tad tenka ir joms skirti šiek tiek laiko. Dažniausiai jose pra¬šoma parašyti mažą rašinėlį kok…iu nors specifiniu klausimu. Pavyzdžiui: kodėl tu renkiesi būtent mūsų koledžą? Kaip įsivaizduoji save ir savo veiklą ketvir¬tame kurse? Prieš įprastą stojimo procedūrą labai verta apsvarstyti galimybę stoti anksčiau, Early decision būdu (kai ku¬riuose koledžuose tai vadinama Early action arba Early admission), juo labiau kad papildomo darbo daug ne¬atsiranda, o galimybės būti priimtam tikrai nemenkos. Šio stojimo ypatybės yra kelios. Pirmiausia, visų (išsky¬rus midyear report) dokumentų pristatymo galutinė da¬ta yra daug ankstesnė, nei įprasta – svyruoja nuo lap¬kričio pradžios iki sausio vidurio priklausomai nuo įstaigos. Antroji Early decision ypatybė ta, kad šiuo būdu gali¬ma stoti tik į vieną JAV koledžą ar universitetą [1].5. MAGISTRANTŪRA(Master’s)
Po bakalauro studijų absolventui galimybių begalės, ir visos jos yra neabejotinai vertos viena kitos. Vienas iš protingiausių pasirinkimų – toliau mokytis Amerikoje, magistrantūroje. Gerai baigus bakalauro studijas, galima stoti į geresnę mo¬kymo įstaigą arba likti toje pačioje. Beje, finansinę pa¬ramą magistrantui gerokai lengviau gauti nei bakalauro laipsnio studentams, šiai pagalbai skiria¬mos sumos yra daug didesnės. Po pirmųjų ketverių metų studijų suteikiamos visos galimybės kelti kvalifi¬kaciją, belieka tik pačiam to norėti [1].
Studijuojant magistrantūroje sudaromos sąlygos tapti tikru savo pa¬sirinkto dalyko specialistu. Be to, JAV išsimokslini¬mo lygis – tiesiog proporcingas būsimam atlyginimui, tad nenuostabu, kad bakalauro ir magistro studijas baigusiųjų atlyginimai skiriasi kaip diena ir naktis. Pavyzdžiui, informatikos specialybės bakalauro atly¬ginimas Amerikoje vidutiniškai yra apie 55000 dolerių per metus, t.y. 4583 doleriai, arba apie 14 000 Lt, per mėnesį. Tai jau nemaža suma, tačiau magistras gali tikėtis gauti apie 70 ar 80 tūkstančių dolerių per metus, mokslų daktaras – apie 120 tūks¬tančių dolerių per metus ar net daugiau. Papildomai pasimokęs trejus ar ketverius metus gali uždirbti du ar triskart daugiau, tad verta labai rimtai pa¬galvoti [1].Kitas visai logiškas pasirinkimas yra gavus bakalauro diplomą iškart pradėti dirbti. JAV švietimo sistema su¬tvarkyta taip, kad baigus prestižinę aukštojo mokslo įstaigą nesunku rasti darbą – perspektyvius specia¬listus neretai įvairios kompanijos užverbuoja dar trečiame ar ketvirtame kurse. Dažnai veiklus studen¬tas, dar nebaigęs savo pirmųjų undergraduate mokslų, žino savo tolesnę bent kelerių metų ateitį [1].Nors ir turėdami visas sąlygas toliau studijuoti, dau¬gelis amerikiečių iškart renkasi darbą, o ne tolesnes studijas. Vertinant objektyviai, tiek finansiniu, tiek pro¬fesiniu, tiek intelekto tobulėjimo atžvilgiu, keli papildo¬mi mokslo metai yra geriausia investicija į ateitį, todėl prasminga mokytis tol, kol leidžia sąlygos [1].IŠVADOS1. JAV švietimo sistema per du paskutinius šimtmečius periodiškai pertvarkoma, ji siekia permainų ir pastovumo sintezės. JAV švietimo sistema sudėtinga ir paini, ją sudaro: bendrojo lavinimo (vidurinė) mokykla, profesinio rengimo, aukštojo mokslo ir suaugusiųjų švietimo institucijos, papildomo ugdymo, ikimokyklinio amžiaus vaikų auklėjimo, asmenų su specialiaisiais poreikiais ugdymo institucijos.2. Bendrųjų mokyklinio ugdymo tikslų paieškos orientuotos į tai, kad mokykla ugdo visuomenės narį, gebantį optimaliai adaptuotis dinamiškoje visuomenėje ir pasiekti asmeninės gerovės besikeičiančiomis sąlygomis. Šis tikslas nusako konkrečių ugdymo tikslų paieškų kryptis: asmenybės socializaciją, bazinių ir protinės veiklos mokėjimų formavimą ir pilnutinį asmenybės ugdymą. Į pirmą vietą iškeliant asmenybės saviraiškos, saviaktualizacijos, saviraidos ugdymo rezultatus.3. Vykdydama socialines funkcijas JAV bendrojo lavinimo mokykla siekia būti atvira: mikrosocialiniai veiksniai yra esminiai sprendžiant klausimus, ko mokyti vaikus ir jaunimą, kaip realizuoti ugdymą. Mokykla tuo pat metu yra uždara bendruomenė, pasižyminti savita subkultūra, kurią apibūdina trys komponentai: tėvai, mokiniai ir pedagogai. 4. Aukštąjį išsilavinimą JAV užtikrina valstybinės ir privačios aukštosios mokyklos: valstybiniai (na¬cionaliniai) universitetai ir koledžai, dvimečiai visuomeniniai (community) arba profesiniai (technical) koledžai, privatūs Liberal Arts koledžai. Daugumos valstybinių aukštųjų mokyklų mokymo lygis nėra aukštas, tačiau galima išskirti ir prestižinių universitetų, kurie yra garsūs ne tik savo vardu, bet ir aukšta studijų kokybe.LITERATŪRA
1. Bielskis T., Vitkauskas R. Viskas apie bakalauro studijas JAV : kaip laimėti stipendiją : $ 150 000 vertės knyga. Vilnius : UAB “Baltų lankų” leidyba, 2003, 158 p.2. Vaičiūnaitė J. JAV mokykla – socialinis pedagoginis reiškinys : dr. dis. santr. : socialiniai mokslai, edukologija. K. : Technologija, 1997, 20 p.3. http://www.langas.net/suic/index.html#fond4 – Antanavičiūtė R. Studijos JAV. Kaip pasirinkti tinkamą mokyklą?4. http://www.mecbaltic.com/?STUDIJOS_JAV 2006-11-095. http://www.kalba.lt/index.php?nr=119 2006-11-09