Ryšiai su visuomene

TURINYS

ĮŽANGA 31. VIEŠŲJŲ RYŠIŲ VAIDMUO 42. RYŠIŲ SU VISUOMENE FUNKCIJOS 63. RYŠIŲ SU VISUOMENE AGENTŪROS 104. RYŠIŲ SU VISUOMENE VEIKLA 134.1. Ryšių su visuomene planavimas ir tyrimai 134.2 Viešumas ir žiniasklaidos programos 134.3. Krizių komunikacijų vadyba 144.4. Darbas su visuomene 144.5 Kita ryšių su visuomene veikla 154.6 Visuomeniniai reikalai ir lobizmas 154.7 Specialieji renginiai ir kalbų rašymas 154.8 Fondų rinkimas ir partnerystės, narystės skatinimas 164.9 Publikacijos 164.10 Ryšių su visuomene įrankiai 164.11 Pranešimai spaudai ir perdavimo priemonių komplektai 164.12 Nuotraukos 174.13 Teminiai straipsniai 174.14 Spausdinta medžiaga 174.15 Posteriai, biuleteniai ir ekspozicijos 184.16 Audiovizualinė medžiaga 185. RYŠIŲ SU VISUOMENE MARKETINGAS 195.1 Ryšių su visuomene svarba 195.2 Ryšių su visuomene lygiai 19IŠVADOS 21ĮŽANGAĮmonės sėkmė labai priklauso nuo visuomenės nuomonės apie ją ir jos veiklą. Jei įmonei pavyksta visuomenėje ir ypač svarbiose visuomenės grupėse suformuoti teigiamą įvaizdį, jai daug lengviau siekti savo tikslų. Šiuolaikiniame ūkyje svarbu ne tik dalyti (gaminti) tai ko reikia, bet ir rūpintis, kad kiti, ypač visuomenė, tai žinotų bei suprastų. Visuomenės nuomonės formavimas reikalauja atitinkamų pastangų, tam tikros veiklos, kuri vadinama darbu arba ryšiais su visuomene.Ryšiai su visuomene – tai sisteminga ir kryptinga veikla, kuria siekiama visuomenėje ar tam tikrose jos grupėse suformuoti teigiamą įmonės įvaizdį ir sukurti pasitikėjimo ir supratimo atmosferą.Ryšiai su visuomene dar prieš dešimtmetį lietuviams buvę nežinomi ir “paslaptingi”, dabar tampa kone populiariausia specialybe, geidžiamiausia profesija, veiksmingiausia vadybos priemonė, o kartais net ir savotiška stebuklų lazdele krizių vadyboje, siekiant pakeisti visuomenės nuomonę ir pan. Be ryšių su visuomene specialistų jau nebeapsieina jokios politinės kampanijos ir marketingo programos. Ryšiai su visuomene dažnai tampa ta paskutine priemone ir instancija, kuri gali duoti norimą rezultatą tada, kai visos kitos priemonės bevaisės. Ryšiai su visuomene kaip praktinė veikla yra įvairialypė, įgyvendinama daugelyje valstybės valdymo sričių, nevyriausybinių organizacijų, švietimo, mokslo ir kultūros įstaigų bei verslo kompanijų veikloje. Ryšių su visuomene paskirtis yra gerinti atskirų visuomenės elementų ir pačios visuomenės sąveiką, nustatyti ir palaikyti efektyvius komunikacinius ryšius – o tai visuomenei dabar aktualu.Šis darbas – tai trumpa apžvalga apie Lietuvoje esančias ryšių su visuomene agentūras, jų atliekamas paslaugas bei apie viešuosius ryšius su visuomene, jų naudojimą įmonių marketinge. Kursinio darbo tikslas – pateikti platesnę informaciją apie ryšių su visuomene marketingą, parodyti, koks išties šiuo metu Lietuvoje yra svarbus viešųjų ryšių vaidmuo, bei trumpai supažindinti su Lietuvoje esančių viešųjų ryšių agentūrų teikiamomis paslaugomis ir į ką turėtų įmonių vadovai atkreipti didesnį dėmesį prieš rinkdamiesi vieną iš agentūrų. Kursiniam darbui atlikti buvo taikomos periodinė spauda, vadovėliai, internetiniai puslapiai.1. VIEŠŲJŲ RYŠIŲ VAIDMUOPirminis viešųjų ryšių vaidmuo yra įmonės reputacijos vadyba ir visuomenės palankios nuomonės formavimas. Šiandieninė verslo aplinka yra labai konkurencinga, taigi, visuomenės pritarimas negali būti menamas – jį reikia pelnyti, ir tai daryti pastoviai ir nuosekliai.Sąvoka viešieji ryšiai yra dažnai klaidingai suvokiama ir interpretuojama. Ši sąvoka dažnai suprantama kaip koncepcija, kaip profesija, kaip vadybos funkcija ar kaip praktika. Viešieji ryšiai – tai vadybos funkcija, koncentruojanti dėmesį į individų ir organizacijų komunikaciją ir santykių formavimą su kitomis grupėmis (publika), siekiant sukurti abipusį palankumą.Kiekviena kompanija, organizacija ar vyriausybės institucija bendrauja su žmonių grupėmis, kurias įtakoja jų veiksmai ir kalbos. Šios žmonių grupės gali būti darbuotojai, klientai, akcininkai, konkurentai, tiekėjai ar tiesiog vartotojai. Marketingo specialistai įvardina šią publiką kaip “dalininkus”, kadangi visi jie yra suinteresuoti konkrečios kompanijos veikla. Ryšių su visuomene terminologijoje, kiekviena šių grupių suvokiama kaip viena iš organizacijos publikų. Organizacija turi palaikyti ryšius su dauguma,bet dažniausia su visa savo publika. Neatsakingas požiūris šiuo klausimu gali reikšti prarastus vartotojus, pelną, prarastą laiką nagrinėjant skundus ar bylinėjantis teismuose, taip pat ir visuomenės pagarbos netekimą, kas įtakoja įmonės veiklą, pardavimus, finansus ir plėtrą.

