socialinės klasės ir ju itaka 777 kavos pirkimui

TURINYS IVADAS…………………………………………………………………………………………………………………31. SOCIALINĖS KLASĖS SAMPRATA …………………………………………………………41.1 Šeima ir jos įtaka vartotojo elgsenai……………………………………………………62. . „777“KAVOS SOCIALINIŲ KLASIŲ TYRIMAS IR ANALIZĖ MAŽEIKIŲ RAJONE………………………………………………………………………………………………….10IŠVADOS……………………………………………………………………………………………………………..14LITERATŪRA………………………………………………………………………………………………………15

ĮVADAS

Iišgirdę kalbas apie socialinę klasę, kastą ar luomą, dažnai pagalvojame, kad tai jau pasenęs skirstymas, egzistavęs prieš keletą šimtmečių, tačiau net ir XXI amžiuje socialinės klasės yra svarbu. Kai kurie mokslininkai teigia, kad su(si)skirstymą į tam tikras socio-ekonomines grupes lemia hierarchinė sistema, kuri dažniausiai būna paremta ekonominiu statusu, turtu, pajamomis. Žvelgiant į tokį žmonių pasidalijimą, galima teigti, kad nuo seniausių laikų iki dabar žmonės yra skirstomi į aukštesniąją bei žemesniąją klases.Sociologas Maksas Vėberis išskiria trijų rūšių pasidalijimą: socialinį, žmogaus statuso ir partijos. Pasak jo, socialinė klasė remiasi ekonominiais santykiais, žmogaus statusas remiasi ne ekonominėmis vertybėmis, bet garbe ar prestižu, o partinis pasidalijimas grindžiamas atrinktų, patikrintų narių priėmimu į tam tikrą politinę grupę. Šiuos tris matmenis M. Vėberis vadina „gyvenimo šansu” . Marksistai aiškina istoriją kaip klasių kovą tarp tų, kurie kontroliuoja išteklius ir tų, kurie gamina prekes bei paslaugas visuomenei. Marksistai teigia, kad kapitalizmas yra klasių kovos arena, kurioje kovoja kapitalistai bei darbininkai (proletariatas). Marksistiniu požiūriu klasės yra viena kitai antagonistinės, jos – laikinas reiškinys, kuris, bėgant laikui, turėtų (turėjo) išnykti.Svarbu prisiminti, kad šis reiškinys egzistavo ir tebeegzistuoja visame pasaulyje ir tai nepriklauso nuo ekonominės ar geografinės padėties. Galima matyti (perskaityti), kad pasiskirstymą į klases reglamentavo net įstatymai.Šiuolaikiniame pasaulyje taip pat egzistuoja socialinės klasės, tiesa, jų negina atskiri įstatymai ir papročiai, tačiau vis tai nesumažina prarajos tarp žmonių. Jungtinėse Amerikos Valstijose nėra oficialių socialinių klasių, tačiau neoficialiai čia žmonės skirstomi į dvi, tris, penkias, ar net, pasak kai kurių sociologų, devynias socialines klases.

Darbo tikslas : 1. Ištirti socialines klases jų grupavimą. 2. atlikti anketinę apklausą, „777“ kavos pirkimui.Darbo objektas: socialinės klasės ir jų įtaka nulemia „777“ kavos pirkimą Darbo uždaviniai:1. išanalizuoti socialines klases 2. išsiaiškinti kas nulemia „777“ kavos pirkimą Tyrimo objektai: 1. mokslinė literatūros analizė 2. anketinio tyrimo analizė

