Smulkaus ir vidutinio verslo statistika

Smulkus ir vidutinisverslas (SVV). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001–2004 metų programanumato tolesnį verslo aplinkos sąlygų gerinimą.
Parengtas atnaujintas SVV plėtros iki 2004 metų strateginiųkrypčių ir smulkaus ir vidutinio verslo plėtros 2002-2004 metų priemoniųprojektas, kuris jau pateiktas LR Vyriausybei (2002-04 05, rašto Nr.34-03-2374).
Parengtas Lietuvos Respublikos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, kurio pagrindinis tikslas –suderinti Lietuvos Respublikos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatyminį reglamentavimą su Europos Sąjungos teise, taip pat su Lietuvos Respubliko svalstybės pagalbos ūkio subjektams kontrolės įstatymo nuostatomis.
Svarbiu elementu lieka smulkaus ir vidutinio veersloinfrastruktūros plėtra. Praėjusių metų pabaigoje įsteigta Uždaroji akcinė bendrovė “Investicijų ir verslo garantijos” (INVEGA), kuri teikia finansinę paramą SVV subjektams (teikia garantijas SVV subjektų gaunamoms paskoloms ir dalinį palūkanų dengimą). Per 2002 m. I ketvirtį INVEGA suteikė garantijas 7 paskoloms (jų vertė 1,7 mln. litų). Per 2002 metus Invega planuoja suteikti iki 100 garantijų sVV subjektams. Garantijas numatoma teikti ir paskoloms, skirtomsapyvartinėms lėšoms. Naujai prisiimtų paskolų garantijų rizika sudarys apie 16mln. litų. SVV subjektams, gavusiems paskolas su INVEGA garantija, numatomakompensuoti iki 50 procentų jųbankams sumokėtų palūkanų.
Nagrinėjamas irr derinamas memorandumo dėl Europos Sąjungosdaugiametės verslo ir verslininkystės, ypač mažų ir vidutinių įmonių, programos(2001-2005) projektas.
Išnagrinėta 2000 metų birželio 13 dieną Bendrųjų reikalų Tarybospriimta Europos mažųjų įmonių chartija (Chartija), kuriame įvardinti mažųjųįmonių poreikiai. Chartija yra acquis sudedamoji dalis smulkaus ir vidutinioverslo politikos sr

