Organizacinės valdymo struktūros

Untitled

Socialinės grupės kurias galima vadinti organizacijomis

Organizacijomis galima vadinti tokias socialinęs grupes, kurios siekia bendrų tikslų, ir kiekvienas socialinės grupės narys atlieka tam tikrą funkciją, norint pasiekti tuos tikslus. Socialines grupes gali sudaryti asmenų grupė (menininkai), socialiniai tinklai (sporto klubai), Lietuvos socialinės grupės (Lietuvos didieji stovyklininkai). Organizacijos yra socialinė sistema.

Organizacijų klasifikavimas

Klasifikacija pagal dydį ir pajamas:

● mikroįmonė. Kai jos personalą sudaro 1-9 žmonės, metinės pajamos (apyvarta) neviršija 7 mln. litų.

● smulki (maža) įmonė. Kai joje dirba 10-49 darbuotojai, metinės pajamos neviršija 24 mln. litų.

●vidutinė įmonė. Kai joje dirba 50-249 darbuotojai, metinės pajamos neviršija 138 mln. litų.

● stambi įmonė. Kai joje dirba 250 ir daugiau žmonių.

Klasifikacija Lietuvoje ir užsienyje:

Lietuvoje:

● Mokslo ir mokymo įstaigos

● Valstybinės įstaigos

● Tarptautinės organizacijos

● Nevyriausybinės nesiekiančios pelno organizacijos. Fondai

● Draugijos, asociacijos

2. Užsienyje:

● Mokslo ir mokymo įstaigos, suskirstytos pagal šalis

● Valstybinės įstaigos

● Tarptautinės organizacijos

● Nevyriausybinės nesiekiančios pelno organizacijos:

Fondai

Laisvanoriški susivienijimai

Katalogai

● Draugijos, asociacijos

Organizacijos taip pat gali būti:

Formalios – suformuojamos laikantis įstatymų bei nustatytų procedūrų

Nerformalios – susikuria spontaniškai

Netradicinės – netradicinės religinės bendruomenės, netradicinės seksualinės orentacijos bendruomenės.

Organizacinės valdymo struktūros reikšmė

Valdymo struktūras nulemia organizacijos tikslai ir strategija. Organizacijos struktūros kūrimas turi ilgalaikį strateginį pobūdį, struktūra kuriama tikintis, kad ji gyvuos ilgą laiką, todėl struktūros projektavimas atliekamas etapais, kaip strateginio planavimo tęsinys. Organizacinė valdymo struktūra yra formalus darbo vaidmenų ir administravimomechanizmų išdėstymas, siekiant integruoti ir valdyti darbo procesus. Pagrindinės organizacinės valdymo struktūros funkcijos yra: užtikrinti tikslų įgivendinimą, reguliuoti organizacijos narių elgesį, tvirtinti valdžią. (Bagdonienė ir kt. 2004)

Veiksniai, nulemiantys organizacinės struktūros valdymo tipą

Nuo organizacijos dydžio, bei vadovavimo stiliaus, priklausys organizacijos struktūros tipas. Organizacinių valdymo struktūrų kurimą nulemia suformuluoti tikslai ir strategija. Struktūra kuriama tikintis, kad ji gyvuos ilgą laiką, todėl struktūros projektavimas atliekamas etapais, kaip strateginio plano tęsinys, nes struktūra glaudžiai siejasi su strateginiu planu. Pirmame etape nustatomas reikiamų padalinių skaičius, vadovų ir dirbančiųjų skaičius, aptanaujantis personalas, atliekamas tiklus darbo pasidalijamas, išnegrinėjami vidiniai ir išoriniairyšiai. Antrame etape pasirenkamas organizacinės valdymo struktūros tipas, nustatomas valdymo lygių skaičius, tarpusavio ryšiai, techninės valdymo priemonės ir kt. Trečiame etape formuojama organizacinė valdymo struktūra, tiksliai nurodant atskirų padalinių struktūras, įgaliojimai, teisės, pareigos ir atsakomybės. (Šeiboškienė, 2002)