Kadangi visuomenės nuomonė yra labai galinga jėga, kompanijos ir organizacijos turėtų atsižvelgti į savo atliekamų veiksmų poveikį. Tai ypatingai svarbu krizių, nenumatytų atvejų ar nelaimių metu. Tačiau tai yra taip pat svarbu ir priimant politinius sprendimus įmonėje – vadybos pasikeitimas, nauja kainų politika, darbuotojų atranka, naujų produktų įvedimas ar distribucijos kanalų pasikeitimas. Kiekvienas sprendimas paveikia skirtingas grupes skirtingai. Efektyviai palaikomi ryšiai su publika leidžia formuoti palankią nuomonę, abipusį supratimą ir pozityvų rezultatą.Trumpai, viešųjų ryšių laimėjimas – įtakoti palankią publikos nuomonę, skatinti geranoriškumą, kurti ir stiprinti teigiamą kompanijos reputaciją. Viešųjų ryšių pastangos gali būti kreipimaisi į publiką paramos ir palaikymo, publikos neutralumo ar supratimo siekimas, ar tiesiog reakcijos į konkrečius veiksmus. Sėkmingai vykdomos viešųjų ryšių kampanijos yra nenutrūkstamas procesas, formuojantis gerus ir ilgalaikius santykius ir atliekantis svarbų vaidmenį ryšių marketinge ir integruotose komunikacijose.Daugelis ryšius su visuomene supranta daugiau kaip reklamą, nors jie ir panašūs tuo, kad informuodama ir įtakodama rinką ir publiką naudoja tuos pačius perdavimo priemonių kanalus. Tačiau reklama ir ryšiai su visuomene nėra tas pats. Reklama pasiekia auditoriją per perdavimo priemones, už kurią mokami pinigai. Reklama pasiekia mus tokia, kokią pateikia reklamuotojas – tam tikro dizaino, tendencinga ir įtikinanti. Tai žinodama, publika reklamą priima su tam tikru skepticizmu ar tiesiog ją ignoruoja. Taigi, reklama nebūtinai yra palankiausia priemonė publikos pasitikėjimui formuoti. Tam tikros ryšių su visuomene komunikacijos, kaip viešumas, nėra viešai remiamos ar apmokamos. Publiką ši informacija pasiekia kaip naujienos straipsnių, siužetų ar reportažų pavidalu pasirinktinai perdavimo priemonių kanalų nuožiūra. Kadangi publika tokią informaciją suvokia ne kaip kompanijos, bet kaip perdavimo priemonių iniciatyvą, todėl yra linkusi ja labiau pasitikėti. Visuomenės pasitikėjimo formavimui ryšiai su visuomene yra palankiausias sprendimas.Vienok, ryšiai su visuomene nėra tokia preciziška priemonė kaip reklama, kuri planuojama atsižvelgiant į auditorijos pasiekiamumą ir dažnumą. Ryšių su visuomene rezultatą yra labai sunku kiekybiškai pasverti: rezultatai labai priklauso nuo žmonių, vykdančių ryšius su visuomene kompanijų patirties ir įgūdžių. Maža to, ryšiai su visuomene negali tęstis amžinai. Laikraštis negali spausdinti to paties straipsnio du ar tris kartus… iš eilės, tuo tarpu reklama skatina įsimenamumą būtent pastoviai kartojama. Jei ryšiai su visuomene padeda formuoti pasitikėjimą, tai reklama skatina geresnį įsimenamumą ir yra kontroliuojama.2. RYŠIŲ SU VISUOMENE FUNKCIJOSRyšiai su visuomene labai plati veiklos sritis apimanti visokeriopą palankių veiklos sąlygų įmonei kūrimą ir palaikymą. Ryšiams su visuomene būdingos tokios funkcijos:Ų informavimo,Ų kontaktavimo,Ų valdymo, Ų įvaizdžio,Ų harmonizavimo,Ų pardavimo skatinimo, Ų stabilizavimo,Ų tolydumo (vieningumo).

Ryšiai su visuomene siekia perduoti informaciją į išorę (visuomenei) ir į vidų (saviems darbuotojams). Informacijos siuntėjas vadovaujasi savo tikslais bei motyvais, gavėjas (adresatas) ją pasirenka atsižvelgdamas į savo interesus. Nuolatinis pasikeitimas informacija, taigi žiniomis apie faktus bei nuomones, yra būtinas tiek įmonei, tiek ir su ja susijusiems asmenims. Informacijos poreikis yra ryšių su visuomene pamatas, tačiau kasdien žmonėms pateikiama tiek daug įvairiausios informacijos ir jos srautas taip sparčiai auga, kad ją aprėpti praktiškai tapo neįmanoma. Dėl to ryšiai su visuomene yra labai sunki ir sudėtinga veikla.Viešieji ryšiai reikalauja užmegzti ir palaikyti kontaktus su visomis įmonei svarbiomis visuomenės gyvenimo sritimis bei visuomenės grupėmis. Tik tuo atveju, jei yra kontaktai, gali susiformuoti ir santykiai. Suprantama, kontaktų intensyvumas gali būti labai skirtingas. Ryšiams su visuomene ypač svarbūs glaudūs kontaktai su tokiomis visuomenės informavimo priemonėmis kaip laikraščiai, žurnalai, televizija, radijas. Labai reikšmingi ir geri kontaktai su visuomenėje pripažintais autoritetais, profesiniu požiūriu kompetetingais specialistais, politinėmis ir ūkinėmis institucijomis, jaunimu ir kt. Labai svarbus darbo, susijusio su ryšiais su visuomene, reikalavimas – kontaktų puoselėjimas.Ryšių su visuomene veiksmai visada naudojami spręsti tam tikrus valdymo uždavinius. Be ryšių su visuomene šiandien niekas negali susidoroti su visuomenės ar ūkio valdymo uždaviniais. Jie sudaro galimybes įgyvendinti tam tikrus ketinimus bei planus. Ryšiai su visuomene sukuria pasitikėjimą tam tikrais sprendimais, gali pašalinti nepageidaujamas nuomones, požiūrius. Ypatingai svarbu nepalankią visuomenės reakciją iš anksto numatyti ir jos išvengti. Iš anksto informuota ir parengta priimti tam tikrus įvykius ar veiksmus visuomenė, ar tam tikri jos sluoksniai, dažniausiai į juos reaguoja visai kitaip negu tada, kai būna netikėtai užklupti. Naujovės beveik visada reikalauja ryšių su visuomene paramos. Yra gamybos šakų, pavyzdžiui, automobilių pramonė, kurioms, įvedant į rinką naujoves, ryšių su visuomene priemonėms teikiama ypatingai didelė reikšmė.