rityje. Parengtoje Lietuvos Respublikos derybinėje pozicijoje(16 derybinio skyriaus “Mažos ir vidutinės įmonės”), įsipareigojama pasirengtivisiškai įgyvendinti mažų ir vidutinių įmonių acquis reikalavimus nuo įstojimo įEuropos Sąjungą dienos. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2000 m. kovo 31 d.nutarimu Nr. 373 patvirtino Lietuvos Respublikos derybinę poziciją “Mažosios irvidutinės įmonės” (16 derybinis skyrius), kurio bendrosiose nuostatose yrakonstatuojama, kad Lietuvos Respublika pritaria visam acquis mažų ir vidutiniųįmonių srityje. Todėl laikytina, kad Lietuva išreiškė pritarimą šiaiChartijai.
Per Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros ir skatinimostrategijos įgyvendinimo programą smulkaus ir vidutinio verslo subjektams buvoteikiama finansinė ir techninė parama. Šių metų I-jį ketvirtį Verslo plėtojimotaryba apsvarstė 25 pateiktas smulkaus ir vidutinio verslo subjektų paraiškas,iš kurių 24 buvo patenkintos, skiriant per 4 mln.litų.
Vidausprekyba. Mažmeninės prekybos įmonių 2002 m. sausio-vasario mėn. apyvartasudarė 2216,0 mln. litų ir išaugo, palyginus su praėjusiųjų metų tuo pačiulaikotarpiu, paalyginamosiomis kainomis – 11,5 procento.
Pagal atskiras mažmeninės prekiųapyvartos rūšis, palyginus su 2001 metų tuo pačiu laikotarpiu, daugiausiapadidėjo variklinių transporto priemonių pardavimas – 39,4 proc., varikliniųtransporto priemonių techninė priežiūra ir remontas – 33,2 proc. ir varikliniųtransporto priemonių atsarginių dalių ir pagalbinių reikmenų pardavimas – 24,8procento.Taip pat išaugo avalynės ir odos gaminių specializuota mažmeninėprekyba – 46,5 proc.ir drabužių specializuota mažmeninė prekyba – 36,9procento.
Restoranų, barų ir kitų maitinimo įmonių sausio–vasario mėnesiųapyvarta sudarė 64,0 mln. litų ir, palyginti su tuo pačiu 2001 metų laikotarpiu,padidėjo 19,9 procento.
Apyvarta sumažėjo maisto, gėrimų ir tabako specializuotoseparduotuvėse – 21,6 proc. ir iš specializuotos mėsos ir mė
ėsos produktųmažmeninės prekybos – 4,6 procento. Šių prekybos įmonių apyvartos vystymuisineigiamos įtakos turėjo pabrangę maisto produktai ir tabako gaminiai beialkoholiniai gėrimai.
Mažmeninės apyvartos plėtros tempai leidžia prognozuoti, kadsausio–kovo mėn. mažmeninė apyvarta, palyginus su praėjusių metų tuo pačiulaikotarpiu, turėtų padidėti.
Užsienioprekyba. Statistikos departamento duomenimis, per 2002 m. sausio–vasariomėnesius pagal bendrąją prekybos sistemą Lietuvos užsienio prekybos apyvartosapimtis sudarė 6549,6 mln. litų: iš Lietuvos eksportuota 2671,5 mln. litų vertėsprekių, importuota 3878,1 mln. litų vertės. Palyginti su 2001 m. 2 mėn.rezultatu, prekybos apyvarta padidėjo tik 1,7 proc., eksportas sumažėjo 4,2proc. (arba 116,4 mln. litų), o importas padidėjo 6,2 proc. (arba 227,6 mln.litų). Užsienio prekybos deficitas sudarė 1206,5 mln. litų ir, lyginant su 2001m. 2 mėn. rezultatu, padidėjo 39,9 proc. (arba 343,9 mln. litų).
Svarbiausios Lietuvos užsienio prekybos partnerės pagal bendrąjąprekybos sistemą š.m. sausio–vasario mėn. buvo: Rusija (eksportas – 12,8 proc.bendro eksporto, importas – 24,4 proc. bendro importo), toliau – Vokietija(atitinkamai 11,9 proc. ir 18,9 proc.), Jungtinė Karalystė (14 proc. ir 3,1proc.), Latvija (9,2 proc. ir 3,6 proc.), Lenkija (4,5 proc. ir 6proc.).
Daugiausia prekių pagal bendrąją prekybos sistemą per 2002 m. 2mėn. iš Lietuvoseksportuotaį šias šalis: JungtinęKaralystę (14 proc. bendro Lietuvos eksporto), Rusiją (12,8 proc.), Vokietiją(11,9 proc.), Latviją (9,2 proc.).
Bendro Lietuvos eksporto sumažėjimas per š.m. 2 mėn. susijęs superdirbtų naftos produktų bei lietuviškos žaliosios naftos žymiu eksportosumažėjimu dėl jų gamybos mažėjimo. Per analizuojamą laikotarpį šių produktųeksporto apimtis, lyginant su 2001 m. 2 mėn. rezultatu, sumažėjo 305,5 mln.litų, arba 47 proc. Matyti, kad vi
ien tik šių produktų eksporto apimtiessumažėjimas yra 2,6 karto didesnis nei bendro Lietuvos eksporto apimtiessumažėjimas. Lyginant prekių eksporto apimtiesbe minėtų naftos produktųkitimą, jisper š.m. 2 mėn padidėjo 8,8 procento.
Kita svarbi eksporto mažėjimo priežastis – Lietuvos prekiųvežėjams Rusijos bei Baltarusijos taikomos sankcijos, kurios sutrikdė savalaikįprekių pristatymą gavėjams bei finansinius atsiskaitymus. Norint, kad šisituacija pasikeistų, reikėtų atsakingai spręsti naftos žaliavos tiekimo beiskubiai spręsti susikaupusias vežėjų problemas.
Per 2002 m. 2 mėn. eksportuota 2061,2 mln.litų vertės Lietuvoskilmę turinčių prekių, o tai sudaro 77,1 proc. šių metų 2 mėn. bendro Lietuvoseksporto apimties, arba 89,1 proc. 2001 m. 2 mėn. Lietuvos kilmę turinčių prekiųeksporto apimties. Pastaraisiais metais šis rodiklis nuolat gerėjo, tačiau perš.m. 2 mėn. jis žymiai sumažėjo dėl perdirbtų naftos produktų eksportosumažėjimo.
Per 2002 m. 2 mėn. prekių eksportas į ES valstybes sudarė 1365,8mln. litų, arba 51,1 proc. bendro Lietuvos eksporto. Prekių eksporto į šiasvalstybes apimtis, palyginti su 2001 m. atitinkamu laikotarpiu, sumažėjo 1,8proc.
Į NVS šalis eksportuota 556,5 mln. litų vertės prekių, arba 20,8proc. bendro Lietuvos eksporto. Palyginti su 2001 m. 2 mėn. rezultatu, jispadidėjo 33,2 proc.
Per š.m. 2 mėn. į Latviją ir Estiją eksportuota 333,8 mln. litųvertės prekių, arba 12,5 proc. bendro Lietuvos eksporto. Šis rodiklis irskaičiuojant proc. ir vertine išraiška žymiai sumažėjo ir sudaro tik 63 proc.2001 m. 2 mėn. eksporto į minėtas šalis apimties.
Į CELPA šalis per 2002 m. 2 mėn. eksportuota 147,2 mln. litųvertės prekių, arba 5,5 proc. bendro Lietuvos eksporto. Jis taip pat su
umažėjo irsudaro 70,4 proc. 2001 m. 2 mėn. eksporto apimties.
Pagal prekių skyrius didžiausią Lietuvos eksporto dalį sudarėtekstilės medžiagos ir dirbiniai (19,4 proc. bendro eksporto apimties),mineraliniai produktai (17,6 proc.), mašinos ir mechaniniai, elektros įrenginiai(11,9 proc.), transporto priemonės ir įrenginiai (9,6 proc.), chemijos pramonėsir jos šakų produkcija (7,6 proc.). Palyginti su 2001 m. atitinkamu laikotarpiu,didėjo riebalų ir aliejų, paruoštų maisto produktų, plastikų ir jų dirbinių,odų, kailių ir jų dirbinių, medienos, popieriaus ir kartono, tekstilės medžiagųir dirbinių, keramikos ir stiklo dirbinių, mašinų, mechaninių ir elektrosdirbinių, transporto priemonių ir įrenginių, matavimo ir kontrolės įvairiųpramonės dirbinių KPN skyrių prekių eksporto apimtis. Didžiausia dalimi sumažėjomineralinių produktų, gyvūninės kilmės produktų, avalynės bei netauriųjų metalųKombinuotosios prekių nomenklatūros skyrių prekių eksporto apimtis.
Atsižvelgdami įStatistikos departamento pateiktus kovo mėn. verslo tendencijų tyrimo rezultatuspramonėje, kuriose numatomos gamybos apimties bei produkcijos paklausos lygiogerėjimo tendencijos, manome, kad galima prognozuoti š.m. kovo mėn. eksportoapimties padidėjimą. Negalime tikėtis, kad eksporto apimtis jau šį ketvirtįpasieks praėjusių metų I ketvirčio rezultatų lygį dėl labai svarbių Lietuvosrezultatams priežasčių: naftos produktų eksporto sumažėjimo (dėl gamybosapimties mažėjimo) bei sumažėjusių jų kainų pasaulinėje rinkoje (nuo š.m. sausiomėn.), o taip pat dėl užsitęsusių vežėjų problemų sprendimo. Tikimės, kad šiųproblemų sprendimas neužsitęs ir kovo mėn. eksporto rodiklis pradės gerėti.Laukiame, kad per lyginamąjį laikotarpį eksporto apimties atsilikimas peranalizuojamą laikotarpį sumažėtų iki 1,5 proc.
