Smulkusis ir vidutinis verslas Lietuvoje

Turinys
ĮVADAS ..............................2
1. SMULKUSIS IR VIDUTINIS VERSLAS LIETUVOJE ....................3
1.1. SVV reikšmė ekonomikos plėtrai..............................3
1.2. SVV plėtros prielaidos ir skatinantys veiksniai.........................3
1.3. Įmonių rūšys..............................4
1.3.1. Individualios (personalinės) įmonės............................4
1.3.2. Tikrosios ūkinės bendrijos..............................4
1.3.3. Komanditinės ūkinės bendrijos..............................4
1.3.4. Akcinės bendrovės..............................5
1.4. Smulkiojo verslo vaidmuo rinkoje..............................6
1.5. Mažosios įmonės statusas..............................7
1.6. SVV charakteristika Europos Sąjungoje ir Lietuvoje......................8
1.7. Valstybės parama smulkiajam ir vidutiniamverslui ......................8
1.7.1. Valstybės parama smulkiajam verslui Lietuvoje (1995 m.)...............9
1.7.2. SVV skatinimo būdai Lietuvoje.............................9
1.7.3. Mokesčių lengvatos..............................10
1.7.4. Fondai..............................10
1.8. SVV politiką formuojančios institucijos............................11
LITERATŪRA IR KITI ŠALTINIAI..............................13ĮVADAS
Temos aktualumas. Per paskutiniuosius XX a. dešimtmečius smulkusis ir vidutinis verslas užsienio šalyse tapo tikru ekonominiu fenomenu. Jo mastai, augimo tempai ir vaidmuo visuomenėje tapo labai reikšmingi.
Temos problema. Liietuvos verslininkai yra nepakankamai informuojami apie galimybę gauti paramą, ypač apie užsienio šalių teikiamą techninę ir financinę pagalbą bei investicijas.
Temos tikslas. Ištirti SVV padėtį Lietuvoje.
Uždaviniai.
• Išnagrinėti SVV plėtros prielaidas ir skatinančius veiksnius;
• Apžvelgi įmonių rūšis bei įmonių pranašumus ir trūkumus.
• Palyginti Valstybės paramą smulkiajam ir vidutiniam verslui Lietuvoje 1995 m. ir 2003 m.
• Išnagrinėti SVV politiką formuojančių institucijų veiklą Lietuvoje.
• Išsiaiškinti problemas su kuriom dažniausiai susiduria verslininkai Lietuvoje.
Objektas. Lietuvos verslininkai.
Tyrimo metodai. Literatūros analizė, palyginimas.1. SMULKUSIS IR VIDUTINIS VERSLAS LIETUVOJE
1.1. SVV reikšmė ekonomikos plėtrai
XX a. pab. Smulkusis ir vidutinis veerslas užsienio šalyse tapo ekonominiu fenomenu. Jo mastai, augimo tempai ir vaidmuo visuomenėje tapo labai reikšmingi. Išsivysčiusių Vakarų valstybių ekonomikoje SVV buvo pagrindinė jėga, kuri lėmė sparčią ekonomikos plėtrą. SVV gausa – tai augančios ir dinamiškos ekonomikos požymis.
Smulkusis ir vidutinis verslas yr

ra vienas iš aštriausių gyvybingos rinkos ekonomikos „kampų“, nes ši veiklos forma sukuria palankesnes sąlygas verslininkystei ir verslo kūrybai. Be SVV įmonių rinkos ekonomika negali funkcionuoti, nei tobulėti.
Pastaruoju metu mažų įmonių kūrimą inicijuoja ir skatina valstybė, tiek stambios kompanijos, kurios patiki SVV įmonėms įvairių produktų gamybos organizavimą ir užtikrina aktyvų jų dalyvavimą rinkos procesuose. Daugelio smulkių ir vidutinių įmonių veikla yra susijusi su stambiomis kompanijomis rangos, subrangos sutartimis, franšizės kontraktais. Dažniausiai įmonės tampa smulkiųjų klientėmis, o smulkiosios įmonės tampa stambiųjų tiekėjomis. Ekonominiu požiūriu yra naudinga, kai smulkios įmonės ir stambios kompanijos papildo vienos kitas.