Ryšiai su visuomene padeda suformuoti įvaizdį apie įmonę, jos gaminamas prekes, teikiamas paslaugas. To negalima tapatinti su įvaizdžio formavimu, tačiau tarp jų yra labai glaudus ryšys. Geras įmonės įvaizdis yra puikus pamatas ryšių su visuomene veiksmams. Bet kokių ryšių su visuomene veiksmų svarbiausias principas yra teisingumas. Tik juo remiantis galima suformuoti gerą įvaizdį, įgyti pasitikėjimą. Žodžio ir darbo sutapimas šioje veikloje nepalyginamai svarbesnis, negu reklamoje. Be pasitikėjimo sėkminga ryšių su visuomene veikla yra neįmanoma. Ypatingą reikšmę ryšiai su visuomene turi tada, kai dėl vienų ar kitų priežasčių susidariusį nepalankų įvaizdį reikia pakeisti.Viešieji ryšiai padeda harmonizuoti santykius su visuomene, taip pat ir įmonės vidaus santykius. Ryšiai su visuomene pasireiškia kaip abipusis procesas, sąveika, kuriems būdingi grįžtamieji ryšiai. Esant intensyviems savitarpio santykiams labai sumažėja antipatijos bei agresyvumo tikimybė. Ryšiai su visuomene sėkmingai gali būti formuojami tik tuo atveju, jei jie remiasi gerais santykiais įmonės viduje. Darbuotojai turi didelę įtaką nuomonės apie įmonę susidarymui.Ryšiai su visuomene prisideda prie pardavimo skatinimo. Jau vien tik įmonės žinomumas, jos visuomeninis pripažinimas yra esminiai realizaciją didinantys veiksniai. Per ryšius su visuomene galima sužadinti visuomenės susidomėjimą naujomis prekėmis, norą jas įsigyti. Reklama, pardavimo skatinimas ir ryšiai su visuomene vienas su kit…u turi būti suderinti.Ryšiai su visuomene padeda įmonei kritinėse situacijose išsilaikyti, laiduoja jos stabilumą. Tai daugiausia priklauso nuo kreditorių, pirkėjų ir darbuotojų pasitikėjimo. Tokį pasitikėjimą įgyti ir išsaugoti vienas svarbiausių ryšių su visuomene uždavinių.Ryšiai su visuomene padeda įmonei neleisti užmiršti jos pasiekimų, primena jos gerus santykius su įvairiomis visuomenės grupėmis, leidžia išlaikyti vienodą stilių įmonės viduje ir išorėje.

Iš pateikto ryšių su visuomene funkcijų apibūdinimo matyti, kad jie peržengia rėmimo kaip marketingo komplekso elemento ir netgi marketingo ribas. Tuo pat metu ryšių su visuomene negalima atskirti nuo marketingo bei rėmimo jau vien dėl to, kad informacija apie įmonę neabejotinai skatina jos gaminių realizaciją.Kartais rėmimo elementu laikoma tik ta ryšių su visuomene dalis, kuri vadinama populiarinimu, suprantant jį kaip nemokamą (skirtingai negu reklama) informacijos apie firmos prekes, paslaugas ar veiklą skleidimą visuomenės informavimo priemonėmis. Tačiau pastaruoju metu vis dažniau reiškiama nuomonė, kad su marketingu susijusi, į jį orientuota ryšių su visuomene veikla apima daugiau negu vien tik populiarinimą. Ryšiai su visuomene prisideda prie tokių marketingo uždavinių sprendimo:Ų padeda įvesti į rinką naujas prekes;Ų remia brandos stadiją pasiekusių prekių pozicijos rinkoje atstatymą;Ų žadina susidomėjimą tam tikra prekių grupe;Ų daro poveikį tam tikroms tikslinėms grupėms;Ų gina prekes, kurios susidūrė su visuomenės kritika;Ų formuoja tokį įmonės įvaizdį, kuris teigiamai veiktų jos gaminamas prekes.Ryšių su visuomene marketinge naudojimas reikalauja numatyti jo tikslus ir uždavinius, parengti programą, ją įgyvendinti ir įvertinti rezultatus.Viešieji ryšiai gali padėti įgyvendinti tokius tikslus:Ų įgyti žinomumą: ryšiai su visuomene gali padėti per visuomenės informavimo priemones supažindinti su tam tikromis prekėmis, paslaugomis, asmenims, organizacijomis ar idėjomis.Ų pasiekti įtikinamumą ir pasitikėjimą: ryšiai su visuomene gali padidinti tam tikros žinios įtikinamumą, pateikdami ją žurnalistiniame kontekste.Ų motyvuoti išorės tarnybas ir prekybininkus: pranešimas apie naują prekę prieš ją įvedant į rinką, palengvina jos pardavimą.Ų mažinti realizacijos skatinimo kaštus: ryšiai su visuomene kainuoja mažiau negu reklama. Kuo mažiau turima lėšų realizacijai skatinti, tuo daugiau reikia naudoti ryšių su visuomene priemones.Ryšių su visuomene marketingo programą sudaro priemonių parinkimas ir jų panaudojimo laiko nustatymas. Svarbiausius ryšių su visuomene instrumentus galima suskirstyti į tokias grupes:Ų darbas su visuomenės informavimo priemonėmis: interviu spaudos leidiniams, radijui ir televizijai; spaudos konferencijos; laidos apie įmonę per radiją ir televiziją; redakciniai straipsniai; reportažai ir kt.