Daugiausia prekių pagal valstybę siuntėją į Lietuvąimportuota iš šiųšalių:Rusijos (24,4 proc. bendro Lietuvos importo), Vokietijos (18,9proc.), Lenkijos (6,0 proc.), Nyderlandų (4,6 proc.), Danijos (4,1proc.).
Per š. m. 2 mėn. iš ES valstybių Lietuva importavo 1920,5 mln.litų vertės prekių ir tai sudarė 49,5 proc. bendro Lietuvos importo. Palygintisu 2001 m. 2 mėn. rezultatu, importas iš ES valstybių padidėjo 24,5proc.
Iš NVS valstybių Lietuva importavo 1076,6 mln. litų vertėsprekių ir tai sudarė 27,8 proc. bendro Lietuvos importo. Palyginti su 2001 m. 2mėn., importas iš NVS valstybių sumažėjo 12,9 proc.
Iš CELPA šalių per 2002 m. 2 mėn. importuota 338,4 mln. litųvertės prekių, arba 8,7 proc. bendro Lietuvos importo. Palyginti su 2001 m. 2mėn., šis rodiklis padidėjo 15 proc.
Importo apimtis per minėtą laikotarpį iš Latvijos ir Estijossudarė 231,9 mln. litų, arba 6 proc. bendro Lietuvos importo. Importo iš šiųšalių apimtis per 2002 m. 2 mėn., palyginti su 2001 m. atitinkamu laikotarpiu,sumažėjo 13,7proc.
Pagal prekių skyrius didžiausią importo dalį sudarė mineraliniaiproduktai (20,8 proc. bendro importo apimties), mašinos ir mechaniniai beielektros įrenginiai (17,9 proc.), transporto priemonės ir įrenginiai (10,9proc.), chemijos pramonės ir jos šakų produkcija (10,4 proc.), tekstilėsmedžiagos ir dirbiniai (8,7 proc.). Palyginti su 2001 m. 2 mėn., didėjo daugelioKPN skyrių (išskyrus mineralinių produktų, tekstilės medžiagų ir dirbinių)prekių importo apimtis.
Bendrasužsienio prekybos balansasper 2002m. sausio–vasario mėn. buvo neigiamas, ir didėjo, sudarydamas 139,9 proc. 2001m. 2 mėn. deficito apimties.
Analizuojant užsienio prekybos deficitą pagal šalis, matyti, kaddidžiausias jis buvo prekiaujant su Rusija – 603,8 mln. litų ir sudarė 50 proc.bendro Lietuvos užsienio prekybos deficito. Palyginti su 2001 m. atitinkamulaikotarpiu, jis per š.m. analizuojamą laikotarpį sumažėjo 32,4 proc. Užsienioprekybos su Vokietija deficitas sudarė 415,7 mln. litų, ir jis, palyginti supraėjusių metų laikotarpiu, labai padidėjo – 2,7 karto. Tarp kitų svarbiausiųLietuvos prekybos partnerių reikėtų pažymėti labai padidėjusį prekybos suSuomija (sudaro 116,6 mln. litų), Lenkija (114,4 mln. litų) bei Nyderlandais(114,3 mln. litų) deficitą.
Pagal šalių grupes didžiausias prekybos deficitas susidarėprekiaujant su ES valstybėmis ir buvo 554,7 mln. litų, arba 46 proc. bendroLietuvos užsienio prekybos deficito. Palyginti su 2001 m. 2 mėn. šių šaliųrodikliu, jis padidėjo net 3,7 karto.
Prekybos deficitas su NVS šalimis per 2002 m. 2 mėn. sudarė520,1 mln. litų, tačiau mažėjo ir sudarė 63,5 proc. 2001 m. 2 mėn. prekybos sušiomis šalimis deficito apimties.
Lyginant šių metų 2 mėn. užsienio prekybos rezultatus supraėjusių metų atitinkamo laikotarpio rezultatais, matyti, kad šio laikotarpiorodiklių tendencijos keitėsi. Sumažėjo bendro prekių eksporto, taip pat Lietuvoskilmę turinčių prekių eksporto apimtis. Intensyviau, negu per atitinkamąpraėjusių metų laikotarpį, didėjo eksportas tik į ELPA bei NVS šalis. Didėjoimporto apimtis, todėl padidėjo prekybos deficitas.
Eksportui palankios aplinkos kūrimui,prekių ir paslaugų konkurencingumo didinimui, palankaus Lietuvos, jos ūkiosubjektų ir jų gaminamų prekių bei teikiamų paslaugų įvaizdžio formavimui,toliau yra vykdomos Eksporto plėtros ir skatinimo strategijos įgyvendinimopriemonės.
Iš dalies buvo padengtos sertifikavimo išlaidos 44 įmonėms, 2mln. Lt. skirti eksportuotojų ne rizikos draudimo išlaidoms dalinai dengti,paremtas ūkio subjektų dalyvavimas 61 parodoje (3,4 mln.Lt), iš dalies padengtos4 konferencijų ir seminarų išlaidos.
Siekiant didesnio eksportuotojų aktyvumo, šiais metais pirmąkartą Lietuvoje įsteigtas prizas “Lietuvos geriausias metų eksportuotojas”.Prizo steigėjai – Lietuvos pramonininkų konfederacija, Ūkio ministerija irLietuvos ekonominės plėtros agentūra. Neseniai organizuotas šio prizo įteikimasnugalėtojams.
Bankrotoprocedūros. Nuo 1993 metų iki 2002 m. balandžio 1 d. bankrotas buvopaskelbtas 14 bankų ir 1771 įmonėse, iš jų 538įmonėse bankroto procedūros jaubaigtos (510 likviduotos, 4 reorganizuotos, 9 sanuotos, kitose 15-oje bankrotobylos nutrauktos arba sudarytos taikos sutartys). 2002 m. balandžio 1 d.bankroto procesas vykdomas visuose 14 bankų ir 1233 įmonėse, kuriose likvidavimoprocedūra vyksta 833 įmonėse, reorganizavimas – 3 įmonėse, bei sanavimas – 3įmonėse, 394 įmonėse sprendimas dėl bankroto procedūros vykdymo darnepriimtas.
Iš visų bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių š.m. balandžio 1d. 1704 įmonėms iškeltos bankroto bylos teisme (t.y. 96%), o 67 įmonėms bankrotoprocedūra taikoma ne teismo tvarka.
Preliminariais duomenimis per 2002 metų I ketvirtį bankrotasinicijuotas 165 įmonėse, iš kurių visoms įmonėms iškeltos bankroto bylos teisme.Iš šių įmonių 5 įmonėms jau taikoma likvidavimo procedūra.
Lyginant 2002 metų I ketvirtį su 2001 metų I ketvirčiu,bankrutuojančių įmonių skaičius padidėjo 33%, o lyginant su dar ankstesniais2000 m. – 54%. Tačiau prognozuojama, kad šiais metais bankrutuojančių įmoniųskaičius dar augs.
Išankstiniais duomenimis baigtų bankroto procedūrų per šių metųI-jį ketvirtį buvo 91 įmonėje, iš jų 19 įmonių, kurioms bankroto procesas buvopradėtas 2001 metais. Lyginant 2002 ir 2001 metų I ketvirčio baigtas bankrotoprocedūras, šiais metais jų padaugėjo beveik 1,8 karto.
Įgyvendinant naujai priimtą Įmonių bankroto įstatymą, kurisįsiteisėjo 2001 m. liepos 1 d., greitėja bankroto procesai ir dabartiniu metudaugiausia bankrotas tęsiasi tik du (39 %) arba tris (35 %) metus. Per visąlaiką nuo 1993 metų iki š.m. balandžio 1 d. 10% bankrutavusių įmonių bankrotoprocesas užtruko ilgiau kaip 5 metus. Šiuo metu vis dar yra užsitęsusių bankrotobylų skaičius. Bankroto procesai pradėti 1993-1997 metais iki šių 2002 metųbalandžio 1 dienos dar yra vykdomi 102 įmonėse.
Per 2002 metų I ketvirtį bankroto procesų daugiausia pradėtadidžiųjų Lietuvos miestų apskrityse: Vilniaus apskrityje – 23 % ir Kaunoapskrityje – 21 %. Klaipėdos ir Šiaulių apskrityse bankrutuojančios įmonėssudaro po 10%. Taip pat didelis bankrutuojančių įmonių skaičius (15%) yra Telšiųapskrityje.
Palyginus šių ir praeitų metų I ketvirčio bankrutuojančių įmoniųskaičius, ypatingai procentas padidėjo Kauno apskrityje (+10,7%), Alytaus(+4,6%) ir Panevėžio (+3,6 %) apskrityse. Bankrutuojančių įmonių skaičiussumažėjo Telšių (-11,4%), Šiaulių (-4,7%) bei Utenos (-3,7%) apskrityse. Visosekitose apskrityse bankrutuojančių įmonių procentas daugmažnepasikeitė.
Europos Sąjungos SVV politika