SVV padeda augti komercinei kultūrai. Išsivysčiusios rinkos ekonomikos šalyse vis dažniau verslas suprantamas kaip karjera ir gyvenimo įprasminimas bei galimybė realizuoti savo kūrybinius sumanymus, o mokymas ir švvietimas verslo klausimais tampa didele visuomenės veiklos dalimi.1.2. SVV plėtros prielaidos ir skatinantys veiksniai
Priežastys, lėmusios sparčią smulkiojo ir vidutinio verslo plėtrą:
• XX a. pabaigoje dėl ekonomikos nuosmūkio ir sparčios technikos pažangos daug žmonių Vakarų valstybėse neteko darbo ir tai paskatino juos užsiimti savo verslu, o vyriuasybės ieškojo būdų juos remti, nes SVV sektoriuje lengviausiai sukuriamos naujos darbo vietos.
• SVV šalies ekonomikoje atlieka daug funkcijų, kurias vykdyti stambioms firmomis yra neefektyvu ir netikslinga, nes mažos įmonės yra daug lankstesnės ir greičiau prisitaiko prie te
echnoliginių ir ekonominių aplinkos pokyčių.
• SVV papildo stambiąją pramonę, taip pat sudaro galimybę jai dirbti lanksčiau, efektyviau ir pigiau.
• Prielaidas spartesnei SVV plėtrai suteikia didėjanti privačios nuosavuybės dalis.
• Vystantis ekonomikai, didėja specifinių prekių, kurios yra pritaikytos prie individualių vartotojų poreikių, paklausa, o didelėse masinės gamybos įmonėse pagamintų standartinių prekių – mažėja.
• Išlaidų tyrimams, naujiems produktams ir reklamai augimas.

1. 3. Įmonių rūšys
Veikiantieji Lietuvoje įstatymai numato tokias įmonių rūšis: individualios (personalinės), akcinės bendrovės, ūkinės bendrijos, komanditinės bendrijos, kooperatinės bendrovės, žemės ūkio bendrovės, kredito unijos. Visos įmonės skirstomos į dvi grupes: turinčios juridinio asmens teises (juridiniai asmenys) ir neturinčios juridinio asmens teisių (fiziniai asmenys).
1.3.1. Individualiosios (personalinės) įmonės
Individualioji įmonė nuosavybės teise priklauso fiziniam asmeniui ar keliems fiziniams asmenim bedrosios privatinės asmenybės teise. Šios įmonės neturi juridinio asmens teisių, jų turtas neatskirtas nuo įmonininko turto. Įmonė turi teisę verstis bet kokia gamybine ar komercine veikla, aišku išskyrus tą, kuri dradžiama, arba kuriai reikalingi specialūs leidimai. Individualiosios įmonės gali būti dviejų tipų:
1. įmonės, kurių veikla pagrįsta paties savininko ir jos šeimos narių darbu;
2. įmonės, kurių veikla pagrįsta paties savininko ir samdinių darbu.
Individualiosios (personalinės) įmonės pranašumai:
• Lengva įkurti;
• Visas pelnas priklauso savininkui;
• Savininkai patys priima sprendimus;
• Lanksti veikla;
• Mažesnė valdžios kontrolė;
• Nereikia mokėti pajamų mokesčio;
• Mažesnis pelno mokestis;
• Paprastesnė financinė atsakomybė;
Trūkumai:
• Savininkas atsakingas asmeniniu turtu;
• Nėra veiklos tęstinumo;
• Mažesnės galimos pradinės lėšos;
• Sunkiau gauti ilgalaikių investicijų;
• Nenoriai bendradarbiauja partneriai (dėl fi

inancinės informacijos trūkumo);
• Sprendimų kokybė priklauso nuo savininkų patirties ir žinių;
• Savininkas pats turi socialiniu draudimu.1.3.2. Tikrosios ūkinės bendrijos
Tikroji ūkinė bendrija yra visiškos ūkinės atsakomybės įmonė, įsteigta bendrosios jungtinės veiklos sutartimi sujungus kelių fizinių ar juridinių asmenų turtą į bendrąją dalinę nuosavybę komercinei – ūkinei veiklai ir turinti bendrą firmos vardą. Bendrijoje turi būti ne mažiau kaip du ir ne daugiau kaip 20 nerių. Jos nariais negali būti valdžios ir valdymo arganai, valstybinės ir valstybinės akcinės įmonės.