1. SOCIALINĖS KLASĖS SAMPRATA

Išgirdę kalbas apie socialinę klasę, kastą ar luomą, dažnai pagalvojame, kad tai jau pasenęs skirstymas, egzistavęs prieš keletą šimtmečių, tačiau net ir XXI amžiuje socialinės klasės yra svarbu. Kai kurie mokslininkai teigia, kad su(si)skirstymą į tam tikras socio-ekonomines grupes lemia hierarchinė sistema, kuri dažniausiai būna paremta ekonominiu statusu, turtu, pajamomis. Žvelgiant į tokį žmonių pasidalijimą, galima teigti, kad nuo seniausių laikų iki dabar žmonės yra skirstomi į aukštesniąją bei žemesniąją klases.Sociologas Maksas Vėberis išskiria trijų rūšių pasidalijimą: socialinį, žmogaus statuso ir partijos. Pasak jo, socialinė klasė remiasi ekonominiais santykiais, žmogaus statusas remiasi ne ekonominėmis vertybėmis, bet garbe ar prestižu, o partinis pasidalijimas grindžiamas atrinktų, patikrintų narių priėmimu į tam tikrą politinę grupę. Šiuos tris matmenis M. Vėberis vadina „gyvenimo šansu” . Marksistai aiškina istoriją kaip klasių kovą tarp tų, kurie kontroliuoja išteklius ir tų, kurie gamina prekes bei paslaugas visuomenei. Marksistai teigia, kad kapitalizmas yra klasių kovos arena, kurioje kovoja kapitalistai bei darbininkai (proletariatas). Marksistiniu požiūriu klasės yra viena kitai antagonistinės, jos – laikinas reiškinys, kuris, bėgant laikui, turėtų (turėjo) išnykti.Svarbu prisiminti, kad šis reiškinys egzistavo ir tebeegzistuoja visame pasaulyje ir tai nepriklauso nuo ekonominės ar geografinės padėties. Galima matyti (perskaityti), kad pasiskirstymą į klases reglamentavo net įstatymai.Socialinės klasės – tai atitinkamai vienodos, pastovios ir ilgalaikės hierarchiškai sutvarkytos visuomenės grupės, kurių nariai pripažįsta tas pačias vertybes, turi panašius interesus ir vienodai elgiasi (R. Urbanskienė ir kt., 2000).

Socialinės klasės turi charakteringus bruožus:Kiekvienos socialinės klasės individai elgiasi panašiai ir skirtingai negu kitų socialinių klasių asmenys. Asmenys suvokiami kaip užimantys žemesnę ar aukštesnę poziciją pagal jų socialinę klasę. Asmens socialinė klasė apibrėžiama tam tikrais kintamaisiais – profesija, turtas, išsilavinimas. Individai per visą savo gyvenimą gali judėti iš vienos socialinės klasės į kitą. Visuomenė paprastai skirstoma: viršutinė, vidurinė ir žemesnė klasė.Socialinės klasės, rinkdamosios aprangą, baldus, laisvalaikį, veiklą, automobilius, teikia pirmenybę atskiram produktui ar rūšiai. Kadangi socialinė klasė turi būdingų vartotojų elgesio bruožų, tai yra natūralus rinkos segmentas, kuriam galima taikyti atitinkamą marketingo strategija: reklaminius triukus, kultūrinius simbolius, kalbą. JAV sociologų socialinių klasių klasifikacija: 1. Aukščiausia klasė – visuomenės elitas, kuris susideda iš gerai žinomų žmonių ir gyvena iš paveldėto turto. Perka ir rengiasi konservatyviai. Antikvarinės vertybės, meno kūriniai, brangakmeniai – mėgstamiausios prekės. 2. Žemesnė aukštoji klasė –asmenys gaunantys dideles pajamas, dėl savo išskirtinių profesijos ar verslo sugebėjimų. Brangių namų su baseinais, jachtų, prabangių automobilių, papuošalų, brangių drabužių pagrindiniai vartotojai. 3. Aukštesnioji vidutinė klasė –žmonės neturintys aukšto šeimos statuso, nėi įprasto turto. Tai specialistai, nepriklausomi biznio žmonės ir vadovai. Jų didžiausia vertybė išsilavinimas, kuri yra perduodama vaikams. Tai vartotojai kurie renkasi jaukius namus, kokybiškus drabužius, baldus, buitinius prietaisus. 4. Vidutinė klasė – žmonės kurie gauna vidutini atlyginimą, gyvena geriausiuose miesto rajonuose. Jų pirkiniai „gražūs namai“ gerame miesto rajone, prekės „vertos išlaidų“. Jų tikslas vaikų išsilavinimas koledže. 5. Darbininkų klasė –darbininkai gaunantys vidutinį atlyginimą. Perka standartinio dydžio ir didelius automobilius, atostogos – išvyka porai valandų prie ežero. 6. Aukštesnė žemutinė klasė – žmonės esantys truputi aukščiau skurdo ribos. Jie dirba nekvalifikuota darbą, už kurį gauna labai mažą atlyginimą. Dažnai turi menką išsilavinimą.
7. Žemiausia klasė – žmonės priklausantys nuo visuomenės pagalbos arba dirbantys juodžiausią darbą. Antra, trečia, ketvirta ir penkta visuomenės klasės yra svarbiausios paslaugų vartotojos, išsivysčiusiose šalyse jos sudaro gyventojų daugumą. Marketinge svarbu ne tik tai, kiek vartotojai turi pajamų, bet ir kaip bei kam jas leidžia.