Ų ryšių su visuomene renginiai: konferencijos, seminarai parodos, jubiliejinės šventės, apdovanojimų įteikimas, atvirų durų dienos ir kt.Ų publikacijos: ataskaitos apie firmos būklę, prospektai, brošiūros, įmonės laikraščiai (žurnalai) ir kt.Ų kiti: dalyvavimas parodose, įmonei ir visuomenei ar atskiroms jos grupėms svarbiuose renginiuose bei akcijose, mokslo, meno, sporto rėmimo fondai, premijos ir kt.Parengta ryšių su visuomene programa turi būti suderinta su finansinėmis galimybėmis. Klaidingas yra požiūris: “Kuo daugiau, tuo geriau”, tiek ir taktika – iš pradžių numatyti mažą sumą, tikintis vėliau gauti daugiau. Ryšių su visuomene darbo išlaidos susideda iš bendrųjų kaštų, kuriuos sudaro nuolatinio personalo darbo užmokestis ir atskirų priemonių kaštų. Ryšių su visuomene darbo sėkmė priklauso nuo atskirų priemonių paruošimo ir jų įgyvendinimo kokybės (turinys, tekstas, apipavidalinimas, paskleidimas ir pan.).Ryšių su visuomene darbo efektyvumą nustatyti sunku, kadangi jis paprastai atliekamas kartu su kitomis realizaciją skatinančiomis priemonėmis. Lengviau jį vertinti galima tada, kai šios priemonės lai…ko atžvilgiu viena nuo kitos yra atskirtos, tačiau tai retai pasitaiko.Paprasčiausiais ryšių su visuomene priemonių veiksmingumo rodiklis yra kontaktų su visuomenės informavimo priemonėmis skaičius. Įmonės darbuotojai ar specialios agentūros renka ir apibendrina duomenis apie publikacijas spaudoje, pranešimus radijo ir televizijos laidose, kuriose buvo minima įmonė, jos gaminamos prekės ar teikiamos paslaugos. Tačiau šis rodiklis leidžia tik gana apytikriai vertinti ryšių su visuomene priemonių efektyvumą. Iš jo net negalima spręsti, kiek tikslinės grupės asmenų žinią perskaitė, išgirdo, kiek iš jų ją prisimena ir ką apie tai galvoja.Vertinant ryšių su visuomene darbą, labai svarbu nustatyti, kaip įgyvendinus tas ar kitas priemones, pasikeitė įmonės, jos gaminamų prekių žinomumo laipsnis, tikslinės grupės nuomonė. Lietuvos įmonės vis daugiau skiria dėmesio šiai veiklos sričiai, pradeda naudoti įvairesnes ryšių su visuomene priemones. Kaip vieną iš tokių galima paminėti 1996 m. pavasarį AB “Žemaitijos pienas” pradėtą akciją – nepirkti pieno, gaunamo iš karvių – leukozės viruso nešiotojų.3. RYŠIŲ SU VISUOMENE AGENTŪROSLietuvoje ryšių su visuomene veikla prasidėjo tada, kai pasaulyje jau buvo praeiti keli ryšių su visuomene profesinės raidos etapai, kito ir organizacijų suvokimas bei ryšių su visuomene paslaugų poreikis. Pradžioje buvo kviečiamas komunikacijos profesionalas padėti kaip pasakyti, vėliau – ką sakyti, kaip tai padaryti, o dabar vis dažniau į ryšių su visuomene specialistą kreipiamasi su klausimu Ką daryti? Ta pačia seka kito ir ryšių su visuomene specialisto vaidmenys – nuo komunikacijos techniko, komunikacijos tarpininko, pagalbininko iki eksperto.Prieš kelerius metus ryšių su visuomene agentūros, veikusios vien Vilniuje, dabar jau kuriamos Kaune, Klaipėdoje,l kituose Lietuvos miestuose. Prieš keletą metų ryšių su visuomene paslaugų dažniausiai kreipdavosi užsienio kapitalo kompanijos. Vėliau vietinių kompanijų užsakymų dalis ėmė vyrauti, o pastaraisiais metais ryšių su visuomene paslaugos iš egzotiškų paslaugų ir nedrąsių epizodiškų bandymų tapo verslo planavimo dienotvarkės įprasta dalimi.Pirmoji ryšių su visuomene agentūra Lietuvoje buvo įkurta 1993 m. Pirmosiose ryšių su visuomene agentūrose dirbo daugiausiai žurnalistinį išsilavinimą turintys specialistai. Kintant rinkos sąlygoms, keičiantis pačiai visuomenei, kilo poreikis plėsti ryšių su visuomene veikla, kreipiant dėmesį ne tik į ryšius su žiniasklaida, bet ir į kitas veiklos sritis: įvaizdžio kūrimą, krizių vadybą, ryšius su bendruomene ir t.t. Organizacijų vadovai vis geriau suvokia, kokia turi būti tikroji ryšių su visuomene paslaugų kokybė, todėl lengviausiai didelius lūkesčius ir aukštus reikalavimus patenkinti gali tik šios siauros srities specialistai. Įstaigos ir organizacijos jau gali rinktis ką turėti – savo ryšių su visuomene tarnybą ar samdyti ryšių su visuomene agentūrą.Kaip jau minėta aukščiau, pirmosios viešųjų ryšių įmonės Lietuvoje pradėjo kurtis prieš keletą metų, tad teisūs tie, kurie teigia, jog ši rinka dar tik formuojasi, o pačios įmonės, kurių yra apie 40, tebeieško savęs. Štai keletas stambiausių ryšių su visuomene agentūrų Lietuvoje: UAB “A.Jonkus ir partneriai”, UAB “Viešųjų ryšių partneriai”, UAB “Komunikacija ir konsultantai”, UAB “Hill&Knowlton”, UAB “Vox Populi”, UAB “KPMS ir partneriai”, UAB “Komunikacijos tiltai”, UAB “ID4”, UAB “Lukrecijos reklama”, UAB “Neomedijas”, UAB Publicum” ir kt.
Visos viešųjų ryšių agentūros savo klientams siūlo panašias paslaugas:Vidinė komunikacijaŲ Vidinių informacijos priemonių – sienlaikraščių, vizualinių prezentacijų, parodų parengimas, susitikimų su nuomonių lyderiais, susirinkimų organizavimasŲ Laikraščių darbuotojams, vidinių leidinių rengimasŲ Darbuotojų ir jų šeimų laisvalaikio – šventinių renginių, sąskrydžių – organizavimasŲ Organizacijos vidinių interaktyvių informacijos kanalų vadyba

Darbas su žiniasklaidaŲ Pranešimų spaudai, informacinės medžiagos žurnalistams, laiškų redakcijai rengimas bei platinimas, interviu organizavimasŲ Spaudos konferencijų, brifingų organizavimasŲ Specialių renginių žiniasklaidai organizavimasŲ Žiniasklaidos monitoringas

Rinkodaros komunikacijaŲ Originalių, organizacijos produktus/paslaugas pristatančių kampanijų (įvedimo į rinką, pozicijų rinkoje stiprinimo) kūrimas bei įgyvendinimasŲ Renginių įvairioms tikslinėms auditorijoms organizavimasŲ Turinio kūrimas įvairioms produktus/paslaugas pristatančioms priemonėms – parodoms, prezentacijoms, lankstinukams, interneto tinklapiams; kitų kūrybinių tekstų rengimas

Korporacinė komunikacijaŲ Finansiniai ryšiai su visuomene, organizacijos pokyčių ir personalijų komunikacija, ryšiai su valstybinėmis institucijomis, organizacijos labdaros ir paramos koncepcijos kūrimasŲ Renginių – seminarų, konferencijų, suvažiavimų, verslo susitikimų, parodų, “Atvirų durų dienų”, “Apvalių stalų” – organizavimas verslo partneriams, valstybinių institucijų atstovams, vietinės bendruomenės nariamsŲ Įvairios informacinės medžiagos, grafinių prezentacijų rengimasŲ Viešų kalbų, sveikinimų, pranešimų, ofi…cialių laiškų rašymasŲ Įvairių bukletų, brošiūrų, ataskaitų rengimas

Krizių valdymasŲ Krizinių situacijų prevencija – organizacijos veiklos ir jos aplinkos silpnybių bei grėsmių analizėŲ Esamos krizės vystymosi scenarijų bei jų įveikimo programų modeliavimasŲ Komunikacijos veiksmų krizės metu parengimas ir įgyvendinimasŲ “Pokrizinė” organizacijos komunikacija