Tikrosios ūkinės bendrijos pranašumai:
• Lengva įkurti;
• Didesnės pagrindinės lėšos;
• Pelnas tiesiogiai priklauso savininkams;
• Tikrasis narys pats vienas gali priimti sprendimus;
• Pakankamai lanksti veikla;
• Mažesnė valdžios kontrolė;
• Nereikia mokėti pajamų mokesčio;
• Pelno mokestis kaip IM;
• Paprastesnė financinė atsakomybė.
Trūkumai:
• Bent vienas narys yra atsakingas asmeniniu turtu;
• Ribotas veiklos tęstinumas;
• Sunkiau gauti didesnių ilgalaikių investicijų;
• Nenoriai bendradarbiauja partneriai;
• Sprendimų kokybė priklauso nuo tikrųjų nerių patirties ir žinių, o tai gali atsiliepti visai bendrijai, ypač kitiems nariams;
• Savininkai patys turi rūpintis socialiniu darbu.1.3.3. Komanditinės ūkinės bendrijos
Komanditines ūkines bendrijas sudaro bendros firmos vardu veikiantys tikrieji nariai ir komanditoriai. Ūkinėje bendrijoje turi būti bent viena stikrasis narys ir bent vienas komanditorius. Pagal komandinės ūkinės bendrijos prievoles jos tikrieji nariai solidariai atsako visu savo turtu, o nariai komanditoriai – tik tuo savo turtu, kurį perdavė arba turėjo pertuoti bendrijai, bet jo neperdavė sutartyje numatytais terminais.
Bendrija turi savo kapitalą, kurį sudaro nuosavas ir sk
kolintas kapitalas. Įnašai įmokami pinigais arba materialinėmis vertybėmis, kurios yra bendrijos nario nuosavybės teisės objektas.
Pasibaigus ūkiniams metams, sudaromas buhalterinis balansas. Bendrijos veiklą, be jos pačios narių, gali tikrinti finansų, teismo ir tardymo įstaigos.
Bendrijos likvidavimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymai bei bendrijos veiklos sutartis.1.3.4. Akcinės bendrovės
Akcinė bendrovė ir uždaroji akcinė bendrovė yra juridinio asmens teises turinčios ribotas turtines atsakomybės įmonės, kurių kapitalas padalytas į akcijas. Bendrovės turtas nuosavybės teise priklauso bendrovei kaip juridiniam asmeniui. Akcininkai turi nuosavybės teisę į akcijas
Akcinių bendrovių pranašumai:
• Ribota atsakomybė – už bendrovės veiklą savininkai atsako tik invenstuotais pinigais;
• Gali keistis savininkai parduodant akcijas kitiems;
• Neribota veiklos trukmė;
• Lengviau gauti investicijų ir paskolų;
• AB gali pritraukti lėšų darydama naujas akcijų ar obligacijų emisijas.
Trūkumai:
• Sudėtingiau ir brangiau sukurti;
• Kontrolinį akcijų paketą turintys akcininkai gali diktuoti savo valią kitiems akcininkams;
• Sudėtingesnė atsakomybė;
• Ne tokia lanksti veikla;
• Savininkai negali naudotis bendrovės pelnu, kol jis nepaskirstytas;
• Skiriant pelną dalyvauja daugiau suinteresuotų šalių;
• Didesnės administracinės sąnaudos.1.4. Smulkiojo verslo vaidmuo rinkoje
Sunkios ekonomikos sąlygos paprastai paspartina žmonių energijos ir sumanymų proveržį. Rinkos ekonomikoje drąsiai veikia nepriklausomi ūkio subjektai – kapitalo arba savo sugebėjimų savininkai – kurie:
• naujoviškai mąsto;
• už veiksmus rinkoje atsako savo turtu;
• savarankiškai veikia, nes jų veiksmus skatina turtiniai ir kiti interesai.