Centralizuota ir decentralizuota organizacinė valdymo struktūra

Daugelyje organizacijų yra derinama centralizuota ir decentralizuota valdymo struktūra. Esant centralizuotai struktūrai, aukščiausio lygio vadovai pasilieka sau didesnę dalį įgaliojimų, kurie turi įtakos priimant svarbiausius sprendimus, liečiančius įmonės veiklą. Decentralizuota organizacinė valdymo sistema – didesnė dalis įgaliojimų perduodama žemesniems valdymo lygmenims. Vidurinio lygio vadovai turi labai didelius įgaliojimus kai kuriose valdymo srityse, kur jie veikia autonomiškai. Be to decentralizavimas didina savarankiškumą, mobilumą, lankstumą, iniciatyvą.

Centralizuoto valdymo privalumai:

1)   įgalina geriau kontroliuoti ir koordinuoti specialias f-jas;

2)   mažina klaidingus sprendimus, priimamus žemesniame lygyje;

3)   neleidžia vieniems padaliniams augti, vystytis kitų padalinių sąskaita;

4)   leidžia ekonomiškiau išnaudoti centrinio aparato patyrimą ir žinias;

5)   paprasčiau diegti tipines procedūras ir taisykles;

6)   sprendimus priimantys vadovai yra aukštesnės kvalifikacijos, bei turi daugiau informacijos jų priėmimui;

7)   eliminuoja darbų dubliavimasi, kadangivadovo komanda yra neginčijama, neaptariama, ji tik vykdoma. Vykdytojo tipo vadovą lengviau paruošti.

Centralizuoto valdymo trūkumai:

1)   vidurinioji grandis nedalyvauja sprendimų priėmime;

2)   sprendimai priimami daug lėčiau;

3)   sprendimus priimantis vadovas dažnai nežino konkrečių detalių, susijusių su priimamuoju sprendimu;

4)   atimama galimybė profesionaliai tobulintis.

Decentralizuoto valdymo privalumai:

1) neįmanoma centralizuoti didelių organizacijų (labai daug informacijos ir tai apsunkina sprendimų priėmimą);

2) suteikia teisę ir galimybę priimti sprendimus tiems vadovams, kurie yra betarpiški sprendimų vykdytojai. Vadovas žino konkrečius dalykus, susijusius su priimamuoju sprendimu;

3) sprendimai priimami žymiai operatyviau;

4) suteikiagalimybę vidurinei, žemesnei grandžiai dalyvauti valdyme – sprendimų priėmime. Tai skatina didesnę iniciatyvą, didina motyvaciją, ko pasekoje leidžia individui sutapatinti save su organizacija, jos tikslais;

5) sudaro visas reikiamas sąlygas jaunų vadovų paruošimui aukštesniom pareigom. Taipogi suteikia galimybę visų valdymo grandžių profesiniam tobulėjimui.

Organizacinės valdymo struktūros

Patriarchalinė valdymo struktūra

Įmonė, kuriai būdinga patriarchalinė valdymo struktūra, atitinka šeimos modelį. Įmonei vadovauja savininkas patriarchas, kuris savo nuožiūra skirsto teises ir pareigas, reikalauja iš savo pavaldinių besąlygiško paklusnumo. Šis tipas taikomas nedidelėje įmonėje, kur vienas asmuo dar sugeba atlikti visas valdymo funkcijas. Aukščiausio lygio vadovas gali bet kuriuo metu įsikišti į žemesnio lygio vadovo sprendimo sritį.