Socialinių klasių bruožai. Pagal R. Urbanskienę ir kt. (2000) socialinės klasės turi keturis charakteringus bruožus:1. kiekvienos socialinės klasės asmenys elgiasi panašiai ir skirtingai negu skirtingų socialinių klasių asmenys;2. asmenys suvokiami kaip užimantys žemesnę ar aukštesnę poziciją pagal jų socialinę klasę;3. asmens socialinę klasę apibrėžia tam tikri kintamieji: profesija, pajamos, turtas, išsilavinimas;4. individai per visą savo gyvenimą gali judėti iš vienos socialinės klasės į kitą – aukštyn arba žemyn.

1.1. Šeima ir jos įtaka vartotojo elgsenai

Šeima – tai grupė, susidedanti iš dviejų ar daugiau kartu gyvenančių žmonių, susijusių kraujo ryšiais, vedybomis arba įsūnijimo (įdukrinimo) santykiais (R. Urbanskienė ir kt., 2000).Namų ūkis – kartu gyvenantys asmenys, kurie gali priklausyti ar nepriklausyti vienai šeimai (R. Urbonienė ir kt., 2000).Vartotojo šeima – sutuoktiniai ir vaikai – tiesiogiai veikia kasdieninę elgseną. Tai svarbiausia organizacija visuomenėje įtakojanti vartotojo poreikius ir sprendimus. Tėvai sudaro orientacijos šeimą. Tėvai yra svarbiausi žmonės formuojant individo religines, politines, ekonomines pažiūras, asmenines ambicijas, vertės suvokimą.. Šeima formuoja vertybių sistemą, kultūrą, šeimoje mes sužinome savo socialinę klasę, išmokstame sukurti mokymosi, pažinimo aplinką, suformuoti savo vaidmenį visuomeniniame gyvenime. Šeima, kaip socialinis visuomenės vienetas, yra svarbi ir kaip įtakos grupė, ir kaip ūkio vienetas. Pastaruoju metu šeima įvardijama kaip atskiras vartojimo vienetas, nes daugelis produktų perkami visai šeimai, o pirkimo sprendimai priklauso nuo kitų šeimos narių įtakos. Šeimos įtaka svarbiausia ir ilgalaikė vartotojų elgsenoje, todėl svarbu pažinti šiuolaikinės šeimos struktūros kitimą, prisitaikymą prie aplinkos.