Konsultacinės bei analitinės paslaugosŲ Strateginis organizacijos komunikacijos planavimasŲ Organizacijos kultūros – tradicijų, darbuotojų tarpusavio santykių, veiklos kodeksų, vizualinio identiteto – formavimas bei diegimasŲ “Smegenų šturmų” organizavimasŲ Analitinės paslaugos – žiniasklaidos monitoringo, viešosios nuomonės ir požiūrio tyrimų, organizacijos komunikacijos aplinkos SWOT analizės rengimas, informacijos paieška įvairiuose šaltiniuoseŲ Bendravimo su žiniasklaida mokymaiŲ Organizacijos išorinio viešųjų ryšių skyriaus funkcijų atlikimas – viešas atstovavimas ir informacinės aplinkos valdymas.4. RYŠIŲ SU VISUOMENE VEIKLARyšių su visuomene darbas aprėpia įvairias veiklas, pradedant krizių komunikacijų vadyba ir baigiant formų kaupimu. Ryšių si visuomene praktikai naudoja įvairiausius įrankius, neapsiribodami spaudos konferencijomis ir pranešimais spaudai.4.1. Ryšių su visuomene planavimas ir tyrimaiPirmoji ryšių su visuomene praktiko funkcija yra planuoti ir vykdyti ryšių su visuomene programą. Dalis šios veiklos gali būti integruota kompanijos marketingo veikloje (produkto viešumas), tačiau ryšių su visuomene specialistai paprastai žvelgia plačiau. Jie turi parengi visapusišką ryšių su visuomene organizacijos programą.Kadangi vartotojų nuomonė yra labai svarbi, ryšių su visuomene specialistai nuolatos turi stebėti, vertinti ir analizuoti vartotojų požiūrį į pasikeitimus. Įprasta ryšių su visuomene tyrimų forma yra nuomonės modeliavimas. Atliekant šiuos tyrimus naudojamos tokios pačios technikos kaip ir vartotojų tyrimuose: interviu prekybos centruose ar apklausos telefonu, pašto ir korespondencijos analizė, verslo apžvalgos. Taip pat kompanijos kviečia vartotojus teirautis ar komentuoti teikiamas paslaugas nemokama 800-ąja linija, taip formuodama grįžtamąjį ryšį.Ryšių su visuomene specialistai vertina kompanijos ryšius su visuomene; vertina visuomenės požiūrį į kompaniją ir nuomonę apie ją; pasveria, kaip kompanijos politika ir veiksmai atitinka skirtingų publikų reikalavimus; apibūdina ryšių su visuomene tikslus ir strategijas; išvysto ir įgyvendina ryšių su visuomene veiksmų derinį, kur galima integruojant šiuos veiksmus į kompanijos kitas komunikacijas seka grįžtamąjį ryšį ir įvertina veiksmų ir akcijų efektyvumą.4.2 Viešumas ir žiniasklaidos programosViešumas yra suvokiamas kaip “nemokamas”, kadangi žiniasklaida spausdina pranešimus ar straipsnius nemokamai (tačiau taip pat ir negarantuoja, kad Jūsų pateikta informacija pasieks gavėją). Kaip marketingo komunikacijų įrankis, viešumas yra labiausiai atsiperkanti priemonė. Didelė reklamos kampanija gali pareikalauti nuo 5 iki 20 procentų investicijos nuo bendrų pardavimų, tačiau kompanijos vykdoma viešumo programa tik 1 – 2 procentus.Tam, kad viešumas taptų efektyviu, skelbiamas pranešimas turi būti naujiena, verta dėmesio. Tipiškos viešumo galimybės,tai naujų produktų pristatymai, laimėjimai ir apdovanojimai, kompanijos apyvartos ir pelnas, įmonių susijungimas, pristatymai, kompanijos atsakingų darbuotojų pasisakymai, komentarai, t.t. Retkarčiais viešumas pasireiškia nenumatytai. Ir kuomet viešumas gali paskisti iš įvairių šaltinių, šį procesą yra labai sunku, ar tiesiog neįmanoma valdyti.