Smulkusis verslas būdinga daugeliui šalių. Statistika liudija, kad išsivysčiusiose šalyse 80 – 85% bendro įmonių skaičiaus sudaro mažos įmonės – smulkios ir vidutinės firmos.
Bendrų kriterijų, pagal kurias įmonės yra skiriamos šiai kategorijai, nėra. Dažniausiai vadovaujamasi šiais rodikliais:
• dirbančių žmonių skaičius (JAV, Švedija, Prancūzija, Italija);
• prekių apyvartos apimtis (Vokietija, Didžioji Britanija);
• įmonės kapitalo dydis (Japonija, Singapūras)1.5. Mažosios įmonės statusas
Individualiosios įmonės ir uždarosios akcinės bendrovės gali turėti mažosios įmonės statusą. Mažosioms įmonėms taikoma supaprastinta ūkinės veiklos rezultatų apskaitos ir atskaitomybės tvarka. Mažųjų įmonių veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Mažųjų įmonių įstatymas, be to mažosios įmonės vadovaujasi visais įmonių veiklą reglamentuojančiais įstatymais.
Nuo 1994 m. balandžio 1 d. Lietuvos Respublikos Mažųjų įmonių įstatymas netaikomas mažajai įmonei, jei įplaukos viršija 30% visų įplaukų iš šių sričių:
• prekybinė veikla;
• tarpininkavimas;
• salyklo, alaus ir nespirituoto vyno gamyba;
• prekių iš natūralių kailių gamyba;
• visuomeninio maitinimo įmonių, parduodančių alkoholinius gėrimus, paslaugos;
• juvelyrinių dirbinių iš prabangių metalų gamyba;
• komercinių bankų veikla;
• biržų veikla;
• investicinių bendrovių veikla;
• audio kopijavimas ir platinimas;
• video filmų demonstravimas, jų nuoma ir platinimas;
• azartinių lošimų namų laikymas, azartinių lošimų ir loterijų organizavimas;
• turistinių kelionių į užsienį organizavimas;
• erotinio pobūdžio leidinių gamyb ir platinimas;
• teisinės pajamos, draudimo veikla.1.6. SVV charakteristika Europos Sąjungoje ir Lietuvoje
Įvairiose valstybėse SVV apibūdinamas skirtingai, taikant įvairius krieterijus, iš kurių lengvai apskaičiuojamas ir dažniausiai naudojamas yra darbuotojų skaičius. Kitas rodiklis – apyvartos apimtys. Svarbus rodiklis yra įmonės kapitalo dydis. Praktiškai dažniausiai naudojama kelių rodiklių kombinacija.
Paprastai smulkia įmone laikoma tokia, kuri užima palyginti nedidelę rinkos dalį, jos veikimo sritis daugiausis vietinė, yra valdoma paties savininko ir kurioje nėra formalios valdymo struktūros. Kapitalas nuosavybės teise priklauso vienam asmeniui arba nedidelei žmonių grupei.
Nuo 1998 01 01 pagal Europos komisijos rekomendaciją Europos Sąjungos šalyse naudojama tokia įmonių klasifikacija:
• mikroįmonė, kurioje dirba iki 10 darbuotojų, nepriklausomai nuo apyvartos;
• smulki įmonė, kurioje dirba nuo 11 iki 50 darbuotojų, metinė apyvarta iki 7 mln., kapitalas iki 5 mln. eurų;
• vidutinė įmonė, kurioje dirba iki 200 darbuotojų, metinė apyvarta iki 250 mln. eurų, kapitalas – 27 mln. eurų.