Didelį poveikį pirkėjo elgsenai daro įtakos grupės. Tai tiesioginiai arba netiesioginiai objektai į kurios lygiuojamasi (pvz. garsūs sportininkai, aktoriai, muzikantai). Įtakos grupės veikia vartotoją keletu būdu: demonstruoja individui kitą elgseną bei gyvenimo būdą; veikia asmens pažiūras ir keičia požiūrį į patį save, nes asmuo siekia pritapti prie grupės. Šiose grupėse žmogus laikosi tam tikrų neformalios organizacijos taisyklių, todėl tai gali turėti įtakos pasirenkant prekių grupę ar prekinį ženklą.

Šeimos ir namų ūkio tipai. branduolinė šeima, išplėstinė šeima, R. Urbonienė ir kt. (2000) išskiria du šeimos tipus: Branduolinė šeima – tradicinė šeima, kurią sudaro susituokę vyras ir moteris, turintys vieną ar daugiau vaikų ir gyvenantys tame pačiame bute; Išplėstinė šeima. Šios šeimos tipas dažniausiai apima keletą tarpusavyje susijusių branduolinių šeimų ir naujas kartas, pvz., branduolinė šeima gyvena kartu su dėdėmis, pusbroliais, uošviais ir t. t.Veiksniai, turintys įtakos šeimos (namų ūkio) pirkimams.Šeimos struktūra. Šeimos poreikiai ir išlaidos labai priklauso nuo demografinių veiksnių, pajamų, žmonių skaičiaus šeimoje, jų amžiaus, nuo to ar daug suaugusiųjų dirba ir pan.; Šeimos ir jos narių poreikių kitimas laikui bėgant. Kai kurie žmonių poreikiai priklauso nuo amžiaus, nuo pajamų, nuo jau turimų prekių, socialinių aplinkybių. Keičiantis žmogaus amžiui, vyksta žymūs pakitimai perkant ir vartojant įvairias prekes ir paslaugas. Socialiniai rodikliai. Šeimos vartotojiškiems sprendimams daro įtaką:Šeimos susitelkimas. Šis rodiklis atskleidžia, kokie šeimos narių emociniai ryšiai, ar jie dvasiškai artimi ir vieningi priimant sprendimus, pasikeitimus šeimoje;Sugebėjimas adaptuotis. Šis rodiklis rodo vaidmenų ir tarpusavio elgesio taisyklių kitimą šeimoje kintant įsipareigojimų struktūrai ir šeimos pasirengimą vartojimo pokyčiams;Bendravimas. Tai rodiklis įgalinantis šeimos narius dalytis naujai susiformavusiais poreikiais ir iškilusiais naujais prioritetais;

