Untitled
Socialinės grupės kurias galima vadinti organizacijomis
Organizacijomis galima vadinti tokias socialinęs grupes, kurios siekia bendrų tikslų, ir kiekvienas socialinės grupės narys atlieka tam tikrą funkciją, norint pasiekti tuos tikslus. Socialines grupes gali sudaryti asmenų grupė (menininkai), socialiniai tinklai (sporto klubai), Lietuvos socialinės grupės (Lietuvos didieji stovyklininkai). Organizacijos yra socialinė sistema.
Organizacijų klasifikavimas
Klasifikacija pagal dydį ir pajamas:
● mikroįmonė. Kai jos personalą sudaro 1-9 žmonės, metinės pajamos (apyvarta) neviršija 7 mln. litų.
● smulki (maža) įmonė. Kai joje dirba 10-49 darbuotojai, metinės pajamos neviršija 24 mln. litų.
●vidutinė įmonė. Kai joje dirba 50-249 darbuotojai, metinės pajamos neviršija 138 mln. litų.
● stambi įmonė. Kai joje dirba 250 ir daugiau žmonių.
Klasifikacija Lietuvoje ir užsienyje:
Lietuvoje:
● Mokslo ir mokymo įstaigos
● Valstybinės įstaigos
● Tarptautinės organizacijos
● Nevyriausybinės nesiekiančios pelno organizacijos. Fondai
● Draugijos, asociacijos
2. Užsienyje:
● Mokslo ir mokymo įstaigos, suskirstytos pagal šalis
● Valstybinės įstaigos
● Tarptautinės organizacijos
● Nevyriausybinės nesiekiančios pelno organizacijos:
Fondai
Laisvanoriški susivienijimai
Katalogai
● Draugijos, asociacijos
Organizacijos taip pat gali būti:
Formalios – suformuojamos laikantis įstatymų bei nustatytų procedūrų
Nerformalios – susikuria spontaniškai
Netradicinės – netradicinės religinės bendruomenės, netradicinės seksualinės orentacijos bendruomenės.
Organizacinės valdymo struktūros reikšmė
Valdymo struktūras nulemia organizacijos tikslai ir strategija. Organizacijos struktūros kūrimas turi ilgalaikį strateginį pobūdį, struktūra kuriama tikintis, kad ji gyvuos ilgą laiką, todėl struktūros projektavimas atliekamas etapais, kaip strateginio planavimo tęsinys. Organizacinė valdymo struktūra yra formalus darbo vaidmenų ir administravimomechanizmų išdėstymas, siekiant integruoti ir valdyti darbo procesus. Pagrindinės organizacinės valdymo struktūros funkcijos yra: užtikrinti tikslų įgivendinimą, reguliuoti organizacijos narių elgesį, tvirtinti valdžią. (Bagdonienė ir kt. 2004)
Veiksniai, nulemiantys organizacinės struktūros valdymo tipą
Nuo organizacijos dydžio, bei vadovavimo stiliaus, priklausys organizacijos struktūros tipas. Organizacinių valdymo struktūrų kurimą nulemia suformuluoti tikslai ir strategija. Struktūra kuriama tikintis, kad ji gyvuos ilgą laiką, todėl struktūros projektavimas atliekamas etapais, kaip strateginio plano tęsinys, nes struktūra glaudžiai siejasi su strateginiu planu. Pirmame etape nustatomas reikiamų padalinių skaičius, vadovų ir dirbančiųjų skaičius, aptanaujantis personalas, atliekamas tiklus darbo pasidalijamas, išnegrinėjami vidiniai ir išoriniairyšiai. Antrame etape pasirenkamas organizacinės valdymo struktūros tipas, nustatomas valdymo lygių skaičius, tarpusavio ryšiai, techninės valdymo priemonės ir kt. Trečiame etape formuojama organizacinė valdymo struktūra, tiksliai nurodant atskirų padalinių struktūras, įgaliojimai, teisės, pareigos ir atsakomybės. (Šeiboškienė, 2002)
Centralizuota ir decentralizuota organizacinė valdymo struktūra
Daugelyje organizacijų yra derinama centralizuota ir decentralizuota valdymo struktūra. Esant centralizuotai struktūrai, aukščiausio lygio vadovai pasilieka sau didesnę dalį įgaliojimų, kurie turi įtakos priimant svarbiausius sprendimus, liečiančius įmonės veiklą. Decentralizuota organizacinė valdymo sistema – didesnė dalis įgaliojimų perduodama žemesniems valdymo lygmenims. Vidurinio lygio vadovai turi labai didelius įgaliojimus kai kuriose valdymo srityse, kur jie veikia autonomiškai. Be to decentralizavimas didina savarankiškumą, mobilumą, lankstumą, iniciatyvą.
Centralizuoto valdymo privalumai:
1) įgalina geriau kontroliuoti ir koordinuoti specialias f-jas;
2) mažina klaidingus sprendimus, priimamus žemesniame lygyje;
3) neleidžia vieniems padaliniams augti, vystytis kitų padalinių sąskaita;
4) leidžia ekonomiškiau išnaudoti centrinio aparato patyrimą ir žinias;
5) paprasčiau diegti tipines procedūras ir taisykles;
6) sprendimus priimantys vadovai yra aukštesnės kvalifikacijos, bei turi daugiau informacijos jų priėmimui;
7) eliminuoja darbų dubliavimasi, kadangivadovo komanda yra neginčijama, neaptariama, ji tik vykdoma. Vykdytojo tipo vadovą lengviau paruošti.
Centralizuoto valdymo trūkumai:
1) vidurinioji grandis nedalyvauja sprendimų priėmime;
2) sprendimai priimami daug lėčiau;
3) sprendimus priimantis vadovas dažnai nežino konkrečių detalių, susijusių su priimamuoju sprendimu;
4) atimama galimybė profesionaliai tobulintis.
Decentralizuoto valdymo privalumai:
1) neįmanoma centralizuoti didelių organizacijų (labai daug informacijos ir tai apsunkina sprendimų priėmimą);
2) suteikia teisę ir galimybę priimti sprendimus tiems vadovams, kurie yra betarpiški sprendimų vykdytojai.