Trūkumai:• Bendradarbis vienu metu gali gauti nurodymų iš daugelio vadovų;• Žemesnio lygio vadovų autoritetą gali pažeisti aukštesniojo lygio vadovai;• Ko nepavyksta išspręsti su žemesnio lygio vadovu, gali pasisekti su aukštesnio lygio vadovu

Linijinėvaldymo struktūra

Linijiniai ryšiai – tai ryšiai tarp vadovo ir pavaldinių visais komandos lygiais. Aukštesnių vadovų nurodymai turi būti vykdomi todėl, kad valdžia yra tiesioginė. Linijinė struktūra sudavo visos organizacijos pagrindinį karkasą. Ši struktūra tinkamiausia pramonės įmonėms, paslaugų įmonėms, valstybinės valdžios institucijoms.

Privalumai: Griežtas vienvaldiškumo principų taikymas; Pavaldinių veiklos eninė vadovo atsakomybė už jam pavaldaus padalinio darbą.Trūkumai: Didelių teorinių ir praktinių žinių reikalavimai vadovui; Žemesnio lygio vadovai praranda savarankiškumą ir iniciatyvumą, o tai neskatina darbuotojo tobulėti ir siūlyti įvairias idėjas, susijusias su darbo pagerinimu;

 Didelis vadovo informacinis apkrovimas. Tai atima daug laiko, kurį būtų galima panaudoti kitiems tikslams; Įmonė gali taptipriklausoma nuo vieno žmogaus kaprizų, įsitikinimų.

Funkcinė valdymo sistema:

Orgnizacija dalijama į padalinius, kiekvienam jų priskiriant konkrečią užduotį arba pareigą. Funkcinio tipo struktūrų atsiradimą paskatino sudėtingesnis gamybos pobūdis ir sudėtingesniu tapęs valdymas. Visi valdymo procesai buvo išskaidyti į atskiras valdymo funkcijas, o jų atlikimui tam tikrus valdančiosios posisteminės funkcinius padalinius.

Privalumai:

● Funkcinių tarnybų specialistai yra aukštos kvalifikacijos,

● Didesnis darbo našumas,

● Efektyvesnė inovacinė politika.

Trūkumai:

● Funkcinių tarnybų darbuotojai savo darbo trūkumų priežasčių ieško kitose tarnybose,

● Tarp vadovo ir valdomo objekto susidaro barjerai – valdymo grandys,

● Pailgėja informacijos perdavimo kanalai, bei sunku įvertinti atskirų fukcinių tarnybų indėli į bendrą galutinį rezultatą.

Linijinė- funkcinė valdymo struktūra

Praktiškai dažniausiai pasitaiko funkcinės ir linijinės valdymo struktūros kombinacija, kur glaudžiai susiję funkciniai ir linijiniai ryšiai. Linijinėje – funkcinėje valdymo struktūroje yra toks darbo pasidalijamas: linijinės grandys sprendžia ir veikia, funkcinės grandys – koordinuoja, konsultuoja, informuoja ir planuoja. (S. Gudas 2000)

Veiksniai,nuo kurių priklauso organizacinės valdymo struktūros tipas:

Amžius, dydis, aplinka, vertės grandinė, techninės veiklos turinys, sprendimų centralizavimas ir decentralizavimas, skirtingos užduotys skirtingose organizacijos dalyse, kultūra ir vadovavimas. Organizacijos struktūrai daro įtaką ir aplinkos pobūdis.

Sukurta organizacija

Turizmo agentūra ,,Sky and Sun“

Tai turizmo agentūra, kuri gali sudarinėti kelionių maršrutus, įžymių vietų žemėlapius, užsiima kaimo turizmo organizavimu bei apgyvendinimu. Malonus aptarnavimas ir prieinamos kainos ir didelės nuolaidos.

Struktūros privalumai:

● Didesnis darbo našumas;

● Darbuotųjų priežiūra, kad tinkamai atliktų darbus;

● Mažesnė darbo apkrova vadovui;

Struktūros trūkumai:

● Valdymo padalinio kaštų padidėjimas;

● Padalinio interesai gali būti iškelti aukščiau organizacijos tikslų.

Schema2

Schema 1

Schema3

Schema 4