Įvykių ir veiksmų planavimas, siekiant viešumo yra vadinamas ryšių su visuomene programa. Daugelis specialistų naudoja ryšių su visuomene programas norėdami atkreipti visuomenės dėmesį į naujus produktus, teikiamas paslaugas, ar tiesiog formuoti palankią nuomonę apie organizaciją. Viešumo specialistai bendrauja su spaudos atstovais – naujienų redaktoriais ar žurnalistais, rašančiais tam tikromis temomis ir transliacinėje perdavimo priemonėje – su programų direktoriais, laidų ar naujienų redaktoriais.4.3. Krizių komunikacijų vadybaVienas svarbiausių ryšių su visuomene programų uždavinių yra kompanijų krizių vadyba. Kompanijos, pelnančios publikos pasitikėjimą ir palankumą per eilę metų gali netekti savo statuso jei neteikia deramo dėmesio krizių valdymui.Krizių komunikacijų vadyba yra svarbiausia ryšių su visuomene ir žiniasklaidos specialistų veikla, ypač tokiose jautriose srityse kaip avialinijos, vyriausybės institucijos, kariuomenė, įstatymų leidyba, chemijos ir naftos pramonė ar komunalinės paslaugos.Daugelis kompanijų, paprastai net ir ne tokiose jautriose industrijose ruošia krizių valdymo planus. Tai, kaip kompanijos elgiasi krizių laikotarpiu didžiąja dalimi apsprendžia, kokia bus visuomenės reakcija. Kuomet kompanijos neturi krizių valdymo programų, žiniasklaidos formuojama nuomonė gali sužlugdyti bet kokią kompaniją. Krizių vadybos ekspertai skatina kompanijas būti atviromis. Informacijos slėpimas ar išsisukinėjimas atsakant į klausimus yra žudantis reikalas, tuo įsitikino ir politikai, ir kompanijų vadovai.4.4. Darbas su visuomeneDarbo su visuomene privalumas yra kompanijos dialogo su visuomene vystymas. Efektyviausia šios veiklos forma yra kompanijos pareigūnų, vadybos ar personalo indėlis į visuomenė socialinio ir ekonominio gerbūvio vystymą. Visuomenė suteikia begales formų organizacijos visuomeninei veiklai: pagalba piliečių ar jaunimo organizacijoms, labdaros fondai, kultūriniai ar poilsio renginiai , t.t. Idealu, kuomet kompanija pasirenka įgyvendinti vieną programą, giminingą jos veiklai ir patyrimui ir tuomet skiria dėmesį misijos marketingo veiklai.4.5 Kita ryšių su visuomene veiklaBe planavimo ir reputacijos vadybos, ryšių su visuomene specialistai dažnai yra įtraukiami į tokią veiklą kaip visuomeniniai reikalai ir lobizmas, specialių renginių vadyba ir kalbų rašymas, fondų rinkimas ir partnerystės, narystės skatinimas ir straipsnių rašymas.4.6 Visuomeniniai reikalai ir lobizmasOrganizacijoms dažnai tenka bendrauti su išrinktais pareigūnais, apribojančiais ar įstatymų leidžiamaisiais organais, įvairiomis visuomeninėmis organizacijomis. Visuomeniniais reikalais paprastai turėtų užsiimti specialistas. Daugelis ekspertų mano, kad ryšiai su visuomene ir visuomenės reikalai turėtų būti labiau integruoti ir apjungti specialistų įgūdžius ir patirtį su ryšių su visuomene specialistų perdavimo priemonių ir viešumo formavimo žiniomis. Lobizmas, tai veikla, kurios tikslas informuoti vyriausybės pareigūnus ir įtikinti juos paremti ar vetuoti administracinę veiklą ar įstatymų leidybą savo kliento naudai. Kiekvienos organizacijos veiklą įtakoja vyriausybė, taigi lobizmas turi didelę svarbą.4.7 Specialieji renginiai ir kalbų rašymasRyšių su visuomene specialistai paprastai naudoja dviejų tipų specialiuosius renginius: skirtus sukurti viešumą bei skirtus tobulinti ir tvirtinti ryšius per asmeninį kontaktą. Dažnai šie tikslai sutampa.Sparčiai populiarėja kompanijų remiami kultūriniai ir sporto renginiai. Daugeliui kompanijų tokie renginiai yra labai efektyvūs, kadangi susieja kompaniją su vietos bendruomene, organizuojančią renginį, o taip pat ir su renginio regionine ar nacionaline auditorija. Vienok, nepalaikant tokių renginių rėmimo kitomis marketingo komunikacijos priemonėmis, pinigai, skirti renginių rėmimui yra išmėtomi beprasmiškai ir paleidžiami vėjais.Kompanijos išleidžia dideles sumas pinigų renginių rėmimo programoms. Labdaros akcijų rėmimas yra praktikų patikrinta ir efektyvi ryšių su visuomene veikla. Daugelis kompanijų remia labdaros koncertus. Ryšių su visuomene specialistai dažnai atstovauja savo klientus specialiuosiuose renginiuose, spaudos konferencijose, interviu, todėl jie turi būti geri oratoriai. Jie taip pat parengia kalbas įmonių vadovams, kurias jie skaito akcininkų susirinkimuose, konferencijose ar suvažiavimuose. Jie tariasi dėl pasisakymų ir parengia atsakymus į dažnai užduodamus klausimus, į kuriuos atsakyti gali būti paprašyti kompanijos atstovai.4.8 Fondų rinkimas ir partnerystės, narystės skatinimasRyšių su visuomene specialistai gali taip pat būti atsakingi už pinigų rinkimą nepelno siekiančioms organizacijoms dėl visuomeninių reikmių.
Labdaros organizacijos, profsąjungos, profesinės asociacijos, prekybos asociacijos ar kitos institucijos pasikliauja nario mokesčiu ar narių įnašais. Ryšių su visuomene specialistai turi komunikuoti potencialiems rėmėjams organizacijos siekius ir taip pat gali integruoti bendras akcijas, pristatančias naujus dalyvius ar skatinančias jų narystę.4.9 PublikacijosRyšių su visuomene specialistai paruošia daugelį kompanijų komunikacijų medžiagos: pranešimus spaudai, naujienų laiškus, perdavimo priemonių komplektus; bukletus, informacinius lapelius, brošiūras, vadovus, knygas; laiškus, įdėklus ir priedus; metines ataskaitas; posterius, biuletenius ir ekspozicijas; audiovizualinę medžiagą, kalbas ir ataskaitas.4.10 Ryšių su visuomene įrankiaiRyšių su visuomene specialistų žinioje yra begalės įvairiausių įrankių, nuo naujienų laiškų ir nuotraukų iki audiovizualinės medžiagos ir net reklamos.4.11 Pranešimai spaudai ir perdavimo priemonių komplektaiPranešimai spaudai yra vienas populiariausių ryšių su visuomene įrankių, kuriuos sudaro vienas ar keli spausdinti informaciniai lapai, parengti viešumui skatinti ar nušviesti įvykį. Pranešimai spaudai paprastai aprėpia laikui jautrias karštas naujienas. Temos gali būti labai įvairios, kaip naujų produktų pristatymas, naujo vadovo paskyrimas, nepaprastas konkursas ar akcija, reikšmingo kontrakto pasirašymas ar stipendijų fondo įsteigimas.Perdavimo priemonių komplektas paprastai yra skirtas paremti pasiektą viešumą spaudos konferencijų ar atvirų durų renginių metu. Juose pateikiami pagrindiniai faktai apie renginį, programa ar veiksmų planas, dalyvių sąrašai ir jų biografijos. Šiame komplekte taip pat pateikiama naujienos pristatymo versija transliacinei perdavimo priemonei, naujienos ir teminės publikacijos spaudai, taip pat nuotraukos ir brošiūros.4.12 NuotraukosRenginio nuotraukos, taip pat nuotraukos pristatančios produktų vartojimą, naują įrangą ar naujai išrinktus vadovus paįvairina patį straipsnį, skatina susidomėjimą ir pasitikėjimą. Faktiškai, nuotrauka papasakoja apie naujienas daug greičiau ir išraiškingiau. Tokios nuotraukos turi būti labai geros kokybės ir nereikalauti papildomų komentarų. Trumpos antraštės pakanka apibūdinti nuotrauką ir joje esančius žmones.4.13 Teminiai straipsniaiDaugelis, ir ypatingai verslui skirtų leidinių spausdina teminius straipsnius apie kompanijas, produktus ar paslaugas. Juos paprastai parengia ryšių su visuomene specialistai, tų leidinių žurnalistai ar trečiosios šalys, kaip laisvai samdomi verslo žurnalistai. Teminiai straipsniai suteikia produktui ar kompanijai žinomumą ir reputaciją. Tokie straipsniai yra redaktorių mėgiami, kadangi nėra skubūs ir gali būti atspausdinti tuomet, kada tai yra patogu pačiam leidiniui.Teminiuose straipsniuose gali būti pateikiami reikšmingi įvykiai, aprašomas produktas ir tai, kaip juo naudotis. Taip pat pateikiami pavyzdžiai, kaip vartotojai gali pasinaudoti kompanijų siūlomais produktais ar teikiamomis paslaugomis esamoms problemoms spręsti. Pristatomos naujausios technologijos ar jų pritaikymas industrijoje. Kiti straipsnių formatai pristato įvykių industrijoje apžvalgas ir redakcinius straipsnius, kuriuose paprastai pasisako kompanijų atstovai.4.14 Spausdinta medžiagaSpausdinta medžiaga yra vienas populiariausių ryšių su visuomene specialistų įrankių. Tai gali būti brošiūros, pristatančios kompanijas ir jų gaminius, laiškai klientams, įdėklai ar priedai pristatantys periodiškai vykstančius renginius, metinės ataskaitos akcininkams, kitos ataskaitos ir pranešimai, taip pat kompanijos leidiniai.Kompanijos leidiniai, tai publikacijos apie įvykius kompanijoje ir jos politiką. Vidiniai kompanijos leidiniai yra skirti tik darbuotojams. Išoriniai leidiniai skirti su kompanijos veikla susijusiems žmonėms – klientams, akcininkams, tiekėjams ir distributoriams, arba bendrai publikai. Tokie leidiniai gali būti pateikiami kaip naujienų laiškai, mažo formato laikraščiai ar žurnalai. Šių leidinių tikslas yra skatinti geranoriškumą, didinti pardavimų apimtis ar formuoti publikos nuomonę. Gerai parengti kompanijos leidiniai skatina darbuotojų motyvaciją ir klientų palankumą. Vienok, rašymas, spausdinimas ir platinimas gali labai brangiai kainuoti ir pareikalauti labai daug laiko.4.15 Posteriai, biuleteniai ir ekspozicijosPosteriai gali būti panaudojami įmonės vidaus reikmėms ir skirti atkreipti dėmesį į saugumą darbo vietose, atliekų gamyboje mažinimą, t.t. Naudojami išoriniams kompanijos tikslams, jie gali teikti informaciją apie produktus ir paslaugas, korporacinę filosofiją ar kitas naujienas, galinčias sudominti vartotoją.Kompanijos kuria ekspozicijas tam, kad pademonstruotų įmonės istoriją, pristatytų naujus gaminius, parodytų kaip jie gaminami ar tiesiog pristatyti ateities planus. Ekspozicijos paprastai ruošiamos vietos parodoms, universitetams ar kolegijoms, prekybos mugėms.
Įmonės viduje informacijai skleisti kompanijos naudoja biuletenius ar informacines lentas. Čia paprastai pristatoma nauja įranga, svarbūs susitikimai, akcijos, paaukštinimai, taip pat nauji produktai, statybų ir rekonstrukcijų planai, atostogų grafikai darbuotojams.4.16 Audiovizualinė medžiagaAudiovizualinė medžiaga gali būti pateikiama įvairiausiais formatais, įskaitant skaidres, filmus, videokasetes, naudojamas mokymams, pardavimams ar viešumui skatinti. Ryšių su visuomene departamentai taip pat ruošia video naujienas – naujienas ar filmuotą medžiagą, kurią parengia kompanija ir pateikia nemokamai televizijos kanalams, ir kurią televizijos kompanijos naudoja pilnai ar tik jų fragmentus.5. RYŠIŲ SU VISUOMENE MARKETINGASŠiandien daugelis reklamuotojų pradeda suvokti ryšių su visuomene svarbą kaip vieno iš pagrindinių elementų, kuriant prekinio ženklo bešališkumą. Ryšiai su visuomene – tai neįpareigojančių, abipusiai naudingų santykių formavimas su vartotojais.Orientavimosi į rinką koncepcija šiandien suvokiama kaip pagrindinis šiuolaikinės kompanijos tikslas formuoti patenkintą, lojalų vartotoją, kadangi tik vartotojas, ne produktas yra didžiausias kompanijos turtas. Šis požiūris formuoja naują kryptį marketinge, pereinant nuo prekybos marketingo prie ryšių su visuomene marketingo. Ryšių su visuomene marketingas – tai ilgalaikių santykių su vartotojais ir bendra publika užmezgimas, palaikymas ir stiprinimas, perduodant informaciją ir formuojant abipusiai naudingų vertybių sistemą.5.1 Ryšių su visuomene svarbaTam, kad išgyventų, kompanijos turi skirti ypatingą dėmesį lojalumo formavimui ir vadybai tarpe preciziškai atrinktų vartotojų grupių ir bendros publikos. Tam yra keletas svarių priežasčių:Ų prarasto vartotojo kaina;Ų naujų vartotojų pritraukimo kaina;Ų lojalių vartotojų vertė.Taigi, pirminė ir pagrindinė kompanijos rinka turėtų būti jos esami vartotojai, klientai. Anksčiau, pagrindiniai marketingo ir reklamos veiksmai buvo skiriami pieš parduodant produktą ir siekiant pritraukti naujus vartotojus. Šiandien išprusę marketingo specialistai nukreipia pagrindines savo pajėgas į veiklą pardavus produktą, kadangi vartotojų išlaikymą suvokia kaip pagrindinę priemonę ginant savo turimos rinkos pozicijas.5.2 Ryšių su visuomene lygiaiFormuojant santykius su visuomene (klientais, darbuotojais, įtakos centrais, akcininkais, finansų bendruomene ir spauda), yra išskirti penki ryšių su visuomene lygiai:Ų Prekybiniai ryšiai: Kompanija parduoda produktus ir nesirūpina tolimesne kliento ir produkto istorija.Ų Aktyvūs ryšiai: Kompanija (ar pardavimų vadybininkas) parduoda prekę ir skatina pirkėjus kreiptis, jei jie turėtų priekaištų, nusiskundimų, pasiūlymų ar tiesiog liktų nepatenkinti įsigyta preke.Ų Atsakingi ryšiai : Netrukus po įvykusio sandėrio pardavimų vadybininkas skambina klientui ir teiraujasi, ar prekė patenkino lūkesčius, kaip galima būtų patobulinti prekę ir ar yra kokios nors prekės savybės, kurios netenkina pirkėjo.Ų Proaktyvūs ryšiai: Pardavimų vadybininkas ar kompanijos atstovas periodiškai skambina klientams ir pataria, kaip būtų galima patobulinti įsigytą prekę ar kaip racionaliau ja naudotis ir taip pat informuoja apie naujas, papildomas prekes, galinčias palengvinti pagrindinės prekės vartojimą.Ų Partnerystė: Kompanija pastoviai bendradarbiauja su vartotojais bei publika ir stengiasi atrasti būdus, kaip geriau patenkinti jų lūkesčius ir sukurti papildomą vertę.