Šeimos tipas. Šeimose, kai tarpusavio priklausomybė yra labai didelė, tai tokios šeimos nariai daugumą reikalų sprendžia kartu ir paprastai pasirenka tuos pačius daiktus, spalvas, namų tipus ir t. t. o kur pastebima ribota tarpusavio priklausomybė, tai šeimos nariai „daro kas ką nori“, įsipareigojimai savo šeimai menki;Finansinės šeimos narių pajamos. Asmens, kurio finansinė padėtis šeimoje pagerėja, ir įtaka sprendimams padidėja. Tyrimais įrodyta, kad šeimos pirkimai priklauso nuo to, kas joje tvarko finansus, pvz., jei finansus tvarko vyras tai šeima labiau linkusi taupyti, turi daugiau nekilnojamojo turto;sprendimo svarbumas šeimos nariui. Įtaka sprendimui yra didesnė to šeimos nario, kuris labiausiai įtrauktas į pirkimą ir tikisi, kad tai paveiks jo interesus ar prioritetus;lyčių vaidmuo šeimoje. Jis priklauso nuo to, ar šeima laikosi tradicinių normų (kaip vyras ir moteris turi elgtis šeimoje). Vyrų vaidmeniui būdingas stiprumas, sprendimų priėmimas, agresija, tvirtumas. Moterų vaidmuo tradiciškai yra pozityvus, švelnus ir ekspresyvusŠeimos pirkimo vaidmenys. Vienas iš svarbesnių vartotojų elgsenos momentų yra tas, kad tam tikros prekės pirkėjas ir vartotojas dažnai nesutampa pvz., maistą šeimai dažniausiai perka moteris, o vartoja visa šeima. Taigi šeima pasiskirsto ir atlieka savo viduje įvairius vaidmenis. Literatūros šaltiniuose (R. Urbanskienė ir kt., 2000; V. Pranulio ir kt., 2000; Ph. Kotler ir kt., 2003) minima, kad šeimoje dažniausiai išskiriami šie vaidmenys:vidiniai ir išoriniai. Išoriniai vaidmenys suprantami kaip šeimos narių komunikavimas ir bendravimas už jos ribų. Vidiniai vaidmenys daugiau susiję su pareigomis šeimoje, pvz., namų tvarkymas, valgio gaminimas, bus priskiriami moteriai, o buto remonto darbai vyrui; pirkimo proceso. Perkant ir vartojant produktus šeimoje, jos nariai atlieka daug įvairių vaidmenų:informacijos rinkėjas. Tas individas, kuris turi patirties ir interesų specialiam pirkiniui. Jis inicijuoja šeimos mąstymą dėl produkto pirkimo, taip pat informacijos rinkimą, kad padėtų visiems apsispręsti;
įtakos darytojai. Asmenys, kurie turi įtakos alternatyvų išskyrimui, kriterijų iškėlimui ir galutiniam sprendimui. Jų nuomonė svarbi nustatant kriterijus, kuriais šeima remsis pirkimuose;sprendimų priėmėjas. Asmuo, kuris priima galutinį sprendimą. Dažnai juo būna asmuo, turintis finansinį autoritetą ir galintis spręsti, kaip šeimos pinigai bus išleisti ir kokie produktai ar firmų ženklai bus pasirinkti;pirkėjas. Šeimos nariai, kurie iš tikrųjų perka prekes;vartotojas. Asmuo naudojantis tą produktą. Daugelio produktų vartotojai yra masiniai, t.y. visa šeima.Tradiciškai šeimoje gali susidaryti keturios vaidmenų kombinacijos (R. Urbanskienė ir kt., 2000):žmonos dominavimas – toks pirkimo sprendimas, kurio priėmimo metu žmona atlieka nepriklausomą dominuojantį vaidmenį, pvz., perkant maistą;vyro dominavimas – pirkimo sprendimai, kurių priėmimo metu dominuojantį nepriklausomą vaidmenį vaidina vyras, pvz., perkant automobilį;autonominiai (individualūs) – kai abu sutuoktiniai priima sprendimus kaip lygūs šeimos nariai, bet kiekvieną sprendimą sutuoktiniai gali priimti ir atskirai. Paprastai šie sprendimai nėra labai svarbūs, pvz., vyno pirkimas;sinchroniniai (bendri) – kur sprendimus priima bendrai visa šeima, pvz., atostogos.Keičiantis šeimos statusui, keičiasi ir sprendimai. Kaip bus tikroje situacijoje, priklauso nuo produkto tipo, sprendimo priėmimo proceso etapo ir aplinkos situacijos. Norint nustatyti, kuris šeimos narys turės daugiausia įtakos apsisprendimui, reikia atsakyti į šiuos klausimus:Kas bus (buvo) proceso iniciatorius? Pirkimą inicijuojantis tikisi iš to gauti naudos;Kas dominuos įvertinant? Ar visi šeimos nariai renka informaciją, kad vėliau galėtų prekes palyginti?Kas spręs dėl kainos? paprastai dominuoja tas, kurio interesams prekė svarbi;Kas priims galutinį sprendimą pirkti? Dažniausiai dominuoja vienas asmuo. Jei iniciatorius buvo žmona, tai vyro vaidmuo tolesniuose apsisprendimo pirkti etapuose palaipsniui didėja arba atvirkščiai;Kas pirks prekę? Ne visuomet pirkėjas yra produkto vartotojas.Marketingo specialistams tenka pažinti ir bendrauti su kiekvieno vaidmens atlikėju, pvz., perkant fotoaparatą žmonai vyras gali būti informacijos surinkėjas siūlydamas, kur geriausiai ir kokį fotoaparatą pirkti, tačiau žmona bus pagrindinė sprendėja, pirkėja ir vartotoja.
Šeimų vartojimo modelis gyvenimo ciklo etapais:Jauni nevedę- Uždarbis santykinai mažas. Dalis santaupų išleidžiama mašinai pirkti, pagrindinėms reikmėms. Didesnė dalis pajamų išleidžiama drabužiams, pietavimui ne namuose, poilsiui ir pramogoms, sportui.Jaunos poros- Neseniai susituokusios poros (geresnė padėtis tų, kur žmona dirba). Daugiau pinigų išleidžiama mašinoms, drabužiams, laisvalaikiui, brangiems daiktams įsigyti. Be pramogų jiems rūpi draudimas, kelionės.Vedę su mažais vaikais – Gimus pirmam vaikui, kai kurios žmonos nebedirba ir šeimos pajamos sumažėja. Vaikai sukuria problemų, kurios pakeičia šeimos biudžetą. Pora išsikelia į pirmą namą, perka baldus ir kitų reikalingų daiktų vaikui. Išaugę poreikiai verčia šeimas taupiau gyventi.Vedę su paaugliais vaikais Šeimos finansinė padėtis gerėja, žmona grįžta į darbą. Didelę įtaką pirkiniams daro vaikai. Keičiami baldai, perkamas kitas automobilis, šeima perka maistą, skalbimo ir kitas priemones dideliais įpakavimais, daug išleidžiama vaikų lavinimui. „Tuščias lizdas“- Vaikai palieka namus ir finansiškai nebepriklauso nuo tėvų. Pajamos pakankamai didelės, santaupos didėja. Paprastai remontuojamas namas, perkami brangūs daiktai, daug išleidžiama kelionėms, atostogoms, perkami specializuoti maisto produktai.6. Vieniši, pagyvenę pensininkai- Šeimos galva išeina į pensiją arba lieka vienas, pajamų sumažėja, daugiau išleidžiama sveikatos priežiūrai, perkamos medicinos prekių, galbūt mažesnis namas, didėja saugumo poreikiai, pastebimas taupus pinigų naudojimas.