Rengiantis narystei ES, Lietuva harmonizuoja savo teiseės aktus, derindama juos prie ES reikalavimų. Todėl nuo 2003 01 01 įsigaliojo Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo pakeitimas, kuriame patvirtinta tokia SVV įmonių Lietuvoje klasifikacija:
1. Vidutinė įmonė yra tokia, kurioje dirba mažiau kaip 250 darbuotojų, jos metinės pajamos neviršija 138 mln. litų arba įmonės turto balancinė vertė yra ne didesnė kaip 93 mln. litų;
2. Maža įmonė, kurioje dirba mažiau kaip 50 darbuotojų, jos metinės pajamos neviršija 24 mln. litų arba įmonės turto balancinė vertė yra ne didesnė kaip 17 mln. litų;
3. Mikroįmonė – tai maža įmonė, kurioje dirba mažiau kaip 10 darbuotojų, jos metinės pajamos neviršija 7mln. litų arba įmonės turto balancinė vertė yra ne didesnė kaip 5 mln. litų.
1.7. Valstybės parama smulkiajam ir vidutiniam verslui
Europos Sąjungos valstybių vyriausybės skiria daug dėmesio SVV, nes šis verslas pritraukia kūrybiškus žmones ir sudaro sąlygas jų veiklai, tačiau jam steigti nepakanka vien tik noro, bet yra būtinos tam tikros konkrečios sąlygos:
• valstybės parama;
• prafesinis pasirengimas;
• patirtis marketingo srityje;
• pradinis kapitalas.
Vakarų šalių vyriausybės, skatindamos ekonominius procesus ūkyje, įvairiais būdais remia smulkųjį ir vidutinį verslą. Žinomi tokie dažniausiai taikomi verslo rėmimo būdai:
• mažoms įmonėms mažinami mokesčių tarifai, sudaromos sąlygos gauti lengvatinius kreditus;
teikiamos dotacijos toms verslo rūšims, kurios yra nuostolingos, bet vyriausybė yra suinteresuota jų išlikimu;
• valstybiniai užsakymai smulkiajam verslui, nes tai yra garantuotas verslo pajamų šaltinis;
• valstybė teikia garantijas bankams už SVV teikiamus kreditus. Pvz., JAV Vyriausybė garantuoja 90 %, Vokietijos – apie 80% SVV suteiktų kreditų. Tai sukuria prielaidas smulkioms įmonėms lengviau gauti kreditus bei sumažinti bankų riziką;
• steigiamos konsultavimo firmos, teikiančios koncultacijas, informaciją ir kt. Kuriami verslo koncultaciniai vcentrai, verslo inkubatoriai.1.7.1.Valstybės parama smulkiajam verslui Lietuvoje (1995 m.)
Valstybės paramos tikslas:
• skatinti smulkiojo verslo įmonių veiklą, nes jos gali duoti stiprų postūmį ekonomikai ir aprūpinti daug žmonių darbu;
• spartinti ūkio demonopolizavimą.
Smulkiojo verslo interesus Lietuvoje gina „Mažųjų įmonių įstatymas“. Pagal 1995 m. liepos 1 d. įstatymo papildymą maža įmonė apibūdinama kaip kolektyvas, kuriame dirba ne daugiau kaip 50 žmonių, o bendrosios pajamos per metus – ne didesnės kaip 500 tūkst. Lt.
Įmonėms, kurios turi mažos įmonės statusą, suteikiama tam tikrų lengvatų:
• įmonėms, kurių gamybos veiklos pajamos sudaro ne mažiau kaip 2/3 visų pardavimo pajamų, pelno (pajamų) mokesčio tarifai pirmuosius dvejus metus nuo mažosios įmonės statuso įgijimo sumažinami 70%, o nuo trečiųjų metų – 50%;
• žmonėms, kurių gamybos veiklos pajamos sudaro ne mažiau kaip 2/3 visų pardavimų, pelno (pajamų) mokesčiai sumažinami 50%;
• pelnas (pajamos), panaudotas mokslinių tyrimų, projektavimo, konstravimo darbams, naujai technikai diegti bei investicijoms, neapmokestinamas.
Egzistuoja trys principiniai požiūriai į smulkiojo verslo plėtrą bei valstybės vaidmenį šiame procese, priklausantys nuo pasirinktosios ekonominės teorijos doktrinos.
1. Įvairios išimtys ir lengvatos yra nesuderinamos su rinkos funkcionavimu.
2. SVV turi būti sudaromos išimtinės sąlygos, nes jis yra labai svarbus subalancuojant ūkio subjektų veiklą tiek ekonominiu, tiek socialiniu požiūriu.