Skirtinga publika geidžia skirtingų bendravimo formų. Kompanijos geidžiami santykiai su vartotojais retai bus tokia pat kaip santykiai su spauda. Vienok, dažnai publikos vaidmuo sutampa. Kompanijos darbuotojas taip pat gali būti ir klientas, ir akcininkas. Žinios apie vartotojus ir kitas kompanijos publikas, jų vaidmenį kompanijos gyvenime yra kritiškas reiškinys sėkmingam ryšių su visuomene marketingui.Publikų kiekis irgi yra labai svarbus faktorius. Kuo jų daugiau, tuo sunkiau vystyti ir plėsti asmeninius santykius su tomis publikomis. Taigi, santykiai gali būti psichologiniai ar simboliniai, taip pat asmeniniai ir gali būti kuriami reklamuojant prekinį ženklą žiniasklaidos kanaluose, bet taip pat ir kuriant asmeninę – personalizuotą komunikaciją.IŠVADOSKadangi šiuo metu Lietuvoje yra išties nemažai viešųjų ryšių agentūrų, siūlančių savo paslaugas, kompanijoms norinčioms iš jų gausybės išsirinkti vieną, tenka atsakyti tikrai į nemažai klausimų ir gerai apsvarstyti, kurios iš jų paslaugas pasirinkti. “Kokią naudą gauname iš ryšių su visuomene agentūros, kurią samdome”, dažnai savęs klausia kompanijos vadovai, rinkodaros specialistai. Ir mažiausiai du kartus iš trijų tenka pripažinti, kad lūkesčiai buvo gerokai didesni už rezultatą.