ANKETAŽemaitijos kolegija, vadybos fakultetas, trečio kurso studentė Sonata Saunorienė atlieka tyrimą –kurio tikslas, įvertinti kavos „777“ socialių klasės įtaka kavos pirkimui. Užpildykite šia anketą išreikšdami savo, kaip kavos vartotojo, asmeninę nuomonę. Teisingą atsakymą pažymėkite kvadratėlyje, jai neturite atsakymo nerašykite nieko.1. Ar geriate kavą? o Taip o Ne 2. Lytis?o Vyras o Moteris3. Jūsų amžius?

o 15-20o 20-30o 30-504. Ar jūsų šeimos narei geria kavą?o Taip o Ne5. Ar jums svarbus kavos įpakavimas?o Taip o Ne 6. Ar kreipiate dėmesį i kavos kainą, pirkdami ją?o Taip o Ne7. Eidami į parduotuvę jūs išanksto žinote kokia kavą pirksite?o Taipo Ne8. Kur dažniausiai geriate kavą? o Namie o Darbeo Kavinėjeo Svečiuose?9. Kodėl geriate kavą?o Tai puiki darbo priemonėo Gerina aktyvumą, kelia energija ir kraujo spaudimą10. Ar „777“ kava kokybiška ?o Taip o Ne o Nežinau

2. „777“kavos socialinių klasių tyrimas ir analizė Mažeikių rajone.

1.pav.Ar geriate kavą?