Rekomendacija dėl mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ) apibrėžimo

Žalioji knyga “Verslininkystė Europoje”

Europos mažųjų įmonių chartija

Konkurencingumo ir naujovių pagrindų programa

Daugiametė programa įmonėms, ypatingai mažoms ir

vidutinėms, bei verslininkystei
Rekomendacija dėl mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ) apibrėžimo
Mažos ir vidutinės įmonės – tai Europos šalių ekonomikos pagrindas. Būtent šios įmonės sukuria šimtus darbo vietų europiečiams ir sąlygoja daugelį ekonominių permainų regione.
Europos Komisija 1996 m. balandžio 6 d. Rekomendacijoje dėl mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ) apibrėžimo 96/280/EC (OJ L 107 of 30/04/1996) pakvietė ES šalis-nares bei Europos investicijų banką ir Europos investicijų fondą pradėti taikyti vienodą MVĮ apibrėžimą. Šis Europos Komisijos (EK) pateiktas apibrėžimas tėra rekomendacinio pobūdžio, tačiau jis tampa privalomas, kai kalbama apie valstybės paramą MVĮ, siekiant išvengti konkurencijos pažeidimų kitų įmonių atžvilgiu. EK reguliariai, dažniausiai kartą per ketverius metus, peržiūri šią Rekomendaciją, ypatingai nustatytas MVĮ metinės apyvartos bei balansinės turto vertės ribas, ir, esant reikalui, siūlo pakeitimus. Todėl 2003 m. gegužės 6 d. EK patikslino 1996 m. balandžio 6 d. rekomendaciją dėl mažų ir vidutinių įmonių sampratos (96/280/EC). Nauja rekomendacija dėl mažų ir vidutinių įmonių sampratos (2003/361/EC) įsigaliojo nuo 2005 m. sausio 1 d.