3. SVV turi rasti savo nišą ir ten atitinkamai veikti.1.7.2. SVV skatinimo būdai Lietuvoje
Valstybės parama SVV reglamentuoja Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo (2003 m.). 1998 m. buvo patvirtinti Smulkiojo ir vidutinio verslo skatinimo fondo nuostatai. SVV skatinimo fondo tikslas – kaupti vyriausybės nutarimais skiriamas Privatizavimo fondo lėšas, valstybės biudžeto asignavimus bei užsienio donorinių fondų lėšas, skiriamas smulkiajam ir vidutiniam verslui skatinti.
2001 m. LR Vyriausybė patvirtino Verslo plėtojimo tarybos nuostatus. Sudaryti tokie šios tarybos komitetai:
• smulkiojo ir vidutinio verslo skatinimo;
• eksporto plėtros ir skatinimo;
• pramonės konkurencingumo didinimo;1.7.3. Mokesčių lengvatos
2002 m. sausio 1 d. įsigaliojęs LR pelno mokesčio įstatymas nustatė, kad visų įmonių pelnas apmokestinamas 15 proc. pelno mokesčio tarifu, tuo tarpu įmonių, kuriose vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių, o metinės pajamos sudaro 500 tūkst. Lt per metus, pelnas apmokestinamas 13 proc.1.7.4. Fondai
Baltijos ir Amerikos verslo fondas (Baltic – American Enteprise Fund – BalAEEF) Lietuvoje pradėjo veiklą 1995 m., jo tikslas – remti Baltijos šalių valstybių privataus sektoriaus plėtrą.
Baltijos smulkaus kapitalo fondas (Baltic Small Eguity Fund – BSKF) – tai plėtrą skatinantis rizikos kapitalo fondas.
Verslininkai teigia, kad Lietuvoje praktiškai mažai rūpinamasi verslininkystės plėtra ir palankių aplinkos sąlygų sudarymu. Verslininkai susiduria su nemažai rimtų problemų, iš kurių dažniausiai minimos tokios:
• įstatymų nepastovumas;
• nepalanki mokesčių politika;
• lėšų trūkumas;
• nepalankios kreditavimo sąlygos;
• finansų sistemos nepastovumas;
• užsienio investicijų trūkumas;
• mažas rinkos talpumas;
• pačių verslininkų menkas pasirengimas;
• neišsami informacija apie rinkas.1.8. SVV politiką formuojančios institucijos
Lietuvos prekybos, pramonės ir amarų rūmai bei jų asociacija. Šių rūmų atliekamos funkcijos:
• Skatina prekybos, pramonės, statybos transporto, ryšių amatų ir kitų verslo bei ūkio šakų plėtrą.
• Tiria bei plėtoja naujas verslo sritis, regionuose skatindami kurti papildomas darbo vietas.
•Skatina užsienio prekybą.
• Teikia pasiūlymus ūkio plėtros klausimais dėl regiono ekonominės veiklos plėtojimo.
• Atstovauja savo nariams bendradarbiaujant su valstybės, valdžios bei valdymo institucijoms.
• Teikia konsultacines, informacines ir kitas paslaugas.
• LR Vyriausybės nustatyta tvarka išduoda įvairių prekių kilmės dokumentus.
• Tvirtina užsirnio prekyboje naudojamų dokumentų autentiškumą.
• Teikia informaciją verslininkams apie užsienio partnerių patikimumą, o užsienio partneriams – apie Lietuvos įmonių veiklą.
• Padeda organizuoti profesinį mokymą bei suaugusiųjų švietimą.
• Organizuoja parodas, muges, konferencijas bei kitus renginius.