Iš diagramos matome kad 80% Mažeikių rajono gyventojų geria kavą, o tik 20% gyventojų negeria kavos. Žinoma tai žmonių pasirinkimas, ir jų nuomonė.

2.pav. Lytis?

Moterys visada aktyvesnės nei vyrai. Taip atsitiko ir šiame tyrime kad, 80 % moterų dalyvavo tyrime ir 20% vyrų.

3. pav. Jūsų amžius? Lentelėje matome kad 20-30 metų amžiaus gyventojai aktyviau dalyvavo apklausoje, bet nuo jų neatsiliko ir 30-50 metų gyventojai. Galime teikti kad 15-20 m jaunimas mažiau dalyvauja apklausose.

4.pav. Ar jūsų šeimos narei geria kavą?

Iš lentelės duomenų matome kad 80 procentu Mažeikių rajono šeimose yra vartojama kava, o tik 2 procentų šeimų nevartoja kavos.

5. pav.Ar jums svarbus kavos įpakavimas?

Iš duomenų matome kad vartotojams svarbus yra kavos įpakavimas taip galvoja 70 procentu gyventojų, o tik 3 procentų gyventojų yra nesvarbu įpakavimas kavai.

6. pav.Ar kreipiate dėmesį i kavos kainą, pirkdami ją?

Diagramoje matome kad kavos kaina yra vis dėl to svarbi net 60 % gyventojų tai yra svarbu, o tik 40% gyventojų tai visai nesvarbu.

7. pav. Eidami į parduotuvę jūs išanksto žinote kokia kavą pirksite?

Turbūt beveik visi turime savo nuomone, o tai teigiu iš lentelės duomenų nes 90% gyventojų žino kokia kavą pirks eidami į parduotuvę. O 10% nežino renkasi iš gana didelio kavos asortimento.

8. pav. Kur dažniausiai geriate kavą?

Lentelėje matome kad, 60% gyventojų kavą geria darbe, o 20% gyventojų namie , o tik po 10 % gyventojų kavinėje ir svečiuose.

9.pav. Kodėl geriate kavą?Gyventojams kavos gėrimas tai puiki darbo priemonė ir laikom praleidimas taip mano 60 % gyventojų, o tik 40 % gyventojų gerina dienos aktyvumą.

11. pav. jūsų nuomone ar „777“ kava visoms socialinėms klasėms prieinama?Įmanoma teikti kad beveik visoms socialinėms klasėms kava yra prieinama .

IŠVADOS Socialinės klasės, rinkdamosios aprangą, baldus, laisvalaikį, veiklą, automobilius, teikia pirmenybę atskiram produktui ar rūšiai. Kadangi socialinė klasė turi būdingų vartotojų elgesio bruožų, tai yra natūralus rinkos segmentas, kuriam galima taikyti atitinkamą marketingo strategija: reklaminius triukus, kultūrinius simbolius, kalbą.kiekvienos socialinės klasės asmenys elgiasi panašiai ir skirtingai negu skirtingų socialinių klasių asmenys;asmenys suvokiami kaip užimantys žemesnę ar aukštesnę poziciją pagal jų socialinę klasę;asmens socialinę klasę apibrėžia tam tikri kintamieji: profesija, pajamos, turtas, išsilavinimas;individai per visą savo gyvenimą gali judėti iš vienos socialinės klasės į kitą – aukštyn arba žemyn.Atlikus anketinį tyrimą buvo išsiaiškinta kad daugiausia moterys dalyvauja anketiniuose tyrimuose. Net 80% Mažeikių rajono gyventojų geria kavą anot jų tai puiki darbo priemonė ir puiki galimybė apsiprekinti prekybos centruose.

INFORMACINIŲ ŠALTINIŲ SĄRAŠAS1) R. Urbanskienė ir kt. vartotojų elgsena , 20002) V. Pranulio ir kt . Marketingas , 2000; 3) Ph. Kotler ir kt. Rinkodaros principai, 2003;4) J. C. Mowen. , 1990