Europos Komisija 2005 balandžio 11 d. išleido patogų vartotojui vadovą, kuriame aiškinamas 2005 m. sausio 1 d. pradėtas taikyti Europos Sąjungos mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ) apibrėžimas. Susipažinti su minėtu vadovu galite čia.
Šiuo metu Europos Sąjungoje mažas ir vidutines įmones apibūdina šie kriterijai – įmonės darbuotojų skaičiaus, metinės apyvartos arba balansinės turto vertės ir nepriklausomumo.
Pirmoje lentelėje pateikti naujieji, o antroje – buvę kriterijai, apibūdinantys MVĮ įmones:
1 lentelė. Mažų ir vidutinių įmonių samprata pagal 2003 m. gegužės 6 d. rekomendaciją.

Darbuotojų skaičius Metinės pajamos arba Turto balansinė vertė
Vidutinė įmonė < 250 = 50 mln. EUR = 43 mln. EUR
Maža įmonė < 50 = 10 mln. EUR = 10 mln. EUR
Mikroįmonė < 10 = 2 mln. EUR = 2 mln. EUR
2 lentelė. Mažų ir vidutinių įmonių samprata pagal 1996 m. balandžio 6 d. rekomendaciją.

Darbuotojų skaičius Metinės pajamos arba Turto balansinė vertė
Vidutinė įmonė < 250 = 40 mln. EUR = 27 mln. EUR
Maža įmonė < 50 = 7 mln. EUR = 5 mln. EUR
Mikroįmonė < 10 = 2 mln. EUR = 1,5 mln. EUR
Taip pat Įmonė turi būti nepriklausoma, t.y., ne daugiau kaip ketvirtadalis įmonės kapitalo arba balsavimo teisę turinčių akcijų gali priklausyti kitoms įmonėms, neatitinkančioms MVĮ kriterijų.
Skatindama MVĮ plėtrą Europos Bendrijoje, EK, kaip vieną iš svarbiausių, iškėlė politinį tikslą skatinti verslumą ir priėmė keletą būtinų šiam tikslui pasiekti politinių priemonių:
• 2000 m. kovo mėn. Lisabonoje įvykusiame Europos viršūnių tarybos susitikime nusprendė sukurti palankias sąlygas verslumui skatinti;
• 2000 m. birželio mėn. Feiroje įvykusiame Europos viršūnių tarybos susitikime pritarė Europos mažųjų įmonių chartijai;
• 2000 m. pabaigoje EK priėmė naująją Daugiametę programą įmonėms ir verslininkystei (2001-2005m.).
• 2005 m. išleido MVĮ apibrėžimą aiškinantį vadovą.
Konkurencingumo ir naujovių pagrindų programa
Nuo 2007 m. sausio 1 d. pradeda veikti ES Konkurencingumo ir naujovių pagrindų programa (toliau – programa), sudaryta 2007 – 2013 m. laikotarpiui. Programa apjungia ankstesnes specifines Bendrijos programas (Daugiametę programą įmonėms, ypatingai mažoms ir vidutinėms, bei verslininkystei, Europos pažangios energetikos programą, Life, e-TEN ir kt.) ir apima priemones Lisabonos strategijos tikslams pasiekti.
Programos pagrindiniai tikslai:
• skatinti įmonių, ypač mažų ir vidutinių (toliau – MVĮ), konkurencingumą;
• skatinti naujoves, ypač ekologines naujoves;
• paspartinti konkurencingos, inovacinės informacinės visuomenės kūrimą;
• skatinti energijos efektyvumą ir naujų bei atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą visuose ekonomikos sektoriuose.