Verslo koncultaciniai centrai. 1993 – 1995 m., financuojami Europos sąjungos PHARE programai ir dalyvaujant savivaldybėms, regioniniams prekybos, pramonės ir amatų rūmams, verslininkų bei kitoms organizacijoms, didžiausiose Lietuvos miestuose buvo įsteigti šeši regioniniai centrai: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, šiauliuose, Panevėžyje ir Alytuje. Šie centrai veikia kaip pelno nesiekiančios nepriklausomos nevyriausybinės organizacijos. Centrus vienija veiklos misija, numatyta jų įstatuose, bei Europos Sąjungos PHARE Smulkiojo ir vidutinio verslo rėmimo programos įgyvendinimas. Atsižvelgiant į regiono verslininkų specifinius poreikius, verslo konsultaciniai centrai teikia skirtingas paslaugas, tačiau yra ir bendrų paslaugų, kurios lengvatinėmis sąlygomis yra teikiamos smulkiems ir vidutiniams bei pradedantiems verslininkams:
• informacija apie veslo pradžią;
• patarimai ir konsultacijos;
• parama rengiant verslo ir marketingo planus;
• trumpi praktinio mokymo kursai;
• regionų ir regioninio verslo plėtojimo planai.
Verslo koncultaciniai centrai turi specialiai smulkioms ir vidutinėms įmonėms parengtą kompiuterizuotą duomenų bazę, kurioje kaupiama ir nuolat atnaujinama informacija apie verslo sąlygas Lietuvoje, siūlomas galimybes SVV įmonėms, teikiamą paramą ir lengvatas, įvairius informacijos šaltinius.
2002 m. įsteigta UAB „Investicijos ir veslo garantijos“ (INVEGA), kuri teikia paskolų garantijas verslininkams, neturintiems pakankamo užstato. Įgyvendinant investicijų projektą, INVEGA bankui garantuoja iki 80 proc. negrąžinamos paskolos, o jei imamas mikrokreditas arba skolinamasi apyvartinėms lėšoms – iki 50 proc. Likusiai negarantuotai pakolos daliai verslininkas pats turi pasirūpinti bankui užstatą.
Lietuvos verslininkų darbdavių konfederacija. Ji vienija daugiau nei 2000 privačių įmonių. Konfederacijos nariai yra individualūs verslininkai, smulkiosios ir vidutinės įmonės, regioninės ir šakinės įmonių asociacijos. Konfederacija gina privataus verslo interesus, savo narių teises, atstovauja Seime ir Vyriausybėje, ministerijose, žinybose, tarptautinėse organizacijose, vykdo darbdavių organizacijos funkcijas, padeda rengti SVV programas, plečia narių komercinius ryšius šalyje ir užsienyje, rengia parodas, muges ir kt.
Nacionalinio smulkiojo ir vidutinio verslo konfederacija. Ji vienija smulkiojo ir vidutinio verslo asocijuotas struktūras bei atskiras įmones. Pagrindinis konfederacijos tikslas – sudaryti palankią ekonominę, teisinę, socialinę, etinę aplinką SVV šalyje bei plėtoti ryšius su tarptautinėmis verslo organizacijomis, integruojantis į Europos Sąjungos ir pasaulio ekonomiką, dalyvauti įvairiose tarptautinėse programuose.
Užsienio šalių organizacijos/donorai. Lietuva gali dalyvauti įvairių sričių Bendrijos programų tinkle,specifinėse programose bei projektuose, tarp jų ir SVV programuose. Lietuvos Bendrijos šalys sieks plėtoti mažas ir vidutines įmones bei skatins bendradarbiavimą tarp tokių įmonių. Bendradarbiavimas numatomas teikiant techninę pagalbą, ypač st.eigian atitinkamas nacionalines ir regionines paramos mažosioms ir vidutinėms įmonėms institucijas, susijusias su financinėmis, mokymo, koncultacijų, technologijos ir marketingo paslaugomis.LITERATŪRA IR KITI ŠALTINIAI
1. Juozaitienė L., Staponkienė J. Verslo ir vadybos įvadas. – Šiauliai. 2003. – ISBN 9986-38-392-7
2. Lukaševičius K., Mrtinkus B. Mažųjų ir vidutinių įmonių vadyba. – Kaunas. 2000.
3. Bagdonas E., Kazlauskienė E. Biznio įvadas. – Kaunas. 2000. – ISBN 9986-13-549-4.
4. Leonienė B. Verslo pradmenys. Kaunas. 1998. – ISBN 9986-850-22-3.
5. http://www.lrs.lt/

Leave a Comment