Todėl būtina apibrėžti keletą kriterijų, kurių laikantis bendras darbas su viešųjų ryšių agentūra būtų efektyvus: Viešųjų ryšių agentūra turėtų imtis tik tokio produkto arba kompanijos, kuria didžiuojasi. Nesėkmė užprogramuota, jei viešųjų ryšių specialistas mėgina dirbti su produktu, kurį paslapčia niekina. Prieš imdamiesi užsakymo viešųjų ryšių specialistai privalo įvertinti, ar jie darbą atliks geriau už prieš tai dirbusią viešųjų ryšių agentūrą, išanalizuoti aiškiai suformuluotą užduotį, savo galimybes ir būti tikri, jog gali susidoroti. Kompanijos vadovai turėtų jiems aiškiai įvardyti, kokie buvo anksčiau vykdytų ryšių su visuomene projektų trūkumai, kas netenkino. Nemažiau svarbus yra kliento pasitikėjimas agentūra, pasikliovimas jos kompetencija ir intuicija, viešųjų ryšių specialisto patarimų bei rekomendacijų laikymasis daro bendradarbiavimą efektyvų.Įmonių vadovai turėtų suprasti, kad bendradarbiaujant su viešaisiais ryšiais, svarbiausia yra ne reklama, o suderinti vidinius įmonės santykius, svarbi vidaus komunikacija, nes jau nuo to prasideda ryšiai su visuomene.Daugelis viešųjų ryšių agentūrų didžiąją savo veiklos dalį sutelkia į ryšius su žiniasklaida. Pastaruoju metu viešųjų ryšių bendrovės imasi ir visai primityvių darbo metodų. Kaip uždirbti nieko nesukuriant? Paprasčiausias būtas – tapti tarpininku ir gauti savo dalį. Blogiausia yra tai, kad viešųjų ryšių bendrovės siūlo ne naujus informacijos šaltinius – tai dar galima būtų suprasti, o bando įsiterpti į jau nusistovėjusius žurnalistų ir jų nuolatinių pašnekovų santykius. Manau, kad agentūros norinčios išlikti rinkoje, turės susiprasti ir į šį verslą žvelgti plačiau, nes tai daryti verčia vis labiau viešųjų ryšių reikšmę suvokiantys klientai. Viešųjų ryšių rinką gali užkariauti strategijos ir krizių valdymo profesionalai. Tie, kurie sugebės klientui pasiūlyti visą paslaugų paketą, išsprendžiantį kone visas jo santykių su aplinka problemas: pradedant nuo kliento vidinių problemų, išgyvenamų ar potencialių krizių įveikimo scenarijų, baigiant kliento mito sukūrimu ir jo pristatymu rinkai. Viešųjų ryšių poreikis iš tikrųjų didės ir patys viešieji ryšiai tobulės.Ir vis gi daugeliui prasideda svarstymai, kas geriau – samdyti agentūrą, kurių pastaruoju metu aplink sukasi visai nemažai, ar nusamdyti žmogų, kuris dirbtų informacijos valdymo darbą pačioje įmonėje? Vadovai turėtų šį klausimą gerai apsvarstyti: ką jie gautų įdarbinę žmogų palaikyti ryšiams su visuomene ir spauda? Tas žmogus turėtų galimybę daug geriau išmantyi kompanijos vidinį gyvenimą nei koks konsultantas. Jis lengviau prieitų prie informacijos šaltinių kompanijos viduje ir kontroliuotų įvairių pranešimų derinimo kelius bei spartą. Tokiam žmogui būtų galima drąsiau patikėti konfidencialią informaciją apie naujus projektus ar padėtį rinkoje. Taip pat būtų ir kitas labai svarbus argumentas, kad jo paslaugos galėtų kainuoti žymiai pigiau nei agentūros.Šiais įtemptos konkurencijos laikais geriausiai ryšių su visuomene veiklos vertę atskleidžia posakis “svarbu ne tai, kas jūs esate, o tai, ką mes manome apie jus”. Siekiant sėkmės versle nepakanka vien gaminti aukštos kokybės produkciją ar teikti profesionalias paslaugas, svarbu, kad tai žinotų kuo daugiau esamų ir potencialių klientų. Verslo psichologija teigia, kad kiekvienas yra linkęs bendradarbiauti su tuo, kuriam sekasi. Taigi, jeigu yra siekiama sėkmės, tenka prisidėti prie jos kūrimo.

Lina Jasevičiūtė

LITERA…TŪRA IR ŠALTINIAI

1. Marketingas: [vadovėlis] / Vytautas Pranulis, Arvydas Pajuodis, Sigitas Urbonavičius, Regina Virvilaitė. – 2-as patais. ir papild. Leid. – Vilnius: The Baltic Press, 2000.2. Ryšiai su visuomene[interaktyvus]. [Žiūrėta 2004 m. kovas 1 d.]. Prieiga per internetą: ,3. Teorija [interaktyvus]. [Žiūrėta 2004 m. kovas 1 d.]. Prieiga per internetą: ,4. Paslaugos [interaktyvus]. [Žiūrėta 2004 m. kovas 1 d.]. Prieiga per internetą: ,5. Ryšiai su visuomene [interaktyvus]. [Žiūrėta 2004 m. kovas 1 d.]. Prieiga per internetą: ,6. Ryšiai su visuomene [interaktyvus]. [Žiūrėta 2004 m. kovas 1 d.]. Prieiga per internetą: ,

7. Teikiamos paslaugos [interaktyvus]. [Žiūrėta 2004 m. kovas 1 d.]. Prieiga per internetą: ,8. Verslo žinių archyvas. Ryšiai su visuomene ar ryšiai su žiniasklaida [interaktyvus]. [Žiūrėta 2004 m. balandis 16 d.]. Prieiga per internetą: ,9. Verslo žinių archyvas. Interesų kryžkelė [interaktyvus]. [Žiūrėta 2004 m. balandis 16 d.]. Prieiga per internetą: ,10. Verslo žinių archyvas. Liulanti be sienų [interaktyvus]. [Žiūrėta 2004 m. balandis 16 d.]. Prieiga per internetą: ,11. Verslo žinių archyvas. VR-kai monologas keičiamas dialogu [interaktyvus]. [Žiūrėta 2004 m. balandis 10 d.]. Prieiga per internetą: ,12. Verslo žinių archyvas. Viešųjų ryšių bendrovės jungiasi ir specializuojasi [interaktyvus]. [Žiūrėta 2004 m. balandis 10 d.]. Prieiga per internetą: ,13. Verslo žinių archyvas. Koks bendravimas yra efektyvus [interaktyvus]. [Žiūrėta 2004 m. balandis 10 d.]. Prieiga per internetą: ,