Programą sudaro trys specifinės programos:
• Verslininkystės ir naujovių programa, apimanti MVĮ finansavimo ir inovacijų bei konkurencingumo skatinimo, MVĮ bendradarbiavimui palankios aplinkos ir verslo kultūros kūrimo priemones.
• Informacijos ir ryšių technologijų (toliau – IRT) politikos rėmimo programa, kuria siekiama sukurti bendrą Europos informacinę erdvę, skatinti IRT taikymą ir investicijas į IRT, kurti atvirą informacinę visuomenę.
• „Pažangios energetikos Europai“ programa, skatinanti efektyviai ir racionaliai naudoti energiją, ieškoti naujų ir atsinaujinančių energijos šaltinių.
2006 m. birželio 1 d. Europos Parlamentas pritarė Europos Komisijos (toliau – EK) 2005 m. balandžio 6 d. pasiūlytai programai. EK parengtą programos projektą galite rasti čia.
Daugiametė programa įmonėms, ypatingai mažoms ir
vidutinėms, bei verslininkystei
Lietuva dar 1999 metų rudenį išreiškė savo pageidavimą prisijungti prie pagrindinės su smulkiu ir vidutiniu verslu susijusios Europos Bendrijos programos – Trečiosios daugiametės programos. Užsitęsus Lietuvos prisijungimo prie programos procedūroms, 2000 m. baigėsi Trečiosios daugiametės programos įgyvendinimas, o 2000 m. gruodžio mėn. Europos Komisija patvirtino naująją Daugiametę programą įmonėms, ypatingai mažoms ir vidutinėms, ir verslininkystei (DPĮ), kurios įgyvendinimas prasidėjo 2001 m. ir baigsis 2005 m. Asociacijos Tarybos sprendimu nuo 2000 m. kovo 1 d. Lietuva oficialiai prisijungė prie šios bendrijos programos. 2004 m. gruodžio 9 d. pritarta siūlymui pratęsti DPI dar vieneriems metams. Planuojama, kad nuo 2007 m. ją pakeis nauja Konkurencingumą bei inovacijas skatinanti programa.
Pagrindiniai DPĮ tikslai:
• Skatinti įmonių plėtrą ir jų konkurencingumą;
• Skatinti verslininkystę;
• Supaprastinti administracinius barjerus ir pagerinti teisinę verslo aplinką, sukurti palankias sąlygas naujų verslų kūrimui, mokslinių tyrimų bei inovacijų plėtrai;
• Pagerinti finansines galimybes verslui, ypatingai MVĮ;
• Palengvinti verslininkams priėjimą prie Bendrijos teikiamos paramos – paslaugų, programų, bendradarbiavimo tinklų ir optimizuoti visų šių priemonių koordinavimą.
Siekdama patikslinti DPĮ įgyvendinimą 2004 m. vasario 11 d. Europos Komisija parengė ir išleido “Veiksmų planas: Europos verslumo darbotvarkė” (COM (2004) 70 galutinis). Šis veiksmų planas sudarytas pagal Žaliąją Knygą ir yra DPĮ papildymas išskiriant konkrečius tikslus 2001-2005 metams.
Veiksmų plano įgyvendinamą atspindi papildomai pateiktos aktualiausių veiksmų lentelės, kuriose aprašytos numatomos priemonės, jų tikslai ir laukiamas rezultatas. Lentelėse numatytas skirtingų institucijų, pradedant Europos Komisija ir baigiant nacionalinio ir regioninio lygio institucijomis, vaidmuo įgyvendinant šiuos tikslus. Be to, jose yra pateikti geros praktikos pavyzdžiai, kuriuose aprašyta ES-25 valstybių narių patirtis įgyvendinant konkrečias priemones.
DPĮ suformuoti tikslai bus pasiekti, įgyvendinus eilę numatytų priemonių, kurios gali būti suskirstytos į tris grupes:
Euro info centrų tinklo sukūrimas
Euro info centrai, teikdami informaciją bei pagalbą MVĮ visais su ES susijusiais klausimais, atlieka tarpininko tarp Europos institucijų ir vietos visuomenės vaidmenį.
Lietuvoje šiuo metu jau veikia trys Euro info centrai – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.
Finansinių instrumentų panaudojimas
Tai Europos investicijų fondo įgyvendinamos finansinės paramos schemos: rizikos kapitalo investavimo, mikrokreditavimo, SVV garantijų, pradinio kreditavimo ir pan. Lietuva iki šiol dar neturi galimybių pasinaudoti šia parama. Pirmiausia Lietuvai bus atverta galimybė per UAB “Investicijų ir verslo garantijos” teikti garantijas MVĮ paskoloms pagal Europos investicijų fondo finansinės paramos schemą.
PASTABA:
DPĮ neteikia tiesioginės paramos įmonėms!
Verslo politikos formavimas
Europos Komisija kartu su šalimis-narėmis atlieka daugybę studijų ir tyrimų, kaip iš esmės pagerinti verslo aplinką. Šioje srityje ypatingai reikšmingą patirties sklaidos vaidmenį atlieka Geros praktikos projektai (Best Procedure projects), kai šalys-narės pateikia savo geros patirties verslo aplinkoje pavyzdžius bei įvertina pasirinktą savo šalies verslo politiką.

Mažoms ir vidutinėms įmonėms pradinių steigimosi išlaidų subsidijavimas

2005-02-21
Iki 2005 m. gruodžio 15 d. Vilniaus miesto savivaldybei galima teikti paraišką pradinių steigimosi išlaidų subsidijai gauti. Paraiškas gali teikti naujai įregistruotos (nuo 2005 m. sausio l d.) mažos ir vidutinės įmonės – uždarosios akcinės bendrovės, akcinės bendrovės, individualios įmonės, tikrosios ūkinės bendrijos, komanditinės ūkinės bendrijos ir viešosios įstaigos, kuriose dirba mažiau kaip 10 darbuotojų, taip pat atitinka kitus LR smulkaus ir vidutinio verslo įstatyme nustatytus mikroįmonės kriterijus, išskyrus valstybės ir savivaldybės įmones bei įmones, kuriose valstybei, savivaldybei priklauso daugiau kaip ½ balsavimo teisę suteikiančių akcijų.
Subsidijos suma vienai įmonei – 400 litų.
Subsidija skiriama pradinių steigimosi išlaidų kompensavimui, t.y.:
• mokesčiui notarui už steigiamo juridinio asmens steigimo dokumentų atitikties įstatymų reikalavimus patvirtinimą bei patvirtinimą, kad juridinį asmenį įregistruoti galima;
• atlyginimui valstybės įmonei Registrų centrui už judrinio asmens įregistravimą.
Įmonė, prašanti subsidijos pradinėms steigimosi išlaidoms kompensuoti turi pateikti šiuos dokumentus:
1. užpildytą nustatytos formos paraišką, kurią galima gauti Vilniaus miesto savivaldybės Interesantų aptarnavimo skyriaus 7 darbo vietoje, Konstitucijos pr.3 arba Savivaldybės internetiniame puslapyje: www.vilnius.lt/ Investicijos ir verslas/verslas/užimtumas ir SVV plėtra;
2. įmonės įregistravimo pažymėjimo originalą (bus grąžintas) ir kopiją, patvirtintą įmonės vadovo parašu ir antspaudu.
Dokumentus galima teikti kiekvieną darbo dieną iki š.m. gruodžio 15 d. Vilniaus miesto savivaldybės Vilniaus miesto savivaldybės Interesantų aptarnavimo skyriaus 7 darbo vietoje, Konstitucijos pr. 3.
Lietuvoje bus galima steigti Europos kooperatines bendroves

2006-07-03
Nuo 2006 m. rugpjūčio 18 d. Lietuvoje bus galima steigti Europos kooperatines bendroves – Europos Sąjungos (ES) lygio įmones, veikiančias visoje ES pagal visai Bendrijai vienodas taisykles. Tai užtikrins Lietuvos Respublikos Seimo 2006 m. birželio 15 d. priimtas Europos kooperatinių bendrovių įstatymas.
Atsižvelgus į ES reglamento nuostatas, Europos kooperatinių bendrovių įstatymas nustato Europos kooperatinės bendrovės steigimo, valdymo, pertvarkymo ir buveinės perkėlimo tvarką.

Parama SVV atstovams kuriant naujas darbo vietas

2005-02-21
Iki 2005 m. gruodžio 15 d. smulkaus ir vidutinio verslo atstovai kviečiami pateikti paraiškas Vilniaus miesto savivaldybei dėl naujų darbo vietų steigimo subsidijavimo. Paraiškas gali teikti uždarosios akcinės bendrovės, akcinės bendrovės, individualios įmonės, tikrosios ūkinės bendrijos, komanditinės ūkinės bendrijos ir viešosios įstaigos, kuriose dirba mažiau kaip 50 darbuotojų, taip pat atitinka kitus Lietuvos Respublikos smulkaus ir vidutinio verslo įstatyme nustatytus mažos įmonės ir mikroįmonės kriterijus, išskyrus valstybės ir savivaldybės įmones bei įmones, kuriose valstybei, savivaldybei priklauso daugiau kaip ½ balsavimo teisę suteikiančių akcijų.

Įmonė privalo atitikti šiuos reikalavimus:
1. turi būti įregistruota Vilniaus mieste;
2. negali turėti įsiskolinimų valstybės biudžetui ir Valstybiniam socialinio draudimo fondui;
3. negali būti pažeidusi anksčiau pasirašytų su Vilniaus miesto savivaldybe sutarčių bei išduotų leidimų vykdymo sąlygų arba neturi vykti teisminiai procesai dėl jų vykdymo;
4. veikla turi būti vykdoma ne trumpiau kaip 1 metus, už kuriuos Savivaldybei įmonė privalo pateikti metinį balansą ir pelno (nuostolio) ataskaitą, o individuali įmonė – pajamų išlaidų deklaraciją ir metinę pelno mokesčio deklaraciją;
5. veikla turi būti pelninga (balanse arba pelno mokesčio deklaracijoje);
6. turi būti įsteigusi einamaisiais kalendoriniais metais iki gruodžio 15 d. ne mažiau kaip vieną naują darbo vietą ir įdarbinusi pagal neterminuotą darbo sutartį bedarbį, užsiregistravusį Vilniaus darbo biržoje.

Įmonė naujas darbo vietas privalo būti įsteigusi savo lėšomis, Savivaldybė moka subsidiją – po 1000 (vieną tūkstantį) litų už kiekvieną naujai įsteigta darbo vietą.

Subsidija skiriama darbo vietos steigimo išlaidoms:
– įrengimų, įrangos ir kitų darbo priemonių, reikalingų veiklai ar gamybai užtikrinti, pirkimui;
– darbo vietai ir darbuotojui reikalingoms licencijoms ir leidimams įsigyti;
– tinkamų darbuotojų atrankai ir kt.

Įmonė, prašanti subsidijos naujų darbo vietų steigimo išlaidoms kompensuoti, privalo pateikti:
1. užpildytą nustatytos formos paraišką, kurią galima gauti Vilniaus miesto savivaldybės Interesantų aptarnavimo skyriaus 7 darbo vietoje, Konstitucijos pr. 3 arba Savivaldybės internetiniame puslapyje: http://www.vilnius.lt/doc/subs_1.doc;
2. registravimo pažymėjimo kopiją, patvirtintą įmonės vadovo parašu ir antspaudu;
3. metinės finansinės atskaitomybės dokumentų kopijas su Valstybinės mokesčių inspekcijos atžyma;
4. pažymas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo ir iš Valstybinės mokesčių inspekcijos apie įsiskolinimų nebuvimą;
5. nustatytos formos pažymą apie įdarbintus bedarbius (su Vilniaus darbo biržos atžyma), kurią galima gauti Vilniaus miesto savivaldybės Interesantų aptarnavimo skyriaus 7 darbo vietoje, Konstitucijos pr.3 arba Savivaldybės internetiniame puslapyje: http://www.vilnius.lt/doc/subs_2.doc ir pasirašytų neterminuotų sutarčių su darbuotojais kopijas;
6. naujų darbo vietų steigimo išlaidas (Savivaldybės subsidijuojamai sumai) pagrindžiančių mokėjimo dokumentų kopijas.

Įmonė vienerius kalendorinius metus po darbo vietos įsteigimo (darbuotojo įdarbinimo) dienos, už kiekvieną pusmetį privalės pateikti nustatytos formos ataskaitą.

Įmonė, panaikinusi naujai įsteigtą darbo vietą arba neužtikrinusi tos darbo vietos funkcionavimo su realiai dirbančiu žmogumi (atleidus netinkamą darbuotoją, kitas bedarbis iš Vilniaus darbo biržos turi būti priimtas per 10 kalendorinių dienų) privalės grąžinti suteiktą subsidiją (arba jos dalį) tai darbo vietai įsteigti:
– 1000 (vieną tūkstantį) litų, kai darbo vieta panaikinta arba neužtikrintas tos darbo vietos funkcionavimas pirmą pusmetį po jos įsteigimo (darbuotojo įdarbinimo) dienos;
– 500 (penkis šimtus) litų, kai ji panaikinta arba neužtikrintas tos darbo vietos funkcionavimas antrą pusmetį po darbo vietos įsteigimo (darbuotojo įdarbinimo) dienos.

Paraišką su reikalingais dokumentais (lapai turi būti sunumeruoti, kiekvienas lapas pasirašytas įmonės vadovo arba įgalioto asmens, pažymėti įmonės antspaudu ir paskutiniame lape pažymėtas bendras lapų skaičius) galima teikti kiekvieną darbo dieną iki š.m. gruodžio 15 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Interesantų aptarnavimo skyriuje (7 darbo vieta), Konstitucijos pr. 3. Daugiau informacijos galima rasti Ekonomikos departamento Ekonominės plėtros skyriaus Užimtumo poskyryje , tel.: 211 2271, 211 2269, arba el. paštu: joana.petroseviciene@vilnius.lt; audrone.kernagiene@vilnius.lt.
Mažų ir vidutinių įmonių palyginamoji analizė

2005 m. Europos Sąjungoje buvo apie 23 mln. veikiančių MVĮ ir jos sudarė didžiąją įmonių dalį, t.y. 99% visų įmonių. MVĮ dirbo apie 75 mln. darbuotojų. MVĮ vaidmuo ES pramonėje, o ypač kai kuriuose jos sektoriuose, yra labai svarbus. Pavyzdžiui, tekstilės, statybos ar baldų sektoriuose MVĮ dirbo net iki 80% visų dirbančiųjų. MVĮ yra pagrindinis verslumo įgūdžių ir inovacijų šaltinis, jos taip pat didina ekonominę ir socialinę sanglaudą.
MVĮ vaidmuo Lietuvos ir kitų šalių ekonomikoje gali būti įvertintas atlikus įvairių rodiklių palyginamąją analizę. Tokios analizės galimybes pirmiausia lemia informacijos prieinamumas. Lietuvai tapus ES nare, tapo tikslinga lyginti Lietuvos ekonominius rodiklius su ES šalių vidurkiu (ES–25), tačiau tokios informacijos pateikiama dar labai nedaug, dažniausiai tai bendriausi nacionalinių sąskaitų rodikliai. Ypač trūksta informacijos apie MVĮ rodiklius. Todėl pateiktoje analizėje apsiribojama palyginimais tik su atskirų ES šalių arba ES–15 šalių grupės rodikliais pagal ES statistikos tarnybos (EUROSTAT) pateikiamus duomenis.
Vienas iš labiausiai dominančių rodiklių yra MVĮ sukuriamos bendrosios pridėtinės vertės dalis ekonomikoje. Šis rodiklis Lietuvoje yra ne toks didelis kaip ES šalių senbuvių grupėje arba atskirai Austrijoje ir Suomijoje, tačiau žymiai didesnis nei Airijoje.

48 pav. MVĮ sukurta bendrosios pridėtinės vertės dalis Lietuvoje ir Europos ekonominės erdvės šalyse 2003 m., %

Analizuojant bendrosios pridėtinės vertės struktūrą Lietuvoje ir Europos ekonominės erdvės šalyse (turima omenyje ES-15 ir Norvegija, Šveicarija, Islandija ir Lichtenšteinas) galima pastebėti šiuos ypatumus. Mikroįmonių (iki 9 darbuotojų) vaidmuo nėra išskirtinis, tačiau Lietuvos MVĮ sukuriama didesnė pridėtinės vertės dalis.
49 pav. Bendrosios pridėtinės vertės pasiskirstymas įmonių grupėse pagal darbuotojų skaičių Lietuvoje ir Europos ekonominės erdvės šalyse 2003 m., %

Įmonių skaičiaus struktūroje pagal darbuotojų skaičių Europos ekonominės erdvės šalyse išsiskiria mikroįmonių grupė, apimanti daugiau kaip 92,3% visų įmonių. Tuo tarpu Lietuvoje didesnė dalis tenka MVĮ.
50 pav. Įmonių pasiskirstymas pagal darbuotojų skaičių Lietuvoje ir Europos ekonominės erdvės šalyse 2003 m., %

Panašios tendencijos įmonių skaičiaus struktūroje yra ir atskirose ES šalyse. Austrijoje šiek tiek mažesnė lyginamoji dalis, palyginti su Suomija, tenka mikroįmonėms, tačiau ji didesnė nei Lietuvoje. Suomijoje nagrinėjama struktūra yra artima ES-15 vidurkiui.
51 pav. Įmonių pasiskirstymas pagal darbuotojų skaičių Lietuvoje, Austrijoje ir Suomijoje 2003 m., %

Nagrinėjant įmonių pasiskirstymą pagal darbuotojų skaičių pramonėje ir gamybinių paslaugų sferoje galima pastebėti, kad ES-15 šalių grupėje, o taip pat Austrijoje ir Suomijoje, palyginti su Lietuva, didesnė lyginamoji dalis tenka mikroįmonėms, o mažesnė – MVĮ.
52 pav. Įmonių pasiskirstymas pagal darbuotojų skaičių pramonėje (C+D+E veiklos rūšys) 2000 m., %

53 pav. Įmonių pasiskirstymas pagal darbuotojų skaičių gamybinių paslaugų sferoje (G+H+I+K veiklos rūšys) 2000 m., %

Analizuojant dirbančiųjų pasiskirstymą skirtingo dydžio įmonių grupėse galima pastebėti, kad Lietuvoje, palyginti su Europos ekonominės erdvės šalimis, žymiai mažiau dirbančiųjų yra mikroįmonėse, daugiau – MVĮ. Dar labiau ši tendencija būdinga pramonei, kur mikroįmonėms Lietuvoje tenka itin maža lyginamoji dalis. Pagal pramonės veiklos rūšis dirbančiųjų mažose ir didelėse įmonėse lyginamoji dalis Lietuvoje ir ES-15 šalyse labai panaši, o vidutinio dydžio įmonėse (nuo 50 iki 249 darbuotojų) Lietuvoje ši dalis didesnė.

54 pav. Dirbančiųjų pasiskirstymas įmonių grupėse pagal darbuotojų skaičių Lietuvoje ir Europos ekonominės erdvės šalyse 2003 m., %

55 pav. Dirbančiųjų pasiskirstymas įmonių grupėse pagal darbuotojų skaičių pramonėje (C+D+E veiklos rūšys) 2000 m., %

Paslaugų sferoje situacija Lietuvoje ypač išsiskiria MVĮ lyginamąja dalimi.
56 pav. Dirbančiųjų pasiskirstymas įmonių grupėse pagal darbuotojų skaičių paslaugų sferoje (G+H+I+K veiklos rūšys) 2000 m., %

Leave a Comment